Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. G., jos atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovui V. G., jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir iškeldinimo, nesuteikiant gyvenamojo ploto bei pagal atsakovo V. G. patikslintą priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir piniginės kompensacijos už turto pagerinimą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės G. G. patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo V. G. patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. G. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 200702-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog santuoka faktiškai iširo, atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs šalių paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi, sutuoktinių tarpusavio santykiai šiuo metu itin konfliktiški. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (CK 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė G. G. prašė su atsakovu sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, teigdama, kad jos atžvilgiu atsakovas naudojo psichologinį smurtą, nepalaikė jos moraliai sergant onkologine liga, priešingai – linkėjo jai greičiau mirti, grasino susidoroti (sumušti, sukapoti). Tuo tarpu atsakovas V. G., priešingai, teigė, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, nepagarba vienas kitam, konfliktais. Atsakovas iš dalies sutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, tačiau nurodė, kad žmona jį įžeidinėdavo, dėl to ir kildavo konfliktai. Žmonai nėra garsinęs, prieš ją smurtavęs.

Byloje pateiktas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Šilutės rajono policijos komisariato veikos skyriuje priimtas šalių dukros A. G. pareiškimas atsakovo atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos bei mamos (atsakovės) sveikatą. Iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ieškovei ir jų dukrai, nesant jokių objektyvių, nenuginčijamų ir besąlygiškų duomenų, pagrindžiančių V. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nutrauktas.

Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 46 metus, kas teismo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgiant į santuokos trukmę, pakankamai ilgą šalių šeimyninį gyvenimą, byloje esančius įrodymus, nesant kitų įrodymų, nesuponuoja išvados, jog santuokos nutraukimo priežastis yra išimtinai atsakovo elgesys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino/ gynėsi, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė vienpusiško netinkamo atsakovo elgesio (CPK 178 straipsnis). Teismas vertina, kad byloje, be pačios ieškovės samprotavimų apie atsakovo kaltę, nesama patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Abi šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, nepagarba vienas kitam. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Todėl nors byloje surinkti įrodymai ir teikia pagrindo pripažinti atsakovą labiau pažeidus sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų sisteminis vertinimas neleidžia teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog išimtinai tik dėl atsakovo kaltės nutrūko šalių santuoka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką ir abu yra kalti dėl santuokos nutrūkimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti išimtinai tik vieno sutuoktinio kaltę. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, jog šalys jau kurį laiką nebegyvena kaip sutuoktiniai bei nebeveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, nei viena iš šalių neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti, patvirtina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, patikslinto ieškinio reikalavimas atmetamas, o priešieškinio – tenkinamas pilnai, t. y. šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 183, 185, 186 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jai palikti santuokoje turėtą pavardę (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Teismo posėdžio metu atsakovas pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad prieštarauja, jog po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, tačiau jokių nesutikimo argumentų nenurodė.

CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei į tai, kad atsakovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių jo nesutikimą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), o atsakovui turima – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimo

Pagal bendrąją CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento.

CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Tad sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose dar nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir jų gyvenimas tame pačiame būste nereiškia, kad jie gali nebetvarkyti bendro ūkio.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santykiai su atsakovu pradėjo blogėti nuo 2018 m. vidurio, o nuo 2021 m. spalio mėn. ieškovei teko išvažiuoti iš savo namų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2020 m. savo turimais pinigais disponuoja kiekvienas atskirai, bendro ūkio seniai nebeveda, o nuo 2022 m. sausio mėn. ieškovė su atsakovu gyvena atskirai. Pagal atsakovą, su ieškove atskirai gyvena nuo 2022 m. lapkričio mėn. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. G. parodė, kad ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2017 m. Liudytoja apklausta N. K. parodė, kad, kiek žino, šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. G., šalių dukra, parodė, kad tėvai bendro ūkio nebeveda ir atskirai gyvena nuo 2021 m.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus pripažįsta, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko ir turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado ieškovei išsikrausčius iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2022 m. sausio mėn.. Todėl atmestinas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, jog turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado nuo 2019-02-01.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Bendro turto padalinimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl bendro turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo pirmiausia procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Taip pat sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (aktyvas ir pasyvas), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2022 m. sausį, todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių bendro turto padalijimo, vertintinas ir į turto balansą įtrauktinas tik tas turtas, kuris šalių buvo įgytas iki 2022 metų sausio mėnesio. Vėlesniu laikotarpiu įgytas turtas, turtinės prievolės (jei neįrodoma kitaip) atitinkamai pripažintinas kiekvienos iš šalių asmeniniu turtu, prievolėmis.

Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų nustatyta, kad po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovas ir atsakovė įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1,48 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-09-12 Nekilnojamojo turto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais (pastatu – tvartu, pastatu – daržine), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovei. Nors teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad ieškovė namą paveldėjo iš savo tėvų, tačiau nesutiko, kad jis priklauso tik ieškovei ir nurodė dėl to galintis pateikti įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Šioje byloje ginčo tarp šalių dėl dalintino nekilnojamojo turto verčių nėra.

Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams.

Teismas ištyręs bylos medžiagą konstatuoja, kad nėra galimybės padalinti santuokoje įgytą minėtą žemės sklypą natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Svarbi subjektyvaus pobūdžio aplinkybė dėl ko negalima padalinti žemės sklypo natūra, tai bendraturčių konfliktiški santykiai. (Duomenys neskelbtini) tarp jų įvyko konfliktas, buvo kreiptasi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat į policiją ieškovė dėl atsakovo elgesio kreipėsi ir (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių santykiai nėra pasikeitę net ir jiems negyvenant kartu, vis dar nesugeba bendradarbiauti, taikiai spręsti iškylančių klausimų, jie nuolat konfliktuoja. Turto padalijimas abiem sutuoktiniams natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje, ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui. Todėl yra pagrindas teigti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės. Nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams.

Teismas mano, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui, ieškovei atitinkamai priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Taigi, konstatuotina, kad bendra dalintina šalių nekilnojamojo turto vertė yra 12 560 Eur. Ieškovei tenka nekilnojamojo turto (žemės sklypų, garažo) už 3970 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 8590 Eur. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 2310 Eur kompensacija (12560 Eur : 2 – 3970 Eur) už jam tenkančią didesnę bendro dalintino nekilnojamojo turto dalį priteistina

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, VĮ „Regitra“ pažymų apie transporto priemones nustatyta, kad po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovas ir atsakovė įgijo šį kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. G. vardu (vidutinė rinkos vertė 1 185 Eur); lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. G. vardu (vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur); lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. G. vardu (vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur); lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą G. G. vardu (vidutinė rinkos vertė 2 800 Eur).

Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertė – 2 800 Eur, registruota ieškovės vardu, atitektų ieškovei.

Nesant tarp šalių ginčo dėl minėto automobilio priteisimo ir jo vertės, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir po santuokos nutraukimo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 800 Eur vertės), priteistina ieškovei.

Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės Pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 500 Eur. Nors ieškovė teigia, kad automobilis buvo įsigytas už ženkliai didesnę sumą, nei nurodyta pirkimo sutartyje, tačiau tokių įrodymų byloje pateikta nėra. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad į automobilio pagerinimą būtų investuotos lėšos, kas leistų daryti išvadą dėl transporto priemonės vertės padidėjimo. Teismo vertinimu ieškovės byloje pateikti duomenys iš skelbimų portalo „skelbiu.lt“ apie tos pačios markės automobilio vertę, šiuo atveju neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, yra deklaratyvūs, nepakankami nustatyti šalių įgyto automobilio vertei. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių automobilio (duomenys neskelbtini) vertę, nepateikė bei įvertinus minėto automobilio, kuris 2021-06-21 buvo pirktas už 500 Eur, nusidėvėjimą, nustatytina automobilio vertė – 400 Eur. Remiantis išdėstytu, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, ieškovei išmokant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas nurodo, kad šalys santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 200 Eur. Automobilį (27 metų senumo) atsakovas (duomenys neskelbtini)pardavė už 100 Eur. Kadangi automobilis yra parduotas, nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas, o ieškovei priklausančios ½ transporto priemonės dalis sudarytų 50 Eur.

Iš byloje atsakovo pateiktų Transporto priemonių Pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas atsakovo vardu už 200 Eur. Minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 100 Eur.

Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu buvo įsigytas už 950 Eur.

Nors atsakovas teigia, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas tais pačiais metais, kada buvo įsigytas ir už tą pačią sumą, o gauti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nėra. Teismo vertinimu ieškovės byloje pateikti duomenys iš skelbimų portalo „skelbiu.lt“ apie tos pačios markės automobilio vertę, šiuo atveju neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, yra deklaratyvūs, nepakankami nustatyti šalių įgyto automobilio vertei. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo pirktas 2017 m., už jį buvo mokėta 950 Eur bei įvertinus, kad automobilis buvo naudojamas, t. y. jo nusidėvėjimą, nustatytina automobilio vertė – 700 Eur. Remiantis išdėstytu, lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Taigi, konstatuotina, kad bendro realiai esančio dalintino kilnojamojo turto (automobilių) vertė – 39 00 Eur. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu realiai jo nėra, nes atsakovas jį pardavė už 100 Eur, todėl už parduotą automobilį gauta pinigų suma dalintina. Tokiu būdu nustatyta, kad ieškovei tenkanti suma už jai atitenkančią transporto priemonę ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro 2800 Eur, o atsakovui už jam tenkančias transporto priemones ( (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gauta pinigų suma (100 Eur) už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viso sudaro 1200 Eur.

Taigi, konstatuotina, kad bendra dalintina šalių santuokoje įgyto turto (transporto priemonių ir už parduotą automobilį) suma yra 4000 Eur. Ieškovei tenka šio turto už 2800 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 1200 Eur. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę bendro dalintino minėto turto dalį, priteistina 800 Eur kompensacija (4000 Eur : 2 – 1200 Eur).

Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslinęs sąrašą (2024-03-12 procesinis dokumentas Nr. DOK-6404) dalintinų daiktų (įvairių baldų, buitinės technikos) prašė šiame sąraše nurodytus daiktus padalinti, tai yra priteisiant ieškovei šiuos daiktus: sofą-lovą – vertė 300 Eur; sekciją – vertė 700 Eur; batų dėžę – vertė 30 Eur; spintelę – vertė 100 Eur; miegamojo komplektą – vertė 1 000 Eur; sekciją – vertė 150 Eur; šaldytuvą (dėžę) – vertė 450 Eur; spintelę – vertė 50 Eur; stalą su kėdėmis – vertė 100 Eur; sofą – vertė 50 Eur; televizorius (2 vnt.) – vertė 600 Eur; lauko baldus su kėdėmis ir suolu – vertė 300 Eur; lauko medinį stalą su kėdėmis, dviem suolais – vertė 1 000 Eur; virtuvės baldus – vertė 1 500 Eur; šaldytuvą – vertė 500 Eur; skalbimo mašiną – vertė 500 Eur; indaplovę – vertė 150 Eur; dujinė viryklę – vertė 150 Eur; stalą su kėdėmis – vertė 200 Eur; garų surinkėją – vertė 50 Eur; dušinę – vertė 500 Eur; klozetą – vertė 75 Eur; veidrodį – vertė 30 Eur; sekcijas (2 vnt.) ( posėdžio metu nurodė viena sekcija medžio imitacijos 600 Eur vertės, kita sekcija rudos spalvos 200 Eur vertės), bendra daiktų vertė 800 Eur; TV staliuką – vertė 150 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokos metu įgijo vaismedžių, kitų augalų ir prašė ieškovei priteisti juos, tai yra obelis (8 vnt.) – vertė 800 Eur; kriaušes (3 vnt.) – vertė 200 Eur; slyvas (5 vnt.) – vertė 200 Eur; trešnes (4 vnt.) – vertė 200 Eur; agrastus – vertė 20 Eur; serbentus – vertė 200 Eur; magnolijas (gėles) – vertė 300 Eur; dekoratyvinius medelius – vertė 100 Eur; įvairias gėles – vertė 200 Eur.

Liudytoja A. G. patvirtino, kad nupirko sofą-lovą, batų dėžę, dušo kabiną, taip pat gėles (magnolijas) bei tai, kad sodas yra seniai pasodintas, vaismedžiai yra seni. Gyvenamajame name esantys baldai yra seni, sulūžę.

Taigi, konstatuotina, kad bendra dalintina šalių santuokoje įgyto turto (baldų, buitinės technikos) suma yra 3475 Eur. Ieškovei tenka šio turto už 1925 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 1550 Eur. Tokiu būdu atsakovui už ieškovės už jai tenkančią didesnę bendro dalintino minėto turto dalį, priteistina 187,50 Eur kompensacija (3475 Eur : 2 – 1550 Eur).

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo

Bylos medžiaga nustatyta, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-09-12 išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. G..

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad namo pagerinimas buvo atliktas kuomet dar su ieškove gyveno kartu. Buvo pakeistas kamino indeklas, įrengtos palėpės, pakeistos grindys. Sutiko, kad buvo apšiltinta namo dalis. Nurodė, kad stogo pakeitimas kainavo 23 000 Eur; langai – apie 7 000 Eur; radiatoriai – 1 500 Eur; buvo pastatyti du priestatai prie namo, kurie kainavo 6 500 Eur; granulinis pečius – 2 000 Eur; kamino indeklo pakeitimas – 1 800 Eur; kiemo išklojimas trinkelėmis – apie 1 500-2 000 Eur; vandens gręžinys – apie 2 000 Eur; namo apšiltinimas – 1 500 Eur. Į namo pagerinimą investavo paskolos pinigus, t. y. 40 000 Lt ir pinigų sumą, gautą už sandėlio pardavimą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino (procesinis dokumentas Nr. DOK-6404) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, kuriuos, kaip teigia, atliko santuokos metu bendromis su ieškove lėšomis, nurodydamas, kad kamino indeklo įrengimas kainavo 13 250 Eur be PVM, priestato statyba – 4 670 Eur be PVM, betoninių trinkelių įrengimas – 12 901 Eur be PVM, kiti su stogu ir pastatu susiję darbai – 930 Eur be PVM, kietojo kuro katilo įrengimas – 1 800 Eur, langų keitimas – 3 557 Eur be PVM, gręžinio įrengimas – 2 000 Eur, pastato apšiltinimas – 1 500 Eur, elektros įvado įvedimas – 2 000 Eur. Iš viso namo pagerinimui buvo išleista 42 608 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad namo pagerinimas buvo atliktas. Taip pat sutiko atsakovui sumokėti kompensaciją, tačiau negali pasakyti, kiek buvo išleista namo pagerinimui, todėl nežino kokio dydžio kompensacija atsakovui priklausytų. Papildomai nurodė, kad namą pagerino kartu tuo metu, kai vedė bendrą ūkį. Stogo danga ir langai buvo pakeisti 2013 m. Dėl stogo keitimo sutartis nebuvo sudaryta, keitė „Liaugaudo įmonė“, mokėjo apie 20 000 litų. Langus keitė palaipsniui. Juos keitė pažįstamas asmuo, kiek sumokėjo, nepamena. Pirko granulinį pečių, mokėjo 1 800 Eur. Name buvo pakeisti radiatoriai, kiek mokėjo, nepamena. Paskola iš SEB banko buvo paimta 2011 m. dukrai, kad ji Londone galėtų įsigyti butą, o ne namo pagerinimui.

Teismo posėdžiu metu liudytoja apklausta ieškovės sesuo D. G. parodė, kad prie namo gerinimo labiausiai prisidėjo ieškovė. Ji taip pat su savo vyru prisidėjo prie namo būklės gerinimo, įrenginėjo palėpę, jos vyras tiesė takelius kieme. Liudytoja N. K. (atsakovo sesuo) parodė, kad tiek namo stogas, tiek langai buvo keičiami, kai ieškovė su atsakovu dar gyveno kartu. Matė, kad namuose buvo padarytas remontas, kieme sudėtos trinkelės, pakeisti visi radiatoriai, sudėtos durys, ištapetuotos sienos. Šalių dukra A. G. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad namas buvo remontuojamas tėvams gyvenant kartu. Buvo pakeistas stogas, tačiau jokių apšiltinimų padaryta nėra. Langai buvo keičiami per kelis metus po stogo keitimo. Vidaus apdailos, išskyrus svetainėje ir virtuvėje, nėra. Priestatas prie tvarto buvo pastatytas tuo metu, kai ji dar buvau moksleivė. Priestatus prie namo statė mamos sesers vyras. Radiatoriai buvo pakeisti tuomet, kai buvo keičiamas pečius, bet dar prieš pasikeičiant valiutai. Prie namo takelius padarė jos sesuo Loreta, mama ir sesers vyras. Tėvai trinkeles pirko per puse. Vandens gręžinys name visada buvo, buvo keičiama tik vandens pompa. Namas buvo tvarkomas iš bendrų tėvų lėšų.

Iš byloje pateikto 2011-06-06 – 2011-06-06 AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-06-06 į atsakovo banko sąskaitą išmokėtas kreditas, paskola namo remontui 40 000 Lt. Tą pačią dieną iš atsakovo banko sąskaitos 40 600 Lt suma pervesta į ieškovės banko sąskaitą, nurodant – sąskaitos papildymas.

Byloje taip pat pateikti išankstinio kredito grąžinimo prašymai (2012-04-13, 2013-01-14, 2013-03-06), iš kurių turinio matyti, kad atsakovas kreipėsi į banką, prašydamas nurašyti kredito dalis, kaip iš anksto grąžinamas kredito dalis.

Iš byloje pateikto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio plano pakitimai užfiksuoti pirmo aukšto plano matyti, kad pakitimai užfiksuoti 2000-03-28 ir 2001-09-12, o pagrindinio pastato dalių, priestato kadastro duomenys – 2000-03-28.

CK 3.98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi gauti kompensaciją.

Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 30/2011; 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo (Kauno apygardos teismo 2022-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-10-71-555/2022).

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieškovės ir atsakovo atsikėlimo gyventi momento buvo pagerintas, t. y. jo vertė padidėjo. Pastarųjų aplinkybių neginčija nė viena iš šalių. Ieškovė sutiko, kad gyvenant kartu su atsakovu, buvo pakeista namo stogo danga, langai, radiatoriai. Ieškovė neginčijo, kad buvo pakeistas kamino indeklas, įrengtos palėpės, pakeistos grindys, pastatyti du priestatai prie namo, kiemas išklotas trinkelėmis, padarytas vandens gręžinys. Atsakovas sutiko, kad buvo apšiltinta tik namo dalis, o ne visas namas.

Išleistas sumas namo pagerinimui atsakovas įrodinėja 2023 m. liepos mėn. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sudaryta lokaline sąmata, kurioje pateikti stogo remonto, priestatų įrengimo, tako iš trinkelių įrengimo darbų ir išlaidų aprašymai bei kaina. Už minėtus darbus ir išlaidas priskaičiuota 38 429,73 Eur suma. Taip pat individualios įmonės (duomenys neskelbtini) komerciniu pasiūlymu (sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad už 17 gaminių (langų, lauko durų) paskaičiuota 4 304,44 Eur suma. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių gyvenamojo namo pagerinimui išleistas pinigų sumas, atsakovas nepateikė.

Sutiktina su tuo, kad bankas atsakovui suteikė 40 000 Lt ((11 584,80 Eur) kreditą (paskolą) ir, kad gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės banko sąskaitą, tačiau atsakovas neįrodė, kad namo pagerinimas buvo atliktas už gautą kreditą (paskolą). Minėtą aplinkybę paneigė tiek pati ieškovė, kuri nurodė, kad 2011 m. paskola iš SEB banko buvo paimta dukrai, kad ji (duomenys neskelbtini) galėtų įsigyti butą, o ne namo pagerinimui, tiek šalių dukra, kuri teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, t. y., kad kreditas buvo paimtas, kad padėtų jai nusipirkti būstą (duomenys neskelbtini). Abu tėvai jai parašė laišką, kad pervesti pinigai yra dovana. Be kita ko, visa tai patvirtina ir byloje pateiktas 2011-06-01 – 2011-06-30 sąskaitos išrašas Nr. 1 (procesinis dokumentas Nr. DOK-6131), iš kurio matyti, kad 2011-06-07 buvo atliktas tarptautinis pavedimas šalių dukrai A. G. Atsakovas taip pat nurodė, kad namo pagerinimui investavo pinigų sumą, gautą už sandėlio pardavimą. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Pastatą-Trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 52 500 Lt pardavė abi šalys (ieškovė ir atsakovas), o pinigų suma turėjo būti pervesta į ieškovės banko sąskaitą. Minėta aplinkybė paneigia, kad atsakovas namo pagerinimui investavo pinigų sumą, kurią gavo už minėto sandėlio pardavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijo, jog atsakovas prisidėjo prie namo pagerinimo, į tai, kad atsakovas apart 2023 m. liepos mėn. sudarytos lokalinės sąmatos bei komercinio pasiūlymo (sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini)), daugiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių lėšas, išleistas minėto gyvenamojo namo pagerinimui nepateikė bei į tai, kad kaip nustatyta šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, pagerinimo darbai atlikti pakankamai seniai (2002-2013 m.), nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie pagerinimo darbai buvo atlikti ir už kokią pinigų sumą.

Išdėstyto pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 28 144 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą tenkina iš dalies ir priteisia atsakovui 13 000 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Dėl skolos už komunalines paslaugas nuostolių atlyginimo

Iš byloje pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 matyti, kad iš ieškovės banko sąskaitos buvo atliekami šie mokėjimai: 2020-05-11 ir 2020-06-08 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignitis“ po 41,74 Eur; 2020-06-20 – 47,78 Eur akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“; 2020-06-20 – 15,23 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2020-07-10 – 41,74 Eur UAB „Ignitis“; 2020-07-14 – 23,89 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-07-14 – 14,18 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2020-07-14 – 51,25 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2020-08-10 – 38,55 Eur UAB „Ignitis“; 2020-08-30 – 23,90 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-08-30 – 14,48 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2020-09-30 – 3,65 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-09-30 – 23,90 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-10-11 – 38,25 Eur UAB „Ignitis“; 2020-10-28 – 23,90 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-10-28 – 9,99 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-10-28 – 51,25 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2020-10-28 – 28,97 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2020-11-12 – 38,55 Eur UAB „Ignitis“; 2020-11-27 – 9,99 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-11-27 – 23,90 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-11-27 – 22,62 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2020-12-11 – 38,55 Eur UAB „Ignitis“; 2020-12-29 – 10,22 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-12-29 – 23,90 Eur AB „Telia Lietuva“; 2020-12-29 – 51,25 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2020-12-29 – 14,48 Eur UAB „Šilutės vandenys“. Iš 2020 m. sąskaitos išrašo matyti, kad iš viso už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį) sumokėta – 389,08 Eur, už televiziją – 225,02 Eur, už namo draudimą – 153,75 Eur.;

Iš byloje pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 matyti, kad iš ieškovės banko sąskaitos buvo atliekami šie mokėjimai: 2021-01-11 – 38,55 Eur UAB „Ignitis“; 2021-01-29 – 34,79 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-01-29 – 11,77 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-02-08 – 39,67 Eur UAB „Ignitis“; 2021-02-26 – 33,89 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-02-26 – 14,80 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-03-08 – 39,67 Eur UAB „Ignitis“; 2021-04-01 – 34,35 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-04-01 – 59,91 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2021-04-01 – 14,16 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-04-10 – 39,67 Eur UAB „Ignitis“; 2021-04-30 – 36,16 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-04-30 – 15,09 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-05-06 – 51,35 Eur Šilutės rajono savivaldybės administracijos biudžeto ir finansų skyriui (atliekų tvarkymas); 2021-05-09 – 39,67 Eur UAB „Ignitis“; 2021-05-31 – 35,39 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-05-11– 17,19 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-06-07 – 39,67 Eur UAB „Ignitis“; 2021-07-11 – 59,91 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2021-07-28 – 37,67 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-08-12 – 43,10 Eur UAB „Ignitis“; 2021-08-26 – 40,25 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-08-26 – 2,18 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-09-11 – 43,10 Eur UAB „Ignitis“; 2021-09-22 – 59,91 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2021-09-22 – 28,41 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-10-10 – 8,64 Eur UAB „Ignitis“; 2021-10-19 – 35,84 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-10-19 – 28,40 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-11-12 – 40,30 Eur UAB „Ignitis“; 2021-11-17 – 46,40 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-11-17 – 14,66 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-12-11 – 40,30 Eur UAB „Ignitis“; 2021-12-20 – 38,13 Eur AB „Telia Lietuva“; 2021-12-20 – 11,92 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2021-12-23 – 59,91 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas). Iš 2021 m. sąskaitos išrašo matyti, kad iš viso už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą) sumokėta – 622,27 Eur, už televiziją – 372,87 Eur, už namo draudimą – 239,64 Eur.

Iš byloje pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-08 matyti, kad iš ieškovės banko sąskaitos buvo atliekami šie mokėjimai: 2022-01-13 – 40,30 Eur UAB „Ignitis“; 2022-01-31 – 40,04 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-01-31 – 6,42 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-02-11 – 44,46 Eur UAB „Ignitis“; 2022-02-28 – 39,94 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-02-28 – 9,17 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-03-11 – 44,46 Eur UAB „Ignitis“; 2022-03-31 – 35,74 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-03-31 – 17,41 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-03-31 – 70,73 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2022-03-31 – 34,96 Šilutės rajono savivaldybės administracijos biudžeto ir finansų skyriui (atliekų tvarkymas); 2022-04-10 – 44,46 Eur UAB „Ignitis“; 2022-04-30 – 35,39 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-04-30 – 9,17 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-05-09 – 44,46 Eur UAB „Ignitis“; 2022-05-31 – 36,08 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-05-31 – 11,92 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-06-11 – 44,46 Eur UAB „Ignitis“; 2022-06-20 – 35,62 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-06-20 – 0,93 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-07-08 – 70,72 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2022-07-11 – 44,46 Eur UAB „Ignitis“; 2022-07-31 – 35,98 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-07-31 – 31,14 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-08-31 – 35,89 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-09-23 – 36,12 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-09-23 – 70,72 Eur Ergo Lietuva (namo draudimas); 2022-09-23 – 123,73 Eur UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“; 2022-09-30 – 43,71 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-10-28 – 35,89 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-10-28 – 90,87 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-10-31 – 90,87 Eur Elektra Ignitis (nepriklausomas tiekimas); 2022-10-31 – 10,46 Eur Elektra Ignitis (nepriklausomas tiekimas); 2022-11-22 – 37,92 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-11-22 – 16,64 Eur UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“; 2022-11-26 – 90,57 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-12-06 – 40,42 Eur AB „Telia Lietuva“; 2022-12-07 – 90,59 Eur UAB „Šilutės vandenys“; 2022-12-08 – 233,83 Eur UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“. Iš 2022 m. sąskaitos išrašo matyti, kad iš viso už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą) sumokėta – 1 219,45 Eur, už televiziją – 445,03 Eur, už namo draudimą – 212,17 Eur.

Iš byloje pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2023-01-31 iki 2023-02-15 matyti, kad iš ieškovės banko sąskaitos buvo atliekami šie mokėjimai: 2023-01-31 – 355 Eur UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“; 2023-02-15 – 271,47 Eur UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“; 2023-02-15 – 792,35 Eur AB „Energijos Skirstymo Operatorius“. Iš 2023 m. sąskaitos išrašo matyti, kad iš viso už komunalines paslaugas, t. y. elektros energiją, sumokėta – 1 418,82 Eur.

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pažymos apie sumokėtas draudimo įmokas nustatyta, kad ieškovė už gyvenamojo namo draudimą sumokėjo šias įmokas: 2022-03-31 – 70,73 Eur, 2022-07-08 – 70,72 Eur, 2022-09-23 – 70,72; 2023-01-09 – 70,72 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje konstatuota, kad santuoka faktiškai iširo 2022 metų sausį, reikalavimas už 2020-2021 m. iš atsakovo už komunalines paslaugas priteisti puse sumokėtos sumos, t. y. 1 019,01 Eur, atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-08 iš viso už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą) ieškovė sumokėjo – 1 219,45 Eur, už televiziją – 445,03 Eur, už namo draudimą – 212,17 Eur. Laikotarpiu nuo 2023-01-31 iki 2023-02-15 iš viso už komunalines paslaugas, t. y. elektros energiją, sumokėjo – 1 418,82 Eur. Ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-02-08 už komunalines paslaugas, t. y. tik už elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą išminusavus atsakovo pagal 2022-01-12 pinigų priėmimo kvitą sumokėtus 100 Eur už patiektą elektrą, ieškovei priteistina 2 538,27 Eur (2638,27-100).

Dėl iškeldinimo

Bylos medžiaga nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-09-12 išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. G.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog ieškovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriai šis turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise nuo 2001-10-17 (Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), o atsakovas tuo turtu naudojasi be teisinio pagrindo. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi teisę nuomos, panaudos ar pan. sandoriu naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nėra. Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad tarp jų yra susiklostę itin konfliktiški, priešiški tarpusavio santykiai, kurie tęsiasi gan ilgą laiką. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis minėtu, gyvenamuoju namu, jai įgyvendinti asmeninės nuosavybės teises į minėtą turtą. Darytina išvada, kad atsakovas neteisėtai naudodamasis svetimu turtu, šiais savo veiksmais pažeidžia ieškovės, kaip nekilnojamojo daikto savininkės teises savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis).

Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteistina 2310 Eur už jam tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį, be to, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 538,27 Eur už neapmokėtas komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą) naudojantis turtu, iš viso 4848,27 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistina 800 Eur kompensacija už transporto priemones, 187,50 Eur kompensacija už baldus, buitinę techniką, 13 000 Eur kompensacija už nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) pagerinimą, iš viso 13987,50 Eur. Šiuo atveju iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos 13987,50 Eur išskaičiavus atsakovei iš ieškovo priteistiną kompensaciją 4848,27 Eur, tokiu būdu atsakovui V. G. iš ieškovės G. G. priteistina galutinė 9139,23 Eur dydžio piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis bei 1200 Eur išlaidos sumokėtos už advokato padėjėjo atstovavimą civilinėje byloje. Be to, nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-12-15, 2023-04-20 nutartimis ieškovei buvo atidėtas 347 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 954 Eur (452+502) žyminis mokestis ir 2500 Eur išlaidos sumokėtos advokatui už atstovavimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį (patenkinta 70 procentų), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 140 Eur žyminio mokesčio, 840 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovei buvo atidėtas 347 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje priėmimo, todėl iš ieškovės priteistina 104,10 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu bei iš ieškovės priteistina 104,10 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Nustatyta, kad patenkinta 60 procentų atsakovo reikalavimų. Atsakovas už patikslintą priešieškinį turėjo sumokėti 742 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 954 Eur. Esant tokioms aplinkybėms atsakovui gražintina permokėta 212 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgiant į patenkintų atsakovo reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovui priteistina 445,20 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovui iš viso priteistina 1945,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Taigi, iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1945,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikant priešpriešinių reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas tarpusavio įskaitymą, iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 965,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur, jos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo, tai yra iš kiekvieno po 6,64 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės G. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo V. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo, šalims palikti santuokines pavardes: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu.

Priteisti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise šį santuokos metu įgytą turtą:

1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės;

1,48 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės;

lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 800 Eur vertės;

sofą-lovą 300 Eur vertės;

sekciją (lentyną) 100 Eur vertės;

sekciją medžio imitacijos 200 Eur vertės;

šaldytuvą (dėžę) 50 Eur vertės;

virtuvės baldus 900 Eur vertės;

indaplovę 150 Eur vertės;

dujinę viryklę 100 Eur vertės;

garų surinkėją 50 Eur vertės;

klozetą 75 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės;

negyvenamąją patalpą –garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės;

0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 210 Eur vertės;

lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės;

lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės;

miegamojo komplektą 400 Eur vertės;

sekciją rudos spalvos 100 Eur vertės;

stalą su kėdėmis 100 Eur vertės;

šaldytuvą 400 Eur vertės;

skalbimo mašiną 400 Eur vertės;

TV staliuką 150 Eur vertės.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės G. G. galutinę 9139,23 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų 23 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės G. G. atsakovui V. G. 965,20 Eur ( devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš ieškovės G. G. 104,10 Eur ( vieną šimtą keturis eurus 10 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Grąžinti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo permokėto žyminio mokesčio dalį -212 Eur ( du šimtus dvylika eurų) žyminio mokesčio dalį, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminio mokesčio dalį.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės G. G. 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. G. 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.