Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-505-544/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-16
Bylos Nr.: e2A-505-544/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16298-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: R. T.-B.

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-505-544/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16298-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.19.3 (S)

PANEVĖŽIO apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ir atsakovės R. T.-B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2267-862/2024 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei R. T.-B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank P&C Insurance AS“, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. T.-B. (toliau – ir atsakovė) 11 840,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022-10-30 atsakovės bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko santechninis gedimas, dėl kurio vandeniu buvo sulietas ir apgadintas ieškovui nuosavybes teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą (toliau – ir trečiasis asmuo), kuris buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę, įvykį pripažino draudžiamuoju. Trečiojo asmens nuostolių vertinimui pasitelkto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Infranet“ (REMEKS) atstovas (ekspertas) butą apžiūrėjo 2023-03-15 ir 2023-04-17. Ekspertas nustatė, kad: atskaičius nusidėvėjimą, išskaitą, buto remonto vertė pagal 2023-06-16 lokalinę sąmatą būtų – 17 524,95 Eur (su PVM), kilnojamųjų daiktų atstatymo vertė pagal 2023-05-17 lokalinę sąmatą būtų 1 629,30 Eur (su PVM), taigi visa patirta žala sudarė 19 154,25 Eur (su PVM). Trečiasis asmuo jam padarytos žalos atlyginimui pervedė 7 370,98 Eur, kurios nepakako visiems nuostoliams atlyginti, todėl atsakovė už padarytą žalą turi sumokėti 11 840,27 Eur nuostolius ((17 524,95 Eur (buto remonto išlaidos + 57 Eur išskaita + 1 629,30 Eur (kilnojamųjų daiktų atstatymo išlaidos) – 7370,98 Eur (išmokėta draudimo išmoka)).

3. Ieškovas paaiškino, kad ginčo butą jis įsigijo 2023-03-13 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, laimėjęs 2023-01-10 – 2023-02-09 vykusias varžytines, kuriose buvo pateikta informacija ir nuotraukos, kad butas yra tvarkingas, nei lubos, nei sienos, nei grindys nepaveiktos vandens ar kitaip sugadintos. Kad jo įsigytas butas buvo tvarkingas patvirtina ir UAB ,,Negrita“ 2022-08-08 atliktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas gavo 2023-02-20. Taigi iki varžytinių pabaigos ieškovui nebuvo pateikta jokia informacija apie buto sugadinimą. Ieškovas nurodė, kad iš varžytynių įsigyto buto raktą jis gavo 2023-03-09, o su atsakovės įgaliotu asmeniu R. T. dėl jo butui padarytos žalos ieškovas susisiekė 2023-03-10 ir 2023-03-11, t. y. beveik iš karto po to, kai sužinojo, kad jo butas buvo apgadintas. Nurodė, kad jis informavo atsakovės įgaliotą asmenį, kad 2023-03-15 vyks buto apžiūra, tačiau įgaliotas asmuo nepareiškė noro dalyvauti buto apžiūroje. Apie antrą buto apžiūrą ieškovas atsakovės neinformavo, nes tai buvo papildoma apžiūra, o pirmojoje atsakovė dalyvauti nepageidavo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė R. T.-B. pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patvirtino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad 2022-10-30 jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko santechninis gedimas, kurio metu žala buvo padaryta žemiau esančiam butui, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė pažymėjo, kad ieškovas šio buto užliejimo momentu nebuvo jo savininku, todėl jis negali reikšti reikalavimo atlyginti šiam butui padarytą žalą. Paaiškino, kad nei ji, nei jos įgaliotas asmuo ginčo buto iš karto po įvykio negalėjo apžiūrėti, nedalyvavo jo apžiūroje, kurią atliko draudiko atstovai. Atsakovė nurodė, kad 2023-03-10 jos įgaliotam asmeniui paskambino ieškovas ir nurodė, jog jis yra ginčo buto savininkas, informavo, kad jam priklausantis butas yra aplietas. Pasiteiravus dėl žalos apimčių, ieškovas, pasak atsakovės, nurodė, kad nieko baisaus, jis viską susitvarkys. Atsakovės atstovė šio pokalbio metu informavo ieškovą, kad yra sudaryta draudimo sutartis, todėl nuostolius turėtų atlyginti draudikas. Kitą dieną atsakovės įgaliotas asmuo skambino ieškovui, siekiant sužinoti, ar ieškovas susisiekė su draudiku, bei todėl, kad norėjo apžiūrėti butą ir jam padarytą žalą, tačiau ieškovas tam neturėjo laiko. Ieškovas 2023-06-20 informavo, kad draudiko nustatytos žalos dydis – 19 154,25 Eur, draudikas jam sumokėjo 7370,98 Eur, todėl likusią žalos dalį jam turi atlyginti atsakovė. Po šio pokalbio atsakovė siekė susitikti su ieškovu, norėjo apžiūrėti butą, nes žalos dydis per didelis.

5. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2022-04-16 su atsakove sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 9 000 Eur draudimo suma buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir jo savininko civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2022-05-24 iki 2023-05-23. Kai buvo pranešta, kad apdraustame bute išsiliejo vanduo, trečiojo asmens atstovai buvo nuvykę į įvykio vietą, atliko apžiūras, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o ieškovui sumokėta 7 370,98 Eur draudimo išmoka. Ieškovui nurodyto dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta, nes įvykio metu nukentėjo ir kitas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkui trečiasis asmuo sumokėjo 1 629,02 Eur draudimo išmoką. Kadangi draudimo sutartimi buvo susitarta, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo suma yra 9 000 Eur, trečiojo asmens mokėtina draudimo išmoka dėl vieno įvykio negali viršyti šios sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-06-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 6 889,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 889,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 610,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 441 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 23 Eur, iš ieškovo - 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

7. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2022-10-30 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko santechnikos gedimas (trūko karšto vandens žarnelė vonios patalpoje), dėl ko buvo padaryta žala trims butams: atsakovei priklausančiam butui (Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančiam butui (Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje nedalyvaujančio asmens butui (Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovei pripažinus savo kaltę dėl įvykusio įvykio ir jo sukeltų padarinių, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja (yra įrodytos) visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, žala), sudarančios pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).

9. Nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui 11 840,27 Eur žalą, kurios nepadengė trečiojo asmens (draudiko) draudimo išmoka. Atsakovė su pareikštu ieškovo reikalavimu nesutiko, nes: 1) ieškovas neturėjo teisės reikšti atsakovei reikalavimo dėl ginčo butui padarytos žalos atlyginimo, nes jis žalos padarymo metu dar nebuvo šio buto savininku; 2) ieškovas nesudarė galimybės atsakovei pamatyti, kokia žala butui buvo padaryta; 3) ginčo butui padarytos žalos dydis, draudikui administruojant žalos bylą, buvo nustatytas per didelis.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės (ne) turėjimo

10. Teismas, remdamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo (toliau – NTR) duomenimis, nors ir nustatė, kad ginčo butas žalos padarymo metu (2022-10-30) nuosavybės teise ieškovui dar nepriklausė (ginčo buto savininku jis tapo tik nuo 2023-03-13), ši nustatyta aplinkybė, teismo vertinimu, neleido byloje daryti išvados, jog ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti ginčo butui padarytą žalą.

11. Tokią išvadą teismas argumentavo tuo, kad: NTR duomenimis ginčo butui 2021-11-18 buvo pritaikytas areštas; UAB ,,Negrita” 2022-08-08 parengė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant įvertinti šio buto vertę; 2023-01-10 buvo pradėtas priverstinis šio buto pardavimas. Taigi, žala ginčo butui buvo padaryta priverstinio vykdymo proceso metu, kai jame niekas negyveno, o buvusių butų savininkų nuosavybės teisės į šį butą buvo apribotos.

12. Teismas pažymėjo, kad po 2022-10-30 įvykusios avarijos atsakovė nesikreipė į viešą registrą ir draudiką tam, jog gautų informaciją apie ginčo buto savininką, todėl atsakovė nesiėmė visų galimų priemonių buto savininkui surasti ir pasyviu elgesiu (neveikimu) sukūrė situaciją, kad išieškojimą iš turto vykdanti antstolė ir potencialūs turto pirkėjai savalaikiai negavo informacijos apie priverstinio vykdymo procese parduotam turtui padarytą žalą ir jo būklės pablogėjimą.

13. Byloje nustačius, kad ieškovas apie iš varžytynių įsigyto ginčo butui padarytą žalą sužinojo likus 4 dienoms iki varžytinių akto sudarymo dienos, teismo vertinimu, ieškovas turėjo galimybę rinktis: 1) paaiškėjus, kad butas nėra tokios būklės, kokia buvo nurodyta, atsisakyti varžytinėse įgyto turto įgijimo; 2) įsigyti turtą ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš už padarytą žalą atsakingo asmens. Kadangi ieškovas savo teises pasirinko ginti pareikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas), teismas atsakovės argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės reikalauti ginčo butui padarytą žalą, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas atsakovės argumentus, jog jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti po avarijos apžiūrint ieškovo butą, atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, nes 2023-03-10 ieškovo iniciatyva įvykusios pirmosios šalių komunikacijos telefonu metu atsakovės įgaliotas atstovas nepareiškė noro dalyvauti apžiūrint apgadintą ginčo butą, o pirmąją pretenziją, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti ieškovo butą, nurodė tik 2023-06-30 elektroniniame laiške.

Dėl per didelės ieškovui padarytos žalos dydžio

15. Teismas atsakovės argumentus (avarija jos bute buvo lokalizuota nedelsiant, ginčo buto remonto sąmata buvo sudaryta praėjus pusei metų po įvykio, kas lėmė kainų padidėjimą), kuriais ji rėmėsi ginčydama draudiko nustatytą ginčo buto remonto vertę, atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, net ir po jai suteiktos galimybės apžiūrėti ieškovo butą, nereiškė prašymo skirti byloje teismo ekspertizę, kuria būtų siekiama įvertinti draudiko sudarytos sąmatos pagrįstumą ir tai, kokį poveikį remonto apimčiai galėjo turėti aplinkybė, jog ginčo butui padaryta žala buvo vertinama praėjus pusmečiui po įvykio. Teismas kaip nepagrįstus įvertino ir argumentus, jog avarija atsakovės bute buvo lokalizuota nedelsiant, nes tai paneigė kaimyninio buto gyventojo raštelis, UAB ,,Rasų valda“ 2024-05-06 raštas apie tai, kad avarija pastebėta 2022-10-30 ryte (apie 6 valandą), o lokalizuota ne anksčiau 9.10 valandą ir ne atsakovės nuomininko, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų iniciatyva.

17. Palyginęs trečiojo asmens 2023-06-16 sudarytas sąmatas ir atsakovės iniciatyva sudarytas 2024-03-07 sąmatas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2023 metų balandžio mėnesio kainas, pagal kurias remonto vertė 9302,85 Eur su PVM, teismas konstatavo, atsakovės ir trečiojo asmens sąmatose skiriasi ne tik darbų kiekiai, bet ir darbų bei išlaidų aprašymai, todėl atsakovės pateiktose sąmatose paskaičiuotos ieškovo buto remonto išlaidos tik dėl sugadintų sienų ir lubų remontų plotų nėra tinkamos, kad ieškovo daiktas (butas) būtų grąžintas į iki sugadinimo buvusią būklę.

18. Teismas nenustatė pagrindo draudiko nustatytą žalos dydį laikyti neteisingu ir dėl to, kad, nors ieškovas lubų ir sienų remontą atliko ūkio būdu, į 2023-06-16 lokalinę sąmatą buvo įtrauktos papildomų medžiagų ir mechanizmų verčių procentinės dalys, papildomo darbo užmokesčio procentinė dalis, socialinio draudimo išlaidos bei kitos išlaidos, nes ir atsakovės pasirinktas vertintojas į sudarytą sąmatą įtraukė šias išlaidas.

19. Ieškovo reikalavimą į atlygintinos žalos dydį įtraukti bute buvusio čiužinio vertę teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes UAB „Negrita“ 2022-08-08 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) lapo 27 nuotraukos ir šalia jos esanti informacija patvirtina, kad nuotrauka, kurioje yra fiksuota lova su čiužiniu, nėra ginčo buto nuotrauka, nes ieškovo buto nuotraukos yra 33 – 35 lapuose, o jos patvirtina, kad 2022-07-08 apžiūrint ginčo butą lova buvo be čiužinio.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą į atlygintinų išlaidų dydį įtraukti išlaidas už grindų, balkono durų remontą, išlaidas už šaldytuvo, virtuvės baldų, spintelės pakeitimą ar remontą, nes pats ieškovas nurodė, jog 2024 metų pavasarį buvo atliktas tik ginčo buto lubų ir sienų remontas, tačiau grindys, balkono durys, šaldytuvas, virtuvės baldai, spintelė per metų laikotarpį pakeisti ar remontuoti nebuvo, jų būklė ieškovui liko tinkama, vadinasi, tiek daiktams, tiek grindų dangai įvykio metu nebuvo padaryta tokia žala ir jie nebuvo sugadinti taip, kad jų nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Todėl vertino, kad atsakovei negali kilti pareiga mokėti ieškovui visas sumas, nurodytas draudiko sudarytose 2023-05-17 ir 2023-06-16 lokalinėse sąmatose.

21. Remdamasis išdėstytais argumentas, teismas ieškovo reikalavimą sumažino 2023-05-17 lokalinėje sąmatoje nurodyta 1 629,30 Eur suma (čiužinys, šaldytuvas, virtuvės baldai, spintelė su stalčiais), 2023-06-16 sąmatoje nurodyta 3 321,21 Eur suma (grindys, balkono durys), viso – 4 950,51 Eur, ir ieškovui iš atsakovės priteisė 6 889,76 Eur žalos atlyginimą (11 840,27 Eur – 4 950,51 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Teismas nustatė, kad patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 58 procentus, atmesta - 42 procentus. Kadangi ieškovas byloje turėjo 2 776 Eur, atsakovė - 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas, vadovaudamasis nurodyta proporcija, šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovės ieškovui priteisė 1 610,08 Eur, iš ieškovo atsakovei – 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Bylos nagrinėjimo metu patirta 40,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos skirstytinos santykiu 61/39 santykiu, todėl valstybei iš atsakovės priteisiama 23 Eur suma, o iš ieškovo - 17 Eur suma.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-21 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 3166 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas, įtvirtinančias žalos sąvoką ir prievolę atlyginti žalą (CK 6.245, 6.263, 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251, 6.253, 6.266, 6.282 straipsniai), pažeidė procesines normas, reglamentuojančias šalių rungimosi civiliniame procese principą (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo naštos paskirstymą (CPK 178 straipsnis), bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93, 98 straipsnis).

1.2. Pagrįstai konstatavęs, kad visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, teismas be pagrindo priteisė ne visą jo reikalautą 11 840,27 Eur žalos atlyginimą, o tik 6 889,76 Eur, nes, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad jis nepatyrė žalos dėl sugadinto čiužinio, dėl grindų dangos, balkono durų, šaldytuvo, spintelės, virtuvės komplekto remonto ar įgijimo bei dėl to, kad bute buvę kilnojamieji daiktai ieškovui buvo parduoti kaip buto priklausiniai. Tokios išvados prieštarauja materialinėms teisės normoms reglamentuojančioms žalos atlyginimą, ir byloje esantiems įrodymams (turto apžiūros aktams, lokalinei sąmatai, UAB „Negrita“ 2022-08-08 ekspertizės aktui), kurie patvirtina ieškovo patirtos žalos realumą. Karštas vanduo iš atsakovės buto per jo butą tekėjo ilgą laiką, nes paryčiui prasiveržė į po jo butu esančias patalpas, jis apelianto bute liko ir kėlė žalingus padarinius ilgą laiką, nes bute po avarijos niekas nesilankė kelis mėnesius.

1.3. Dėl čiužinio vertės pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, neva čiužinio bute nebuvo, nes draudiko UAB ,,Infranet” (REMEKS) 2023-03-15 Turto apžiūros akte (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog čiužinys buvo supelijęs bei apžiūros metu išmestas. Tuo tarpu UAB ,,Negrita“ 2022-08-08 ekspertizės akte šio čiužinio nuotraukos nėra todėl, kad ekspertizės aktas surašytas siekiant įvertinti tik nekilnojamojo turto vertę, kas galimai lėmė, kad ekspertai nenufotografavo atremto prie sienos 107,70 Eur vertės čiužinio.

1.4. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas žalos sąvokos, įtvirtintos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, aiškinimas taip, kad žala turtui nepadaroma, jei turtas ar daiktai nebuvo sugadinti taip, kad jų nebegalima naudoti pagal tiesioginę paskirt ir jeigu jie protingu terminu nesuremontuojami ir (ar) nepakeičiami naujais, akivaizdžiai yra ydingas ir nelogiškas, prieštaraujantis minėtai teisės normai ir suformuotai teismų praktikai. Nei CK, nei teismų praktikoje žalos fakto ir dydžio nustatymui nukentėjusiajam siekiant prisiteisti žalos atlyginimą už sugadintą/sunaikintą daiktą nėra numatyta pareiga daiktą remontuoti/atkurti ar įgyti naują bei pateikti tam įrodymus. Kadangi teismas nekvestionavo, pripažino labiau tikėtinu, sutiko su draudiko žalos fakto nustatymu bei skaičiavimo būdu ir teisingumu pateiktoje 2023-05-17 UAB ,,Infranet” (REMEKS) lokalinėje sąmatoje, tai, nepaneigus daiktų sugadinimo fakto, remiantis visiško žalos atlyginimo institutu ir tuo, kad atsakovei taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė (be kaltės) pagal CK 6.266 straipsnį, jam padaryta žala turi būti atlyginta visiškai.

1.5. Apeliantas nurodo, kad byloje buvo netinkamai pritaikyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pažymėjo, kad jis įrodė savo patirtos žalos dydį pateiktais įrodymais (2022-08-08 ekspertizės aktu, 2023-05-17 lokaline sąmata, draudiko nuotraukomis ir dokumentais), todėl atsakovė, nesutikdama su jo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį nekilnojamam turtui ir daiktams bei įrodyti kitą, mažesnį nuostolių dydį, tačiau šios pareigos neįvykdė.

1.6. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (2 776 Eur), nes jis sudarė 3 176 Eur, kadangi į jį neįtraukė 400 Eur už ieškinio parengimą, kuriuos jis prašė priteisti ir kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti laiku ir tinkamai.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovė R. T.-B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantė pripažįsta, kad 2022-10-30 jai priklausančiame bute vonios patalpoje trūko karšto vandens žarnelė, išsiliejo vanduo, dėl ko buvo padaryta žala jos (Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininkams. Tačiau įvykio metu (2022-10-30) ieškovas nebuvo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, todėl jis dėl įvykusio gedimo nepatyrė nuostolių ir nėra tinakmas ieškovas byloje.

2.2. Teismas, padaręs išvadą, jog ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo vien dėl to, kad žala padaryta priverstinio vykdymo metu ir esant ribotoms turto savininkų teisėms, sudarė galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti. Pritaikytas turto areštas ribojo buvusių savininkų teisę turtą perleisti, bet neapribojo jų teisių turtą valdyti ir reikalauti žalos atlyginimo. Apeliantės vertinimu, ieškovas, pamatęs, kad 2023-03-13 įgijo butą, kurio būklė dėl užliejimo vandeniu neatitinka antstolio paskirtos ekspertizės akte nuužfiksuoto būto stovio, turėjo vadovautis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi ir su pretenzija kreiptis į daiktą pardavusią antstolę. Nurodo, kad pats ieškovas pasielgė neapdairiai, neapgalvotai, nebuvo atidus ir rūpestingas, dėl ko ir įsigijo netinkamos kokybės daiktą.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 1 dalį, nes, išsprendęs atsakovės prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir ieškovui nesutikus būti pakeistam, tame pačiame posėdyje išnagrinėjo bylą apie ją nepranešęs buvusiems turto savininkams, taip pažeidė į bylą neįtrauktų asmenų teises ir pareigas. Į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės prašymu nebuvo įtraukta ir antstolė, kuri vykdė varžytines, kurių metu ieškovas įsigijo butą, neatitinkantį viešoje erdvėje skelbime nurodytos buto būklės.

2.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nedėjo pastangų po įvykio surasti buto savininkus, nes jos įgaliotas atstovas dėljio visas pastangas išsiaiškinti, kas yra buto savininkas, bet dėl asmens duomenų apsaugos iš įvairių įstaigų jų negalėjo gauti, kol nepaskambino ieškovas. Todėl neteisingas, nrepagrįstas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų teismo vertinimas, jog ji savo elgesiu sukūrė situaciją, kad antstolis negavo informacijos apie butui padarytą žalą ir kad dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo jo nepažiūrėjus yra atsakovės, o ne ieškovo kaltė.

2.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pats pripažino, jog jis butą yra suremontavęs ūkio būdu, todėl situacija, lyginant su buvusia 2023 metų kovo mėnesiu, buvo pasikeitusi, taigi ir ekspertizė nebūtų galėjusi pateikti daugiau duomenų ir aiškumo byloje. Ieškovas nepateikė duomenų apie realiai patirtas išlaidas buto remonto darbams ir medžiagoms apmokėti, todėl mano, kad nepatyrė daugiau išlaidų, nei draudiko išmokėta kompensacija. Tuo labiau, kad teismas, priimdamas sprendimą pagal draudiko parengtą lokalinę sąmatą, neįvertino buto nusidėvėjimo, neaišku, kokiais techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais vadovaujantis lokalinės sąmatos sudarytos.

2.6. Apeliantė pažymi, kad remontą atliekant ūkio būdu ieškovas negalėjo patirti išlaidų, susijusių su darbo užmokesčio ir su tuo susijusių mokesčių mokėjimu (sveikatos, socialinio draudimo). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik ieškovui draudiko parengta lokaline sąmata ir joje nurodytomis papildomomis išlaidomis, bet visiškai neatsižvelgdamas į jos objektyvesnes darbų apimtis atspindinčią sąmatą, minėtas apapaildomas išlaidas nepagrįstai priteisė iš atsakovės.

Atsiliepimų argumentai

26. Atsakovė pateiktu atsiliepimu ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes ieškovas yra neteisus nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam priteisti žalą už sugadintą čiužinį, grindų dangą, balkono duris, šaldytuvą, virtuvės baldus, spintelę su stalčiais, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad šie daiktai buvo sugadinti ir dėl to jis patyrė kokią nors žalą. Kadangi ieškovas gali naudotis aptartais daiktas pagal jų paskirtį, atsakovei negali kilti pareiga mokėti ieškovui visas sumas, nurodytas lokalinėse sąmatose.

27. Ieškovas pateiktu atsiliepimu atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes jis savo teises pasirinko ginti pareikšdamas ieškinį atsakovei dėl įgytam butui padarytų nuostolių atlyginimo, o tokia jo teisė yra kildinama iš daiktinių teisių absoliutumo principo (daiktinės teisės turėtojo galimybės daryti tiesioginį poveikį daiktui. CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi nesvarbu, kad jis nuosavybės teisę į butą, kuriam buvo padaryta žala, įgijo po žalą sukėlusio įvykio, kadangi teisė reikšti reikalavimą dėl turtui (daiktui) padarytos žalos priklauso asmeniui, kuris turi nuosavybės teisę į daiktą tuo metu, kai reikalavimas yra reiškiamas. Perleidus nuosavybės teisę, su ja naujajam savininkui kartu pereina ir teisė naudoti su daiktinėmis savininko teisėmis susijusius gynimo būdus.

28. Ieškovas pažymi ir tai, kad padaryta žala atsirado ne dėl bendrojo naudojimo objektų daugiabučiame name trūkumų, o dėl vienam savininkui priklausančiame bute įvykusio gedimo (avarijos), todėl šio buto (patalpų) savininkui taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (be kaltės). Todėl net jei pirmosios instancijos teismas būtų į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukęs antstolę ir buvusius butų savininkus, tai šiems asmenims nesukeltų teisinių pasekmių, o atsakovės teisinės atsakomybės nei panaikintų, nei sumažintų.

29. CPK 7 straipsnis numato civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo įtraukti į bylą antstolę bei buvusius buto savininkus, kadangi teismo sprendimas šiems asmenims nesukeltų teisinių pasekmių, ženkliai užtęstų procesą bei padidintų šalių bylinėjimosi išlaidas.

30. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipusis į viešuiosius registrus su prašymu aktualią informaciją gauti, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, kad duomenys teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Tokio prašymo formą galima rasti registrų centro internetinėje svetainėje arba nuvykus į patį registrų centrą. Atsakovė galimybę sužinoti buto savininko duomenis galėjo pasitelkdama savo civilinės atsakomybės draudimo įmonę ar gyvenamąjį namą administruojančią įmonę.

31. Ieškovas pažymi, kad, nors ginčo buto sienų ir lubų remontas buvo atliktas ūkio būdu, tai nesudaro pagrindo į remonto kaštus neįtraukti darbo užmokesčio bei kitų papildomų sumų, nes ir atsakovės pasirinktas vertintojas darbo užmokesčio kaštus į parengtą sąmatą įtraukė tokiu pat būdu, kaip ir draudiko vertintojas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo E. G. ir atsakovės R. T.-B. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

33. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo deliktinės astakomybės pagrindu iš atsakovės buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022-10-30 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko santechnikos gedimas (trūko karšto vandens žarnelė vonios patalpoje). Dėl šio įvykio buvo padaryta žala trims butams: atsakovei priklausančiam butui (Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančiam butui (Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje nedalyvaujančio asmens butui (Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės civilinę atsakomybę buvo apdraudęs trečiasis asmuo. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 9 000 Eur. Trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad 1 629,02 Eur draudimo išmoka buvo išmokėta buto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, o ieškovui buvo išmokėta 7 370,98 Eur draudimo išmoka. Trečiojo asmens pateikta 2023-06-16 lokalinė sąmata patvirtina, jog šiuo dokumento pagrindu buvo nustatyta, kad ieškovo butui padarytos žalos atlyginti reikalingas remontas, atskaičius išskaitą, nusidėjimą nuo medžiagų, turi sudaryti 17 524,95 Eur (su PVM). Iš trečiojo asmens pateiktos 2023-05-17 lokalinės sąmatos matyti, kad už sugadintus virtuvės baldų komplektą, čiužinį, šaldytuvą ir spintelę su stalčiais ieškovui papildomai buvo paskaičiuota 1 629,30 Eur žala.

35. Kadangi trečiojo asmens išmokėtos draudimo išmokos ieškovui neužteko padengti jo patirtai žalai atlyginti, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 11 840,27 Eur žalos atlyginimą, kuria ieškovas apskaičiavimo taip: ((17 524,95 Eur (buto remonto išlaidos) + 57 Eur išskaita + 1 629,30 Eur (kilnojamųjų daiktų atstatymo išlaidos) – 7370,98 Eur (išmokėta draudimo išmoka)).

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas 2024-06-21 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 6 889,76 Eur žalos atlyginimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu ir ieškovui iš atsakovės priteistu žalos dydžiu.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės (ne)turėjimo nagrinėjamoje byloje

37. Atsakovė savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma argumentavo tuo, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės ir yra netinkamas ieškovas, nes 2022-10-30 įvykio metu butas (duomenys neskelbtini) priklausė kitiems asmenims (duomenys neskelbtini), o ne ieškovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, su tokiais atsakovės argumentais negali sutikti.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022-10-30 atsakovės bute įvykusios avarijos metu ieškovas dar nebuvo ginčo buto savininku ir juo tapo tik 2023-03-13. Tačiau ši aplinkybė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti ginčo butui padarytą žalą ir kad jis yra netinkamas ieškovas.

39. Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ieškovas dėl jos bute įvykusios avarijos negalėjo patirti jokių nuostolių (žalos), pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog žala ginčo butui buvo padaryta butui esant areštuotam vykdymo procesu metu. Dar iki atsakovės bute 2022-10-30 įvykusios avarijos antstolė, siekdama įvertinti areštuoto ginčo buto vertę, UAB ,,Negrita“ pavedė atlikti ekspertizę. UAB ,,Negrita“ ekspertas 2022-07-08 apžiūrėjo ginčo butą ir 2022-08-08 surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad išieškojimą iš ginčo buto vykdanti anstolė iki varžytynių paskelbimo neturėjo jokios informacijos apie ginčui butui padarytą žalą, prie ko pirmosios instancijos teismo nustatytais pasyviais veiksmais prisidėjo ir atsakovė, kuri, galėdama gauti informacija apie buto savininkus iš namo administratoriaus, savo draudiko dėl tokios informacijos gavimo nesikreipė. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas, tik laimėjęs varžytynes ir likus 4 dienoms iki varžytinių akto surašymo ne dėl savo netitnkamo veikimo (neveikimo) pamatė, kad butui padaryta žala dėl jo apliejimo vandeniu iš atsakovės buto. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui priklausė teisė pasirinkti ar atsisakyti pasirašyti varžytinių aktą, ar jį pasirašyti tampant buto savininku ir reikalauti žalos atlyginimo iš už tai atsakingų asmenų, šiuo atveju iš trečiojo asmens (draudiko) ir atsakovės.

40. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai (pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo apie ją nepranešęs buvusiems turto savininkams, į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė antstolės, kuri vykdė ginčo buto varžytines), šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes nenustatyta, kad tai galėtų turėti kokią nors reikšmę minėtų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, be to, šių asmenų įtraukimas į bylos procesą būtų pažeidęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).

41. Remiantis šiais išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškovo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu turėjimo klausimą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

42. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Prievolė atlyginti padarytą žalą kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

43. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje yra įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinis deliktas). Pagal generalinio delikto doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (LAT 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

44. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovei turi būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės), numatyta CK 6.266 straipsnyje, kadangi jo patirta žala atsirado ne dėl bendrojo naudojimo objektų, o dėl vienam savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų daugiabučiame name trūkumų. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (LAT 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017-12-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27, 29 punktai).

46. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad žala ieškovo butui kilo dėl atsakovės buto vonioje trūkusios karšto vandens žarnelės, kuri atsakovei priklausė asmeniškai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog už šios karšto vandens žarnelės būklės netinkamą priežiūrą atsakomybė tenka atsakovei, nes ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2023-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023, 34 punktas).

47. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei deliktinė civilinė atsakomybė už ieškovui padarytą žalą kyla bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246 – 6.249 straipsniai), o ne griežtosios deliktinės atsakomybės pagrindu (CK 6.266 straipsnis).

48. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, atsakovei pripažinus savo kaltę dėl įvykusio įvykio ir jo sukeltų padarinių byloje buvo įrodytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, žala), sudarančios pagrindą kilti jos deliktinei civilinei atsakomybei, t. y. jai kilo pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės priteistos 6 889,76 Eur žalos dydžiu. Ieškovas nurodo, kad teismas jo naudai turėjo priteisti 11 840,27 Eur, nes visa jo patirta žala dėl užlieto buto sudarė 19 211,25 Eur ((17 524,95 Eur (buto remonto išlaidos + 57 Eur išskaita + 1 629,30 Eur (kilnojamųjų daiktų atstatymo išlaidos), todėl trečiojo asmens (atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusio draudėjo) žalos atlyginimui pervestos 7 370,98 Eur draudimo išmokos nepakako visai jo patirtai žalai atlyginti (19 211,25 Eur – 7370,98 Eur = 11 840,27 Eur). Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad teismas ieškovui iš jos jokios žalos priteisti negalėjo, nes jo patirtą žalą dėl užlieto buto visiškai atlygino jos civilinę atsakomybę apdraudęs trečiasis asmuo (draudėjas), ieškovui išmokėjęs 7 370,98 Eur draudimo išmoką.

50. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

51. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

52. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.

53. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (LAT 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (LAT 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

56. Ieškovas, pagrįsdamas jam padarytos žalos dydį, nagrinėjamoje byloje pateikė tokius įrodymus (2022-08-08 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-03-15, 2023-04-17 turto apžiūros aktus, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai bei padarinių šalinimo 2023-05-17, 2023-06-16 lokalines sąmatas). Tuo tarpu atsakovė, ginčydama ieškovo reikalavimo pagrįstumą, nagrinėjamoje byloje pateikė 2024-03-07 lokalines sąmatas (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

57. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismas sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo dėl buto užliejimo patirtą žalą (buto remonto išlaidos), nepagrįstai rėmėsi ieškovo (parengta trečiojo asmens įgalioto atstovo) pateikta 2023-06-16 lokaline sąmata, nes joje nurodytos buto remonto išlaidos yra nepagrįstai per didelės, neaišku, kokiais medžiagų, darbų įkainiais vadovaujantis ši sąmata buvo sudaryta, be to, neįvertintas buto nusidėvėjimo. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo buto remonto išlaidas, pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens parengta 2023-06-16 lokaline sąmata, nes teismas remtis būtent šia lokaline sąmata nutarė detaliai įvertinęs tiek trečiojo asmens parengtą, tiek atsakovės byloje pateiktas 2024-03-07 lokalines sąmatas (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, sulyginus trečiojo asmens parengtą ir atsakovės pateiktas lokalines sąmatas, atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos negali paneigti trečiojo asmens parengtos lokalinės sąmatos teisingumo, nes, kaip matyti iš atsakovės pateiktų lokalinių sąmatų, juose yra paskaičiuotos ieškovo buto remonto išlaidos tik tiesioginių lubų ir sienų sugadinimų atstatymui (yra sumažinti remontuojamų sienų ir lubų plotai), todėl tik sugadintų sienų ir lubų remontas nėra tinkamas, kad ieškovo daiktas (butas) būtų grąžintas į iki sugadinimo (buto užliejimo) buvusią būklę. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiška pagrįsta. Nors byloje ir yra nustatyta, jog užlietus ieškovo butą buvo pažeista tik dalis sienų ir lubų, tačiau tik dalinis jų remontas, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigtų ieškovo pagrįstą interesą, kad visos sienos ir lubos būtų tvarkomos vienu laiku ir tomis pačiomis priemonėmis, nes dėl natūralaus lubų ir sienų nusidėjimo atlikus tik dalinį remontą skirtųsi sienų ir lubų estetinis vaizdas, jų kokybė.

59. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus, kad neaišku kokiais medžiagų, darbų įkainiais yra parengta 2023-06-16 lokalinė sąmata, vertina kaip nepagrįstus, nes ir pačios atsakovės pateiktose 2024-03-07 lokalinėse sąmatose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aiškiai nurodyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad į tai galėjo padėti atsakyti byloje paskirta ekspertizė, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jos skirti byloje niekas neprašė.

60. Byloje esant pateiktų lokalinių sąmatų prieštaringumui, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovui butui padarytos žalos dydį, pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens parengta 2023-06-16 lokaline sąmata ir tuo atžvilgiu, kad trečiojo asmens parengta lokalinė sąmata yra parengta pagal 2022 metų spalio mėnėsio kainas, t. y. žalos padarymo metu (2022-10-30) egzistavusiomis darbų, medžiagų kainomis, kai atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos yra parengtos pagal 2023 metų balandžio mėnesio kainas.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala yra apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2011-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011).

62. Tuo tarpu atsakovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pagal 2023-06-16 lokalinę sąmatą, neįvertino buto nusidėvėjimo, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes, kaip matyti iš trečiojo asmens parengtos 2023-06-16 lokalinės sąmatos, joje yra aiškiai nurodyta, jog iš apskaičiuotos buto remonto išlaidų sumos yra išskaičiuojamas nusidėvėjimas nuo medžiagų (5 metų nusidėjimas x 3,5 procentų, kas sudaro 17,5 procentų). Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų kaip konkrečiai turėtų būti skaičiuojamas buto nusidėjimas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti trečiojo asmens parengtoje 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje nurodytų nusidėjimo nuo medžiagų laikotarpiu ir apskaičiuotu procentu.

63. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo ieškovui apskaičiuotos žalos dydžiu nesutinka ir tuo pagrindu, kad teismas į žalos dydį nepagrįstai įtraukė trečiojo asmens parengtoje 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje nurodytas netiesiogines išlaidas, susijusias su buto remontu (papildomos medžiagų, mechanizmų vertės, papildomos darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, socialinio draudimo išlaidos). Atsakovė pažymi, kad šių netiesioginių išlaidų ieškovas patirti negalėjo, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, jog buto remontą atliko ūkio būdu. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais sutinka.

64. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas šias netiesiogines išlaidas, nurodytas trečiojo asmens parengtose 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje, įtraukė į ieškovo atlygintinos žalos dydį, todėl kad tokios išlaidos buvo nurodytos ir pačios atsakovės pateiktose 2024-03-07 lokalinėse sąmatose (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, pažymėdama, kad tokios išlaidos gali būti priteisiamos tik byloje esant pateiktiems įrodymams, kad tokios išlaidos realiai buvo patirtos.

65. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui. Bylos duomenimis nustatyta, kad butą po apliejimo ieškovas suremontavo ūkio būdu, pasitelkdamas pagalbininkus, tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šiems darbams atlikti jis samdėsi kokius nors juridinius asmenis arba individualiai dirbančius asmenys (CPK 178 straipsnis), todėl trečiojo asmens 2023-06-16 parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytos netiesioginės išlaidos (papildomos medžiagų, mechanizmų vertės, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, socialinio draudimo išlaidos), teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovės negali būti priteisiamos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir teismų praktikoje (žiūrėti pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo 2021-08-31 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-450-755/2021 21 punktą; Kauno apygardos teismo 2022-11-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1344-601/2022 44 punktq; 2022-11-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1360-480/2022, 48 punktą; Kauno apygardos teismo 2024-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-501-1041/2024 35 punktą).

66. Tuo tarpu ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu žalos dydžiu, atsižvelgiant į tai, kad teismas į atlygintinos žalos dydį nepagrįstai neįtraukė sugadintų kilnojamųjų daiktų, nurodytų 2023-05-17 lokalinėje sąmatoje (čiužinio, šaldytuvo, virtuvės baldų komplekto, pastatomos spintelės su stalčiais) bei 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje nurodytų sugadintų grindų, balkono durų, atstatymo išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi į ieškovui atlygintinos žalos dydį neįtraukti kilnojamųjų daiktų, nurodytų 2023-05-17 lokalinėje sąmatoje (čiužinio, šaldytuvo, virtuvės baldų komplekto, pastatomos spintelės su stalčiais) bei 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje nurodytų balkono durų, atstatymo išlaidų, tačiau negali sutikti su sprendimo dalimi, į ieškovui apskaičiuojamos žalos dydį neįtraukti grindų atstatymo išlaidų, nurodytų 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje.

67. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas nepagrįstai siekė, kad atsakovė jam atlygintų čiužinio vertę, nurodytą 2023-05-17 lokalinėje sąmatoje, nes ieškovas byloje neįrodė, jog čiužinys jo įsigytame bute apskritai buvo. Ieškovas savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada argumentuoja tuo, kad, nors UAB ,,Negrita“ atliktoje 2022-08-08 ekspertizės akte ir nėra užfiksuota, kad 2022-07-08 apžiūrėjus ieškovo iš varžytynių įsigytą butą (iki jo 2022-10-30 užpylimo vandeniu) jame yra čiužinys, tačiau ieškovas teigia, kad ekspertas nepadarė čiužinio nuotraukos tik dėl to, jog jis detaliai nenufotografavo visų bute esančių kilnojamųjų daiktų. Faktą, kad įsigytame bute tikrai buvo čiužinys, ieškovo teigimu, patvirtina 2023-03-15 turto apžiūros aktas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Prie 2022-08-08 ekspertizės akto pateiktos nuotraukos leidžia byloje daryti pagrįstą išvadą, kad šią ekspertizę atlikęs ekspertas detaliai nufotografavo visą ieškovo įsigytą butą, taigi ir šiame bute esančius kilnojamus daiktus. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertas detaliai nenufotografavo visų bute esančių kilnojamųjų daiktų, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nepagrįstas vertinamas ir ieškovo argumentas, kad faktą, jog jo įsigytame bute tikrai buvo čiužinys patvirtina ir 2023-03-15 turto apžiūros aktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiame apžiūros akte ir yra nurodyta, kad po buto užpylimo vandeniu nukentėjo ir čiužinys, tačiau šį faktą nustatė ne ekspertas, o tą ekspertui nurodė pats ieškovas, ką įrodo tokia 2023-03-15 apžiūros akte esanti pastaba ,,pasak nukent. čiužinys buvo suplyšęs. Apžiūros metu išmestas, nuotraukų nukent. neturi“. Taigi šios pastabos, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad jokio čiužinio bute, jo užpylimo vandeniu metu, nebuvo. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau sustiprina 2022-08-08 ekspertizės akte užfiksuotas faktas, kad, apžiūrint ginčo butą, šis butas buvo gyvenamas.

68. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti ieškovui iš atsakovės naujų balkono durų, numatytų 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje, naujo virtuvės baldų kompleto, naujo šaldytuvo ir naujos pastatomos spintelės su stalčiais, numatytų 2023-05-17 lokalinėje sąmatoje, įsigijimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktos nuotraukos, 2023-03-15 ir 2023-04-17 turto apžiūros aktai, neleidžia byloje padaryti pagrįstos išvados, jog šių daiktų tam tikri apgadinimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su buto užpylimo vandeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2023-03-15 ir 2023-04-17 turto apžiūros aktuose ir yra užfiksuota tam tikri šių daiktų apgadinimai (sunkiai atsidaro / užsidaro balkono durys, durų staktoje matosi minimaliai padidėjęs tarptas tarp staklos elementų; išbrinkusios tam tikros dalys virtuvės baldų komplekto, pastomos spintelės su stalčiais; yra aprūdiję šaldytuvo kraštai), tačiau šie apgadinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra susiję su natūraliu šių daiktų nusidėvėjimu, nes, kaip nustatyta iš 2022-08-08 ekspertizės akto, ieškovo įsigytas butas buvo gyvenamas. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instacijos teismas, naujų minėtų daiktų ieškovas neįsigijo, kas leidžia byloje daryti pagrįstą išvadą, kad visus minėtus daiktus galima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, o, priteisus ieškovui naujų minėtų daiktų įsigijimo išlaidas, susidarytų situacija, leidžianti ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

69. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti ieškovui iš atsakovės sugadintų grindų atstatymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nusprendė ieškovui iš atsakovės nepriteisti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas protingu laikotarpiu sugadintų grindų neremontavo, todėl tokie jo veiksmai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įrodė, kad grindis ieškovas galėjo naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

70. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais negali sutikti ir pažymi, kad, nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir neatliko grindų remonto, tačiau šis faktas neleidžia byloje daryti išvados, kad ieškovas dėl buto užpylimo nepatyrė žalos dėl sugadintų grindų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmėsį į tai, kad byloje pateiktos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovo buto grindys (laminatas) yra sugadintos (išbrinkusios), sugadintų grindų plotas pagal 2023-03-15 turto apžiūros aktą sudaro apie 20 m² iš 44,35 m². Šie aptarti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad grindų sugadinamas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su buto užpylimo vandeniu, už kurį, minėta, yra atsakinga atsakovė. Taigi grindų atstatymo išlaidos, nurodytos 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti įtrauktos į ieškovui atlygintininos žalos dydį, nes šių išlaidų neįtrauktus, ieškovas nebūtų visiškai grąžintas į padėtį buvusią iki pažeidimo.

71. Taigi remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, ieškovui padarytos žalos yra dydį, apeliacinės instancijos teismas apskaičiuoja taip:

1) iš 2023-06-16 lokalinėje sąmatoje nurodytos 11 555,69 Eur sumos (be PVM) atimama tik plastikinių durų kaina – 320,64 Eur (be PVM), todėl atlygintinos išlaidos pagal šią sąmata sudaro 11 235,05 Eur (be PVM);

2) prie 11 235,05 Eur (be PVM) pridedama 2 359,36 Eur suma (21 procentas PVM) (11 235,05 Eur x 21 / 100). Taigi su PVM atlyginta buto remonto išlaidos pagal 2023-06-16 lokalinę sąmatą sudaro 13 594,41 Eur (11 235,05 Eur + 2 359,36 Eur).

3) iš 13 594,41 Eur sumos (su PVM) atimamas 775,57 Eur nusidėvėjimas nuo medžiagų ((4 431,84 Eur (medžiagų vertė (be durų) su PVM x 17,5 /100)), atimama 57 Eur išskaita (ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių argumentų kodėl ši suma turi būti įskaičiuojama į jo patirtos žalos dydį) ir atimama ieškovui išmokėta 7 370,98 Eur draudimo išmoka.

71. Taigi galutinis ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos dydis nagrinėjamu atveju sudaro 5 390,86 Eur (13 594,41 Eur – 775,57 Eur – 57 Eur – 7 370,98 Eur). Nuo šios priteistinos 5 390,86 Eur sumos priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

73. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo patenkino ieškinio dalis sudaro apie 46 procentus (5 390,86 Eur x 100 /11 840,27 Eur), o atmesta ieškinio dalis sudaro apie 54 procentus (100 – 46).

74. Teisėjų kolegija, įvertusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (2776 Eur), nes, kaip pagrįstai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nepagrįstai neįtraukė 400 Eur už ieškinio parengimą. Taigi ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 3 166 Eur (266 Eur žyminis mokestis + 2 910 Eur išlaidos už teisinę pagalbą). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1 050 Eur.

75. Vadovaujantis patenkino / atmesto ieškovo ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 456,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 166 Eur x 46 /100), o atsakovei iš ieškovo priteistina 567 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 050 Eur x 54 /100).

76. Remiantis proporcija 54/46, perskirstomas ir iš šalių valstybei priteistos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, iš ieškovo valstybei priteisiant 22 Eur (40,08 Eur x 54 / 100), iš atsakovės valstybei priteisiant 18 Eur (40,08 Eur x 46 /100),

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

77. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo patenkino apeliacinio skundo dalis sudaro apie 59 procentus ((2 932,23 Eur (patenkinta apeliacinio skundo dalis, priteisiant grindų atstatymo išlaidas su PVM) x 100 / 4 950,51 Eur (skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis). Atsakovės patenkino apeliacinio skundo dalis sudaro apie 22 procentus (1 498,90 Eur (patenkinta apeliacinio skundo dalis, į atlygintinos žalos dydį neįtraukiant netiesioginių išlaidų – papildomos medžiagų, mechanizmų verčių, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidų, socialinio draudimo išlaidų, su PVM) x 100 / 6 889,76 Eur (skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis)).

78. Ieškovo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 732 Eur (112 Eur žyminis mokestis + 1 080 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą + 540 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės pateikto apeliacinio skundo parengimą). Pažymėtina, kad, nors ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 148,53 Eur žyminio mokesčio, tačiau jo mokėtinas žyminis už pateiktą apeliacinį skundą byloje sudaro 112 Eur, todėl likusi žyminio mokesčio dalis (36,53 Eur) ieškovui yra grąžinama.

79. Atsakovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 825 Eur (155 Eur žyminis mokestis + 470 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą + 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškovo pateikto apeliacinio skundo parengimą). Šalių bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

80. Atsižvelgiant į šalių patenkinų apeliacinių skundų reikalavimų dalis, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 021,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 732 Eur x 59 /100), o atsakovei iš ieškovo priteistina 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (825 Eur x 22 / 100).

Dėl procesinės bylos baigties

81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų konstatuoja, kad pirmosios instnacijos teismas, iš dalies netinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (netinkamai vertino įrodymus susijusius su ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos dydžiu, netinkamai įvertino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

82. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-21 sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 390,86 Eur nuostolius (žalą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5 390,86 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 456,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 567 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš atsakovės R. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 021,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,53 Eur žyminį mokesčio dalį, sumokėtą 2024-07-18, Swedbank, AB, mokėjimo nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini). Išaiškinti ieškovui kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas