- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1360-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01761-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- O. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-955/2022 pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovei E. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. B. 7 088,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo užlietas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Antstolė G. A. 2019 m. rugpjūčio 2 d. konstatavo faktines aplinkybes bute, jog ieškovės buto koridorius, kambarys-miegamasis, kambarys šalia miegamojo, kambarys su balkonu buvo aplieti, faktinių aplinkybių konstatavimo metu nuo lubų lašėjo vanduo. Virš ieškovės buto esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Šalys bandė taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė sutiko padengti tik dalį (2 410,70 Eur) žalos. Ši suma neatitiko faktinės situacijos, nes nebūtų faktiškai padengusi ieškovės patirtų nuostolių. Nepriklausomas ekspertas J. M. kartu su asistentu G. J. įvertino žalos dydį buto apdailai ir turtui, buvusiam bute užliejimo metu. 2019 m. gruodžio 16 d. buto užpylimo metu padarytos žalos nustatymo aktu Nr. 19-03 nustatė, jog žalos dydis nekilnojamajam turtui, įvertinus nusidėvėjimą, yra 5 957 Eur (remonto darbai) ir 45,35 Eur (valymo darbai), iš viso: 6 002,35 Eur, o kilnojamajam turtui – 1 017 Eur (baldams) ir 69 Eur (minkštų baldų valymas), iš viso 1 086 Eur. Taigi žalos dydis iš viso siekia 7 088,35 Eur. Atsakovė su šiuo žalos dydžiu nesutinka.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė E. B. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1 868,32 Eur žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti, nurodyti priteistą žalą atlyginti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas pagal tenkintus ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. trūkus unitazo bakelio vandens teikimo lanksčiajai žarnelei atsakovės bute, buvo užlietas ieškovei priklausantis butas. Atsakovė neginčija fakto, kad yra padaryta žala, kurią sukėlė buto užliejimas vandeniu, tačiau, atsakovės vertinimu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovės ir atsakovės prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra adekvatus, proporcingas ir teisingas. Tikėtina, kad pati ieškovė savo pasyviais veiksmais prisidėjo prie žalos padidėjimo, kai ieškovė kaip galėdama ją mažino – nuomojo drėgmę surenkančius įrenginius, kurie buvo pastatyti ieškovės bute. Atliekant tyrimą, pagal kurį 2019 m. gruodžio 16 d. surašytas aktas Nr. 19-03, ir apžiūrint butą atsakovė nedalyvavo, nors tokį pageidavimą buvo išreiškusi, dėl to mano, jog aktas yra sudarytas neobjektyviai. Atsakovei kelia pagrįstų abejonių sąmatoje nurodyti darbai, jų apimtys ir kainos. Už trijų faneruotų vidaus durų remontą (su statybvietės papildomomis, PVM ir kitomis išlaidomis) prašoma priteisti 1 309,46 Eur, nors naujos durys su montavimu kainuoja pigiau nei nurodyti taisymai. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuota, jog buto vidaus durys yra deformuotos. Dauguma sąmatoje nurodytų darbų dėsningai sudubliuoti dėl neteisingai parinktų ar įvestų įkainių, nurodyti pertekliniai darbai ir jų kiekiai, ir kita netiksli informacija, kas gerokai padidina reikalingų lėšų patirtai žalai padengti dydį. Sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinos žalos už buto remontą, būtina vertinti bendrą buto nusidėvėjimą, kuris šiuo atveju yra akivaizdus, ir leidžia vertinti, jog buto atnaujinimo darbai nebuvo atlikti labai ilgą laiką, o ieškovė, reikšdama reikalavimus atlyginti nepagrįstai didelę žalą, siekia praturėti atsakovės sąskaita. Ieškovei priklausantis butas taip pat buvo užlietas ir dėl daugiabučio namo vandens latakų gedimo. Reikalavimas atlyginti žalą už baldus nepagrįstas, nėra pateikta įrodymų apie sugadintų baldų kainas, jų buvusio nusidėvėjimo laipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 7 088,35 Eur sumą žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 539,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2020 m. spalio 14 d. įmokėtą 300 Eur užstatą; atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė; sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės nekilnojamajam turtui – butui, pareikšto reikalavimo ribose 7 088,35 Eur sumai.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje neįrodinėjo faktinių aplinkybių, kurios paneigtų ieškovės argumentus, jog visa ieškovės reikalaujama atlyginti žala atsirado būtent po 2019 m. rugpjūčio 2 d. įvykio.
6. Teismas priėmė išvadą, jog atsakovei nepateikus įrodymų, laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog žala ieškovės butui buvo padaryta kito įvykio metu.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės šalys ginčijosi dėl to, ar šalių pasitelkti žalos nustatymo vertintojai pasirinko teisingus žalos vertinimo kriterijus pagal Sistela programą.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog J. M. bei G. B. yra teismo ekspertai, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, iš esmės rėmėsi jų sudarytomis sąmatomis.
9. Teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktos žalos dydžio paskaičiavimo objektyvumą, įvertino tą aplinkybę, jog ieškovės pasitelktas turto vertinimo specialistas po įvykio tiesiogiai lankėsi ieškovės bute ir matė faktinį buto bei baldų sugadinimo mastą, bei pažymėjo, kad A. K. byloje nurodė, jog pati bute nesilankė, atsakovės sutuoktinis jai perdavė ieškovės parengtą žalos sąmatą ir ji šią sąmatą įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, parengdama naują sąmatą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad nei viena iš šalių neprašė teismo skirti teismo ekspertizės žalai nustatyti, abi šalys savo argumentus įrodinėjo išimtinai šalių iniciatyva parengtais rašytiniais įrodymais, teismas laikė, jog objektyvesnis ir labiau faktinę situaciją atspindintis yra ieškovės parengtas ir teismui pateiktas aktas, kuriame ieškovės patirta žala nurodoma 7 088,35 Eur.
10. Teismas nurodė, kad UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto ekspertinis tyrimas turi esminių trūkumų, kurie lemia išvados nepatikimumą.
11. Teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais atsakovės argumentus, jog ekspertas žalą įvertino galimai netinkamai parinkdamas žalos nustatymo kriterijus, nes ekspertas J. M. teismo posėdyje nurodė, kad rengdamas aktą, jis rėmėsi UAB „Sistela“ (patvirtino VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“) pastatų konstrukcinių elementų fizinio nusidėvėjimo nustatymo metodu pagal pastatų konstrukcinių elementų fizinio nusidėvėjimo nustatymo požymius.
12. Teismas su atsakovės argumentais, kad ieškovės bute niekaip negalėjo būti pažeistos buto durys, nėra būtina keisti grindų dangos, nesutiko, kadangi šiuos atsakovės argumentus paneigia byloje pateiktas 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0106-21-34.
13. Teismas priėmė išvadą, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog užliejimo metu buvo sugadintos užlieto buto grindys, o jų atstatymo vertė pagrįstai yra nurodytas akte.
Atsiliepimas
14. Atsakovei nepateikus įrodymų, kurie paneigtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes dėl durų sugadinimo, teismas atsakovės argumentus, kad ieškovės prašoma priteisti žala turėtų būti mažinama žalos paskaičiavimo durims dydžiu, atmetė kaip neįrodytus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas atsakovės argumentus, jog ieškovės patirta žala byloje paskaičiuota pernelyg didelė, vertino kritiškai ir pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0088/19-13 užfiksuota, kokie butui buvo padaryti defektai, o šis įrodymas, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės argumentus, jog butas iš esmės buvo visas užlietas ir sugadintas.
16. Teismas konstatavo, jog atsakovės argumentai dėl pernelyg didelės žalos ieškovės butui paskaičiavimo yra nepagrįsti, nes vien pirmo aukšto butui buvo padaryta žala už apytiksliai 1 400 Eur sumą.
17. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė žalos, padarytos nekilnojamojo turtui dydį, t. y. 5 957 Eur (remonto darbai) ir 45,35 Eur (valymo darbai).
18. Teismas nustatė, kad antstolė faktines aplinkybes užfiksavo nedelsiant po įvykusio įvykio, tuo tarpu bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina, jog vanduo sunkėsi ir bėgo per ieškovės butą dar keletą dienų nuo antstolės atliktų veiksmų dienos, ir pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, jog sudrėkus baldams, tik po kurio laiko pasimatė jų pažeidimų mastas.
19. Teismas sprendė, jog atsakovės argumentai, kad tokie baldai, kokie yra ieškovės bute, yra ženkliai pigesni, nei nurodyta akte, ar net dovanojami, nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatytomis vertėmis, ir pažymėjo, jog atsakovė neneigė, kad baldai buvo sugadinti, tačiau byloje jokios kilnojamojo turto žalos dydžio neįrodinėjo. Atsakovei nenuginčijus ieškovės nurodytos žalos kilnojamajam turtui dydžio, teismas laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus priteisti 1 017 Eur ir 69 Eur (minkštų baldų valymas) žalą kilnojamajam turtui.
20. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, atsakovė suformulavusi prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, teismui nepateikė jokių šio veiksmo būtinumą pagrindžiančių įrodymų, atsakovė byloje neįrodinėjo savo sunkios materialinės padėties, teismo sprendimo vykdymo naštos sudėtingumo ir pan. Nurodė, kad formalus atsakovės prašymo tenkinimas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius ir interesus bei nepagrįstai suteiktų pranašumą atsakovei, todėl netenkino atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui.
21. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija nustatytų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisė 3 539,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovė E. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir šioje dalyje sumažinti iš atsakovės priteistą sumą nuo 7 088,35 Eur iki 873,91 Eur; likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ieškovės butas buvo užpiltas iš viršuje esančio atsakovės buto nėra, todėl ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti, jog avarija įvyko dėl atsakovės kaltės (atsakovės bute esančių įrenginių netinkamos priežiūros), tačiau ieškovė turėjo pareigą įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
22.2. Teismas dėl fakto, kad ieškovės į bylą pateiktame 2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0088/19/13 (toliau – protokolas Nr. 1) nėra užfiksuota, jog būtų sugadintos buto durys, visiškai nepasisakė. Nors 2021 m. liepos 30 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – protokolas Nr. 2) nurodyta, kad durys blogai užsidaro, atšokusi ir įskilusi durų faneruotė, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kaip durys užsidarydavo ir kokios jos buvo iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. užliejimo, nenurodoma, kad durys neužsidaro dėl užliejimo ar kad durų faneruotė įskilusi dėl užliejimo. Nesuprantama, kodėl teismas du tokius pačius teisinės galios dokumentus vertino skirtingai, bet išimtinai ieškovės naudai.
22.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje Kompensacijos sumos skaičiavimo sąmatoje, kurią parengė ieškovės sūnus S. Z., nors ir rengtoje praėjus šiek tiek laiko po užliejimo, neminimos nei apgadintos durys, nei apgadinti baldai.
22.4. Teismas, grįsdamas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, išimtinai rėmėsi UAB „Delfa“ ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tyrimai ir projektai“ surašytu žalos nustatymo aktu, tačiau visiškai nevertino atsakovės pateiktos A. K. sudarytos lokalinės sąmatos Nr. KK1 ir lokalinės sąmatos Nr. KK2, kurios buvo parengto 2019 m. spalio mėn. kainomis. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl A. K. sudarytos sąmatos yra neobjektyvios ir kodėl jomis nesivadovaujama. Teismo posėdžio metu ekspertas J. M. nurodė, kad pats užlietame bute nebuvo, vadovavosi G. J. pateikta informacija ir nuotraukomis. Taigi ieškovės pasitelktas specialistas užlietame bute nebuvo, tačiau teismas jo atliktus paskaičiavimus vertino kaip objektyvesnius.
22.5. Nors žalos nustatymo aktas yra surašytas ant UAB „Delfa“ ir MB „Tyrimai ir projektai“ blanko, tačiau pasirašytas tik MB „Tyrimai ir projektai“ direktoriaus. Be to, šiame akte nėra smulkiai aprašyti atlikti tyrimai, jų iš viso nėra, nurodyti tik vertinimo metodai, vertinimo rezultatai ir išvados. Teismo posėdžio metu G. J. negalėjo paaiškinti, kodėl taikė būtent tokius darbų kodus, kokius yra įrašęs į žalos nustatymo aktą. A. K. atliktų lokalinių sąmatų skaičiavimais, taip pat jos parodymais teisme buvo paneigtos visos G. J. sąmatos pozicijos, išskyrus tas, kurių atsakovė neginčijo, tačiau teismas minėtų aplinkybių, kaip esminių žalos nustatymo akto trūkumų, nevertino.
22.6. Teismo vertinimu, ekspertės G. B. nekilnojamojo turto ekspertinis tyrimas turėjo esminių trūkumų – visame tyrime nurodoma, jog yra tiriamas ne žalos nustatymo mastas, o turto vertė, tačiau ekspertė teismo posėdžio metu nurodė, jog tai galimai yra rašymo apsirikimas, tačiau teismas šį faktą laikė svarbia aplinkybe. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad sprendime įvardinti šie ekspertiniame tyrime padaryti suklydimai turi esminę reikšmę ekspertinio tyrimo išvadai dėl turto nuostolių dydžio.
22.7. Bylos duomenimis nustatyta, kad remontas bute neatliktas, ieškovė nenurodė, ar butą remontuos, ir jeigu remontuos, tai kokiu būdu ji ketina atlikti remontą: ūkio būdu ar rangos būdu, samdant bendrovę, kuri organizuotų darbų atlikimą, todėl netiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos ir pelnas) negali būti priskiriami prie pagristų ieškovės būsimų išlaidų žalai pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jeigu vadovavosi UAB ,,Delfa” ir MB ,,Tyrimai ir projektai” pateikta lokaline sąmata, turėjo sumažinti atlygintinos žalos sumą iki tiesioginių būsimo remonto išlaidų (medžiagų, darbų, mechanizmų kaina) – 4.091 Eur, tačiau to nepadarė.
22.8. Žalos nustatymo akte nurodytos baldų kainos yra visiškai niekuo nepagrįstos. Kilnojamojo turto ekspertizę atlikęs eksperto J. M. asistentas G. J. neturi atestato vertinti kilnojamąjį turtą rinkos kaina. Žalos nustatymo akte nėra pateikta duomenų apie analogiškų baldų kainas rinkoje.
22.9. Teismas sprendime nurodė, kad pakito (padidėjo) lokalinėse sąmatose nurodytos kainos, tačiau atsakovė nėra atsakinga už kainų padidėjimą, nes būtent ieškovės valioje yra teisė atlikti remontą užlietame bute tuoj pat po užliejimo (mažesnėmis sąnaudomis) ar neatlikti remonto, laukti ilgiau, kol pakils tiek medžiagų, tiek darbų kainos. Šio ginčo atveju būtent tai ir įvyktų, nes ieškovė susiremontuotų daugybę metų neremontuotą butą šiuolaikinėmis medžiagomis.
Atsiliepimas
23. Ieškovė O. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Nors atsakovė ir teigia, kad ieškovei žalą galėjo sukelti ir kiti šaltiniai, tačiau šių savo argumentų neįrodinėjo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtiną įrodinėjimo pareigą.
23.2. Atsakovės argumentai, kad dėl užpylimo nenukentėjo durys ir ieškovės nurodyti nekilnojamieji daiktai, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams (2021 m. liepos 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui Nr. 0106-21). Nors ieškovės buto užliejimas įvyko 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir antstolė G. A. tą dieną konstatavo faktines aplinkybes, tačiau visas pažeidimų mastas pasirodė vėliau, po keliolikos dienų, todėl akivaizdu, kad antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyti visi daiktai, kurie buvo apgadinti.
23.3. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kodėl remiasi į bylą ieškovės pateiktais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, ir kodėl remiasi antstolės R. S. faktinių aplinkybių protokole konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis – nes R. S. faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas vėliau, kai akivaizdžiai matėsi padaryta žala daiktams ir pačiam butui.
23.4. Apliejimo mastas buvo toks didelis, kad vanduo bėgo visur. Ieškovė su sūnumi darė viską, ką tuo metu galėjo, tačiau, akivaizdu, kad tokio masto užliejimui, kuris buvo netikėtas, nebuvo galima iš anksto pasiruošti, dėl ko, ieškovės namuose nebuvo priemonių, pavyzdžiui, plėvelės ar kitos apsaugos, kad dangstyti baldus nuo vandens. Remiantis atsakovės argumentais, galima suprasti potekstę, kad ieškovė turėjo išimti duris, kad būtų jos pasaugotos, ar išnešti baldus, tačiau išnešti tokio dydžio baldų, pavyzdžiui, sofa, svetainės sekcija ir / ar minkštas kampas, iš buto yra faktiškai neįmanoma, nes nėra kur jų nešti.
Žemesnės instancijos teismas
23.5. Teismas vertino A. K. sąmatą, tačiau sprendžiant iš teismo argumentų padarė išvadą, kad A. K. sąmata yra neobjektyvi, nes ji nesilankė ieškovės bute ir vertino ieškovės sąmatą neturėdama visų tokiuose situacijose reikiamų objektyvių duomenų. Akivaizdu, kad neapsilankius ieškovės bute, A. K. negalėjo parengti tikslios ir objektyvios sąmatos.
23.6. Teismas priėmė teisingą sprendimą, nes vadovavosi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o būtent aktu, kurį rengė turintis reikiamą kvalifikaciją bei ilgametę patirtį LR teismo ekspertas J. M. su G. J. (eksperto asistentas, atestuotas statybos inžinierius).
23.7. Žalos nustatymo aktas visiškai atitinka ekspertizei keliamus turinio reikalavimus (yra konkreti tiriamoji dalis, išvadų dalis), yra aiškiai aprašytas atliekamas tyrimas ir iš jo išplaukiančios išvados, tyrimas atliktas išsamiai eksperto asistentui G. J. užfiksavus butą apžiūros metu nuotraukose (pateiktos kartu su tyrimu). Tyrimas atliktas išsamiai, nekyla jokių abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Eksperto J. M. kvalifikacija suteikia jam teisę kvalifikuotai atsakyti į klausimą, koks yra kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, po užliejimo, padarytos žalos dydis, taip pat paskaičiuoti nusidėvėjimą. Prie akto yra pridėti kvalifikacijos atestatai Nr. 17268, 9826.
23.8. G. B. ekspertinis tyrimas, kaip teisingai jį vertino teismas, yra vertintinas kritiškai, nes: ataskaita visiškai neatitinka ekspertizei keliamų turinio reikalavimų; tyrime nėra buto užpylimo metu padarytos žalos nustatymo (tyrimų) kvalifikacinių požymių; tyrimą faktiškai atliko Nekilnojamojo turto vertintoja, teismo ekspertė G. B., neturėdama tam tinkamos kvalifikacijos; išvados 1–20 puslapiai visiškai nesusiję su tikslu nustatyti butui padarytos žalos dydį, o nustatinėjama buto vertė, kas šiai bylai yra visiškai neaktualu; kadangi G. B. sąmatos pati sudaryti negali (neturi tam kvalifikacijos), reiškia ji rėmėsi duomenimis, kurių tikrumo negali pati patikrinti, nes atlikdama nusidėvėjimo skaičiavimus rėmėsi sąmatininkės A. K. parengta sąmata.
23.9. Teisminis procesas vyksta jau trejus metus ir nėra aišku, kada jis tiksliai baigsis, todėl ir ieškovė nežino, kada galės remontuoti butą. Atsižvelgiant į esančią infliaciją, statybinių medžiagų ir paslaugų pabrangimą ir trūkumą tampa akivaizdu, kad net ir už teismo priteistą sumą, galimai nepavyks suremontuoti buto.
23.10. Nors remontas buvo ir seniai darytas, tačiau butas buvo gerai prižiūrėtas, buvo padarytas geras remontas. Akte nuostoliai buvo paskaičiuoti, atsižvelgiant į faktinį nusidėvėjimą, todėl žala paskaičiuota teisingai. Už 873,91 Eur sumą yra neįmanoma pašalinti butui padarytos žalos. Ieškovė negalėjo atlikti remonto iš karto po užpylimo dėl besitęsiančių teisminių procesų, nes buvo tikimybė, jog atsakovė prašys skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, o jei jau būtų padarytas remontas, atsakovė galimai būtų teigusi, kad specialiai ieškovė suremontavo butą siekiant paslėpti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
26. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. birželio 28 d. UAB „Sistela“ raštą, kuriame UAB ,,Sistela” ekspertas įvertino UAB „Delfa“ bei MB „Tyrimai ir projektai“ žalos nustatymo akto lokalinėje sąmatoje atliktų skaičiavimų teisingumą.
27. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su šio rašto prijungimu nesutinka, nes jis į bylą teikiamas pavėluotai, nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo jį priimti.
28. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl žalos dydžio nustatymo tarp šalių buvo diskutuojama ikiteisminėje ginčo stadijoje, buvo taikyta teisminė mediacija, pirmosios instancijos teisme įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame pereita į teismo posėdį, ir dviejuose teismo posėdžiuose (keli jų buvo atidėti), viso proceso metu šalys teikė papildomus įrodymus, atsakovė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokato padėjėjos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio įrodymo priėmimas apeliacinėje instancijoje būtų nesuderinamas su reikalavimu sąžiningai ir laiku naudotis procesinėmis teisėmis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą ir jo nevertina.
30. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo užlietas ieškovei O. Z. (toliau – ieškovė) nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), iš virš ieškovės esančio atsakovei E. B. (toliau – atsakovė arba apeliantė) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas tenkino užlieto buto savininkės ieškinio reikalavimą atlyginti žalą ir iš atsakovės ieškovei priteisė 7 088,35 Eur sumą žalai atlyginti, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
31. Atsakovės apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nevertino esminių atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, nurodė formalias priežastis, kodėl kai kuriais jų nesiremia, rėmėsi išimtinai tik ieškovės į bylą pateiktais įrodymais.
32. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
35. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
36. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Taigi, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė privalo įrodyti žalos faktą ir dydį bei tai, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
37. Byloje žalos faktas, aplinkybė, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute, atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkama tualeto santechnine priežiūra, nes atsakovė nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir žalos dydžio nustatyti, t. y. atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, įrodytos.
38. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
39. Pirmosios instancijos teismas šių įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Atsakovei teigiant, kad negalima vienareikšmiai spręsti, jog ieškovė patyrė žalą tik dėl vandens iš atsakovės buto tekėjimo, būtent jai ir teko pareiga įrodyti tokius faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Įvertinę bylos aplinkybes, kad ieškovės buto 2005–2007 m. virtuvės užliejimas buvo mažareikšmis ir žalos nepadarė; 2019 m. rugpjūčio 2 d. virtuvė buvo pilnai suremontuota; ieškovės prašomos atlyginti žalos skaičiavimuose nėra įtraukti nuostoliai, kurie galėjo atsirasti virtuvėje, teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog žala ieškovės butui buvo padaryta kito įvykio metu.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde cituojama daugybė teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, išvardytos civilinio proceso kodekso normos ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo civilinėse bylose, tačiau jų pažeidimai tik deklaruojami, nes nenurodoma, kuo konkrečiai jie pasireiškia, ir nenurodomi išvardytų normų pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai. Tai, kad apeliantė savaip interpretuoja įrodymus ir teismo nustatytas aplinkybes, bando sau naudinga linkme pateikti atskirus argumentus ir motyvus iš skundžiamo sprendimo, nepaisydama jų konteksto, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai nustatė turtui padarytos žalos dydį.
41. Antstolė G. A. 2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/19/13 konstatavo buto užliejimo faktą. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai iš bylos duomenų nustatė, antstolė faktines aplinkybes užfiksavo nedelsiant po įvykusio įvykio, tačiau vanduo sunkėsi ir bėgo per ieškovės butą dar keletą dienų nuo antstolės atliktų veiksmų dienos. Antstolė R. S. 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0106-21-34 konstatavo ieškovės apipilto buto sugadinimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams, teisingai atmetė atsakovės argumentus, kad dėl užpylimo nenukentėjo durys ir ieškovės nurodyti kilnojamieji daiktai ir pagrįstai sprendė, kad sudrėkus baldams tik po kurio laiko pasimatė jų pažeidimų mastas.
42. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta Kompensacijos sumos skaičiavimo sąmata, kurią parengė ieškovės sūnus S. Z., elektroninis susirašinėjimas tarp S. Z. ir atsakovės, liudytoju apklausto S. Z. parodymai teisme (išklausytas 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas) liudija, kad, viena vertus, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, ši sąmata buvo parengta praėjus tik šiek tiek laiko po užliejimo (atsakovės vyrui ji įteikta 2019 m. rugpjūčio 12 d.), kita vertus, ieškovė ir jos sūnus buvo linkę taikiai susitarti ir daryti dideles nuolaidas atsakovei, ir, kaip nurodyta pačios sąmatos pastaboje, sąmata skirta kompensacijos sumos apskaičiavimui, bet ne viso buto po užliejimo atstatymo darbams, t. y. buto atstatymo darbų nomenklatūra (faktiškai atliekamų darbų) yra platesnė. Todėl, pasak liudytojo S. Z., dalies žalos jis neįtraukė į pradinį paskaičiavimą. Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, ieškovė nusprendė nuolaidų nedaryti.
43. Ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/19/13, Kompensacijos sumos skaičiavimo sąmata (parengta S. Z.), 2019 m. gruodžio 16 d. parengtu Buto užpylimo metu padarytos žalos nustatymo aktu Nr. 19-03 (toliau – Aktas), vėliau pateikė 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0106-21-34. Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad Akto, nors dėl jį parengusio teismo eksperto ir laikė patikimesniu, teismas nevertino kaip eksperto išvados CPK 216 straipsnio prasme. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė Akte nurodytus duomenis ir juos įvertino sistemiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantės išsakyta kritika Aktui nepaneigia jo, kaip rašytinės įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir įrodomosios reikšmės. Teigdama, kad Akte nurodyta žala nėra susijusi su įvykusiu buto apliejimu, kad užliejimo žalos dydis yra įvertintas neteisingai, atsakovė, kurią atstovavo ir kvalifikuota teisininkė, turėjo teisę teikti prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, tačiau to nepadarė (CPK 178, 219 straipsnis).
44. Skundžiamo sprendimo turinys atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio nustatymo ir vertindamas abiejų šalių pateiktos žalos dydžio paskaičiavimo objektyvumą, tyrė ir vertino visus – tiek ieškovės pateiktus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tiek atsakovės atsikirtimų pagrindu pateiktus įrodymus. Nurodęs, kad J. M. bei G. B. yra teismo ekspertai, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, teismas iš esmės rėmėsi jų sudarytomis sąmatomis. Teisme liudytoja apklausta ekspertė G. B. parodė (išklausytas 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad nors ji ir lankėsi bute, matė pažeidimus, tačiau ruošdama žalos nustatymo sąmatą rėmėsi A. K. parengta sąmata. A. K. parodė, kad ginčo bute nesilankė, apgadinimų po buto užpylimo pati nematė ir neanalizavo tiriamo objekto ypatumų bei specifikos; dokumentą sudarė remiantis kolegės brolio T. (atsakovės sutuoktinio) pateikta sąmata naudojantis sąmatine programa „Sistela“, žalos sumos dėl baldų apliejimo neskaičiavo. G. B., atlikusi užlietos patalpos, esančios trijų kambarių bute, adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ekspertinį tyrimą Nr. NB20-11(19)K, kaip matyti iš šio dokumento, turėdama tikslą pagal užsakovo (t. y. atsakovės) pateiktą klausimą nustatyti ieškovės buto nuostolius, atsiradusius po 2019 m. rugpjūčio 2 d. apliejimo pagal pateiktą sąmatą, įvertinant 1995 m. atliktos apdailos nusidėvėjimą, išlaidų (kaštų) metodu, esant ginčui tarp šalių, išvadas rengė ne tikslu nustatyti butui padarytos žalos dydį, o nustatyti buto vertę. Tokį neatitikimą G. B. paaiškino kaip klaidą, nes išvada surašyta ant kitos išvados teksto.
45. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, ieškovės pateikto Akto turinį analizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, byloje liudytojais apklausė šį Aktą parengusius J. M. (reikiamą kvalifikaciją ir ilgametę patirtį turintį LR teismo ekspertą) ir G. J. (eksperto asistentą, atestuotą statybos inžinierių) (išklausytas 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas).
46. Įvertinusi bylos medžiagą, kai nei viena iš šalių neprašė teismo skirti ekspertizės žalai nustatyti, abi šalys savo argumentus įrodinėjo išimtinai šalių iniciatyva parengtais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leido pirmosios instancijos teismui, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, jog objektyvesnis ir labiau faktinę situaciją atspindintis yra ieškovės užsakymu parengtas ir teismui pateiktas Aktas, kuriame ieškovės patirta žala nurodoma 7 088,35 Eur.
47. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017).
48. Akto turinys rodo, kad nustatant žalos dydį buvo įvertintas buto nusidėvėjimas. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad bylos duomenimis, remontas ieškovės bute neatliktas. Byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu ketinama atlikti remontą: ūkio ar rangos (samdant bendrovę, kurį organizuotų darbų atlikimą). Todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, būsimos netiesioginės išlaidos, PVM negali būti priskiriami prie pagristų ieškovės būsimų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atlygintinos žalos 7 088,35 Eur suma mažintina iki 5 216,35 Eur sumos ((5 957 – 838 – 1 034) + 45,35 + 1 086 = 5 216,35).
49. Kiti atsakovės skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
50. Apibendrinat pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinį pilna apimtimi keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistos žalos dydis mažintinas kaip nurodyta 48 pastraipoje nuo 7 088,35 Eur sumos 5 216,35 Eur sumos. Nuo šios priteistinos 5 216,35 Eur sumos priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CPK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
52. Teisėjų kolegija vertina, kad yra patenkinta 26 procentai ir atmesta 74 procentai apeliacinio skundo reikalavimų; atitinkamai yra patenkinta 74 procentai ir atmesta 26 procentai ieškinio reikalavimų.
53. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 539,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 197 Eur sudaro žyminis mokestis, o atsakovė – 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovės priteistina 154 Eur (117 Eur už ieškinio reikalavimus pagal apeliacinio teismo priteistą sumą + 37 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo patenkintas) žyminio mokesčio, kurio suma skaičiuotina pagal priteistą sumą, ir, atsižvelgiant į 52 pastraipoje nurodytą, 2 619,45 Eur (3 539,80 Eur x 74 proc. = 2 619,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš viso: 2 773,45 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 442 Eur (1 700 Eur x 26 proc. = 442 Eur). Atlikus priteistų išlaidų užskaitymą (2 773,45 Eur – 442 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistina – 2 331,45 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnis).
54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, proporcingai atmestų ir tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalims ieškovei, kuri apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš atsakovės priteistina 716,32 Eur (968 Eur x 74 proc. = 716,32 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei, kuri apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 670 Eur išlaidų, kurias sudaro 140 Eur žyminis mokestis ir 1 530 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės priteistina 400,80 Eur (1 670 Eur x 24 proc. = 400,80 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9, 8.11, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 315,52 Eur (716,32 – 400,80 = 315,52) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti:
- priteistą ieškovei O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 088,35 (septynių tūkstančių aštuoniasdešimt aštuonių eurų 35 ct) Eur sumą žalai atlyginti sumažinti iki 5 216,35 (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiolikos eurų 35 ct) Eur sumos ir nuo šios sumos (5 216,35 Eur) priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- priteistą ieškovei O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 539,80 (trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 80 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2 331,45 (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną eurą 45 ct) Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315,52 (tris šimtus penkiolika eurų 52 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.