Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M., S. J. ir atsakovės S. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir S. J. ieškinį atsakovei S. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme

15. Šalys 2022 m. sausio 11 d. pasirašė namo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) (e. b. t. 1, l. 8–21), kurios sudarymas užtruko dėl namo paskirties keitimo iš pagalbinio ūkio, kai jo baigtumas buvo 46 proc. (e. b. t. 1, l. 82–91), į gyvenamąją (DOK-(duomenys neskelbtini) 1–1 priedas, e. b. t. 2, l. 4–24, 145–147; t. 3, b. l. 2–92, 96–117; t. 4, l. 3–137).

17. 2022 m. liepos mėnesį apeliantai (ieškovai) susisiekė su apeliante (atsakove), prašydami suremontuoti stogą arba apmokėti stogo remonto išlaidas, tačiau apeliantė (atsakovė) nurodžiusi jį susitvarkyti už 9 000,00 Eur sumą, t. y. kurią sudaro skirtumas tarp skelbime nurodytos ir faktinės pardavimo kainos (DOK-(duomenys neskelbtini), e. b. t. 1, l. 139).

18. Apeliantai (ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 24 038,56 Eur nuostolių, atsiradusių dėl paslėptų defektų šalinimo, atlyginimo. Šių nuostolių dydį grindė A. V. įmonės „Klukis“ sudaryta sąmata „Dėl stogo dangos demontavimo ir naujos įrengimo“ (e. b. t. 1, l. 7).

19. Bylos nagrinėjamu metu atlikta teismo ekspertizė ir nustatyta defektų šalinimo kaina už 29 085,59 Eur sumą (e. b. t. 5, l. 110–115, 119–120, 121–172). Teismo statybos ekspertizės 2023 m. liepos 26 d. akte konstatuota, kad stogo techninė būklė neatitinka įprastai šios paskirties pastatų stogams keliamų reikalavimų (3 punktas). Stogo konstrukcija neatitinka gyvenamosios paskirties statinio reikalavimų, stogo konstrukcija nesandari, technologiškai neatitinka stogo dengimo darbų (4 punktas). Tam, kad stogas atitiktų ne ūkio, o gyvenamosios paskirties namo stogą reikalinga 29 085,59 Eur suma (e. b. t. 5, l. 114, 2 punktas). Lokalios vietos užsandarinimas (remontas) neeliminuos vandens patekimo į namo vidų (e. b. t. 5, l. 114, 3 punktas). Išardžius namo stogo dangą ir įrengus difuzinę plėvelę arba pakeitus kitas reikiamas stogo konstrukcijas, stogą dengti reikalinga nauja danga (e. b. t. 5, l. 115, 9 punktas). Iš 2023 m. balandžio mėn. lokalinės sąmatos Nr. S001 (toliau – lokalinė sąmata) (e. b. t. 5, l. 119–120) matyti, kad tiesioginės išlaidos sudaro 21 188,18 Eur, iš viso su netiesioginėmis išlaidomis, t. y. 20,90 proc. pridėtinėmis išlaidomis ir 5 proc. pelnu – 24 037,68 Eur, o su PVM – 29 085,59 Eur.

20. Apeliantai (ieškovai), patikslinę ieškinio dalyką pagal lokalinę sąmatą, iš apeliantės (atsakovės) prašė priteisti 29 085,59 Eur būsimas stogo remonto išlaidas (e. b. t. 6, l. 1–3). Pirmosios instancijos teismas apeliantų (ieškovų) reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas tik 21 188,18 Eur tiesiogines išlaidas ir nepriteisdamas netiesioginių išlaidų ir PVM. Gauti abiejų šalių apeliaciniai skundai.

Dėl apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo

21. Apeliantai (ieškovai) pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įsigijo iš apeliantės (ieškovės) gyvenamąjį namą, o po liūties paaiškėjo stogo defektai. Byloje pateikti garso įrašai patvirtina, kad ieškovė (apeliantė) apie tai informavo apeliantę (atsakovę), kuri sprendė, kad suma, kurią sudaro skirtumas tarp skelbime nurodytos ir faktinės pardavimo kainos, yra pakankama stogui suremontuoti (žr. šios nutarties 17 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad apeliantei (atsakovei) buvo žinomi stogo defektai ir kad juos atskleisdavo tam tikros oro sąlygos, t. y. šiaurinis vėjas ir stiprus lietus (liūtis), tačiau nei viename sandoryje (preliminarioje ir / arba pirkimo–pardavimo sutartyse) apie stogo defektus nėra nurodoma. Apeliantė (atsakovė) duodama paaiškinimus pripažino, kad namo koridoriuje nesuko grindjuosčių dėl to, kad siena kartais šlampa, kai būna šiaurės vakarų vėjas; jog bandė problemą spręsti užtaisydami stogą savo jėgomis, tačiau reikėtų gero stogdengio pagalbos, be to, ant namo, toje vietoje, kur buvo skylė, uždėjo keletą naujų stogo dangos lakštų (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 20 sek. – 55 min. 34 sek.). Apeliantė (atsakovė) yra verslininkė, kuriai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių sudarymas yra įprasta praktika (e. b. t. 2, l. 25–122; t. 4, l. 48–53), todėl sandorių sudarymo specifika, tokia kaip daikto defektų aptarimas, turėjo būti žinomi.

23. Apeliantė (atsakovė) namo stogo defektų sandoriuose neaptarusi, privalėjo perduoti apeliantams (ieškovams) namą su kokybišku stogu, kuris atitiktų gyvenamojo namo paskirtį (CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, 6.333 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014). CK 6.333 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Taigi, parduodamo daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Akivaizdu, kad kokybiškas ir sandarus stogas yra būtina ir svarbi namo konstrukcija, sąlygojanti namo naudojimą pagal jo paskirtį. Nagrinėjamu atveju, kai esant tam tikroms nepalankioms oro sąlygoms vanduo patenka į namo vidų, negalima laikyti, kad daiktas perduotas įprastam naudojimui atskleidus visą būtiną apie daiktą turimą informaciją. Tokia aplinkybė reikšminga pirkėjo apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ar įsigyjamo daikto kainos sumažinimo.

24. Apeliantė (atsakovė) nesutinka, kad stogo trūkumai buvo paslėpti, jos teigimu, apie juos apeliantai (ieškovai) buvo informuoti apžiūros metu ir po preliminarios sutarties sudarymo, t. y. iki pagrindinės sutarties sudarymo, ką jie patvirtino 9.4 ir 9.8 punktuose, nurodydami, kad dėl trūkumų pretenzijų neturi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė (atsakovė) sutarties 9.4 punktu patvirtino, jog sutarties sudarymo metu nėra paslėptų namo trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodami, apeliantai (ieškovai) nebūtų pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję. Be to, apeliantai (ieškovai) 9.8 punktu patvirtino, kad turėjo galimybę ir vietoje susipažino su namo technine būkle ir pretenzijų neturi, t. y. patvirtina, kad namo būklė bei kokybė atitinka jų, kaip pirkėjų, keliamus reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vien tik tokios sutartinės nuostatos, konkrečiai jomis neaptarus namo kokybės ir defektų taip, kaip tai įtvirtina pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas, negali pašalinti apeliantės (atsakovės) atsakomybės. Nors apeliantė (atsakovė) teigia, kad apeliantai (ieškovai) apie stogo defektus žinojo, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis). Todėl negalima vertinti, kad 9 000,00 Eur nuolaida buvo skirta būtent paslėptiems stogo defektams pašalinti, nes jų egzistavimo aplinkybė apeliantams (ieškovams) nebuvo atskleista.

25. Kita vertus, apeliantės (atsakovės) nuomone, apeliantai (ieškovai) žinojo, kad perka senos statybos namą, todėl turėjo suvokti, kad į jį reikės investuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, apeliantai (ieškovai) įgiję namą, kurio paskirtis pakeista iš pagalbinio ūkinio į gyvenamąją ir kuris buvo pardavinėjamas kaip naujas 2019 m. statybos namas, pagrįstai galėjo tikėtis įgyjantys namą atitinkantį gyvenamojo namo paskirtį, įskaitant su sandariu stogu (žr. šios nutarties 13, 15 punktai). Liudytoja kaimynė patvirtino, kad po to, kai apeliantė (atsakovė) atliko namo remonto / statybos darbus ir atliko namo apdailą, matomų trūkumų, suponuojančių prielaidas apie nesandarų namo stogą, nebeliko. Be to, šios liudytojos parodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantė (atsakovė) įsigijusi ūkio pastatą ir siekdama pakeisti jo paskirtį į gyvenamąją, užbaigti statybos darbus ir parduoti kaip gyvenamąjį namą, atliko išoriškai matomus darbus, o vidinius, įskaitant stogo, atliko taip, kad nesukeltų įtarimų dėl netinkamos konstrukcijos (duomenys neskelbtini) 9.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek.–7 min. 45 sek., 14 min. 00 sek.–18 min. 25 sek.).

26. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

27. Apeliantės (atsakovės) teigimu, stogo defektai nebuvo paslėpti trūkumai, jie buvo vizualiai matomi iš išorės ir vidaus arba sąlygoti natūralaus susidėvėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka, kad stogo defektai galėjo būti akivaizdžiai matomi, kai pagrindiniai defektai nustatyti po stogo danga, o tam, kad juos identifikuoti byloje buvo pasitelkta statybos ekspertės pagalba atlikus teismo ekspertizę. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė, atlikusi byloje teismo ekspertizę, nurodė, kad į palėpę / pastogę patekimas nėra įrengtas, į ją laisvai patekti galimybės nėra, o stogo defektai nustatyti tik atidengus stogo dalis vienoje ir kitoje pusėje (duomenys neskelbtini) 9.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 10 sek.–31 min. 30 sek.; 33 min. 20 sek.–33 min. 43 sek.). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas D. Z., kuris atidengęs stogo lakštą prie kamino bei kitoje stogo pusėje pamatė, kad nėra difuzinės plėvelės ir stogas yra neuždengtas (duomenys neskelbtini) 9.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 58 sek.–6 min. 00 sek.). Apeliantės (atsakovės) kviestas liudytojas statybos darbų specialistas A. G. nurodė, kad jis apžiūrėjo problematinę stogo vietą, viso stogo nežiūrėjo ir giliau į stogo vidų nelindo (duomenys neskelbtini) 9.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 50 sek.–42 min. 40 sek.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neatidengus stogo defekto pastebėti nebuvo įmanoma.

28. Tai, kad apeliantai (ieškovai) išoriškai galėjo nustatyti stogo defektus, papildomai paneigia minėta A. G. išvada, t. y. vizualinis statinio apžiūros aktas (e. b. t. 2, l. 148–149, 150–151) ir lokalinė sąmata (e. b. t. 2, l. 150). Apeliantės (atsakovės) bylos nagrinėjimo metu pasitelktas specialistas A. G. vizualiai apžiūrėjęs namo stogo dangą (neardydamas konstrukcijų) įžvelgė tik keletą smulkių stogo defektų, kaip antai, sulankstyta stogo plieninė danga, nekokybiškai atlikti lankstinių sujungimo darbai bei demontuotas kamino apskardinimo elementas. Šių defektų šalinimo kaštai – 963,97 Eur. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nebūdami statybų srities specialistai, neturėdami patirties prekybos nekilnojamuoju turtu ir / ar jo įrengimo srityje, apeliantai (ieškovai) negalėjo matyti ir įvertinti stogo defektų.

29. Be to, apeliantės (atsakovės) teigimu, apeliantai (ieškovai) iki pagrindinės sutarties sudarymo gyveno name, todėl galėjo įvertinti jo būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad stogo defektų pasekmės pasireikšdavo tik esant tam tikroms minėtoms meteorologinėms sąlygoms. Todėl iki šios sąlygos nepasireiškė, apeliantams (ieškovams) stogo defektai negalėjo paaiškėti. Kita vertus, kaip minėta, siekiant identifikuoti ginčo defektus, buvo būtina ardyti namo apdailą arba ardyti stogo konstrukcijas iš išorės. Kaip minėta, apeliantai (ieškovai), kai jiems pasireiškė stogo defektų pasekmės, pasitelkė specialistą D. Z., kuris konstatavo stogo netinkamo įrengimo faktą tik demontavęs kelis stogo lakštus ir tokiu būdu patekęs į stogo vidų (duomenys neskelbtini) 9.00 val. teismo posėdžio garso įrašas iki 37 min. 50 sek.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde plačiai kritikuojamas teismo ekspertizės aktas, tačiau atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis) prašoma nebuvo, kaip ir nebuvo inicijuojamas pačios apeliantės (atsakovės) ekspertizės skyrimo klausimas. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti teismo ekspertizės aktu, kad namo stogas neatitinka gyvenamojo namo stogui keliamų reikalavimų, jis įrengtas netinkamai ir yra nesandarus. Todėl siekiant šiuos defektus eliminuoti stogo konstrukcijos privalo būti pakeistos. Lokalus skylės užtaisymas nėra pakankamas, o galimybės stogo remontui pakartotinai naudoti tas medžiagas, kurios sumontuotos šiuo metu, nėra (e. b. t. 5, l. 110–115, ekspertizės akto 4 psl. 3–4 punktai). Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas priteisdamas dalį lokalinėje sąmatoje nurodytų stogo defektų šalinimo išlaidų, nes ieškinio faktinis pagrindas pagal ekspertizės akte nustatytus defektus nebuvo patikslintas (e. b. t. 6, l. 1–3). Tai, kad apeliantams (ieškovams) remiantis ekspertizės aktu ir lokaline sąmata padidinus ieškinio reikalavimus buvo priteistos atitinkamos išlaidos (e. b. t. 6, l. 1–3), ieškinio pagrindo nepatikslinus surašant visus ekspertizės akte nurodytus defektus (e. b. t. 5, l. 110–115), nevertintina išėjimu už ieškinio ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai (ieškovai) kreipėsi į teismą dėl būsimų stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, t. y. sumos, būtinos defektams pašalinti, jog stogo konstrukcija atliktų tikslinę savo paskirtį. Šioje byloje apeliantės (atsakovės) atsakomybei kilti svarbus pats stogo defekto faktas, kuris buvo nuslėptas, o teismo ekspertizė padėjo identifikuoti konkrečius stogo defektus, jų apimtį ir pašalinimo darbų kainą.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė (atsakovė) suprato (turėjo suprasti), jog ginčo namo stogas yra su defektais, o byloje nėra duomenų, kad apeliantė (atsakovė) pranešė apeliantams (ieškovams) apie šiuos defektus, kas laikytina nesąžiningu apeliantės (atsakovės) elgesiu. Apeliantė (atsakovė) nepateikė įrodymų, kurie pašalintų jos atsakomybę už parduotą netinkamos kokybės daiktą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2–3 dalys, CPK 178 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantų (ieškovų) prašoma priteisti būsimų remonto išlaidų suma (netiesioginės išlaidos ir PVM) neatitinka tikėtino realumo požymio, nes apeliantai (ieškovai) gali remonto darbams samdyti individualiai dirbančius asmenis, nebūtinai juridinį asmenį, todėl lokalinėje sąmatoje nurodytos netiesioginių išlaidų dalies ir PVM nepriteisė (žr. šios nutarties 19 punktą). Apeliantai (ieškovai) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

34. Apeliantai (ieškovai) savo teisių ginimo būdu pasirinko reikalauti iš apeliantės (atsakovės) būsimas stogo defektų ištaisymo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, pasirinktas būsimų išlaidų atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), kai teismas turi įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties 42 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-1344-601/2022). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantams (ieškovams) tenka pareiga įrodyti būsimą žalos dydį, jos realią atsiradimo tikimybę.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) remiasi teismo ekspertizės akte esančia lokaline sąmata ir jos didžiausia paskaičiuota 29 085,59 Eur suma, į kurią įtrauktos ir netiesioginės išlaidos, kaip antai, 20,90 proc. pridėtinės išlaidos bei 5 proc. pelnas, ir 21 proc. PVM (skaičiuojamas nuo tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sumos). Kitų įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų (ieškovų) prašomų būsimų išlaidų realumą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu reikšminga tai, kad stogo remontas dar nėra atliktas, t. y. ekspertės paskaičiuotos stogo remonto išlaidos dar nėra patirtos ir apeliantai (ieškovai) stogo remontą gali atlikti nebūtinai patirdami ginčo netiesiogines išlaidas ir PVM. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš teismo ekspertės pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad į pirmosios instancijos teismo priteistą tiesioginių išlaidų 21 188,18 Eur sumą patenka ne tik darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai, bet ir papildomos išlaidos susijusios su darbo užmokesčiu, medžiagomis ir mechanizmais, taip pat soc. draudimas, statybvietės išlaidos, t. y. visos išlaidos, kurios galimai būtų patirtos pasitelkus individualiai dirbančius asmenis. Tuo tarpu apeliantai (ieškovai) siekia prisiteisti būsimas išlaidas, kurios galimai būtų patirtos pasitelkus įmonę, kuri yra PVM mokėtoja. Iš apeliantų (ieškovų) jau atliktų veiksmų spręstina, kad jie gali stogo defektų šalinimui pasitelkti individualiai dirbančius asmenis, nes stogo apžiūrai ir laikinam pataisymui buvo pasitelkę individualiai dirbantį asmenį (stogo meistrą) D. Z. (apie patirtas išlaidas įrodymų nepateikė). Apeliantai (ieškovai) nėra pateikę įrodymų, kad realiai yra sudarę rangos sutartį su konkrečiu juridiniu asmeniu, kuris yra PVM mokėtojas, ir ji yra vykdoma arba įvykdyta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent pirmosios instancijos teismo priteista būsimų išlaidų suma yra realiai tikėtina, o ne apeliantų (ieškovų) prašoma suma (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties 44 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-1344-601/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties 48 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-1360-480/2022).

36. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliantų (ieškovų) apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o apeliantų (ieškovų) apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

38. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinius skundus atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme joms nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.