Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

14. 2020 m. balandžio 15 d. ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija ir nurodė, kad gyvendami iš atsakovų įgytame name jie pastebėjo jo trūkumus, kurie nebuvo atskleisti ieškovams prieš šalims sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Namo defektus nustatė ekspertas dr. D. K., kuris parengtame vertinimo akte užfiksavo, kad namo stogas yra nesandarus ir įrengtas netinkamai, namo grindys taip pat yra įrengtos netinkamai, namo poliniai pamatai neatitinka projekte nustatytų reikalavimų, todėl pastatas svyra, pastatas pagal energinio naudingumo klasę yra priskiriamas D, o ne B klasės pastatams. Ieškovai pažymėjo, kad, eksperto teigimu, trūkumų pašalinimo kaina sudaro 39 925 Eur, tačiau į šią sumą nėra įtraukti kai kurie reikalingi darbai, todėl reali žala yra dar didesnė. Vadovaudamiesi CK 6.334 straipsniu, reglamentuojančiu netinkamos kokybės daiktą įgijusio pirkėjo teises, ieškovai nurodė atsisakantys sutarties, kuri buvo pažeista iš esmės, ir prašė atsakovų grąžinti už turtą sumokėtą kainą bei kompensuoti jų 2 761,50 Eur išlaidas, patirtas nustatant namo trūkumus. Ieškovai taip pat prašė atsakovų pateikti siūlymus, kaip galėtų būti išspręsta jų nurodyta problema tuo atveju, jeigu atsakovai turi kitų racionalių pasiūlymų.

15. Byloje esantys atsakovų elektroniniai laiškai, adresuoti ieškovams, patvirtina, kad atsakovai, gavę ieškovų pretenziją, iš esmės neneigė savo galimos atsakomybės dėl pastato trūkumų, susijusių su jo pasvirimu, ir išreiškė sutikimą bendradarbiauti su ieškovais juos šalinant. Antai 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiške atsakovas E. P. nurodė, kad labiausiai tikėtina pastato nusėdimo priežastis yra pasikeitusios grunto savybės dėl vandens poveikio (byloje nėra ginčo dėl to, kad, prieš parduodant namą, po juo buvo įvykusi vandentiekio avarija), taip pat mažesnį poveikį galėjo turėti tai, kad buvo išgriauta atraminė siena (šiuos darbus atliko ieškovai). Atsakovas nurodė, kad specialistas, su kuriuo jis konsultavosi, jam paaiškino, jog susiklosčiusi situacija nėra pavojinga, nėra jokių pastato konstrukcinių pažeidimų, o jo pasvirimas yra minimalus. Atsakovas taip pat nurodė, kad, pirmiausia, specialistai, atlikdami stebėjimus, turėtų ištirti, pasėdimas yra vienkartinis ar jis vyksta toliau, ir kad konkretūs sprendiniai priklausys nuo stebėjimų rezultatų, tačiau yra labiausiai tikėtina, jog šiuo atveju bus reikalinga pakelti dalį grindų ir sutvirtinti dalį grunto prie pastato pamato. Atsakovas nurodė, kad sutinka padengti didžiąją dalį šių sąnaudų. Vis dėlto iš kitų šalių rašytų elektroninių laiškų matyti, kad šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl to, dėl kokių priežasčių atsirado ir kokiu būdu turėtų būti pašalinti šie gyvenamojo namo trūkumai, taip pat kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl visų ieškovų nustatytų trūkumų: atsakovai nesutiko su ieškovų pozicija, kad namas pradėjo svirti dėl netinkamai įrengtų pamatų, laikėsi pozicijos, jog jis galėjo pasvirti dėl pasikeitusių grunto savybių ar namo sienos išgriovimo, sutiko reikšmingai prisidėti prie grunto (pamatų) stiprinimo ir (ar) galimo pastato pasėdimo atstatymo darbų, savo ruožtu ieškovai laikėsi pozicijos, kad visų jų nustatytų trūkumų, ne tik susijusių su pastato svirimu, pašalinimo išlaidas turi atlyginti atsakovai.

16. Šalims nepavykus sutarti taikiai dėl ieškovų nustatytų namo trūkumų pašalinimo, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovų 48 266,06 Eur gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų, kurias sudaro 27 769,50 Eur, mokėtini už pamatų trūkumų šalinimą, 14 682 Eur, mokėtini už grindų tvarkymo darbus, reikalingus siekiant sustiprinti pamatus, ir 5 814,65 Eur, mokėtini už stogo trūkumų pašalinimą. Grįsdami savo reikalavimus, ieškovai nurodė, kad kvalifikuoti specialistai nustatė, jog atsakovų jiems perleistas namas yra su trūkumais, šie trūkumai kliudo naudotis pastatu ir mažina jo naudingumą, todėl atsakovams, kaip šio gyvenamojo namo statybų rangovams (ieškovų vertinimu, namas buvo statomas ūkio būdu) ir kaip jo pardavėjams, kilo pareiga atlyginti ieškovų nustatytų trūkumų šalinimo išlaidas. Be to, ieškovų vertinimu, atsakovams taip pat kilo pareiga atlyginti 4 274 Eur žalą, kurią jie patyrė nustatydami pastato trūkumus.

18. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismo išvada, jog atsakovai nebuvo pastato statytojais, stačiusiais jį ūkio būdu, ir neturi atsakyti prieš ieškovus už pastato trūkumus pagal CK nuostatas, reglamentuojančias rangovų atsakomybę užsakovams, padaryta netinkamai ir neišsamiai įvertinus byloje pateiktus įrodymus; 2) teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovai kelia atsakovams, kaip gyvenamojo namo pardavėjams, pretenzijas dėl trūkumų, atsiradusių dėl jo natūralaus nusidėvėjimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai remiasi specialistų išvadose konstatuotais esminiais pastato trūkumais, kurių jie negalėjo nustatyti pirkdami namą, savo išvadas dėl šių trūkumų egzistavimo ir jų atsiradimo priežasčių grindė vien tik prielaidomis, nepagrįstai vertino trūkumus kaip mažareikšmius ir neesminius. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat suformulavo prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

20. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, prašymą grįsdami poreikiu apklausti byloje liudytoją – Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorių doc. dr. Š. S.. Ieškovai nurodo, kad šis asmuo yra parengęs net kelis šiai bylai reikšmingus įrodymus (statinio tyrimo aktą, raštą, kuriame papildomai išaiškinami šiame akte nurodyti teiginiai, elektroninį laišką), kuriuose yra užfiksuotos svarbios aplinkybės apie pastato pamatų netinkamą įrengimą, pastato nusėdimo priežastis, atsakovų pateikto specialisto išvados netinkamumą ir pan. Ieškovai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato šio asmens parengtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes arba jų neįvertino, todėl yra tikslinga ginčo aplinkybes paaiškinti teismo posėdyje. Vadinasi, prašydami nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir apklausti jų nurodytą liudytoją, ieškovai iš esmės siekia, jog šiam liudytojui būtų sudaryta galimybė dar kartą žodžiu nurodyti aplinkybes, kurias jis jau nurodė byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose ir su kuriais gali susipažinti tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek dalyvaujantys joje asmenys. Formuluodami prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją, ieškovai nenurodė jokių jų prašomo apklausti asmens parengtuose dokumentuose išdėstytų teiginių, kurie galimai yra neaiškūs ir kuriuos jis turėtų patikslinti, taip pat jie nenurodė naujų aplinkybių ir argumentų, kurias šis asmuo galėtų paaiškinti duodamas parodymus teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymą apklausti byloje doc. dr. Š. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme grindė vien tik poreikiu apklausti minėtą asmenį, nenurodydami kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių, netenkinus pirmiau minėto prašymo, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka taip pat netenkinamas.

21. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad vienu iš statybos proceso dalyvių yra statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos statybos procese yra išdėstytos Statybos įstatymo 12 straipsnyje. Šioje nuostatoje, be kita ko, nurodyta, kad statytojas (užsakovas), privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą; organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji privaloma ar savo iniciatyva; šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 8 punktai). Statybos įstatyme taip pat nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu) (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

22. Rangos būdu statybos darbai yra vykdomi sudarant rangos sutartį, kurios samprata yra atskleista CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, sudarant rangos sutartį, viena jos šalis, užsakovas, siekia patenkinti savo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan., o kita jos šalis – rangovas, prisiima pareigą savo rizika atlikti užsakovo nurodytą darbą bei pasiekti jo nurodytą šio darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

23. Kaip minėta, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.663 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.697 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos teisinius santykius, 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta statybos rangos sutartyje, rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, rangovo pareiga užtikrinti, kad statybos rangos darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus, išlieka ir pasibaigus rangos sutarčiai. Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje.

24. Be pirmiau aptarto statybos darbų vykdymo būdo, kai statytojas (užsakovas) už užmokestį perduoda pareigą vykdyti statybos darbus profesionaliam, teisę užsiimti statybą turinčiam subjektui (rangovui), Statybos įstatyme, kaip minėta, yra nustatytas ir kitas statybos darbų vykdymo būdas – statytojas gali pasirinkti vykdyti darbus ūkio būdu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje yra apibrėžta, kad statyba ūkio būdu – tai statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises.

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai ginčo gyvenamojo namo statybos darbus vykdė dviem etapais: 2002 metais buvo pastatytas karkasinis gyvenamasis namas, o 2008 metais namas buvo rekonstruotas pastatant mūrinį priestatą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2001 m. balandžio 9 d. atsakovas E. P. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Statybininkas“, kurios pagrindu pastaroji bendrovė įsipareigojo atlikti visus gyvenamojo namo statybos darbus pagal užsakovo (atsakovo) patvirtintą projektą ir teisės aktų nuostatas, o užbaigusi namo statybas, aktu perduoti pastatytą namą, panaudotų įrenginių pasus, projektą, leidimą statybai ir kitus dokumentus, reikalingus siekiant priduoti statinį valstybinei komisijai (rangos sutarties 2.1, 2.2 papunkčiai). 2007 m. balandžio 19 d. atsakovas E. P. sudarė dar vieną statybos rangos sutartį su IĮ „Rokesida“, kuria ši bendrovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo pristato statybos darbus: sumontuoti polinius pamatus, suklijuoti „Durisol“ blokelius ir klinkerines plytas, sumontuoti stogą, sutinkuoti vidaus patalpas, atlikti pertvarų mūrijimo, santechnikos, elektros instaliacijos, šildymo įrangos montavimo darbus (rangos sutarties 1 punktas). Taigi, namo statybos darbams vykdyti atsakovai pasitelkė rangovę UAB „Statybininkas“, o namo rekonstrukcijai atlikti – rangovę IĮ „Rokesida“.

26. Iš byloje pateiktos 2001 m. balandžio 9 d. rangos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovai pagal šią sutartį įsipareigojo atsiskaityti su jų pasirinkta rangove, priimti jos atliktus darbus ir pateikti jai sanitarinius prietaisus, plyteles bei laminuotas grindis (rangos sutarties 3.2–3.4 papunkčiai). Šios sutarties 5.4 papunktyje taip pat nustatyta, kad, sutarties šalims susitarus, pats užsakovas ar jo pasamdyti statybininkai gali atlikti dalį darbų. 2007 m. balandžio 19 d. rangos sutartyje nustatyta, kad užsakovas, sudarydamas šią sutartį, įsipareigoja laiku apmokėti už atliktus darbus (rangos sutarties 5 punktas), o iš rangos sutarties 6 punkto matyti, kad užsakovas taip pat turėjo pateikti rangovei statybines medžiagas. Nei 2001 m. balandžio 9 d. rangos sutartyje, kurios pagrindu UAB „Statybininkas“ atliko gyvenamojo namo statybos darbus, nei 2007 m. balandžio 19 d. sutartyje, pagal kurią IĮ „Rokesida“ atliko pastato rekonstrukciją, nėra nustatyta, kad atsakovai patys turėjo atlikti tam tikrus darbus statybvietėje, kad dėl dalies darbų jie patys veikė kaip rangovai, kad atsakovai prisiėmė riziką dėl rangovių vykdomų darbų ir pan. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovai patys faktiškai savo rizika atliko tam tikrus darbus pastato statybos ar rekonstrukcijos metu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovų sudarytas rangos sutartis, esminė atsakovų pareiga buvo atsiskaityti su rangovėmis.

27. Nors ieškovai, įrodinėdami, kad atsakovai vykdė statybos darbus ūkio būdu, vertina, jog byloje pateiktos rangos sutartys nepaneigia jų pozicijos, kadangi atsakovai pagal šias sutartis turėjo galimybę savarankiškai atlikti dalį darbų, be to, rangovai turėjo naudoti atsakovų statybines medžiagas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos rangos sutarčių nuostatos, apibrėžiančios, kokius darbus turėjo atlikti rangovės vykdydamos sutartis ir kokius veiksmus turėjo atlikti užsakovas (atsakovas), sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ne atsakovai, o jų pasitelktos rangovės šiuo atveju turėjo atlikti visus statybos ir rekonstrukcijos darbus. Atsakovų galimybė atlikti dalį darbų buvo aptarta tik 2001 m. balandžio 9 d. rangos sutartyje, tačiau ir joje ji buvo nustatyta daugiau kaip išimtis, nurodant, kad tokią galimybę atsakovai galėtų realizuoti tik atskirai susitarę su rangove UAB „Statybininkas“. Savo ruožtu 2007 m. balandžio 19 d. rangos sutartyje tokia galimybė net nebuvo nustatyta. Aplinkybę, kad IĮ „Rokesida“ atliko visus statybos rangos sutartyje jai pavestus atlikti darbus labiau tikėtinai patvirtina ir šioje sutartyje padaryti įrašai, iš kurių matyti, jog rangovei buvo sumokėta visa sutarties kaina. Ieškovų teiginiai, kad atsakovų pasitelktos rangovės darbus vykdė naudodamos tam tikras atsakovų pateiktas medžiagas taip pat nepaneigia fakto, jog pastato statyba ir rekonstrukcija buvo vykdoma rangos būdu, nes CK normose, reglamentuojančiose rangos teisinius santykius, yra nustatyta, kad rangos sutarties šalys gali susitarti, jog darbai bus vykdomi naudojant užsakovo medžiagas (CK 6.648 straipsnis). Be to, ši aplinkybė nėra reikšminga nagrinėjamu atveju, kadangi apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl netinkamos kokybės medžiagų panaudojimo statant gyvenamąjį namą.

29. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjo perduodamų daiktų kokybė turi atitikti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. CK 6.333 straipsnio 6 dalyje detalizuota, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Taigi, parduodamo daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

30. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta jokių specialių taisyklių dėl parduodamo naudoto daikto kokybės. Tačiau kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pardavėjas užtikrina, jog parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

31. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme pardavėjui yra nustatyta pareiga patvirtinti perduodamo daikto kokybę, jam nustatyta ir pareiga atsakyti už parduoto daikto neatitiktį nustatytiems kokybės reikalavimams. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatyme ar sutartyje gali būti nustatyta pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, jog daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Vis dėlto šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, jog nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamų nuostatų taikymo yra išaiškinta, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatyme nėra draudžiama parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, jog šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022). Todėl, teismui sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos, reglamentuojančios perleidžiamo turto kokybę ir pardavėjų atsakomybę už jo trūkumus, yra iš esmės tapačios aptartoms įstatymo nuostatoms. Sutartyje šalys nurodė, kad jos sudarymo metu nėra paslėptų perleidžiamo turto trūkumų, dėl kurių jo negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie juos žinodami, nebūtų jo pirkę ar nebūtų už jį tiek mokėję (sutarties 7.1 papunktis). Šalys taip pat nurodė, kad pardavėjai įstatymuose nustatyta tvarka yra atsakingi už paslėptus parduodamo turto trūkumus, dėl kurių jo negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie juos žinodami, nebūtų jo pirkę ar nebūtų už jį tiek mokėję, išskyrus atvejus, kai pardavėjai įrodo, kad šie trūkumai atsirado po turto pardavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos (sutarties 7.2 papunktis). Šalys taip pat nustatė, kad pardavėjai nėra atsakingi už parduodamo daikto trūkumus, apie kuriuos pirkėjai žinojo arba kurie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (sutarties 7.3 papunktis). Esant tokioms aplinkybėms, vertinant ieškovų, kaip pirkėjų, reikalavimų atsakovams (pardavėjams) dėl paslėptų turto trūkumų pagrįstumą, yra aktualios pirmiau aptartos įstatymo nuostatos ir teismų praktikoje pateikti išaiškinimai.

34. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovai, reikšdami pretenzijas atsakovams dėl jiems perduoto gyvenamojo namo trūkumų, be kita ko, nurodė aplinkybes, jog gyvenamasis namas yra pasviręs, o jo grindys yra nelygios. Grįsdami šias aplinkybes, ieškovai pateikė byloje M. V. parengtą pastato horizontaliųjų ir vertikaliųjų deformacijų matavimo ataskaitą, kurioje yra užfiksuoti namo (jo priestato) posvyriai. Ieškovų nurodytą aplinkybę, kad pastatas yra pasviręs, patvirtina ir UAB „Geoinžinerija“ parengta projektinių geologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad pastatas turi aiškius deformacijos požymius – jo vakarinė dalis, lyginant ją su rytine dalimi, yra nusėdusi. Šioje ataskaitoje, kurioje buvo siekiama išsiaiškinti statinio inžinerines geologines ir hidrogeologines sąlygas bei įvertinti gruntus, nurodyta, kad jo deformacijos priežastimi yra pernelyg silpni pagrindo gruntai (purūs smėliai). Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad pamato pagrindas nėra pakankamai tvirtas ir vis dar vyksta bendras dalies pastato sėdimas. 2021 m. liepos 13 d. rašte, kuriame ši bendrovė papildomai pateikė atsakymus į ieškovų nurodytus klausimus, pažymėta, kad pastato pamatų pagrindo gruntai nėra tinkami esamo tipo pamatams įrengti. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad plyšys tarp pamato medžiagos ir lengvai sucementuoto šalia esančio grunto rodo, jog pamato sėdimas buvo gana žymus ir dar nėra pasibaigęs, nes dažniausiai sėdimas vyksta lėtai ir požeminiai vandenys panaikina sėdimo plyšius.

35. Ginčo pastato būklė buvo vertinta ir byloje pateiktame Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos parengtame esamo statinio tyrimo akte. Kaip ir pirmiau aptartuose įrodymuose, šiame akte nurodyta, kad pastato dviaukštis priestatas yra pasviręs – pastato viršutinė dalis pasvirusi 5,2 centimetro lyginant su pastato apatine dalimi. Šiame akte taip pat nurodyta, kad pastato laikančiosiose konstrukcijose tik vienoje vietoje užfiksuotas 0,35 milimetro plyšis; dėl mažo plyšių kiekio ir konstrukcijos poslinkio pobūdžio, akte padaryta išvada, kad pastato poslinkiai yra kaip standaus elemento, t. y. vykstant poslinkiams viename pastato krašte, pastatas sukasi ir deformuojasi kaip standus kūnas. Statinio tyrimo akte nurodyta, kad išmatuoti priestato pamatų vertikalūs ir horizontalūs poslinkiai yra neleistini ir viršija ribines statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas reikšmes, taip pat kad pamatų laikomoji galia yra nepakankama. Atsakydami į ieškovų pateiktus klausimus dėl esamo statinio tyrimo akte nurodytų aplinkybių, šį aktą parengę specialistai papildomai paaiškino, kad netinkamai įrengus pamatus (per trumpi pamatai atremti į gruntą, kuris negali būti pamatų pagrindu, ir palikti mediniai klojiniai ties pamatų šoniniu paviršiumi – tai šiurkštūs statybos technologijos pažeidimai) pradėjo vystytis pamatų vertikalūs nuosėdžiai ties F ašimi; esant standžiai pamatų sijai tarp E ir F ašių bei prastų savybių gruntams, pastato deformacija pasireiškia kaip sukamo standaus kūno, kuris neskeldėja, bet sukasi. Specialistai nurodė, kad priestato, kaip standaus kūno, sukimąsi lemia netinkamas gruntas ir netinkami pamatai.

36. Siekdami pagrįsti, kad jų nurodyti pastato trūkumai egzistuoja ir įrodyti jų atsiradimo priežastis, ieškovai, be pirmiau aptartų įrodymų, pateikė ir eksperto dr. D. K. vertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad, atlikus grindų ardymą, nustačius jų faktinę būklę ir grindų pasluoksnius palyginus su techninio projekto sprendiniais, nustatyta, jog vietoje projekte nurodyto skaldos pasluoksnio statant namą buvo įrengtas smėlio su priemaišomis (žvyro) pasluoksnis; skiriamasis sluoksnis buvo paklotas ne virš šilumos izoliacijos plokščių, o po jomis; vietoje mineralinės vatos plokščių, kurių storis turėjo sudaryti 100 milimetrų, pakloti du sluoksniai putų polistireno, kurių bendras storis sudaro 80 milimetrų. Ekspertas taip pat nustatė, kad tarp įvairių grindų pasluoksnių buvo užfiksuoti tarpai, o betono išlyginamajame sluoksnyje nepaklotas grindų armavimo tinklas. Vertindamas pastato pamatų būklę, ekspertas nustatė, kad trijų atkastų polių gylis neatitinka priestato techninio projekto sprendinių – pagal projektinę dokumentaciją, polių gylis iki rostverko apačios turėjo sudaryti 1,80 metro, o faktinis jų gylis sudarė 1,31 metro, 1,33 metro ir 1,42 metro, be to, tik vieno iš šių polių plotis atitinka projekte nurodytą plotį. Vertinimo akte nurodyta, kad, pamatavus pastato geodezinius nuokrypius, nustatyta, jog jis yra palinkęs iki 52 milimetrų, o tai rodo, kad įrengti pamatai yra netinkami ir pastatytas svyra į pietų pusę. Taigi, ekspertas nustatė, kad tiek įrengiant pastato pamatus, tiek ir jo grindis, nebuvo laikomasi techniniame projekte nustatytų sprendinių, todėl atsirado pastato trūkumai – pastatas pasviro, o jo grindys tapo nelygios.

38. Atsakovai, ginčydami ieškovų įrodinėjamas aplinkybes apie pastato pasvirimą ir jį nulėmusias priežastis (netinkamai įrengtus pastato pamatus) pateikė byloje specialisto M. V. vertinimo aktą. Šiame akte specialistas, įvertinęs bylos medžiagą, joje esančias pastato nuotraukas, nustatė, kad: 1) M. V. parengta pastato horizontaliųjų ir vertikaliųjų deformacijų matavimų ataskaita negali būti vertinama kaip statinio poslinkių skalė nuo projektinių verčių, nes pateiktuose matavimuose nėra vertinami statybos metu susiformavę poslinkiai, todėl nėra aiškus atskaitos taškas; pagal geodezinėje nuotraukoje pateiktus nuokrypius pastatas turi būti su esminiais trūkumais, tarp namo ir priestato turi būti susiformavusi didelė deformacinė ertmė, tačiau jų nėra užfiksuota. Tai, specialisto vertinimu, leidžia teigti, kad nustatyti pastato nuokrypiai – tai statybos trūkumai, o ne jo pamato nuosėdžiai; 2) UAB „Geoinžinerija“ projektinių inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje, nors ir nurodyta, kad aiškiai matomi nuosėdžiai, nėra nurodytas jų nustatymo būdas ir rezultatai; nuotraukose nesimato grunto įtrūkių, be to, jie galėjo susiformuoti dėl to, kad buvo atkastas pamatas; o dr. D. K. vertinimo akte grunto deformacijos taip pat nefiksuotos; 3) grindų nelygumas susiformavo statybos metu, o ne dėl grindų nuosėdžio, kadangi tarp grindjuostės ir grindų dangos nėra didesnio tarpo ir nematomi jokie poslinkiai. Tokios specialisto vertinimo akte išdėstytos aplinkybės rodo, kad specialistui iškilo abejonių dėl to, kad pastatas svyra, o ne buvo pastatytas su esamais nuokrypiais.

39. Abejonę, kad pastatas svyra, išreiškė ir kitas atsakovų pasitelktas specialistas – konstruktorius D. M. parengtame vertinimo akte, kuriame jis taip pat atliko pastato būklės analizę pagal byloje esančius dokumentus. Šis specialistas nurodė, kad M. V. parengta pastato horizontaliųjų ir vertikaliųjų deformacijų matavimo ataskaita parodo esamą jo situaciją, tačiau nerodo ryšio su pradine jo būkle; kadangi kai kurie matavimai nėra tiesialijiniai, specialisto vertinimu, labiau tikėtina, kad yra užfiksuoti pradiniai nuokrypiai, susiję su statybos darbų kokybe. Kita vertus, specialistas taip pat nustatė, kad: 1) papildomam priestato sienų posvyriui turėjo įtakos karkasinio pastato sienos konstrukcijos išardymas bei jo konstrukcijos parėmimas į priestato sienų sijas. Išardžius sieną, stogo konstrukcija buvo paremta į greta esančios priestato E ašies sijas, kurios buvo apkrautos papildomai horizontalia ir vertikalia apkrova, nevertintomis projektuojant E ašies sijas. Per standaus perdangos disko konstrukciją horizontalios apkrovos perduodamos į gretimos F ašies konstrukcijas ir turi įtakos jų posvyrio padidėjimui; 2) nustatant pamatų būklę buvo iš dalies pasikasta po poliaus padu, kuris yra pagrindine šio tipo pamatų laikančioji plokštuma, todėl atitinkamai sumažėjo jų laikomoji galia ir tai taip pat turėjo įtakos sienų posvyriui; 3) dr. D. K. vertinimo akte polių gylis nustatytas iki rostverko apačios, neįskaitant rostverko, tačiau pridėjus rostverko gylį faktinis bendras pamato gylis atitinka ir viršija projektiniuose brėžiniuose keliamus reikalavimus; 4) užfiksuoti posvyriai, įvertinus galimas matavimų paklaidas, nėra kritiniai ir atitinka analogiškiems pastatams keliamus reikalavimus, tačiau dėl netinkamai vykdytų rekonstrukcijos ir tyrimo darbų yra tikėtinas tolesnis konstrukcijų svirimas, todėl rekomenduojama atlikti grunto po polių padais stiprinimą ir pašalinti papildomą apkrovą priestato konstrukcijoms dėl išardytos karkasinės pastato dalies. Taigi, šis specialistas taip pat nustatė, kad pastatas galėjo pasvirti dėl pačių ieškovų atliktų darbų. Vis dėlto, vertinant atsakovų pasitelktų specialistų atliktus tyrimus ir jų padarytas išvadas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tokių išvadų pagrįstumas kelia abejonių.

40. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmiau aptartuose vertinimo aktuose užfiksuotų aplinkybių, tiek atsakovų pasitelktas specialistas M. V., tiek konstruktorius D. M. parengė šiuos aktus vertindami tik byloje pateiktus dokumentus, neapžiūrėję pastato, neatlikę jokio išsamesnio tyrimo ir skaičiavimų, todėl jų padarytos išvados iš dalies yra paremtos tik prielaidomis. Be to, šių specialistų padarytas išvadas paneigia kitų specialistų, atlikusių tyrimus ir skaičiavimus, nustatytos aplinkybės ir jų padarytos išvados. Pavyzdžiui, nors abu atsakovų pasitelkti specialistai iškėlė prielaidą, kad M. V. parengtoje pastato horizontaliųjų ir vertikaliųjų deformacijų matavimo ataskaitoje nustatyti pastato posvyriai atsirado statant pastatą, o ne dėl nusėdusių pamatų, aplinkybę, kad pastatas nusėdo ir kad šis procesas vis dar nėra pasibaigęs, konstatavo UAB „Geoinžnerija“, atlikusi projektinius inžinerinius geologinius tyrimus. Pastato pasvirimą nustatė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos specialistai, kurie pagal atliktus skaičiavimus padarė išvadą, kad pamatų horizontalūs ir vertikalūs poslinkiai yra neleistini. Šių specialistų vertinimo akte nustatyta aplinkybė, kad pastato poslinkiai yra kaip standaus elemento (jis sukasi ir deformuojasi kaip standus kūnas), paneigia specialisto M. V. padarytas prielaidas, kad pastatas nesvyra, nes tarp pastato ir priestato nesusiformavo deformacinė ertmė. Šio specialisto teiginiai, kad pastato grindų nelygumai atsirado ne dėl jo pasvirimo, nepaneigia D. K. vertinimo akte nustatytų aplinkybių, kad grindų sluoksniai buvo įrengti nukrypstant nuo projekto ir netinkamai.

41. Abejonių dėl atsakovų pateiktuose vertinimo aktuose išdėstytų aplinkybių kelia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto raštų, kuriuose yra papildomai paaiškintos jų parengtame esamo statinio tyrimo akte nurodytos aplinkybės, turinys. Pavyzdžiui, šiuose raštuose yra išsamiai paaiškinta, kad šiuo atveju nustatytų pastato deformacijų (jo sukimosi kaip standaus kūno) negalėjo sukelti tai, jog buvo nugriauta viena iš pastato laikančiųjų sienų (buvo pakeistas jos dydis). Specialistai nurodė, kad pastato sukimasis yra įvykęs (arba vis dar vyksta) nuo E ašies link F ašies; ties ašimi F yra įvykę arba vis dar vyksta didžiausi vertikalūs pamatų poslinkiai; jei ties išgriauta siena būtų nustatyti konstrukcijų pleišėjimo požymiai, nebūtų galima teigti, kad priestato dalis nuo E ašies iki F ašies dirba kaip standus kūnas, tokiu atveju būtų matomi akivaizdūs pleišėjimai ties E ašimi tiek pirmame, tiek antrame pastato aukšte, tačiau žymiai didesni vertikalūs poslinkiai yra ties F ašimi, kurioje nėra jokių konstrukcijų keitimų. Specialistas šiuo aspektu taip pat nurodė, kad stogo konstrukcija sudaro iš esmės vien tik vertikalias, o ne horizontalias apkrovas, jeigu ji galėtų pastumti namą, tai namas jau būtų nuvirtęs nuo vėjo, nes jo apkrova į antro aukšto sienų plotą yra daug didesnė nei stogo horizontali apkrova; jei stogo konstrukcija galėtų pastumti dviejų aukštų priestatą, ji taip pat nustumtų ir priešingoje pusėje esančią vieno aukšto pastato dalį, be to, jei nuo stogo konstrukcijos susidarytų horizontalios apkrovos, visų pirma, įvyktų stogo medinių konstrukcijų glemžimas, nes medžio stipris yra daug mažesnis nei betoninių blokelių. Specialistas taip pat pažymėjo, kad priešingai nei nurodyta D. M. akte, standaus disko dviejų aukštų pastate nėra, nes jo perdangos yra iš surenkamo gelžbetonio konstrukcijų ir yra laisvai atremtos ant mūrinių sienų.

42. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų raštuose nurodytos aplinkybės taip pat paneigia ir atsakovų pasitelktų specialistų prielaidas, kad pastato deformacijoms ar įtrūkiams galėjo turėti įtakos tai, jog atliekant jo tyrimus buvo atidengti pastato poliai. Tyrimą atlikę specialistai, viena vertus, nurodė, kad dviejų aukštų priestate tokių matmenų pamatų negalima vadinti poliniais pamatais, pastatą laiko platus rostverkas, ant kurio yra sumontuoti tariami poliniai pamatai. Antra vertus, pasikasimas buvo lokalus, tik po vienu pamatu ir ne po visu jo pagrindo plotu, pamatas buvo užkastas, todėl tai negalėjo turėti įtakos pamato pasvirimui. Prielaidą, kad pastato deformacijas ir (ar) grunto po pastatu įtrūkius sukėlė tai, jog buvo atkastas vienas polis, savo rašte paneigė ir UAB „Geoinžinerija“ specialistas, nurodęs, kad pastato konstrukcijas laiko ne vienas polis, o grupė sekliųjų polių, sujungtų rostverku, o šiuo atveju buvo atkastas tik vienas polis, nepažeidžiant jo pagrindo. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad, remiantis prie gręžinio Nr. 2 atlikto statinio zondavimo duomenimis, iki 3,8 metrų gylio slūgso silpni purūs gruntai, kurie, veikiami statinio pamatų sukeliamų apkrovų, deformuojasi, o ataskaitoje pateiktoje atkasto vieno pamato polio nuotraukoje matomas tarp pamato ir grunto esantis vertikalus plyšys – tai pastato pamatų deformacijų (sėdimo) rezultatas.

49. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šios nuostatos, išskyrus 1 punkte nurodytą teisę, yra taikomos ir tuo atveju, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.399 straipsnis).

52. Ieškovai, teikdami ieškinį nurodė, kad gyvenamojo namo pamatų defektų pašalinimo kaina sudaro 27 769,50 Eur, o grindų tvarkymo darbų, kurie turi būti atlikti siekiant atlikti pamatų stiprinimo darbus, kaina sudaro 14 682 Eur. Įrodinėdami šių reikalavimų pagrįstumą, ieškovai pateikė UAB „Geotechnikos grupė II“ 2020 m. lapkričio 18 d. raštą, kuriame, siekiant sustiprinti pastato pamatus ir stabilizuoti deformacijas, siūloma įrengti 12 spaustinių polių iš pastato vidaus, juos apjungiant rostverkais, į kuriuos naujai būtų atremtos esamo pastato sienos. Rašte nurodyta, kad preliminari tokių darbų kaina sudarytų 22 950 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (arba ieškovų nurodytą 27 769,50 Eur sumą su PVM). Rašte taip pat nurodyta, kad prieš atliekant darbus turės būti demontuotos pirmo aukšto grindys, o vėliau reikės užbetonuoti grindis – 0,20 centimetro storio plokštę, kuri sustandins konstrukciją; šių darbų kainos nėra įtrauktos į pasiūlymo kainą. Ieškovai taip pat pateikė UAB „Dorista“ 2020 m. lapkričio 23 d. lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad už pastato paruošimą trūkumų šalinimo darbams, grindų sluoksnių demontavimą ir įrengimą, patalpų sutvarkymą sustiprinus pamatus ir įrengus grindis (virtuvės baldų išrinkimas ir surinkimas, grindų dangos demontavimas ir įrengimas ir pan.) mokėtina suma sudaro 14 682 Eur. Taigi, pagal ieškovų pateiktus įrodymus, bendra už šių defektų pašalinimą mokėtina suma sudaro 42 451,50 Eur (27 769,50 Eur + 14 682 Eur).

54. Pažymėtina, kad atsakovai taip pat pateikė byloje įrodymus apie galimas pamatų trūkumų pašalinimo kainas. Pagal atsakovų pateiktą UAB „Geolift Baltic“ 2021 m. lapkričio 15 d. pasiūlymą, pamatų ir grunto po poliais stabilizavimo kaina sudarytų 13 219,99 Eur. Savo ruožtu pagal jų pateiktą bendrovės „Uretek Baltic OU“ Lietuvos filialo 2021 m. gruodžio 20 d. pasiūlymą, grunto sustiprinimas, tuštumų, esančių grunte, užpildymas ir pastato pamatų stabilizacija būtų vykdoma trimis etapais: pirmo etapo metu būtų atliktos keturios injekcijos, kurių kaina 8 160 Eur ir PVM, antro etapo metu būtų atliktos keturios papildomos injekcijos, šio etapo kaina – 7 040 Eur ir PVM, trečio etapo metu būtų atliktos aštuonios papildomos injekcijos, etapo kaina – 14 200 Eur ir PVM. Bendrovės pasiūlyme nurodyta, kad antro ir trečio etapo darbus reikėtų atlikti tik tuo atveju, jeigu atitinkamai pirmo ar antro etapo darbai visiškai nesustabdytų pastato sėdimo. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovų pateikti duomenys negali būti vertinami kaip pakankami siekiant pagrįsti trūkumų šalinimo išlaidų dydį.