- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-450-755/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- S. D., L. D.
- Atsakovas
- D. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D. ir L. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-548-902/2021 pagal ieškovų S. D. ir L. D. ieškinį atsakovei D. T. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. S. D. ir L. D. prašė teismo priteisti iš atsakovės D. T. 2 250,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur išlaidas už ataskaitos parengimą, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d. vandeniu buvo užlietas jiems priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), sulietos svetainės, virtuvės lubos, koridoriaus, svetainės ir virtuvės sienos, koridoriaus, svetainės, virtuvės ir miegamojo grindys, koridoriaus ir vonios patalpos durys, virtuvės baldai, virtuvės lango roletai. Įvykio metu šis butas nebuvo draustas. Teismo ekspertas T. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, kurioje nustatė žalos atstatymo darbus ir medžiagas, taipogi nustatė, jog butas buvo sulietas iš virš šio buto esančio buto. Ataskaitoje pateikta išvada, jog buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeidimų apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2020 m. rugpjūčio 1 d., atsiradusių dėl vandens užpylimo atstatymo kaštai sudaro 4 054,71 Eur su PVM.
Šalies argumentai
3. Ieškovai teigė, jog siūlė atsakovei šią žalą padengti savanoriškai, tačiau visa padaryta žala iki šiol neatlyginta, atsakovė ieškovams pervedė 1 803,72 Eur, todėl neatlyginta žala sudaro 2 250,99 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. T. ieškovams 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, 75 Eur išlaidų už ataskaitos parengimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei D. T. iš ieškovų priteisė solidariai 121 Eur išlaidų už ataskaitos parengimą ir iš kiekvieno ieškovo po 178,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. buvo užlietas vandeniu iš virš šio buto esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Įvykio metu buvo sulietos svetainės, virtuvės lubos, koridoriaus, svetainės ir virtuvės sienos, koridoriaus, svetainės, virtuvės ir miegamojo grindys, koridoriaus ir vonios patalpos durys, virtuvės baldai, virtuvės lango roletai. Įvykio metu butas nebuvo draustas.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovės veiksmai yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent iš jos valdomo buto buvo pavojingas poveikis (trūkusi skalbimo mašinos padavimo žarna), sugadino apačioje esantį ieškovų butą ir jame esantį turtą, tuo padarant žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iki ginčo buto apliejimo, bute naujo remonto atlikta nebuvo, kad ieškovams turėtų būti kompensuota naujų medžiagų ir darbų kaina, į patalpų ir medžiagų nusidėvėjimą, į tai, jog ieškovams priklausančio buto gyventojos veiksmai nebuvo nukreipti maksimaliai sumažinti žalos dydį, taip pat į tai, kad jie nepriėmė pagalbos iš atsakovės tiek dėl žalos sumažinimo, tiek jos pasiūlymų dėl buto remonto atlikimo mažesne kaina, ieškovai atsisakė su atsakove bendradarbiauti, todėl prašomą priteisti iš atsakovės turtinę žalą sumažino iki 2 003,72 Eur, iš kurios išskaičiavo atsakovės sumokėtą žalos sumą 1 803,72 Eur, ir priteisė iš atsakovės likusią neatlygintą ieškovams turtinės žalos dalį (200 Eur) bei atitinkamai paskirstė išlaidas už ataskaitų parengimą ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovai S. D. ir L. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant visa apimtimi, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį - nepagrįstai į žalos atlyginimą neįtraukė netiesiogines remonto darbų išlaidas ir netinkamai įvertino būstui padarytą žalą. Žala turi būti atlyginta laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Pažymi, kad kosmetinis buto remontas buvo atliekamas nuolat, todėl nusidėvėjimas galėjo būti skaičiuojamas minimalus. Tuo tarpu sprendime formaliai nurodyta, kad taikytinas nusidėvėjimas, tačiau visiškai nemotyvuotas nusidėvėjimo taikymo pagrįstumas ir jo skaičiavimo tvarka.
7.2. Apeliantai nurodo, kad prie netiesioginių, bet būtinų remonto sąnaudų priskirtinas ir pridėtinės vertės bei pelno mokestis ir kitos pridėtinės sąnaudos, nors realiai dar ir nepatirtos. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, tokių motyvų nenurodyta ir sprendime, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šias išlaidas (703,71 Eur) pripažinti ieškovų patirta žala.
7.3. Pažymi, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančios civilinės atsakomybės mažinimo sąlygas bei padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas. Teismo išvada, kad virtuvinių baldų sugadinimui turėjo įtakos grindų užliejimas - nelogiškas ir nepagrįstas, „grindų nešluostymas“ galėjo būti sietinas su žala grindims, tačiau ne baldams, sienoms, luboms. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. S. (kaimynės) parodymais, nes jie yra prieštaringi, šališki ir net melagingi. Nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo prašomą priteisti iš atsakovės turtinę žalą mažinti iki 2003,72 Eur.
7.4. Apeliantų teigimu, sprendimo dalis, kurioje priteistinos žalos dydis nustatinėtas formaliai išvedant abiejų specialistų žalos paskaičiavimo statistinį vidurkį, nenustačius dėl kokių objektyvių priežasčių tarp šių dviejų dokumentų susidarė dvigubas skirtumas, nevertinant darbų atlikimo masto ir kainų skirtumo, yra nepagrįsta ir nemotyvuota.
7.5. Teismas pažeidė pareigą veikti aktyviai, netinkamai taikė procesines teisės normas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė D. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą tinkamai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Nurodo, kad ieškovai patyrė realias išlaidas, nes statybos remonto darbai jau buvo atlikti, tačiau ieškovai pasirinko reikalauti ne realių patirtų išlaidų atlyginimo, o teorinių išlaidų paskaičiavimo, neįrodinėdami tikrųjų nuostolių. Pažymi, kad atsakovė geranoriškai atlygino tinkamo dydžio padarytą žalą ieškovams, siūlė susitarti dėl žalos atlyginimo būdo, tačiau ieškovai nebendradarbiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismą priteisti iš atsakovės padarytą žalą, užliejus vandeniu jų butą. Apeliantai (ieškovai) nesutinka su teismo sprendimu dėl nustatytos žalos dydžio.
12. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsnių nuostatomis, jog padarytą žalą privalo atlyginti buto (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkas, kuriuo nekilnojamojo turto registro duomenimis yra atsakovė D. T.. Be to, atsakovė neginčijo žalos padarymo fakto bei sutiko (sutinka) atlyginti ieškovams padarytą žalą, tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti buto būklę iki užliejimo.
14. Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo turtui fakto ir laiko. Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo sprendimu priteistos turtinės žalos dydžiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl apeliacinis teismas pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. buvo užlietas vandeniu iš virš šio buto esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Įvykio metu buvo sulietos svetainės, virtuvės lubos, koridoriaus, svetainės ir virtuvės sienos, koridoriaus, svetainės, virtuvės ir miegamojo grindys, koridoriaus ir vonios patalpos durys, virtuvės baldai, virtuvės lango roletai. Įvykio metu šis butas nebuvo draustas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.
16. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, taikė teismų praktiką, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis ). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir iš to padarė pagrįstas išvadas.
19. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendė, kad ieškovų realiai patirta turtinė žala yra 2 003,72 Eur. Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, jog buto remonto kaina yra 2 250,99 Eur ir 300 Eur išlaidos už ataskaitos parengimą (viso 2 550,99 Eur), todėl teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą.
20. Nagrinėjamu atveju teismas, dėl remonto darbų, būtinų atstatyti butui į padėti, buvusią iki apliejimo, vadovavosi abiejų bylos šalių (ieškovų ir atsakovės) teismui pateiktais žalos atstatymo dokumentais-lokalinėmis sąmatomis, išvesdamas abiejų specialistų žalos paskaičiavimo vidurkį, išskyrus žalą baldams, roletams (žala apskaičiuota atskirai), išskaičiavus nusidėjimą, konstatavo jog byloje yra įrodytos tiesioginės išlaidos, kurios sudaro 2 003,72 Eur, tačiau ieškovai nepagrindė ir neįrodė netiesioginių išlaidų (drėgmės surinktuvo nuomos, PVM už darbus), todėl šių išlaidų nepriteisė kaip nepagrįstų.
21. Bylose dėl žalos atlyginimo žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui. Bylos duomenimis nustatyta, jog butą po apliejimo ieškovai suremontavo iš dalies, tačiau ieškovai teismui nėra pateikę rašytinių įrodymų nei apie patirtas faktines remonto išlaidas už medžiagas, nei darbuotojų darbo užmokestį bei susijusius privalomus mokėjimus valstybei/mokesčius, todėl teismas negali padaryti išvados apie ieškovų pareigą padengti valstybei mokėtinus mokesčius, įskaitant V. I. taip pat nenurodė, jog tokias išlaidas patyrė arba bet kuriuo atveju patirs ateityje, objektyviais įrodymais to nepagrindė. Be to, apeliantai nenurodė, kokiu būdu jie ketina atlikti pilną buto remontą: ūkio būdu ar rangos būdu samdant bendrovę, kuri organizuotų darbų atlikimą, todėl būsimos išlaidos (netiesioginės išlaidos) su pridėtinės vertės mokesčiu ir kt., negali būti priskiriami prie pagristų ieškovų būtinų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atlygintinos žalos sumą iki tiesioginių remonto išlaidų (medžiagų ir būtinųjų darbų kaina) – 2003,72 Eur.
22. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto nusidėvėjimą be tikslios skaičiavimo tvarkos. Be to, nurodo, kad, kosmetinis buto remontas buvo atliekamas nuolat, todėl nusidėvėjimas galėjo būti skaičiuojamas minimalus. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina sugadintą turtą atkurti. Kaip minėta aukščiau, tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas nustatant prarasto turto atkuriamąją vertę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą. Žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovams priklausančių patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki jas užliejant vandeniu.
23. Pirmosios instancijos teismas byloje įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovės pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadas dėl jiems priteistinos žalos dydžio. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas pagrįstai ir tinkamai žalai apskaičiuoti įvertino buto nusidėvėjimą. Teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį, tačiau nustatydamas buto nusidėvėjimo procentus, teismas gali remtis ir vertinti vizualius buto būklę patvirtinančius įrodymus – šalių pateiktas buto fotonuotraukas. Iš byloje pateiktų buto fotonuotraukų matyti, jog apeliantams priklausančiame bute iki apliejimo remonto darbai buvo atliekami skirtingu metu, naujas remontas nebuvo atliktas, kai kurios patalpos remontuotos gana seniai, parodo ir bute likęs linoleumas, senos koridoriaus lakuotos medinės dailylentės, tapetai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į ieškovams priklausančio buto atkuriamąją bei rinkos vertes, buto fizinį nusidėvėjimą (buto fizinis nusidėvėjimas remiantis VĮ Registro centro išrašu 1996 m. birželio 6 d. sudarė 23 procentus, atkuriamoji vertė 19 510 Eur, o vidutinė rinkos vertė buvo 8 780 Eur), aplinkybę, jog ieškovams priklausančio buto remontas buvo atliktas skirtingu metu, kai kurios patalpos remontuotos gana seniai iki žalos atsiradimo (maždaug prieš 10 m.), bute naujo remonto atlikta nebuvo, kad ieškovams turėtų būti kompensuota naujų medžiagų ir darbų kaina, protingumo principus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vieningas nusidėvėjimo koeficientas šiuo atveju negali būti taikomas, todėl apeliantų argumentai dėl minimalaus buto nusidėvėjimo taikymo atmestini, kaip nepagrįsti.
24. Apeliantų teiginiai, jog teismas nebuvo aktyvus, byloje savo iniciatyva nerinko įrodymų, atmestini, nes nagrinėjama byla nėra priskirta bylų kategorijai, kurioje teismas privalo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Be to, ieškovus byloje atstovavo advokato padėjėja, kuri ir privalėjo padėti ieškovams rinkti ir teismui teikti įrodymus.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą bei žalos atlyginimą reglamentuojančias normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
27. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.