Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. R., ieškovės atstovui advokatui Jurijui Binevič (Jurij Binevič), atsakovui A. R., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei Marijai Gaivenei, antstoliui Daliui Traigiui, antstoliui Irmantui Gaideliui, antstolei Virginijai Meškauskienei, antstoliui Arminui Naujokaičiui, antstolei Ramunei Damulienei, antstolei Irenai Beliačic, antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei, antstoliui Dainiui Šidlauskui, antstoliui Ramūnui Kamarauskui, antstoliui Rimantui Vižainiškiui, antstoliui Dariui Jonaičiui, uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ atstovui, Aktiva Finants OU atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ atstovui, uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Marija Gaivenė, antstolis Dalius Traigys, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolė Ramunė Damulienė, antstolė Irena Beliačic, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Darius Jonaitis, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Aktiva Finants OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

17. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, taip pat pasiūlė savo variantus (galimybes) ieškinio dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

19. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir atsakovo dalinį ieškinio pripažinimą, teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu, surašo sutrumpintus motyvus pripažintose ieškinio dalyse. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Detalesni motyvai pateikiami nepripažintose ieškinio reikalavimų dalyse (t. y. šiuo atveju dėl išlaikymo įsiskolinimo), taip pat dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

20. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

21. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas netinkamai elgėsi šeimoje. Paaiškino, kad santuokos pradžioje šalių santykiai buvo geri, o konfliktai prasidėjo, kai ieškovė jau buvo nėščia ir pagimdė vaiką. Tuomet atsakovas labiau leisdavo laiką su draugais, pradėjo išgėrinėti, apleido šeimą (vaiką), nepadėjo ieškovei prižiūrėti vaiką, smurtavo, taip pat sužinojo apie tai, kad atsakovas turi daug skolų, sutuoktiniai daug pykosi, ieškovė jautėsi nesaugi atsakovo aplinkoje, ieškovės bandymai sudrausminti atsakovą buvo nesėkmingi. Akcentavo, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovas panaudojo smurtą prieš ieškovę (buvo kviesta policija, tačiau ieškovė pagailėjo atsakovo, pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepateikė), todėl ieškovė su vaiku buvo priversta išsikraustyti. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltės sutiko ir jų neginčijo, pripažino, kad netinkamai elgėsi šeimoje ir buvo ją apleidęs, dabar jau taisosi.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Sutuoktinių santuoka iširusi, sutuoktiniai taikytis ir gyventi bendrai nebenori, ir nustačius, kad santuoka iširo, ji nutraukiama. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių reikalavimų nereiškė ir pripažino ieškinį šioje dalyje.

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas. Todėl šalių santuoka nutraukiama pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių

25. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

27. Bylos duomenimis nustatyta ir abi ginčo šalys byloje neginčija, kad kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

28. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai turimą pavardę (t. y. „R.“), atsakovas tam neprieštaravo, todėl teismas palieka ieškovei turimą pavardę „R.“, o atsakovui turimą pavardę „R.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

29. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

30. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino teismui, kad jokio dalintino bendro turto neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie atsakovų (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis E. R. nuo pat gimimo prižiūrimas ir gyvena su motina. Iki 2021 m. rugsėjo mėn. vaikas su motina dar gyveno kartu su atsakovu, tačiau tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina. Ieškovė su vaiku iš pradžių (pradėjus gyventi atskirai nuo atsakovo) glaudėsi (duomenys neskelbtini), o šiuo metu persikėlė gyventi į nuomojamą būstą. Ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutinka. Taip pat šiam reikalavimui byloje pritaria Tarnyba. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. R. (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

33. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

35. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

37. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir turimas kitas išlaidas, taip pat šalių galimybes dirbti bei (ir) gauti pastovias ir didesnes pajamas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių detalizacijos ir jos apimties, turinio bei konkrečių sumų, gaunamus „vaiko pinigus“, taip pat ir šalių poziciją šioje ieškinio reikalavimo dalyje (t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl šio išlaikymo dydžio) bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 170 Eur periodinis išlaikymas. Teismas pritaria Tarnybos išvadai, kad laikui bėgant (vaikui augant) šalys turėtų svarstyti dėl šio priteisto periodinio išlaikymo dydžio padidinimo.

38. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus E. R. naudai priteistinas 170 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 17 d. (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės G. R. nurodytą sąskaitą.

39. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui E. R. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė G. R., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

40. Teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. R. nepilnamečiui vaikui E. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo prašymo pateikimo dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo A. R. nepilnamečiui vaikui E. R. priteisiamas išlaikymas po 170 Eur (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

41. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

43. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga).

44. Taigi, esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas išlaikymą vaikui teikė. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) ginčo šalys jau gyveno skyriumi, todėl tėvas (atsakovas), gyvendamas atskirai nuo ieškovės ir vaiko, turėjo pareigą įrodyti, kad teikė išlaikymą vaikui. Teismo posėdžio metu teismas siūlė atsakovui pateikti dėl šių aplinkybių įrodymus, tačiau atsakovas paaiškino, kad įrodymų dėl išlaikymo teikimo šiuo ginčo periodu neturi, taip pat pripažino, jog iš tikro tuo laikotarpiu retai matė ieškovę ir vaiką, piniginio išlaikymo neteikė (buvo tik kelis kartus nupirkęs prekių parduotuvėje). Ieškovė nesutiko, kad atsakovas teikė šiuo ginčo laikotarpiu išlaikymą. Taip pat nėra ginčo, kad minėtu laikotarpiu šalių vaikui buvo reikalingas ne mažesnis kaip 170 Eur išlaikymas. Šalių turtinė padėtis (atsakovo turtinė padėtis) buvo iš esmės ta pati. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu prisidėjo prie šalių vaiko poreikio tenkinimo, nors tokius įrodymus pagal įrodinėjimo pareigą turėjo pateikti atsakovas (atsakovas patvirtino, kad tokių įrodymų neturi). Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo šalių vaikui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., t. y. bendrai 850 Eur (170 Eur x 5 mėn.) suma.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

48. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

50. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių padalijimo

51. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

53. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikta įrodymų apie tai, kad sutuoktiniai turi nemažai kreditorių ir prievolių (nurodytos 2 ieškovės ir 57 atsakovo prievolės). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo asmeninėmis G. R. prievolėmis pripažinti: prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0007/18/01678, vykdo antstolė Marija Gaivenė, vykdomasis dokumentas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo įsakymas byloje Nr. eL2-12532-983/2018, išieškotojas – UAB „Julianus Inkaso“, ir prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0007/18/01869, vykdo antstolė Marija Gaivenė, vykdomasis dokumentas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo įsakymas Nr. eL2-13652-804/2018, išieškotojas – Aktiva Finants OU. Kitas ieškinyje nurodytas prievoles ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. R. prievolėmis. Taip pat teismui pateikta informacija, kad ieškinyje (ieškinio reikalavime 10.55 punkte) nurodyta kaip atsakovo A. R. asmeninė prievolė (t. y. prievolė vykdomojoje byloje Nr. 0117/20/00576, vykdo antstolis Darius Jonaitis, vykdomasis dokumentas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08)483-40927, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), faktiškai buvo asmeninė ieškovės prievolė (30 Eur), kuri buvo įvykdyta geranoriškai pačios ieškovės šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši prievolė nurodyta kaip atsakovo asmeninė dėl techninės klaidos. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad ši vykdomoji byla Nr. 0117/20/00576 užbaigta, visiškai įvykdžius reikalavimus 2022 m. balandžio 11 d., todėl šios įvykdytos prievolės padalijimas nebeaktualus, tačiau kadangi toks reikalavimas pareikštas ieškinyje (jo neatsisakyta), ši prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

62. Ieškovei G. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimu (su patikslinimais) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovei apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 proc.), taip pat ieškovė šiuo sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

63. Taigi, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimo. Taip pat teismui pateikta duomenų, kad buvo patirtos bendros 350 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Taip pat byloje buvo patirtos 22,40 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.

64. Teismas tenkino iš esmės 100 proc. ieškinio reikalavimų.

65. Kaip minėta, nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 22,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, todėl už tokį reikalavimą, jį pateikus elektroninio ryšio priemonėmis, turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

67. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 45,90 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 19,13 Eur (850 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso – 65,03 Eur (45,90 Eur + 19,13 Eur).

68. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., todėl iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 140,03 Eur (65,03+75) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį nuo kurio ieškovė buvo atleista.

69. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., taip pat priteistina iš atsakovo 350 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo A. R. kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę „R.“, o atsakovui turimą pavardę „R.“.

Nepilnamečio vaiko E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina (ieškove) G. R.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Atsakovas įpareigotinas vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo A. R. ir vaiko E. R. bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. Nesutarimo dėl A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. R. tarp ginčo šalių nėra. Atsakovas A. R. su nepilnamečiu vaiku bendrauja atsižvelgdamas į šalių susitarimus, į vaiko norą, užimtumą ir dienos režimą, taip pat laikydamasis šios detalizuotos tvarkos:

1.1. Atsakovas A. R. darbo dienomis (ne mažiau kaip du kartus per savaitę) pasiima sūnų E. R. iš darželio (vaikas turi būti paimtas iki 16.30 val.) ir bendrauja su vaiku šiomis darbo dienomis vakarais bei grąžina sūnų tą pačią dieną ne vėliau iki 20.30 val. į sūnaus motinos (ieškovės G. R.) nurodytą gyvenamąją vietą. Apie vaiko paėmimą iš darželio konkrečią darbo dieną atsakovas turi informuoti ieškovę ir su ja suderinti. Apie negalėjimą paimti vaiko šiame punkte numatytu laiku, atsakovas A. R. privalo SMS žinute, elektroniniu paštu, skambučiu ar kitu abiem tėvams priimtinu būdu informuoti vaiko motiną nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti;

1.2. Vaikui darbo dienomis nelankant darželio (pvz., dėl ligos, darželio nedarbo laikotarpiu, esant karantinui ir pan.), dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis tėvai susitaria tarpusavio susitarimu;

1.3. Atsakovas A. R. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį (su nakvyne), paimant vaiką šeštadienį (10.00 val. ryto) ir grąžinti vaiką į sūnaus motinos (ieškovės G. R.) nurodytą gyvenamąją vietą sekmadienį (iki 16.00 val.). Apie negalėjimą paimti vaiką šiame punkte numatytu laiku savaitgalį, atsakovas A. R. privalo SMS žinute, elektroniniu paštu, skambučiu ar kitu abiem tėvams priimtinu būdu informuoti vaiko motiną nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti;

1.4. Atsakovo bendravimas su vaiku per Šv. Velykas – poriniais metais, atsakovas pasiima vaiką pirmąją šventės dieną, t. y. Šv. Velykų sekmadienį, iki 10 val., ir grąžindamas vaiką Šv. Velykų antrąją dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Neporiniais metais (pradedant nuo 2023 m.), atsakovas pasiima vaiką antrąją šventės dieną, t. y. Šv. Velykų pirmadienį, iki 10 val., ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.30 val.;

1.5. Atsakovo bendravimas su vaiku per Šv. Kalėdas – poriniais metais, atsakovas pasiima vaiką pirmąją šventės dieną, t. y. Šv. Kalėdų pirmąją dieną, iki 10 val., ir grąžindamas vaiką Šv. Kalėdų antrąją dieną ne vėliau kaip iki 16 val. Neporiniais metais (pradedant nuo 2023 m.), atsakovas pasiima vaiką antrąją šventės dieną, t. y. Šv. Kalėdų antrąją dieną, iki 10 val., ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.30 val.;

1.6. Atsakovo bendravimas su vaiku per vaiko gimtadienį (t. y. (duomenys neskelbtini)) – poriniais metais (2022, 2024 ir pan.) tėvas praleidžia laiką su vaiku. Neporiniais metais (t. y. 2021, 2023 ir pan.) motina praleidžia laiką su vaiku;

1.7. Atsakovas A. R. gali bendrauti (darbo dienomis, per savaitgalius, per nurodytas šventes ir per vaiko gimtadienio dieną) su vaiku ir kitu nei aukščiau aptartu laiku, iš anksto tai suderinęs su ieškove G. R. Nesuderinus, bendraujama kaip nustatyta.

Po santuokos nutraukimo asmeninėmis ieškovės G. R. prievolėmis pripažinti: 9.1) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0007/18/01678, vykdo antstolė Marija Gaivenė, vykdomasis dokumentas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo įsakymas byloje Nr. eL2-12532-983/2018, išieškotojas – uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ (toliau – UAB „Julianus Inkaso“); 9.2) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0007/18/01869, vykdo antstolė Marija Gaivenė, vykdomasis dokumentas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo įsakymas Nr. eL2-13652-804/2018, išieškotojas – Aktiva Finants OU; 10.55) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0117/20/00576, vykdo antstolis Darius Jonaitis, vykdomasis dokumentas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08)483-40927, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo A. R. prievolėmis pripažinti:

10.1) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01502, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-110377, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.2) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01255, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-94363, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.3) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01120, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-84375, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.4) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00843, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-65229, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.5) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00781, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-58401, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.6) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00585, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-43244, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.7) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00448, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-32636, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.8) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00238, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-15305, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.9) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00217, vykdo antstolis Dalius Traigys, vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-41435-631/2020, išieškotojas UAB „Sergel“; 10.10) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02058, vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-102888, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.11) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01929, vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-96903, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.12) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/02758, vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-20333-936/2020, išieškotojas Aktiva Finants OU; 10.13) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01910, vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-93667, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.14) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0241/20/01504, vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-76406, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.15) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/00695, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-41274, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.16) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/00590, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-30796, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.17) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0167/20/00269, vykdo antstolė Ramunė Damulienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-21747, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.18) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/00112, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-2056, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.19) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01708, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-98427, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.20) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01494, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-84140, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.21) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01397, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-79666, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.22) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01259, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-70662, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.23) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01059, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-62179, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.24) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00805, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-45369, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.25) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00333, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-20641, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.26) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00796, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-12435, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.27) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00065, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-1409, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.28) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/03179, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-12437, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.29) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/03118, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-122298, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.30) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/02814, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-107414, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.31) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/02480, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-97580, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.32) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/01981, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-74704, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.33) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/01866, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-73345, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.34) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/01717, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-64187, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.35) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/01367, vykdo antstolė Irena Beliačic, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-56980, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.36) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/18/00695, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-49543, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.37) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/18/00519, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-36319, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.38) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/18/00304, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-21987, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.39) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/18/00017, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-2273, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.40) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/02270, vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-9363-155/2017, išieškotojas UAB „4finance“; 10.41) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00644, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-47433, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.42) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00524, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-43488, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.43) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00443, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-36045, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.44) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00435, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-33741, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.45) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00329, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-22211, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.46) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00283, vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdomasis dokumentas – Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (23.31-08) 483-20002, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.47) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/21352, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Nutarimas Nr. 60114874, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.48) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/16308, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Nutarimas Nr. 60097335, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.49) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/15870, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Nutarimas Nr. 60096053, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.50) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0055/15/01037, vykdo antstolis Ramūnas Kamarauskas, vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. AN2.11.-4631-891/201, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.51) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00556, vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. AN2.9.-1158-843/2015, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.52) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00378, vykdo antstolis Rimantas Vižainiškis, vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. AN2.11.-12744-655/14, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.53) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/01893, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Nutarimas Nr. 60067205, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.54) prievoles vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/32759, vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Nutarimas Nr. 60059855, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 10.56) prievoles pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-216-992/2021; 10.57) prievoles pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-5179-806/2017.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 22,40 Eur (dvidešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 140,03 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 350 Eur (trys šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.