Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-15442-414/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-02
Bylos Nr.: eI2-15442-414/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-61-3-04901-2024-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: D. R.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-15442-414/2024Teisminio proceso Nr. 2-61-3-04901-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant vertėjai O. V.,pareiškėjui D. R.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 24S194600 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 1); 2) panaikinti 2024 m. rugpjūčio 28 d. Departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 24S198039 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 2); 3) panaikinti Departamento 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą Nr. 24S200343 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas 3); 4) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo iš naujo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų Lietuvos Respublikoje pagrindu (studijuoja Europos humanitariniame universitete). Nagrinėdamas šį prašymą, Departamentas nurodė, kad pareiškėjas pateiktų išsamų paaiškinimą, kokios buvo jo darbo funkcijos „ (duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini)“, kodėl pradėjo dirbti ir kodėl nutraukė darbinius santykius. Pareiškėjas pateikė išsamų paaiškinimą MIGRIS komunikacijos priemonėmis, kuriame nurodė (1996 m. baigęs universitetą, įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ techniniu vadybininku, į pareigas įėjo techninių pasiūlymų rengimas, įrangos konfigūravimas, įrangos montavimas pas klientą. Dirbo su CISCO telekomunikacijų įranga. Norėdamas pagerinti savo įgūdžius ir padidinti atlyginimą, 2007 m. rugpjūčio mėn. perėjo į projektų vadovo pareigas toje pačioje įmonėje. Į darbo pareigas įėjo dalyvavimas pastatuose įrengiamų vėdinimo, oro kondicionavimo ir elektros tiekimo sistemų projektuose, komercinių ir techninių pasiūlymų klientui rengimas, projektinės dokumentacijos rengimas, projektų perdavimas klientams, sutarčių rengimas, projektų užbaigimas ir ataskaitinių dokumentų su klientais pasirašymas. 2009 m. gruodžio mėn. savo paties prašymu nutraukė darbo santykius dėl nepakankamo darbo užmokesčio. 2010 m. sausio mėn. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų ir projektų direktoriumi. Į darbo pareigas įėjo dalyvavimas derybose su klientais, darbo sąlygų derinimas ir sutarčių rengimas, pastatų ir verslo centrų inžinerinių sistemų (oro kondicionavimo, vėdinimo, elektros tiekimo) projektų įgyvendinimas, techninė projektų įgyvendinimo kontrolė (projektų grafikų sudarymas, techninės dokumentacijos perdavimas, įrangos pristatymas klientams), visų reikiamų ataskaitinių dokumentų apie projektų atidavimą eksploatuoti rengimas. 2022 m. vasario mėn. atsistatydino iš dirbti „(duomenys neskelbtini)“ savo paties prašymu dėl nesusipratimų, susijusių su darbo užmokesčiu).

Iš Ginčijamų sprendimų suprato, kad jo valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama vieninteliu praeities biografiniu faktu – jo darbu Rusijos Federacijos privačiose įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. liepos 16 d. Lietuvos respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė išvadą Nr. 18-6594 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis 1996–2009 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o 2010–2022 m. – Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena didžiausių ir labiausiai patyrusių Rusijos Federacijos įmonių, ryšių sistemų kūrėja ir sistemų integruotoja, taikanti pažangias telekomunikacijų ir informacines technologijas. „(duomenys neskelbtini)“ sprendžia daugybę informacinių technologijų problemų didžiausioms vyriausybės ir komercinėms struktūroms bei atlieka sudėtingo strategiškai svarbių objektų ir įvairių Rusijos įmonių automatizavimo darbus.

Vertina, kad Ginčijami sprendimai priimti, formaliai vadovaujantis vien Išvada, neatlikus kitų su jo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jo situacijos, nevertinus jo atliktų funkcijų, pačių įmonių veiklos bei teiktų paslaugų, jo išėjimo iš darbo priežasčių, jo ryšių su Rusija visiško nutraukimo, ryšių su Lietuva, opozicinių politinių pažiūrų, atsakymų į klausimyno 10 ir 11 kausimus, jo giminystės ryšių su Ukrainos piliečiais, nevertinant jų per proporcingumo prizmę, nesivadovaujantis protingumo, teisingumo principais.

Teigia, kad Departamentas netinkamai įvertino šių bendrovių veiklos specifiką, teiktas paslaugas, jų paplitimą, rėmėsi pasenusia bei neaktualia informacija, pats neatlikęs jokio tyrimo ar papildomo duomenų vertinimo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įvardinama, kaip šiuo metu veikianti strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje. Tačiau ši bendrovė net nebeegzistuoja, nes ji buvo likviduota akcininko sprendimu 2023 m. sausio 27 d. dėl klientų trūkumo bei nuostolių. Valstybinių užsakymų prisiėmimas ir viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas, paslaugų teikimas valstybės ir biudžetinėms institucijoms baigėsi dar 2010 metais (dar iki Krymo okupacijos). Po Krymo okupacijos nebuvo sudaryta nei viena sutartis su valstybės ar valdžios subjektais dėl to paties akcininko jaučiamo priešiškumo okupacinei politikai bei nenoro būti jos dalimi.

Pareiškėjo darbas buvo sutelktas į sutarties vykdymo užtikrinimą ir aukšto profesionalumo lygio išlaikymą. Jis nebuvo susijęs su politinių režimų ar karinių veiksmų rėmimu. Po Krymo užgrobimo bendrovė (ir jis asmeniškai) nedalyvavo tokiuose projektuose, kad būtų išvengta bet kokio galimo politinio dalyvavimo. Jo profesinis kelias nėra susijęs su parama Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ar politiniams režimams. Asmeniškai pareiškėjais nepažinojo jokių valdžios atstovų, yra nesusijęs su jokiomis valdžios institucijomis. Po karo pradžios (2022 m. vasario pabaigoje) pareiškėjas iš karto priėmė sprendimą palikti šalį, pasiėmęs vieną lagaminą, sutuoktinę bei šunį išvyko iš Rusijos, po to buvo grįžęs tik vieną kartą į Rusiją pasiimti kitus daiktus bei automobilį. Kai baigėsi vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas, jis net nevyko į Rusiją prasitęsti, o perlaikė Lietuvoje ir gavo Lietuvoje viruotojo pažymėjimą. Kai (duomenys neskelbtini) mirė jo mama S. R., jis net nevyko į jos laidotuves. Su Rusija jo niekas nebesieja, ten neturi jokio turto, nebendrauja su ten gyvenančiais giminaičiais, palaiko santykius tik su Ukrainoje gyvenančia giminių puse bei su savo sutuoktine E. F., kuri kartu su juo išvyko į Lietuvą.

Pažymi, kad dar gyvendamas kitose valstybėse, tačiau jau išvykęs iš Rusijos, susirado Europos humanitarinio universiteto studijas Lietuvoje bei į jį įstojo. Šiuo metu studijuoja teisę, studijų rezultatai yra labai geri, nuo šių metų rugsėjo turėjo studijuoti trečiajam kurse. Pareiškėjo sutuoktinė E. F. taip pat studijuoja minėtame Europos humanitariniame universitete dizainą, jos pažymiai taip pat yra labai geri, ji taip pat baigė jau du kursus. Sutuoktinė taip pat studijų pagrindu turi jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris jai buvo pakeistas. Dėl priimto Ginčijamo sprendimo 3 teko pasiimti akademines atostogas ir išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Šiuo atveju akivaizdu, kad Departamentas nevertino jo darbo pobūdžio bei veiklos srities, netinkamai įvertino bedrovės veiklą bei dydį, reikšmingumą, tolesnę darbinę veiklą, išvykimo iš Rusijos priežastis bei laiką ir kitas šiuo aspektu aktualias aplinkybes. Departamento atliktas jo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas yra itin formalus ir negali būti laikomas tinkamu ir visapusišku, nes Ginčijami sprendimai priimti jo neišklausius, juose net nenurodoma apie tai, kad pareiškėjo sutuoktinė taip pat turi savarankišku pagrindu gautą statusą Lietuvoje bei čia gyvena, o nurodoma, kad Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kai tuo tarpu 2024 m. liepos 4 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo pareiškėjo sutuoktinei E. F. studijų pagrindu.

Akcentuoja, kad Ginčijamas sprendimas 3 akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo ir jo sutuoktinės privatų ir šeiminį gyvenimą. Minėtos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, nepateikti motyvai, kodėl minėtas draudimas bei nustatytas terminas yra proporcingas bei adekvatus.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai. Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, skundo teiginiai deklaratyvūs, nesudaro pagrindo naikinti Ginčijamus sprendimus.

Nurodo, jog 2022 m. spalio 18 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (studijuoti viešojoje įstaigoje „Europos humanitarinis universitetas“). 2022 m. spalio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760195929, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 22 d. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė studijų Lietuvos Respublikoje pagrindu. Atsakydamas į klausimyno klausimą nurodė, kad nuo 1996m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, technikos vadybininku, nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – inžinerinės sistemos projektų vadybininku, o nuo 2010 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 15 d. – „(duomenys neskelbtini)“, vyriausiuoju direktoriumi.

Departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena didžiausių ir labiausiai patyrusių Rusijos Federacijos įmonių, ryšių sistemų kūrėja ir sistemų integruotoja, taikanti pažangias telekomunikacijų ir informacines technologijas. „(duomenys neskelbtini)“ sprendžia daugybę informacinių technologijų problemų didžiausioms vyriausybės ir komercinėms struktūroms bei atlieka sudėtingo strategiškai svarbių objektų ir įvairių Rusijos įmonių automatizavimo darbus. VSD vertinimu, asmens darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, priėmė Ginčijamus sprendimus. Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad Ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis įtarimais ir spėjimais, nes Išvada yra pagrįsta darbu Rusijos Federacijos įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, lojalumu jai, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbu). Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas.

Pažymi, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. birželio 15 d., turėdamas Italijos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 25 d. Asmuo Lietuvoje dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. įvairiose Lietuvos įmonėse, nuo 2024 m. birželio 10 d. yra įregistravęs individualią veiklą. Departamento duomenimis, asmuo nuo 2022 m. spalio 1 d. studijuoja Lietuvos Respublikoje. Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Vertina, kad pareiškėjo užpildytas klausimynas apie Krymo priklausymą nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD Išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Pareiškėjo nurodomas darbas ir studijos Lietuvos Respublikoje neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje bei nepaneigia VSD konstatuotos galimos grėsmės.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė vertinimą, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis) kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

Pareiškėjas 1996–2009 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o 2010–2022 m. – Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Rusijos strateginį telekomunikacijų sektorių, kuriame ir veikė minėtos įmonės, kontroliuoja Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos strateginės reikšmės sektoriuose veikiančiose įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (strateginės reikšmės įmonėse, įstaigose, organizacijose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonominiuose sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose, strateginiuose sektoriuose veikiančiose įmonėse ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje, strateginiuose sektoriuose veiklą vykdančiose įmonėse ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“

Pažymi, kad Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose (2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“), o Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ denonsavo 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Ši tarptautinė dvišalė sutartis buvo nutraukta atsižvelgiant į tai, kad: (i) Rusija tebevykdo beprecedentę karinę agresiją Ukrainoje; (ii) teisinis bendradarbiavimas pagal šią sutartį de facto nevyksta daugiau nei dvejus metus; (iii) glaudesnių teisinių santykių skatinimas su šalimi agresore nebeatitinka Lietuvos nacionalinių interesų; (iv) sutarties su valstybe agresore turėjimas daro reputacinę žalą Lietuvai; (v) kitos Baltijos valstybės jau yra priėmusios sprendimus dėl tokio paties pobūdžio tarptautinių sutarčių su Rusija nutraukimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi, vizos neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

Svarbia aplinkybe laiko tai, kad pareiškėjas darbo santykius su strateginiame Rusijos ekonomikos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis nutraukė ne dėl savo įsitikinimų ir priešiškumo Rusijos totalitariniam režimui, o dėl ekonominių priežasčių, t. y. dėl nepasitenkinimo gaunamu atlyginimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 24S194600, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 24S198039, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 24S200343, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2022 m. birželio 15 d., turėdamas Italijos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 25 d. 2022 m. spalio 18 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (studijuoti viešojoje įstaigoje „Europos humanitarinis universitetas“). 2022 m. spalio 25 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760195929, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 22 d.

Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2024 m. balandžio 13 d. studijų Lietuvos Respublikoje pagrindu Taip pat pateikė viešosios įstaigos „Europos humanitarinis universitetas“ tarpininkavimo raštą Nr. 20240408-068758.

Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. 2024 m. liepos 16 d. VSD pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

VSD rėmėsi tuo, kad pareiškėjas 1996–2009 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o 2010–2022 m. – Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena didžiausių ir labiausiai patyrusių Rusijos Federacijos įmonių, ryšių sistemų kūrėja ir sistemų integruotoja, taikanti pažangias telekomunikacijų ir informacines technologijas. „(duomenys neskelbtini)“ sprendžia daugybę informacinių technologijų problemų didžiausioms vyriausybės ir komercinėms struktūroms bei atlieka sudėtingo strategiškai svarbių objektų ir įvairių Rusijos įmonių automatizavimo darbus.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmens darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja

šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas įmonėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos

ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę

valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti.

Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis

užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Departamentas Ginčijamuose sprendimuose vertino, kad asmuo VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Krymo atžvilgiu) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo ilgalaikiais darbo santykiais (asmuo 1996–2009 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o 2010–2022 m. – „(duomenys neskelbtini)“). Tai, kad asmuo sąmoningai pasirinko ir ilgą laiko tarpą dirbo Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje bei užėmė aukštas pareigas (dirbo pardavimų ir projektų direktoriumi), rodo asmens lojalumą Rusijos Federacijai. Aplinkybė, kad asmuo šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga (ypač atsižvelgiant į tai, kad darbo santykius asmuo nutraukė palyginti neseniai (2022 m.), sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Asmens paaiškinimas dėl darbo funkcijų ir veiklos nepaneigia galimybės, kad asmuo galėjo būti verbuojamas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais (tęsia arba atnaujina ryšius po tam tikro laiko), kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginiuose objektuose.

Departamento vertinimu, asmens socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Visapusiškai įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą bei remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, laiko, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmens interesas gyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas asmeniui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 21 d.) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai).

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad UTPĮ nenumato jokių

išimčių, kada galėtų būti netaikoma imperatyvi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata. Be to, minėta nuostata nenustato Departamentui diskrecijos teisės spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne.

Taigi Ginčijamas sprendimas 1 ir Ginčijamas sprendimas 2 priimti tuo pačiu pagrindu – asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ginčijamu sprendimu 1 ir Ginčijamu sprendimas 2 nurodo, kad Ginčijami sprendimai priimti formaliai vadovaujantis vien Išvada, neatlikus kitų su jo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jo situacijos, nevertinus jo atliktų funkcijų, pačių įmonių veiklos bei teiktų paslaugų, jo išėjimo iš darbo priežasčių, jo ryšių su Rusija visiško nutraukimo, ryšių su Lietuva, opozicinių politinių pažiūrų, atsakymų į klausimyno 10 ir 11 kausimus, jo giminystės ryšių su Ukrainos piliečiais, nevertinant jų per proporcingumo prizmę, nesivadovaujantis protingumo, teisingumo principais. Departamento atliktas jo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas yra itin formalus ir negali būti laikomas tinkamu ir visapusišku, nes Ginčijami sprendimai priimti jo neišklausius, juose net nenurodoma apie tai, kad pareiškėjo sutuoktinė taip pat turi savarankišku pagrindu gautą statusą Lietuvoje bei čia gyvena (2024 m. liepos 4 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo pareiškėjo sutuoktinei E. F. studijų pagrindu).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Ginčijamo sprendimo 1 ir iš Ginčijamo sprendimo 2 turinio matyti, jog Departamentas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD pateiktą Išvadą, kurios yra grindžiamos ir VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, Rusijos žvalgybos tarnybų taikomais metodais, tačiau taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenimu ir veikla Rusijoje, nurodė pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kitas svarbias aplinkybes (pvz., duomenis apie pareiškėjo darbo santykių nutraukimą 2022 m.). Departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD Išvada, t. y. buvo atliktas individualus jo (pareiškėjo) situacijos visapusiškas vertinimas.

LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

Be to, LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jos darbo Rusijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o nagrinėjamu atveju „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas ėjo pardavimų ir projektų direktoriaus pareigas (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).

Pažymėtina, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023; kt.).

Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, gali būti taikomas Rusijos Federacijos piliečių sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).

Nepaisant to, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ buvo privati įmonė (steigėjas ir dalyvis – M. K., kuriam priklausė 100 procentų akcijų, nutraukė veiklą 2023 m. sausio 27 d.), tačiau jos pagrindinė veiklos rūšis – kiti moksliniai tyrimai ir plėtra gamtos ir technikos mokslų srityje. Todėl pareiškėjo ilgalaikiai darbiniai ryšiai su „(duomenys neskelbtini)“, veikiančia Rusijoje, kuri Išvadoje įvardijama kaip viena didžiausių ir labiausiai patyrusių Rusijos Federacijos įmonių, ryšių sistemų kūrėja ir sistemų integruotoja, taikanti pažangias telekomunikacijų ir informacines technologijas, sprendžianti daugybę informacinių technologijų problemų didžiausioms vyriausybės ir komercinėms struktūroms bei atliekanti sudėtingų strategiškai svarbių objektų ir įvairių Rusijos įmonių automatizavimo darbus, nėra suderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais.

Dėl tokio pobūdžio ryšių pareiškėjas tampa lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; kt.).

Šios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo pažiūras į Rusijos vykdomą karą, Lietuvoje gyvenančią sutuoktinę, kuriai 2024 m. liepos 4 d. pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, studijas, darbą ir kt., nepaneigia VSD ir Departamento nustatyto fakto dėl jo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Departamentas detaliai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog asmens interesas gyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamentas papildomai pažymi, kad vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. balandžio 13 d. jis užpildė klausimyną, 2024 m. liepos 30 d. per MIGRIS komunikaciją pateikė išsamų paaiškinimą apie darbą, funkcijas, kurio duomenimis buvo grindžiami Ginčijami sprendimai, todėl pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas neginčija ir neteikia priešingų įrodymų, jog jam buvo daromos kliūtys teikti papildomus duomenis (įrodymus) apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, jos veiklą, savininkus arba kitus įrodymus, kuriuos pareiškėjas norėjo ir galėjo pateikti.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas darbo santykius su strateginiame Rusijos ekonomikos sektoriuje veikiančia įmone („(duomenys neskelbtini)“) nutraukė 2022 m. vasario mėn. ne dėl savo įsitikinimų ir priešiškumo Rusijos totalitariniam režimui, o dėl ekonominių priežasčių, t. y. dėl nepasitenkinimo gaunamu atlyginimu, teismo vertinimu, lemia Ginčijamo sprendimo 1 ir Ginčijamo sprendimo 2 proporcingumą siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje ir užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas 1 ir Ginčijamas sprendimas 2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamo sprendimo 1 ir Ginčijamo sprendimo 2 naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismui konstatavus, kad Departamento priimtas Ginčijamas sprendimas 1 ir Ginčijamas sprendimas 2 yra teisėti ir pagrįsti, jiems panaikinti pagrindų nėra, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo iš naujo.

Pareiškėjas taip pat ginčija Ginčijamą sprendimą 3, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių. Minėtas sprendimas motyvuojamas tuo, kad gauta VSD Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat atsižvelgta į tai, kad priimti Ginčijamas sprendimas 1 ir Ginčijamas sprendimas 2.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog uždraudus jam atvykti į Lietuvą jo šeimai padaryta neatitaisoma žala, kadangi šeima yra atskirta, o toks draudimas yra akivaizdžiai neproporcingas. Pareiškėjo sutuoktinė E. F. taip pat studijuoja Europos humanitariniame universitete dizainą, jai studijų pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris jai buvo pakeistas. Dėl priimto Ginčijamo sprendimo 3 pareiškėjui teko pasiimti akademines atostogas ir išvykti iš Lietuvos Respublikos.

UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Taip pat UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tvarkos 39 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

Nustatyta, kad Ginčijamą sprendimą 3 Departamentas priėmė iš esmės konstatavęs, jog VSD Išvadoje pateikta informacija, susijusi su pareiškėjo darbu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė E. F. taip pat studijuoja Europos humanitariniame universitete dizainą, jai studijų pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris jai buvo pakeistas. Dėl priimto Ginčijamo sprendimo 3 pareiškėjui teko pasiimti akademines atostogas ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Svarbia aplinkybe teismas laiko tai, kad Ginčijamame sprendime 3 Departamentas nevertino pareiškėjo šeimyninių santykių, nes klaidingai nustatė, jog departamentas neturi duomenų apie Lietuvoje gyvenančius asmens šeimos narius ar nepilnamečius vaikus, ar jiems išduotus dokumentus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, negali pritarti Ginčijamame sprendime 3 padarytai išvadai, kad Departamentas konstatuodamas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tinkamai įvertino jo individualią situaciją. Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas Ginčijamą sprendimą 3, netinkamai pritaikė proporcingumo principą, įvertinant pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius jo teisinei padėčiai.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog Ginčijamas sprendimas 3, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 60 mėn., nevertinus pareiškėjo šeimyninių santykių, negali būti laikomas proporcingu, nes nenustatyta, kad pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas didesnė, nei dėl Ginčijamo sprendimo 3 priėmimo pareiškėjo šeimos teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti Ginčijamą sprendimą 3.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

Pareiškėjas skunde nurodo jog prašo priteisti visas pareiškėjo patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2024 m. rugsėjo 2 d. Atstovavimo sutarties pagrindu pareiškėją byloje atstovavo advokatė R. B.. 2024 m. lapkričio 21 d. minėta atstovavimo sutartis buvo nutraukta.

Bylos duomenys patvirtina, jog advokatė R. B. parengė ir pareiškėjo vardu teismui pateikė skundą, už kurio parengimą pareiškėjo sutuoktinė advokatei R. B. sumokėjo 825,00 Eur (2024 m. rugsėjo 3 d. Sąskaita-faktūra Nr. 32, 2024 m. rugsėjo 3 d. SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Vadovaujantis LVAT suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1011-756/2021).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. rugsėjo 9 d. (2024 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2161,00 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 402,50 Eur (2 161,00 Eur x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 825,00 Eur suma yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta.

Taip pat į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 4 d. SEB mokėjimo nurodymas Nr. 958 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Ši suma taip pat laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog prašo priteisti dokumentų vertimo išlaidas, tačiau nenurodo, konkrečios priteistinos sumos ir nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog dokumentų vertimo išlaidų pareiškėjui priteisti nėra pagrindo.

Taigi, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjui iš atsakovo galėtų būti priteista 847,50 Eur ( 825,00 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Pareiškėjas skunde reiškė keturis reikalavimus, iš jų vienas reikalavimas patenkinamas, trys reikalavimai atmetami, vadinasi pareiškėjo skundas patenkinamas 1/4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui D. R. iš Departamento priteistina 211,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 24S200343.

Likusią skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjo D. R. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 211,88 Eur ((du šimtus vienuolika eurų, 88 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAušrelė MažrimienėJanina Vitunskienė