Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-248-730/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-02
Bylos Nr.: e2-248-730/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00179-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erinija Kazlauskienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-248-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 2.6.18.3; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui O. D., advokato padėjėjai R. Ž.-K.,atsakovės atstovui advokatui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Regila“, uždaroji akcinė bendrovė „Disteka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ 21 942,77 Eur (58 %) ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 15 883,14 Eur (42 %) žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; netenkinus antrojo reikalavimo, tenkinti alternatyvųjį reikalavimą – priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ 37 825,90 Eur (100 %) žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovei grąžinti 175 Eur žyminio mokesčio dalį ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai (patikslinto) ieškinio argumentai:

1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Gendra“ 2018 m. kovo 30 d. pasirašė statybos rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimu (modernizavimu). Sutartyje numatyta atlikti darbų už 475 582,69 Eur, atlikta darbų už 456 645,32 Eur. Atlikti darbai priimti pagal 2019 m. lapkričio 4 d. galutinius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus. Ieškovė už atliktus darbus pilnai atsiskaitė. Ieškovė su atsakove uždarąja akcine bendrove „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. gruodžio 18 d. pasirašė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos techninę priežiūrą. Po atliktų namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų nuo 2021 m. kovo mėnesio atsirado pirmieji defektai. Apie defektus ieškovės atstovė bendrijos pirmininkė S. S. informavo atsakoves dėl defektų ir atsakovių atstovai buvo kviečiami defektų apžiūrai. Į 2021 m. gegužės 24 d. atvyko atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ atstovas. Apžiūros metu surašytas defektinis aktas. 2021 m. gegužės 28 d. atvyko ir uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovas ir pastebėjo dar vieną defektą, todėl defektų aktas dėl statybos darbų defektų, atsiradusių statinio garantiniame laikotarpyje, buvo papildytas vienu punktu. Aktas išsiųstas rangovei, kuri vėliau nurodė, jog pradės defektų šalinimo darbus. 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d. buvo pastebėti nauji defektai, apie kurios rangovė taip pat buvo informuota, nustatant terminą defektų šalinimui, tačiau rangovė ištaisė tik dalį defektų. 2022 m. vasario 22 d. buvo atlikta gyvenamojo namo apžiūra ir sudarytas naujas defektinis aktas.

1.2. Dėl nustatytų defektų apimties ir defektų šalinimo išlaidų ieškovė nurodo, kad atlikus 2022 m. vasario 22 d. apžiūrą, buvo nustatyti defektai, kurie pagal 2022 m. kovo 14 d. lokalinę sąmatą/darbų pasiūlymą įvertinti 47 614,81 Eur suma. Esant nustatytiems defektams, atsakovėms išsiųsta pretenzija. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ sutiko tik su dalimi defektų, o uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ nurodė, kad nebuvo kviesta į objekto apžiūrą, todėl negali išreikšti pozicijos dėl defektų. Nurodo, kad 2023 m. gegužės 23 d. buvo atlikta teismo ekspertizė, kuri patvirtina, jog 2022 m. vasario 22 d. defektiniame akte nurodyti defektai nustatyti ir ekspertizės metu. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų defektų pašalinimo rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2023 m. balandžio mėn., yra 35 925,90 Eur.

1.3. Dėl atsakovės (rangovės) uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ atsakomybės ieškovė nurodo, kad atsakovė rangos sutarties pagrindu atliko rangos darbus, suteikė darbams garantiją. Ieškovė atliktus darbus priėmė ir už juos sumokėjo. Po darbų priėmimo 2022 m. vasario 22 d. buvo atlikta namo (duomenys neskelbtini) apžiūra ir sudarytas apžiūros – defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti net 29 defektai. Tai patvirtina, kad rangovė pagal statybos rangos sutartį darbus atliko nekokybiškai. Teismo ekspertizės metu taip pat buvo nustatyta, kad rangos darbai atlikti netinkamai, tai yra nesilaikant teisės aktų reikalavimų, parengto techninio darbo projekto. Nustatytų defektų (šio patikslinto ieškinio 26 punktas) pašalinimo vidutinė skaičiuojamoji rinkos kaina yra 35 925,90 Eur (teismo ekspertizės lapai Nr. 96-98). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taikytinas garantinis terminas ir ieškovė turi teisę remtis nustatytu darbo trūkumų faktu, ir juos nustačiusi tik po atliktų darbų priėmimo ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus. Kadangi defektai išryškėjo garantinio termino laikotarpiu, rangovė privalo juos pašalinti arba atlyginti ieškovei jų šalinimo išlaidas.

1.4. Dėl atsakovės (techninės prižiūrėtojos) uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsakomybės ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos ir techninės priežiūros teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o techninė prižiūrėtoja įsipareigojo atlikti statybos techninę priežiūrą. Šiuo atveju techninė prižiūrėtoja nesiėmė priemonių užkirsti kelią neteisėtiems rangovo veiksmams, todėl jai tenka atsakomybė už statybos techninės priežiūros nustatomus trūkumus. Teigia, kad tiek teismo ekspertizės metu padarytos išvados, tiek faktinės aplinkybės, patvirtina techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomų priteisti žalos priežastinį ryšį, nes techninė prižiūrėtoja netikrindama ar rangos darbai buvo atliekama pagal projektą, nekontroliuodama statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės, kai jie neatitiko statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų, pasirašė atliktų darbų aktus ir priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais.

1.5. Dėl atlygintinos žalos dydžio paskirstymo ieškovė nurodo, kad ekspertizės metu nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų defektų pašalinimo rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2023 m. balandžio mėn. kaina yra 35 925,90 Eur. Kadangi ieškovė turės samdyti techninį prižiūrėtoja, ieškovė patirs papildomai 1900 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovių. Nurodo, kad prašoma priteisti suma y ra 37 825,90 Eur. Ieškovė įvertinusi ekspertizės duomenis laiko, kad uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ yra atsakinga už 58 % visos (42 % +16 %) defektų šalinimo kainos atlyginimo, o atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ – 42 %. Kadangi ieškovė turės šalinti defektus, jai teks dar kartą samdyti statybos techninį prižiūrėtoją, dėl ko patirs papildomas 1900 Eur išlaidas, kurias taip pat paskirsto proporcingai: uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ – 1102 Eur, Uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ – 798 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ priteisti 21 942,77 Eur žalos atlyginimą (58 % visos patirtos žalos), o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ priteisti 15 883,14 Eur žalos atlyginimą (42 % visos patirtos žalos).

2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į jo patikslinimą, prašydama patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimų argumentai:

2.1. Nurodo, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ sudarė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė (techninė prižiūrėtoja) suteikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo rangos darbų statybos techninę priežiūros paslaugas. Šiuo atveju šalys nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą, kadangi sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti statinio statybos techninę priežiūrą daugiabučiame name. Vadinasi techninė prižiūrėtoja šiuo atveju atsako tik už tokią savo veikimu sukeltą žalą, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su jo padarytu sutarties vykdymo pažeidimu. Nurodo, kad techninės prižiūrėtojos atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodinėja ir atitinkamai tai suprasdama teikia alternatyvų reikalavimą iš rangovo priteisti visas defektų šalinimo išlaidas. Toks reikalavimas jau yra racionalus, tačiau, kadangi nėra susijęs su techniniu prižiūrėtoju ir jo atsakomybe, detaliau šiuo aspektu nepasisako.

2.2. Nurodo, kad ieškovės išvados daromos nevertinant techninio prižiūrėtojo prievolių pagal sudarytą sutartį, techninės prižiūrėtojos pareigų numatytų rangos sutartyje ir techninės prižiūrėtojos objektyvios galimybės identifikuoti darbų atlikimo metu rangovo padarytus trūkumus. Pažymi, kad pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo eigoje ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Ginčo atveju yra neaišku kaip techninės prižiūrėtojos veikimas ar neveikimas yra susijęs su rangovės atliktų darbų trūkumais. Be to, didžioji dalis darbų trūkumų darbų priėmimo perdavimo metu buvo neakivaizdūs arba neegzistavo. Teismo ekspertizės akte apie galimybę techninei prižiūrėtojai pastebėti ir nustatyti darbų trūkumus kalbama hipotetiškai ir nevertinant ginčo techninės priežiūros sutarties ir joje techniniam prižiūrėtojui numatytų pareigų. Pažymi, kad techninei prižiūrėtojai net visą dieną būnant objekte neįmanoma fiziškai savo pareigas atlikti tokiu intensyvumu, kad sukontroliuotų kiekvieną rangovės darbuotoją objekte.

Atsiliepimas

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį) juo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė, jog 2022 m. vasario 22 d. apžiūros akte užfiksuoti trūkumai atsirado dėl uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ (rangovės) kaltės. Nurodo, kad šiuo atveju pagal ieškovės ir rangovės sudarytą sutartį, rangovė įsipareigojo atlikti darbus pagal projektinę dokumentaciją, o darbų techniniu prižiūrėtoju buvo paskirta ieškovės atstovė, o projekto vadovo funkcijas atliko projektuotojo įgalioti asmenys. Teigia, kad atlikus visus darbus buvo išduota pažyma, kuria ieškovė patvirtino, jog darbai atlikti tinkamai, atitinkamai rangovė perdavė ieškovei visą su rangos sutarties įvykdymu susijusią dokumentaciją. Pažymi, jog ieškovė teikdama reikalavimus, nepagrindė, jog rangovė naudojo kitokių savybių statybines medžiagas, nei numatyta projekto sprendiniuose, o ir pati ieškovė pritarė projektuotojo nurodytų medžiagų panaudojimui objekte. Teigia, jog pačiai ieškovei pasirinkus medžiagas, ieškovei ir tenka pasekmių atsiradimo rizika.

3.2. Nurodo, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl fasado tinkavimo/dažymo ir balkonų skardinimo tariamų trūkumų, kadangi rangovė tinkuodama statinį atskirai neatlikinėjo statinio fasado dažymo darbų, nes tinkavo statinio fasadą su dekoratyviniu tinku, kurio spalvos kodas iš anksto buvo suderintas su ieškove ir nurodytas projekte. Statinio fasado spalvų intensyvumo skirtumai, kaip tariamas defektas, egzistavo galutinis darbų perdavimo akto pasirašymo metu. Ieškovė tiek pasirašydama 2019 m. lapkričio 14 d. aktą, tiek rangovei atliekant pastato fasado tinkavimo (ir vėliau dalies perdažymo) darbus galėjo aiškiai matyti, kad statinio fasado spalvų intensyvumas skiriasi ir tai ieškovės nebuvo laikoma rangovės atliktų rangos darbų trūkumų apskritai. Nurodo, kad skardinimo defektai atsirado vėliau, nei buvo atlikti darbai, o šiuo atveju rangos sutartyje nėra įtvirtinta ieškovės teisė vėliau reikšti reikalavimus pašalinti darbų trūkumus, kurie galėjo ir turėjo būti nustatyti darbų rezultato apžiūros ir priėmimo metu.

3.3. Nurodo, kad ieškovė neįrodo darbų trūkumų šalinimo išlaidų (žalos) dydžio. Teigia, kad 2022 m. vasario 22 d. apžiūros aktu uždarosios akcinės bendrovės „Glaistva“ direktorius tariamai nustatė net 29 atskirus statinio defektus, niekaip nepagrįsdamas ar šie statinio defektai yra rangovės atliktų darbų rezultato trūkumai. Teigia, kad akte didžiosios dalies nurodytų trūkumų ieškovė nelaikė trūkumais ir rangovei dėl jų pretenzijų nereiškė. Teigia, kad 2022 m. kovo 14 d. sąmatoje nurodoma darbų apimtis yra per didelė, nes pagal sąmatą tariamai atliktinų defektų šalinimo darbų apimtis viršija bendrą tariamai nustatytų defektų kiekį. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovės pateikta sąmata buvo rengiama to paties subjekto uždarosios akcinės bendrovės „Glaistva“ pagal į bylą nepateiktame 2022 m. vasario 22 d. -apžiūros akte nurodytus tariamus defektus.

4. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (pirminį), prašydama ieškovės ieškinį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai.

4.1. Nurodo, kad net ir nustačius atliktų statybos darbų trūkumų faktą, ieškovė, teigdama, kad techninė prižiūrėtoja yra atsakinga už visus ar dalį trūkumų, turi pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims. Teigia, kad kiekvienu konkrečiu atveju kiekvieno iš statybos proceso dalyvių veiksmai turi būti vertinami individualiai, nes jie yra nulemti skirtingų su užsakovu (statytoju) sudarytų sutarčių sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad techninė prižiūrėtoja turėjo ir galėjo pamatyti tam tikrus defektus paslaugų pagal sutartį teikimo metu. Nagrinėjamu atveju techninė prižiūrėtoja įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti statinio statybos techninę priežiūrą objekte, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą, dėl to techninei prižiūrėtai pareikštų reikalavimų pagrįstumas negali būti vertinamos pagal tai, ar buvo pasiektas rangos sutartimi sulygtas rezultatas – atlikti objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbai.

4.2. Nurodo, kad ieškovė galimai patirtą žalą prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovių, tačiau šiuo atveju statybos dalyvių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, kadangi tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp Ieškovės, atsakovių veiksmų ir galimai atsiradusios žalos pobūdį, todėl visų statybos proceso dalyvių atsakomybė laikytina ne solidaria, o daline. Nurodo, kad kiekviename nurodytame sutartiniame santykyje ieškovės atžvilgiu egzistuoja tik vienas skolininkas – tos sutarties šalis, nes nei viena iš su šiais asmenimis sudarytų sutarčių nenumato solidariosios civilinės atsakomybės taikymo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateiktame dublike į pradinį ieškinį prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai dubliko argumentai:

5.1. Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ atsiliepimo į ieškinį (pradinį) ieškovė nurodo, kad ši atsakovė pripažįsta apžiūros-defektinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) punkte Nr. 15 nurodytus defektus, tačiau siekdama išvengti atsakomybės, atsiliepime formuoja visiškai nepagrįstą gynybinę poziciją, jog neva ieškovė besibaigiant garantiniam terminui tiesiog nori „atsišviežinti“ fasadą. Nurodo, kad teismui pateiktos foto fiksacijos patvirtina esančius defektus. Teigia, kad rangovė, be deklaratyvių teiginių, niekaip nepagrindžia, jog nurodytų darbų trūkumų šalinimas yra perteklinis, darbų apimtis per didelė. Nurodo, kad defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovės atsakomybę, privalo įrodyti rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, tačiau rangovė jokių jos kaltę šalinančių įrodymų į bylą nepateikė. Savo pareigas pagal statybų rangos sutartį ieškovė įvykdė – už rangos darbus sumokėjo. Garantinio laikotarpio metu nustačius atsakovės atliktų darbų trūkumus, ieškovė turi teisę atitinkamai reikalauti, kad atsakovė atlygintų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tai yra sumokėtų trūkumų ištaisymo kainą.

5.2. Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsiliepimo į ieškinį ieškovė nurodo, kad atsakovė atliko techninės priežiūros darbus. Pagal šalių sudarytą sutartį techninė prižiūrėtoja įsipareigojo tikrinti ar darbai atliekami pagal techninį projektą ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ar laikomasi darbų atlikimo grafiko; įsipareigojo tikrinti atliktų darbų kokybę ir nedelsiant informuoti ieškovę apie darbus, kurie neatitinka taikytinų reikalavimų; įsipareigojo kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę; įsipareigojo tikrinti paslėptus statybos darbus ir paslėptas konstrukcijas; įsipareigojo reguliariai lankytis darbų atlikimo vietose ir kt. Techninis prižiūrėtojas negali išvengti atsakomybės už iš esmės netinkamai ir nekokybiškai vykdytą statinio statybos techninę priežiūrą, apsiribojant tik formalių veiksmų atlikimu, bet kokybiškai, padidintai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai neveikiant, kaip privalu statinio statybos techninei priežiūrai, todėl šiuo atveju nuostolių atlyginimo reikalaujama ne tik iš rangovės, bet ir iš techninės prižiūrėtojos, netinkamai atlikusios jai pavestus darbus. Pažymi, jog techninė prižiūrėtoja priėmusi darbus apskritai kai kurių rangovės atliktų darbų net netikrino.

Atsiliepimas

6. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateikė tripliką, prašydama ieškovės ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko motyvai:

6.1. Nurodo, kad ieškovė teigia, jog šalių, tai yra rangovės, techninės prižiūrėtojos nesiejo sutartiniai santykiai, tačiau ieškovė visgi pareiškia solidarų reikalavimą atsakovėms. Teigia, kad techninė prižiūrėtoja negali pateikti argumentuotos pozicijos kritikai dėl jos teiktų paslaugų kokybės, kol yra apsiribojama abstraktaus pobūdžio kaltinimais ir nėra įvardijama kokia sutartinė prievolė buvo pažeista, nenurodo, koks defektas atsirado būtent dėl techninės prižiūrėtojos veikimo ar neveikimo.

6.2. Nurodo, kad ieškovės dublike nurodyti motyvai dėl defektinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) 5, 15, 21, 27 yra nauji, hipotetiniai ir deklaratyvūs. Nesutinka su ieškovės argumentu dėl netinkamo atsakovės bendradarbiavimo, kadangi ieškovė teikė pretenzijas, reikalavo derybų ir nuolaidų, o tokie veiksmai nėra bendradarbiavimas, o siekis praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė techninės prižiūrėtojos neteisėto jos veikimo ar neveikimo, tačiau vis tiek reikalauja nuostolių priteisimo iš atsakovės, kartu teikdama, jog net neturi specialių žinių įvertinti, ar tokia atsakovės atsakomybė gali egzistuoti.

7. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ pateikė tripliką, prašydama ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko motyvai:

7.1. Dėl 2022 m. vasario 22 d. apžiūros akto įrodomosios reikšmės nurodo, kad ieškovė siekdama žalos atlyginimo nepagrįstai suabsoliutina 2022 m. vasario 22 d. aktą. Teigia, kad aktą parengė ne specialių žinių turintis asmuo, o atsakovės konkurento vadovas, pateikęs akte savo subjektyvią nuomonę. Kadangi 2018 m. kovo 30 d. rangos sutarties pagrindu visi rangovės atlikti statybos rangos darbai priskirtini bendriesiems statybos darbams, todėl konstatuotina, kad 2022 m. vasario 22 d. apžiūros aktą ir komercinį pasiūlymą parengęs L. J. nėra ir niekada nebuvo kompetentingas objektyviai įvertinti galimus statinio rangos darbų trūkumus ar tuo labiau tokių trūkumų šalinimo galimas išlaidas.

7.2. Dėl projekte numatytų ir atliktiems statybos rangos darbams panaudotų medžiagų galimo nekokybiškumo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nurodo, kad rangovei pateikus informaciją, jog panaudojo tas medžiagas, kurios buvo nurodytos projekte, ieškovė pakeitė poziciją, pasirinko prieštaringą ir nenuoseklių įrodinėjimo būdą, iš esmės remiasi tik 2022 m. vasario 22 d. aktu. Pažymi jog minėtame akte dalis nurodytų defektų yra kilę dėl dekoratyvinio tinko netinkamų savybių, neatlaikant atmosferos poveikio. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėja, jog rangovė panaudojo kitokių savybių medžiagas, nei buvo numatyta projekto sprendiniuose. Mano, kad rangovei atlikus darbus taip kaip nurodyta techniniame projekte, pati ieškovė turi prisiimti riziką dėl atsiradusių defektų.

7.3. Dėl darbų priėmimo-perdavimu metu egzistavusių defektų atsakovė nurodo, kad defektai dėl fasado spalvų egzistavo darbų priėmimo – perdavimo metu, ieškovei fasado spalvų skirtumas nebuvo esminis priimant darbus. Dėl balkonų, palangių skardinimo defektų atsakovė nurodo, kad defektai egzistavo darbų priėmimo-perdavimo metu ir buvo daugiau nei akivaizdūs. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama techninio prižiūrėtojo, etapais priėmė visus atliktus rangos sutartyje numatytus darbus ir mokėjimui už atitinkamus darbus išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir už šiuos darbus su rangove atsiskaitė. Nei ieškovė, nei techninis prižiūrėtojas, priimdami darbus, nenurodė jokių darbų defektų. Dėl to ieškovė, priėmusi darbus ir nefiksavusi darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbus, neteko teisės remtis tokių trūkumų faktu.

7.4. Dėl ieškovės prašomų priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidų (žalos) dydžio nurodo, kad išanalizavus ieškovės pateiktą sąmatą galima daryti išvadą, jog sąmatoje nurodytos išlaidos rodo ne realiai ieškovės patirtas išlaidas, o tik sunkiai tikėtinus (galimus) statinio defektų, kurie nėra rangovės atliktų darbų trūkumai, šalinimo kaštus. Ieškovė ieškinyje nepasisako kuo remiantis į sąmatą buvo įtraukti kai kurie pertekliniai rangos darbai ir nustatytos būtent tokios darbų kainos. Ieškovė ieškiniu taip pat neįrodinėja, kad ji ketina užsakyti sąmatoje – komerciniame pasiūlyme nurodytus statybos rangos darbus už sąmatoje nurodytą kainą. Ieškovė taip pat neteigia, kad jos galimybės tiksliai įrodyti nuostolių dydį yra ribotos, nes ieškovas tiesiog neteikia jokių kitų, nei komercinis pasiūlymas, savo menamai patirtų nuostolių įrodymų. Pažymi, jog ieškovė į sąmatą įtraukė ir pastolių nuomą, nepagrįsdama jų naudojimo būtinybės.

Žemesnės instancijos teismas

8. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi nutarta patvirtinti ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ sudarytą taikos sutartį, nutraukti dalyje civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Genra“, uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Regila“, uždaroji akcinė bendrovė „Disteka“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ atžvilgiu; laikyti, kad byla toliau yra nagrinėjama pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 15 883,14 Eur žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

9. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė savo reikalavimus palaikė, atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti. Šalys iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

10. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė su atsakove uždarąja akcine bendrove „Genra“ 2018 m. kovo 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimu (modernizavimu). Darbai, kuriuos atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Genra“ įsipareigojo atlikti, buvo numatyti Statybos rangos sutarties l priede: stogo šiltinimas, išorinių sienų ir cokolio šiltinimas bei nuogrindos sutvarkymas; langų ir balkonų durų keitimas butuose, įskaitant susijusius apdailos darbus; langų keitimas laiptinėse ir rūsyje, įskaitant susijusius apdailos darbus; balkonų įstiklinimas pagal vieną projektą, laikančios konstrukcijos stiprinimas; lauko durų keitimas, įėjimo laiptų remontas; vėdinimo sistemos sutvarkymas, mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacijos funkcijomis įrengimas butuose; buitinių nuotekų šalinimo sistemų atnaujinimas, įskaitant susijusius apdailos darbus; drenažo sistemos atnaujinimas.

11. Statybos rangos sutartyje numatyta atlikti darbų už 475 582,69 EUR, atlikta darbų už 456 645,32 EUR. Atlikti darbai priimti pagal 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytą galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktus ir mėnesinius darbų priėmimo-perdavimo aktus. Byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė su atsakove uždarąja akcine bendrove „Genra" už atliktus darbus pilnai atsiskaitė.

12. Ieškovė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ (Techninis prižiūrėtojas) 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – TP sutartis), pagal kurią atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ (Techninis prižiūrėtojas) suteikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo rangos darbų statybos techninės priežiūros paslaugas.

13. Šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 15 883,14 EUR žalos atlyginimą statybos rangos darbų trūkumams pašalinti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Byloje 2023 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ (rangovo) sudaryta taikos sutartis ir byla atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ atžvilgiu nutraukta.

14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės. Ieškovė ieškiniu (patikslintas ieškinys DOK-8057) įrodinėjo, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko savo TP sutartyje numatytus sutartinius įsipareigojimus, tai yra, nekontroliavo rangovo atliekamų statybos rangos darbų, todėl ir dėl atsakovės kaltės atsirado ieškovės įrodinėjami statybos rangos darbų trūkumai, todėl atsakovė iš dalies yra už juos atsakinga (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

15. Teismas nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ nurodytais argumentais, jog ieškovė neįrodinėjo byloje atsakovės sutartinės atsakomybės sąlygų. Ieškinyje ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, dėl kurių rangos darbų trūkumų laiko atsakinga ir atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Pastatų diagnostika ir statyba“ (patikslinto ieškinio 58 punktas): prie asfalto įrengti vejos bortai, klinkerio plytelės nepadengtos impregnantu, vėliavos laikiklis įrengtas ne iš nerūdijančio plieno, langų išorinių palangių nuolydis 3,3° (5, 7 %) - 5,3° (9,3 %) ir balkonų išorinių palangių nuolydis 2,7° (4,7 %) yra mažesnis negu numatytas projekte nuo 8° (14,5 %) iki 11 ° (19,44 %), balkonų apskardinimo kraštai įleisti į fasadinę sieną, esamuose balkonuose apatinė išorinė palangė pritvirtinta prie „T" profilio, o ne prie Cetrio plokštės, naujai įstiklintuose balkonuose apatinė išorinė palangė vietomis įleista į pirmą PVC profilio griovelį, balkonų apdailinių plokščių kampų sujungimuose nėra profilio, balkono apdailinių plokščių sandūroje atstumas nuo plokštės krašto iki tvirtinimo taško mažesnis negu 40 mm, atstumas tarp tvirtinimo taškų didesnis negu 600 m, esamuose balkonuose šilumos izoliacija netolygiai nutinkuota, armavimo tinklelio nenustatyta, viršuje ir apačioje skirtingas atstumas tarp šilumos izoliacijos ir apdailinės plokštės, matosi montavimo putos, vieno kodo spalvos zonoje skiriasi fasadų spalvos intensyvumas. Ieškovė ieškinio pagrindu taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ neteisėtais veiksmais bei priežastiniu ryšiu ir kalte, jog tiek teismo ekspertizės metu padarytos išvados, tiek išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtina techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomos priteisti žalos priežastinį ryšį, nes techninė prižiūrėtoja netikrindama ar rangos darbai buvo atliekama pagal projektą, nekontroliuodama statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės, kai jie neatitiko statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų, pasirašė atliktų darbų aktus ir priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais.

16. Techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos pagal 2017 m. gruodžio 18 d. TP sutartį, rangos darbai buvo priimti 2019 m. lapkričio 4 d., trūkumai paaiškėjo nuo 2021 m. kovo mėnesio, todėl taikomos nurodytu laikotarpiu galiojusių teisės aktų normų redakcijos.

17. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

19. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Šio reglamento 96 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams.

20. Jei per garantinį terminą nustatomi statybos darbų defektai, už juos atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1–3 dalys, Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis).

21. CK 6.666 straipsnio, reglamentuojančio terminą darbų trūkumams nustatyti, 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento.

22. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą (17-21 punktai), konstatuotina, kad už netinkamai atliktus statybos ar kitus rangos darbus atsakingi yra tokius darbus atlikę ar už tokių darbų priežiūrą atsakingi asmenys (CK 6.664, 6.665, 6.695, 6.697 straipsniai).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54, 60 punktai).

24. Kasacinis teismas taip pat yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus, kad ši teisės norma nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Žemesnės instancijos teismas

26. Atsižvelgiant į nurodytas teismų praktikos nuostatas (23-25 punktai), darytina išvada, kad sprendžiant šalių atsakomybės klausimą, reikšmingas ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių kvalifikavimas. Vertinant šalių procesinius dokumentus, šalių 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinį, tarp šalių nėra ginčo, jog byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartinių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ įsipareigojimų, prisiimtų šalių sudaryta TP sutartimi, tinkamo vykdymo ir sutartinės atsakomybės taikymo. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog šiuo atveju šalių TP sutartis kvalifikuotina paslaugų sutartimi (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Tačiau teismas nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ vertinimu, kad atsakovei kaip asmeniui teikiančiam tokio pobūdžio paslaugas, tai yra, techninės priežiūros paslaugas, negali atsirasti sutartinė atsakomybė, jeigu dėl netinkamo rangovės pareigų vykdymo, ieškovė negavo rangos sutartimi, šiuo atveju su uždarąja akcine bendrove „Genra“ rangos sutartimi apibrėžto kokybiško rangos darbų rezultato, kadangi tokios paslaugų sutarties (TP sutarties) esminis tikslas – kontroliuoti statybų eigą, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų.

27. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai sutartiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

28. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

29. Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, tai yra, tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės.

30. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas). Tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.

32. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

33. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

34. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą nei priešingai, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ pažeidė šalių sudaryta TP sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tai yra, atliko neteisėtus veiksmus, kurie atitinkama dalimi buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti žala (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip verslininkės sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

36. Ieškovė ieškinyje nurodė (patikslinto ieškinio 51 punktas) bei ieškovės atstovas papildomai 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus šalių sudarytos sutarties 4.1.1. punkte, 4.1.2. punkte, 4.1.3. punkte, 4.1.5. punkte, 4.1.7. punkte, 4.1.10. punkte, 4.1.12. punkte, 4.1.16. punkte (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

37. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ TP sutartimi prisiėmė ieškovei įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (Sutarties 4.1. punktas):

4.1.1.tikrinti ar darbai atliekami pagal techninį projektą ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ar laikomasi darbų atlikimo grafiko;

4.1.2. tikrinti atliktų darbų kokybę ir nedelsiant informuoti ieškovę apie darbus, kurie neatitinka taikytinų reikalavimų;

4.1.3. teikia Darbus atliekantiems rangovams privalomus vykdyti nurodymus dėl Darbų, kai yra pagrindas tokių nurodymų teikimui, ir apie tokių nurodymų pateikimą rangovams nedelsdamas informuoja Užsakovą;

4.1.4. kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka techninio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai;

4.1.5.turi informuoti Užsakovo atstovą dėl visų techninių, gamybinių, organizacinių nesklandumų, susijusių su vykdomais Darbais;

4.1.7. ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo Darbų perdavimo - priėmimo akto pateikimo turi pateikti išvadas Užsakovui dėl atitinkamo Darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo;

4.1.10. atliekant Darbus teikti visapusišką pagalbą Užsakovui, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas raštu atsakyti į Užsakovo pateiktus raštiškus paklausimus dėl Darbų vykdymo ar Darbų techninės priežiūros;

4.1.12. privalo kiekvieną darbo dieną lankytis Darbų atlikimo vietoje, vidutiniškai objektui savo pareigų vykdymui turi skirti ne mažiau kaip 2 ( dvi) valandas per dieną;

4.1.16. vykdyti kitas šioje Sutartyje ir STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytas statybos techninio prižiūrėtojo pareigas (Sutarties 4.16. punktas).

Taip pat TP sutarties 4.1.11. punkte buvo nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ pasirašo (vizuoja) dokumentus (Darbų perdavimo - priėmimo aktus, inžinerinių sis-temų, konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų ir įrenginių bandymo aktus ir kt.), kai juose nurodyti Darbų kiekiai atitinka faktiškus ir atlikti Darbai atitinka normatyvinės kokybės reikalavimus.

38. Taip pat TP sutarties 4.1.11. punkte buvo nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ pasirašo (vizuoja) dokumentus (Darbų perdavimo - priėmimo aktus, inžinerinių sis-temų, konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų ir įrenginių bandymo aktus ir kt.), kai juose nurodyti Darbų kiekiai atitinka faktiškus ir atlikti Darbai atitinka normatyvinės kokybės reikalavimus.

39. Iš esmės nurodytos Sutarties nuostatos (30-31 punktai) įtvirtintos ir aukščiau nurodytose Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir statinio statybos techninės priežiūros tvarką reglamentuojančiame Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (4 skirsnis) (19 punktas).

40. Byloje 2023 m. kovo 2 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui S. Š., 2023 m. gegužės 23 d. byloje gautas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi paskirtos teismo ekspertizės aktas.

41. Kasacinis teismas išaiškino, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

42. Atsakovės atstovas 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iš esmės su teismo ekspertizės akto išvadomis sutinka, tačiau nesutinka, su teismo eksperto išvados interpretavimu, jog techninis prižiūrėtojas privalėjo pastebėti visus objekto trūkumus, kadangi tai objektyviai lankantis objekte 2 valandas, kaip numatyta TP sutartyje, neįmanoma (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

43. Vertinant 2023 m. gegužės 23 d. teismo eksperto išvadą, atsižvelgiant į tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės prieštaravimų dėl teismo eksperto išvados patikimumo nenurodė, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, į tai, jog byloje nėra įrodymų, kurie teismo vertinimu, keltų pagrįstų abejonių teismo eksperto išvadų patikimu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas 2023 m. gegužės 23 d. teismo eksperto S. Š. išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą ir ja vadovautis (CPK 218 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismo ekspertas pateikė išvadą (atsakymas į 5 klausimą), kad statinio techninis prižiūrėtojas galėjo laiku, tai yra darbų eigoje ir/ar perduodant darbus įvertinti ir konstatuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų tokius nustatytus trūkumus ir nustatė šių trūkumų susidarymo priežastis (2 klausimas, 3 klausimas):

Trūkumas Trūkumo susidarymo priežastys TP sutarties įsipareigojimai 1. Prie asfalto dangos įrengti vejos bortai Netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas (3 klausimas) Nesilaikymas projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos (2 klausimas) 4.1.4. punktas 4.1.1. punktas 2. Klinkerių plytelės nepadengtos impregnantu. Netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas (3 klausimas). Nepateikta klinkerio plytelių impregnanto deklaracija, statybos žurnale neužfiksuoti klinkerio plytelių padengimo darbai impregnantu. 4.1.4. punktas 3. Vėliavos laikiklis įrengtas ne iš nerūdijančio plieno. Netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas (3 klausimas) Nesilaikymas projekto sprendinių (2 klausimas) 4.1.4. punktas 4.1.1. punktas 4. Langų išorinių palangių nuolydis 3,35,7%) – 5,3(9,3) ir balkonų išorinių palangių nuolydis 2,7(4,7%) yra mažesnis negu numatytas projekte nuo 8°(14,5%) iki 11°(19,44%). Balkonų apskardinimo kraštai įleisti į fasadinę sieną. Esamuose balkonuose apatinė išorinė palangė pritvirtinta prie „T“ profilio, o ne prie Cetrio plokštės. Nesilaikymas projekto sprendinių (2 klausimas) 4.1.1. punktas 5. Naujai įstiklintuose balkonuose apatinė išorinė palangė vietomis įleista į pirmą PVC profilio griovelį. Neatitinka projekto sprendinių (2 klausimas) 4.1.1. punktas 6. Balkonų apdailinių plokščių kampų sujungimuose nėra profilio, balkono apdailinių plokščių sandūroje atstumas nuo plokštės krašto iki tvirtinimo taško mažesnis negu 40 mm, atstumas tarp tvirtinimo taškų didesnis negu 600 mm. dėl nesilaikymo rekomendacijų pateiktų Cembrit Montavimo instrukcijose „Cembrit Cover, Solid, Transparent ir Patina“ (12 klausimas, 12 klausimo tiriamoji dalis). 4.1.1. punktas 7. Esamuose balkonuose šilumos izoliacija netolygiai nutinkuota, armavimo tinklelio ne-nustatyta, viršuje ir apačioje skirtingas atstumas tarp šilumos izoliacijos ir apdalinės plokštės, matosi montavimo putos. dėl nesilaikymo projektų sprendinių (2 klausimas). 4.1.1. punktas 8. Vieno kodo spalvos zonoje skiriasi fasadų spalvos intensyvumas. Netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas (3 klausimas) Buvo panaudotos medžiagos skirtingų atspalvių arba buvo atlikti vietomis remonto darbai (2 klausimas). 4.1.4. punktas 4.1.1. punktas

45. Ieškovė už nurodytų trūkumų atsiradimą laiko atsakinga ir atsakovę. Kaip matyti iš 44 punkte nurodytų aplinkybių, jog teismo ekspertas nustatė dvi pagrindines trūkumų, už kuriuos ieškovė laiko atsakingą ir atsakovę kaip techninį prižiūrėtoją, susidarymo priežastis, tai yra, netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas (3 klausimas) ir nesilaikymas projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos (2 klausimas, 12 klausimas). Tuo tarpu šalių sudarytoje TP sutartyje atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ buvo įsipareigojusi tikrinti ar darbai atliekami pagal techninį projektą ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (4.1.1. punktas) ir kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka techninio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai (4.1.4. punktas). O TP sutarties 4.1.11 punktas numatė, kad atsakovė pasirašo (vizuoja) dokumentus (Darbų perdavimo - priėmimo aktus, inžinerinių sistemų, konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų ir įrenginių bandymo aktus ir kt.), kai juose nurodyti Darbų kiekiai atitinka faktiškus ir atlikti Darbai atitinka normatyvinės kokybės reikalavimus.

46. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl aplinkybės, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“, kaip techninis prižiūrėtojas, dalyvavo priimant darbus ir pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktus, tai matyti ir su ieškiniu pateiktuose mėnesiniuose priėmimo – perdavimo aktuose (CBP – 178, 22 priedas), o tai leidžia padaryti išvadą, įvertinant nurodytą sutarties nuostatą (4.1.11 punktas), jog atsakovė, vykdydama savo TP sutartyje numatytus sutartinius įsipareigojimus, ieškovei neturinčiai specialių žinių, reikalingų statybos procesui kontroliuoti, kaip turinti nurodytos srities specialių žinių ir esanti savo srities profesionalas, patvirtino ieškovei, jog statybos darbų kiekiai atitiko faktiškus ir atlikti darbai atitiko normatyvinės kokybės reikalavimus.

47. Todėl teismas, vertindamas 44-46 punktuose nurodytas aplinkybes, pripažįsta, jog yra pagrindas išvadai padaryti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ netinkamai vykdė savo Sutarties 4.1.1. ir 4.1.4. punktuose numatytas pareigas, tai yra, netinkamai vykdė statybos techninę priežiūrą, todėl atsakovės veiksmai šiuo atveju buvo neteisėti (CK 6.246 straipsnis).

48. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

49. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmiausia nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Toliau nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213).

51. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta, iš esmės nėra ginčo tarp šalių dėl statybos darbų trūkumų fakto, už kuriuos ieškovė laiko atsakinga ir atsakovę, bei jų susidarymo priežasčių, tai yra, netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas ir nesilaikymas projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos (44 punktas). O atsakovė šalių sudaryta TP sutartimi, kaip savo srities profesionalas, kuri buvo ieškovės, kaip neturinčios specialių žinių statybos proceso kontrolės vykdymui, atstovė, šalių sudaryta TP sutartimi buvo prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus, kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka techninio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų (4.1.4. punktas), bei tikrinti ar darbai atliekami pagal techninį projektą ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (4.1.1. punktas).

52. Teismo ekspertas pateikė išvadą (atsakymas į 5 klausimą), jog teismo ekspertizės metu nustatyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas galėjo laiku, tai yra darbų eigoje ir/ar perduodant darbus įvertinti ir konstatuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų trūkumus, už kuriuos ieškovė laiko, atsakinga ir atsakovę (44 punktas). Nors atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad didžioji dalis darbų trūkumų priėmimo – perdavimo metu buvo neakivaizdūs arba neegzistavo, tačiau, įrodymų paneigiančių teismo ekspertizės išvadą (atsakymas į 5 klausimą), jog atsakovė galėjo savalaikiai pastebėti darbų trūkumus, už kuriuos atsakingais ieškovė laiko ir atsakovę (44 punktas), išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė, taip pat byloje nėra kitų šią išvadą paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti šios išvados pagrįstumu, įrodymų. Todėl teismas vertinti teismo eksperto išvadą (atsakymas į 5 klausimą), kaip nepatikimą įrodymą, neturi pagrindo.

53. Kaip nurodyta (44 punktas), atsakovės atstovas 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iš esmės su teismo ekspertizės išvadomis sutinka, tačiau nesutinka, su teismo eksperto išvados interpretavimu, jog techninis prižiūrėtojas privalėjo pastebėti visus objekto trūkumus, kadangi tai objektyviai lankantis objekte 2 valandas, kaip numatyta TP sutartyje, neįmanoma (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šią aplinkybę, atsakovė nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose, kaip vienu iš pagrindinių savo nesutikimų motyvų su ieškiniu.

54. Teismas nesutinka su tokiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“, šalių sudarytos TP sutarties aiškinimu. Šalių sudarytoje sutartyje (4.1.12. punktas) buvo numatyta, atsakovė privalo kiekvieną darbo dieną lankytis Darbų atlikimo vietoje, vidutiniškai objektui savo pareigų vykdymui turi skirti ne mažiau kaip 2 ( dvi) valandas per dieną. Kaip matyti iš nurodytos TP sutarties nuostatos (4.1.12. punktas), aiškinant šalių sutartį (CK 6.193 straipsnis), priešingai nei nurodo atsakovė, šalys nebuvo susitarusios, jog savo pareigų vykdymui atsakovė skirs tik išimtinai 2 (dvi) valandas per dieną, tai buvo atsakovės pareiga, o kiek konkrečiai daugiausiai atsakovė turėjo skirti laiko savo pareigų tinkamam įvykdymui, šalių sudarytoje TP sutartyje nebuvo numatyta (ne mažiau kaip 2 ( dvi) valandas per dieną). Tai leidžia padaryti išvadą, jog tai kiek pakankamai skirti laiko TP sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui, buvo atsakovės apsisprendimo teisė, kad atsižvelgiant į jos profesionalumą, naudojamas kontrolės priemones, būtų užtikrintas jos prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, ir pasiektas statybų techninės priežiūros sutarties tikslas - kontroliuoti statybų eigą, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų. Šalių TP sutartimi nebuvo numatyta, kad atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, turi užtikrinti, kad ginčo statinio renovavimo darbai, tik iš dalies tam tikra procentine išraiška atitiktų statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, būtų vykdoma laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų, tai net prieštarautų techninės priežiūros sutarties tikslui. Tuo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus renovacijos proceso metu ar perduodant- priimant darbus, būtų informavusi ieškovę nors apie tam tikrą kiekį trūkumų, nors kaip nustatyta, teismo ekspertizės metu, jie buvo ir juos atsakovė galėjo pastebėti, kas leidžia išvadai padaryti, jog atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo daugiau formalus.

55. Taip pat, teismas nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ vertinimu, kad atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, turėjo atlikti tik medžiagų atitikties deklaracijų tyrimą (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas), bet neturėjo pareigos užtikrinti, kad rangovas naudotų būtent tą medžiagą, kuri nurodyta deklaracijoje. Priešingai, nei nurodo atsakovė, šalių sudarytoje TP sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė turi kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka techninio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai (4.1.4. punktas).

56. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių (51-55 punktai), darytina išvada, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ netinkamai atlikta statybos techninė priežiūra, dėl ko buvo panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai ir nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos, turėjo tam tikra dalimi įtakos ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimui, tai yra, jei statybos techninė priežiūra būtų atlikta tinkamai ir laiku nustatyta, kad yra panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai ir nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos, ieškovės nurodomi trūkumai, už kuriuos ieškovė laiko atsakinga ir atsakovę (44 punktas), nebūtų atsiradę. Atsakovės elgesys (nesiimant jokių papildomų kontrolės priemonių) sudarė sąlygas neigiamiems padariniams atsirasti, tai yra, ieškovei atsirado tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama. Teismo vertinimu, atsakovės neveikimas – nevykdymas pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, jog statybos darbų trūkumai būtų nustatyti laiku – yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodoma patirta tam tikra dalimi žalos, nes tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės darbų atlikimui, trūkumų ir atitinkamai žalos atsiradimui, ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – netinkamai atliktos statybos techninės priežiūros, dėl kurios buvo panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai ir nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos (CK 6.247 straipsnis).

57. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 15 883 EUR žalos atlyginimo, kurią sudaro 15 085, 14 EUR (1/2 dalis 30 170, 27 EUR sumos) trūkumams, dėl kurių ieškovė laiko atsakinga ir atsakovę, reikalinga pašalinti suma, ir 798 EUR (42 % 1900 EUR) papildomų išlaidų, kadangi šalinant trūkumus bus privalu vykdyti statybos techninę priežiūrą.

58. Įrodinėdama žalos atlyginimą, ieškovė remiasi teismo ekspertizės metu parengta lokaline sąmata (atsakymas į 6 klausimą, teismo ekspertizės lakto psl. Nr. 96-98). Šių trūkumų pašalinimo kaina yra 30 170,27 Eur su PVM (kas sudaro 84 % visos defektų pašalinimo kainos). Šią defektų pašalinimo kainą sudaro: vejos bortelių šalinimas ir įrengimas (473,48 Eur); klinkerių plytelės (impregnavimas) (521,42 Eur); vėliavos laikiklis (69,35 Eur); fasado įtrūkių remontas, dažymas (1511,38 Eur); langų ir balkono palangių nuolajų pakeitimas, plieninės palangės (5965,52 Eur); balkonų apdailinių plokščių permontavimas, aliuminio profilis, lengvų profilių metalinio karkaso permontavimas ir tvirtinimas, balkono apdailinių plokščių skylių užtaisymas ir dažymas (5389,13 Eur); balkonų šilumos izoliacija (157,70 Eur); pastoliai balkonams (1991,98 Eur); fasado dekoratyvinio tinko dažymas (1565,93 Eur); papildomos statinio statybos, tiesioginės, netiesioginės išlaidos (7286,92 Eur, 84 % paskaičiuotų išlaidų); PVM (5237,46 Eur, 84 % paskaičiuoto PVM), iš viso 30 170,27 EUR. Kaip nurodyta, atsakovė sutiko su teismo ekspertizės išvadomis ir jų neginčijo, nenurodė nesutikimo motyvų dėl žalos dydžio pagrindimo, išskyrus dėl bendros dalinės atsakomybės su rangovu nebuvimo.

59. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

60. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Žemesnės instancijos teismas

61. Teismas pripažįsta, atsižvelgiant į tai, jog šalys teismo ekspertizės išvadų neginčijo, atsakovė nenurodė nesutikimo motyvų dėl žalos dydžio pagrindimo, kad ieškovė įrodė, jog žalos dydis, dėl trūkumų už kuriuos ieškovė laiko atsakinga ir atsakovę (44 punktas), yra 30 170,27 EUR (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

62. Vis tik, vertinant trūkumų atsiradimo priežastis ir siejant jas šiuo atveju su atsakingų už trūkumus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (rangovas UAB „Genra“ ir atsakovė), teismas nesutinka, su ieškovės vertinimu, jog atsakomybės dalys tarp rangovo ir techninio prižiūrėtojo turėtų būti lygios, nes vis tik, rangovas yra pagrindinis statybos dalyvis ir jo veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais trūkumais, priešingai ne atsakovės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog statybos techninės priežiūros kontrolės netinkamas vykdymas buvo labiau netiesioginė priežastis, tam tikra dalimi prisidėjusi prie ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimo, dėl kurios rangovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ netinkamai atlikti rangos darbai buvo perduoti ieškovei. Todėl, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę, susidarant ieškovės prašomai priteisti žalai, ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydis mažintas iki 25 procentų ir priteistina 7542,57 EUR suma (30 170,27 EUR x 25 %). Ši išvada, pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo ir trūkumų atsiradimo priežastiniu ryšiu, yra suderinama su kasacinio teismo praktika dėl pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

63. Taip pat, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 25 % statybos techninės priežiūros išlaidų, kadangi pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ieškovė privalės, šalinant trūkumus, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Ieškovė, įrodinėdama šias išlaidas, su ieškiniu (ieškinio CBP 178, 23 priedas) pateikė 2022 m. vasario 22 d. MB „Reinesta“ pasiūlymą, jog statybos techninės priežiūros paslaugų kaina yra 1900 EUR. Atsakovė, nesutikdama su nurodytu techninės priežiūros išlaidų pagrįstumu, nurodė, kad pasiūlymo galiojimo terminas yra 3 mėnesiai nuo jo pateikimo dienos, todėl nėra pagrindo laikyti šių išlaidų pagrįstomis. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog techninės priežiūros išlaidų suma, galėtų būti kitokia nei nurodoma, todėl teismas vertina, kad ieškovė įrodė, jog papildomos techninės priežiūros išlaidų suma galėtų būti 1900 EUR, o 25 % sudarytų 475 EUR, todėl iš atsakovės priteistina papildomai 475 EUR statybos techninės priežiūros išlaidų.

64. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė su rangove uždarąja akcine bendrove „Genra“ išsprendė ginčą taikiai, ir ieškovė sutiko, su taikos sutartyje numatytu žalos atlyginimu, neįpareigoja teismo kitą atsakomybės dalį perkelti vienareikšmiškai atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip statybos techninei prižiūrėtojai.

65. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir priteisiama iš atsakovės ieškovei 8017,57 EUR (7542,57 EUR ir 475 EUR) ieškovės prašomo žalos atlyginimo (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

66. Ieškinyje taip pat reiškiamas ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas, priteisiant 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

67. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

69. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

70. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: Ieškovė – 968 Eur žyminis mokestis (Nr. CBP-178). Dalis (458 Eur) žyminio mokesčio grąžinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, patvirtinus taikos sutartį. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino (sumažino) ieškinio reikalavimus, dėl ko ieškovei grąžintina 175 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis (Nr. DOK-8057; CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusi žyminio mokesčio dalis – 335 Eur. Ieškovė taip pat patyrė ir kitas išlaidas - advokato pagalba - už ieškinio parengimą ir atstovavimą 1815 Eur (Nr. CBP-178). Kitos būtinosios ir pagrįstos išlaidos - 4500 Eur teismo ekspertizės sumokėjimo išlaidų (Nr. DOK-3282, Nr. DOK-8129), 363 Eur už defektinio akto parengimą ir 181,50 Eur už lokalinės sąmatos parengimą (Nr. CBP-178), teismo eksperto darbo vietos įrengimą 628,28 Eur (Nr. DOK-8057) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš viso (atskaičius aukščiau nurodytas grąžintinas mokesčio dalis) ieškovė patyrė 7822,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtina ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog atsakovė atlygina ieškovei dalį jos bylinėjimosi išlaidų 3057,23 Eur sumoje, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad likusi ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje yra 4765,55 Eur.

71. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 4259,20 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-12094, Nr. DOK-15776, Nr. DOK-5242, Nr. DOK-11231). Tretieji asmenys, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnis).

72. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį taip pat nustatyta, jog laikoma, kad byla toliau yra nagrinėjama pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 15 883,14 Eur žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, kad ieškovės reikalavimai tenkinami 50,48 procento, todėl ieškovei atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 67-68 punktuose priteistina 2405,65 Eur, o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei 2109,16 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019), ieškovei priteistinos jos patirtos 296,49 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Trinytis“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 8017,57 EUR žalos atlyginimo, nuo šios priteistos sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, 2022 m. birželio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 296,49 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Trinytis“ 175 EUR sumokėto žyminio mokesčio (2022 m. birželio 6 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 21) žyminio mokesčio grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė