Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-1444-639/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-02
Bylos Nr.: e2-1444-639/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08075-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Saulius Zajarskas (pirm.)
Ieškovas: E. B.
Atsakovas: M. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje

Kategorijos

2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles

Civilinė byla Nr. e2-1444-639/2021(Proceso Nr. 2-06-3-08075-2020-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7.; 2.3.2.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant I. P.,

dalyvaujant ieškovei E. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai M. D., atsakovui M. B. ir jo atstovui advokatui A. S.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., U. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. B., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. B. ir E. B., nutraukti dėl M. B. kaltės; 2) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B.; 3) Po santuokos nutraukimo turtą padalinti tokiu būdu: santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus, baldus, kurių bendra vertė 6 107,00 Eur pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, įpareigojant atsakovą M. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei E. B. sumokėti 2443,00 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. 4) Įpareigoti atsakovą M. B. vaikų baldus ir daiktus, kurių vertė 3 181,00 Eur perduoti natūra ieškovei vaikų pagrindiniams poreikiams tenkinti: baltą komodą (duomenys neskelbtini) su 7 stalčiais, kurios vertė - 667 Eur; 2 (dvi) viengules baltas lovas (duomenys neskelbtini) su kojūgaliu, kurių vertė – 1104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur. Jeigu šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad šie vaikų baldai ir daiktai dėl jų būklės ar nusidėvėjimo yra nebetinkami naudoti, tokiu atveju priteisti iš atsakovo M. B. 3 181,00 Eur kompensaciją už vaikų baldus ir daiktus. 5) Ieškovei E. B. priteisti 1400,00 Eur kompensaciją už atsakovui M. B. priklausančio nekilnojamojo turto - 63,79 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą. 6) Nustatyti nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B. gyvenamąją vietą su ieškove E. B.. 7) Iš atsakovo M. B. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti 250,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukters J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti 250,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 8) Paskirti ieškovę E. B. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. 9) Po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo M. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sūnumi Ž. B.arkausku ir nepilnamete dukterimi J. B. ieškovės siūloma tvarka. 10) Įpareigoti atsakovą M. B. grąžinti sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. turtą – 1000,00 Eur - vaikų santaupas. 11) Paskirti ieškovę E. B. nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B. turto: 1000 Eur piniginių lėšų, esančių taupyklėje, ir sūnaus Ž. B. asmeninėje kaupiamojoje AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų (281,20 Eur) ir dukters J. B. asmeninėje kaupiamojoje sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini) banko Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų (2923,98 Eur); sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. lėšų, kaupiamų investicinio draudimo (duomenys neskelbtini) sutarčių Nr. (duomenys (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini)) tvarkytoja uzufrukto teise. 12) įpareigoti atsakovą M. B. grąžinti nepilnamečių vaikų sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. pasus ieškovei ir asmeninius ieškovės E. B. daiktus - kirpėjos reikmenų lagaminą (džiovintuvą, žirkles, kirpimo mašinėlę, šukas, apsiaustą ir kt.), reikalingus individualiai veiklai vykdyti. 13). Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Paskutiniais santuokos metais santykiai su atsakovu labai suprastėjo. Dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir sutuoktinių pareigas, namuose nuolat vyko konfliktai, kurių liudininkais tapo nepilnamečiai vaikai. Ėmė skirtis šalių požiūris į vaikų auklėjimą, jų poreikių tenkinimą. Atsakovas ėmė vartoti psichologinį smurtą – nuolat priekaištavo dėl pinigų naudojimo vaikų poreikiams, žemino, įžeidinėjo ieškovę, vartojo necenzūrinius žodžius. Nuo 2020 metų birželio mėnesio šalių bendravimas tapo neįmanomas, atsakovas ėmė naudoti ne tik psichologinį smurtą, bet ėmė stumdyti ieškovę, vartoti jos atžvilgiu smurtą. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir mediacijos paskyrimo. Po nepavykusios mediacijos atsakovas atsiprašė ieškovės, šalys bandė išsaugoti santykius, tačiau po kurio laiko atsakovas vėl ėmė elgtis nepagarbiai, varyti ieškovę iš namų, ieškovė pastebėjo atsakovo susirašinėjimus su kitomis moterimis. 2020 m. lapkričio mėnesį, paskutinio konflikto metu, ieškovė įrašė mobiliuoju telefonu atsakovo grasinimus, dėl to atsakovas, bandydamas atimti telefoną ir ištrinti įrašą, ėmėsi smurtinių veiksmų, kurių metu nukentėjo ir nepilnamečiai vaikai, dėl to ieškovė iškvietė policiją, po šio konflikto ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikėlė iš atsakovo namų. Ieškovė taip pat nurodė, kad inicijavus santuokos nutraukimo procesą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nuolat kelia konfliktus, nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nuteikinėja vaikus prieš jų mamą.

3. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl nuolatinių konfliktų tarp sutuoktinių visiškai išblėso jausmai. Ieškovė jau ilgą laiką negali rasti bendros kalbos su atsakovu. Ieškovės įsitikinimu sutuoktinių požiūrio į šeimą skirtumai yra esminiai, todėl santuoką išsaugoti nėra įmanoma. Tarp ieškovės ir atsakovo atsirado negrįžtamas susvetimėjimas, sutuoktiniai nebejaučia pagarbos vienas kitam. Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, todėl ieškovės įsitikinimu nėra kito kelio tik santuokos nutraukimas. Objektyvios aplinkybės rodo, jog negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu.

4. Ieškovės manymu atsakovas pažeidė savo pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, atsakovas žemino ieškovę, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, išvarė ieškovę iš namų, todėl šeima iširo dėl jo kaltės. Byloje pateikti duomenys apie atliktą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, rodo, jog atsakovas prieš ieškovę yra naudojęs fizinį smurtą. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus, nesistengė išsaugoti šeimos. Ieškovės įsitikinimu vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi šiuo metu vaikai su ieškove ir gyvena, jie yra mažamečiai dėl to jiems būtina mamos priežiūra. Ieškovė deda visas pastangas rūpindamasi vaikais, padeda ruošti pamokas, veža vaikus į ugdymo įstaigas ir iš jų pasiima, kartu leidžia laisvalaikį. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas – vaikų tėvas dalyvautų jų gyvenime ir auklėjime, todėl siūlo nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų patogi ieškovei ir vaikams. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atitinkamai spręstinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas, ieškovė turi pakankamą pagrindą manyti, jog ne tik ieškovė, bet ir atsakovas pagal savo finansines galimybes turi prisidėti prie vaikų finansinio išlaikymo. Ieškovės įsitikinimu atsakovas turi galimybę iš savo gaunamų pajamų skirti bent po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

6. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos metu šalys atliko atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto remontą, dėl to ieškovė prašo priteisti kompensaciją. Taip pat, gimus vaikams, jiems buvo įrengtas kambarys, nupirkti baldai, dėl to ieškovė prašo natūra atiduoti vaikų poreikiams reikalingus baldus ir daiktus.

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių, kurios yra išimtinai kaltinančios atsakovą. Ieškinyje ieškovė melagingai atsakovą kaltina nebūtais dalykais. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas smurtauja, įžeidinėja ieškovę, agresyviai elgiasi, grasina, yra melagingi. Iš tikrųjų, šeimoje dažnai vykdavo konfliktai, tačiau juos provokuodavo ieškovė, nuolat ieškodama įvairiausių priekabių prie atsakovo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesirūpino šeima, nors jis vienas visada išlaikė šeimą, rūpinosi būsto išlaikymu, mokėjo draudimo įmokas ir kt. Patikslintame ieškinyje nurodyti atvejai, kuomet buvo iškviesta policija ir atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo išprovokuoti ieškovės elgesio ir priekabių. Po to šalys susitaikė, taigi šis įvykis negali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, į bylą nėra pateikta. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyta pozicija, jog jos nurodytos menamos ir neįrodytos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir šiuo metu nebėra galimybės atkurti darnius santuokinius ryšius.

8. Nurodė ir tai, kad nesutinka su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis dėl to, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas pažymėjo, kad šis puikiai sutaria su vaikais, vaikai atsakovą myli ir puikiai bendrauja. Šiuo metu dėl ieškovės veiksmų atsakovo bendravimas su vaikais yra apribotas, tačiau atsakovas stengiasi su jais matytis, taip pat jie bendrauja ryšio priemonėmis. Atsakovas turi stabilias pajamas, pastovų darbą. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad atsakovas tinkamai rūpinasi ir prižiūri nepilnamečius vaikus, mano, kad jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų tėvu labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, kuriame visą laiką gyveno šeima, taigi atsakovas turi ne tik pakankamai erdvės vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimui, bet šis butas vaikams yra įprasta vieta, vaikai laiko šį butą namais, tuo tarpu gyvenamosios vietos pasikeitimas vaikams kelia stresą ir neigiamus išgyvenimus. Nurodė ir tai, kad atsakovo, skirtingai nei ieškovės, darbo grafikas yra lankstus, jis turi galimybę daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, t. y. nuvežti vaikus į ugdymo/ mokymo įstaigas ir iš jų pasiimti, nuvežti vaikus į lankomus būrelius, susitikimus su draugais ir pan. ir tai nuolat daro.

9. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, mano, kad ieškovė turėtų teikti 150-200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas sistemingai laikosi pozicijos, kad vaikų motina, t. y. ieškovė, turi dalyvauti vaikų auklėjime, todėl, atsakovo manymu, teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, ieškovė galėtų nevaržomai bet kuriuo jai patogiu metu matytis ir bendrauti su vaikais, lygiomis teisėmis su atsakovu dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, atsižvelgiant į vaikų interesus, jų sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir lankomų būrelių tvarkaraštį bei gerbiant vaikų nuomonę ir išreikštus pageidavimus, todėl nėra tikslinga nustatyti specialią bendravimo su vaikais tvarką.

10. Taip pat pažymėjo, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo bei jame gyvena nuo 2007 metų. Akivaizdu, jog atsakovas iki santuokos, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs visus daiktus, kurie nurodyti patikslintame ieškinyje, išskyrus dulkių siurblį „Samsung“ bei lygintuvą „Bosch“. Atsakovas neprieštarauja, jog minėti daiktai būtų priteisti atsakovui, o iš jo būtų priteista kompensacija ieškovei. Tuo tarpu kiti ieškovės nurodomi daiktai negali būti dalinami, nes jie buvo įgyti ne santuokos metu, o priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat nesutinka dėl kompensacijos, už būsto pagerinimą, priteisimo ieškovei, kadangi nei ieškovės, nei šalių šeimos lėšos padarytos žalos atlyginimui (remontui) panaudotos nebuvo. Nurodė, kad iki santuokos pradžios padarytos žalos minėtam būstui atlyginimo, tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, todėl įgyvendinant susitarimo sąlygas 2012 m. rugpjūčio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė atsakovui sutartą žalos atlyginimo sumą. Minėtos lėšos ir buvo panaudotos atsakovo padarytos žalos atlyginimui, t. y. buvo pakeisti buto langai.

11. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl vaikų daiktų, santaupų grąžinimo bei kirpėjos reikmenų grąžinimo nėra pagrįsti, nepateikta jų įsigijimą patvirtinančių duomenų, dėl to pagrindo tenkinti tokį reikalavimą nėra.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad institucija neturi duomenų apie tėvų E. B. ir M. B. netinkamą tėvų valdžios vykdymą. 2020 m. liepos 20 d. gautas policijos pranešimas dėl E. B. ir M. B. konflikto, tačiau vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. 2020 m. lapkričio 14 d. gautas policijos pranešimas dėl galimo smurto vaikų akivaizdoje, nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. 2020 m. lapkričio 17 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, parengtas pagalbos šeimai planas. 2020 m. gruodžio 10 d. gautas M. B. pranešimas dėl dukters atžvilgiu, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2020 m. gruodžio 30 d. gautas E. B. pranešimas dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, tačiau pažeidimų nenustatyta. Nurodė, kad buvo patikrintos abiejų tėvų gyvenamosios aplinkos sąlygos, nustatyta, kad abu tėvai gali užtikrinti vaikams tinkamą gyvenimo aplinką. Pažymėjo, kad vaikai dabar gyvena su mama, nėra duomenų, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikais, dėl to mano, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina neprieštarauja vaikų interesams ir jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdyje ieškovė palaikė reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, plačiau paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad problemos šeimoje kilo palaipsniui, išsiskyrė šalių nuomonės dėl vaikų auklėjimo, rūbų vaikams pirkimo ir piniginių lėšų naudojimo. Pažymėjo, kad santuokoje daugelis problemų kilo dėl to, kad atsakovo motina nuolat lankydavosi šeimos namuose, kritikavo ieškovę, jos sprendimus dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo.

13. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo. Mano, jog bylos medžiaga patvirtina, jog šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove ir nori su ja gyventi. Akivaizdu, kad mama gali tinkamai pasirūpinti abiem vaikais, nurodė, jog vaikai neturi būti išskirti. Pažymėjo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės paskutiniais santuokos metais atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš atsakovę, to nevengė nei vaikų akivaizdoje. Palaipsniui atsakovo elgesys tapo agresyvus, ne tik vadovavo, nurodinėjo ieškovei visais klausimais, ypač vaikų ugdymo, bet ėmėsi ir smurtinių veiksmų, dėl ko ieškovė ne kartą kvietė policijos pareigūnus ir kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Po šių veiksmų atsakovas atsiprašė, šalys susitaikė, tačiau palaipsniui atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, ieškovė pastebėjo atsakovo susirašinėjimus su kitomis moterimis, galiausiai atsakovas ėmė agresyviai ieškovę varyti iš namų. Po paskutinio konflikto ieškovė paliko šalių namus ir su vaikais apsigyveno nuomojamame vieno kambario bute, kur šiuo metu ir gyvena. Pažymėjo, kad atsakovas viso teisminio proceso metu sistemingai pažeidinėjo teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką su vaikais. Atsakovas lankydavosi atsakovės nuomojamame bute, tikrindavo kaip šeima gyvena, be ieškovės žinios pasiimdavo vaikus iš mokymo įstaigų, nepranešęs lankydavosi prie ieškovės namų prašydavo vaikų pamojuoti per langą, išeiti į kiemą.

14. Taip pat nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro 500 Eur per mėnesį, ieškovė taip pat gauna išmokas už vaikus, tuo tarpu jos išlaidas sudaro būsto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčiai, vaikų išlaikymo išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė taip pat buvo nelojali, savo uždirbamus pinigus skirdavo tik sau ir taupydavo, tuo tarpu atsakovas vienas išlaikė šeimą ir rūpinosi vaikų bei būsto išlaikymu. Patvirtino, kad neprieštarauja, jog ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė. Akcentavo, kad tiek gyvenant šeimoje tiek vaikams gyvenant skyrium nuo tėvo, jis visada vaikais rūpinasi, prižiūri, veža į būrelius, paima iš mokyklos, perka daiktus ir rūbus vaikams. Atsakovas prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nes tėvo santykiai su vaikais yra puikūs, atsakovas nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, kuriame vaikai turi atskirą kambarį, tuo tarpu ieškovė erdvaus būsto vaikams suteikti negali. Pažymėjo, kad atsakovas turi ne tik finansines geresnes sąlygas rūpintis vaikais, bet ir laiko atžvilgiu, jo darbo grafikas lankstus.

16. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už santuokoje įgytus daiktus – baldus, atsakovas pažymėjo, kad visus nurodytus baldus pirko įsigijęs butą 2007 metais, tik siurblys ir lygintuvas buvo įgyti santuokos metu. Sprendžiant klausimą dėl vaikų poreikių tenkinimui reikalingų daiktų ir baldų priteisimo, atsakovas pažymėjo, kad šie daiktai buvo pirkti santuokos metu iš šeimos lėšų, tačiau priklauso vaikams ir šiuo metu yra atsakovo bute, dėl to tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, vaikai liktų gyventi savo namuose ir naudotųsi savo daiktais. Tuo atveju jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina, atsakovas nesutiktų šių baldų atiduoti ieškovei, kadangi vaikai šiais daiktais galėtų naudotis bendravimo su tėvu metu – likdami nakvoti pas tėvą ir leisdami pas jį savaitgalius. Pažymėjo, kad vaikų kambariui skirti baldai buvo įgyti šeimoje, atsiradus vaikams, tuo tarpu visi bute esantys baldai ir daiktai buvo atsakovo įgyti iki santuokos sudarymo. Vaikams skirti baldai buvo pirkti prieš dešimt metų, todėl ieškovės nurodoma baldų kaina yra neproporcingai didelė, nustatyta neįvertinus nusidėvėjimo.

17. Atsakovas nurodo, kad jo darbo užmokestis sudaro 900 Eur per mėnesį, tuo atveju jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jis sutiktų vaikams mokėti reikalaujamą išlaikymo sumą – po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Siūlomą ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais vertina neigiamai, kadangi nurodyta tvarka labai varžo vaikus ir apsunkina bendravimą. Nurodė, kad jo darbo grafikas yra lankstus dėl to jis gali dažniau bendrauti su vaikais, parvežti juos iš mokyklos ir nuvežti į būrelius, todėl pageidautų, kad bendravimo tvarka būtų lankstesnė ir tėvas galėtų aktyviau dalyvauti vaikų priežiūroje.

18. Patvirtino, kad vaikų taupyklė liko atsakovo namuose, tačiau joje esanti suma yra ne 1000 Eur, o 200 Eur, nurodė, kad piniginių klausimų tvarkymas – taupyklėje esančių lėšų, vaikų vardu atidarytose banko sąskaitose esančių lėšų tvarkymas, turėtų būti patikėtas tam iš tėvų, su kuriuo bus nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Reikalavimo grąžinti kirpėjos reikmenų lagaminėlį nesutinka vykdyti, kadangi atsakovas už savo pinigus įgijo šias priemones, tačiau ieškovė jomis nesinaudojo, kirpėja nedirbo, dėl to pagrindo grąžinti šį lagaminėlį nėra.

19. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ne tik atsakovas konfliktų metu naudojo necenzūrinius žodžius, bet ir ieškovė kalbėjo su atsakovu pakeltu tonu, nuolat provokavo šeimoje ginčus ir grasino atsakovui, kad nutrauks santuoką. Byloje pateikti duomenys tik patvirtina šeimoje buvusius konfliktus, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl konfliktų kaltas tik atsakovas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas nesilaikė savo pareigų šeimai – jis visada išlaikė šeimą ir ja rūpinosi, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl atsakovo santykių, susirašinėjimo su kitomis moterimis ar neištikimybės. Pažymėjo, kad pagrindinis ginčas byloje kilo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Akcentavo, kad tėvas gali vaikams užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas – suteikti vaikams erdvų būstą, skirti vaikams daugiau laiko. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, tai neužtikrina stabilumo, nors ieškovė teigia, kad išsinuomos erdvesnį butą, tačiau pateikti duomenys apie darbo užmokestį sudaro pagrindą abejoti jos finansinėmis galimybėmis nuomotis didesnį būstą ir užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Pažymėjo, kad teismo psichologo ir vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados yra neinformatyvios, nes šiuose dokumentuose teigiama, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina nepažeis vaikų interesų, tačiau motyvų dėl ko vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su vienu ar kitu tėvu, nepateikia.

20. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma, gauta iš policijos pranešimų dėl sutuoktinių konfliktų vaikų akivaizdoje ir galimų vaikų teisių pažeidimų. 2020 m. lapkričio mėnesį gautas pranešimas apie galimai smurto naudojimą vaikų akivaizdoje, nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2020 m. lapkričio inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos šeimai planas. Institucijos atstovė nurodė, kad abi šalys ne kartą institucijai yra pateikusios pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, vaikų teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Institucijos atstovė nurodo, kad ginčas tarp šalių kyla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi abu tėvai nori auginti vaikus. Nurodė, kad įvertinus bylos aplinkybes, psichologės išvadą ir turimus duomenis vaiko teisių skyrius mano, jog vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jų mama E. B.. Nėra duomenų, kad motina vaikais nesirūpintų ar vaikams mamos aplinkoje būtų nesaugu, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Skyriaus manymu kiekvieno vaiko išlaikymui prašoma skirti suma po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atitiktų vaikų interesus ir užtikrintų vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimą. Pasisakydama dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucijos atstovė pažymėjo, kad šalių ginčai kyla dėl bendravimo tvarkos ir teismo laikinai nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimų, dėl to būtina teismo sprendimu nustatyti konkrečią, aiškią vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, priešingu atveju šalims negebant taikiai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikai patirtų neigiamus išgyvenimus dėl tėvų konfliktų ir jais būtų manipuliuojama. Kadangi atsakovas savo pageidaujamos bendravimo tvarkos nenurodė, galėtų būti patvirtinta ieškovės nurodyta bendravimo tvarka. Nurodė, kad duomenų, kad atsakovas – vaikų tėvas netinkamai rūpintųsi vaikais ar jo sudarytoje aplinkoje vaikams būtų sudaroma nesaugi aplinka. Tačiau pažymėjo, kad po policijos pranešimo 2020 m. lapkričio 14 d. vaiko teisių apsaugos specialistai išklausė vaikų nuomonę apie įvykį, mergaitė teigė, kad tėvai mušėsi ir vaikas nori gyventi su mama. Šalių sūnus nurodė, kad jam geriau gyventi su tėčiu. Pažymėjo, kad remiantis psichologės išvada, matyti, jog vaikais manipuliuojama, vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, kadangi jis pažadėjo kažką nupirkti.

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su vaiko motina E. B. bei prašo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu M. B. Atsakovas rašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo ir bendravimo tvarkos nenustatyti, nes atsakovas vaikų motinai leistų neribotai, pagal šalių geranorišką susitarimą ir bendradarbiavimą, bendrauti su vaikais. Vaikų išlaikymui E. B. reikalauja po 250 Eur per mėnesį, kiekvienam vaikui, vaikų tėvas sutinka skirti po 250 Eur išlaikymą, tuo tarpu, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, prašo priteisti iš ieškovės, atsižvelgiant į jos finansines galimybes, po 150-200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Abi šalys sutinka, kad E. B. po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė. Ieškovė taip pat prašo priteisti kompensaciją už santuokos metu šeimos lėšomis atliktą M. B. nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą – remontą bei įgytus baldus. Su šiuo reikalavimu atsakovas nesutinka ir teigia, kad būstas buvo įgytas dar iki santuokos ir jo įrengimo metu nupirkti visi baldai, kurie yra bute. Tuo tarpu atlikti minimalūs buto remonto darbai buvo atlikti iš lėšų, gautų iš namo statytojo kaip žalos atlyginimas už netinkamai atliktus darbus (statybinio broko). Ieškovė taip pat prašo, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, įpareigoti atsakovą jai perduoti vaikams santuokos metu, šeimos lėšomis nupirktus baldui, o nesant galimybės atiduoti daiktus natūra – priteisti 3 181,00 Eur kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad net tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina, vaikai bendravimo su tėvu ir apsilankymų savaitgaliais metu, naudotųsi tėvo bute esančiais baldais, dėl to pagrindo juos perduoti ieškovei nėra. Ieškovė taip pat prašo būti paskirta vaikų banko sąskaitose esančių lėšų, išlaikymui skirtų lėšų, vaikų santaupų ir lėšų, kaupiamų investicinio draudimo sutarčių pagrindu, tvarkytoja. Ieškovė taip pat reikalauja įpareigoti atsakovą grąžinti jai kirpėjos reikmenų lagaminėlį bei vaikų taupyklę su 1000 Eur santaupomis. Atsakovas nurodė, jog kirpėjos reikmenys buvo įgyti jo lėšomis, taip pat patvirtino, jog vaikų taupyklė liko jo namuose, tačiau joje esanti suma siekia 200 Eur, o ne 1000 Eur kaip tai nurodo ieškovė.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

22. Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių santuoka turi būti nutraukta, nes šalių šeima yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Tačiau šalys nesutaria dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo. Ieškovė reikalauja šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nurodo, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012).

24. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių ( su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

25. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

26. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

27. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

28. Ieškovė ieškinyje prašo nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad sutuoktinis žemina ieškovę, agresyviai elgiasi jos atžvilgiu, kelia konfliktines situacijas, naudoja fizinį bei psichologinį smurtą. Mano, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliu, pareigą gerbti vienas kitą.

29. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad santuokos laikotarpiu atsakovui 2020 m. buvo du kartus kviesta policija. Ieškovė nurodė, kad po šalių ginčo, įvykusio 2020 m. birželio 28 d. kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2020 m. lapkričio 14 d. tarp šalių įvyko kitas konfliktas, kurio metu atsakovas bandydamas atimti iš ieškovės telefoną ir ištrinti padarytą garso įrašą, ėmėsi smurtinių veiksmų ne tik prieš ieškovę, bet bandydamas vaikui perduotą telefoną atimti iš mažametės dukters, jai taip pat sukėlė skausmą, dėl to ieškovė iškvietė policijos pareigūnus. Į bylą pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad atsakovo atžvilgiu nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo šeimos nariui ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, kuris 2020 m. gruodžio 18 d. buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 14 d. šalių buitinio konflikto metu konfliktas, kurio metu M. B., bandydamas iš jos atimti mobilaus ryšio telefoną, kadangi telefone buvo garso įrašas su konfliktu, sugriebė jai virš krūtinės, spaudė rankas, vieną kartą alkūne trenkė jai į nosį ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio E. B. perdavė savo mobilaus ryšio telefoną savo dukrai J. B., gim. (duomenys neskelbtini), o M. B. priėjo prie dukters ir bandydamas iš dukters atimti telefoną, jai suspaudė pilvą, parvertė ant žemės. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. B. ir M. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytos 0.00 promilės, bei E. B. su dukra J. B. su greitąja medicinos pagalba išvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę. Metų laikotarpyje minėtu adresu policiją vyko 3 kartus. 2020 m. lapkričio 15 d. atliktos nukentėjusiosios E. B. apžiūros metu nustatyta, kad jai ant krūtinės srities dešinėje pusėje buvo matomas nežymus paraudimas (kraujosruva), ant dešinės rankos riešo ir dilbio išorinės pusės buvo matomi paraudimai (kraujosruvos), daugiau išorinių sužalojimų neužfiksuota. 2020 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mažametei J. B. nustatytas pilvo priekinės sienos sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir paraudimu, padarytas buka jėga, galėjo gautis sumušus ar prispaudus (vienu poveikiu), sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

30. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuotina, kad nepaisant buvusio abipusio fizinio kontakto tarp sutuoktinių M. B. ir E. B., kas savo pobūdžiu formaliai būtų priskiriama smurtiniams veiksmams, nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios tyčinį sužalojimą. Padaryta išvada, kad nenustačius įtariamojo veiksmuose būtino aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymio - tyčios, M. B. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. surinktų duomenų pagrindu nenustatyta, jog M. B. nežymiai sužalojo savo sutuoktinę E. B. bei mažametę dukrą J. B., todėl nėra padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje (DOK-50211).

31. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodo, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodydamas, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nenurodė teismui jokių ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų, išskyrus tai, kad ieškovė provokavo konfliktus, pažymėjo, kad konfliktai vyko dėl to kur ieškovė perka vaikams rūbus, kokią šukuoseną jiems formuoja, ginčai taip pat kilo dėl vaikų auklėjimo ir šeimos lėšų naudojimo. Atsakovas nenurodė aplinkybių, faktų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pažeidė savo pareigas sutuoktiniui ir vaikams, kad yra kalta dėl šalių santuokos iširimo.

32. Šalys gyvena atskirus gyvenimus ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir šalių santuoka iširo.

33. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – duomenis apie ikiteisminius tyrimus bei ieškovės pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas šalių ginčas, bei įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo. Teismo posėdžio metu atsakovas nepaneigė, kad nurodyti konfliktai, kurių metu buvo kviečiama policija, tarp šalių iš tiesų vyko, taip pat nepaneigė, kad vyko garso įraše užfiksuotas šalių konfliktas, kurio metu atsakovas išvarė ieškovę iš savo namų ir necenzūriniais žodžiais ją koneveikė. Šias aplinkybes aiškino tuo, kad nesusilaikė, pati ieškovė tyčia ir specialiai, ketindama daryti garso įrašą, jį provokavo, įžeidinėjo, tačiau sąmoningai padarė ir pateikė teismui tik fragmentinį garso įrašą, kuris neatspindi tikrosios tą rytą vykusios faktinės situacijos.

34. Teismas pažymi, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, ir nors ikiteisminis tyrimas 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutrauktas nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsakovas konflikto buvimo neneigia. 2020 m. lapkričio 14 d. dėl ieškovės ir atsakovo kilusio tarpasmeninio konflikto 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas 2020 m. lapkričio 14 d. pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje požymius. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai. Be to, iš ieškovės ir atsakovo bendravimo, užfiksuoto garso įraše, turinio matyti, kad atsakovas su ieškove bendrauja grubiai ir nepagarbiai, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius ir žeminančio turinio žodžius. Garso įraše užfiksuota kaip atsakovas liepia ieškovei palikti jo namus, ko pasėkoje, ieškovė išsikėlė iš atsakovo namų. Tai patvirtina, kad šis šalių konfliktas buvo lemiamas, po kurio ieškovė paliko namus ir apsisprendė nutraukti santuoką. Nors atsakovas teigia, kad jo įniršį ir visa garso įraše užfiksuotą pokalbį išprovokavo pati ieškovė, kuri įžeidinėjo ir žemino atsakovą, tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikta. Kita vertus, nepaisant to, kad asmuo yra provokuojamas ar įžeidinėjimas, tai nepateisina neadekvačios reakcijos ir atsakovo elgesio. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė ir šių aplinkybių nenuginčijo. Duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas nėra. Esant šių aplinkybių visumai teismas sprendžia, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovės atžvilgiu, agresyviai ir nepagarbiai elgėsi ieškovės atžvilgiu ir toks elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės yra tenkinamas (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.155 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

35. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė, atsižvelgiant, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė (CK 3.69 straipsnis).

37. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

38. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

39. Šalims santuokoje gimė vaikai Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, teismo nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų ir tėvo M. B. laikina bendravimo tvarka.

40. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu.

41. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas siekia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, ieškovės nuomone abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Atsakovas pažymi, kad jis gali vaikams užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas – jis nuosavybės teise turi butą, kuriame visą laiką buvo vaikų gyvenamoji vieta, vaikai šį butą laiko savo namais, be to atsakovo darbo grafikas yra lankstesnis nei ieškovės, dėl to jis gali prižiūrėti vaikus, juos nuvežti į ugdymo ir popamokinės veiklos įstaigas, grįžti namo paruošti vaikams pietus.

42. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus.

43. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams lankantis ieškovės šeimoje 2021 m. sausio mėnesį, nustatyta, kad ieškovė gyveno vieno kambario nuomojamame bute, kuriame yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, baldai, kambarys švarus ir jaukus, trūksta tik rašomojo stalo. Berniukas turi atskirą lovą, mergaitė miega su mama. Lankantis bute pas atsakovą, nustatyta, kad pastarasis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, kambariai tvarkingi, vaikai turi atskirą kambarį, lovas, yra rašomasis stalas, žaislų ir knygų. Išklausius vaikų nuomonę, jie nurodė, kad yra patenkinti esamomis gyvenimo sąlygomis, gyvendami su mama.

44. Šie pateikti šalių gyvenimo sąlygų tyrimo dokumentai leidžia daryti išvadą, kad kiekvieno iš tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiams vaikams. Pastebėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra laikina, ji tikėtinai keisis, ieškovė ketina persikelti į dviejų kambarių butą, todėl buitinės sąlygos nėra svarbiausias ir lemiamas kriterijus, nustatant vaikų gyvenamą vietą.

45. Iš teismui pateikto Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. pagalbos plano matyti, kad darbuotojams apklausus šalis nustatyta, jog E. B. rūpinasi vaikais, jų ugdymu ir kokybišku laisvalaikiu, jos teigimu santykiai su atsakovu M. B. vis dar konfliktiški, atsakovas nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, situacija pagerėjo įsikišus antstoliams. Institucijos teigimu M. B. atsisakė mediacijos paslaugos, nelinkęs bendradarbiauti, nepriima socialinių paslaugų. Vyras turi savo griežtą nuomonę, neatsižvelgia į rekomendacijas.

46. Pagal byloje esančią medžiagą abu tėvai dirba, ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, žalingų įpročių neturi, tiek ieškovė, tiek atsakovas stengiasi užtikrinti vaikų poreikius, sudarydami tinkamas buitines sąlygas, užtikrindami jų lavinimą, užimtumą, turiningą laisvalaikio praleidimą.

47. Pagal šiuos byloje esančius duomenis abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga patvirtina, kad vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs.

48. Iš tiesų 2020 m. lapkričio 14 d., po gauto policijos pranešimo apie galimus vaikų teisių pažeidimus šeimoje, vaiko teisių apsaugos specialistai išklausė vaikų nuomonę apie įvykį, mergaitė teigė, kad tėvai mušėsi ir vaikas nori gyventi su mama. Šalių sūnus nurodė, kad jam geriau gyventi su tėčiu. Vaikų noras vertintinas kaip vienas iš įrodomųjų reikšmę turinčių aplinkybių visų įrodymų kontekste, tačiau pastebėtina, kad tokia vaikų J. B. ir Ž. B. nuomonė bylos eigoje keitėsi. Individualių pokalbių su psichologe metu berniukas išreiškė nuomonę, jog vienodai myli abu tėvus, norėtų gyventi su mama, J. B. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, priežasčių negalėjo įvardyti.

49. Individualių pokalbių su vaikais metu buvo nustatyta, kad vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus, vaikai išsako savo nuomones, kylančias problemas tiek tėčiui, tiek mamai. Vaikai nurodo, kad labiausiai juos myli tėtis ir mama. Tiek Ž. tiek J. nurodė, kad būdami pas tėtį pasiilgsta mamos, o būdami pas mamą - tėčio.

50. Psichologė pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad abu tėvai stengiasi su vaikais kurti puikų emocinį ryšį, abu siekia užtikrinti vaikams geras gyvenimo sąlygas, abu tėvai rūpinasi vaikais jų ugdymu. Tačiau pažymėjo, kad vaikai galimai jaučia įtampą dėl susiklosčiusios situacijos, prisiima per daug atsakomybės, vaikų atsakymai į klausimus apie tėvus vienodai teigiami, informacija praktiškai identiška, vaikai siekia išlaikyti neutralumą tėvų atžvilgiu. Vaikai gyvenimo sąlygas pas kiekvieną iš tėvų iš esmės apibūdina vienodai – gyvenimo (buities) sąlygų neakcentuoja. Psichologė taip pat atkreipė dėmesį, kad galimai tėvai negeba vaikams paaiškinti kilusios situacijos – paaiškinti gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, paaiškinti, kad nepaisant kilusios situacijos abu tėvai juos myli ir jais rūpinsis. Taip pat pažymima, kad šalių sūnus išreiškė norą gyventi su mama, dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau šio savo pasirinkimo negalėjo argumentuoti, pažymėjo, kad to nortų tėtis. Iš tiesų abu vaikai nurodė, kad mama šiuo klausimu su jais nėra kalbėjusi, tuo tarpu tėvas yra išreiškęs vaikams norą, kad vaikai gyventų pas jį, abu vaikai sakė, kad tėvelis žadėjo kažką jiems nupirkti. Psichologė nurodė, kad galimai vaikams daromas spaudimas dėl gyvenamosios vietos – kalbama kur ir su kuo vaikai turėtų gyventi, žadamos dovanos. Psichologė taip pat nurodė, kad vaikai teigiamai vertina šiuo metu nusistovėjusią bendravimo su tėčiu tvarką, abu nurodė, kad laiko, praleidžiamo su tėčiu pakanka, užsiminė, kad kartais norėtų ir galėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu, pageidautų dažnesnių susitikimų. Taip pat abu vaikai akcentavo, jog gali kreiptis į kiekvieną iš tėvų, kai nori paskambinti kitam iš tėvų, abu tėvai neriboja galimybių bendrauti su kitu iš tėvų. Apibendrindama savo poziciją teismo psichologė nurodė, kad pritaria vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama neprieštarautų vaikų interesams.

51. Teismas taip pat pažymi, jog labai svarbu atsižvelgti, kad vaikų tarpusavio santykiai yra prieraišūs, paremti bendra veikla, šiltu bendravimu, teismas sprendžia, jog vaikai neturėtų būti išskirti ir turėtų augti kartu.

52. Tiek ieškovė tiek atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog perka vaikams rūbus, tai patvirtina, kad abi šalys prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nė vienai šaliai nesuteikia prioriteto, sprendžiant su kuo turėtų gyventi vaikai.

53. Byloje pateiktais duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais šalių parodymais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lankosi vaikų ugdymo įstaigose, domisi vaikų ugdymu ir jų pasiekimais. Kaip matyti iš pačių vaikų išsakytų nuomonių pokalbyje su psichologe mama ugdo vaikų savarankiškumą, juos prižiūri, tvarko namus ir gamina valgį, žaidžia su vaikais. Leisdami laiką su tėvu vaikai laisvalaikį praleidžia turiningai, užsiimdami įvairiapusiška veikla, bendrauja su seneliais, kuriuos myli ir su kuriais sutaria.

54. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikų interesais nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kliudančius rūpintis vaikais.

55. Pagal byloje esamą informaciją vaikų ryšys su abiem tėvais nurodytas kaip geras ir stiprus, abu tėvai pagal asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, užimtumą, gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi, atsižvelgiant į vaikų amžių, konstatuotina, kad jiems yra svarbesnis motinos nuolatinis dėmesys ir rūpestis, kad yra reikalingesnė motinos priežiūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada, teismo psichologės nuomonę, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje. Ieškovės ieškinys tenkintinas ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieškove).

56. Pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

57. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

58. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

59. Ieškovė pateikė savo siūlomą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu, jos pateiktomis sąlygomis. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad tuo atveju jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis nevaržomai leistų ieškovei matytis su vaikais, ieškovei ir vaikams patogiu laiku, šalims suderinus sąlygas. Tuo tarpu ieškovės siūlomų sąlygų neanalizavo, iš esmės nei pritarė jos siūlomai tvarkai nei nurodė, kuo konkrečiai ji būtų netinkama ir keistina, savo siūlymų ir sąlygų dėl bendravimo tvarkos nepateikė. Teismo posėdžių metu pažymėjo, kad abu tėvai turi nevaržomai ir kuo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime ir priežiūroje, jo manymu bendravimo tvarkos nustatymas netikslingas, vaikų tėvai turi taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu, atsižvelgdami į vaikų interesus, susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

60. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, byloje pateiktus duomenis apie teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais laikymąsi, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, teismas mano, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus, išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą nuomonę bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas, nustatant, kad:

1. Kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovas 17.30 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19.30 val. Atsakovas nuveža vaikus (ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu laiku.

2. Atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.

3. Atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

4. Atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Velykas, pasiimant vaikus iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 10.00 val. ir grąžina pirmą Velykų dieną 20.00 val., nelyginiais metais - antrą Velykų dieną nuo 10.00 iki 20.00 val.

5. Per oficialias šventes ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.

6. Vasaros atostogų metu vaikai su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atsakovo atostogų dieną 12.00 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, ieškovę įspėja prieš vieną mėnesį.

7. Vasaros atostogų metu vaikai su ieškove būna 14 paeiliui einančių dienų ieškovės kasmetinių atostogų metu. Ieškovė apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, atsakovą įspėja prieš vieną mėnesį.

8. Jei ieškovės ir atsakovo atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams. Pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų. kurio atostogos prasideda anksčiau.

9. Atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.

10. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie jo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

11. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

12. Šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaikų interesus.

13. Šalys savo teisę bendrauti su vaikais turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir interesų.

61. Tačiau pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (kilus ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir sąlygų, dalyvavimo auklėjant vaikus būdo ir kt., nustačius, jog esamos tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdas ar sąlygos neatitinka vaikų interesų ar daro jiems neigiamą įtaką ir pan.), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

62. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

63. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo M. B. priteisti po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas vaikų išlaikymui skiria po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Patikslintame ieškinyje ieškovė detalizavo vaikų poreikiams reikalingų lėšų sumą:

Nepilnametės dukters J. B., išlaikymui per mėnesį reikia apie 500,00 Eur: maistui - 180,00 Eur (vidutiniškai 6,00 Eur per dieną), rūbams, avalynei (taip pat ir sportinei aprangai) - 60,00 Eur, vitaminams, vaistams, higienos prekėms - 20,00 Eur; darželio mokestis - 35,00 Eur; būreliams, sportui („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (3D keramika). Klaipėdos futbolo sporto mokykla – 7,00 Eur; buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams - 100,00 Eur; žaislams, knygoms, kanceliarinėms prekėms – 30,00 Eur; kaupimas vasaros atostogoms - 30,00 Eur; telefono sąskaitos papildymas – 10,00 Eur; automobilio degalai (vaiko vežimas į darželį, būrelius) - 30,00 Eur.

Nepilnamečio sūnaus Ž. B., išlaikymui per mėnesį reikia apie 525,00 Eur: maistui - 240,00 Eur (vidutiniškai 8,00 Eur per dieną), rūbams, avalynei (taip pat ir sportinei aprangai) – 60,00 Eur, vitaminams, vaistams, higienos prekėms - 20,00 Eur; buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams - 100,00 Eur; Klaipėdos futbolo sporto mokykla, šachmatų būrelis - 5,00 Eur; knygoms, kanceliarinėms prekėms – 30,00 Eur; kaupimas vasaros atostogoms – 30,00 Eur; telefono sąskaitos papildymas – 10,00 Eur; automobilio degalai (vaiko vežimas į mokyklą, būrelius) – 30,00 Eur.

64. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

65. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad abi ginčo šalys dirba, gauna pastovias pajamas, ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, atsakovo 900 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė nurodė, kad gyvena nuomojamame bute, nuomos mokestis – 250 Eur per mėnesį, taip pat nurodė, kad vaiko išlaikymui gauna 120 Eur vaikams skiriamą valstybės išmoką (teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė pasikeitė, pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama 70 Eur išmoka kiekvienam vaikui).

66. Šalių sūnus lanko mokyklą, dukra yra priešmokyklinio amžiaus, reikalingos lėšos įgyti vaikams reikiamų priemonių jų gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaikų deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui. Ieškovė prašydama vaikams išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, pateikė įrodymus apie turimas išlaidas vaikų išlaikymui – pirkinių čekius, mokėjimus už vaiko darželį, būrelius patvirtinančius duomenis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas, prašydami priteisti išlaikymą, vienodai vertino išlaikymo sumą, reikalingą kasmėnesiniams vaiko poreikiams patenkinti, nors atsakovas sutiktų, kad tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis prašytu priteisti iš ieškovės 150 – 200 Eur išlaikymą, tačiau neginčijo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga po 250 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas teismo posėdžių metu sutiko, kad tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jis turėtų galimybę ir sutiktų vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti po 250 Eur kiekvienam vaikui.

67. Nesant ginčo dėl išlaidų dydžio, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

68. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

69. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė E. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijos už asmeninės nuosavybės pagerinimą

70. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1400,00 Eur kompensaciją už atsakovui M. B. priklausančio nekilnojamojo turto - 63,79 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Ieškovė nurodo, kad gyvenimo santuokoje metu iš bendrų šeimos lėšų buvo atliktas atsakovui priklausančio buto remontas – lubų perdažymas, sienų tapetavimas, pakeisti buto langai, grindys. Ieškovė nurodo, kad bendra atlikta remonto darbų kaina 3500 Eur, atsižvelgiant į 20 proc. Nusidėvėjimą (3500/2 – 20 proc.) ieškovei tenkanti kompensacijos dalis – 1400 Eur. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovą M. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei E. B. sumokėti nurodytą sumą. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutiko, nurodė, kad jis asmeninės nuosavybės teise 2007 metais įsigijo butą, būtent tada buvo atlikta visi buto remonto darbai. Taip pa pažymėjo, kad buto langai buvo pakeisti, tačiau ne iš šeimos lėšų, o iš atsakovui būsto statytojo išmokėto žalos atlyginimo. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymą 2012 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” išmokėjo M. B. 4450 Lt (1289 Eur) kompensaciją (bylos dokumento Nr. DOK-15633, 7 priedas).

71. Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

72. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, tačiau šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas ir teismo besąlygiškai nesaisto (CPK 187 straipsnis). Teismas gali laikyti šalies pripažintą faktą nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir kad nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje ne tik akcentuojama, kad faktai nebenustatinėjami tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuosekliai, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013), bet ir pripažįstama, kad galimas vėlesnis pripažinimo atsisakymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą priteisti kompensaciją už sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto pagerinimą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis priteisti kompensaciją (CPK 178 straipsnis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktą). Taigi, šioje byloje ne atsakovas turėjo įrodyti, kad jis butą įsirengė asmeninėmis lėšomis, bet ieškovė privalėjo įrodyti buto remonto už jos asmenines ar šeimos lėšas faktą bei pagerinimų dydį (vertę).

73. Byloje nė viena šalis nepateikė įrodymų apie remontui reikalingų medžiagų pirkimą, remontą atlikusių asmenų samdymą, darbų apmokėjimą. Nurodė, kad remontas atliktas prieš kelerius metus ir jokie mokėjimus patvirtinantys įrodymai nebuvo išsaugoti. Ieškovė nurodė, kad dalį darbų (pavyzdžiui tapetavimą) atliko pačios šalys, taip pat nurodė, kad remonto darbų atlikimo metu šeima gyveno pas atsakovo tėvus, atsakovas šias aplinkybes neigė. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kurios darytos atsakovo bute, matyti ir ieškovė su atsakovu ir jų vaikai, taip pat matyti, kad buto įrengimas pasikeitęs – skirtinga sienų spalva, langų apdaila, baldai. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šeimai gyvenant ilgiau nei dešimt metų bute bei turint mažų vaikų, kyla poreikis bent minimaliai pagerinti gerbūvį – atlikti remontą ir įsigyti bent keletą naujų daiktų, baldų. Kadangi teismui nepateikta jokių duomenų apie atliktų darbų kainą, remontui reikalingų medžiagų įsigijimą ir jų vertę, bei atsakovui nenurodžius jokios galimos atliktų remonto darbų kainos, būsto pagerinimo vertė laikytina ta, kurią nurodė ieškovė. Teismo vertinimu 3500 Eur suma būsto remontui, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias remonto darbų ir priemonių kainas, į tai, kad į šią kainą įeina ir langų pakeitimas (abi šalys pripažino, jog bute buvo pakeisti langai), laikytina protinga ir labai tikėtina. Taip pat pritartina, kad turi būti atsižvelgiama į nusidėvėjimo faktorių, dėl ko ieškovė nurodomą remonto kainą sumažina 20 proc. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, kad bent dalis remonto darbų t. y. langų pakeitimas bute buvo atliktas iš atsakovo asmeninių lėšų. Atsakovas tiek atsiliepime tiek teismo posėdžių metu duotuose paaiškinimuose nurodė, jog butą įsigijo 2007 m. ir statytojas – pardavėjas dėl tam tikrų defektų - broko 2012 metais atsakovui išmokėjo žalos atlyginimą. Kaip minėta, atsakovas į bylą pateikė žalos atlyginimo išmokėjimą pagrindžiantį įrodymą - 2012 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” išmokėjo M. B. 4450 Lt (1289 Eur) kompensaciją (bylos dokumento Nr. DOK-15633, 7 priedas). Teismo vertinimu, nors šie pinigai M. B. buvo išmokėti atsakovui jau gyvenant santuokoje, tačiau žalos atlyginimas kilo atsakovo asmeninio turto įsigijimo sandorio pagrindu. Taigi žalos atlyginimas –išmoka gauta už asmeninio turto praradimą ar sugadinimą, laikytina asmenine atsakovo - turto savininko, nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomas buto remonto išlaidų dydis turi būti sumažintas atsakovo gautos žalos atlyginimo sumos dydžiu. Laikytina, kad būsto remonto išlaidos yra 2211 Eur (3500 Eur -1289 Eur), atėmus 20 proc. dydžio nusidėvėjimą bei dalinant šia sumą tarp šalių (2211 Eur/2 – 20 proc.) ieškovei iš atsakovo priteisina 884,40 Eur kompensacija už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Atsakovas įpareigotinas šią sumą sumokėti ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

74. Ieškovė prašo santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus, baldus, kurių bendra vertė 6107,00 Eur, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, įpareigojant atsakovą M. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei E. B. sumokėti 2443,00 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė detalizavo šių baldų-daiktų kainas: romanetės visų kambarių langams - 1500 Eur (pirktos PC „(duomenys neskelbtini)“, užuolaidų salone „(duomenys neskelbtini)“); svetainėje - šviestuvas - 732 Eur ((duomenys neskelbtini)), ruda komoda - 311 Eur ((duomenys neskelbtini)), raudonas natūralios vilnos kilimas - 500 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)), sofa-lova - 1100 Eur, vonios kambaryje - džiovyklė Samsung - 427 Eur, virtuvėje - išskleidžiamas virtuvinis stalas su 4 kėdėmis - 717 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)), dulkių siurblys Samsung - 85 Eur, garinis lygintuvas „Bosch“ - 175 Eur; laisvalaikio prekė - turistinė valtis Beaver (geltonos spalvos) - 560 Eur. Bendra daiktų vertė - 6107,00 Eur. Ieškovė pateikė šių daiktų nuotraukas. Ieškovė pažymėjo, kad šie daiktai, ieškovei išėjus iš namų, liko atsakovo bute, be to ieškovė skaičiuodama kompensacijos už daiktus dydį pažymi, jog taikė 20 proc. baldų nusidėvėjimo procentą (6107,00 Eur/2 - 20 % nusidėvėjimas), dėl to prašoma kompensacijos suma sudaro 2443,00 Eur.

75. Ieškovė pateikė buto nuotraukas, kuriose užfiksuoti buto baldai ir kambariai, kai kuriose nuotraukose matyti ir proceso šalys ir šalių vaikai. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nurodytus daiktus pripažinti jo asmenine nuosavybe sutinka, nes jie yra jo asmeninė nuosavybė ir buvo įgyti dar iki santuokos sudarymo 2007 metais nusipirkus ir įsirengiant butą. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokoje buvo įgytas tik siurblys “Samsung” ir lygintuvas “Bosch”, ieškovės nurodytos šių daiktų vertės neginčija ir sutinka, kad ieškovei už šiuos du daiktus būtų priteista kompensacija. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės nurodoma baldų verte, pateikė nuotraukas iš pardavimo skelbimų (duomenys neskelbtini) apie panašių panaudotų baldų vertę – naudota džiovyklė – 190 Eur, kėdė – 130 Eur, naudota komoda – 120 Eur, naudotas valgomasis stalas – kainos nuo 120-180 Eur, kitų daiktų galimos vertės nenurodė. Atsakovas, komentuodamas ieškovės pateiktas baldų nuotraukas, pagrindžiančias, kad buto ir baldų pakeitimai buvo atlikti, nurodė, kad šiuos baldus įsigijo iki santuokos, laikė juos bute, sode ir tiesiog pakeitė baldus pernešdamas ir perveždamas senus ir naujus baldus iš kito kambario ir sodo.

76. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

77. Nagrinėjamu atveju ginčo, jog minėti nekilnojamieji daiktai randasi pas atsakovą nėra, taip pat nėra ginčo dėl jų priteisimo atsakovui, tačiau šalys nurodo skirtingas daiktų įsigijimo aplinkybes ir laiką, skirtingą kilnojamųjų daiktų vertę. Pažymėtina, kad nei viena iš šalių nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti apie jų vertę. Ieškovė nurodė, kad daiktai buvo įgyti palaipsniui, dažnai už juos apmokama grynaisiais, dėl to įrodymų, patvirtinančių daiktų įsigijimą ir kainą neturi.

78. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos nuotraukos, bei liudytojų pateikti paaiškinimai apie namuose įgytus baldus, pastebėtus lankantis šalių namuose, leidžia daryti išvadą, kad kai kurie baldai bute buvo pakeisti. Teismo vertinimu labiau įtikinama ieškovės pozicija, kad baldai buvo įgyti šalims vedant bendrą ūkį, šeimos poreikių tenkinimu iš šeimos lėšų ir palaipsniui, nei atsakovo dėstoma pozicija, kad jis šiuos baldus įgijo iki santuokos (ir naudojo apie 14 metų), o buto baldų perstatymas buvo atliktas tuos pačius baldus pernešant iš kito kambario ar atvežant iš sodo.

Ieškovė nurodo šį turtą ir jo vertę: romanetės visų kambarių langams - 1500 Eur (pirktos PC „(duomenys neskelbtini)“, užuolaidų salone „(duomenys neskelbtini)“); svetainėje - šviestuvas - 732 Eur ((duomenys neskelbtini)), ruda komoda - 311 Eur ((duomenys neskelbtini)), raudonas natūralios vilnos kilimas - 500 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)), sofa-lova - 1100 Eur, vonios kambaryje - džiovyklė Samsung - 427 Eur, virtuvėje - išskleidžiamas virtuvinis stalas su 4 kėdėmis - 717 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)), dulkių siurblys Samsung - 85 Eur, garinis lygintuvas „Bosch“ - 175 Eur; laisvalaikio prekė - turistinė valtis Beaver (geltonos spalvos) - 560 Eur. Bendra daiktų vertė - 6107,00 Eur, ieškovė taiko 20 proc. nusidėvėjimą, dėl to kompensacijos suma sudaro 2443,00 Eur. Ieškovė pripažino, kad šeimos poreikių tenkinimui buvo įsigytas siurblys „Samsung“ ir lygintuvas „Bosch“, ieškovės nurodomos šių daiktų vertės neginčijo, sutiko sumokėti kompensaciją. Nurodė pagal dėvėtų baldų skelbimus internetiniame tinklapyje nustatytas panašių baldų kainas - džiovyklė – 190 Eur, kėdė – 130 Eur, naudota komoda – 120 Eur, naudotas valgomasis stalas – kainos nuo 120-180 Eur, laikytina, kad atsakovas šias vertes pateikia atsižvelgdamas į nusidėvėjimą.

79. Kadangi ginčo dėl siurblio ir lygintuvo vertės nėra, laikytina, kad siurblio „Samsung“ vertė – 85 Eur, lygintuvo „Bosch“ vertė 175 Eur, su 20 proc. nusidėvėjimu – atitinkamai siurblio vertė 68 Eur, lygintuvo – 140 Eur. Dėl romanečių kainos atsakovas savo vertinimo nepateikė, ieškovė nurodo, kad jos buvo įsigytos, (PC „(duomenys neskelbtini)“, užuolaidų salone „(duomenys neskelbtini)“) ir kainavo 1500 Eur, vertinant tai, kad romanetės ieškovės teigimu, buvo nupirktos visuose (trijų kambarių) buto kambariuose, ši kaina laikytina tikėtina ir protinga, su 20 proc. nusidėvėjimo procentu, jų verte laikytina– 1200 Eur. Svetainės šviestuvą ieškovė vertina 732 Eur, atsakovas savo vertinimo nenurodė, teismo vertinimu, tokio tipo šviestuvo nurodoma kaina yra reali, pritaikius nusidėvėjimo 20 proc., šviestuvo verte laikytina - 585,60 Eur. Ieškovė nurodė, jog sofa-lova yra 1100 Eur (su 20 proc. nusidėvėjimu 880 Eur) atsakovas savo vertinimo nepateikė, ši ieškovės nurodoma kaina laikytina protinga ir tikėtina, dėl to laikytina, kad sofos kaina – 880 Eur. Ieškovė nurodė, kad raudonas natūralios vilnos kilimas - 500 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)), atsakovas savo vertinimo nepateikė, ieškovės nurodoma kaina laikytina protinga, už tokio pobūdžio daiktą, dėl to su 20 proc. nusidėvėjimu kilimo verte laikytina - laikytina 400 Eur. Ieškovė nurodo, kad laisvalaikio prekė - turistinė valtis Beaver (geltonos spalvos) kainuoja 560 Eur, atsakovas savo siūlymo dėl turto vertės nepateikė, teismo manymu ši nurodoma kaina yra adekvati, su 20 proc. nusidėvėjimu, valties kaina laikytina – 448 Eur.

Dėl kitų baldų tiek ieškovė tiek atsakovas pateikė savo vertinimą ir internete esančias panašių daiktų pardavimo kainas. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ar tam tikros srities specialistai šių daiktų neapžiūrėjo ir nevertino, byloje nebuvo atliktas nei šių daiktų vertės nustatymas (ekspertizė, specialisto išvada) nei jų būklės patikrinimas. Dėl to teismas negali konkrečiai atsakyti, kurio iš šalių pateiktose skelbimų nuotraukose, kuriose nurodoma daiktų kaina, daiktai yra panašesni į šalių įgytus daiktus ir kurio iš šalių nurodoma daikto vertė yra realesnė. Komodos kainą ieškovė nurodo – 311 Eur (su 20 proc. nusidėvėjimu būtų 248,80 Eur), atsakovas, remdamasis, panašių naudotų komodų skelbimais, nurodo 120 Eur vertę. Ieškovė nurodo, kad virtuvės stalas su keturiomis kėdėmis kainavo 717 Eur su nusidėvėjimu - 573,60 Eur, atsakovas nurodo, kad penkios kėdės gali kainuoti 130 Eur, o stalas nuo 120 iki 180 Eur, džiovyklę ieškovė vertina 427 Eur su 20 proc. nusidėvėjimu – 341,60 Eur, atsakovas 190 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodė skirtingas turto vertes bei objektyviais duomenimis nepagrindė jų vertės nustatymo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad optimaliausiai šių konkrečių daiktų vertę atitiktų skaičiuojant šalių nurodytą vidurkį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tokie namų baldai ir apyvokos daiktai kaip valgomasis stalas ir džiovyklė dėl savo paskirties ir kasdienio naudojimo nusidėvi greičiau, dėl to šių daiktų nusidėvėjimo procentą nustatyti sunku, juolab, kad teismui nėra pateikta ir nei preliminariai nurodyta prieš kiek metų šie daiktai buvo įgyti ir naudojami. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad komodos vertė – 184,40 Eur ((248,80 Eur+120 Eur)/2), stalo ir kėdžių vertė – 426,80 Eur (573,60 Eur +130 Eur +150 Eur)(vidutinė stalo vertė pagal atsakovo pateiktas nuotraukas)/2), džiovyklė – 265,80 Eur (341,60 Eur+190 Eur)/2). Bendra dalintino turto vertė – 4598,60 Eur (siurblys „Samsung“ 68 Eur + lygintuvas „Bosch“ 140 Eur + romanetės 1200 Eur + šviestuvas 585,60 Eur + sofa-lova 880 Eur + kilimas 400 Eur + valtis 448 Eur + komoda 184,40 Eur, stalo ir kėdžių komplektas – 426,80 Eur + džiovyklė 265,80 Eur).

80. Tokiu būdu atsakovui priteisiami daiktai: romanetės visų kambarių langams, šviestuvas, ruda komoda, raudonas natūralios vilnos kilimas, sofa-lova, džiovyklė „Samsung“, išskleidžiamas virtuvinis stalas su 4 kėdėmis, dulkių siurblys „Samsung“, garinis lygintuvas “Bosch”, laisvalaikio prekė - turistinė valtis Beaver. Ieškovei priteistina 2299,30 Eur (4598,60 Eur : 2 = 2299,30 Eur).

Dėl nepilnamečių vaikų baldų ir kirpėjos reikmenų lagaminėlio grąžinimo

81. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos metus, gimus vaikams atliko būsto remontą ir įrengė vaikams kambarį, kurio apstatymui nupirko: 1) baltą komodą (duomenys neskelbtini) su 7 stalčiais - 667 Eur (pirkta (duomenys neskelbtini) baldai ir interjero salone); 2) viengulę baltą lovą (duomenys neskelbtini) su kojūgaliu (sūnui Ž. B.) - 552 Eur; 3) baltos spalvos ištempiamą lovelę (duomenys neskelbtini) su stalčiumi (dukrai J. B.) - 470 Eur (pirkta parduotuvėje (duomenys neskelbtini)). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nupirko tokią pačią viengulę baltą lovą (duomenys neskelbtini) su kojūgaliu, kurios kaina yra 552 Eur, ir dukrai J. B., o ištempiamą lovelę atsakovas išvežė į sodą; 4) rudos spalvos rašomąjį stalą - 958 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)); 5) baltą vaikų rūbų spintą - 320 Eur (pirkta (duomenys neskelbtini) parduotuvėje); 4) šviestuvą ant stalo - 132 Eur (pirktas (duomenys neskelbtini)). Visų baldų vertė 3181,00 Eur, ieškovė nurodo, kad visi šie nurodyti baldai, ieškovei palikus atsakovo namus liko atsakovui priklausančiame bute. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei visus nurodytus baldus – daiktus natūra, nes jie reikalingi kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Tuo atveju, jeigu šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad šie vaikų baldai ir daiktai dėl jų būklės ar nusidėvėjimo yra nebetinkami naudoti, tokiu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3181,00 Eur kompensaciją už vaikų baldus ir daiktus. Pateikė vaikų kambario ir jame esančių baldų nuotraukas.

82. Atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad gimus vaikas šeima nupirko minėtus baldus ir įrengė vaikams kambarį, visi nurodyti vaikų poreikiams įsigyti baldai yra jo bute ir vaikai jais naudojasi bendravimo su tėvu metu leisdami laiką tėvo namuose, likdami pas jį nakvoti. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad minėtais vaikų baldais vaikai, tuo atveju, jeigu jų gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, naudotis viešnagių pas tėvą metu – likdami savaitgaliais pas jį. Ieškovės nurodomos vaikų baldų vertės neginčijo.

83. Teismas atkreipia dėmesį, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui (CK 3.120 straipsnio 1, 2 dalys).

84. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys patvirtino, kad ieškovės nurodyti baldai buvo įgyti ir yra reikalingi vaikų poreikių tenkinimui, į tai, kad atsakovas patvirtino, jog nurodyti daiktai yra jo namuose ir šis turtas nėra parduotas, sugadintas ar kitaip prarastas, teismas sprendžia, kad šis turtas turi būti perduotas ieškovei su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Balta komoda (duomenys neskelbtini) su 7 stalčiais, kurios vertė - 667 Eur; 2 (dvi) viengulės baltos lovos (duomenys neskelbtini) su kojūgaliu, kurių vertė – 1104 Eur; rudos spalvos rašomasis stalas, kurio vertė 958 Eur; balta vaikų rūbų spinta, kurios vertė 320 Eur; stalinis šviestuvas, kurio vertė 132 Eur, po santuokos nutraukimo nedalijami ir perduotini ieškovei nepriteisiant kompensacijos, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai šalių vaikai (CK 3.120 straipsnis).

85. Ieškovė taip pat prašė grąžinti pas atsakovą likusius vaikų pasus, atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų mama ir, kad pasas yra asmeninis asmens dokumentas, atsakovas įpareigotinas perduoti ieškovei vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasus).

Kaip minėta, nurodyta teisės norma nurodo ne tik tai, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, bet taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios su sutuoktinio asmeniu.

Byloje kilo ginčas ir dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei jos asmeninius daiktus – kirpėjos reikmenų lagaminėlį. Ieškovė nurodė, kad yra įgijusi kirpėjos kvalifikaciją, naudojosi kirpėjos lagaminėlyje esančiais reikmenimis (žirklės, džiovintuvas, kirpimo mašinėlė ir kt.) kirpdavo šeimos narius, ketina vykdyti kirpėjos veiklą. Atsakovas su šiuo reikalavimų nesutiko, nors ir patvirtino, kad šie reikmenys buvo įgyti šalims gyvenant kartu, tuo tikslu, kad E. galėtų tobulintis ir vykdyti kirpėjos veiklą, tačiau teigė, kad ieškovė juo nesinaudojo, dėl to nėra tikslo jai grąžinti šias priemones. Vėliau atsakovas pridūrė, kad lagaminėlis buvo įgytas dar iki santuokos ir iš atsakovo asmeninių lėšų.

86. Teismo vertinimu, pagrindo manyti, jog atsakovas kirpimo reikmenis būtų pirkęs savo reikmėms iki santuokos, nėra. Labiau tikėtina, ką teismo posėdžio metu ir patvirtino pats atsakovas, jog šie reikmenys buvo nupirkti E. B., tuo tikslu, kad ji vykdytų kirpėjos veiklą, tobulintųsi, nes turi šiai veiklai vykdyti reikalingą kvalifikaciją. Nė viena iš ginčo šalių teismui nepateikė lagaminėlio įsigijimo laiką ir kainą patvirtinančių duomenų, dėl to pagrindo pripažinti, kad šios priemonės buvo įgytos atsakovo asmeninėn nuosavybėn iki santuokos sudarymo, nėra. Atsižvelgiant į šių daiktų pobūdį, į tai, kad ieškovė turi kirpėjos kvalifikaciją ir pateikė tai pagrindžiantį dokumentą (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), šis kirpėjos reikmenų lagaminėlis laikytinas asmeninio naudojimo daiktais, reikalingas individualiai veiklai vykdyti, dėl to atsakovas įpareigotinas grąžinti kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis, ieškovei E. B..

Dėl vaikų taupyklės ir vaikų turto tvarkymo teisės

87. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovą M. B. grąžinti sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. turtą – 1000,00 Eur - vaikų santaupas. Taip pat paskirti ieškovę E. B. nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B.. turto: 1000 Eur piniginių lėšų, esančių taupyklėje, ir sūnaus Ž. B. asmeninėje kaupiamojoje AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). esančių piniginių lėšų (281,20 Eur) ir dukters J. B. asmeninėje kaupiamojoje sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini) banko Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų (2923,98 Eur); sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. lėšų, kaupiamų investicinio draudimo (duomenys neskelbtini) sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini)) tvarkytoja uzufrukto teise.

88. Abi šalys patvirtino, kad vaikai turėjo taupyklę į kurią abu tėvai turėdami smulkių pinigų vis įmesdavo juos į taupyklę. Atsakovas dėl vaikų santaupų, vaikų vardu atidarytose bankų sąskaitose esančių lėšų bei draudimo kaupiamųjų lėšų tvarkymo nuomonės neišreiškė. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo grąžinti vaikų taupykle ir joje esančius 1000 Eur, nurodė, jog taupyklė kaip ir buvo taip ir liko atsakovo namuose, tačiau kategoriškai neigė, jog taupyklėje yra 1000 Eur, nurodė, kad patikrino taupyklės turinį ir joje yra apie 200 Eur.

89. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad taupyklėje yra jos nurodyta piniginių lėšų suma. Ieškovė nurodė, kad kažkada (lyg ir su vyru kartu) skaičiavo taupyklėje esančias lėšas, taip pat abi šalys nurodė, jog „kas turėjo smulkių tas įmesdavo“, tačiau nė kuri šalis nenurodė nei kuriuo laikotarpiu buvo taupomos (metamos į taupyklę) lėšos, nenurodė kokios vertės pinigines lėšas mesdavo į taupyklę – ar tai buvo centų monetos, eurų monetos ar banknotai. Atsakovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu suskaičiavo taupyklėje esančias lėšas ir nurodė, jog taupyklėje yra apie 200 Eur.

90. Viena vertus teismas sutinka, kad įrodyti taupyklėje esančių piniginių lėšų vertę ir tai kas kada kiek lėšų įmetė į taupyklę, praktiškai neįmanoma. Kita vertus teismas negali priteisti piniginių lėšų sumos, byloje nesant jokių įrodymų apie šių lėšų egzistavimą ir šalims pateikiant skirtingas nuomones apie šių santaupų dydį. Nors teismų praktikoje teigiama, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, šiuo atveju remtis tikėtinumo principu nėra pagrindo. Nesant jokių duomenų apie pinigines lėšas esančias taupylėje teismas negali daryti išvados tikėtinai buvus ar nebus tam tikram santaupų dydžiui.

91. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl vaikų taupyklėje esančių 1000 Eur lėšų pritesimo, atmestinas kaip neįrodytas – daryti tokią išvadą, kad taupyklėje buvo 1000 Eur, byloje duomenų nepakanka (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovė teigė, jog taupyklėje pinigų yra, o atsakovas pripažino, kad taupyklėje esanti piniginių lėšų suma yra 200 Eur, būtent šią sumą atsakovas įpareigotinas grąžinti vaikams santaupas, perduodant taupyklę su 200 Eur arba 200 Eur vaikų motinai ir piniginių lėšų tvarkytojai E. B..

92. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą bei tai, kad ieškovė – vaikų mama yra paskirta vaikams atsakovo mokėtino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovė skirtina nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B.. turto: 200 Eur piniginių lėšų, esančių taupyklėje, ir sūnaus Ž. B. asmeninėje kaupiamojoje AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų (281,20 Eur) ir dukters J. B. asmeninėje kaupiamojoje sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini) banko Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų (2923,98 Eur); sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. lėšų, kaupiamų investicinio draudimo (duomenys neskelbtini) sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini)) tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

93. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. taikytos ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisinimo, o įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

94. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

95. Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, 2021 m. kovo 19 d. teismo nutartimi ieškovė atleista nuo 117 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.

96. Byloje už reikalavimą nutraukti santuoką, kai ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

97. Iš dalies patenkinti ieškovės turtiniai reikalavimai a) 884,40 Eur kompensacija už atsakovo asmeninio turto pagerinimą; b) 2299,30 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią turto dalį t. y. santuokoje įgyto turto padalijimas, iš viso 3183,70 Eur. Žyminis mokestis nuo šios sumos 72 Eur. (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

98. Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo priteisimu sudaro 135,00 Eur ((250 x 12 x 2) x 0,03 x 0,75).

99. Visas byloje mokėtinas žyminis mokestis 282 Eur (72+75+135).

100. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, nuo 117 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimų patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 67,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

101. Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina likusi dalis 207 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista arba jos mokėjimas buvo atidėtas (282 - 75 = 207 Eur).

102. Taip pat nustatyta, kad ieškovė taip pat patyrė 2505 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta 90 procentų reikalavimų). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2254,50 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų atlyginimo. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2322,00 Eur (67,50+2254,50 = 2322,00 Eur).

103. Atsakovas patyrė 1800,00 Eur bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidų, todėl atsakovui – priteistina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos, t.y. 10 procentų 180,00 Eur. (1800 :10 = 180).

104. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2142,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų. (2322,00 Eur – 180,00 = 2142,00 Eur.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti M. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. B. palikti jo pavardę – B., ieškovei E. B. palikti santuokinę pavardę – B.

Nustatyti nepilnamečio Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B..

Priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę E. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą nepilnametei dukrai J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę E. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdoma skubiai.

Nustatyti M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ž. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusia (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nurodant, kad:

3. Atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

5. Per oficialias šventes ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.

9. Atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.

10. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie jo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

11. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

12. Šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaikų interesus.

13. Šalys savo teisę bendrauti su vaikais turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir interesų.

Priteisti ieškovei E. B. iš atsakovo M. B. 884,40 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 40 centų) kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, įpareigojant atsakovą M. B. sumokėti priteistą sumą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti atsakovui M. B. daiktus: romanetes visų kambarių langams, šviestuvą komodą, kilimą, sofą-lovą, džiovyklę „Samsung“, išskleidžiamą virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, dulkių siurblį „Samsung“, garinį lygintuvą “Bosch”, turistinę valtį Beaver.

Priteisti ieškovei E. B. 2299,30 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 30 centų) kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

Įpareigoti atsakovą M. B. ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei E. B. vaikų poreikių tenkinimui reikalingus ir santuokos nutraukimo byloje nedalinamus, baldus: baltą komodą (duomenys neskelbtini) su 7 stalčiais, kurios vertė - 667 Eur; 2 (dvi) viengules baltos spalvos lovas (duomenys neskelbtini) su kojūgaliu, kurių vertė – 1104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur, po santuokos nutraukimo nedalijami ir perduotini ieškovei nepriteisiant kompensacijos, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai šalių vaikai.

Įpareigoti atsakovą M. B. ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovei E. B. kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis.

Įpareigoti atsakovą M. B. ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. turtą - 200 Eur (du šimtus eurų) - vaikų santaupas.

Nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B. turto: 200 Eur piniginių lėšų, esančių taupyklėje, ir sūnaus Ž. B. asmeninėje kaupiamojoje AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų (281,20 Eur) ir dukters J. B. asmeninėje kaupiamojoje sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini) banko Nr. (duomenys neskelbtini)esančių piniginių lėšų (2923,98 Eur); sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. lėšų, kaupiamų investicinio draudimo (duomenys neskelbtini) sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini)) tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. B..

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytas ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus sprendimui panaikinti.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovės E. B. naudai 2142,00 Eur. (du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt du eurai 0 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B. 207,00 Eur (du šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas