- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-275-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08075-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B., jį vėliau patikslino, prašydama:
1) nutraukti M. B. ir E. B. santuoką, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 238, dėl M. B. kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B.;
3) po santuokos nutraukimo turtą padalyti tokiu būdu: santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus, baldus, kurių bendra vertė 6 107 Eur, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, įpareigojant atsakovą M. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei E. B. sumokėti 2 443 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį;
4) įpareigoti atsakovą M. B. vaikų baldus ir daiktus, kurių vertė 3 181 Eur, perduoti natūra ieškovei vaikų pagrindiniams poreikiams tenkinti: baltą komodą AMORE su 7 stalčiais, kurios vertė – 667 Eur; 2 (dvi) viengules baltas lovas AMORE su kojūgaliu, kurių vertė – 1 104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur; jeigu šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad šie vaikų baldai ir daiktai dėl jų būklės ar nusidėvėjimo yra nebetinkami naudoti, tokiu atveju priteisti iš atsakovo M. B. 3 181 Eur kompensaciją už vaikų baldus ir daiktus;
5) ieškovei E. B. priteisti 1 400 Eur kompensaciją už atsakovui M. B. priklausančio nekilnojamojo turto – 63,79 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą;
6) nustatyti nepilnamečio sūnaus Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. B.;
7) iš atsakovo M. B. nepilnamečio sūnaus Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti 250 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukters J. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti 250 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę E. B. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
8) po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo M. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sūnumi Ž. B. ir nepilnamete dukterimi J. B. ieškovės siūloma taip:
8.1) kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovas 17.30 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19.30 val.; atsakovas nuveža vaikus (-ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu laiku;
8.2) atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;
8.3) atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;
8.4) atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Velykas, pasiimant vaikus iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 10.00 val. ir grąžina pirmą Velykų dieną 20.00 val., nelyginiais metais – antrą Velykų dieną nuo 10.00 iki 20.00 val.;
8.5) per oficialias šventes ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.;
8.6) vasaros atostogų metu vaikai su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atsakovo atostogų dieną 12.00 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, ieškovę įspėja prieš vieną mėnesį;
8.7) vasaros atostogų metu vaikai su ieškove būna 14 paeiliui einančių dienų ieškovės kasmetinių atostogų metu; ieškovė apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, atsakovą įspėja prieš vieną mėnesį;
8.8) jei ieškovės ir atsakovo atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;
8.9) atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.;
8.10) atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie jo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą;
8.11) ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą;
8.12) šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaikų interesus;
8.13) šalys savo teisę bendrauti su vaikais turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir interesų;
9) įpareigoti atsakovą M. B. grąžinti sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. turtą – 1 000 Eur – vaikų santaupas;
10) paskirti ieškovę E. B. nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B. turto: 1 000 Eur piniginių lėšų, esančių taupyklėje, ir sūnaus Ž. B. asmeninėje kaupiamojoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų (281,20 Eur) ir dukters J. B. asmeninėje kaupiamojoje sąskaitoje AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų (2 923,98 Eur); sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. lėšų, kaupiamų investicinio draudimo PLIUS sutarčių Nr. 825657 ir Nr. 825656 pagrindu (draudimo bendrovė Compensa Life Vienna Insurance Group SE, atstovaujama Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo) tvarkytoja uzufrukto teise;
11) įpareigoti atsakovą M. B. grąžinti nepilnamečių vaikų sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. pasus ieškovei ir asmeninius ieškovės E. B. daiktus – kirpėjos reikmenų lagaminą (džiovintuvą, žirkles, kirpimo mašinėlę, šukas, apsiaustą ir kt.), reikalingus individualiai veiklai vykdyti;
12) priteisti iš atsakovo M. B. ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Paskutiniais santuokos metais santykiai su atsakovu labai suprastėjo. Dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir sutuoktinių pareigas, namuose nuolat vyko konfliktai, kurių liudininkais tapo nepilnamečiai vaikai. Ėmė skirtis šalių požiūris į vaikų auklėjimą, jų poreikių tenkinimą. Atsakovas ėmė vartoti psichologinį smurtą – nuolat priekaištavo dėl pinigų naudojimo vaikų poreikiams, žemino, įžeidinėjo ieškovę, vartojo necenzūrinius žodžius. Nuo 2020 metų birželio mėnesio šalių bendravimas tapo neįmanomas, atsakovas ėmė naudoti ne tik psichologinį smurtą, bet ėmė stumdyti ieškovę, vartoti prieš ją smurtą. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir mediacijos paskyrimo. Po nepavykusios mediacijos atsakovas atsiprašė ieškovės, šalys bandė išsaugoti santykius, tačiau po kurio laiko atsakovas vėl ėmė elgtis nepagarbiai, varyti ieškovę iš namų, ieškovė pastebėjo atsakovo susirašinėjimus su kitomis moterimis. 2020 m. lapkričio mėnesį, paskutinio konflikto metu, ieškovė įrašė mobiliuoju telefonu atsakovo grasinimus, dėl to atsakovas, bandydamas atimti telefoną ir ištrinti įrašą, ėmėsi smurtinių veiksmų, kurių metu nukentėjo ir nepilnamečiai vaikai, dėl to ieškovė iškvietė policiją, po šio konflikto ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikėlė iš atsakovo namų. Ieškovė taip pat nurodė, kad inicijavus santuokos nutraukimo procesą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nuolat kelia konfliktus, nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nuteikinėja vaikus prieš jų mamą. Dėl nuolatinių konfliktų tarp sutuoktinių visiškai išblėso jausmai. Ieškovė jau ilgą laiką negali rasti bendros kalbos su atsakovu. Sutuoktinių požiūrio į šeimą skirtumai yra esminiai, todėl santuoką išsaugoti nėra įmanoma. Tarp ieškovės ir atsakovo atsirado negrįžtamas susvetimėjimas, sutuoktiniai nebejaučia pagarbos vienas kitam. Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, todėl nėra kito kelio, tik santuokos nutraukimas. Objektyvios aplinkybės rodo, jog negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu.
3. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas pažeidė savo pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, atsakovas žemino ieškovę, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, išvarė ieškovę iš namų, todėl šeima iširo dėl jo kaltės. Byloje pateikti duomenys apie atliktą ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo rodo, jog atsakovas prieš ieškovę yra vartojęs fizinį smurtą. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus, nesistengė išsaugoti šeimos. Vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kadangi šiuo metu vaikai su ieškove ir gyvena, jie yra mažamečiai, dėl to jiems būtina mamos priežiūra. Ieškovė deda visas pastangas rūpindamasi vaikais, padeda ruošti pamokas, veža vaikus į ugdymo įstaigas ir iš jų pasiima, kartu leidžia laisvalaikį. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas – vaikų tėvas – dalyvautų jų gyvenime ir auklėjime, todėl siūlo nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų patogi ieškovei ir vaikams. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atitinkamai spręstinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas, ieškovė turi pakankamą pagrindą manyti, jog ne tik ieškovė, bet ir atsakovas pagal savo finansines galimybes turi prisidėti prie vaikų finansinio išlaikymo. Atsakovas turi galimybę iš savo gaunamų pajamų skirti bent po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Santuokos metu šalys atliko atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto remontą, dėl to ieškovė prašo priteisti kompensaciją. Taip pat, gimus vaikams, jiems buvo įrengtas kambarys, nupirkti baldai, dėl to ieškovė prašo natūra atiduoti vaikų poreikiams reikalingus baldus ir daiktus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių, kurios yra išimtinai kaltinančios atsakovą. Ieškinyje ieškovė melagingai atsakovą kaltina nebūtais dalykais. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas smurtauja, įžeidinėja ieškovę, agresyviai elgiasi, grasina, yra melagingi. Iš tikrųjų, šeimoje dažnai vykdavo konfliktai, tačiau juos provokuodavo ieškovė, nuolat ieškodama įvairiausių priekabių prie atsakovo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesirūpino šeima, nors jis vienas visada išlaikė šeimą, rūpinosi būsto išlaikymu, mokėjo draudimo įmokas ir kt. Patikslintame ieškinyje nurodyti atvejai, kai buvo iškviesta policija ir dėl atsakovo–pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo išprovokuoti ieškovės elgesio ir priekabių. Po to šalys susitaikė, taigi šis įvykis negali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, į bylą nėra pateikta. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyta pozicija, jog jos nurodytos menamos ir neįrodytos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir šiuo metu nebėra galimybės atkurti darnius santuokinius ryšius. Nesutinka su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis dėl to, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas pažymėjo, kad šis puikiai sutaria su vaikais, vaikai atsakovą myli ir puikiai bendrauja. Šiuo metu dėl ieškovės veiksmų atsakovo bendravimas su vaikais yra apribotas, tačiau atsakovas stengiasi su jais matytis, taip pat jie bendrauja ryšio priemonėmis. Atsakovas turi stabilias pajamas, nuolatinį darbą. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad atsakovas tinkamai rūpinasi ir prižiūri nepilnamečius vaikus, mano, kad jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų tėvu labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, kuriame visą laiką gyveno šeima, taigi atsakovas turi ne tik pakankamai erdvės vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimui, bet šis butas vaikams yra įprasta vieta, vaikai laiko šį butą namais, tuo tarpu gyvenamosios vietos pasikeitimas vaikams kelia stresą ir neigiamus išgyvenimus. Nurodė ir tai, kad atsakovo, skirtingai nei ieškovės, darbo grafikas yra lankstus, jis turi galimybę daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, t. y. nuvežti vaikus į ugdymo ar mokymo įstaigas ir iš jų pasiimti, nuvežti vaikus į lankomus būrelius, susitikimus su draugais ir pan. ir tai nuolat daro. Atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, mano, kad ieškovė turėtų teikti 150–200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Vaikų motina, t. y. ieškovė, turi dalyvauti vaikų auklėjime, todėl, atsakovo manymu, teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, ieškovė galėtų nevaržomai bet kuriuo jai patogiu metu matytis ir bendrauti su vaikais, lygiomis teisėmis su atsakovu dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, atsižvelgiant į vaikų interesus, jų sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir lankomų būrelių tvarkaraštį bei gerbiant vaikų nuomonę ir išreikštus pageidavimus, todėl nėra tikslinga nustatyti specialią bendravimo su vaikais tvarką.
6. Atsakovo atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį pažymima, jog butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo ir jame gyvena nuo 2007 metų. Akivaizdu, jog atsakovas iki santuokos, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini)., buvo įsigijęs visus daiktus, kurie nurodyti patikslintame ieškinyje, išskyrus dulkių siurblį „Samsung“ bei lygintuvą „Bosch“. Atsakovas neprieštarauja, jog minėti daiktai būtų priteisti atsakovui, o iš jo būtų priteista kompensacija ieškovei. Tuo tarpu kiti ieškovės nurodomi daiktai negali būti dalijami, nes jie buvo įgyti ne santuokos metu, o priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat nesutinka dėl kompensacijos už būsto pagerinimą priteisimo ieškovei, kadangi nei ieškovės, nei šalių šeimos lėšos, padarytos žalos atlyginimui (remontui), panaudotos nebuvo. Nurodė, kad iki santuokos pradžios padarytos žalos minėtam būstui atlyginimo tarp atsakovo ir UAB „Nikansta“ buvo pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, todėl įgyvendinant susitarimo sąlygas 2012 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Nikansta“ pervedė atsakovui sutartą žalos atlyginimo sumą. Minėtos lėšos ir buvo panaudotos atsakovo padarytos žalos atlyginimui, t. y. buvo pakeisti buto langai. Ieškovės reikalavimai dėl vaikų daiktų, santaupų grąžinimo bei kirpėjos reikmenų grąžinimo nėra pagrįsti, nepateikta jų įsigijimą patvirtinančių duomenų, dėl to pagrindo tenkinti tokį reikalavimą nėra.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad institucija neturi duomenų apie tėvų E. B. ir M. B. netinkamą tėvų valdžios vykdymą. 2020 m. liepos 20 d. gautas policijos pranešimas dėl E. B. ir M. B. konflikto, tačiau vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. 2020 m. lapkričio 14 d. gautas policijos pranešimas dėl galimo smurto vaikų akivaizdoje, nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. 2020 m. lapkričio 17 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, parengtas pagalbos šeimai planas. 2020 m. gruodžio 10 d. gautas M. B. pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo dukters atžvilgiu, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2020 m. gruodžio 30 d. gautas E. B. pranešimas dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, tačiau pažeidimų nenustatyta. Buvo patikrintos abiejų tėvų gyvenamosios aplinkos sąlygos, nustatyta, kad abu tėvai gali užtikrinti vaikams tinkamą gyvenimo aplinką. Pažymėjo, kad vaikai dabar gyvena su mama, nėra duomenų, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikais, dėl to mano, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina neprieštarauja vaikų interesams ir jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies:
1) nutraukti M. B. ir E. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 238;
2) pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės;
3) po santuokos nutraukimo atsakovui M. B. palikti jo pavardę – B., ieškovei E. B. palikti santuokinę pavardę – B.;
4) nustatyti nepilnamečio Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. B.;
5) priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ž. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę E. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
6) priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą nepilnametei dukrai J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. gruodžio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę E. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
7) sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai;
8) nustatyti M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ž. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusia (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nurodant, kad:
8.1) kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovas 17.30 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19.30 val.; atsakovas nuveža vaikus (-ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu laiku;
8.2) atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;
8.3) atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;
8.4) atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Velykas, pasiimant vaikus iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 10.00 val. ir grąžina pirmą Velykų dieną 20.00 val., nelyginiais metais – antrą Velykų dieną nuo 10.00 iki 20.00 val.;
8.5) per oficialias šventes ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.;
8.6) vasaros atostogų metu vaikai su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atsakovo atostogų dieną 12.00 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, ieškovę įspėja prieš vieną mėnesį;
8.7) vasaros atostogų metu vaikai su ieškove būna 14 paeiliui einančių dienų ieškovės kasmetinių atostogų metu; ieškovė apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, atsakovą įspėja prieš vieną mėnesį;
8.8) jei ieškovės ir atsakovo atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;
8.9) atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.;
8.10) atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie jo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą;
8.11) ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.
8.12) šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaikų interesus;
8.13) šalys savo teisę bendrauti su vaikais turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir interesų;
9) priteisti ieškovei E. B. iš atsakovo M. B. 884,40 Eur kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, įpareigojant atsakovą M. B. sumokėti priteistą sumą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
10) priteisti atsakovui M. B. daiktus: romanetes visų kambarių langams, šviestuvą, komodą, kilimą, sofą-lovą, džiovyklę „Samsung“, išskleidžiamą virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, dulkių siurblį „Samsung“, garinį lygintuvą „Bosch“, turistinę valtį „Beaver“;
11) priteisti ieškovei E. B. 2 299,30 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį;
12) įpareigoti atsakovą M. B. ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei E. B. vaikų poreikių tenkinimui reikalingus ir santuokos nutraukimo byloje nedalijamus baldus: baltą komodą AMORE su 7 stalčiais, kurios vertė – 667 Eur; 2 viengules baltos spalvos lovas AMORE su kojūgaliu, kurių vertė – 1 104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur, po santuokos nutraukimo nedalijami ir perduotini ieškovei nepriteisiant kompensacijos, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai šalių vaikai;
13) įpareigoti atsakovą M. B. ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovei E. B. kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis;
14) įpareigoti atsakovą M. B. ne vėliau kaip per 10 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. turtą – 200 Eur – vaikų santaupas;
15) nepilnamečio sūnaus Ž. B. ir nepilnametės dukters J. B. turto: 200 Eur piniginių lėšų, esančių taupyklėje, ir sūnaus Ž. B. asmeninėje kaupiamojoje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų (281,20 Eur) ir dukters J. B. asmeninėje kaupiamojoje sąskaitoje AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų (2 923,98 Eur); sūnaus Ž. B. ir dukters J. B. lėšų, kaupiamų investicinio draudimo PLIUS sutarčių Nr. 825657 ir Nr. 825656 pagrindu (draudimo bendrovė Compensa Life Vienna Insurance Group SE, atstovaujama Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo) tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. B.;
Teismas kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo M. B. ieškovei E. B. 2 142 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo M. B. 207 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nusprendė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytas ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus sprendimui panaikinti.
2. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – duomenis apie ikiteisminius tyrimus bei ieškovės pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas šalių ginčas bei įvertinęs šalių paaiškinimus nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo. Esant aplinkybių visumai teismas manė, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, agresyviai ir nepagarbiai elgėsi su ieškove ir toks elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.155 straipsnis). Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė, atsižvelgiant, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė (CK 3.69 straipsnis). Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).
3. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esamą informaciją vaikų ryšys su abiem tėvais nurodytas kaip geras ir stiprus, abu tėvai pagal asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, užimtumą, gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, jiems yra svarbesnis motinos nuolatinis dėmesys ir rūpestis, reikalingesnė yra motinos priežiūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000). Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada, teismo psichologės nuomone, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje. Ieškovės ieškinys tenkintinas ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieškove).
4. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė savo siūlomą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu jos pateiktomis sąlygomis. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis nevaržomai leistų ieškovei matytis su vaikais, ieškovei ir vaikams patogiu laiku, šalims suderinus sąlygas. Tuo tarpu ieškovės siūlomų sąlygų neanalizavo, iš esmės nei pritarė jos siūlomai tvarkai, nei nurodė, kuo konkrečiai ji būtų netinkama ir keistina, savo siūlymų ir sąlygų dėl bendravimo tvarkos nepateikė. Teismo posėdžių metu pažymėjo, kad abu tėvai turi nevaržomai ir kuo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime ir priežiūroje, jo manymu, bendravimo tvarkos nustatymas netikslingas, vaikų tėvai turi taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu, atsižvelgdami į vaikų interesus, susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, byloje pateiktus duomenis apie teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais laikymąsi, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus, išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą nuomonę bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nesant ginčo dėl išlaidų dydžio, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė E. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nurodė, kad byloje nė viena šalis nepateikė įrodymų apie atsakovui M. B. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų medžiagų pirkimą, remontą atlikusių asmenų samdymą, darbų apmokėjimą. Nurodė, kad remontas atliktas prieš kelerius metus ir jokie mokėjimus patvirtinantys įrodymai nebuvo išsaugoti. Ieškovė nurodė, kad dalį darbų (pavyzdžiui, tapetavimą) atliko pačios šalys, taip pat nurodė, kad remonto darbų atlikimo metu šeima gyveno pas atsakovo tėvus, atsakovas šias aplinkybes neigė. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kurios darytos atsakovo bute, matyti ir ieškovė su atsakovu ir jų vaikai, taip pat matyti, kad buto įrengimas pasikeitęs – skirtinga sienų spalva, langų apdaila, baldai. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad, šeimai gyvenant ilgiau nei dešimt metų bute bei turint mažų vaikų, kyla poreikis bent minimaliai pagerinti buitį – atlikti remontą ir įsigyti bent keletą naujų daiktų, baldų. Kadangi teismui nepateikta jokių duomenų apie atliktų darbų kainą, remontui reikalingų medžiagų įsigijimą ir jų vertę, bei atsakovui nenurodžius jokios galimos atliktų remonto darbų kainos, būsto pagerinimo vertė laikytina ta, kurią nurodė ieškovė. Teismo vertinimu, 3 500 Eur suma būsto remontui, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias remonto darbų ir priemonių kainas, į tai, kad į šią kainą įeina ir langų pakeitimas (abi šalys pripažino, jog bute buvo pakeisti langai), laikytina protinga ir labai tikėtina. Taip pat pritartina, kad turi būti atsižvelgiama į nusidėvėjimo faktorių, dėl to ieškovė nurodomą remonto kainą sumažina 20 proc. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, kad bent dalis remonto darbų, t. y. langų pakeitimas bute, buvo atliktas iš atsakovo asmeninių lėšų. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžių metu duotuose paaiškinimuose nurodė, jog butą įsigijo 2007 m. ir statytojas- pardavėjas dėl tam tikrų defektų – broko 2012 metais atsakovui išmokėjo žalos atlyginimą. Atsakovas į bylą pateikė žalos atlyginimo išmokėjimą pagrindžiantį įrodymą, kuris patvirtina, kad atsakovui išmokėta 4 450 Lt (1 289 Eur) kompensacija. Teismo vertinimu, nors šie pinigai atsakovui buvo išmokėti jau gyvenant santuokoje, tačiau žalos atlyginimas kilo atsakovo asmeninio turto įsigijimo sandorio pagrindu. Taigi žalos atlyginimas – išmoka, gauta už asmeninio turto praradimą ar sugadinimą, laikytina asmenine atsakovo – turto savininko – nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog ieškovės nurodomas buto remonto išlaidų dydis turi būti sumažintas atsakovo gautos žalos atlyginimo sumos dydžiu. Laikytina, kad būsto remonto išlaidos yra 2 211 Eur (3 500 Eur -1 289 Eur), atėmus 20 proc. dydžio nusidėvėjimą bei dalijant šia sumą tarp šalių (2 211 Eur / 2 – 20 proc.) ieškovei iš atsakovo priteisina 884,40 Eur kompensacija už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Atsakovas įpareigotinas šią sumą sumokėti ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos nuotraukos ir liudytojų pateikti paaiškinimai apie namuose įgytus baldus, pastebėtus lankantis šalių namuose, leidžia daryti išvadą, kad kai kurie baldai bute buvo pakeisti. Teismo vertinimu, labiau įtikinama ieškovės pozicija, kad baldai buvo įgyti šalims vedant bendrą ūkį, šeimos poreikių tenkinimu iš šeimos lėšų ir palaipsniui nei atsakovo dėstoma pozicija, kad jis šiuos baldus įgijo iki santuokos (ir naudojo apie 14 metų), o buto baldų perstatymas buvo atliktas tuos pačius baldus pernešant iš kito kambario ar atvežant iš sodo. Ieškovė nurodo turto vertę – 6 107 Eur, ieškovė taiko 20 proc. nusidėvėjimą, dėl to kompensacijos suma sudaro 2 443 Eur. Atsakovas savo siūlymo dėl kai kurių daiktų vertės nepateikė, todėl teismas manė, kad ieškovės nurodoma kaina su 20 proc. nusidėvėjimu yra adekvati. Dėl kai kurių daiktų tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo vertinimą ir internete esančias panašių daiktų pardavimo kainas. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ar tam tikros srities specialistai šių daiktų neapžiūrėjo ir nevertino, byloje nebuvo atliktas nei šių daiktų vertės nustatymas (ekspertizė, specialisto išvada), nei jų būklės patikrinimas. Dėl to teismas negali konkrečiai atsakyti, kurio iš šalių pateiktose skelbimų nuotraukose, kuriose nurodoma daiktų kaina, daiktai yra panašesni į šalių įgytus daiktus ir kurio iš šalių nurodoma daikto vertė yra realesnė. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nurodė skirtingas turto vertes bei objektyviais duomenimis nepagrindė jų vertės nustatymo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nusprendė, kad optimaliausiai šių konkrečių daiktų vertę atitiktų skaičiuojant šalių nurodytą vidurkį. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad tokie namų baldai ir apyvokos daiktai kaip valgomasis stalas ir džiovyklė dėl savo paskirties ir kasdienio naudojimo nusidėvi greičiau, dėl to šių daiktų nusidėvėjimo procentą nustatyti sunku, juolab, kad teismui nėra pateikta ir nei preliminariai nurodyta, prieš kiek metų šie daiktai buvo įgyti ir naudojami. Taigi teismas nustatė, kad bendra dalytino turto vertė – 4 598,60 Eur. Atsakovui priteisiami daiktai: romanetės visų kambarių langams, šviestuvas, ruda komoda, raudonas natūralios vilnos kilimas, sofa-lova, džiovyklė „Samsung“, išskleidžiamas virtuvinis stalas su 4 kėdėmis, dulkių siurblys „Samsung“, garinis lygintuvas „Bosch“, laisvalaikio prekė – turistinė valtis „Beaver“. Ieškovei priteistina 2 299,30 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui (CK 3.120 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys patvirtino, jog ieškovės nurodyti baldai buvo įgyti ir yra reikalingi vaikų poreikių tenkinimui, į tai, kad atsakovas patvirtino, jog nurodyti daiktai yra jo namuose ir šis turtas nėra parduotas, sugadintas ar kitaip prarastas, teismas nusprendė, kad šis turtas turi būti perduotas ieškovei, su kuria nustatytina vaikų gyvenamoji vieta. Taip pat atsakovas įpareigotinas perduoti ieškovei vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasus).
7. Teismo vertinimu, pagrindo manyti, jog atsakovas kirpimo reikmenis būtų pirkęs savo reikmėms iki santuokos, nėra. Labiau tikėtina, tai teismo posėdžio metu ir patvirtino pats atsakovas, jog šie reikmenys buvo nupirkti ieškovei tuo tikslu, kad ji vykdytų kirpėjos veiklą, tobulintųsi, nes turi šiai veiklai vykdyti reikalingą kvalifikaciją. Nė viena iš ginčo šalių teismui nepateikė lagaminėlio įsigijimo laiką ir kainą patvirtinančių duomenų, dėl to pagrindo pripažinti, kad šios priemonės buvo įgytos atsakovo asmeninėn nuosavybėn iki santuokos sudarymo, nėra. Atsižvelgiant į šių daiktų pobūdį, į tai, kad ieškovė turi kirpėjos kvalifikaciją ir pateikė tai pagrindžiantį dokumentą, šis kirpėjos reikmenų lagaminėlis laikytinas asmeninio naudojimo daiktais, reikalingais individualiai veiklai vykdyti, dėl to atsakovas įpareigotinas grąžinti kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis ieškovei. Kadangi įrodyti taupyklėje esančių piniginių lėšų vertę ir tai, kas, kada, kiek lėšų įmetė į taupyklę, praktiškai neįmanoma, ieškovė teigė, jog taupyklėje pinigų yra, o atsakovas pripažino, kad taupyklėje esanti piniginių lėšų suma yra 200 Eur, būtent šią sumą atsakovas įpareigotinas grąžinti vaikams santaupas, perduodant taupyklę su 200 Eur arba 200 Eur vaikų motinai ir piniginių lėšų tvarkytojai. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą bei tai, kad ieškovė – vaikų mama – yra paskirta vaikams atsakovo mokėtino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ieškovės reikalavimas skirti ją nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise tenkintinas.
8. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytos ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Ieškovė patyrė 2 505 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimų patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 67,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 254,50 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų atlyginimo. Be to, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina likusi dalis 207 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista arba jos mokėjimas buvo atidėtas. Atsakovas patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidų, todėl atsakovui priteistina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos, t. y. 10 procentų – 180 Eur. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 142 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu M. B., priteisti iš ieškovės E. B. 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (Ž. B. ir J. B.), ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas visada tiek moraliai, tiek materialiai rėmė šeimą, nuo santuokos pradžios iki 2020 metų iš esmės tik iš atsakovo pajamų buvo išlaikoma šeima (atsakovas M. B. apmokėdavo visus šeimos narių poreikius, mokėdavo mokesčius, skirtus būsto išlaikymui, pirko namų apyvokos daiktus, maistą, skyrė pinigų laisvalaikio reikmėms ir pan.), o ieškovė įsidarbino tik 2018 metais. Duomenys, įrodantys aplinkybes, jog atsakovas išlaikė šeimą, buvo pateikti su atsakovo procesiniais dokumentais. Buvo teikiami papildomi duomenys, įrodantys, jog ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės yra neteisingos. Nors, atsakovo nuomone, iš esmės dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, atsakovas neprašė nutraukti santuokos dėl ieškovės kaltės, mano, kad šiuo konkrečiu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai – abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir šiuo metu nebėra galimybės atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisiškai reikšmingų aplinkybių ieškovė neįrodė. Pirmosios instancijos teismas tendencingai ir šališkai iš vieno konfliktinio epizodo padarė išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas neva išvarė ieškovę iš namų. Pačios ieškovės pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad ji surado nuomojamą būstą ir pati savo laisva valia ten persikraustė. Taip pat ieškovės elgesys, provokuojant konfliktus ir juos įrašant, negali būti vertinamas kaip lojalus sutuoktinio elgesys. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kad ieškovė klaidino teismą dėl to, kad atsakovas neskyrė lėšų vaikų išlaikymui, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie itin konfliktiškus šalių santykius, kurie suponuoja išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai, pagrindžiantys tik vieno sutuoktinio kaltę, todėl santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas svarbu ne tik apsaugoti vaiko interesus, bet ir užtikrinti vaiko tėvų lygiateisiškumą. Bylos nagrinėjimo eigoje institucija nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu ji galėtų prieštarauti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Teismo psichologė išreiškė neutralią nuomonę, nes taip pat nenurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu kokia nors forma galėtų prieštarauti vaikų interesams. Pirmosios instancijos teismas pamiršo paminėti, jog teismo psichologei J. B. išreiškė norą gyventi su tėčiu, Ž. B. nurodė, kad gerai jaučiasi gyvendamas tiek su tėčiu, tiek ir su mama. Kitaip tariant, nė vienas iš vaikų neišreiškė noro pasirinkti gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovo nuomone, vaikams gyvenant su ieškove nėra užtikrinamos tinkamos vaikų gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygos. Šalių nepilnamečiai vaikai su ieškove gyvena nuomojame bute, kuris nepriklauso ieškovei nuosavybės teise, o yra nuomojamas, be to, butas yra tik vieno kambario (28 kv. m), todėl vaikams nėra užtikrinama galimybė turėti tinkamas augimo ir mokymosi sąlygas. Tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas (65 kv. m). Butas su visais patogumais, švarus, sanitarinės sąlygos geros. Vaikai turi atskirus kambarius su visais reikalingais baldais, t. y. vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, pažymėtina, jog vaikai ilgą laiką gyveno minėtame būste, jiems yra žinoma socialinė aplinka. Tačiau dėl šių aspektų pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo argumentus tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas iki santuokos buvo įsigijęs visus daiktus, kurie nurodyti patikslintame ieškinyje, išskyrus dulkių siurblį bei lygintuvą. Įvertinant tai, jog kiti patikslintame ieškinyje nurodyti daiktai atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai jie negali būti dalijami, kadangi santuokos nutraukimo metu dalijamas tik tas turtas, kuris sutuoktinių įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė neįrodė, kad minėti daiktai įgyti santuokos metu, todėl teismas nepagrįstai juos pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat lieka nesuprantama, kokiais kriterijais remdamasis teismas nustatė minėto turto kainas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nė viena šalis nepateikė įrodymų apie remontui reikalingų medžiagų pirkimą, remontą atlikusių asmenų samdymą, darbų apmokėjimą, todėl vėl lieka neaišku, kodėl teismas ieškovės nurodytas aplinkybes laikė įrodytomis ir kodėl taikė 20 procentų dydžio kainų mažinimą dėl nusidėvėjimo. Vaikams priklausantis turtas neturi būti dalijamas tarp sutuoktinių, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl šalių vaikams priklausančių baldų perdavimo, kuriais jie naudojasi būdami pas atsakovą. Atsižvelgiant į nuomojamo būsto dydį, lieka neaišku, kaip ieškovė tuos baldus naudos. Nors byloje nėra įrodymų, kad kirpimo reikmenys yra ieškovės nuosavybė, teismas vėlgi be tam reikalingo pagrindo laikė, kad šis daiktas jai reikalingas veiklos vykdymui ir nepagrįstai įpareigojo jį grąžinti (nors net nebuvo ginčo, kad šį daiktą pirko atsakovas).
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1444-639/2021 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovė, paauginusi vaikus, pradėjo dirbti 2017 metais ir pati, kaip sugebėjo, išlaikė nepilnamečius vaikus. Taigi apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas visada tiek moraliai, tiek materialiai rėmė šeimą, nuo santuokos pradžios iki 2020 metų iš esmės tik iš atsakovo pajamų buvo išlaikoma šeima, yra deklaratyvus, neatitinkantis tikrovės. Atsakovas ieškovės kaltės iš viso neįrodinėjo, apeliaciniame skunde teigdamas, kad nors iš esmės dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, atsakovas neprašė nutraukti santuokos dėl ieškovės kaltės, mano, kad šiuo konkrečiu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai – abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir šiuo metu nebėra galimybės atkurti darnius santuokinius ryšius. Tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir šalių santuoka iširo. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo esminių sutuoktinių pareigų pažeidimo. Teismas, paneigdamas tokią atsakovo poziciją, pagrįstai sprendė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto ir nors ikiteisminis tyrimas 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atsakovas konflikto buvimo neneigia. Ikiteisminis tyrimas 2020 m. lapkričio 14 d. pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, požymius. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai. Pirmosios instancijos teismas klausimą, dėl kieno kaltės iširo šalių santuoka, sprendė remdamasis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, nustatančia bendruosius pagrindus, kuriems esant sutuoktinis gali būti pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina atsakovo kaltę, nenukrypo nuo įrodinėjimo naštos šios kategorijos bylose paskirstymo taisyklių, teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovas yra kaltas dėl iširusios santuokos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo atmestini kaip nepagrįsti.
15. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog nuo vaikų gimimo ji augino vaikus, rūpinosi jų poreikiais, jų emocine ir fizine sveikata, todėl ji ilgą laiką nedirbo, kol vaikai išėjo į ugdymo ar mokymosi įstaigas. Dabartinę gyvenamąją vietą ji buvo priversta susirasti greitai, nes atsakovo elgesys šalims gyvenant kartu pasidarė nebepakeliamas dėl pastovaus psichologinio smurto, įžeidinėjimų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Pagrindinis kriterijus, renkantis būstą, buvo panaši kaip prieš tai buvusi lokacinė vieta, kad vaikai galėtų lankyti tas pačias mokymo ar ugdymo įstaigas ir gerai pažinotų gyvenamąjį rajoną. Be to, jau 1,5 metų ieškovė turi nenumatytų didelių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procesais, šios civilinės bylos nagrinėjimu, nes dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė nuolat turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, antstolį, teismą, teikti visokius prašymus, skundus, kad būtų apgintos jos ir nepilnamečių vaikų teisės, sveikata, ramybė ir ji galėtų ramiai auginti vaikus ir dirbti. Todėl ji negalėjo leisti sau išsinuomoti greitai didesnio būsto, tačiau šiuo metu ieškosi ir pasibaigus apeliaciniam procesui, ieškovė išsinuomos 2–3 kambarių būstą, kad šalių vaikams būtų sudarytos kuo palankesnės gyvenimo sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino teismui, kad, be gaunamų pajamų (ir vaiko pinigų), jai padeda šeimos nariai (ieškovės mama, 3 broliai ir 3 seserys), todėl turi galimybę patenkinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius. Be to, ieškovė yra įgijusi plataus profilio kirpėjo kvalifikaciją, prieš kelerius metus kurį laiką dirbo kirpėja, todėl visada turi galimybę papildomai užsidirbti ir gauti pajamų. Taigi atsakovo teiginys, kad vaikams gyvenant su ieškove nėra užtikrinamos tinkamos vaikų gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygos, yra neteisingas, netgi melagingas. Teismas, remdamasis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada, teismo psichologės nuomone, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pagrindinį dėmesį skyrė objektyviųjų kriterijų, t. y. aplinkybių, nulemiančių svarbiausių vaikų interesų tenkinimą, nustatymui. Įvertino kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas bei vaikų norus ir pažiūras. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas pamiršo paminėti psichologei nurodytą vaikų nuomonę apie gyvenamąją vietą, jog teismas nepasisakė dėl šalių gyvenamuosiuose būstuose esančias sąlygas ir jų tinkamumą šalių nepilnamečiams vaikams. Teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pagrindė ir motyvavo savo sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad šalys santuokos metu įsigijo minėtus kilnojamuosius daiktus, pripažino juos bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovės prašymu priteisė šiuos daiktus natūra atsakovui, o ieškovei priteisė kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Skundžiamame sprendime teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovės nurodyti baldai, reikalingi vaikų poreikių tenkinimui, turi būti perduoti ieškovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Atsižvelgdamas į ginčo daiktų (kirpėjos reikmenų lagaminėlis) pobūdį, į tai, kad ieškovė turi kirpėjos kvalifikaciją ir pateikė tai pagrindžiantį dokumentą, teismas pagrįstai laikė, kad šis kirpėjos reikmenų lagaminėlis yra asmeninio naudojimo daiktas, reikalingas individualiai veiklai vykdyti, dėl to teisėtai įpareigojo atsakovą grąžinti kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis ieškovei.
16. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas, dėl to pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovės reikalavimai iš dalies pagrįsti ir įrodyti, todėl iš dalies tenkino ieškovės ieškinį. Teismo motyvai ir padarytos išvados pagrįsti, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
19. Teisme gautas atsakovo M. B. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodoma, kad šiuo metu abu ieškovės E. B. ir atsakovo M. B. mažamečiai vaikai – dukra J. B. ir sūnus Ž. B. – išreiškė norą gyventi su tėčiu, t. y. atsakovu. Siekiant kuo objektyviau išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, mano, kad būtų tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išklausyti šalių nepilnamečių vaikų nuomonės dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo.
20. Ieškovė atsiliepimu į prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas viso civilinio proceso metu nepilnamečiams vaikams dėl gyvenamosios vietos daro psichologinį spaudimą, vaikais manipuliuoja. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įvairių institucijų vaikų apklausų metu surinktais duomenimis. Specialistų išvadų duomenimis, vaikai galbūt jaučia įtampą dėl susiklosčiusios situacijos, prisiima per daug atsakomybės. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių ir interesus, vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
22. Teismo vertinimu, siekiant apsaugoti šalių vaikų interesus ir jų psichologiškai daugiau netraumuoti, nėra pagrindo pakartotinai jų apklausinėti. Vertinant esminių aplinkybių pasikeitimą per vaiko interesų prizmę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vaikai išreiškia kategorišką poziciją dėl jų gyvenimo su tėvu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių vaikai yra vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pakankamai išsamūs, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai buvo ne kartą apklausti įvairių institucijų, nepilnamečiai vaikai dėl susiklosčiusios situacijos galimai jaučia didelę įtampą, atsižvelgdamas į vaikų amžių ir interesus, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas ir nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės E. B. ieškinys atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų.
24. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija ir nurodo motyvus ir argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria:
1) pripažinta, kad ieškovės E. B. ir atsakovo M. B. santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės;
2) šalių nepilnamečių vaikų – Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina – ieškove E. B.;
3) ieškovei E. B. iš atsakovo M. B. priteista 884,40 Eur kompensacija už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą;
4) ieškovei E. B. priteista 2 299,30 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį (išskyrus dulkių siurblį „Samsung“ bei lygintuvą „Bosch“);
5) atsakovas M. B. nepriteisiant jam kompensacijos įpareigotas perduoti ieškovei E. B. santuokos nutraukimo byloje nedalijamus ir vaikų poreikių tenkinimui reikalingus baldus – baltą komodą AMORE su 7 stalčiais, kurios vertė – 667 Eur; 2 viengules baltos spalvos lovas AMORE su kojūgaliu, kurių vertė – 1 104 Eur; rudos spalvos rašomąjį stalą, kurio vertė 958 Eur; baltą vaikų rūbų spintą, kurios vertė 320 Eur; stalinį šviestuvą, kurio vertė 132 Eur;
6) atsakovas M. B. įpareigotas grąžinti ieškovei E. B. kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis.
25. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ginčijamos dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Dėl skundžiamo sprendimo ginčijamos dalies teisėtumo
26. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir argumentams.
27. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.
28. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (226). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai ir šališkai iš vieno konfliktinio epizodo padarė išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas neva išvarė ieškovę iš namų. Pačios ieškovės pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad ji surado nuomojamą būstą ir pati savo laisva valia ten persikraustė. Taip pat ieškovės elgesys provokuojant konfliktus ir juos įrašant, negali būti vertinamas kaip lojalus sutuoktinio elgesys. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kad ieškovė klaidino teismą dėl to, kad atsakovas neskyrė lėšų vaikų išlaikymui, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie itin konfliktiškus šalių santykius, kurie suponuoja išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai, pagrindžiantys tik vieno sutuoktinio kaltę, todėl santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
29. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
30. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 14 d. tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu M. B. nežymiai sužalojo savo sutuoktinę E. B. bei mažametę dukrą J. B. norėdamas iš jų atimti telefoną su garso įrašu, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje atsakovo atžvilgiu nutraukė konstatavusi, jog nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad šie veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiųjų tyčinį sužalojimą, t. y. nenustačiusi įtariamojo veiksmuose būtino aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės ir atsakovo bendravimo, užfiksuoto byloje pateiktame garso įraše, turinio matyti, kad atsakovas su ieškove bendrauja šiurkščiai ir nepagarbiai, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius ir žeminančio turinio žodžius. Garso įraše užfiksuota, kaip atsakovas liepia ieškovei palikti jo namus, dėl to ieškovė išsikėlė iš atsakovo namų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių atsakovo veiksmų nepaneigia ir nepateisina nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovė pati provokavo konfliktus, kad darydama garso įrašą nesielgė lojaliai, klaidino teismą dėl to, kad atsakovas neskyrė lėšų vaikų išlaikymui ar kad ieškovė išsikraustydama iš atsakovo namų pati susirado nuomojamą būstą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ir dėl ankstesnio konflikto ieškovė kvietė policijos pareigūnus ir kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Iš teismui pateikto Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro 2021 m. rugsėjo 29 d. pagalbos plano matyti, kad atsakovas nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, situacija pagerėjo tik įsikišus antstoliams, institucijos teigimu, M. B. atsisakė mediacijos paslaugos, nelinkęs bendradarbiauti, nepriima socialinių paslaugų, turi savo griežtą nuomonę, neatsižvelgia į rekomendacijas. Tai rodo, kad būtent atsakovas nedėjo pastangų išspręsti problemas ir tokiu būdu išsaugoti santuoką. Nepaisant to, atsakovui atsiprašius, ieškovė kuriam laikui buvo susitaikiusi su atsakovu. Atsakovas, be savo teiginių, jog ieškovė jį provokuoja ir kt., nenurodė ir nepateikė teismui jokių ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų.
32. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, esant byloje nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog būtent atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, agresyviai ir nepagarbiai elgėsi su ieškove ir toks elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
33. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – Ž. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, teismo nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų ir tėvo M. B. laikina bendravimo tvarka. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog bylos nagrinėjimo eigoje išvadą teikianti institucija nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu ji galėtų prieštarauti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Teismo psichologė išreiškė neutralią nuomonę, nes taip pat nenurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu kokia nors forma galėtų prieštarauti vaikų interesams. Pirmosios instancijos teismas pamiršo paminėti, jog teismo psichologei J. B. išreiškė norą gyventi su tėčiu, Ž. B. nurodė, kad gerai jaučiasi gyvendamas tiek su tėčiu, tiek ir su mama. Kitaip tariant, nė vienas iš vaikų neišreiškė noro pasirinkti gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovo nuomone, vaikams gyvenant su ieškove nėra užtikrinamos tinkamos vaikų gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygos. Tuo tarpu vaikams gyvenant su atsakovu būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, kadangi vaikai ilgą laiką gyveno atsakovo būste, jiems yra žinoma socialinė aplinka. Atsakovo teigimu, dėl šių aspektų pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
34. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Pažymėtina, kad Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Be to, tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000, 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išsamiai ištyrė ir įvertino visas reikšmingus įrodymus ir aplinkybes. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kiekvieno iš tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiams vaikams. Ieškovės gyvenamoji vieta yra laikina, ji, tikėtina, keisis, ieškovė ketina persikelti į dviejų kambarių butą, todėl šiuo metu esančios buitinės sąlygos nėra svarbiausias ir lemiamas kriterijus, nustatant vaikų gyvenamą vietą. Abu tėvai žalingų įpročių neturi, tiek ieškovė, tiek atsakovas stengiasi užtikrinti vaikų poreikius, sudarydami tinkamas buitines sąlygas, užtikrindami jų lavinimą, užimtumą, turiningą laisvalaikio praleidimą. Abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą. Vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs. Vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus, vaikai išsako savo nuomones, kylančias problemas tiek tėčiui, tiek mamai. Vaikai nurodo, kad labiausiai juos myli tėtis ir mama. Vaikai nurodė, kad būdami pas tėtį pasiilgsta mamos, o būdami pas mamą – tėčio. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog perka vaikams rūbus, tai patvirtina, kad abi šalys prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nė vienai šaliai nesuteikia prioriteto, sprendžiant, su kuo turėtų gyventi vaikai. Byloje pateiktais duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais šalių parodymais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lankosi vaikų ugdymo įstaigose, domisi vaikų ugdymu ir jų pasiekimais. Kaip matyti iš pačių vaikų išsakytų nuomonių pokalbyje su psichologe mama ugdo vaikų savarankiškumą, juos prižiūri, tvarko namus ir gamina valgį, žaidžia su vaikais. Leisdami laiką su tėvu vaikai laisvalaikį praleidžia turiningai, užsiimdami įvairiapusiška veikla, bendrauja su seneliais, kuriuos myli ir su kuriais sutaria. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikų interesais, nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kliudančius rūpintis vaikais.
36. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikų J. B. ir Ž. B. apklausų metu nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, bylos eigoje keitėsi. Vienu metu vaikai nurodė, kad yra patenkinti esamomis gyvenimo sąlygomis, gyvendami su mama, vėliau mergaitė teigė, kad nori gyventi su mama, o sūnus – kad jam geriau gyventi su tėčiu. Tačiau, pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 14 d., po gauto policijos pranešimo apie galimus vaikų teisių pažeidimus šeimoje individualių pokalbių su psichologe metu berniukas išreiškė nuomonę, jog vienodai myli abu tėvus, norėtų gyventi su mama, o mergaitė – kad norėtų gyventi su tėčiu, tačiau priežasčių negalėjo įvardyti. Šios aplinkybės kelia abejonių, ar vaikai apskritai jau geba tvirtai suformuluoti savo pažiūras. Psichologė pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad abu tėvai stengiasi su vaikais kurti puikų emocinį ryšį, abu siekia užtikrinti vaikams geras gyvenimo sąlygas, abu tėvai rūpinasi vaikais jų ugdymu. Tačiau pažymėjo, kad vaikai galbūt jaučia įtampą dėl susiklosčiusios situacijos, prisiima per daug atsakomybės, vaikų atsakymai į klausimus apie tėvus vienodai teigiami, informacija praktiškai identiška, vaikai siekia išlaikyti neutralumą tėvų atžvilgiu. Vaikai gyvenimo sąlygas pas kiekvieną iš tėvų iš esmės apibūdina vienodai – gyvenimo (buities) sąlygų neakcentuoja. Psichologė taip pat atkreipė dėmesį, kad galbūt tėvai negeba vaikams paaiškinti kilusios situacijos – paaiškinti gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, paaiškinti, kad nepaisant kilusios situacijos abu tėvai juos myli ir jais rūpinsis. Taip pat pažymima, kad šalių sūnus išreiškė norą gyventi su mama, dukra išreiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau šio savo pasirinkimo negalėjo argumentuoti, pažymėjo, kad to norėtų tėtis. Iš tiesų abu vaikai nurodė, kad mama šiuo klausimu su jais nėra kalbėjusi, tuo tarpu tėvas yra išreiškęs vaikams norą, kad vaikai gyventų pas jį, abu vaikai sakė, kad tėvelis žadėjo kažką jiems nupirkti. Psichologė nurodė, kad galbūt vaikams daromas spaudimas dėl gyvenamosios vietos – kalbama, kur ir su kuo vaikai turėtų gyventi, žadamos dovanos. Psichologė taip pat nurodė, kad vaikai teigiamai vertina šiuo metu nusistovėjusią bendravimo su tėčiu tvarką, abu nurodė, kad laiko, praleidžiamo su tėčiu, pakanka, užsiminė, kad kartais norėtų ir galėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu, pageidautų dažnesnių susitikimų. Taip pat abu vaikai akcentavo, jog gali kreiptis į kiekvieną iš tėvų, kai nori paskambinti kitam iš tėvų, abu tėvai neriboja galimybių bendrauti su kitu iš tėvų. Apibendrindama savo poziciją teismo psichologė nurodė, kad pritaria vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama neprieštarautų vaikų interesams.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais šių nustatytų aplinkybių nepaneigė. Vien tai, kad atsakovo gyvenamasis būstas yra didesnis, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad vaikai jau ilgą laiką – kol vyksta šalių ginčas – gyvena su mama, todėl vaikų, ypač mažamečių, gyvenamosios vietos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Byloje nėra pagrindo padaryti išvados, jog šalių vaikams gyvenat su ieškove, esanti aplinka jiems tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaikų normaliam vystymuisi. Priešingai, atskyrus tokio amžiaus vaikus nuo motinos tebesitęsiant šalių giliam konfliktui bylos nagrinėjimo metu, būtų pažeisti vaikų interesai. Vadovaujantis specialistų išvadomis, susipažinus su procesiniais dokumentais, vadovaujantis prioritetine vaiko teise į saugią aplinką, į tai, kad šalių vaikai maksimaliai bendrauja su tėvu, vaikams yra susiformavę pastovūs emociniai ryšiai su abiem tėvais, todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas šiuo metu pažeistų šalių vaikų interesus. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad svarbu atsižvelgti, jog vaikų tarpusavio santykiai yra prieraišūs, paremti bendra veikla, šiltu bendravimu, todėl vaikai neturėtų būti išskirti ir turėtų augti kartu. Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių ir kt., labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje.
38. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui vaikams gyvenat su ieškove ir esančiai aplinkai tapus nesaugiai, atsakovas turi galimybę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iki santuokos buvo įsigijęs visus daiktus, kurie nurodyti patikslintame ieškinyje, išskyrus dulkių siurblį bei lygintuvą. Todėl teismas nepagrįstai juos pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat lieka nesuprantama, kokiais kriterijais remdamasis teismas nustatė minėto turto kainas.
40. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
41. Priešingai nei atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tik įvertinęs ieškovės pateiktas nuotraukas bei liudytojų pateiktus paaiškinimus darė išvadą, kad labiau įtikinama ieškovės pozicija, jog ne tik siurblys „Samsung“ ir lygintuvas „Bosch“, bet ir kiti ieškinyje nurodyti daiktai buvo įgyti šalims vedant bendrą ūkį, šeimos poreikių tenkinimui iš šeimos lėšų ir palaipsniui nei atsakovo dėstoma pozicija, kad jis, pavyzdžiui, baldus įgijo iki santuokos (ir naudojo apie 14 metų), o buto baldų perstatymas buvo atliktas tuos pačius baldus pernešant iš kito kambario ar atvežant iš sodo. Pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieno daikto vertę, atsižvelgdamas tiek į ieškovės, tiek į atsakovo pateiktus įrodymus apie daiktų rinkos vertę (imdamas šalių nurodytų verčių vidurkį), taip pat į tai, jog dėl dalies daiktų atsakovas savo siūlymo dėl turto vertės nepateikė bei į ieškovės pasiūlytą nusidėvėjimo procentą, kurio atsakovas neginčijo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ar tam tikros srities specialistai šių daiktų neapžiūrėjo ir nevertino, byloje nebuvo atliktas nei šių daiktų vertės nustatymas (ekspertizė, specialisto išvada), nei jų būklės patikrinimas, todėl teismas negalėjo konkrečiai atsakyti, kurios iš šalių pateiktose skelbimų nuotraukose, kuriose nurodoma daiktų kaina, daiktai yra panašesni į šalių įgytus daiktus ir kurio iš šalių nurodoma daikto vertė yra realesnė. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nepateikė ir nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų nustatyta verte ir jiems nustatytų bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu.
42. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nė viena šalis nepateikė įrodymų apie remontui reikalingų medžiagų pirkimą, remontą atlikusių asmenų samdymą, darbų apmokėjimą, todėl vėl lieka neaišku, kodėl teismas ieškovės nurodytas aplinkybes laikė įrodytomis ir kodėl taikė 20 procentų dydžio kainų mažinimą dėl nusidėvėjimo.
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015).
44. Taip pat priešingai nei atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tik įvertinęs, jog iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kurios darytos atsakovo bute, matyti ir ieškovė su atsakovu ir jų vaikai, taip pat matyti, kad buto įrengimas pasikeitęs – skirtinga sienų spalva, langų apdaila, baldai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad, šeimai gyvenant ilgiau nei dešimt metų bute bei turint mažų vaikų, kyla poreikis bent minimaliai pagerinti buitį – atlikti remontą ir įsigyti bent keletą naujų daiktų, baldų. Nurodė, jog teismui nepateikta jokių duomenų apie atliktų darbų kainą, remontui reikalingų medžiagų įsigijimą ir jų vertę, bei atsakovui nenurodžius jokios galimos atliktų remonto darbų kainos, būsto pagerinimo vertė laikytina ta, kurią nurodė ieškovė. Teismo vertinimu, 3 500 Eur suma būsto remontui, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias remonto darbų ir priemonių kainas, į tai, kad į šią kainą įeina ir langų pakeitimas (abi šalys pripažino, jog bute buvo pakeisti langai), laikytina protinga ir labai tikėtina. Taip pat pritartina, kad turi būti atsižvelgiama į nusidėvėjimo faktorių, dėl to ieškovė nurodomą remonto kainą sumažina 20 proc., ir to ieškovas taip pat neginčijo. Tačiau teismas sutiko su atsakovu, kad dalis remonto darbų, t. y. langų pakeitimas bute, buvo atliktas iš atsakovo asmeninių lėšų (1 289 Eur), kadangi šie pinigai M. B. buvo išmokėti jau gyvenant santuokoje, tačiau žalos atlyginimas kilo atsakovo asmeninio turto įsigijimo sandorio pagrindu. Atsakovas vėlgi nenurodė ir nepateikė jokių šias nustatytas tikėtinas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos už ne esminį turto pagerinimą dydžiu.
45. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl šalių vaikams priklausančių baldų perdavimo, kuriais jie naudojasi būdami pas atsakovą, be to, atsižvelgiant į nuomojamo būsto dydį, lieka neaišku, kaip ieškovė tuos baldus naudos.
46. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi jis taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Daugeliu atveju šis principas detalizuotas teisės normose, reguliuojančiose atskirus turto padalijimo tarp sutuoktinių aspektus: teismas gali nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgdamas į jų vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); teismas gali nustatyti uzufruktą vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamoje patalpoje palikti gyventi kitą sutuoktinį, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.71 straipsnis 1 dalis); į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas neišieškant kompensacijos perduodamas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
47. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys patvirtino, jog ieškovės nurodyti baldai buvo įgyti ir yra reikalingi vaikų poreikių tenkinimui, į tai, kad atsakovas patvirtino, jog nurodyti daiktai yra jo namuose ir šis turtas nėra parduotas, sugadintas ar kitaip prarastas, pagrįstai sprendė, kad šis turtas turi būti perduotas ieškovei su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nepriteisiant kompensacijos atsakovui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl šalių vaikams priklausančių baldų perdavimo ieškovei nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
48. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog nors byloje nėra įrodymų, kad kirpimo reikmenys yra ieškovės nuosavybė, teismas vėlgi be tam reikalingo pagrindo laikė, kad šis daiktas jai reikalingas veiklos vykdymui ir nepagrįstai įpareigojo jį grąžinti (nors net nebuvo ginčo, kad šį daiktą pirko atsakovas).
49. Minėto CK 3.120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami ne tik daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, bet taip pat ir sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas kitas asmeninio pobūdžio turtas yra perduodamas neišieškant kompensacijos vienam ir kitam sutuoktiniui.
50. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra domenų, jog atsakovas kirpimo reikmenis būtų pirkęs savo reikmėms iki santuokos, į tai, kad nė viena iš ginčo šalių teismui nepateikė lagaminėlio įsigijimo laiką ir kainą patvirtinančių duomenų, į šių daiktų pobūdį, į tai, kad ieškovė turi kirpėjos kvalifikaciją ir pateikė tai pagrindžiantį dokumentą (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 003074), į tai, kad labiau tikėtina, ką teismo posėdžio metu ir patvirtino pats atsakovas, jog šie reikmenys buvo nupirkti E. B., tuo tikslu, kad ji vykdytų kirpėjos veiklą, pagrįstai sprendė, jog šis kirpėjos reikmenų lagaminėlis laikytinas asmeninio naudojimo daiktais, reikalingas individualiai veiklai vykdyti ir dėl to atsakovas įpareigotinas grąžinti kirpėjos reikmenų lagaminėlį su jame esančiais kirpimo reikmenimis, ieškovei. Atsakovo argumentai dėl kirpimo reikmenų perdavimo nepagrįstumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
51. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo ginčijamos dalies teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
54. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, taip pat atmestinas ir atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje advokato teisinei pagalbai apmokėti, tenkintinas. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Netenkinti atsakovo M. B. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovo M. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš atsakovo M. B. priteisti ieškovei E. B. 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.