Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. D., R. D. ir E. D., atstovaujamų V. D., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. D., R. D. ir E. D., atstovaujamų V. D., patikslintą ieškinį atsakovui G. D. dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams, trečiasis asmuo R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Visų pirma pažymėtina, kad, nors ieškovų atstovė apeliaciniu skundu ir prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir ieškovų atstovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, tačiau prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-19092-527/2021) patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų R. D. ir E. D. išlaikymui privalo mokėti po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis įmokomis, iš esmės prašo panaikinti tik dalį skundžiamo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų R. ir E. D. išlaikymo dydžio. Minėta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė E. D. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šiame procesiniame dokumente nepasisakys dėl ieškovei E. D. priteisto išlaikymo dydžio.

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl CPK 320 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo yra išaiškinęs, kad jame išreikštas ir įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum, kuris, inter alia (be kita ko), reiškia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016 21 punktą).

20. Tačiau Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad visuotinai pripažįstama ir tai, jog aptariamas principas nėra absoliutus, inter alia, tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) – paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, pan. Tokias pamatines vertybes paprastai įtvirtina, saugo ir gina demokratinių teisinių valstybių konstitucijos. Taigi principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi būti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, jog jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016 22, 23 punktus).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra šio principo išimčių. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, – siekis apginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

23. Pažymėtina, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas įtvirtina pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

24. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Už šios teisės įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, ieškovų atstovės apeliacinio skundo argumentus, 2024 m. birželio 19 d. nutartimi konstatavo, jog apeliacine tvarka tikrinamoje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (reikalavimų viršijimo aspektu) (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis), šalims suteikdamas galimybę pateikti savo poziciją dėl teismo aktyvaus procesinio elgesio. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad vertindamas duomenis apie atsakovo turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovas su sutuoktine 2024 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 328 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,0602 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius-pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė, kad MB (duomenys neskelbtini), kurios nariu yra atsakovas, 2023 m. uždirbo 6842 Eur pardavimo pajamų ir gavo 3078 Eur grynojo pelno. Šių duomenų atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neatskleidė. Be to, pradiniu ieškiniu ieškovų atstovė teismo prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 317 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nurodė, kad vaikų poreikiai per mėnesį sudaro atitinkamai: E. 774,25 Eur, R. 727,75 Eur, E. 734,42 Eur. Proceso eigoje patikslinusi ieškinį ieškovų atstovė teismo prašė priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur, nors vaikų poreikius nurodė tuos pačius, kaip ir pradiniame ieškinyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl ieškovų atstovės (motinos) finansinių galimybių teikti didesnę išlaikymo dydžio dalį.

28. Ieškovų atstovė 2024 m. birželio 25 d. procesiniame dokumente (registracijos Nr. DOK-15495) nurodė, kad ne tik sutinka, bet ir prašo teismo būti aktyviu šioje byloje. Nurodė, kad ieškovų atstovė, pirmosios instancijos teismui teikdama patikslintą ieškinį su prašoma priteisti mažesne išlaikymo suma nei buvo prašoma pradiniame ieškinyje, buvo suklaidinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos advokatės. Dėl šios priežasties ieškovų atstovė atsisakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugų, kadangi nebuvo tinkamai ginami ieškovų interesai. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti materialinis išlaikymas po 200 Eur kiekvienam vaikui yra labai mažas ir patenkintų tik minimalius vaikų poreikius.

29. Atsakovas 2024 m. liepos 2 d. procesiniame dokumente (registracijos Nr. DOK- 15729) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą baigė nagrinėti 2024 m. sausio 22 d. ir procesinio sprendimo paskelbimą atidėjo 2024 m. vasario 12 d. Atsakovas Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 328 sudarė tik 2024 m. vasario 2 d., t. y. baigus nagrinėti civilinę bylą iš esmės, kas reiškia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės atitinkamos aplinkybės net neegzistavo, todėl jis jų objektyviai ir negalėjo nurodyti. Jis su sutuoktine ilgą laiką nuomojosi būstą, už kurio nuomą kartu su komunaliniais mokesčiais kas mėnesį žiemos sezonu išleisdavo apie 550 Eur, o vasaros sezonu apie 470 Eur. Už įsigytą turtą atsakovas su žmona už paskolos įmoką (~ 270 Eur) ir komunalinius patarnavimus kas mėnesį žiemos sezonu išleidžia apie 570 Eur, o vasaros sezonu apie 380 Eur. Šios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad atsakovo turtinė padėtis būtų esmingai pasikeitusi net ir įsigijus nekilnojamąjį turtą pagal Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 328 ir jis turėtų galimybes teikti ieškovų atstovės prašomą didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. MB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos tik 2024 m. kovo 8 d., t. y. baigus nagrinėti civilinę bylą, todėl taip pat neturėjo objektyvių galimybių atitinkamų duomenų pateikti anksčiau. MB (duomenys neskelbtini) nariais yra atsakovas (nuo 2019 m. spalio 3 d.) ir A. D. (nuo 2021 m. sausio 1 d.), todėl grynasis pelnas yra skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui. Kadangi atsakovo ir A. D. MB (duomenys neskelbtini) piniginiai įnašai yra vienodi, todėl 3078 Eur grynasis pelnas būtų paskirstomas abiem bendrijos nariams lygiomis dalimis, t. y. po 1539 Eur. Teismas, vertindamas MB (duomenys neskelbtini) gautą 3078 Eur grynąjį pelną, neatsižvelgė į tai, kad minėtos įmonės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) ir kitiems šiuo metu sudaro net 4157,30 Eur, t. y., įsiskolinimai yra kur kas didesni nei gautas pelnas, iš pastarojo bus dengiami MB (duomenys neskelbtini) turimi įsiskolinimai. Taigi, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepakito, kad jis turėtų objektyvias bei pakankamas galimybes teikti ieškovės prašomą didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Dėl to mano, kad teismui nėra tikslinga peržengti ieškovės apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

34. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 376 straipsnis), priima šalių pateiktus naujus įrodymus, išskyrus atsakovo pateiktas telefono ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad MB (duomenys neskelbtini) VMI 2024 m. birželio 25 d. pervedė 156,76 Eur; 2024 m. birželio 25 d VSDFV 1138,01 Eur, kadangi šie duomenys nepatvirtina, jog mokėjimai buvo užskaityti gavėjų sąskaitose (nėra pervedimą patvirtinančių banko žymenų). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą įvertina tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

37. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19092-527/2021 nutraukė pareiškėjų G. D. ir V. D. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nutraukus santuoką nustatoma su motina (šioje byloje ieškovų atstove) (sutarties 1 punktas); atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės kiekvienam mokėti po 100 Eur (sutarties 3 punktas); nepilnamečiams vaikams kaupti lėšas vaikų ateičiai - nuo sutarties sudarymo dienos, neįsipareigojant pinigų sumos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, kaupiamas lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą (sutarties 4 punktas); atsakovas įsipareigojo kompensuoti faktiškai patirtas ir pagrįstas kintamas išlaidas nepilnametės dukros R. D. papildomam ugdymui (už sportinio būrelio – (duomenys neskelbtini) varžybas) pervesdamas pinigus į ieškovės banko sąskaitą (sutarties 5 punktas). Atsakovo mokamo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos indeksacijos nuo 2023 m. vasario mėn. siekė 145 Eur.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

39. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

40. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

41. Ieškovai, atstovaujami atstovės (savo motinos, su kuria yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta), pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19092-527/2021 patvirtintos ieškovų tėvų sudarytos Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodami išaugusiais nepilnamečių vaikų poreikiais ir pagerėjusia tėvo turtine padėtimi, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti realius dabartinius nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

42. Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-19092-527/2021 priėmimo ginčo nėra – teisminio proceso metu atsakovas pripažino, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalingų lėšų dydis yra išaugę (2023 m gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 22 min. 56 sek. iki 23 min. 5 sek.; 2023 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 49 min. 17 sek. nuo 50 min. 1š min. (atsakovas nurodė sutinkantis mokėti po 170 Eur per mėnesį)), nei buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ir atsakovo finansinių galimybių teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

44. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

45. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

46. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur) (šaltinis: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-2024-m-mma-924-eurai/. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga neto („į rankas“) siekia 677 Eur.

47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis panašiomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

48. Įvertinęs bylos duomenis, išklausęs 2023 m gegužės 17 d., 2023 m. liepos 10 d., 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. sausio 22 d. teismo posėdžių garso įrašus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti užtektų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos (dukters R. išlaikymui 508,7 Eur, sūnaus E. išlaikymui 513,7 Eur). Nors ieškovų atstovė ir nurodė, kad jos į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik dalį išlaidų, kadangi ji dalį išlaidų ir paslaugų apmoka grynais pinigais, o čekių ir mokėjimo kvitų nerinko ir nesaugojo (ieškovų atstovė 2023 m gegužės 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji rinko visus čekius, tačiau išmetė, kadangi jai paskirtas valstybės advokatas ją išvadino „barakuda, norinčia iš vyro numelžti paskutinius pinigus, tinginčia dirbti, galinčia susirasti geresnį darbą“, dėl to ieškovų atstovė nuleido rankas) (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 11 sek. iki 11 min. 54 sek.), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams poreikiams patenkinti reikalingų lėšų, vertino tik ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie jos išleistas lėšas pirkiniams ir paslaugoms. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Paminėtina ir tai, jog atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad nemažai vaikų išlaidų jis patiria atsiskaitant grynaisiais pinigais.

49. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovų atstovė, pateikdama išlaidas vaikų poreikiams patenkinti pagrindžiančius įrodymus (savo sąskaitos išrašus), nepagrįstai padidino šias išlaidas 30,1 procentais, dėl to tokiu procentu minusavo ieškovų atstovės nurodytus vaikų poreikius (atitinkamai, 727,75 Eur nepilnametės dukters ir 734,42 Eur nepilnamečio sūnaus atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo argumentus, kad iš ieškovų atstovės pateiktų įrodymais pagrįstų išlaidų 12 500 Eur sumos per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 17 d., reikia atimti 591,82 Eur išlaidų komunaliniams mokesčiams, nes name, kuriame gyvena ieškovai su savo motina, taip pat gyvena ir ieškovų atstovės motina, todėl jai tenka 2/5 ieškovų atstovės nurodytų tokių išlaidų dalys, be to minusuotina 443,82 Eur suma, ieškovės atstovų patirta PEPKO, nes dubliuojasi su prekybos centre NORFA, kuriame ir yra PEPKO, patirtomis išlaidomis; taip pat iš šios sumos atėmė 487 Eur išlaidas dukros R. popamokinei veiklai (duomenys neskelbtini), kadangi nuo 2023 m. spalio R. nebelanko (duomenys neskelbtini), taip pat 448 Eur už dukters E. vairavimo kursus (kadangi šios išlaidos nėra pastoviai patiriamos) bei ¼ dalį ieškovės atstovės patirtų išlaidų prekybos centruose LIDL, MAXIMA ir NORFA, nes, teismo nuomone, tokia dalis turėjo tekti ir pačiai ieškovų atstovei.

50. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo atliktomis vaikų poreikių skaičiuotėmis.

51. Jau minėta, kad ieškovų atstovė ne kartą tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti išlaidos buvo patiriamos ne tik mokėjimais per banką, tačiau ir grynaisiais pinigais, be to, vaikų išlaikymui paramą teikė ir jos artimieji. Visuotinai žinoma, kad ne visose prekybos ir paslaugų vietose yra galimybė atsiskaityti mokėjimais per banką, įprastai tėvai savo vaikams duoda grynųjų pinigų (vadinamų kišenpinigių) maistui mokykloje ir išvykose, pramogoms su draugais ir pan. Be to, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 44-45 punktuose, teismai, spręsdami dėl nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingos lėšų sumos, turi vertinti ir nustatyti realius vaiko poreikius ir tai įprastai daro pagal kartu su vaiku gyvenančio tėvo (motinos) pateiktas nepilnamečių vaikų poreikių skaičiuotes (lenteles).

52. Nagrinėjamoje byloje ieškovų atstovė yra pateikusi išsamią vaikų poreikių lentelę, kurioje detalizuotos vaikų poreikiams patenkinti reikalingos lėšos. Joje nurodyta, kad kas mėnesį dukters R. išlaikymui yra reikalinga 727,75 Eur suma, o sūnaus E. 734,42 Eur, pažymėta, iš ko susideda vaikų poreikiai ir detalizuotos jiems patenkinti reikalingos lėšos. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų poreikius vertino ne pagal šiuos ieškovų atstovės pateiktus skaičiavimus, o išimtinai pagal jos pateiktus banko išrašus, minusuodamas tam tikras ieškovų atstovės patirtas išlaidas sumas, kurias teismas vertino kaip nepagrįstas. Remiantis tokia logika nustatant vaikų poreikius, nepilnamečių vaikų maistui per mėnesį pakaktų tik 149,12 Eur sumos ((213,33 Eur (tokią mėnesio sumą nurodė ieškovų atstovė savo ieškiniuose) x 0,699 (pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas koeficientas). Šiuo aspektu reikšminga tai, jog pats atsakovas 2023 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus maistui reikėtų 12- 13 Eur per dieną, o dukterų 8-9 Eur per mėn., pripažino, kad vien maistui visiems vaikams per mėnesį yra reikalinga maždaug 1000 Eur (2023 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 22 min. 33 sek. iki 1 val. 23 min. 50 min.). Tai reikštų, kad vien nepilnametės dukters maistui per mėnesį, atsakovo teigimu, reikėtų apie 255 Eur, sūnaus 375 Eur, o tai yra žymiai didesnės sumos nei abstrakčiai įvardijo pirmosios instancijos teismas. Tai, kad šiuo metu nepilnametė R. nebelanko (duomenys neskelbtini) (pirmosios instancijos teismas minusavo ieškovų atstovės patirtas išlaidas) nereiškia, kad nebus/nėra patiriamos išlaidos kitokiam papildomam vaiko ugdymui. Kaip matyti iš atsakovo ir dukters susirašinėjimo (dokumento registracijos Nr. DOK-11907), pastaroji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebelanko, bet ketina lankyti kitą būrelį, tik dar neapsisprendusi. Atsakovas tam pritarė, nurodydamas - „Išsirink tai, kad tikrai patinka“.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad būsto išlaikymui taip pat būtų reikalinga mažesnė nei ieškovų atstovės nurodyta 50 Eur suma kiekvienam vaikui (pagal pirmosios instancijos teismo skaičiavimus, sumažinus ieškovų atstovės nurodytas būsto išlaikymo išlaidas 30,1 procentu arba 0,699 koeficientu gautųsi 35 Eur). Pažymėtina, jog pats atsakovas nurodė, kad už įsigyto nekilnojamojo turto komunalinius patarnavimus (be 270 Eur paskolos įmokos) žiemos sezonais moka 300 Eur, o vasaros sezonu 110 Eur, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų atstovės nurodytos 50 Eur išlaidos yra protingos net ir įvertinus aplinkybę, kad be ieškovų atstovės ir nepilnamečių vaikų name gyvena ieškovų atstovės mama.

54. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė kaip atitinkamu laikotarpiu buvusi/esama MMA dydžio suma. Minėta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. (ieškovės pradinis ieškinys pirmosios instancijos teismo priimtas 2023 m. kovo 13 d.) MMA atskaičius mokesčius buvo apie 633 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra apie 709 Eur.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų atstovės vaikų poreikių suvestinėje nurodytos išlaidos maistui, būsto išlaikymui, darbužiams ir avalynei, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buities prekėms, laisvalaikiui ir atostogoms, telefonui nėra neprotingai užaukštintos ar neprotingos. Visgi mažai tikėtina, kad ieškovų atstovė vaikų lavinimo priemonėms patirtų jos nurodytas išlaidas (dukrai maždaug 154 Eur, sūnui 163 Eur per mėnesį) ar kitoms nenumatytoms išlaidoms (dukrai 74,17 Eur, sūnui 53,3 Eur per mėnesį), abejotina dėl ieškovų atstovės patiriamų išlaidų vaikų pratyboms (nurodoma, kad sūnui reikia 11 vnt. po 70 Eur, iš viso 770 Eur sumos per metus, o dukrai 11 vnt. po 30 Eur, iš viso 330 Eur per metus)), kiekvienais metais vaikams yra perkamos kuprinės (dukrai už 70 Eur, sūnui už 60 Eur), žaislams sūnui kiekvienais metais išleidžiama 300 Eur, o dukrai 400 Eur (ieškovų atstovė neįrodė, kad reikia patenkinti tokį vaikų poreikį, nenurodė, kas perkama ar planuojama pirkti). Šių išlaidų ieškovų atstovė nepagrindė įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos vaikų saldainiams nurodytos tiek prie laisvalaikio išlaidų, tiek ir prie kitų nenumatytų išlaidų. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos saldainiams neturėtų sudaryti didelės sumos, jos patenka į vaikų maisto poreikiams patenkinti reikalingų lėšų sumą ir neturėtų būti atskirai vertintina nei kaip laisvalaikio, nei kaip kitos nenumatytos išlaidos.

56. Nustatant realius nepilnamečių vaikų poreikius reikšminga tai, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese neįrodė, kad jo nepilnamečiams vaikams pakaktų mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu buvęs MMA dydis išlaikymo sumos. Teigdamas, kad ieškovų atstovė neišleidžia visų jo ir valstybės vaikams mokamų išmokų, išimtinai rėmėsi tik ieškovų atstovės pateiktais banko sąskaitų išrašais, tačiau, kaip minėta, ieškovų atstovė patvirtino, kad mokėjimai buvo atliekami ne tik per banką, tačiau ir grynaisiais pinigais, be to, prie vaikų išlaikymo prisidėjo ir jos artimieji (labai tikėtina, kad ne tik pinigais, tačiau ir prekėmis ar paslaugomis, nes ieškovų atstovės motina gyvena kartu su šeima). Akcentuotina ir tai, jog aplinkybė, kad šiuo metu dėl nepakankamų lėšų nėra galimybės patenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius, nereiškia, kad tokių poreikių nepilnamečiai vaikai neturi. Nurodydamas, kad mokykloje vaikai gali gauti nemokamą maitinimą, atsakovas pats patvirtino, kad nėra pasidomėjęs tokiomis galimybėmis (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 26 min. 45 sek. iki 1 val. 27 min. 32 sek.), taigi dėl vaikų kasdieninių poreikių užtikrinimo kuo mažesnėmis sąnaudomis iš esmės visą naštą yra perdavęs ieškovų atstovei. Pastebėtina, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovų atstovė yra gavusi socialinę paramą, įskaitant ir mokymosi priemonėms, taigi naudojasi visais galimais paramos šeimai būdais.

57. Nesudaro pagrindo mažinti nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų sumą atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis prisideda prie vaikų išlaikymo kitomis formomis (bendraudamas su vaikais). Pažymėtina, kad apklausus nepilnamečius vaikus vaiko teisių specialistus jie 2023 m. kovo 29 d. (tik iškėlus civilinę bylą) nurodė, kad bendravimas nėra intensyvus. Pvz., dukra E. pasakojo, jog su tėčiu bendrauja, kartais tėtis ją pasiima vieną, kartais ir brolį su sese. Paskutiniu metu tėtis pradėjo dažniau pas save pasiimti į svečius, anksčiau neimdavo ir bendraudavo labai retai, kartais ir per mėnesį nepaskambindavo nei karto, dabar dažniau skambina ir nori susitikti, domisi, kaip sekasi mokslai. Praeitą savaitę tėtis siūlė gyventi pas jį, tačiau ji atsakė, kad nenori, nes jai labai gerai pas mamą. Praeitą savaitę su tėčiu ir pamote buvo Megoje, pamotė jai nupirko suknelę. Jei ko nors reikia, tėtis neatsisako nupirkti, tačiau tai būna gana retai ir ne po kiekvieno susitikimo. Kažko labai daug ar brangaus nėra nupirkęs. Kai su tėčiu susitinka, jie eina apsipirkti į prekybos centrą, nusiperka kažko skanaus, saldaus. Ji yra viskuo aprūpinta, mama daugiausia ir kasdien rūpinasi visais vaikais. E. paaiškino, jog su tėčiu susitinka 2-3 kartus per mėnesį, būna kartais gal ir dažniau. Su nakvyne tėtis pasiima retai, dažniau jis pasiima papramogauti po kelias valandas ir po to grįžta į namus. Pramogauja Kauno Akropolyje, Megoje, buvo pasivažinėti su kartingais, būna, kad tiesiog pasivaikšto gryname ore, nuvažiuoja į parduotuvę, nusiperka kokių nors skanėstų. Jei tėčio paprašo, kad reikia kažko iš drabužių ar avalynės, jis visada nuperka. E. teigė, kad mama labiau rūpinasi buitimi, maistu, nuvežimu ir parvežimu iš mokyklos, o tėtis nuveža papramogauti. R. pasakojo, kad su tėčiu susitinka įvairiai, per mėnesį vieną kartą, kartais dažniau, bet nelabai dažnai. Kai tėtis kartais pasiima, važiuoja į Kauną, pas tėtį miega retai. Kai tėtis ją pasiima, važiuoja pasivažinėti, pavalgyti, pasivaikščioti po gamtą, kai šilta – prie ežero. Jei su tėčiu būna, važiuoja į parduotuvę, išsirenka saldumynų. Kai buvo Megoje, tėtis nupirko jai megztinį, kuris jai labai patinka. Į Megą važiuoja retai, neatsimena kada buvo. Tėtis pasiima kartu ir sesę ir brolį. Per gimtadienį tėtis jai padovanoja 20 Eur ir dar kažką nuperka, kažkada padovanojo riedlentę. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės dėl vaikų viešnagių pas jį nepatvirtina jo patirtų išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo patirtas išlaidas prisidedant prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau tokios išlaidos nėra didelės ar reguliarios, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo mažinti apeliacinės instancijos teismo nustatyto nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžio (nutarties 54 punktas).

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

59. Ieškovų atstovės ieškinio pateikimo metu šeimoje augo trys nepilnamečiai vaikai (minėta, kad E. D. bylos nagrinėjimo metu, t. y., (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete), dėl to 2023 m. valstybės mokama vieno vaiko išmoka sudarė 136,22 Eur, nuo 2024 m. 152,9 Eur. Taigi, abiem nepilnamečių vaikų tėvams tenkanti jų išlaikymo dalis 2023 m. sudarė 497 Eur (633 – 136), o 2024 m. 556 Eur (709– 153) (sumos suapvalintos). Paminėtina, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad pilnametis vaikas, kuris mokosi profesinėje mokykloje, nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams arba vyresniems nei 18 metų vaikams, jei jie dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų (šaltinis: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/auginu-vaika/). Taigi, papildoma išmoka nepilnamečiams vaikams bus ir toliau mokama, nors vyriausia atsakovo duktė tapo pilnamete. Dėl to atmestinas atsakovų atstovės argumentas, kad iš vaikų poreikių sumos turėtų būti minusuota tik 96,25 Eur vaikams valstybės mokama išmoka.

60. Tinkamai nustačius nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

61. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

62. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

63. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

64. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių neturi. Iš valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, jog trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) turi savo vardu registruotą automobilį BMW 3ER REIHE, kuris, šio asmens teigimu, yra įgytas pagal bendrą paskolą su atsakovu, todėl priklauso ir atsakovui. Atsakovas taip pat turi MB (duomenys neskelbtini). Pagal VSDFV informaciją atsakovas žymių pajamų neturėjo, dėl to pirmosios instancijos teismas spėjo, kad atsakovas gauna pajamas ir iš MB (duomenys neskelbtini), tik jų nedeklaruoja kaip atlyginimo. MB (duomenys neskelbtini) nėra išregistruota, reorganizuota ar bankrutavusi, todėl tikėtina, jog bendrija pajamas generuoja, nes kitu atveju nelogiška, kad juridinio asmens egzistencija būtų palaikoma be tikslo gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad toliau sprendime (sprendimo 23 lapo pirma pastraipa) pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, jog šioje byloje ieškovų atstovė neįrodė savo teiginių, kad iš šios bendrijos gaunamos pajamos patvirtina atsakovo turtinės padėties pagerėjimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovas, neturėdamas neįgalumo ir turėdamas rinkoje paklausią elektriko specialybę, gali uždirbti bent jau ne mažiau negu gavo (duomenys neskelbtini), tačiau teismas svarbiomis aplinkybėmis, paneigiančiomis atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, pripažino tai, kad atsakovas turi įsipareigojimus kreditoriams, atsakovo šeima, skirtingai nuo ieškovų atstovės, neturi nekilnojamojo turto, kiekvieną mėnesį už gyvenamąjį būstą moka ne tik už komunalinius patarnavimus, bet ir 350 Eur nuomos mokestį, taip pat tai, kad atsakovo sutuoktinė turi neįgalumą (darbinga tik 15 procentų) ir nors gauna darbines pajamas, tačiau iš esmės tai daro ir savo sveikatos sąskaita.

65. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nepasikeitusios (nepagerėjusios) atsakovo turtinės padėties.

66. Neneigtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo vardu registruoto neturėjo nekilnojamojo turto. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vertindamas duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatė, kad atsakovas su sutuoktine 2024 m. vasario 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 328 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,0602 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius-pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui ir nurodė, kad Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 328 buvo sudaryta tik 2024 m. vasario 2 d., t. y. baigus nagrinėti civilinę bylą, kas reiškia, kad baigiant nagrinėti bylą atitinkamos aplinkybės apie atsakovo sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 328 net neegzistavo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nekilnojamo turto pirkimas įprastai nebūna spontaniškas pirkinys, ypač įvertinus tai, kad jo pirkimui buvo gauta paskola (atsakovas tai nurodė procesiniame dokumente, registracijos Nr. DOK-15729, tačiau nepateikė duomenų apie šio turto įsigijimui gautą paskolą ir mokamas įmokas). Jei atsakovas objektyviai ir neturėjo galimybių nurodyti pirmosios instancijos teismui apie šio turto įsigijimą, pažymėtina, kad tokių duomenų neatskleidė ir apeliacinės instancijos teismui, nors jo atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui buvo pateiktas 2024 m. kovo 29 d., t. y. gerokai po atsakovo sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (2024 m. vasario 2 d.).

67. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino svarbiomis aplinkybėmis, paneigiančiomis atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, tai, kad atsakovas turi įsipareigojimus kreditoriams. Visų pirma, byloje nėra įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu turimus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams. Į bylą atsakovas pateikė jo 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. VAR202211-000061 dėl 5000 Eur paskolos (laiduotojas yra trečiasis asmuo – atsakovo sutuoktinė), galutinis grąžinimo terminas 2027 m. lapkričio 23 d. Atsakovo sutuoktinė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2023 m. liepos 10 d. teismo posėdyje nurodė, kad iš paskolos pinigų buvo nupirktas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas trečiojo asmens vardu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad automobilis trečiojo asmens vardu įgytas iki atsakovo santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo datos (2023 m. vasario 15 d.) (Transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu data – 2022 m. lapkričio 22 d.). Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad atsakovas 2023 m. balandžio 25 d. paaiškinimuose nurodė, jog atsakovo valdomos MB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra kredito unijos sąskaita, atsakovas į ją perveda kiekvieną mėnesį po 95 Eur, iš kurių 94,36 Eur nurašomi paskolai dengti (nors pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi ir įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie jo valdomos MB (duomenys neskelbtini) bankų išrašus su duomenimis apie gautas pajamas bei visų asmeninių banko sąskaitų išrašus su gautomis pajamomis ir kitomis įplaukomis, tačiau atsakovas nepateikė šios banko sąskaitos išrašo, pateikdamas tik telefono ekrano nuotraukas su įeinančiomis ir išeinančiomis pinigų sumomis (atitinkamai 95 Eur ir 94,36 Eur) bei sąskaitos likučiu)). Pažymėtina, jog iš atsakovo pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) iš yra gavusi paskolą (pvz., 2021 m. rugpjūčio 17 d. atliktas 0,64 Eur ir 7,52 Eur pervedimai, nurodant „Delsp. už pradelstą paskolą: 21-013570-AK, taip pat 89,48 Eur mokėjimas, nurodant „Paskolos dalis: 21-013570-AK“. Taigi, atsakovui nepateikus į bylą duomenų apie jo gautas paskolas/kreditus, mokamas įmokas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino paneigiančia atsakovo turtinės padėties pagerėjimą.

68. Be kita ko, tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, taip pat nereikštų, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Suprantama, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės, tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančias tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastimi mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008); atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).

69. Tai, kad atsakovo sutuoktinė turi neįgalumą, taip pat nepatvirtina, kad dėl to didesnė šeimos išlaikymo našta tenka atsakovui (kaip nurodė atsakovas 2023 m. spalio 5 d. prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo, registracijos Nr. DOK-120154), kadangi atsakovo sutuoktinė gauna žymiai didesnes mėnesines pajamas (1700 Eur pajamas nurodė gaunanti pati atsakovo sutuoktinė 2023 m. spalio 9 d. teismo posėdyje), nei byloje deklaravo gaunantis pats atsakovas.

70. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai nurodydamas atsakovo gautas pajamas nuo 2021 m. liepos 1 d., nepadarė jokių išvadų, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, nevertino, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo turtinės padėties neatskleidimo, jo gaunamų pajamų, atsakovo sąžiningumo vykdant savo pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir gauti tam reikalingas pajamas.

71. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs atsakovo asmeninių sąskaitų vertinimą, taip pat tik nurodė, kokio dydžio ir iš kur gautomis įplaukomis atsakovas disponuoja, tačiau dėl šių įrodymų nepadarė jokių išvadų. Kaip matyti iš šių išrašų, atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. gautos 26 625,11 Eur įplaukos, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. gautos 2381 Eur įplaukos, nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. gautos 8 003,332 Eur 1 467 Eur įplaukos. Pastebėtina, kad šiuose išrašuose nurodytos tik atsakovo įplaukos, tačiau nėra nurodytos išlaidos. Tokių duomenų atsakovas teismui nepateikė, dėl to darytina išvada, kad arba atsakovas turi sukaupęs banko sąskaitose pakankamai dideles lėšų sumas (kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino vertindamas atsakovo turtinę padėtį), arba neatskleisdamas savo išlaidų slepia savo tikrąją turtinę padėtį.

72. Iš atsakovo asmeninių sąskaitų taip pat nustatyta, kad į atsakovo sąskaitą 2022 m. gruodžio 17 d. gauta 1000 Eur paskola, tačiau atsakovas teismui neatskleidė duomenų nei apie šią paskolą, jos panaudojimo tikslą ir pan., taip pat nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. gauta 2350 Eur suma (per 5 mokėjimus) iš Crafsoft, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš bendrovės, kurios veiklos sritys yra greitieji kreditai ir paskolos, tačiau atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat neatskleidė duomenų apie šių kreditų tikslinį panaudojimą.

73. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo 2023 m. gegužės 3 d. pateikto UAB „Revolut Bank“ išrašo nustatė, kad iš šios sąskaitos lėšų buvo apmokėta Olympic Casino Group Baltija. Nors išleistos sumos nėra labai didelės (pvz. 2022 m. kovo mėn. 67 Eur, 2022 m. birželio mėn. 31,67 Eur, 2022 m. liepos mėn. 50 Eur, 2022 m. rugpjūčio mėn. 40 Eur, 2022 m. lapkričio mėn. 40 Eur, 2022 m. gruodžio mėn. 117 Eur, visgi vertinant šiuos duomenis atsakovo turtinės padėties aspektu reikšminga tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė Jūratė Blažienė 2022 m. kovo 21 d. pradėjo vykdomą bylą dėl išlaikymų išieškojimo iš atsakovo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, taigi tuo metu, kai atsakovas geranoriškai nevykdė savo pareigos išlaikyti savo vaikus, jis patyrė išlaidų Olympic Casino Group Baltija, kurios pagrindinė veikla - azartiniai lošimai, kazino, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinta.

74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

75. Iš VSDFV duomenų apie atsakovo darbinę veiklą matyti, kad jis nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudarė svyravo nuo 1180 Eur neatskaičius mokesčių (už 2022 m. gegužės, liepos, rugsėjo, spalio mėn.) iki 2652,85 Eur (už 2022 m. gruodžio, 2023 m. sausio mėn.). Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad iš šio darbo buvo priverstas išeiti dėl ieškovų atstovės veiksmų (jos skambučių atsakovo vadovams ir pan.), tačiau šių aplinkybių nepagrindė leistinais įrodymais, todėl jo teiginiai laikytini deklaratyviais.

76. Kaip jau minėta, atsakovas nuo 2019 m. spalio 3 d. turi MB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė duomenų, kokias konkrečiai pajamas atsakovas gavo iš šios bendrijos. Apeliacinės instancijos teismui iš Juridinių asmenų registrui pateiktos MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. finansinės ataskaitos duomenų nustačius, kad ši bendrija gavo 6842 Eur pardavimo pajamų ir 3078 Eur grynojo pelno, atsakovas nurodė, kad šios bendrijos nariais yra ne tik atsakovas, tačiau ir A. D., jų abiejų piniginiai įnašai sudaro po 10 Eur, dėl to grynasis pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui, atitinkamai 3078 Eur grynasis pelnas būtų paskirstomas abiem bendrijos nariams lygiomis dalimis, t. y. po 1539 Eur; be to, minėtos įmonės skola kreditoriams sudaro net 4157,30 Eur, t. y. didesnę nei gautas pelnas sumą, iš gauto pelno (3078 Eur) bus dengiami MB (duomenys neskelbtini) turimi įsipareigojimai bei įsiskolinimai, dėl to nelaikytina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pakito ir jis turi objektyvias bei pakankamas galimybes teikti ieškovų atstovės prašomą didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais atsakovo argumentais, pažymi, kad atsakovo deklaruojamos nedidelės bendrijos pajamos leidžia jas bent apytiksliai apskaičiuoti ne tik sudarant finansinę atskaitomybę, tačiau ir kiekvieno mėnesio pabaigoje ar bent jau metų pabaigoje.

77. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Mažai tikėtina, kad atsakovas, turėdamas šiuo metu darbo rinkoje paklausią elektromontuotojo specialybę, už kvalifikuotą darbą gautų jo nurodytas pajamas (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad gauna apie 800 Eur pajamų). Atsakovas yra darbingo amžiaus (39 m.) ir, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis turi tam tikrų sveikatos problemų, jo darbingumas dėl sveikatos būklės nėra apribotas. Dėl to atsakovas turi (privalo) pagal galimybes dirbti, užsiimti jo išsilavinimą bei praktinius gebėjimus atitinkančią profesine veikla ir taip gauti reguliarias darbinės veiklos pajamas, kurios, be kita ko, užtikrintų ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo galimybę. Jei atsakovą ir tenkina jo gaunamų pajamų dydis, ši aplinkybė negali jį atleisti nuo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Kaip minėta, už šios teisės įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Konvencijos 27 straipsnis).

78. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tiek ir procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžiuose nurodydamas, kad ieškovų atsakovė net nesistengia daugiau uždirbti, atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, siekį persikvalifikuoti ir pan.

79. Reikšminga ir tai, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nėra labai intensyvus, taigi iš esmės vienai ieškovų atstovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaikų priežiūra, kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jo drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus.

80. Taip pat sutiktina su ieškovų atstove, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, neįvertino aplinkybės, kad viena iš atsakovo dukterų (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, taigi nuo tos dienos atsakovas turi įstatyminę pareigą išlaikyti nebe tris, o tik du nepilnamečius vaikus (skundžiamu sprendimu iš atsakovo buvo priteista 200 Eur išlaikymas iki (duomenys neskelbtini)). Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. pervedė savo dukrai E. D. 1113 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „alimentai“ ir „parama“, taip pat (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“, taigi be dovanos per mėnesį skyrė po 159 Eur. Visgi, nors byloje šiuo metu ir nėra duomenų apie šios dukters įgytą išsilavinimą, labiau tikėtina, kad mergina 2024 m. liepos mėn. įgijo vidurinį išsilavinimą, dėl to atsakovo įstatyminės pareigos, susijusios su nepilnamečio vaiko išlaikymu, pasibaigė (CK 3.192 straipsnis, 3.192¹straipsnis).

81. Apibendrinant teigtina, kad atsakovas, turintis paklausią darbo rinkoje profesiją (elektromontuotojo), nesielgia sąžiningai ir rūpestingai, t. y. nesiima visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Vadovaujantis CK 3.5 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovas gali gauti pakankamas pajamas, kad pilnai patenkintų visus savo vaikų poreikius.

82. Nustačius, kad vieno nepilnamečio vaiko poreikiai yra ne mažesnio kaip tuo metu buvęs/esantis MMA dydis, kad šalių pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygi, kad atsakovas gali gauti pakankamas pajamas vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovų atstovė turi finansines galimybes didesne dalimi prisidėti prie visų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui diferencijuojant jį pagal metus, t. y. nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 249 Eur (633 Eur – 136 Eur)/2) per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės po 278 Eur (709 Eur – 153 Eur)/2) per mėnesį (suapvalinant iš atsakovo priteistiną sumą nepilnamečių vaikų naudai).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

83. Remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacine tvarka tikrinamoje byloje yra pagrindas peržengti ieškovų atstovės apeliacinio skundo ribas nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką. Dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečių vaikų poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis pakeistina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui diferencijuojant jį pagal metus, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 248 Eur per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 1 d. po 278 Eur per mėnesį (suapvalinant priteistinas sumas) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

86. Pirmosios instancijos teisme ieškovų atstovei V. D. nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr.(8.2Mr)ATP-C-2023-05049). 2024 m. sausio 22 d. patikslintoje pažymoje Nr. APD-2024-00752 nurodyta, kad šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 680,89 Eur.

87. Kadangi apeliacinės instancijos teismui nusprendus išeiti už apeliacinio skundo ribų, pakeista skundžiamo sprendimo dalis ir iš atsakovo priteistas išlaikymas didesnis nei patikslintu ieškiniu prašė ieškovų atstovė, dėl to pakeistina skundžiamo sprendimo dalis ir iš atsakovo priteistinos visos valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t.y. 680,89 Eur, taip pat naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš ieškovų atstovės atsakovui buvo priteista 415,17 Eur.

88. Už šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus žyminis mokestis sudarė 67 Eur ((200 Eur – 145 Eur) x 8,75 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + (249 Eur – 145 Eur) x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl pakeistina skundžiamo sprendimo dalis ir iš atsakovo valstybės naudai priteistina 71 Eur (žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89. Ieškovų atstovės apeliacinis skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovų atstovė prašo priteisti 2750 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme; pateikė sąskaitas už advokato padėjėjo teisines paslaugas serija 2024 Nr. 2-16 ir 7-1 bei pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad advokato padėjėjai buvo sumokėta 2750 Eur.

90. Pagal CPK 320¹ straipsnį, apeliacinės instancijos teisme atstovais negali būti advokato padėjėjai.

91. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 37 punktą).

92. Dėl to ieškovų atstovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas nepriteistinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį kiekvienam vaikui nustatant nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 1 d. po 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) per mėnesį, iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistą sumą (žyminis mokestis) padidinant iki 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų ir iki 680,89 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų 89 ct) padidinant sumą už ieškovų atstovei V. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų atstovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų dalį – 415,17 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 17 centų).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.