Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Z. ir atsakovės G. Z. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei G. Z., institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovės G. Z. priešieškinį ieškovui M. Z., institucija, teikianti išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, turtinių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakove G. Z. dėl sutuoktinės G. Z. kaltės; palikti santuokinę pavardę – Z.; nepilnamečio sūnaus N. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. Z. tvarką: pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 8 (aštuonis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir bendrauja su juo sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis vieną kartą savaitėje – pirmadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val.; įpareigoti atsakovę G. Z. sudaryti sąlygas bendrauti su sūnumi be pašalinių asmenų atskirame kambaryje; įpareigoti atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų, ir sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje; praėjus pereinamajam laikotarpiui ir sūnui pripratus prie ieškovo, nustatyti tokią bendravimo tvarką: nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime darbo dienomis kas antrą pirmadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų N. su savimi iš jo gyvenamosios vietos; nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauju jo auklėjime kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų N. su savimi iš jo gyvenamosios vietos; nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime porinių metų Romos katalikų bažnyčios šv. Velykų pirmą dieną, neporinių metų šv. Kalėdų pirmą dieną, kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kitą dieną po sūnaus gimtadienio ir ieškovo gimimo dieną), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.; įpareigoti atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų, ir sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje; kai sūnus pradės kalbėti, įpareigoti atsakovę G. Z. leisti netrukdomai su sūnumi bendrauti telefonu; sutinka mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. Z. po 100,00 EUR per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2015-12-02, iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti sūnaus motiną G. Z.; sutinka sumokėti atsakovei G. Z. 1000 EUR kompensaciją už parduotą automobilį; prašo išdėstyti kompensacijos už parduotą automobilį sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui lygiomis dalimis bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko N. Z. gyvenamąją vietą su atsakove pagal atsakovės gyvenamąją vietą, priteisti nepilnamečiam vaikui N. Z. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 EUR nuo vaiko gimimo dienos iki pilnametystės, priteisti iš ieškovo 2650 EUR kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką – iki 2017-09-01 nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir jo metu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės trečiadienį bei kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 18 val. iki 20 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje; ieškovas nuo 2017-07-01 bendrauja su sūnumi taip, kaip numatyta 1-ame punkte, su teise šeštadieniais bendravimo laiku pasiimti sūnų su savimi į savo gyvenamąją vietą nuo 18 val. ir grąžinti į namus 20 val.; nuo 2017-09-01 nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: kas antrą savaitgalį – nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi į savo gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus; kiekvienų metų šv. Kalėdų antrą dieną ir šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi į savo gyvenamąją vietą; sūnaus gimtadienius, tai yra (duomenys neskelbtini), švęsti taip: kartu su atsakove lyginiais metais, su ieškovu nelyginiais metais su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi; Motinos dieną sūnus švenčia su atsakove, o Tėvo dieną su ieškovu su teise pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą; kiekvienų metų vasaros atostogas praleisti taip: 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą) sūnus praleidžia su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) T. Š.. T. bažnyčioje. Įrašas apie tai padarytas (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 73, išdavimo data 2015-11-24.

Dėl santuokos nutraukimo

Pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Savo apeliaciniuose skunduose, nesutikdami su šia sprendimo dalimi, apeliantai teigia, kad teismas neteisingai vertino šalių paaiškinimus spręsdamas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies motyvuoja tuo, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog ji atsisakė su ieškovu gyventi, vesti bendrą ūkį, kartu auginti nepilnametį vaiką, nesistengė spręsti bendro gyvenimo klausimų. Be to, paaiškėjo faktas, kad atsakovė artimai bendrauja su kitu vyru. Atsakovė nurodo, jog ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, jog paliko atsakovę besilaukiančią ir visiškai nesirūpino, praėjus mėnesiui po vaiko gimimo pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, visus santuokoje kylančius klausimus sprendė tik ieškovas, atsakovė norėjo taikytis, tačiau ieškovas nesutiko, smurtavo prieš atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra pagrįsta. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė tuo, jog atsakovė nesutiko su ieškovu po santuokos sudarymo gyventi atskirai nuomojamame bute, liko gyventi su savo tėvais, kurie labai kišosi į šalių santykius. Atsakovė nurodė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, kadangi vienas pats sprendžia visus santuokoje iškilusius klausimus. Neginčijo to fakto, kad nenorėjo su ieškovu gyventi nuomojamame bute, kadangi laukėsi ir nenorėjo palikti jai įprastos tėvų namų aplinkos, todėl ieškovas, supykęs ant atsakovės, paliko ją ir nesirūpino nei ja, nei sūnumi. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip vieną iš priežasčių, lėmusią santuokos iširimą, nurodė abiejų tėvų kišimąsi į šalių santykius. Kadangi iš šalių paaiškinimų yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog šalys iki santuokos sudarymo ne vienerius metus gyveno pas atsakovės tėvus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, vertindamas ieškovės padėtį, turėjo atsižvelgti į atsakovės nuomonę, o atsakovė spręsti iškilusią problemą dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, o ne kategoriškai atsisakyti apsigyventi su sutuoktiniu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, iškilusias problemas sprendė kiekvienas savarankiškai, nesistengdami surasti kompromisų, vienas kito nesistengė suprasti ir išgirsti. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog incidentas, kurio metu atsakovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, įvyko jau esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo. Be to, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra pasibaigęs, kadangi Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-05 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro R. A. 2016-07-13 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti 2016-06-13 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. 2016-06-13 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitokių įrodymų, jog ieškovas vartojo smurtą prieš atsakovę santuokos metu, nėra pateikta.Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo argumentą, jog atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė dar ir tuo, jog ji artimai bendrauja su kitu vyru. Apeliantas teigia, kad šią aplinkybę atsakovė pripažino paskutiniojo posėdžio metu. Išklausius visų teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta, jog atsakovė būtų nurodžiusi, jog palaiko artimus santykius su kokiu nors vyru. Be to, šia aplinkybe, jog atsakovė galbūt buvo neištikima ieškovui, nebuvo grindžiamas ieškovo ieškinys ir ji nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi teismas spręsdamas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka, turi įvertinti ne tik šalių santykius iki faktinio santuokos iširimo, bet ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti santykius jų pablogėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, jog nė viena iš šalių nedėjo pastangų išsaugoti santykius. Šalys nebandė savo santykių saugoti, spręsti iškilusių problemų, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, kadangi nesistengė išsiaiškinti kilusių problemų šeimoje. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė pagrįstą išvadą, jog abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pagrįstai pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo liudijime nurodyti ieškovas M. Z. ir atsakovė G. Z.. Atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui prašė priteisti 200 EUR periodinėmis išmokomis, ieškovas sutiko teikti 100 EUR išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas priteisė šalių nepilnamečio vaiko N. Z. išlaikymui 200 EUR kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-02 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant atsakovei, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, teigia, kad atsakovė nurodė, jog sūnui išlaikyti reikalinga 300 EUR suma, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų vaiko poreikius, nepateikė. Apelianto nuomone, vaikui išlaikyti pakanka 200 EUR, sutinka mokėti 100 EUR. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šiuo metu šalių nepilnamečiam vaikui yra beveik pusantrų metų, atsakovė priešieškinyje teigė, kad vaikui išlaikyti reikalinga 300 EUR suma per mėnesį. Atsakovė priešieškinyje detalizavo, jog į minėtą sumą įeina išlaidos vaiko mišinėliams, vitaminams, bakterijoms, sauskelnėms. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, jog vaikas yra alergiškas, todėl nemaža išlaidų dalis tenka vaistams. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė nepagrindė reikalaujamo išlaikymo dydžio, tačiau atsakovės nurodyto vaiko poreikių sąrašo neginčija bei nenurodo, kokių vaiko poreikių patenkinimas nėra būtinas. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė gyvena su tėvais, todėl nepatiria išlaidų, susijusių su gyvenamojo būsto išlaikymu, nepagrįstas, kadangi nors atsakovės tėvai geranoriškai leidžia jai su vaiku gyventi jų namuose, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė neturi pareigos prisidėti prie būsto išlaikymo (komunalinių paslaugų apmokėjimas ir pan.). Kaip matyti, ieškovas sutinka, jog vaikui išlaikyti pakanka 200 EUR sumos, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl 200 EUR suma, ieškovo vertinimu, yra protinga ir būtina, o 300 EUR yra nepagrįstai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu minimaliąją mėnesinę algą sudarė 380 EUR, atsakovės nurodomas išlaidų dydis vaiko poreikiams patenkinti neprieštarauja formuojamai praktikai, yra mažesnis, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka tik 200 EUR, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įrodė, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga 300 EUR suma.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas priteisdamas iš ieškovo 200 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tai yra dvigubai didesnę sumą nei tenkanti atsakovei dalis, neteisingai taikė materialines teisės normas, jog tėvų pareigos vaikams yra visiškai lygios. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto. Ieškovas pateikė įrodymus, jog nuo 2015-11-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo atlyginimą sudarė minimalusis mėnesinis atlyginimas, darbo sutartis nutraukta nuo 2016-05-31 pagal DK 125 straipsnį, tai yra, šalių susitarimu. Iš pateiktos Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus pažymos matyti, kad ieškovas nuo 2016-07-13 registruotas darbo biržoje, tačiau nėra duomenų iki kada atsakovas įregistruotas kaip asmuo ieškantis darbo, tokių duomenų atsakovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Atsakovė nuo 2015-01-20 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesinį darbo užmokestį sudarė minimalioji alga. Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovės darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 252,46 EUR, šiuo metu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad būdama vaiko priežiūros atostogose gauna apie 130 EUR dydžio motinystės pašalpą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nei atsakovės, nei ieškovo turtinė padėtis nėra itin gera. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jai yra žinoma, kad ieškovas gyvena ir dirba Vokietijoje. Nei ieškovas, nei jo atstovė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, ieškovo atstovė teigė, jog ieškovas yra užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau jokių socialinių išmokų iš darbo biržos negauna, nepateikė įrodymų, jog šiuo metu atsakovas yra registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, iš kokių piniginių lėšų gyvena, darytina išvada, kad ieškovas vengia atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį ir tai, jog galimai dirba užsienyje, kaip teigia atsakovė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, įvertinus tai, jog atsakovės pajamos, esant vaiko priežiūros atostogose, yra apie 130 EUR, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, ieškovas turi pareigą prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų. Be to, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau mokamo darbo. Pažymėtina, jog ieškovas yra jaunas (26 metai), darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovė dėl pateisinamų priežasčių (vaiko priežiūros atostogos) šiuo metu nėra pajėgi teikti vaikui išlaikymo lygiomis dalimis su ieškovu, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė grįžusi į darbą po vaiko priežiūros atostogų prie sūnaus išlaikymo prisidės didesne dalimi. Esant visų anksčiau minėtų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad 200,00 EUR priteistino išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, ir tokį išlaikymą ieškovo padėtis leidžia jam teikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 200,00 EUR išlaikymo dydis atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principą, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kompensacijos už santuokoje įgytą turtą

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vienintelį santuokoje įgytą turtą sudarė automobilis „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis 2015-11-12 pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas už 2000 EUR. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 2650 EUR kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 1000 EUR kompensaciją už parduotą automobilį atsakovei. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikdama su minėta sprendimo dalimi teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl kompensacijos atsakovei už santuokoje įgytą turtą priteisimo. Teismas priteisė piniginę kompensaciją, remdamasis automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta automobilio kaina – 2000 EUR, kai realiai tokio tipo automobiliai kainuoja 6000–7000 EUR, teismas taip pat nepriteisė kompensacijos už įsigytą žieminių padangų komplektą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.Iš byloje pateiktos automobilio „A.“ pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2015-07-10 automobilis įgytas už 4200 EUR. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilis iš tikrųjų kainavo 4900 EUR, papildomai buvo nupirktos žieminės padangos, 400 EUR vertės. Atsakovės teigimu, minėtas turtas įgytas iš pinigų, gautų vestuvių proga, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes apie automobilio bei padangų įsigijimą, kainą, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus teismui, teigė, kad minėtos padangos buvo paruošos ir padėtos jos tėvo garaže, tačiau liudytojų, kuriems būtų žinomos šios aplinkybės, neprašė apklausti. Ieškovas grįsdamas savo nurodomas aplinkybes, jog automobilis nebuvo įgytas už vestuvių proga gautus pinigus, pateikė skolos raštelį, iš kurio nustatyta, kad ieškovas 2015-07-05 pasiskolino iš A. Ž. 2900 EUR. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu taip pat paaiškino, jog automobiliui įgyti ieškovas panaudojo 1100 EUR, gautų pardavus iki santuokos turėtą automobilį, ir pridėjo paties ieškovo sutaupytus 200 EUR. Esant šių faktinių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog automobilis įgytas už 4200 EUR be žieminių padangų komplekto. Iš byloje pateiktos minėtos transporto priemonės 2015-11-12 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas transporto priemonę pardavė S. D. už 2000 EUR. Apeliantė teigia, kad automobilio vertė yra daug didesnė. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė į bylą pateikė automobilių pardavimo skelbimų išrašus iš interneto svetainės autogidas.lt, iš kurių nustatyta, jog tų pačių (2005 m.) metų automobilių kainos rinkoje bylos nagrinėjimo metu siekė apie 6000–7000 EUR. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtuose skelbimuose transporto priemonių kainos nurodytos 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o automobilis parduotas 2015 m. lapkričio mėnesį, be to, šių transporto priemonių techninė būklė nėra žinoma ir gali būti skirtinga, todėl šie įrodymai niekaip nepaneigia 2015-11-12 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos transporto priemonės kainos. Be to, atsakovė šios pirkimo–pardavimo sutarties taip pat neginčija. Papildomai pažymėtina tai, kad ieškovas teigdamas, jog automobilį pardavė už 2000 EUR, savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilis turėjo variklio defektą, dėl kurio jį remontuoti buvo neekonomiška. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog variklio defekto nebuvo ir apie jokius variklio gedimus nežinojo, tačiau įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).Esant visų šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė automobilį pardavęs už 2000 EUR, gautos pajamos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje už automobilio pardavimą sudaro 2000 EUR, dėl to pagrįstai atsakovei priteista iš ieškovo 1000 EUR kompensacija. Dėl kitos sprendimo dalies ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimą, santuokos nutraukimą bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, įrodymų vertimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsakovei priteisdamas tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės vertinimu, visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos, kadangi į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovas, atsakovė buvo priversta ieškoti teisinės pagalbos.Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog tik dėl to, kad ieškovas buvo bylos iniciatorius, o atsakovė buvo priversta naudotis advokato pagalba, jai turėtų būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nesant teisinių argumentų dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ar dydžio, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šios sprendimo dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą.