- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 2-73-220/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02483-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- G. Z.
- Išvadą teikia
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Danutė Činčiuvienė
institucijos, teikiančios išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei G. Z., institucija, teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei atsakovės G. Z. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui M. Z., institucija, teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, turtinių klausimų išsprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. Z. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakove G. Z., dėl sutuoktinės G. Z. kaltės; palikti santuokinę pavardę – Z.; nepilnamečio sūnaus N. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. Z. tokią tvarką: pereinamuoju laikotarpiu, t.y. 8 (aštuonis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir bendrauja su juo, sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis vieną kartą savaitėje- pirmadieniais nuo 18.00 vai. iki 20.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 10.00 vai. iki 14.00 vai.; įpareigoti atsakovę G. Z., sudaryti sąlygas bendrauti su sūnumi be pašalinių asmenų, atskirame kambaryje; įpareigoti atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų ir sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje; praėjus pereinamajam laikotarpiui ir sūnui pripratus prie ieškovo, nustatyti tokią bendravimo tvarką: nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime darbo dienomis kas antrą pirmadienį nuo 17.00 vai. iki 20.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų N. su savimi iš jo gyvenamosios vietos; nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauju jo auklėjime kas antrą šeštadienį nuo 10.00 vai. iki 18.00 vai., su teise pasiimti nepilnametį sūnų Nojų su savimi iš jo gyvenamosios vietos; nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauju ir dalyvauja jo auklėjime porinių metų Romos KB Šv.Velykų pirmą dieną neporinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), kiekvienų metų spalio 27 d. ir kovo 7 d. (sekančią dieną po sūnaus gimtadienio ir mano gimimo dieną), pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.; įpareigoti atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų ir sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje; kai sūnus pradės kalbėti, įpareigoti atsakovę G. Z. leisti netrukdomai su sūnumi bendrauti telefonu; sutinka mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Z. po 100,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2015-12-02 iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti sūnaus motiną G. Z.; sutinka sumokėti atsakovei G. Z. 1000,00 (vieno tūkstančio) eurų kompensaciją už parduotą automobilį; prašo išdėstyti kompensacijos už parduotą automobilį sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui lygiomis dalimis bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 641,00 Eur.
Ieškiniuose ieškovas, o teismo posėdžio metu ir ieškovo artstovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Ieškovas M. Z. su atsakove G. Z. susituokė 2015-06-06 Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Santuoka apskaityta Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Iki santuokos sudarymo draugavo septynerius metus. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. Z.. Pagrindinė priežastis santuokos iširimo, kad atsakovė atsisakė gyventi santuokoje, nėjo gyventi kartu su šeima į išnuomotą dviejų kambarių butą atskirą ir nepriklausomą nuo atsakovės tėvų gyvenimą, liko pas juos gyventi. Atsakovė net nebuvo atėjusi apžiūrėti butą kaip jis įrengtas ir kaip paruoštas šeimai gyventi. Santykiai su atsakovės tėvais buvo sudėtingi, jie visur kišosi ir nurodinėjo ką daryti. Atsakovė G. Z. jų besąlygiškai klausė. Po santuokos sudarymo vietoj normalaus ir gražaus santuokinio gyvenimo su atsakove gyveno nuolatinėje įtampoje. Ieškovas dalyvavo sūnaus gimdyme. Tačiau santykiai, su atsakove G. Z., po sūnaus Nojaus gimimo, galutinai pašlijo, kadangi ji neleido matyti sūnaus, dalyvauti jo auginime. Ateiti pas ją į jos tėvų namus negalėjo, nes tėvai ieškovą veikia psichologiškai, todėl jų namuose būti negali. Jų santuoka be perspektyvos. Atsakovė G. Z. pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kadangi kategoriškai atsisakė su ieškovu gyventi, vesti bendrą ūkį, kartu auginti jų mažametį sūnų, ji neina į jokius kompromisus ir nesirengia spręsti bendro gyvenimo klausimų. Atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu, nebuvo subrendusi normaliems santuokiniams ryšiams ir nutraukiant santuoką turi būti nustatyta jos kaltė.
Sutinka, kad mažamečio sūnaus N. Z. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove G. Z. pagal jos gyvenamąją vietą. Taip pat sutinka mokėti 100 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, tiek pat turėtų mokėti atsakovė, nes ji taip pat yra jauno amžiaus, vaikui paaugus galės dirbti ir uždirbti lėšų vaiko išlaikymui. Nesutinka, kad vaiko išlaikymui būtų nukrypta nuo lygių galimybių principo. Pastaruoju metu neteko darbo, kadangi buvęs darbdavys sumažino darbuotojų skaičių. Įsiregistravo darbo biržoje, jokių išmokų negauna. Intensyviai ieško kito darbo. Šiuo metu yra priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. Z. po 150 Eur per mėnesį, kurį moka, tačiau šiuos pinigus sumokėti duoda ieškovo tėvai. Pats neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Mano, kad atsakovės G. Z. reikalavimas išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį nustatyti 200 Eur per mėnesį, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, tokios išlaidos nėra patiriamos ir reikalaujama suma yra aiškiai per didelė.
Atsakovė G. Z. neleidžia matyti mažametį sūnų, dalyvauti jo auginime ir priežiūroje.Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną bendravimo tvarką su mažamečiu sūnumi Nojumi, sūnų lankė. 2016-03-15 lankant mažametį sūnų, atsakovė surežisavo aplinkybes, kad tariamai prieš ją naudojo smurtą, todėl iškvietė policijos pareigūnus, dėl ko jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kategoriškai neigia naudojus fizinį smurtą atsakovės G. Z. atžvilgiu. Tik atitraukė jos ranką nuo sūnaus veiduko, kad galėtų nusifotografuoti augantį vaiką. Tuo pasinaudojo atsakovė G. Z. ir apkaltino nebūtu dalyku, kad tariamai naudojo prieš ją fizinį smurtą. Dėl šių aplinkybių sūnaus nebelanko. Dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku pasilieka prie patikslintame ieškinyje išdėstytos pozicijos. Palaiko reikalavimą, kad būtų bendraujama kiekvieną pirmadienį nuo 18 val. iki 20 val., o kas antrą šeštadienį nuo 13:30 val. iki 17 val. Palaiko poziciją, kaip būtų bendraujama po pereinamojo laikotarpio. Palaiko reikalavimą, kad ieškovas būtų informuojamas apie vaiko ligą, kada yra kreipiamasi į gydytojus, kada diagnozuojama rimtesnė liga.
Automobilį Audi A6, įgijo 2015-07-10, po mėnesio po santuokos sudarymo už 4200 Eur, o ne už 4900 Eur, kaip nurodo atsakovė G. Z.. Įgijo už lėšas gautas pardavus kitą savo automobilį Peugeot už 1100 Eur, iš A. Ž. paskolintų 2900 Eur ir iki santuokos sutaupytų 200 Eur. Neigia, kad automobilis pirktas už vestuvinių dovanų pinigų. Paaiškėjus, kad automobilis su variklio defektu, dar pašlijus su atsakove santykiams, norėdamas atiduoti skolas pardavė automobilį už 2000 Eur. Nors G. Z. prie automobilio pirkimo nei savo nei asmeninėmis, nei bendromis santuokinėmis lėšomis neprisidėjo, tačiau automobilis pirktas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi būti dalijamas į dvi dalis. Sutinka atsakovei sumokėti 1000 Eur kompensaciją, kurios mokėjimas turėtų būti išdėstomas vienerių metų laikotarpiui, kadangi neturi darbo, turi teikti išlaikymą vaikui, jokio kito turto neturi, sunki materialinė padėtis.
Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovė G. Z. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškovas diktavo jų santuokos perspektyvos klausimus: jis vienas nusprendė, kad turi gyventi atskirai nuo tėvų, nors buvo nėščia ir dėl to norėjo likti įprastoje aplinkoje ir niekur nesikraustyti. Kadangi nesutiko su jo sprendimu, jis paprasčiausiai paliko atsakovę. Paliko nėščią, visiškai ja nesirūpino. Viena lankėsi pas gydytojus, viena būdavo, kai jausdavosi blogai, neturėjo iš jo pusės jokio psichologinio palaikymo. Ieškovas nesirūpino ir gimus vaikui, nes gyveno taip, kaip jam atrodė, kaip norėjosi. Ieškovas santokuoje kompromisų, lojalumo nepripažino. Tai, kad ieškovas kaltina atsakovę pasirinkus gyventi pas tėvus parodo, kaip esminę santuokos iširimo priežastį ir patvirtina tai, jog yra nepasirengęs gyventi santuokoje ir visiškai nesupranta, kas tai yra. Nesupranta, kad būtent ieškovas, kaip vyras ir būsimo vaiko tėvas turėjo rūpintis atsakove, bet jis paprasčiai paliko ją. Visi jo nurodyti motyvai dėl jos tėvų įtakos jų santuokai yra išgalvoti, nes kartu su ieškovu pas atsakovės tėvus išgyveno penkerius metus ir viskas buvo gerai. Tik atsakovei tapus nėščia, situacija pasikeitė. Todėl mano, kad santuoka nutrauktina, kaip iširusi dėl ieškovo M. Z. kaltės. Nori pasilikti pavardę turėtą iki santuokos.
Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus N. Z., gimusio 2015-10-26, gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove.
Sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 200 Eur per mėnesį, nuo jo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės. Nesutinka su ieškovo nurodytais motyvais, kad išlaikymas per didelis. Ieškovas vaiko neaugina ir nežino, kiek lėšų tam reikia. Pati gauna 120 Eur per mėnesį, nuo š.m. spalio gaus dar mažiau, dirbti šiuo metu negali, nes augina vaiką. Vaiko maisteliui išleidžia- maždaug 63 Eur, košėms- apie 40 Eur, sauskelnėms -72 Eur, servetėlėms – 10 Eur, vandeniui apie 8 Eur, vitaminams ir higienai- apie 50 Eur, daržovėms, mėsai, žuviai- apie 50 Eur bei pakankamai išlaidų rūbams, avalynei, automobilio kėdutei. Kai vaikas serga vaistams išleidžia dar daugiau vaistų. Tokiu būdu vaiko išlaikymo išlaidos apie 300 Eur per mėnesį, kartais ir daugiau ir jos nėra per didelės, kaip nurodo ieškovas. Ieškovas yra darbingas, sveikas žmogus ir privalo rūpintis savo vaiku. Ieškovas vengė išlaikyti vaiką ir anksčiau, nes iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik vieną kartą pervedė 100 Eur. Nors visą tą laiką jis dirbo, gaudavo pastovų darbo užmokestį, bet vaiko neišlaikė, nes nematė tam reikalo. Turimais duomenimis ieškovas šiuo metu dirba nelegaliai užsienyje.
Dėl bendravimo tvarkos atsakovė bandys prisiderinti prie ieškovo ir VTAS pateiktų pozicijų. Dėl pereinamojo laikotarpio, jis svarbus vaikui, o ne tėvams.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ginčo nebūtų, jei ieškovas būtų sąžiningas. Prieš pateikiant teismui ieškinį, 2015-11-26 ieškovas sudarė jų automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį, kuris įgytas už bendrus pinigus. Automobilis buvo nupirktas santuokos metu už 4900 Eur gautus dovanų vestuvių proga. Automobilis buvo parduotas be atsakovės žinios ir sutikimo, jis turi būti padalintas tokiomis kainomis, kokios šiuo metu nusistovėjusios rinkoje. Ieškovas nurodydamas, kad pardavė automobilį už 2000 Eur, siekia užvaldyti automobilį. Prašo 2650 Eur kompensacijos už automobilį ir žiemines padangas. Apie jokį automobilio defektą nežino, nebuvo girdėjusi iki pat teisminio proceso. Turimais duomenimis automobilis realiai parduotas nebuvo: faktiškai jis yra ieškovo, tik dokumentaliai įregistruotas jo gero pažįstamo vardu.
Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Institucijos, teikiančios išvadą atstovė L. A. parodė, kad šalys daugmaž sutinka su bendravimo grafiku, mano, kad idealiausia imti tarp ginčytinų klausimų vidurį, imti 10 mėnesių pereinamą laikotarpį. Dėl bendravimo valandų, buvo atsižvelgta į vaiko dienotvarkę, kada jis miega, mano, kad atsakovė neprieštarautų, jei dar būtų pridėta valanda šeštadieniais. Bet vaiko dienotvarkė neturėtų sutrikti. Tėtis taip pat turi žinoti, jei vaikas serga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 2015-06-06 Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Įrašas apie tai padarytas įrašas 2015-06-09 Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 73, išdavimo data 2015-11-24 (b.l.5). Ieškovo M. Z. atstovės ir G. Z. atstovės paaiškinimais ir rašytinais įrodymais nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str.1 d., 2 d.). Ieškovas su atsakove nuo 2015 m. spalio mėn. nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, sutuoktiniai taikytis ir atkurti santuokos ryšių nenori. Buvo paskirtas terminas susitaikyti, tačiau buvo gautas prašymas sutrumpinti paskirtą šešių mėnesių šalių susitaikymui terminą ( b.l. 55, 60).
Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio pareigų tenkinimo (CK 3.27str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas išvyko gyventi į išnuomotą butą vienas, motyvuodamas, kad nesutinka būti su atsakovės tėvais, kuriems atsakovė besąlygiškai paklūsta. Atsakovė atsisakė išsikelti iš savo tėvų namų gyventi atskirai, motyvuodama, kad būdama nėščia norėjo likti įprastoje aplinkoje ir niekur nesikraustyti. Ieškovas vienvaldis, ambicingas, vienas sprendžia santuokos perspektyvą. 2015 m. spalio mėnesį ieškovui išsikrausčius, bendravimas su atsakove nutrūko. Gimus 2015-10-26 sūnui N., ieškovas nerėmė šeimos, faktiškai tuomet jų bendravimas visiškai nutrūko. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl santuokos iširimo kaltina vienas kitą: atsakovė - dėl to, kad atsakovas neremia jos nei moraliai nei materialiai, neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina; ieškovas – dėl ieškovės nelojalumo jam, nesprendimo tarpusavio šeimyninių santykių problemų. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovas ar atsakovė sistemingai atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Jų pozicijos dėl santuokos iširimo yra kategoriškos, kiekvienas giliai įsitikinęs savo teisumu. Teismas, vertindamas konkrečias aplinkybes dėl santuokos nutraukimo pažymi, kad vienos kokios konkrečios priežasties, lėmusios santuokos iširimą, nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Aplinkybė, kuris iš sutuoktinių yra labiau kaltas dėl to, kad santuoka iširo, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į šalių pageidavimą, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina santuokinė pavardė-Z., atsakovei pavardė turėta iki santuokos sudarymo- M.(CK 3.69 str.1d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sūnus N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis (b.l. 7). Šalys sutaria, kad mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į vaiko interesus, turi būti nustatyta su vaiko motina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą bei aplinkybę, kad ieškovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, nepilnamečio N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina atsakove G. Z. pagal jos gyvenamąją vietą ( CK 2.14 str.2d., 3.168 str.1 d., 3.169 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 380 Eur. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t.y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą. Tenkinti savo vaikų poreikius yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.
Atsakovės paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui N. Z. nuo jo gimimo, yra sumokėjęs tik už kelis mėnesius. Teismas 2016-07-18 nutartimi pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, iki kol bus priimtas sprendimas. Kaip teigia atsakovė, mažamečiui vaikui būtiniems poreikiams maistui, aprangai, sveikatai, higienos prekėms, ugdymui tenkinti reikalinga apie 300 Eur suma kas mėnesį. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis ieškinio pateikimo metu buvo sunki, ji nedirba, nes augina mažametį sūnų, jos mėnesio pajamos sudarė 120 Eur motinystės pašalpa, kuri nuo spalio mėnesio mažės. Ieškovas duomenų apie gaunamas reguliarias pajamas nepateikė, o patėeikė tik įrodymus apie anksčiau gautą darbo užmokestį. Nurodė, kad nuo 2016-07-13 registruotas darbo biržoje ( b.l. 121), mokėti sūnui priteistą išlaikymą padeda jo tėvai, jis sutinka mokėti tik 100 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Duomenų apie kitas ieškovo gaunamas pajamas nėra, atsakovė teigia, kad ieškovas išvykęs ir šiuo metu dirba užsienyje, dėl šios priežasties neatvyko ir į teismo posėdį. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgtina į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl ieškovo gaunamų pajamų nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas. Šiuo atveju atsakovė vykdo pareigą užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę vaiko priežiūrą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05‑27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko priežiūra, tuo pačiu ir didesnė išlaikymo pareiga. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Todėl nors atsakovė ir teigia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia 300Eur, tai nereiškia, kad abu tėvai turi teikti vaikui išlaikymą po 150Eur ( LAT nutartis Nr. 3K-3-16-706/16) Ieškovas yra jauno amžiaus ir darbingas, jis anksčiau dirbo darbe, kuris buvo susijęs su transporto priemonių remontu ( b.l. 13). Nors ieškovas šiuo metu ir nedirba, tačiau vertinant atsakovės paaiškinimą, kad jis yra išvykęs į užsienį, o to patikslinti nėra galimybių, todėl negalima nustatyti kokia yra reali ieškovo finansinė padėtis. Kadangi, kaip jau buvo minėta, visos abejonės yra traktuojamos vaiko interesais, todėl atsižvelgiant į esamą padėtį be vadovaujantis protingumo teisingumo kriterijais , teismas laiko, kad 200 Eur išlaikymo vaikui priteisimas atitinka šalių turtinę padėtį, ieškovo galimybes teikti tokį išlaikymą, bei vaiko interesus. Išlaikymas priteisitinas nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo vaiko gimimo dienos, nes atsakovė 2016-08-30 teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sūnui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina atsakovė K. Z. (CK 3.190 str.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK CK 3. 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Ieškovo atstovės paaiškinimais, ieškovas M. Z. sutinka su Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tik koreguotinas pereinamojo laikotarpio laikas iki 10 mėn. ir matymasis šeštadieniais dienos metu, kuris turi būti ilginamas.
Atsakovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad dėl bendravimo tvarkos didelio ginčo nėra. Ieškovas dabar gera valia gali bendrauti su vaiku, bet to nedaro. Sutinka su institucijos išvada dėl bendravimo tvarkos. Teismas laiko, kad informuoti ieškovą apie jos susirgimą atsakovė turėtų ne visais atvejais, o tik tuo, jeigu vaikas būtų gydomas gydimosi įstaigoje.
Atsižvelgiant į nepilnamečio interesus, pateiktą Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei ieškovo ir atsakovės siūlymus nustatytina tokia tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:
Pereinamuoju laikotarpiu, t.y. 10 (dešimt) mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatytina, kad ieškovas lanko nepilnametį sūnų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir bendrauja su juo sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis vieną kartą savaitėje- pirmadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 13.30 val. iki 17.00 val.; įpareigojant atsakovę G. Z., sudaryti sąlygas bendrauti su sūnumi be pašalinių asmenų, atskirame kambaryje; įpareigojant atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute jeigu jis būtų gydomas gydymo įstaigoje ir sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje;
praėjus pereinamajam laikotarpiui ir sūnui pripratus prie ieškovo, nustatytina tokią bendravimo tvarką: nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime darbo dienomis kas antrą pirmadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų N. su savimi iš jo gyvenamosios vietos;
nustatyti, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime kas antrą šeštadienį nuo 13.30 val. iki 17.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų Nojų su savimi iš jo gyvenamosios vietos;
nustatytina, kad lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime porinių metų Romos KB Šv.Velykų pirmą dieną neporinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), kiekvienų metų spalio 27 d. ir kovo 7 d. (sekančią dieną po sūnaus gimtadienio ir ieškovo gimimo dieną), pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.; įpareigojant atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų ir, jeigu jis būtų gydomas gydymo įstaigoje, sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje;
kai sūnus pradės kalbėti, įpareigoti atsakovę G. Z. leisti netrukdomai su sūnumi bendrauti telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
Ši bendravimo tvarka, laikui einant, gali būti keičiama abiejų šalių susitarimu ar įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovas ir atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 str.).
Dėl santuokinio turto padalinimo
Nustatyta, kad šalių gyvenant santuokoje įgytą turtą sudarė automobilis AUDI A6 valst. (duomenys neskelbtini) įgytas 2015-07-10, ieškovo vardu, kuri 2015-11-16 perregistruota kito asmens vardu.
Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktos medžiagos.
Civilinėje byloje šalys nurodė skirtingas šio turto vertes: ieškovas nurodė -2000 Eur, atsakovė – 5300 Eur. Kadangi ieškovas automobilį pardavė be atsakovė žinios, atsakovė prašo sumokėti 2650 Eur kompensaciją už automobilį ir žiemines padangas. Ieškovas teigia, kad automobilį pardavė už 2000 Eur, paaiškėjus sudėtingam variklio defektui ir sutinka atsakovei sumokėti 1000 Eur kompensaciją. Byloje atsakovė teigia, kad iš transporto skelbimų portale autogidas.lt patalpintų parduodamų analogiškos markės, modelio ir metų naudotų automobilių skelbimų matyti, kad kaina svyruoja nuo 6000 Eur iki 7000 Eur( b.l. 133-134). Kitų įrodymų patvirtinančių automobilio vertę atsakovė nepateikė. Iš 2015-11-12 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilį Audi A6 ieškovas pardavė už 2000 Eur ( b.l. 23). Įvertinant aplinkybę, kad šalys nurodė skirtingas šios automobilio vertes, tačiau ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie automobilio pardavimo kainą, o atsakovė tik pateikė duomenis iš skelbimų apie tokios pat markės ir metų automobilio pardavimo kainas, o ta kaina yra orientacinė, realiai pagal nusistovėjusią praktiką automobiliai gali būti parduodami ir už žemesnę kainą, ( be to, yra skirtinga ir jų techninė būklė) , dėl to laikytina, kad ieškovas įrodė, kad automobilį pardavė už 2000Eur, o atsakovė neįrodė, jog automobilis buvo parduotas už 4900 Eur, todėl laikytina, kad gautos pajamos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje už automobilio pardavimą sudaro 2000 Eur., dėl to atsakovei priteistina iš ieškovo 1000 Eur kompensacija. Taip pat teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovas dar pasiėmė ir žieminių padangų komplektą už 400€. Ieškovas avo procesiniuose dokumentuose tai neigė, o atsakovė jokių kitų įrodymų, išskyrus jos paaiškinimus, nepateikė.
Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dalies, tenkančios atsakovei, išdėstymą, teismas laiko, kad nėra išimtinių aplinkybių išdėstyti nustatytą ir priteistiną kompensaciją. Iš ieškovo priteistos sumos sumokėjimo išdėstymas pagal jo nurodytą terminą užsitęstų, tokiu būdu ieškovą būtų priversta kredituoti pati atsakovė. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nėra jokio realaus pagrindo manyti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ieškovo finansinė padėtis ir toliau neblogės ir jis laikysis savo įsipareigojimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad dalintino turto vertė sudaro 5900 Eur. Ieškovas neteikė ieškininio reikalavimo dėl turto padalijimo, o atsakovė savo priešieškiniu prašė turtą 5900 padalinti ir priteisti jai kompensaciją, sudarančią 2650 Eur. Teismo nutartimi, pagal jos prašymą, žyminio mokesčio sumokėjimas ( 79 Eur) buvo atidėtas ( b.l. 25). Tokiu būdu žyminio mokesčio dydis už ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo sudaro 41 Eur, dalyje dėl santuokinio turto padalijimo pagal atsakovės priešieškinį – 79 Eur, dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo -72 Eur. Ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimą (b.l. 15). Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai yra nepatenkinus nei vienos šalių reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vistiek santuoka yra nutraukima dėl abijų sutuoktinių kaltės, todėl iš atsakovės turi būti priteista ieškovui pusė sumokėto žyminio mokesčio, sudarančio 20,50 Eur, nes atsakovas sumokėjo 41Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį dėl turto padalijimo patenkinus iš dalies, t.y. atsakovės reikalavimus patenkinus 38 procentais, nes buvo nuo jos reiklaujamos priteisti sumos 2650 Eur priteista 1000 Eur, ir įvertinus tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iš jos valstybės naudai turi būti priteistina 30 Eur.( CPK 96 str. 2d.). Kadangi pašto išlaidos kiekvienai šaliai nesudaro 3Eur, todėl jos iš šalių nepriteistinos( CPK 96 str. 6d.) Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 600 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 124), atsakovė 1200 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 126,175). Šios išlaidos pagrįstos finansiniais dokumentais. Pagal teismo praktiką pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta galiojusiose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. ( LAT nutartis Nr. 3K-3-533/2008). Teismas laiko, kad byloje prašomos priteisti atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nors ir neviršija 2004m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, tačiau įvertinant tai, kad byla praktiškai buvo išspręsta per du teismo posėdžius, nėra didelis skaičius reiklavimų, byla yra tik vieno tomo, todėl teismas laiko, kad, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra sumažintinas atstovavimo atsakovei išlaidos iki 1000 Eur. Dėl to apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas šalims yra įvertintas patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalis procentine išraiška turtiniame reikalavime. Kaip matyti, atsakovės priešieškinys dėl turtinio reiklavimo yra patenkintas 38 procentais (nuo reikalaujamos priteisti 2650 Eur sumos priteista 1000Eur.). Vadinasi iš ieškovo atsakovės naudai turi būti priteistina 38 procentai atsakovės turėtų atstovavimo išlaidų, skaičiuojamų nuo 1000Eur, ir tai sudarytų 380 Eur. O iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteista 62 procentai atstovavimo išlaidų , skaičiuojant nuo 600 Eur ir tai sudarytų 372. Eur.. Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovas turėtų sumokėti atsakovei 8 Eur, todėl ši suma atsakovei ir priteistina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 260 straipsnio, 263 straipsnio – 265 straipsnio, 268 straipsnio, 270 straipsnio, 385 straipsnio, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patikslintą ieškinį bei priešieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, tarp M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), iki santuokinė pavardė M., sudarytą 2015 m. birželio 6 d. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, ir apskaitytą 2015 m. birželio 9 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 73, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – Z., atsakovei iki santuokos turėtą pavardę – M..
Nustatyti nepilnamečio sūnaus N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.
Nustatyti bendravimo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką - pereinamuoju laikotarpiu, t.y. 10 (dešimt) mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: ieškovas lanko nepilnametį sūnų N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir bendrauja su juo, sūnaus gyvenamojoje vietoje darbo dienomis vieną kartą savaitėje- pirmadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 13.30 val. iki 17.00 val.; įpareigojant atsakovę G. Z., sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su sūnumi be pašalinių asmenų, atskirame kambaryje; įpareigojant atsakovę G. Z. nedelsiant informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų ir jis būtų gydomas gydymo įstaigoje bei sudaryti sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje; praėjus pereinamajam laikotarpiui ( 10 mėn.) ir sūnui pripratus prie ieškovo, nustatyti tokią bendravimo tvarką: ieškovas lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime darbo dienomis kas antrą pirmadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų Nojų su savimi iš jo gyvenamosios vietos; nustatyti, kad jis lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauju jo auklėjime kas antrą šeštadienį nuo 13.30 val. iki 17.00 val., su teise pasiimti nepilnametį sūnų Nojų su savimi iš jo gyvenamosios vietos; nustatyti, kad jis lanko nepilnametį sūnų N. Z., su juo bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime porinių metų Romos KB Šv.Velykų pirmą dieną neporinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), kiekvienų metų spalio 27 d. ir kovo 7 d. (sekančią dieną po sūnaus gimtadienio ir ieškovo gimimo dieną), pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.; atsakovė G. Z. nedelsiant informuoja ieškovą telefonu ar SMS žinute, jeigu sūnus N. Z. susirgtų ir jis būtų gydomas gydymo įstaigoje, sudaro sąlygas sergantį sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje; kai sūnus pradės kalbėti, įpareigoti atsakovę G. Z. leisti netrukdomai su sūnumi bendrauti telefonu.
Priteisti iš ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. Z., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant atsakovei G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisimą.
Priteisti iš ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei, G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) kompensaciją už parduotą automobilį.
Priteisti iš atsakovės G. Z., a.k (duomenys neskelbtini), ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 20,50Eur žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo.
Priteisti iš ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. Z., a.k (duomenys neskelbtini), 8 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 72 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, pinigines lėšas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią bankuose, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės G. Z., a.k (duomenys neskelbtini) , valstybei 30 Eur žyminio mokesčio, pinigines lėšas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią bankuose, įmokos kodas 5660.
Likusiose dalyse ieškinį ir patikslintą ieškinį bei ir priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.