- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-172-487/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07445-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Olegas Šibkovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo S. A. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, tuo, kad 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. P. (S. P.), atvyko pas nukentėjusįjį A. K. (A. K.) į butą (duomenys neskelbtini), ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos sudavė ne mažiau 5 smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens, t. y. G. G. 3 000 EUR skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau 2 smūgių į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, jis su S. P. reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą PAYSERA banke, o A. K. nesutikus, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, jis su S. P. reikalavo į S. P. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 900 EUR, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinę prievartą.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino ir nurodant, kad sulaikius S. A., jis per 48 valandas turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam S. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 6 d.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam S. A. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo S. A. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, bei paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą.
4.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota bei pažeidžia suimtojo teises ir teisėtus lūkesčius, nes priimta formaliai, paviršutiniškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, o į atskiras šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką neatsižvelgus, todėl turi būti panaikinta.
4.2. Nesutikdamas su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu suėmimo pagrindu, teigia, kad devynis mėnesius besitęsiantis suėmimas yra nepateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio taikomų taisyklių bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotų pamatinių principų kontekste. Pabrėžia, kad teismas, vadovaudamasis analogiškais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvertintais ankstesnėse teismo nutartyse, pratęsė kaltinamajam suėmimo terminą dar trims mėnesiams. Suėmimo skyrimo termino pratęsimo klausimas ikiteisminio tyrimo metu tų pačių duomenų pagrindu jau buvo spręstas, todėl nėra pagrindo suėmimo terminą tęsti, nes byla perduota teismui, o kaltinamasis 2024 m. birželio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, t. y. iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės ir tikslo bėgti ar slėptis kaltinamasis neturi.
4.3. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į suformuotą teismų praktiką (mini teismų nutartis Nr. 1S- 392- 483/2016, 1S-246-387/2017, 1S-4-518/2017, 1S-245-307/2017), kai asmenys, kaltinami labai sunkių smurtinių, seksualinių nusikaltimų padarymu, buvo paleidžiami po kelių mėnesių už užstatą ar paskiriant intensyvią priežiūrą. Todėl mano, kad ir suimtam jo ginamajam gali būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, kai baudžiamasis persekiojimas dėl BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu yra neperspektyvus.
4.4. Suimtojo gynėjas pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, privalėjo svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę, kadangi skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga (teismo nutartys Nr. 1S- 300 - 1076/2018, 1S-184-202/2018). Gynėjo nuomone, apygardos teismas tik formaliai nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų, bei nesvarstė galimybės, paskiriant kitą kardomąją priemonę, užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Kaltinamasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra ar bet kokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau teismas visiškai nenurodė teisinių argumentų, kodėl, paskyrus intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą bei registraciją policijos įstaigoje, nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, gynėjo manymu, pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes kaltinamasis, būdamas suimtas, yra laikomas laisvės atėmimo bausmės sąlygomis, EŽTT pripažįstamomis kankinančiomis. Todėl teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir neatsižvelgė į kaltinamojo faktinę padėtį ir reikšmingas aplinkybes. Todėl, netinkamai pritaikius BPK 119 straipsnį, priimta nutartis yra neteisėta ir naikintina.
4.5. Suimtojo gynėjas nurodo ir tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinami du asmenys, bylos nagrinėjimas bei nuosprendžio priėmimas iki jo įsiteisėjimo gali užtrukti, be to, gali ilgai vykti ir apeliacinis procesas. Todėl, atsižvelgiant į galintį ilgai užtrukti bylos nagrinėjimą, tampa dar aktualesnė galimybė kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus. Pažymi, kad prie skundo pateikiama gyvenamosios vietos būsto nuomos sutartis, darbo sutartis, be to, bylos duomenimis nustatyta, kad suimtasis turi šeimą, nepilnametį vaiką, sveikatos problemų. Taip pat MB „GS Investicijos“ registrų centro atsakymas patvirtina, jog kaltinamasis buvo šios mažosios bendrijos narys, dėl kurios ir kilo konfliktas – dėl piniginių investicijų į mažąją bendriją. Todėl prašo paskirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kurios užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.
4.6. Gynėjo manymu, jei būtų įrodytos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, tikėtina, kaltinamajam net nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. O jeigu ir būtų paskirta – tikėtina, neviršytų minimalaus dydžio. Taip pat pabrėžiama, jog kaltinamasis yra faktiškai atlikęs jam dar nepaskirtą bausmę, nes pagal BK 55 straipsnio nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už apysunkę nusikalstamą veiką skiriama su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
4.7. Be kita ko, skunde gynėjas nurodo, kad suėmimas pratęstas neteisėtai, nes skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodoma, jog egzistuoja papildomas BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. teismas nenurodė, ar byla yra sudėtinga, ar didelės apimties, bei tinkamai to nemotyvavo. Gynėjo teigimu, baudžiamoji byla neatitinka sudėtingos bylos sąvokos, įtvirtintos BPK 127 straipsnio 2 dalyje. Byla yra kelių tomų, t. y. po kelis tomus kiekvienam kaltinamajam. Net ir tuo atveju, jei byla būtų didelės apimties (nors toks pagrindas nenustatytas) laikyti kaltinamąjį suimtą vien šiuo pagrindu yra neproporcinga jam reiškiamų kaltinimų pavojingumui. Atsižvelgtina ir į tai, kad kitas kaltinamasis byloje nėra suimtas.
4.8. Todėl skunde gynėjas nurodo, kad suėmimo terminas kaltinamajam S. A. pratęstas nepagrįstai, dėl visų skunde nurodytų teisinių argumentų teismo nutartis turi būti panaikinta, kaip neteisėta, prieštaraujanti BPK, baudžiamojo proceso principams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo S. A. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui reikšmingais bylos duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis, kuria S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei nurodoma skunde, apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomosios priemonės – suėmimo terminui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad S. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys nurodyti ir skundžiamoje teismo nutartyje, t. y. pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, t. y. byloje surinktais duomenimis remiamasi pakankamumo aspektu. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad, svarstant dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, šių duomenų pakanka.
8. Kardomoji priemonė – suėmimas yra skiriama (jos terminas tęsiamas) tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šio straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Ankstesnėse teismų, svarsčiusių dėl kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės, nutartyse pažymėta, jog S. A. iš pradžių buvo kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, tačiau įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi priimtas nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, pagal kurį kaltinamasis S. A. kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Tokiu būdu, kaltinimo ribas kaltinamajam apibrėžia du alternatyvūs kaltinimai. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad tiek BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje be alternatyvių bausmių, tiek BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje kaip vienintelė bausmės rūšis numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu vieneri metai (atitinkamai iki 5 ir iki 8 metų). Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta. S. A. kaltinant tiek pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra priskiriamas teismo diskrecijai, todėl kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl galimo laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam skyrimo ar neskyrimo atmestini.
9. Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą S. A. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.
10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
11. Minėta, jog S. A. kaltinimo ribas apibrėžia du alternatyvūs kaltinimai, t. y. jis kaltinamas padaręs tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, taip pat įsiteisėjusia teismo nutartimi priimtas nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, kaltinant S. A. sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Todėl griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybė, kaip nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors minėtos veikos pobūdis ir gresianti bausmė nėra lemiami kriterijai, tačiau teismui perduotoje nagrinėti byloje S. A. pareikšto kaltinimo turinys sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą.
12. Kita vertus, apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, nevertino vien bausmės griežtumo – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įvertino kartu su duomenimis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenimis, S. A. yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, tačiau šie deklaruojami suimtojo ryšiai nepaneigia galimybės jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir slapstytis. Kaip nustatyta, nuteistojo žmona ir vaikas yra užsienio piliečiai, gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravę, gyvena užsienio valstybėje. Matyti ir tai, kad pats kaltinamasis yra užsienio valstybės (Ukrainos Respublikos) pilietis, Lietuvoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (gyvenamąją vietą deklaravęs užsienio valstybėje), o taip pat artimų giminaičių, nedirbantis, jo finansinės galimybės ribotos, todėl pagrįstai suabejota ir kaltinamojo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tvirtumu. Nors į bylą pateikti duomenys dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, patvirtinimas apie kaltinamojo įdarbinimą paleidimo iš suėmimo atveju, taip pat, kad jis buvo mažosios bendrijos narys, yra svarbios aplinkybės, tačiau jas vertinant kartu su kitų bylos duomenų visuma, be kita ko, ir kitų taikytinų kardomųjų priemonių aspektu, neleidžia kategoriškai paneigti kaltinamojo, esant laisvėje, bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Šiuo atveju galimos pasislėpimo ateityje rizikos įvertinimui svarbu tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis linkęs nesilaikyti įpareigojimų, kurie galėtų būti skiriami, taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones. Paminėtina, jog kaltinamajam ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. Tačiau jis, žinodamas apie jam paskirtas priemonės, jų nesilaikė, t. y. negavęs leidimo, pasinaudodamas negaliojančiu asmens dokumentu, išvyko iš Lietuvos Respublikos, bylą tiriančių pareigūnų neinformavo nei apie išvykimo tikslą ir vietą, nei apie savo kontaktus bei nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpė. Nepavykus su kaltinamuoju susisiekti jo nurodytais kontaktais (el. paštu, skambinant telefonu), paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu kaltinamasis buvo sulaikytas Norvegijoje ir 2023 m. gruodžio 6 d. perduotas Lietuvai. Ne mažiau reikšmingi duomenys ir apie kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse, lankymąsi jose. Kaip minėta, pats kaltinamasis yra Ukrainos pilietis, gyvenamąją vieta deklaravęs Čekijos Respublikoje, buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę, kurioje gyvena žmona ir vaikas. Taigi, konkrečiu atveju kaltinamojo užsienio valstybėse praleistas laikas, slapstantis nuo pareigūnų, taip pat rodo, kad galimai tokius ryšius jis turi ir, jais pasinaudodamas, gali slėptis nuo teismo. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės nepakankamos paneigti galimo S. A. išvykimo iš Lietuvos ir slapstymosi riziką. Skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta ir į kaltinamojo sveikatos, būklę, kuri, kaip pagrįstai nurodyta žemesniojo teismo, taip pat negali būti vertinama kaip esmingai mažinanti kaltinamojo pasislėpimo riziką.
13. Būtina pažymėti, jog suėmimas skiriamas, siekiant užkirsti kelią bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu trukdyti procesui. Skiriant suėmimą šiuo pagrindu, įstatymas nereikalauja, kad egzistuotų konkretūs duomenys apie asmens ketinimus bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, pakanka, kad tokia rizika yra. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės yra svarbus veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą dėl tolesnio kaltinamojo suėmimo taikymo tikslingumo. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Apygardos teismas teisingai sprendė, jog deklaruojamos aplinkybės nėra tokios, kurios sumažina kaltinamojo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo (slapstymosi) riziką. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys S. A. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.
14. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, tinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jam reiškiamo kaltinimo pobūdį, o taip pat siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindas ir sąlygos nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali slėptis nuo proceso, todėl, netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
15. Kaltinamojo gynėjo teigimu, žemesnysis teismas, tik formaliai vertino galimybę kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija su tokiais gynėjo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas pakankamai išsamiai argumentavo, kodėl švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Pritartina apygardos teismo argumentams, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai dėl kitų, švelnesnių kardomųjų priemonių, tarp jų – intensyvios priežiūros taikymo galimybės nepaneigia būtinumo ir toliau S. A. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Įvertinus aptartas aplinkybes – kaltinamasis nėra susijęs su Lietuva iš esmės jokiais socialiniais ar ekonominiais ryšiais, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, turimi ryšiai užsienyje, nepatvirtina kaltinamojo pasiryžimo likti Lietuvoje. Kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomąja priemone teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje suėmimą galima būtų pakeisti į gynėjo skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones, jų kompleksą, nėra.
16. Skundo argumentai, jog kitam kaltinamajam nėra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti suimtajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumą. Pabrėžtina, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę kaltinamam asmeniui ir pratęsdamas jos terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Todėl teismas nėra saistomas sprendimais dėl kitiems kaltinamiesiems taikomų kardomųjų priemonių pobūdžio, konkrečios kardomosios priemonės taikymas (jos termino tęsimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimu. Iš esmės taip pat pasisakytina ir dėl skunde gynėjo nurodomų teismų sprendimų priimtų kitose bylose. Skundžiamoje nutartyje teismo išvada, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, yra motyvuota ir pagrįsta.
17. Pažymėtina, kad suėmimo trukmės priimtinumas kiekvienoje byloje turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šioje byloje kaltinamajam taikomas suėmimo terminas BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų nepažeidžia. Bylos duomenys patvirtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam S. A. taikoma nuo 2023 m. gruodžio 6 d. Nei bendra suėmimo taikymo kaltinamajam trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo pratęsimo terminas nėra per ilgas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, kaltinimas šioje byloje pareikštas dviem asmenims, byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose pagal iš anksto suplanuotą grafiką, proceso trukmę lemią objektyvios priežastys (trys posėdžiai atšaukti dėl paties kaltinamojo gynėjo užimtumo kitose bylose). Byla pradėta nagrinėti iš esmės, joje atliekamas įrodymų tyrimas, tęsiama kaltinamųjų apklausa, iki 2024 m. rugsėjo 23 d. suplanuoti dar trys posėdžiai. Teismas deda pastangas, siekiant kuo spartesnio proceso, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Įvertinus šiuos duomenis, priežastis dėl kurių neįvyko teismo posėdžiai ar buvo tęsiamos pertraukos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog bylos procesas užtruko. Tai, kad keli teisiamieji posėdžiai buvo atidėti, aukščiau paminėtų duomenų kontekste taip pat nesudaro pagrindo švelninti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę. Ir nors kaltinamojo gynėjo skunde argumentuojama galima ilga bylos proceso trukme, teigiant, jog bylos nagrinėjimas ir nuosprendžio priėmimas gali užtrukti, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis procesas užtruko dėl paties kaltinamojo veiksmų – pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo ir dėl to atliktų procedūrinių veiksmų, todėl S. A. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, o atsižvelgus į baudžiamosios bylos stadiją, parinkta teisingai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis ir jo gynėjas, tėra proceso šalies pasiūlymas, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, sprendžia teismas. Prioritetas pagrįstai teikiamas valstybės interesui įgyvendinti teisingumo principą bei eliminuoti kaltinamojo galimybę pasislėpti nuo teismo.
18. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržomi, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam S. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo S. A. (S. A.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam S. A. (S. A.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.