Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-1199/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-06
Bylos Nr.
1-124-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07445-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
S. P., S. A.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Olegas Šibkovas, Svetlana Pronina, Remigijaus Katinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07445-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.4; 2.3.1.7 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Jolantai Voleikienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,kaltinamajam S. P. (S. P.), jo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai Van Eck,kaltinamajam S. A. (S. A.), jo gynėjui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,nukentėjusiajam A. K. (A. K.), jo atstovui advokatui Olegui Šibkovui,vertėjams Erikai Tunčikienei, Mykolui Aleksiukui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. (S. P.) ir S. A. (S. A.), kaltinami padarę nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. spalio 25 d. gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje S. P. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas pastarojo atžvilgiu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą (duomenys neskelbtini), kur S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos, asmuo, kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė ne mažiau 5 smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens, t. y. G. G. 3 000 eurų skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką asmuo, kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau kaip 3 smūgius į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, asmuo, kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, S. P. su S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą PAYSERA banke, o A. K. nesutikus, S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. K. atblokavus banko PAYSERA sąskaitą, S. P. su S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, reikalavo iš A. K. į S. P. priklausančią banko sąskaitą UAB „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 900 eurų, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą UAB „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinę prievartą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. sausio 18 d. gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje S. A. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. P., atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą (duomenys neskelbtini), ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos sudavė ne mažiau 5 smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens t. y. G. G. 3 000 eurų skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau 2 smūgių į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, jis su S. P. reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą PAYSERA banke, o A. K. nesutikus, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje t. y. sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, jis su S. P. reikalavo į S. P. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 900 eurų, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinę prievartą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-124-1199/2024, kurioje S. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir Nr. 1-293-927/2024, kurioje S. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, sujungtos, baudžiamąją bylą Nr. 1-293-927/2024, prijungiant prie baudžiamosios bylos Nr. 1-124-1199/2024 ir paliekant baudžiamosios bylos numerį Nr. 1-124-1199/2024.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t.y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, 2023 m. kovo 6 d. prieš teisiamąjį posėdį nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas O. Šibkovas pateikė prašymą pakeisti kaltinimuose nurodytos veikos kvalifikavimą ir kvalifikuoti kaltinamųjų S. P. ir S. A. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Taip pat prašė perduoti baudžiamąją bylą nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos nuomone kaltinamųjų veika yra kvalifikuota teisingai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys nebuvo svetimi asmenis, jie buvo pažįstami. Prašo prašymą atmesti.

Kaltinamojo S. P. gynėja advokatė S. Pronina van Eck nurodė, kad ji neišgirdo iš nukentėjusiojo atstovo pagrindų kaltinimo keitimui. Advokatė nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, tą klausimą galėtų išspręsti vėlesnėje proceso stadijoje, iškilus būtinumui. Be to, advokatė pažymėjo, kad byla dėl S. P. pareikšto kaltinimo jau yra teisme penkis mėnesius, tačiau nukentėjusiojo atstovas nebuvo anksčiau pareiškęs tokio pobūdžio prašymo. Advokatė akcentavo esanti tikra, kad tik atlikus pagrindinius teisinius veiksmus, bus galima spręsti dėl kaltinimo keitimo. Jeigu toks būtinumas būtų įrodytas bylos medžiaga.

Kaltinamojo S. A. gynėjas advokato padėjėjas R. Katinas nurodė pritariantis prokurorės nuomonei. Prašo prašymą atmesti.

Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas O. Šibkovas teisiamojo posėdžio metu savo prašymą palaikė. Papildomai nurodė, kad iš esmės tai, ką jis dabar išgirdo iš kitų proceso dalyvių, nepaneigia jo prašyme nurodytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad gavęs tokio pobūdžio prašymą, apylinkės teismas turi bylą perduoti pagal teismingumą apygardos teismui, nes apylinkės teismas neturi kompetencijos nagrinėti tokio kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę prašyti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat prašyti pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą.

Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas inter alia reiškia, kad, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos, kurią padaręs kaltinamas kaltinamasis, faktinės aplinkybės ir tą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami. Pažymėtina, kad keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ar (ir) tą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą gali susiklostyti įvairios teisinės situacijos. Antai nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas gali būti keičiamas įstatymu, numatančiu sunkesnę nusikalstamą veiką, lengvesnę nusikalstamą veiką ar tokio paties sunkumo nusikalstamą veiką; kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos iš esmės skirtingomis arba gali būti keičiamos ne iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko) Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai pateiktame prokuroro ar nukentėjusiojo prašyme prašoma kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK straipsnį ar jo dalį, nurodytą BPK 225 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas, įvertinęs tokio prašymo pagrįstumą ir nustatęs, kad jis remiasi teisiniais argumentais ir nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas, nedelsdamas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-7-1/2008, Nr. 2K-498/2008). Tokia teismų praktika nėra iš esmės pasikeitusi ir ja vadovaujamasi tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.1S-267-1020/2021, Vilniaus apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1-293-873/2020, Nr. 1-147-626/2016). Pats apylinkės teismas, nagrinėti bylą galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai.

Susipažinus su nukentėjusiojo atstovo pateiktu prašymu pakeisti veikos kvalifikavimą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad jis yra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas, kaltinime nurodomos faktinės aplinkybės ir veiką numatantis baudžiamasis įstatymas. Taip pat iš pateikto prašymo darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusiojo atstovas pateiktą prašymą sieja su kaltinamųjų nukentėjusiajam pareikštu reikalavimu neteisėtumu, t. y. nurodo, kad S. P. ir S. A. neturėdami jokio teisėto pagrindo reikalavo iš A. K. į S. P. priklausančią banko sąskaitą UAB „Paysera“ pervesti 900 Eur.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad išoriškai panašūs tiek turto prievartavimo, tiek savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) objektyvieji požymiai. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimai tolesni veiksmai, nukreipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje nurodoma, kad paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, jog kaltininkas, pažeidžiant teisės įgyvendinimo tvarką reikšdamas turtines pretenzijas, šioms pretenzijoms iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Ar asmuo turėjo teisinį pagrindą reikšti pretenzijas, sprendžiama iš civilinės teisės pozicijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2017). Kartu teismų praktikoje pasisakyta, kad neleistina, jog kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad tariamosios teisės įgyvendinimo atveju būtina nustatyti, jog kaltininkas negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-697/2018, 2K-215-895/2019, 2K-326-303/2019, 2K-242-719/2022). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad nelygiavertis prievolei prievartinis reikalavimas perduoti turtą kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas, nes tokiu atveju reikalaujama perduoti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2004, 2K-53/2014, 2K-187-697/2018).

Priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė prokurorė, šioje proceso stadijoje, įvertinus bylos medžiagą tiek, kiek tai yra reikšminga sprendžiamam klausimui, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl kaltinamųjų ir nukentėjusįjį galbūt siejusių teisinių santykių ir jų pobūdžio. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad nieko nežino apie jokias skolas, analogiškai šiuo klausimu pasisakė ir liudytojas G. G.. Prokurorės akcentuota aplinkybė, kad tai, jog kaltinamieji ir nukentėjusysis prieš tai buvo pažįstami, šių teismo teiginių nepaneigia. Dėl pirmiau aptartų teismų praktikoje nurodytų kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui reikšmingų klausimų, teismas galėtų pasisakyti tik atlikęs byloje įrodymų tyrimą ir juos įvertinęs.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovui pateikus prašymą pakeisti kaltinamųjų veikos kvalifikavimą, kuris nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas, nėra teisinio pagrindo tokio prašymo nepriimti. Sutiktina, kad byla su S. P. pareikštu kaltinimu teisme buvo gauta dar 2023 m. spalio mėnesį, tačiau, pareikšdamas tokio pobūdžio prašymą, nukentėjusiojo atstovas nepažeidė BPK 256 straipsnio nuostatų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad priėmus šį prašymą, teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus, turėtų pareigą pasisakyti ir dėl galimo BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymių jų veiksmuose buvimo bei kaltinamųjų veiksmų pagal šį straipsnį kvalifikavimo, nors tokios bylos apylinkės teismui neteismingos.

Baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamasis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, vadovaujantis BPK 225 straipsnio 1 dalimi, yra teismingos apygardos teismui. Kadangi nukentėjusiojo atstovas prašo pakeisti kaltinimą į BK 181 straipsnio 2 dalį, t. y. nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams, ši byla yra teisminga apygardos teismui.

BPK 228 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, jog byla teisminga apygardos teismui, visais atvejais ją privalo perduoti pagal teismingumą.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju, gavus nukentėjusiojo atstovo prašymą, teismas negalėtų pasisakyti dėl BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių jų veiksmuose buvimo, todėl baudžiamoji byla perduotina pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši teismo nutartis gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr.1S-267-1020/2021)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 225, 227 ir 228 straipsniais, 232 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo A. K. (A. K.) atstovo advokato Olego Šibkovo prašymą dėl kaltinimo pakeitimo priimti ir baudžiamąją bylą Nr. 1-124-1199/2024, kurioje S. P. (S. P.) ir S. A. (S. A.), kaltinami padarę nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, perduoti pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova