- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 1-293-873/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Aušra Bielskė, Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Arūno Budrio, Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. 2019 m. spalio 26 d., apie 16.50 val., viešoje vietoje, UAB „Vandens parkas“ bendro naudojimosi persirengimo patalpoje, Ozo g. 14 C, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,84 promilės etilo alkoholio), tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų išprovokavo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju V. D. bei jį sumušė: priėjęs prie nukentėjusiojo V. D., grasindamas, šaukdamas „užmušiu tave, suka“ sudavė V. D. du smūgius dešine koja į kairę koją, vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio V. D. parkritus ant grindų, koja sudavė šiam į šoną, vėliau pasilenkęs virš gulinčio V. D. sudavė jam ranka į galvą, gulinčiam V. D. koja spyrė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą veido kairėje su kraujo išsiliejimu į akies išorinį kampą, kairio skruostikaulio lūžį su poslinkiu, žaizdą smakro dešinėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nukentėjusiojo prašymu pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje – UAB „Vandens parkas“, Ozo g. 14 C, Vilniuje, baseine, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų išprovokavo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju V. D., šį viešoje vietoje iškeikė necenzūriniais žodžiais ir V. D. pagrasino susidoroti persirengimo patalpoje. Vėliau tęsdamas nusikalstamą sumanymą, apie 16.50 val., UAB „Vandens parkas“, Ozo g. 14 C, Vilniuje, bendro naudojimosi persirengimo patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,84 promilės etilo alkoholio), tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, be priežasties, grasindamas, šaukdamas „užmušiu tave, suka“ ir tyčia norėdamas nužudyti dėl chuliganiškų paskatų sudavė V. D. du smūgius dešine koja į kairę koją, vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio V. D. parkritus ant grindų koja sudavė šiam į šoną, vėliau pasilenkus virš gulinčio V. D. sudavė ranka į galvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė J. D., jėga atitraukdamas jį nuo nukentėjusiojo V. D., tačiau J. D. jį laikius, D. Ž. be sąmonės gulinčiam V. D. koja spyrė į galvą, bendrai padarydamas nukentėjusiajam V. D. kraujosruvą veido kairėje su kraujo išsiliejimu į akies išorinį kampą, kairio skruostikaulio lūžį su poslinkiu, žaizdą smakro dešinėje. Šiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
D. Ž. kaltu dėl nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo prisipažino, nepripažino norėjęs tyčia nužudyti nukentėjusįjį. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad labai gailisi, dėl to, kaip pasielgė, buvo paveiktas alkoholio. Išgeria retai, pastoviai sportuoja. Jis prieš dvejus metus yra lankęs boksą. Viskas įvyko „Vichy“ vandens parke, galimai, nurodytą 2019 m. spalio 26 d. Jis atėjo į vandens parką apie 14.30 val., išgėrė porą koktelių ir maždaug 16.50 val. įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Prieš ateidamas į parką jis buvo pavartojęs alkoholio, parke gėrė, atrodo, sidrą. Tuo metu jautėsi apsvaigęs. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie su draugu, kai atėjo į persirengimo kabiną, tikriausia per garsiai kalbėjo, nes buvo išgėrę. Nukentėjusysis davė jam pastabą. Jis galėjo priimti tą pastabą kitaip, tačiau priėmė būtent taip. Neatsimena tiksliai, kokią pastabą davė nukentėjusysis, bet jis pradėjo tramdyti dėl to, kad garsiai šneka, galbūt, negražiai elgėsi. Pripažįsta, kad elgėsi negerai, viešoje vietoje garsiai šnekėjo, o ten negalima rėkauti, buvo įkritęs į spintelę. Po pastabų jis, D. Ž., priėjo prie nukentėjusiojo, kiek atsimena, šis jį nustūmė, kas dar labiau įsiutino, tada trenkė nukentėjusiajam į veidą. Trenkė ar kumščiu, ar delnu, tiksliai negali pasakyti, nukentėjusysis nugriuvo, dar kartą trenkė jam ranka. Tiksliai negali pasakyti, į kurią vietą trenkė, atrodo, į veidą, koja spyrė į šoną. Tuo metu jis buvo su draugu, draugas mėgino jį sulaikyti, bet nepavyko. Gali būti, kad buvo nukentėjusiojo nurodyti smūgiai, t. y. du smūgiai dešine koja į kairę koją, vienas smūgis kumščiu į galvą, nuo kurio nugriuvo, koja – į šoną, ranka – į galvą, nukentėjusiajam būnant be sąmonės – koja į galvą, dabar negali pasakyti, nes buvo išgėręs. Jis atsimena, kad sudavė tris smūgius, galbūt keturis, buvo išgėręs, negali tiksliai pasakyti, pripažįsta, kad smūgiavo minimaliai tris kartus. Kaltinime nurodytos frazės „užmušiu tave, suka“ neatsimena. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas. Jis nukentėjusįjį pamatė tik tada, kai atėjo į persirengimo kambarį, konflikto baseine ar pirtyse nebuvo. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų elgęsis. Atsiprašo nukentėjusiojo, labai gailisi, ar girtam, ar negirtam, taip elgtis negalima. Jis vienas augina sūnų. Šiuo metu nedirba. Neseniai grįžo iš užsienio, turi kažkiek santaupų, gyvena su mama, kažkaip verčiasi. Sutuoktinė neaugina vaiko, turi problemų su alkoholiu. Šiuo metu vaikui penkeri metai.
Nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad iki įvykio su kaltinamuoju nebuvo pažįstamas. Įvykis buvo šeštadienį, spalio 26 d. Jis su dėde atėjo į „Vichy“ vandens parką apie 14 val. Pabuvęs pirtyse, nuėjo į baseiną. Jam plaukiant pajuto smūgį į nugarą, paniro. Buvo nedidelis žodinis konfliktas, kaltinamasis išeidamas iš baseino pasakė, pavartodamas necenzūrinį žodį, kad jam apačioje bus. Po 5 minučių priėjo jo draugas ir atsiprašė dėl kaltinamojo poelgio. Tuo momentu jis tai pamiršo. Pagrindinis įvykis buvo vėliau. Jo dėdė nuėjo į dušą, išėjo pirmas, matė kaltinamojo elgesį. Po to atėjo jis, apsirengė, pasakė įspėjimą kaltinamajam kodėl jis taip elgiasi, nes ir baseine keikėsi, ir tuo metu garsiai šnekėjo, sakė „lochai“. Ten buvo ir vaikai, viską matė. Kaltinamajam tai nepatiko, buvo žodinis konfliktas. Kaltinamasis iš karto atsistojo, agresyviai ėjo link jo. Jis pagalvojo, kad žodžiai baigėsi, prasideda veiksmas. Kai per arti priėjo, jautėsi kvapas, kaltinamajam pasakė, kad su juo girtu nesimuš ir atstūmė jį nuo savęs. Po to priėjo dėdė, atsistojo tarp jų, kaltinamojo draugas jį laikė, o jis dar grasino, dėl to, kai išeis į lauką. Jis negalėjo tuo momentu išeiti, nuo suoliuko nukrito kuprinė, kaltinamasis prie jo prišoko, buvo smūgis koja, pataikė ne į šoną, o į ranką. Jis dar spėjo atsitraukti atgal, bet po to tęsėsi. Kaltinamasis prišoko ir smūgiavo į smakrą, skruostą. Praėjus metams dar viskas jaučiasi, nejaučia dantenų ir veido šono. Kai jis gulėjo, kaltinamasis dar smogė į veido dešinę pusę, tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio, smogė ranka. Vaizdo įraše matosi, kad ir vaikas visa tai matė. Smūgio metu jis užsimerkė, galvojo, kad jam bus viskas. Buvo smūgis į krūtinę, kuris ir po metų jaučiasi, poliklinikoje sakė, kad ten skilimas, užgis, bet negyja. Suduodamas pagrindinį smūgį, dėl kurio buvo operacija, kaltinamasis pasakė: „užmušiu tave, suka“. Kai sudavė, jis trenkėsi galva į plyteles, gal 3-5 minutes buvo be sąmonės. Jis sako, kad tai pasikėsinimas nužudyti, nes dėl kaltinamojo veiksmo galėjo ir numirti, kartais užtenka vieno gero smūgio, tarkim, į smilkinį. Dėdė kaltinamąjį atstūmė, šis spėjo spirti koja jam į smakrą. Jeigu žmogiškai, atrodo, užtektų tik to pirmo smūgio, galima būtų ir atleisti, kažką šnekėti. Buvo smūgių tiek, kiek parašė prašyme. Iki konflikto persirengimo patalpoje buvo incidentas, ikiteisminio tyrimo metu apie tai nesakė, nes jam buvo sunku, viskas skaudėjo. Jis davė kaltinamajam pastabą, kaip jis elgiasi viešoje vietoje, kodėl keikiasi, nes ten buvo ir vaikai, o jam tai nepatiko. Į tokią pastabą kaltinamasis atsakė: „kas čia, lochai“, jis atsakė: „tu pats toks“, ir prasidėjo, po to buvo veiksmai. Smūgis į krūtinę buvo koja, visais 5 smūgiais jam buvo pataikyta. Medikams jis nurodė viršutinio skruostikaulio lūžį, smakro žaizdą, sakė apie smegenų sutrenkimą, atrodo, ne viską parašė. Jis rodė krūtinę, iš pradžių sakė, kad lyg viskas gerai, kai buvo sausio mėnesį pas gydytojus, pasakė, kad kažkoks skilimas.
Nukentėjusiojo 2019 m. spalio 26 d. apklausos duomenimis, to vaikino, kuris jį vėliau sumušė, parko viduje gal ir nematė, nes buvo daug žmonių, patalpos didelės. Parke su dėde vaikščiojo tiek kartu, tiek atskirai. Kai jau ruošėsi važiuoti namo, tai buvo maždaug apie 16.50 val., jis atėjo į bendrą rūbinės patalpą, kur vienoje pusėje yra spintelės, o kitoje pusėje patalpos persirengimui. Toje patalpoje buvo tas vaikinas, kuris jį sumušė, su juo buvo kitas vaikinas. Abu vaikinai kalbėjo garsiai, nuo alkoholio buvo agresyvūs, kaip ir priekabių ieškojo, bet niekas į juos nereagavo. Kažkuriuo metu jis išgirdo, kad jį vadina „lochu“ ir per atstumą kažką dar nepagarbiai kalbėjo, tą darė kaip ir abu. Jis tada paklausė, kas yra lochas. To užteko, tas vaikinas, kuris jį sumušė, priėjo prie jo agresyviai nusiteikęs, kažką sakė, negali įvardinti, bet akivaizdu, kad norėjo sukelti muštynes, siūlė eiti į lauką išsiaiškinti santykių, jis atsisakė. Jis stovėjo labai arti ir vis artinosi, todėl bijojo, kad netrenktų, rankomis atstūminėjo. Jis staiga nusisuko, pasiėmė savo krepšį, iš galo pajuto smūgį kumščiu per galvą, griuvo ir pajuto, kad toliau jį muša, bet prarado sąmonę ir negali pasakyti, kiek jam sudavė smūgių (t.1, b. l. 21).
Liudytojas J. D. paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. jis su sūnėnu buvo „Vichy“ parke. Išėjęs iš prausyklos jis atsisėdęs gėrė vandenį. Kaltinamasis praėjo pro jį, spyrė į suoliuką, suoliukas nučiuožė. Atėjo kaltinamojo draugas. Tada atėjo liudytojo sūnėnas, nuėjo persirengti. Kai atėjo, tada jis paėmė drabužius ir nuėjo persirengti. Nuėjęs išgirdo riksmus, pribėgo – jau muštynės. Jis atsistojo į tarpą, pasakė kaltinamajam, kad jis girtas, eitų sau. Priėjo kaltinamojo draugas, jam sakė paimti jį, o sūnėnui sakė eiti ir laukti jo fojė, kol persirengs. Kaltinamasis jį pastūmė, pats vos neįkrito į kabiną. Kaltinamasis iššoko iš tos kabinos, pribėgo prie sūnėno, davė jam, sūnėnas nukrito. Paskui, atrodo, kad ant gulinčio sūnėno užšoko ir sakė: „ach, tu, suka, tave sumušiu“ ir davė į galvą. Jis pribėgo, kad antrą kartą netrenktų, nutraukė kaltinamąjį. Sūnėnas tik labai baisiai knarkė, galvojo, kad užmušė, nes buvo stiprus smūgis galva į plyteles. Kaltinamasis sakė: „eik iš čia, seni, tuoj pat knarksi, kaip šitas lochas“. Jis laikė kaltinamąjį už rankų. Pribėgo kaltinamojo draugas, sakė eiti rengtis greičiau, bėgti. Jis matė, kad sūnėnas be sąmonės, o kaltinamasis ir jo draugas pradėjo rengtis. Jis nubėgo pas administratorę, pasakė, kas sumušė žmogų, kviestų policiją ir greitąją, grįžo atgal. Jie jau buvo apsirengę. Atėjo apsauginiai, jiems pasakė laikyti tuos vyrus, šie sakė, kad gal susitars tarpusavyje. Jis vėl nubėgo pas administratorę, pasakė kviesti policiją. Vėl pribėgęs neleido jiems išeiti. Atvyko policija, greitoji, jis kartu su sūnėnu važiavo į ligoninę. Dėl ko viskas prasidėjo, jis nesuprato. Kai jis nuėjo persirenginėti, girdėjo, kaip kaltinamasis pasakė: „ko žiūri, lochas“, sūnėnas pasakė: „pats tu lochas“. Kaltinamasis pradėjo kažką sakyti sūnėnui, pribėgo prie jo. Sūnėnui nugriuvus kaltinamasis sakė: „ach, tu, suka, užmušiu tave“. Jis matė du smūgius. Vieną – į smakrą, kitą – prie akies, iš kairės pusės, ir buvo labai stiprus smūgis galva į plyteles. Kaltinamasis ruošė ir trečią smūgį, bet jis pribėgęs griebė jam už rankų. Kitų incidentų iki rūbinės jis nematė. Jis nematė, ar kaltinamasis spardė sūnėną kojomis.
Liudytoja I. S., dirbanti „duomenys neskelbtini“ parke (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad buvo iškviesta į įvykį, pranešta, kad jis buvo prie spintelių, žmogus be sąmonės. Jai atvykus, pacientas po truputį atgavo sąmonę, jam suteikė pirmąją pagalbą, davė pauostyti amoniako, pažiūrėjo bendrą būklę ir nusprendė kviesti greitąją, nes buvo prakirstas smakras ir įtarė smegenų sutrenkimą. Paskui surašė nelaimingo atsitikimo aktą ir nukentėjusįjį perdavė medikams ir policijai. Įvykio vietoje ji su niekuo nebendravo. Nukentėjusįjį ji tik paklausė, kaip jaučiasi, kaltinamasis ir visi kiti buvo kažkur šalia.
Liudytojas K. M. paaiškino, kad dirbdamas Patrulių rinktinėje (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą dėl „Vichy“ parke įvykusio konflikto. Atvykus, buvo ir kitas pilietis, kurį sulaikė, su kaltinamuoju gal kažkiek bendravo, nes buvo atlikti pirminiai veiksmai. Neatsimena, ar matė nukentėjusįjį.
Liudytoja J. C., kaltinamojo mama, paaiškino, kad dėl įvykio šnekėjo su sūnumi, jis supranta, kad padarė blogai. Sūnus išgyvena, naktimis nemiega, supranta, ką pridarė. Sūnus gyvena kartu. Jis augina savo sūnų. Jis buvo gyvenęs ir dirbęs Airijoje 10 metų, dėl viruso jį atleido, turi kažkokių santaupų. Šeima gyvena iš jos, vyro atlyginimo, močiutės pensijos, sūnus padeda. Ji turi įtaką sūnui, su juo bendrauja ir šneka.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. spalio 26 d., 16.51 val., registruotas pranešimas dėl įvykio Ozo g. 14 C, Vilniuje. Pranešimas dėl muštynių, sužeisto vyro, kuris nereaguoja, kraujas iš smakro (t. 1, b. l. 9).
Protokolo-pareiškimo duomenimis, V. D. 2019 m. spalio 26 d. kreipėsi dėl to, kad nurodytą dieną, maždaug 16.50 val., „Vichy“ vandens parko, adresu Ozo 14 C, Vilnius, bendroje rūbinės patalpoje jį sumušė nepažįstamas vyras. Sudavė smūgių į veidą, kiek tiksliai, nurodyti negali, nes prarado sąmonę. Po įvykio jam Lazdynų ligoninėje diagnozuotas skruostikaulio lūžimas ir smakro sumušimas (t.1, b. l. 11).
Įvykio vietos apžiūros 2019 m. spalio 27 d. protokolo duomenimis, apžiūrėta vandens pramogų parko „Vichy“ persirengimo patalpa. Nustatyta, kad grindys išklotos keramikinėmis plytelėmis, rūbinėje įrengtos spynelės su elektromagnetinėmis spynomis. Prie spintelių stovi du metalinių konstrukcijų su medinėmis sėdimomis dalimis suoliukai. Priešais spinteles įrengtos individualios persirengimo kabinos. Ant lubų sumontuota vaizdo stebėjimo kamera (t.1, b. l. 14, 17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. M. ir Ž. J. tarnybinių 2019 m. lapkričio 26 d. pranešimų duomenimis, 2019 m. spalio 26 d., apie 16.49 val., gavo iškvietimą, kad adresu Ozo g. 14 C muštynės. Sužeistas vyras, apie 30 m., nereaguoja, kraujuoja iš smakro. Atvykus įvykio vietoje buvo ekipažas V1921. Nuėjus į vandens parką „Vichy“ darbuotojai paaiškino, kad prie persirengimo kabinų įvyko žodinis konfliktas tarp V. D. ir D. Ž.. D. Ž. rankos kumščiu trenkė V. D. į veidą, sužalojo smakrą, V. D. prarado sąmonę. GMP 0882 išvežė V. D. į Žalgirio universitetinę ligoninę. Išvedus D. Ž. į foje priėjo neblaivus D. Ž. draugas T. S., kuris vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų. Jam buvo uždėti antrankiai. Taip pat buvo sulaikytas agresyviai nusiteikęs D. Ž., kuris taip pat vartojo necenzūrinius žodžius mažamečių vaikų bei suaugusiųjų akivaizdoje. Asmens buvo pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bet D. Ž. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir dėl sukelto fizinio skausmo buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Abu asmenys sulaikyti apie 17.20 val. ir pristatyti į VPK OVS budėtojų dalį (t.1, b. l. 104-105).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3841/2019(01) duomenimis, V. D. nustatyti sužalojimai: kraujosruva veido kairėje su kraujo išsiliejimu į akies išorinį kampą, kairio skruostikaulio lūžis su poslinkiu, žaizda smakro dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (ais) 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai, tikėtina, buvo padaryti neužilgo vienas po kito, yra ranka pasiekiamose lokalizacijose, padaryti mažiausia 2 trauminiais poveikiais. V. D. nustatyti sužalojimai dėl skruostikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 33-34).
Kitų objektų apžiūros 2019 m. lapkričio 20 d. protokolo duomenimis, įrašo pradžia 16.42 val., nufilmuota „Vichy“ vandens parko persirengimo patalpos. Ant suoliuko sėdi vyriškis, apsijuosęs iki pusės rankšluosčiu (kaip nustatyta, liudytojas J. D. (nurodyta – V. D.)). Ateina vaikinas, vilkintis mėlynos spalvos šortus su baltos spalvos dryželiais (nustatyta, kad tai D. Ž.), kuris dešinėje rankoje laiko plastmasinę stiklinę. Jis, priėjęs prie suoliuko, uždeda ant jo koją ir paspiria suoliuką. Iš paskos prie jo ateina kitas vaikinas, vilkintis juodos spalvos šortus, ant kaklo užsimetęs rankšluostį, kairėje rankoje laikantis plastikinę stiklinę. Vaikinai tarpusavyje kalbasi, deda žetonus prie spintelių durelių, bandydami jas atidaryti. Prie liudytojo J. D. ateina nukentėjusysis V. D. apsijuosęs baltos spalvos rankšluosčiu. Įtariamasis D. Ž. su draugu prie spintelių kalbasi, išsiima savo krepšį, pasideda ant suoliuko. Nukentėjusysis nueina į persirengimo kabiną, J. D. (nurodyta – V. D.) sėdi ant suoliuko. Iš persirengimo kabinos išėjo V. D., vilkintis pilkos spalvos sportines kelnes. Įtariamasis pasiėmęs mobiliojo ryšio telefoną, sėdasi ant suoliuko, tačiau nukrenta. Vėl atsisėda, žiūri į savo mobiliojo ryšio telefoną, po to kalba telefonu. J. D. užeina į persirengimo kabiną. V. D. rengiasi, atsisukęs į vaikinų pusę, kažką sako. D. Ž. atsistoja ir eina link nukentėjusiojo, tačiau jam kelią užstoja draugas, tačiau jis vis tiek eina link V. D.. Tuo metu iš kabinos išeina J. D.. Nukentėjusysis pastumia D. Ž.. J. D. atstumia D. Ž.. Prieina D. Ž. draugas ir neleidžia artintis prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis dedasi daiktus į krepšį. D. Ž. pastumia savo draugą, tačiau įkrenta į kabiną, po ko išeina iš kabinos ir puola prie nukentėjusiojo, spiria jam. Nukentėjusysis eina iš paskos D. Ž.. D. Ž. užsimoja spirti koja nukentėjusiajam. J. D. ir draugas atstumia D. Ž., tačiau jis vis tiek eina link nukentėjusiojo. Draugas jį apkabina per liemenį, atitraukia. D. Ž. bėga link nukentėjusiojo, draugas jį atitraukia. J. D. kažką jam sako. Nukentėjusysis užsideda ant peties rankinę. J. D. eina į persirengimo kabiną. D. Ž. meta savo daiktus ant grindų, pribėga prie nukentėjusiojo ir ranka jam trenkia per veidą. Nukentėjusysis nukrenta ant grindų. D. Ž. pasilenkęs ranka per veidą suduoda smūgį, spiria koja. J. D. jį atitraukia. Nukentėjusysis guli ant grindų. D. Ž. grįžta prie suoliuko, šypsosi. Nukentėjusysis pradeda judėti, atsigula ant šono. J. D. prieina prie D. Ž., jis nueina į persirengimo kabiną. Išeina, kalbasi su D. Ž., prie nukentėjusiojo ateina „Vichy“ pagalba (t.1, b. l. 72).
Nukentėjusiojo V. D. 2020 m. balandžio 9 d. prašymo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus duomenimis, prašo papildyti 2019 m. lapkričio 20 d. objektų apžiūros protokolą reikšmingomis aplinkybėmis, kurios yra užfiksuotos vaizdo įraše. Prašymo duomenimis, iš vaizdo įrašo matyti, kad D. Ž. sėdėdamas ant suoliuko ir laikydamas telefoną prie ausies žiūrėjo į nukentėjusiojo pusę (16.47.28), po to atsistojęs ir agresyviai nusiteikęs ėjo link jo, kai jam kelią užstojo ir jį bandė sulaikyti tiek su juo buvęs asmuo, tiek J. D. (16.48.04. 16.48.07, 16.48.15). Šiems nepavykus jo sulaikyti, D. Ž. įsiveržė į nukentėjusiojo privačią erdvę. Nukentėjusysis abiem rankomis atstūmė D. Ž. nuo savęs. Tuomet tiek J. D., tiek su D. Ž. buvęs asmuo dar bandė sulaikyti D. Ž. nuo agresyvaus, kelis kartus besikartojančio puolimo (16.48.21, 16.48.22, 16.48.24, 16.48.29, 16.48.30), kurio nepavyko sustabdyti ir (16.48.33) D. Ž. pribėgęs prie nukentėjusiojo savo dešine koja sudavė jam į kairę koją (16.48.34). J. D. ir su D. Ž. buvusiam vyrui jį sulaikius bei nukentėjusiajam atsitraukus puolimas nustojo. Po to, nukentėjusiajam prisiartinus prie D. Ž., ištrūkęs iš jį laikiusių asmenų dar kartą koja sudavė nukentėjusiajam į kairę koją. Po to jis buvo vėl atitrauktas, kelis kartus bandė prasibrauti pro J. D. ir kitą asmenį, bet šie jį užlaikydavo, šie veiksmai truko minutę. Po to (16.49.37) D. Ž. prasibrovė iki nukentėjusiojo ir sudavė smūgį kumščiu į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis parkrito, po to koja sudavė jam į korpusą, pasilenkęs ranka į veido sritį, o kai prie šio pribėgo J. D. ir šį apkabino, apribodamas rankų judesius ir nustumdamas D. Ž. nuo nukentėjusiojo, dešine koja nukentėjusiajam sudavė į galvą (16.49.40). Savo veiksmus D. Ž. bandė tęsti apie minutę laiko, tik jam sutrukdė J. D. (iki 16.50.00) (t.1, b. l. 100).
Alkotesterio kvito duomenimis, D. Ž. 2019 m. spalio 26 d., 17.33 val., nustatytas 1,84 promilės girtumas (t.1, b. l. 107).
Minėti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūrų protokolai, dokumentai yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ginčo dėl jų nėra, laikytini įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
D. Ž. kaltės dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo neginčijo. Teisėjų kolegija vertina, kad bylos duomenų, pripažintinų įrodymais, visuma patvirtina D. Ž. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo, o kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti pagrindo nėra.
Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų
Veika – sužalojimas, jo aplinkybės, patvirtinta apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo J. D. parodymais, objektyviai veikos padarymo aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše.
Kaltinamasis nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam ranka – kumščiu ar delnu, nukentėjusiajam nugriuvus, dar kartą trenkė jam ranka, atrodo, į veidą, koja spyrė jam į šoną. Taip pat kaltinamasis patvirtino, jog gali būti, kad buvo nukentėjusiojo nurodyti smūgiai, t. y. du smūgiai dešine koja į kairę koją, vienas smūgis kumščiu į galvą, nuo kurio nugriuvo, koja – į šoną, ranka – į galvą, nukentėjusiajam būnant be sąmonės – koja į galvą, jis apklausiamas negali pasakyti, nes buvo išgėręs.
Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tuojau po įvykio, nurodė vieną smūgį, kumščiu į galvą, nuo kurio griuvo, taip pat teigė, kad juto, jog toliau jį muša, bet prarado sąmonę ir negali pasakyti, kiek jam sudavė smūgių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad buvo smūgis koja, kuriuo pataikė ne į šoną, o į ranką, smūgis į smakrą, skruostą, jam gulint – smūgis veido dešinę pusę, tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio, smūgis į krūtinę, jam buvo spirta koja į smakrą, t. y. nurodė penkis smūgius ranka ir koja.
Liudytojas J. D. paaiškino apie smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo, ir antrą smūgį, šiam jau begulint, patikslino, kad matė du smūgius: vieną – į smakrą, kitą – prie akies, iš kairės pusės.
Nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes nurodomi šeši poveikiai: du smūgiai dešine koja į kairę koją, vienas smūgis kumščiu į galvą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, smūgis koja į šoną, po to pasilenkus virš gulinčio nukentėjusiojo – ranka į galvą, gulinčiam nukentėjusiajam – koja į galvą. Analogiški poveikiai, nurodant ir peržiūrėto vaizdo įrašo laiką, nurodyti ir nukentėjusiojo prašyme ikiteisminio tyrimo metu papildyti vaizdo įrašo apžiūros protokolą: dešine koja nukentėjusiajam į kairę koją (16.48.34), dar kartą koja nukentėjusiajam į kairę koją, smūgis kumščiu į galvą, nuo kurio nukentėjusysis parkrito (16.49.37), po to koja – nukentėjusiajam į korpusą, pasilenkus, ranka – į veido sritį, dešine koja – nukentėjusiajam į galvą (16.49.40).
Objektyviais, specialisto išvados, duomenimis patvirtinti du trauminiai poveikiai nukentėjusiajam, kuriais padaryti sužalojimai, jų pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisėjų kolegija vertina, kad visi trauminiai poveikiai: šeši smūgiai kumščiu ir koja, užfiksuoti vaizdo įraše, dėl kurio teisingumo ir gavimo teisėtumo abejonių nekyla. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis neginčijo atlikęs veiksmus, matomus vaizdo įraše ir nurodytus nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinimo faktinės aplinkybės (dėl trauminių poveikių skaičiaus ir būdo) keistinos. Apie tokią galimybę kaltinamajam buvo pranešta nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.
Kaltinimas pateiktas dėl veikos dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis pripažino puolęs nukentėjusįjį gavęs pastabą dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje. Apklaustas nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamajam davė pastabą, kaip jis elgiasi viešoje vietoje, kodėl keikiasi, nes ten buvo ir vaikai, o kaltinamajam tai nepatiko, jis atsakė: „kas čia, lochai“, nukentėjusiajam pasakius: „tu pats toks“, prasidėjo veiksmai. Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusysis neprovokavo konflikto, dingstis naudoti smurtą nukentėjusiajam buvo menkavertė, nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Bylos metu ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo, nukentėjusiojo V. D. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių priežasties, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, bendrai (nedetalizuodamas) numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams ir to norėjo. Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo V. D. dėl chuliganiškų paskatų.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo D. parodymais, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam vandens parko bendroje persirengimo patalpoje.
Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veika padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, įvykio metu viešoje persirengimo patalpoje buvo kitų asmenų, liudytojas J. D.. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje kaltinamasis elgėsi įžūliai: būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė smūgius kumščiu ir koja nukentėjusiajam V. D., jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta nukentėjusiojo, liudytojo J. D. parodymais, kaltinamasis veikė ir grasindamas, šaukdamas „užmušiu tave, suka“, taip pat išprovokavo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju V. D., sakydamas žodžius: „kas čia, lochai“, nukentėjusiajam atsakius: „tu pats toks“.
Smūgius viešojoje vietoje D. Ž. sudavė be dingsties (pats kaltinamasis nurodė kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį), todėl teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo J. D. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3841/2019(01)) nustatyta, kad D. Ž., viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, be priežasties sudavė smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams. J. D., jo parodymais, buvo susijaudinęs dėl įvykio, nukentėjusiajam buvo kviesta „duomenys neskelbtini“ parko darbuotojų pagalba (liudytojos I. S. parodymai), policija (liudytojo K. M. parodymai), greitoji pagalba, todėl teisėjų kolegija vertina, kad D. Ž. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teisėjų kolegija laiko nustatytu, kad D. Ž. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, kaltinamojo nurodoma dingstis savo veiksmams – mažareikšmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. D. Ž. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl kaltinimo pasikėsinimu nužudyti dėl chuliganiškų paskatų
Nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis prašoma kaltinamojo veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks veikos kvalifikavimas nepasitvirtino.
Anksčiau aptartas veikos padarymo būdas – suduodant šešis smūgius ranka (kumščiu) ir koja, pasekmės – nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti sužalojimai – kraujosruva veido kairėje su kraujo išsiliejimu į akies išorinį kampą, kairio skruostikaulio lūžis su poslinkiu, žaizda smakro dešinėje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-303/2018 pažymėta, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018).
Kaltinamasis D. Ž. neigė turėjęs tyčią nužudyti nukentėjusįjį, nukentėjusysis akcentavo žodžius „užmušiu tave, suka“, teigė, kad kaltinamojo veiksmai galėjo baigtis tragiškai, tam sutrukdė jo dėdė, liudytojas J. D.. Teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad ji nepatvirtina kaltinamąjį veikus tiesiogine apibrėžta tyčia atimti nukentėjusiojo gyvybę.
Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, kaltinamasis veikė suduodamas kumščiu ir koja, padarydamas veiką įrankių, specialiai pritaikytų padaryti kūno sužalojimus ar atimti gyvybę, jis nenaudojo. Smūgis, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo, buvo suduotas kumščiu, į veidą, antrą kartą į veidą nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė šiam jau gulint ant žemės, po ko dar spyrė koja jam į galvą. Specialisto išvada užfiksuoti sužalojimai, padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais, dėl vieno jų – skruostikaulio lūžio, nustatyti sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kitais trauminiais poveikiais – spyriais į koją, šoną, padarytų sužalojimų specialisto išvada nenustatyta. Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinamasis veikė spontaniškai, apsvaigęs nuo alkoholio, susierzinęs dėl jam padarytos pastabos, užgauliai vadindamas nukentėjusįjį „lochu“. Kaltinamasis, jo paties parodymais, yra treniravęsis, lankęs boksą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, suduodamas nukentėjusiajam smūgius į veidą, spirdamas koja bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamasis savo sąmonėje būtų detalizavęs padarinius, turėjęs tiesioginę tyčią atimti nukentėjusiajam gyvybę.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesiejo priešiškumo santykiai, kaltinamasis neturėjo motyvo atimti gyvybę nukentėjusiajam. Bylos aplinkybės patvirtina tik konfliktą persirengimo patalpoje, kuris kilo staiga, buvo trumpalaikis. Kaip užfiksuota vaizdo įrašo apžiūros protokole, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų D. Ž. pasilenkęs ranka per veidą sudavė smūgį, spyrė koja, J. D. jį atitraukė, nukentėjusysis liko gulėti ant grindų, D. Ž. grįžo prie suoliuko, šypsojosi (t.1, b. l. 72). To paties vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis, viso smurto naudojimo metu šalia kaltinamojo buvo nukentėjusiojo dėdė ir kaltinamojo draugas, kurie siekė sustabdyti kaltinamojo veiksmus. Teismo vertinimu, kitų asmenų įsikišimas nesutrukdė kaltinamajam pro juos prasibrauti ir tyčia sužaloti nukentėjusįjį, veiksmai buvo nutraukti kaltinamajam pasiekus rezultatą, o ne, priešingai, prieš jo valią nutraukus pasikėsinimą nužudyti.
Nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nurodoma kaltinamąjį veikus nuo nurodytos dienos apie 16.30 val., kai viešoje vietoje – UAB „Vandens parkas“, Ozo g. 14 C, Vilniuje, baseine, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų išprovokavo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju V. D., šį viešoje vietoje iškeikė necenzūriniais žodžiais ir V. D. pagrasino susidoroti persirengimo patalpoje.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioms nukentėjusiojo prašyme nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti byloje duomenų nėra.
Kaltinamasis teigė pamatęs nukentėjusįjį tik persirengimo patalpoje. Liudytojas J. D. paaiškino matęs tik įvykius, kai nukentėjusiajam buvo naudotas smurtas, teigė, kad visą laiką su nukentėjusiuoju nebuvo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad vaikino, kuris jį vėliau sumušė, parko viduje gal ir nematė, nes buvo daug žmonių, patalpos didelės. Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusysis, teisiamajame posėdyje paaiškinęs ir apie smūgį į nugarą baseine, dėl kurio paniro, nedidelį žodinį konfliktą, nepagrįstai išplečia kaltinimo ir bylos nagrinėjimo ribas. Kaip nurodė jis pats, kaltinamojo draugui atsiprašius, pamiršo atsitikimą, tai yra, V. D. nenurodė, kad minėtos aplinkybės jam buvo reikšmingos, ar būtų patyręs fizinį skausmą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo motyvą – chuliganiškas paskatas, nenustato reikšmingo priežastinio ryšio tarp, paties nukentėjusiojo vertinimu, nežymaus atsitikimo baseine su vėliau nukentėjusiajam padarytu nesunkiu kūno sužalojimu.
Apibendrinus ankščiau išdėstytą, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, o pagrindo kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam veikos padarymo dieną, 2019 m. spalio 26 d., 17.33 val., nustatytas 1,84 promilės girtumas (t.1, b. l. 107). Kaip paaiškino pats kaltinamasis, jis buvo girtas, nurodė tai kaip priežastį, dėl kurios padarė nusikalstamą veiką, tiksliai neprisimena veikos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama veikos pobūdį, po sulaikymo įvykio dieną kaltinamajam nustatytą vidutinio sunkumo girtumą, daro išvadą, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 226,17 Eur žalos atlyginimo. Gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, suteikta gydymo paslaugų už 1 226,17 Eur (t.1, b. l. 65-66).
Nukentėjusysis V. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27). Civilinio ieškinio duomenimis, dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų ilgą laiką juto stiprų skausmą, patyrė stresą. Sužalojimai sukėlė didelių nepatogumų ir pergyvenimų dėl tolimesnės sveikatos būklės. Ilgą laiką negalėjo turėti pilnaverčio socialinio bendravimo, nes tiek judėjimo, tiek bendravimo galimybės buvo apribotos. Po įvykio nustojo lankyti „Vichy“ vandens parką, nors iki to ilgą laiką buvo vandens parko klientas (t.1, b. l. 27).
Nukentėjusysis nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašo moralinės kompensacijos dėl to, ką išgyveno, dėl prarasto laiko, gydymo. Paskutinį kartą pas gydytoją chirurgą buvo sausio 11 d., jis pasakė, kad trauma visam gyvenimui, gali būti ir antra operacija, nes žandikaulyje kažkoks spragsėjimas. Pagal nuotraukas sako, kad yra gerai, bet kažkas yra, bus matyt vėliau. Jam buvo nesunkus smegenų sutrenkimas, tai parašė Lazdynų ligoninėje. Po traumos jį iš karto išleido į namus. Gydymas buvo namuose, truko iki sausio 11 d. Lapkričio 11 d. jam buvo atlikta operacija, po dviejų dienų jį išrašė. Po operacijos imunitetas buvo silpnas, jis susirgo, temperatūra laikėsi mėnesį laiko, gydymas truko porą mėnesių. Šiuo metu jaučia skausmą krūtinėje, dantenos yra aptinusios. Kai patyrė traumą, buvo ir pas okulistą, ir pas LOR gydytoją, viskas susiję. Iš pradžių buvo sunku valgyti, kąsti lengviau buvo gal vasario mėnesį. Veidas buvo sutinęs. Sutinimas laikėsi ilgai, maždaug iki lapkričio 5 d. Jis yra bedarbis, traumos metu taip pat buvo bedarbis. Yra dirbęs barmenu ir padavėju studijų metu, po to pusantrų metų iki 2014 m. dirbo kurjeriu. Kaltinamasis su juo buvo susisiekęs gal birželio mėn., susitikus sakė, kad gali sumokėti 1500 eurų, o jeigu daugiau, reikės per notarą. Jis nesutiko, nes nori iš karto, nes po to galima ir nesulaukti. Pasiūlytų pinigų neėmė. 200 eurų, siųstų pašto perlaida, jis neatsiėmė. Nori, kad kaltinamasis būtų nubaustas dėl savo kalbų ir veiksmų.
Kaltinamasis sutiko atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nurodė, kad, jo nuomone, 10 000 Eur suma yra per didelė, jis neturi tokių galimybių. Sutinka atlyginti iki 2 000 Eur neturtinę žalą. Su nukentėjusiuoju buvo susitikęs, jam pasiūlė kažkokią sumą, apie 1 000 Eur, bet jis nesutiko. Nukentėjusiajam pervedė iki pareikalavimo 200 Eur, tai padaryta mamos vardu, nes jis su savimi neturėjo paso.
Pinigų perlaidos duomenimis, siuntėja J. C. gavėjui V. D. 2020 m. rugsėjo 30 d. pervedė 200 Eur iki pareikalavimo (t.2, b. l. 3).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinės žalos
Kaip nustatyta Gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, V. D. suteikta gydymo paslaugų už 1 226,17 Eur (t.1, b. l. 65-66). Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo po nusikalstamos veikos, jų dydis patvirtintas išrašu apie suteiktas gydymo paslaugas, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo V. D. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, šiuo metu byloje nėra, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė skausmą dėl žandikaulio traumos, nepatogumus dėl apribotos galimybės normaliai valgyti, veido sutinimo, bendravimo galimybių sumažėjimo.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta D. Ž. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka apysunkio nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į chuliganiškus nusikaltimo padarymo motyvus, kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų nenurodo, nukentėjusiojo turtinę padėtį – nedirbantis, į tai, kad padaryta turtinė žala dėl nukentėjusiojo gydymo, duomenų apie turtinę žalą nukentėjusiajam nepateikta.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-21-942/2016, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam V. D. atlygintina 5 000 Eur neturtinė žala.
Dėl bausmės
Baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamojo motinos J. C. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t.3, b. l. 4).
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš mokėjimo pavedimo, kaltinamasis siekė atlyginti dalį žalos – 200 Eur nukentėjusiajam, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė pašto perlaidos neatsiimsiantis, Vilniaus teritorinei ligonių kasai žala neatlyginta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019 pažymėta, kad įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Šioje byloje, kai šalių pozicijos labai skirtingos (kaltininko nuomone, žala sudaro 2000 Eur, o nukentėjusiojo nuomone, beveik keturis kartus didesnė), pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (tai ir padaryta), ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).
Teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, vertina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijos dėl atlygintinos žalos dydžio yra labai skirtingos, kaltinamasis pripažino padaręs žalą, tačiau pervesta pinigų suma nėra ženkli (200 Eur), kaip minėta, Vilniaus teritorinei ligonių kasai žala nėra atlyginta, nors ginčo dėl šios žalos dydžio nėra. Taip pat, kaltinamasis nedirba, turi išlaikytinį mažametį sūnų, finansiškai remiamas motinos. Visos šios aplinkybės vertintinos kaip kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą, formaliai atitinka minėtą BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą.
Taip pat, atsižvelgus į kaltinamojo išsakytą neigiamą savo veikos įvertinimą, nuoširdų gailėjimąsi, darbingą amžių, teisėjų kolegijai iš esmės nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis atlygins padarytą žalą ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Vis gi, atleidimas pagal laidavimą yra ne teismo pareiga, o teisė. Teisėjų kolegijos nuomone, nenustatyta kitų tokio atleidimo tikslingumą parodančių aplinkybių. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija remiasi ir teisingumo principu, reikalaujančiu užtikrinti ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, baudžiamajame kodekse įtvirtinta bausmės paskirtimi, tarp kurios tikslų – ir siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Sprendžiant prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, visų aplinkybių kontekste atsižvelgtina ir į kaltinamojo motiną charakterizuojančius duomenis apie jai registruotus dvylika administracinių nusižengimų, iš kurių dėl trijų duomenų apie sumokėtas baudas nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų. D. Ž. neteistas (t.1, b. l. 131), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 129-130), turi mažametį sūnų (t. 3, b. l. 16).
D. Ž. kaltinamas dviejų veikų padarymu idealiąja sutaptimi. Veikos padarytos esant vienai kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – apsvaigus nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vietoje – pramogų parke, kur būdami asmenys pagrįstai galėjo tikėtis saugiai praleisti laisvalaikį, pasinaudojant turimais treniruotėse įgytais įgūdžiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo didesnį kaltinamojo veikų pavojingumą. Vertinant kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino kaltę, kaip minėta, siekė sudaryti susitarimą dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo, atlyginti dalį žalos. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pasmerkė savo elgesį, abejoti jo nuoširdumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos parenkant bausmę ir nustatant jos dydį, daro išvadą, kad kaltinamajam už nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio, už viešosios tvarkos pažeidimą – arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnio nei numatyto vidurkio dydžio. Veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant apėmimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, siekiant išsaugoti socialinius ryšius, atsižvelgiant ir į mažamečio kaltinamojo sūnaus interesus, bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Nukentėjusiojo pasiūlymas skirti 3000 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šia dalimi nukentėjusiajam atsisakius civilinio ieškinio, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų šia baudžiamojo poveikio priemone siekiamo tikslo – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kadangi siūloma poveikio priemonė yra turtinio pobūdžio, o nagrinėjamos veikos susijusios su kaltinamojo smurtiniu elgesiu, byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, jų atlyginimas, paskyrus turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat būtų apsunkintas.
D. Ž. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2019 m. spalio 26 d., 16.55 val. (t.1, b. l. 108). Paleistas 2019 m. spalio 27 d., 12.34 val. (t.1, b. l. 123). D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 124). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant apėmimą, skirti D. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, visu laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į ją įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 27 (vieną dieną).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš D. Ž. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti V. D. naudai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš D. Ž. 1 226,17 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.