Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei V. S., nukentėjusiajam N. K., jo atstovui advokatui G. D., kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui R. K., vertėjai N. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų ir viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir, o būtent: 2015-02-08, apie 03. 40 val., klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,75 prom.), viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, įžūliai elgdamasis, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu, kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu stikline taure smogė nukentėjusiajam N. K. į kairįjį skruostą, kairės rankos viršutinę dalį ir juosmens kairįjį šoną tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam N. K. žaizdas veido kairėje pusėje, kairiajame žaste ir juosmens kairiajame šone, dėl ko N. K. kairėje veido pusėje liko ryškiai pastebimas nepataisomas randas, bjaurojantis nukentėjusiojo veidą, kurio pašalinimui reikalingas operacinis gydymas, ir dėl tokio sužalojimo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. K. sveikatą.

Kaltinamasis M. P. savo kaltės dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir teismui paaiškino, kad 2015-02-08, apie 24.00 - 2.00 val., buvo su draugu A. S. bare. Tuomet buvo išgėręs bokalą alaus, bare išgėrė dar 2 – 3 bokalus alaus, bet nesijautė apsvaigęs, šoko, bendravo su kitais baro lankytojais, ne prie nieko nepriekabiavo. Kai ketino išeiti, užlipo į antrą aukštą, į balkoną, pakviesti Andrių. Tada rankose nieko nelaikė. A. šnekėjosi su nukentėjusiuoju, nesuprato apie ką. Tenai taip pat buvo pora nukentėjusiojo draugų, stovėjusių už nukentėjusiojo, ir dar kitų žmonių. Kai jis pakvietė Andrių, nukentėjusysis kažko supyko, pirmas pradėjo konfliktuoti ir pradėjo vartoti blogus žodžius. Kad tai buvo blogi žodžiai jis suprato, nes apie tris metus gyvena Lietuvoje ir truputį supranta lietuviškai. Jis nukentėjusiojo paklausė, ko šis nori. Nukentėjusysis viena ranka jam sudavė į galvą, kita - griebė jį už kaklo, pradėjo stumdyti. Jis pasakė nukentėjusiajam palikti jį ramybėje, norėjo išeiti, tačiau nukentėjusysis jam spaudė kalą, dėl to jam skaudėjo, jis negalėjo kvėpuoti ir nuo to spaudimo jis ”atsijungė“. Jis šaukė, kad nukentėjęs nustotų tai daryti, negalėjo kalbėti, aiškiai mąstyti, buvo išsigandęs, jam niekas nepadėjo. Andrių prilaikė nukentėjusiojo draugai. A. jam davė suprasti, kad nieko negali padėti dėl tenai esančių nukentėjusiųjų draugų ir tada surado po ranka ant turėklo stovėjusį bokalą, nepamena, ar pilną, ar tuščią, bet nesudužusį, ir, bijodamas, kad gali taip smaugiamas numirti, trenkė juo nukentėjusiajam į veidą. Galimai pataikė į skruostą, bet šito neatsimena. Jis nežino, kaip pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai žaste ir ant juosmens, taip jis nebuvo jo sužalojęs. Galimai trenkė du kartus, bet irgi šito neatsimena. Po minėto smūgio bokalu į galvą, bokalas sudužo. Galimai po to jis dar kartą trenkė tuo pačiu bokalu. Nepamena, po kurio smūgio dužo bokalas. Tokiu būdu jis bandė gintis. Po šio smūgio nukentėjusysis iškart jį paleido. Po to jis atidarė rūkomojo duris, rėkė. Tuo metu jis vilkėjo šviesų žieminį švarką. Po šito jis iškart išėjo iš klubo, buvo šoke. Jis nebėgo iš baro. Jį sulaikė apsaugos darbuotojas maždaug apie 30-35 metrus nuo klubo. Tada jis niekur nebėgo, o tik blaškėsi iš kairės į dešinę. Apsaugos darbuotojas jį paguldė ant žemės ir prispaudė. Jis nesipriešino, tik bandė paaiškinti, kad jam skauda ir prašė iškviesti policiją. Po įvykio jo drabužiai buvo krūvini, nes jis buvo įsipjovęs ranką. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Pripažįsta, kad nukentėjusiojo veidas yra subjaurotas. Po šio incidento jis buvo pas daktarus, kai buvo paleistas iš sulaikymo, buvo nuvežtas į ligoninę, o ryte buvo išrašytas. dėl įvykio į policiją nesikreipė, manė, kad policiją viską ištirs. Jis nepripažįsta teritorinės ligonių kasos ieškinio. Mano, kad jame nurodyta atlygintina suma yra per didelė. Taip pat nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Jis jaučiasi nekaltas, nes gynėsi. Šiuo metu jo materialinė padėti sunki, nes niekur nedirba, gyvena iš santaupų, ieškosi darbo, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus.

Nukentėjusysis N. K. teisme parodė, kad 2015-02-08 su savo draugais M., E., I. buvo „Karališkoje kibininėje“, kur draugai vartojo alkoholį, o jis išgėrė apie 80-100 gramų vyno.“, o apie 1 val. atvažiavo į barą. Tenai jis išgėrė gal 3-4 taures vyno. Vienu metu jis, E. ir I. nusprendė parūkyti. Tuomet šalia M. nebuvo, todėl jis pakilo į rūkomąjį jo paieškoti. Tenai jis sutiko du vaikinus, su kuriais šnekėjo anksčiau prie baro. Jo draugai jau buvo išėję iš rūkomojo. Rūkomajame dar buvo žmonių, atrodo mergina ir du vaikinai. Buvo dar du vaikinai, su kuriais išeinant iš rūkomojo prasilenkinėjo. Tarp jų užsimezgė kalba apie futbolą, kazino. Pokalbio metu atėjo kaltinamasis ir, agresyviai į jį žiūrėdamas pradėjo kažką sakyti angliškai. Kadangi rūkomajame garsiai skambėjo muzika, jis nesuprato, ko kaltinamasis nori, todėl jis paklausė kaltinamojo draugo, ko kaltinamasis nori, bet kaltinamasis necenzūriškai anglų kalbą jį pasiuntė. Jis paklausė kaltinamojo „ką tu „fakinsi“?“, po ko kaltinamasis trenkė jam vieną kartą į žandą, dėl ko suklupo ant kelio ir laikėsi už žando. Kita ranka jis laikė kaltinamąjį, galimai už kaklo, norėdamas jo neprisileisti prie savęs. Jis nežino, ar klūpodamas jis galėjo pasiekti kaltinamojo kaklą. Jis atsimena tik vieną smūgį stikliniu daiktu. Po to kaltinamasis išskubėjo pro duris ir dar kažką agresyviai šaukė. Jis buvo šoko būsenoje, todėl negali pasakyti, iš kur atsirado kiti ant jo kūno sužalojimai. o būsenoje. Vienoje jo rankoje buvo įsmigę stiklai ir buvo įpjautas šonas. Jo rūbai buvo įpjauti. Jis patvirtina savo parodymus, duotus iki teisminio tyrimo metu, tačiau dabar jų neprisimena, kadangi buvo apklaustas iškart po operacijos, buvo dar vaistų paveiktas. Dabar geriau atsimena įvykio aplinkybes. Kiek prisimena, prieš smūgį jokio fizinio kontakto su kaltinamuoju nebuvo, nesistumdė su juo. Kadangi jam daktarai pasakė, kad veidas buvo supjaustytas, tai jis akistatos metu pareigūnams ir sakė, kad buvo sužalotas peiliu. Įvykio metu peilio nematė. Dėl įvykio jis patyrė psichologinę traumą, dėl subjauroto veido, rando turėjo pakeisti darbą, nes turėjo dirbti su klientais, pradėjo sklisti kalbos, kad jis pats prisidirbo ir yra kaltas. Jis du mėnesius buvo nedarbingas, ligoninėje gydėsi 4 dienas, jam darė veido operaciją, siuvo žaizdas, negalėjo kurį laiką šnekėti, skaudėjo žandikaulį. Už operaciją teko mokėti. Pirmą savaitę nieko negalėjo valgyti, gėrė tik vandenį. Po to gydžiausi namie. Jam teko pakeisti darbą. Iki įvykio intensyviai sportavo, dėl patirtos traumos jam uždrausta sportuoti. Atsirado atminties sutrikimų. Jis išeidavo į lauką, bet į lankytinas vietas neidavo. Pasak gydytojų randas gali ateity ir išsiplėsti, todėl bus reikalinga operacija. Randas visiškai niekada neišnyks. Šiuo metu jis nejaučia žando. Dėl šios traumos teko praleisti universitete sesiją. Įvykio metu buvo sugadinti jo rūbai ir batai, jie buvo sutepti krauju.

Liudytojas I. J. teisme parodė, kad 2015-02-08, vakare, buvo kartu su E., N. ir M. bare. Tuomet jis buvo blaivas, nes vairavo automobilį. Bare kaltinamojo nepastebėjo. Jie visi keturi buvo nuėję į balkoną parūkyti, kur buvo dar kokie šeši žmonės. Po to jis, E. ir M. išėjo iš balkono, o N. liko šnekėtis su kažkokiu žmogumi. Nė už ilgo kažkokie žmonės bare pasakė, kad įvyko muštynės ir jų draugas yra lauke. Jie išbėgo, pamatė kaltinamąjį ant žemės. Jiems buvo pasakyta, kad jų draugas apačioje. Žmonės pasakojo, kad N. kažkas trenkė bokalu. Jis matė N. sužalotą žandą. Kai jie buvo rūkomajame, jis nekreipė dėmesio į kaltinamąjį. Po šito jis matė balkone daug kraujo, kampe voliojosi sudaužyta taurė. Kai jie ėjo rūkyti, su savimi taurių neėmė. Kaltinamasis nebuvo sužeistas. Kai kaltinamasis buvo sulaikytas buvo aršus, todėl apsauginis laikė galvą prispaudęs. Po šio N. blogai jautėsi, pergyveno dėl to, kad visą gyvenimą liks ant veido randas. Kurį laiką jis negalėjo žaisti futbolo.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad įvykio metu buvo minėtame bare su draugais E., I. ir N., tačiau pats įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, nematė. Jie tenai visi buvo pavartoję alkoholio, N. gal tik kokias tris taures vyno. Kaltinamojo klube nepastebėjo. Klube su kitais asmenimis nekonfliktavo. Kiek jam yra žinoma, N. buvo antrame aukšte, kur jam buvo trenkta su šuke per veidą. Tuomet jis kartu su draugais buvo apatiniame aukšte, prie baro. E. ir I. jam pasiūlė paieškoti N.. Jis išėjo prie klubo įėjimo ir pamatė žmogų, gulintį ant žemės. Tai buvo kaltinamasis. Jis matė, kaip N. su perpjautu veidu kažkas išvedė iš tualeto į greitąją med. pagalbą. Tada apsaugos darbuotojas paminėjo, kad pagavo bėgantį vaikiną. Jis matė gulintį, prie žemės prispaustą vaikiną. Tada nežinojo, kur įvyko įvykis. Vėliau N. jam aiškino, kad jam trenkė aštriu daiktu. N. minėjo, kad jis su kažkuo bendravo ir N. nesuprato, kaip patyrė smūgį. N. nesakė apie ką tada bendravo su tuo asmeniu. Po įvykio N. kelis mėnesius buvo depresijoje. Jis negalėjo ilgą laiką sportuoti. Jam buvo gėda dėl išvaizdos, kurį laiką jam buvo užklijuotas veidas, po to matėsi raudoni randai. Viešumoje stengėsi pridengti veidą kapišonu. Tai tęsėsi apie pusmetį. Po įvykio N. mažai su kitais bendraudavo, o prieš įvykį drąsiai su visais šnekėdavosi.

Liudytojas L. K. teisme parodė, kad 2015-02-08 dirbo apsaugos darbuotoju bare „ Universiteto pub“, salės viduje, kur matė ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį, kurie nebuvo sukėlę jokio įtarimo. Įvykis įvyko rūkomajame. Tiesiogiai jo nematė. Jį pakvietė baro lankytojai ir pasakė, kad rūkomajame vyksta konfliktas. Jis užlipo į rūkomąjį, tenai pamatė kraują ir sudaužytą bokalą. Kaltinamasis jau buvo pabėgęs iš klubo. Rūkomajame rūkė keletas vaikinų, kurie sakė, kad asmenys susikivirčijo. Kaip jis suprato, kad kaltinamasis smūgiavo ir pabėgo, o nukentėjusysis jį vijosi. Kaltinamąjį sulaikė apsaugos darbuotojai, kurie dirbo prie durų. Jis po įvykio su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju nebendravo. Po įvykio matė nukentėjusįjį prie išėjimo. Matė jo sužalotą ir kraujuotą veidą. Jis suprato, kad būtent šis asmuo yra nukentėjęs. Vėliau jis matė kolegų sulaikytą kaltinamąjį. Kolegos minėjo, kad kaltinamąjį sulaikė Vokiečių gatvėje. Kaltinamojo drabužiai buvo kraujuoti. Kolegos pamatė kraują ir suprato kad jis prisidėjo prie įvykio. Kaip buvo sulaikytas kaltinamasis, jis nematė.

Liudytojas S. D. teisme parodė, kad 2015-02-08 dirbo apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), sėdėjo prie lauko durų ir pastebėjo, kaip iš baro greitu žingsniu išeina kaltinamasis, kurio šviesaus trumpo palto rankovė buvo ištepta krauju. Po jo pasirodė kraujuotas nukentėjusysis su sužalotu žandu. Jis pradėjo vytis kaltinamąjį, pasivijo Dominikonų gatvėje, prie Vokiečių gatvės, kaltinamąjį sulaikyti padėjo pašaliniai žmonės. Jis kaltinamajam užlaužė rankas ir jį palenkęs, atvedė į barą. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, priešinosi, muistėsi, rėkavo kažką angliškai, kad nekaltas ir, kad „ne aš“. Sužalojimų ant jo nematė. Kadangi kaltinamasis prie klubo pradėjo dar labiau muistytis, jis su kolega kaltinamąjį prispaudė prie žemės. Nei jis, nei jo kolega kaltinamojo už kaklo nelaikė. Vėliau kažkas iš baro lankytojų aiškino, kad kaltinamasis trenkė bokalą į stalą, jį sudaužė ir juo sužalojo nukentėjusiajam žandą. Kiek jis prisimena, kaltinamasis ir nukentėjusysis į barą atėjo blaivūs. Kaip sulaikė kaltinamąjį, šis jau buvo girtas, o nukentėjęs nebuvo girtas, galimai nedaug išgėręs.

Liudytojas V. Š. teisme davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas S. D..

Liudytoja I. O. teisme parodė, kad dirbo barmene bare (duomenys neskelbtini), kur matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Įvykio nematė. Prieš įvykį kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo ramūs. Kaltinamasis užsisakinėjo gėrimus, eidavo prie kitų žmonių bendrauti, ieškojo draugų. Po įvykio balkone matė daug kraujo, kurį išvalė. Nepastebėjo, ar buvo šukių. Kraujo buvo nuo balkono iki išėjimo. Ji matė, kaip nukentėjusysis su kruvinu žandu bėgo iš viršaus link apsaugos. Matė, kaip apsaugos vyrai pasiėmė kaltinamąjį. Kaip tada suprato, kaltinamasis buvo sulaikytas balkone. Vėliau iš kažko sužinojo, kad kaltinamasis nė iš šio nė iš to bokalu trenkė nukentėjusiajam.

Specialistas J. M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad nepataisomą kūno subjaurojimą konstatuoja teisėsaugos pareigūnai, atsižvelgdami į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo padarinių pašalinimo galimybių, užduodant klausimą, ar tokias sužalojimo pasekmes galima pašalinti kosmetinėmis priemonėmis nedarant operacijos (pagal mūsų taisykles yra toks punktas 6.12.). Įvykis buvo prieš metus. Jis mato platų nukentėjusiojo randą, kuris savaime neišnyks. Jį galima ryškiai sumažinti tik atliekant kosmetines operacijas. Kiek tas randas yra bjaurojantis veidą, yra subjektyvu. Bylos 135-136 lapuose nurodytas-keloidinis randas, tai kada randinis audinys yra grubus, išviešėjęs audinys. Būna lyg hipertrofavęs, didesnis ir jį reikėtų išpjauti. Jis mato, kad nukentėjusiojo randas yra jau pjautas, šviežias. Jam nėra girdėta, kad keloidinis randas gali būti paveldimas. Logiškai mąstant neturėtų būti paveldimas. Randas niekada neišnyksta, tik gali būti mažiau matomas, mažiau grubus, mažiau deformuojantis. Net ir naudojant kenoloks steroidų injekcijas, naudojant medikamentus, kurie kažkiek tirpdo audinius, randas tampa gal ne tiek ryškus, bet tai rando nepašalina. Tai kosmetinė priemonė. Smūgis stikline į galvą galėjo sutrikdyti atmintį. Atminties sutrikimas yra susijęs su smegenų trauma. Šiuo atveju žaizdos yra pjautinės. Jei būtų pilnas bokalas ir juo būtų trenkta, tada galėtų būti sutrenktos smegenys. Kai jis atliko tyrimą, smegenų traumos nebuvo. Jei būtų nustatęs, būtų tai nurodęs. Smegenų traumos nebuvo nurodyta medicininiuose dokumentuose. Laikui einant ir gydant randas bus mažiau matomas, bet neišnyks. Kaip matyti, žaizdos sugijo, liko randas. Buvo pažeistos trišakio nervo ląstelės. Galimai nukentėjęs nejaučia tam tikrų pojūčių, pvz. šalčio. Jis nežino, ar jos dabar atsistatė. Dėl to sužalojimo skruoste dėl pažeistų nervų galėjo sutrikti mimika. Jei nervas nutrauktas, tai jis pats negali atsistatyti. Tam reikalinga chirurginė operacija. Jis tiksliai nenurodė, kiek smūgių buvo ant žasto ir juosmens, kadangi sužalojimų skaičius nebuvo nurodytas medicininiuose dokumentuose. Nustatė, kad veide buvo lyg ir 3 žaizdos. Visi sužalojimai negalėjo būti padaryti vienu smūgiu. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodytas tikslus žaizdų padarymo laikas. Jos aprašytos vienodai. Dabar nukentėjusiojo nosies – lūpų raukšlė vienoda, asimetrijos nesimato, burnos kampų, kad būtų vienas pakeltas, kitas – nuleistas, nėra, vokai vienodi, akys vienodai praviros. Jis tiksliai negali pasakyti, ar žaste ir šone esantys sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant. Jų sužalojimo mąstą sunku nustatyti, nes dokumentuose tiksliai neaprašyti, bet jis nemano, kad tie sužalojimai buvo gilūs ir dėl jų sveikata buvo ilgam sutrikdyta. Jis tuos sužalojimus vertina nežymiais sveikatos sutrikdymais.

2015-02-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – rūkomojo kambario patalpos kokteilių bare (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Protokole pažymėta, kad įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos paimta stiklinė, kuri apžiūrėta ir jos apžiūra užfiksuota 2015-02-10 daiktų apžiūros protokole (t.1, b.l. 6-7, 62 - 63).

2015-06-04 N. K. medicininių dokumentų apžiūros protokole, specialisto išvadoje nurodyta, kad N. K. nustatytos trys randais sugijusios veido kairės pusės (žando ir viršutinės lūpos) žaizdos su kairės paausio seilės liaukos ir veidinio nervo antros ir trečios šakų sužalojimu bei lūpos, nosies ir kairiojo žando inervacijos sutrikimu ir pavieniais randais sugiję durtinės pjautinės kairiojo žasto ir juosmens kairiojo šono žaizdos. Žaizdos padarytos veide pjaunančių savybių aštrią briauną ar ašmenis turinčiu daiktu (-ais); žaizdos žaste ir juosmenyje padarytos duriančių pjaunančių savybių ašmenys ar aštrią briauną ir smaigalį turinčiu daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žaizdų veide gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 61).

2015-09-02 gydytojo D. J. konsultacijos išraše nurodyta „kairės pusės keloidiniai randai. Indikuotinas operacinis gydymas – randų plastika (t., b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 str. 1 d. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą arba pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Pagal BK 135 straipsnio dispoziciją nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo veidas) reiškia sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokį sutrikdymą apibūdina du elementai: pirma – subjaurotas kūnas ar jo dalis. Tai nustato teismas, vadovaudamasis estetiniais ir panašiais kriterijais, ir antra – subjauroto kūno ar jo dalies nepataisomumas. Pastarajam kriterijui nustatyti reikalingos specialios medicininės žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos specialistų išvadomis ir paaiškinimais. Veido subjaurojimas – yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas, ar deformacija, ausies kaušelio estetinis sužalojimas, žymus randas, asimetrija ir pan. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomu, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Jei tokiems padariniams pašalinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomu (kasacinės bylos Nr. 2K-235/2007, Nr.2K-501/2014). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų taisyklių dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo 6.12. punkte nurodyta, jog nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės.

Teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis M. P. dėl aukščiau išvardytų sužalojimų padarė nukentėjusiajam N. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kaip jau minėta, 2015-06-04 N. K. medicininių dokumentų apžiūros protokole, specialisto išvadoje nurodyta, kad N. K. nustatytos trys randais sugijusios veido kairės pusės (žando ir viršutinės lūpos) žaizdos su kairės paausio seilės liaukos ir veidinio nervo antros ir trečios šakų sužalojimu bei lūpos, nosies ir kairiojo žando inervacijos sutrikimu ir pavieniais randais sugiję durtinės pjautinės kairiojo žasto ir juosmens kairiojo šono žaizdos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žaizdų veide gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ir taip pat betarpiškai stebėjęs nukentėjusįjį, specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo veide aiškiai mato randą, ir šis randas niekada neišnyks net ir naudojant tam tikrus medikamentus ar padarant kosmetinę operaciją, tik gali pasidaryti mažiau matomas, grubus ir deformuojantis.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo veide yra susidaręs didelis, ryškus, negražus ir atstumiantis, apie 15 cm randas, kuris, atsižvelgiant į byloje esančias gydytojo D. J. ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojo konsultacijų išrašus dėl poreikio operaciniam nukentėjusiojo gydymui, medicinos specialisto paaiškinimu savaime neišnyks, net ir taikant tam tikrus medikamentus ir atlikus plastines operacijas. Toks nukentėjusiajam padarytų sužalojimų apibūdinimas pagrindžia išvadą, kad asmens kūnas yra subjaurotas nepataisomai. Atsižvelgiant į tai, toks sužalojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne pagal BK 138 straipsnį, o pagal BK 135 straipsnį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis N. K. buvo sužalotas būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis, kurias jis nurodė viso proceso metu ir, kad jį taip sužalojo būtent kaltinamasis. Kaip matyti, nukentėjusiojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nesiskiria ir neprieštarauja kitų, teisme apklaustų, liudytojų parodymams, specialisto išvadai bei teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojai S. D., L. K., V. Š., I. O. ir I. J. teisme patvirtino, kad tuoj po įvykio baro lankytojai minėjo, kad matė, kaip kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamasis nė iš šio, nė iš to smogė bokalu nukentėjusiajam į veidą bei pabėgo iš baro. Taip pat liudytojai, baro apsaugos darbuotojai, S. D., L. K., V. Š. teisme parodė, kad tuomet suprato, kad būtent kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į veidą ir jį sužalojo, matė ant kaltinamojo rūbų dėmes, panašias į kraują ir, pastebėję, kad kaltinamasis sparčiu žingsniu išėjo iš baro, jį sulaikė maždaug apie 200 m. nuo baro, o sulaikymo metu kaltinamasis buvo aršus ir visaip muistėsi. Liudytoja I. O. parodė, kad matė, kaip iki įvykio kaltinamasis lindo prie kitų baro lankytojų, labai norėjo su jais bendrauti, o tuo tarpu nukentėjusysis su savo draugais elgėsi ramiai. Be to pats kaltinamasis patvirtino, kad jis galimai du kartus trenkė nukentėjusiajam bokalu į veidą. Apklaustas teisme specialistas paaiškino, kad jo nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai buvo padaryti daugiau nei vienu smūgiu.

Nukentėjusysis aiškiai nurodė visas įvykio aplinkybes, kad būtent jam būnant su draugais bare, buvo rūkomajame, kur kalbėjosi su kitais baro lankytojais, ir po kiek laiko prie jų priėjo kaltinamasis ir pradėjo žodinį konfliktą, po ko nė iš šio , nė iš to stikliniu daiktu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Dėl to nukentėjusysis viena ranka užsidengė veidą, o kita – ją ištiesęs bandė nuo savęs atstumti kaltinamąjį, galimai galėjo tokiu būdu liesti kaltinamąjį už kaklo.

Nors kaltinamasis M. P. pripažino, kad jis sutrikdė nukentėjusiajam N. K. sveikatą, tačiau nurodė, kad tai padarė ne iš chuliganiškų ar asmeninių paskatų, o gindamasis nuo užpuolimo. Kaip teigė kaltinamasis, tuomet, kai jis kvietė draugą eiti namo, nukentėjusysis dėl kažko supyko, pradėjo sakyti blogus žodžius, viena ranka jam sudavė į galvą, kita - griebė jį už kaklo, pradėjo stumdyti, spaudė kalą, jam skaudėjo, jis negalėjo kvėpuoti ir nuo to spaudimo jis ”atsijungė“, jis išsigando ir tada surado po ranka ant turėklo stovėjusį bokalą, nepamena, ar pilną, ar tuščią, bet nedužusią, ir, bijodamas, kad gali taip smaugiamas numirti, trenkė juo nukentėjusiajam į veidą, galimai pataikydamas į skruostą. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia aukščiau paminėtų liudytojų parodymų bei byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymų, kad būtent nukentėjusysis jį puolė ir viena ranka smaugė, nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad kaltinamasis įvykio metu buvo kaip nors sužalotas. Jis po įvykio dėl jo atžvilgiu įvykdyto smurto nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

Pažymėtina, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinė nutartis Nr. 2K-125/2015). Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Be to, būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009). Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija (kasacinė nutartis Nr. 2K-205/2010).

Iš ištirtų įrodymų viseto matyti, kad kaltinamasis pats priėjo prie nukentėjusiojo ir kitų, tarpusavy bendraujančių asmenų. Nukentėjusysis rankose jokio žalojančio įrankio su savimi neturėjo, jo elgesys nebuvo agresyvus, kaltinamojo žodiniam konfliktui neprovokavo. Kaltinamajam prašnekus angliškai, nukentėjusysis, gerai nesuprantantis anglų kalbos, kaltinamąjį perklausė, tačiau kaltinamasis grubiai atsakė nukentėjusiajam ir, neadekvačiai įvertinęs tariamą grėsmę, tyčia sugriebęs po ranka ant turėklų stovėjusį bokalą smogė nukentėjusiajam į veidą, kairės rankos viršutinę dalį ir juosmens kairįjį šoną. Taigi šiuo atveju nenustačius pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį, konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes būtinosios ginties situacijos nebuvo, todėl nesant būtinosios ginties sąlygų, nėra pagrindo taikyti ir BK 28 straipsnio.

BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis M. P., būdamas subrendęs ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog smūgiai taure į veidą ir kitas kūno vietas ir sužalojimai jos šukėmis ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius N. K. kūno organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių. Be to kaltinamasis M. P. po smūgių, pamatęs, kad nukentėjusysis yra sužalotas ne tik juo nesirūpino, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet ketino pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, tokie jo veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-62/2014).

Akivaizdu, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko viešoje vietoje. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar konfliktas kilo dėl chuliganiškų paskatų, reikia išsiaiškinti tikrąsias jo kilimo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjęs anksčiau pažįstami nebuvo. Įvertinus visų byloje ištirtų įrodymų visumą konstatuojama, kad kaltinamasis M. P., priėjęs prie nukentėjusiojo ir kitų šalia buvusių asmenų, be jokios dingsties, tai yra, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, neadekvačiai sureagavo į N. K. žodžius ir kitų žmonių akivaizdoje bokalu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Tokie M. P. veiksmai neabejotinai prieštaravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiškų tiek vieno asmens, tiek ir visos visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, pademonstravo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatė save aplinkiniams. Nėra abejonių, kad kaltinamasis M. P. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo paskatos buvo chuliganiškos. Tai pagrindžia M. P. veikos kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, pripažįsta jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tą, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. P. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis, 61 straipsnis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, amžių, sveikatą, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o būtent į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, specialiai jam nebuvo rengtasi, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, pajamų šaltinį, ketina įsidarbinti, gyvena iš savo santaupų, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę, narkologinę įskaitas neįrašytas. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos BK 62, 75 str. nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kurio sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Teismo nuomone, nors aukščiau aptartos aplinkybes nesudaro teisinio pagrindo M. P. taikyti Lietuvos respublikos BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios kaltinamojo asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pripažintina, kad smurtas nebuvo intensyvus. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko.

Tuo tarpu byloje esantys kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau aukščiau minėta, yra išimtinai teigiami ir leidžia daryti išvadą, kad M. P. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei, kad jis yra padaręs teigiamas išvadas ir ateity nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant M. P. švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalyje sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str.). Skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę teismas atsižvelgia ir į priteistinų civilinių ieškinių dydžius, suteikiant galimybę kaltinamajam būnant laisvėje dirbti ir gauti pajamų tam, kad būtų atlygintos nukentėjusiesiems padarytos žalos.

M. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai). Todėl bendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jos turi būti apimtos, griežčiausia bausme (pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą) apimant švelnesnę (pagal BPK 284 straipsnio 1 dalį) (BK 63 straipsnio 5 dalies punktas). Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas.

Dėl kardomosios priemonės

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2015-06-01 nutarimu kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 101 - 102). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, stiklinė, paimta 2015-02-08 įvykio vietos apžiūros metu, saugoma Vilniaus apskr.. VPK daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikintina (t.1, 62-63)

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 321,14 eurų civilinį ieškinį. (t. 1, b.l. 35 - 39). Šis ieškinys tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo veika.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 321,14 eurų, šias išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. b.l. 39) .

Su kaltinamojo M. P. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 321,14 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamojo M. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Nukentėjusysis N. K. pareiškė atsakovui M. P. civilinį ieškinį dėl pastarojo nusikalstamais veiksmais padarytos 10 989,57 eurų žalos, kurią sudaro: 989,57 eurų dydžio turtinė žala, kurią sudaro: sugadinti drabužiai: batai - 50 eurų, džinsai - 80 eurų, megztinis - 100 eurų išlaidos, skirtos vaistų įsigijimui - 219,57 eurų, dalinė plastinė operacija - 540 eurų, viso - turtinė žala – 989,57 eurai. ir 10 000 eurų – neturtinė žala. Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nepataisomai subjaurotas jo veidas, kairėje veido pusėje liko 15 cm randas, aiškiai matomi mimikos sutrikimai, nejautra. Taip pat ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistas pinigų sumas.

Sutinkamai su BPK 44 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat - gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal CK, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužalota asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužalota asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos Išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1,2 dalys). Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, kurios dydį, pagal šalies pateiktus, duomenis nustato teismas.

Byloje pateikti dokumentai (t.1 b.l. 193 - 199) patvirtina civilinio ieškovo reikalavimų šioje dalyje pagrįstumą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas pilnai. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusiojo nurodyta jam padaryta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas nustatė, kad dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus, buvo nepataisomai subjaurotas jo veidas - dėl pjautinio sužalojimo likęs aiškiai matomas apie 15 cm randas veide. Nukentėjusysis jaučia mimikos sutrikimus, veido dalies nejautrą, nes įvykio metu buvo pažeistas veido nervo šakas, kuris visiškai neatsistatė. Šis randas, net ir taikant tam tikrus medikalmentus ir atlikus plastines operacijas, visiškai neišnyks. Dėl minėto rando yra estetiškai pasikeitusi nukentėjusiojo išvaizda. Be šių sužalojimų nustatyti dar keli sužalojimai kairiajame žaste ir juosmens kairiajame šone. Dėl sužalojimų nukentėjusysis ne tik buvo paveiktas psichologiškai jis patyrė didelius fizinius skausmus, patyrė kelias operacijas, vartojo daug medikamentų, tame tarpe ir skausmą malšinančių vaistų, kas gali atsiliepti jo sveikatai ateityje, jam buvo sunku valgyti ir jis patyrė atlikti kitus kasdienius veiksmus. Veido srityje susidarę dideli, ryškūs randai, nuolat trikdo ne tik pati nukentėjusįjį, bet ir aplinkinius. Tai sąlygoja socialinio gyvenimo, bendravimo apsunkinimą, nuolatinį diskomfortą viešose vietose, matant į veidą nuolat žiūrinčius žmones. Dėl to nukentėjusysis buvo pakeitęs savo darbą, dėl padarytų sužalojimų negalėjo studijuoti A. S. universitete. Nedarbingumo laikotarpiu jis turėjo laikyti 4 egzaminus, kurie buvo perkelti vieneriems metams. dėl nedarbingumo nukentėjusysis negalėjo dalyvauti paskaitose ir seminaruose. Nukentėjusysis patyrė ir daugybę kitų nepatogumų dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl nedarbingumo sumažėjo jo pajamos, daug išlaidų sudarė kelionės išlaidos pas medikus, pareigūnus ir teisininkus. Nukentėjusysis neturi tam reikėjusių daugkartinių kelionių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir negali pagristai reikalauti šioje dalyje priteisti patirtą turtinę žalą, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą į tai taip pat atsižvelgiama.

Nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, yra darbingo amžiaus, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui N. K. neturtinei žalai atlyginti 5000 eurų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-699/2015). Atsižvelgiant į tai, tokios palūkanos priteistinos iš kaltinamojo ir skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (t.2, b.l. 35) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusysis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o būtent išlaidas turėtas jo atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti - 2901 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo naudai turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis naudojosi advokato teisine pagalba. Nukentėjusiojo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 2 metų laisvės apribojimo bausme,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę bausmę - 2 metų laisvės apribojimą, įpareigojant M. P. per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam N. K. visą turtinę žalą - 989,57 eurų, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą - 321,14 eurų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2015-02-08, prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti – nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, stiklinę, paimtą 2015-02-08 įvykio vietos apžiūros metu, sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymosi išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš M. P. 321,14 eurų.

N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. P. 989,57 eurų turtinei žalai atlyginti ir 5000 eurų neturinei žalai atlyginti bei priteisti 5 procentų palūkanas nuo 5989,57 eurų sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš M. P. N. K. naudai 2901 eurų išlaidų, turėtų atstovui advokatui apmokėti už teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.