- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- 2K-30/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Alvydo Pikelio, teisėjo Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo, iš dalies patenkinus Pasvalio rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiojo M. M. apeliacinius skundus, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendis A. Ž. baudžiamojoje byloje pakeistas. Panaikintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 3 punkto taikymas ir A. Ž. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į A. Ž. bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2005 m. birželio 2 d. Iš A. Ž. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kita Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. Ž., pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. Ž. bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2005 m. birželio 2 d., prilygintas 4 MGL (500 Lt) dydžio baudai. Likusią 26 MGL (3250 Lt) dydžio baudą A. Ž. įpareigotas sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestas. Iš nuteistojo A. Ž. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 30 d., apie 23.00 val., Pasvalyje, prie Taikos g. 23 namo esančioje krepšinio aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, aiškiai peržengdamas būtinosios ginties ribas, du kartus peiliu smogė M. M. į krūtinės kairiąją pusę ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. Ž. bylą apeliacine tvarka, 2006 m. birželio 16 d. nuosprendyje nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo išvada, jog A. Ž. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas, neatitinka bylos aplinkybių, nes, „įvertinus nukentėjusiojo, liudytojų M. K., M. M., T. K., E. P., K. K. parodymais nustatytas įvykio aplinkybes, nuteistojo parodymų nenuoseklumą, jo veiksmų pobūdį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad į nuteistąjį buvo pradėtas realus pavojingas kėsinimasis ir todėl jis buvo būtinosios ginties situacijoje“, o nesant būtinosios ginties, negalimas ir jos ribų peržengimas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2006 m. birželio 16 d. nuosprendyje konstatavo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas A. Ž. baudžiamojoje byloje nepagrįstai taikė BK 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nuosprendyje nurodė, kad, „nors nukentėjusiojo prašomas priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos dydis, kolegijos manymu, prieštarautų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, teismo priteista 3000 Lt suma yra aiškiai per maža“, ir iš nuteistojo A. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą pinigų sumą neturtinės žalos atlyginimui padidino iki 10 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis M. M. advokato paslaugomis naudojosi ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu bei apeliacinės instancijos teisme. Todėl iš A. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą 500 Lt sumą nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti padidino iki 1000 Lt. Iš nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo argumentų matyti, kad šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies jis kasacine tvarka neginčija.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad jis buvo apsuptas keleto agresyviai nusiteikusių jaunuolių, su kuriais jau buvo kilęs žodinis konfliktas, ir tai jis suprato, kaip realią grėsmę savo sveikatai bei gyvybei. Be to, jis (kasatorius) „griebėsi peilio siekdamas apsiginti“, nes prieš jį buvo panaudotas smurtas. Todėl, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog jis turėjo teisę į būtinąją gintį.
Kasatorius skunde taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį ir dydį, turėjo apsvarstyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę, nes yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos – konfliktą sukėlė nukentėjusysis ir jo draugai, jis (kasatorius) savo noru atvyko ir prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdus gailestis bei savo noru atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala). Be to, jis išlaiko du mažamečius vaikus, nes šeimoje dirba jis vienas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų apie būtinosios ginties situaciją
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas jo baudžiamojoje byloje nepagrįstai panaikino BK 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų taikymą, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis turėjo teisę į būtinąją gintį ir todėl jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 135straipsnio 1 dalį bei tinkamai taikė BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje laikoma, kad būtinosios ginties teisėtumo būtina sąlyga yra tai, jog pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 ir 6 punktai).
Pagal baudžiamąjį įstatymą, jei veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, buvo ar nebuvo nuteistasis A. Ž. būtinosios ginties situacijoje, atliko įrodymų tyrimą ir konstatavo, kad: nuteistasis, kilus jo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui, pirmasis sudavė nukentėjusiajam M. M.; po M. M. atsakomojo smūgio į kaktą, nuteistasis A. Ž. nukentėjusiajam smogė antrą kartą; nuteistasis A. Ž. nukentėjusiajam M. M. smūgius sudavė kryptingai, į gyvybiškai svarbią M. M. kūno sritį, būdamas padėtyje, panašioje į nukentėjusiojo; M. M. padarytų žaizdų pobūdis (dvi durtinės–pjautinės kairės krūtinės ląstos žaizdos, kurių viena kiaurinė, pažeidusi širdį bei plaučių arteriją) patvirtina, jog smūgiai jam buvo suduoti didele jėga; nuteistasis A. Ž. nukentėjusįjį M. M. sužalojo panaudodamas pavojingą įrankį – peilį; nukentėjusiojo M. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, o tuo tarpu nuteistasis, užpuolęs nukentėjusįjį, šio buvo sužalotas nežymiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad M. M. „sužalojimo mechanizmas, panaudotas įrankis, suduotų smūgių skaičius, jų lokalizacija, žaizdų pobūdis rodo, jog nuteistojo veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio“ ir motyvuotai konstatavo, jog „nėra pagrindo daryti išvadą, kad į nuteistąjį buvo pradėtas realus kėsinimasis ir todėl jis buvo būtinosios ginties situacijoje“, o nesant būtinosios ginties, negalimas ir jos ribų peržengimas.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, A. Ž. baudžiamojoje byloje pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikindamas BK 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų taikymą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį ir dydį, turėjo apsvarstyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę, nes yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustato, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (BK 62 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali (tačiau neprivalo) tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apie M. M. sužalojimą policijos pareigūnams telefonu pranešė liudytojas E. P., o A. Ž. į policiją nuvyko tik sužinojęs, kad jo ieško policijos pareigūnai, t. y. verčiamas objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu asmens atvykimas ar pranešimas apie nusikalstamos veikos padarymą laikomas savanorišku, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Todėl kasatorius nepagrįstai teigia pats savu noru atvykęs ir pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Vadinasi, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos.
Taigi, priešingai nei tvirtina kasatorius, jo baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į A. Ž. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į tai, jog A. Ž. augina du nepilnamečius vaikus, bei įvertinęs kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, A. Ž. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams, t. y. bausmę, mažesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą atmesti.