Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų J. K. ir A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant I. T. S. A. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktuose, padarymu, perduota (grąžinta) nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs gautą skundą ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad skundžiamas apygardos teismo sprendimas, perduoti (grąžinti) baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, be kita ko, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodant ir apylinkės teismo pareigą nagrinėti bylą ir dėl pasikėsinimo padaryti labai sunkų nusikaltimą, kuris pagal BPK 225 straipsnio nuostatas gali būti nagrinėjamas tik apygardos teisme ir tik trijų teisėjų kolegijoje, yra aiškiai neteisėtas. Be to, skundžiamas teismo sprendimas ir nepagrįstas, nes priimtas darant išankstines ir skubotas išvadas dėl nukentėjusiųjų pateikto kaltinimo aiškaus nepagrįstumo.

7. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl bylos teismingumo, kurio išspręsti pagal BPK 230 straipsnio taisykles neprašo nei vienas iš teismų – jį prašo išnagrinėti nukentėjusieji, pateikę skundą aukštesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija įvertinusi tokią situaciją ir skirtingą teismų praktiką dėl panašaus pobūdžio nutarčių apskundimo galimybės, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtina išspręsti klausimą dėl nukentėjusiųjų teisės skųsti priimtą apygardos teismo nutartį teismingumo klausimu BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Dėl teisės skųsti ginčijamą nutartį BPK X dalyje nustatyta tvarka

8. Teismų praktika aiškinant BPK X dalies nuostatas, tiek, kiek šioje dalyje numatyta žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka apima ir nutartis dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, nėra vienareikšmiška ir visiškai nuosekli. Tokių nutarčių rezoliucinėse dalyse, pasisakant dėl proceso dalyvių teisės skųsti šias nutartis, teismai dažnai nurodo, kad tokia teismo nutartis yra neskundžiama (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-908/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-795/2020 ir pan.; taip nagrinėjamoje byloje buvo nurodęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartyje). Taip BPK X dalies nuostatos aiškintos ir vienoje iš Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtų bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-281-518/2018 (nutartis priimta skundą nagrinėjant ne teisėjų kolegijoje)). Visgi teismų praktikoje sutinkama ir visiškai kitokia nuomonė, laikantis pozicijos, kad tokia nutartis yra skundžiama (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-557/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-557/2021, taip pat ir šioje byloje skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartis). Be to, BPK X dalies nuostatos naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kitų, t. y. tiek dėl bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tiek dėl teisiamajame posėdyje priimtų nutarčių, apskundimo galimybės, kito ir buvo aiškintos plačiau nei jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje byloje Nr. 1S-281-518/2018 (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-165-449/2021).

11. BPK 230 straipsnyje „Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas“ numatyta, kad „Teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.” Nei šiame straipsnyje, nei kitose bylų teismingumą reglamentuojančiose baudžiamojo proceso įstatymo nuostatose nėra tiesiogiai pasisakyta apie proceso dalyvių teisę skųsti teismų nutartis dėl bylų teismingumo, kai tarp teismų dėl to nėra ginčo. Tai reiškia, kad speciali nutarčių dėl teismingumo apskundimo tvarka BPK nėra numatyta. Minėtoje BPK 230 straipsnio nuostatoje įtvirtinta ne teismo nutarčių apskundimo tvarka, o tik tarp teismų kilusio ginčo dėl teismingumo išnagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 230 straipsnyje numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka nėra detalizuota, jai nėra keliami iš esmės jokie procesiniai reikalavimai (pvz. rengti teismo posėdį ar ne, išklausyti proceso dalyvių, gauti jų rašytinius atsiliepimus ir pan.). Be to, šiame straipsnyje iš esmės įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas visais atvejais priima sprendimą vienasmeniškai, net ir tuomet kai žemesniųjų teismų sprendimai priimti teisėjų kolegijoje, o toks reguliavimas nėra būdingas BPK nuostatose, numatančiose proceso dalyvių skundų nagrinėjimo tvarką. Visa tai reiškia, kad BPK 230 straipsnio nuostatos savaime negali paneigti ir nepaneigia proceso dalyvių teisės ginčyti (skųsti) teismų nutartis dėl bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui ir dėl tokių nutarčių apskundimo galimybės turėtų būti sprendžiama vertinant BPK X dalies nuostatas.

13. Iš tokio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs aiškaus ir konkretaus skundžiamų teismo sprendimų sąrašo, o BPK 439 straipsnio 2 dalyje teismų nutartys dėl bylos perdavimo pagal teismingumą kaip neskundžiamos taip pat nepaminėtos. Nagrinėjamo klausimo aspektu svarbu pastebėti, kad pagal BPK X dalį negali būti skundžiamos tos nutartys, kurioms įstatymas numato specialią apskundimo tvarką (tai tiesiogiai pasakyta BPK 439 straipsnio 1 dalyje), todėl BPK X dalies nuostatos iš esmės įtvirtina bendrąją skundų aukštesniajam teismui tvarką ir suteikia proceso dalyviams galimybę skųsti tokias BPK 439 straipsnio 2 dalies sąraše nesančias žemesniųjų teismų nutartis, kuriomis jų manymu, yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai (BPK 440 straipsnio 1 dalis).

14. Viename iš naujausių Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų aiškinant BPK X dalies nuostatas iš esmės pastebėta, kad sprendžiant klausimus dėl atskirų teismo sprendimų apskundimo galimybės turi būti atsižvelgiama į tai, ar priimtas sprendimas ir atskiro klausimo ar prašymo išnagrinėjimas paliečia proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, ar toks sprendimas nesukliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, t. y. ar nebus padaryti esminiai BPK pažeidimai, numatyti BPK 369 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-165-449/2021).

15. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismo sprendimas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui gali pažeisti proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus ir tą aiškiai iliustruoja nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija. Bylą, kurioje asmuo, be kita ko, kaltinamas ir labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose padarymu, vienasmeniškai išnagrinėjus apylinkės teisme, būtų grubiai pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės ir tuo pačiu padarytas esminis BPK pažeidimas, o tokiu atveju, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto b) papunktį teismo sprendimas visais atvejais turėtų būti panaikinamas ir byla turėtų būti perduodama nagrinėti iš naujo. Akivaizdu, kad proceso dalyvių teisės gali būti pažeistos net ir tuo atveju, jei tokią bylą nagrinėdamas apylinkės teismas nepriimtų byloje baigiamojo akto, o bylą perduotų nagrinėti apygardos teismui tik pabaigęs įrodymų tyrimą, nes tokiu atveju procesas būtų ilgesnis, dalį procesinių veiksmų reikėtų kartoti ir pan.

16. Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla pagal teismingumą perduota (grąžinta) nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija privalo šį skundą išnagrinėti iš esmės.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisės aiškinimas atitinka ir įstatymų leidėjo poziciją reguliuojant analogiškus klausimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). CPK 34 straipsnyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokiu atveju byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą arba iš vienų to teismo rūmų į kitus teismo rūmus, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. Be to, toks teisės aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo teisiniam reguliavimui didelę įtaką turėjusio Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – VFR StPO (vok. k. Strafprozeßordnung)) nuostatas, iš kurių matyti, kad VFR StPO 14 paragrafo ir Lietuvos BPK 230 straipsnio nuostatos iš esmės panašios, tačiau priešingai nei Lietuvos BPK, pagal Vokietijos StPO nutartis dėl bylos teismingumo gali būti skundžiama, o pagal VFR StPO 19 paragrafą esant ginčui tarp teismų dėl bylos teismingumo aukštesnysis teismas priima sprendimą dėl teismų ginčo, kai tokie sprendimai jau negali būti skundžiami.

Dėl nukentėjusiųjų skundo pagrįstumo

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota I. T. S. A. kaltinant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, nukentėjusieji J. K. ir A. M. 2021 m. vasario 17 d. pateikė prašymą pakeisti kaltinamajam I. T. S. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir 187 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nutarė nukentėjusiųjų prašymą priimti ir nagrinėti kartu su baudžiamojoje byloje pateiktu kaltinimu bei 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi baudžiamąją bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

19. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis arba kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

20. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai pateiktame prašyme prašoma kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK straipsnį ar jo dalį, nurodytą BPK 225 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas, įvertinęs tokio prašymo pagrįstumą ir nustatęs, kad jis remiasi teisiniais argumentais ir nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas, nedelsdamas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-7-1/2008, Nr. 2K-498/2008). Tokia teismų praktika nėra iš esmės pasikeitusi ir ja vadovaujamasi tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme (pvz. Vilniaus apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1-293-873/2020, Nr. 1-147-626/2016, proceso dalyviams paprašius pakeisti kaltinimą dėl sveikatos sužalojimo mąsto ar veikos perkvalifikavimo baudžiamoji byla iš apylinkės teismo pagal teismingumą perduota nagrinėti apygardos teismui). Pats apylinkės teismas, nagrinėti bylą galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai. Apygardos teismas sprendimą perduoti (grąžinti) baudžiamąją bylą pagal teismingumą ir argumentuoja tuo, kad pateiktas prašymas keisti kaltinimą nebuvo pagrįstas teisiniais argumentais, taip pat buvo nemotyvuotas, be to, apylinkės teismo išvada dėl pateikto prašymo keisti kaltinimą pagrįstumo, negali būti daroma iš anksto, neatlikus įrodymų tyrimo ir teismui nepatikrinus byloje esančių ar nesurinkus naujų duomenų, kurie leistų patvirtinti arba paneigti pateikto prašymo dėl kaltinimo keitimo turinį.

21. Šiuo atveju teigti, kad nukentėjusiųjų prašymas yra visiškai nepagrįstas teisiniais argumentais ar akivaizdžiai netinkamai motyvuotas negalima, nes nagrinėtinu atveju pateiktame nukentėjusiųjų prašyme, yra išdėstytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat nors ir lakoniškai, tačiau yra išvardinti duomenys (liudytojų M. K. , E. G. , K. P. , V. V., G. B. parodymai, taip pat vaizdo įrašas Nr. 0010003641000401), kurie nukentėjusiųjų manymu patvirtina jų veikos aprašyme išdėstytas faktines aplinkybe (t. 4, b. l. 125–126). 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusių teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusieji J. K., A. M. ir jų atstovas advokatas Auksanas Čiupaila palaikė pateiktą prašymą dėl faktinių veikos aplinkybių pakeitimo ir veikos perkvalifikavimo, taip pat advokatas nurodė, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga paaiškėjo, jog prokuratūros pareikštas kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių – mano, kad kaltinamojo važiavimas dideliu greičiu į žmonių grupę, buvo nukreiptas tyčia siekiant nužudyti ar bent jau sunkiai sužaloti asmenis (t. 4, b. l. 119–121, 145–1147). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo gynėja ir prokurorė, prašydamos netenkinti nukentėjusiųjų prašymo, iš esmės rėmėsi tik tuo, kad prokuratūros pareikštas kaltinimas yra tinkamas.

22. Teisėjų kolegija nenagrinėja bylos iš esmės ir negali atlikti byloje pateiktų duomenų vertinimo, tačiau vien nukentėjusiųjų nurodyto vaizdo įrašo preliminarus vertinimas neleidžia pritarti apygardos teismo argumentams, kad byloje pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą aiškiai nepagrįstas. Aukštesnysis teismas iš esmės nevertindamas byloje pateiktų duomenų visumos, tačiau peržiūrėjo nukentėjusiųjų skunde akcentuojamą vaizdo įrašą Nr. 0010003641000401 tiek, kiek tai būtina siekiant atsakyti į pateikto skundo argumentus. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmuo, kuris galimai yra kaltinamasis, po konflikto su kitais asmenimis (galimai nukentėjusiais), atsisėda į automobilį, po kiek laiko po truputį pradeda judėti, o tam tikru momentu, kai minėti asmenys (galimai nukentėjusieji) išeina į atviresne vietą, staiga padidina greitį ir trenkiasi į minėtus asmenis (vaizdo įrašo laikas nuo 05:16 iki 05:30). Esant tokioms aplinkybėms įvertinti kaltinamojo veiksmų subjektyviąją pusę galima tik išsamiai ištyrus visus bylose surinktus ir galimai naujus duomenis, todėl jau šioje proceso stadijoje kategoriškai atmesti nukentėjusiųjų versijos negalima. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje situacijoje apylinkės teismas turėjo aiškų ir objektyvų pagrindą priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui, kuris tik ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus galės pasisakyti dėl byloje inkriminuojamų veikų pagrįstumo ar nepagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusieji prašymą pateikė dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. 2021m. vasario 17 d. (t. 4 b. l. 77), kas neleidžia daryti išvados apie apygardos teismo minimą nukentėjusiųjų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, esant tokio turinio prašymui apylinkės teismo sprendimas atsisakyti priimti pateiktą prašymą galėtų sudaryti ir galimai šališko teismo regimybę iš anksto pripažįstant, kad nukentėjusiųjų prašymas akivaizdžiai nepagrįstas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pats apygardos teismas perduodamas (grąžindamas) baudžiamąją bylą apylinkės teismui, bent jau pagal skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, iš esmės sutiko su tuo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos ir nukentėjusiųjų prašyme nurodytos aplinkybės dėl veikos perkvalifikavimo, nes skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad „baudžiamąją bylą, kurioje I. T. S. A. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, padarymu, perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui“, t. y. nurodė, kad byloje turi būti sprendžiamas taip pat ir veikų kvalifikavimo klausimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktus, nors tokios bylos apylinkės teismui neteismingos.

24. Nagrinėjamu atveju I. T. S. A. kaltės klausimą tiek dėl jam kaltinamuoju aktu inkriminuotų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis), tiek dėl nukentėjusiųjų prašyme nurodytų veikų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis) padarymo yra kompetentingas spręsti tik apygardos teismas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam Vilniaus apygardos teismui kaip tą buvo nusprendęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.