- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- 1S-165-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamojo V. V. gynėjo Kristupo Ašmio prašymas dėl baudžiamųjų bylų sujungimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-20-309/2021, kurioje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
1.1. V. V. kaltinamas, kad dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, 2017 m. kovo–balandžio mėnesiais, degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Šilo g. 1, Ylių kaime, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone, susitiko su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikusiais organizuota grupe kartu su G. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir susitarė nupirkti iš jų, turėdamas tikslą platinti Skandinavijoje, labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino už 50 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur sumokėti kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 Eur – po kokaino realizavimo.
1.2. Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, 2017 m. balandžio mėnesį V. V. konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „Rimi“, esančios Baltijos pr. 58, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su N. M., atvykusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nupirko iš jo konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas 6 konservų dėžutes su 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 033,28 g – narkotinės medžiagos kokaino, sumokėdamas dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos, t. y. 10 000 Eur. Nupirktas narkotines medžiagas V. V. automobiliu „Opel Astra“ neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to namo garaže iki 2017 m. gegužės 4 d., kai 6 konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu nuo 15 val. 45 min. iki 20 val. 30 min. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Šioje Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamoje byloje, taip pat kaltinami G. B. ir N. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad veikdami organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 2017 metų sausio–kovo mėnesiais, Kaune G. B., N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teisme 2021 m. gegužės 28 d. gautas kaltinamojo V. V. gynėjo advokato K. Ašmio prašymas šią baudžiamąją bylą Nr. 1-20-309/2021 sujungti su kita dėl V. V. nagrinėjama baudžiamąją byla Nr. 1-99-334/2020. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi šis gynėjo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad nėra pagrindo išvadai, jog tik sujungus baudžiamąsias bylas į vieną, jos bus greičiau išnagrinėtos bei tik tokiu būdu bus užtikrinta kaltinamųjų teisė į teisingą procesą. Taip pat teismas pažymėjo, kad skirtingose baudžiamosiose bylose V. V. yra kaltinamas padaręs skirtingas nusikalstamas veikas, jo galimai padarytos veikos nėra viena tęstinė nusikalstama veika, todėl baudžiamųjų bylų sujungimas nėra tikslingas, nes šiuo procesiniu veiksmu nebus pasiekti bylų procesui pirmosios instancijos teisme keliami tikslai. Be to, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama byla yra pradėta nagrinėti iš esmės, o baudžiamosios bylos Nr. 1-42-334/2021 nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme iš esmės dar nepradėtas. Teismas atmetė ir gynėjo argumentus, susijusius su prejudicinės galios sprendimo priėmimu.
II. Skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai
4. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį ir bylas Nr. 1-20-309/2021 ir Nr. 1-42-334/2021 sujungti ir jas nagrinėti kartu.
5. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta ar priimta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis yra skundžiama ar neskundžiama, tačiau, pasak gynėjo, įvertinus teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, asmens teisės į gynybą principą, priimta nutartis gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Skunde cituojamos ir su tuo susijusios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-266-396/2015, 1S-25-449/2016. Gynėjas sutinka, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 439 straipsnio 2 dalį kai kurios teismo priimtos nutartys nėra skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei kokia kita tvarka, tačiau skundžiama nutartimi buvo išspręstas ne techninio, organizacinio pobūdžio klausimas, neturintis įtakos proceso dalyvių teisėms, ar einamojo pobūdžio gynėjo pateiktas prašymas, o buvo išspręstas (neteisingai) klausimas dėl bylų sujungimo. Gynėjas nurodo ir tai, kad iš esmės visais atvejais, kai yra priimamos teismo nutartys, yra išsprendžiamos proceso dalyvių pozicijos ir nuomonės.
6. Skunde taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020, kurioje pasisakyta, kad atskirai išnagrinėjus du susijusius tyrimus, buvo esmingai apsunkinta proceso dalyvių teisė į gynybą, kitoje baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai ir teismų išvados darė esminę įtaką sprendžiant dėl kasatorių kaltės. Taip pat cituojamos ir kitos kasacinio teismo nutartys (Nr. 2K-P-95/2012, 2K-44/2014, 2K-180-976/2017) pabrėžiant, kad neatskiriamai susijusios bylos paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygos vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018).
7. Skunde pažymima, kad būtinybė abi su V. V. susijusias baudžiamąsias bylas nagrinėti kartu kyla todėl, kad nagrinėjant šias bylas atskirai, vienos bylos sprendimas gali turėti prejudicinį faktą kitos bylos išsprendimui, o dviejų teismų nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra taip susijusios priežastiniu ryšiu, kad nagrinėti jas kitaip, t. y., atskiruose procesuose, yra neįmanoma. Gynėjas paaiškina, kad jeigu V. V. būtų pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tai automatiškai reikštų, kad A. G. buvo pasinaudota kaip prekybos žmonėmis auka. Taip pat, jeigu dėl minėto kaltinimo V. V. būtų išteisintas, o A. G. būtų pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tokiu atveju būtų paneigtas kaltinimas dėl prekybos žmonėmis. Gynėjas kelia ir kitą prielaidą, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad A. G. nebuvo prekybos žmonėmis auka, o narkotikus iš tikro pas V. V. atnešė pastarasis (ar priešingai), toks sprendimas įtakotų ir kitų kaltinamųjų – N. M. ir G. B. – interesus, kurie yra kaltinami minėtų medžiagų tiekimu V. V.. Be to, pasak gynėjo, abejose bylose inkriminuojamos veikos yra įrodinėjamos tų pačių liudytojų parodymais, o asmenys, kurie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra liudytojai, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra kaltinamieji, todėl jų apklausa gali būti komplikuota (jie negali būti įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą).
8. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad skirtinguose procesuose nagrinėjamos V. V. nusikalstamos veikos yra skirtingos, nes tokiu atveju susidaro įspūdis, kad teismas minėtas bylas sujungtų tik tuo atveju, jei V. V. abejose bylose būtų kaltinamas padaręs tas pačias nusikalstamas veikas. Gynėjas taip pat nesutinka ir su kitu teismo argumentu, susijusiu su Šiaulių apygardos teisme ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamų bylų stadijomis. Skunde nurodoma, kad abi bylos iš esmės yra toje pačioje nagrinėjimo stadijoje: Šiaulių apygardos teisme apklausti tik 4 liudytojai, o Panevėžio apygardos teisme dar neperskaitytas kaltinamasis aktas. Gynėjui taip pat nesuprantamas skundžiamos nutarties motyvas dėl bylų nesujungimo, kad dėl bylos perdavimo iš vienos apygardos kitai apygardai sprendžia Lietuvos apeliacinis teismas. Pasak gynėjo, pateikdamas prašymą Šiaulių apygardos teismui, jis prašė ne perduoti baudžiamąją bylą kitam apygardos teismui, o sujungti skirtinguose teismuose nagrinėjamas baudžiamąsias bylas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Gynėjas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme buvo išdėstyti detalūs argumentai, pagrindžiantys baudžiamųjų bylų sujungimo pagrįstumą. Skunde nurodoma, kad abejose bylose nagrinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, ir sunkiausios inkriminuojamos nusikalstamos veikos turėtų būti nagrinėjamos vienoje byloje. Šie procesai iš esmės yra susiję, dėl nusikalstamų veikų, nagrinėjamų skirtingose bylose, buvo atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas, ir tik todėl, kad dalis asmenų buvo laikomi suimti, jų baudžiamoji byla buvo išskirta. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje bus prašoma apklausti visus liudytojus, taip pat ir tuos, kurie bus apklausiami Panevėžio apygardos teisme, todėl, sujungus bylas, procesas nebus vilkinimas. Priešingai, asmenys, kurie Panevėžio apygardos teisme yra kaltinamieji, galėtų atsisakyti duoti parodymus Šiaulių apygardos teisme, motyvuodami tuo, kad vyksta ir kitas su jais susijęs procesas Šiaulių apygardos teisme.
10. Atsiliepime į kaltinamojo V. V. gynėjo advokato K. Ašmio skundą kaltinamojo G. B. gynėja advokatė S. B. prašo skundą patenkinti.
11. Gynėja kelia klausimą, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, neišsireikalavęs kitos Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos bylos, nebuvo susipažinęs su teisingam sprendimui reikalingais duomenimis. Skunde nurodoma, kad ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką susijusių bylų nagrinėjimas atskirai bei vėliau priimtų nuosprendžių naudojimas pagrįsti kaltę neabejotinai pažeidžia asmens teisę į gynybą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Skunde cituojami ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai ir nurodoma, kad tiek Šiaulių apygardos teisme, tiek Panevėžio apygardos teisme priimti sprendimai turės įtakos teismo pozicijai ir tai sutrukdys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismuose nagrinėjamose bylose bus nustatinėjamos aplinkybės, kurios sukurs tam tikrus prejudicinius faktus viena kitos atžvilgiu. Gynėja teigia mananti, kad asmenys, kurie yra kaltinamieji Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, pasinaudodami jiems suteikta teise, neduos parodymų Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, ir tai pažeis kaltinamojo G. B. ir kitų kaltinamųjų teisę į gynybą ir teisę į teisingą procesą Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Skunde aptariamos ir situacijos, kurios, pasak gynėjos, jau šiuo metu pažeidžia kaltinamųjų teises Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kai prie bylos yra pridedami įsiteisėję teismų sprendimai, priimti bylose, išskirtose iš šios baudžiamosios bylos, bei teismo posėdžių protokolai, gynybai ir kaltinamiesiems nesudarant galimybės užduoti klausimų minėtuose procesiniuose dokumentuose minimiems asmenims.
12. Atsiliepime teigiama, kad tiek Šiaulių, tiek Panevėžio apygardos teismuose nagrinėjamos bylos yra panašioje procesinėje stadijoje, todėl jų sujungimas užtikrintų bylų ekonomiškumo ir proceso greitumo principus. Gynėja cituoja ir BPK 254 ir 234 straipsnių nuostatas ir teigia, kad minėtų bylų nagrinėjimas atskirai gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltės klausimų išsprendimui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į kaltinamojo V. V. gynėjo advokato K. Ašmio skundą kaltinamojo N. M. gynėjas advokatas M. V. prašo skundą patenkinti.
14. Gynėjas nurodo, kad bylų nesujungimas pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą bei teisę į teisingą procesą, ir bylų sujungimui pritarė visi proceso dalyviai išskyrus prokurorą. Gynėjas pažymi, kad bylų sujungimo klausimas Šiaulių apygardos teisme buvo išspręstas net nesusipažinus su Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylų nesujungimas ir vėliau priimtų nuosprendžių naudojimas kaltės pagrindimui, neabejotinai pažeidžia asmens teisę į gynybą.
15. Atsiliepime cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame pasisakyta dėl teisės į teisingą teismą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylų sujungimo ir išskyrimo ir nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, nesujungus baudžiamųjų bylų, bus sutrukdyta išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą: vienoje byloje priimtas sprendimas taps prejudiciniu faktu kitoje baudžiamojoje byloje ir taip bus suformuota išankstinė nuomonė, juolab, kad Šiaulių apygardos teismas jau pridėjo prie bylos kitose bylose priimtus teismo sprendimus bei teismo posėdžio protokolus; vienoje baudžiamojoje byloje parodymus davę kaltinamieji, pasinaudoję savo teise, neduos parodymų kaip liudytojai kitoje baudžiamojoje byloje. Gynėjas nurodo ir tai, kad skirtinguose teismuose nagrinėjamos susijusios bylos taip pat yra ir panašioje procesinėje stadijoje, todėl jų sujungimas užtikrintų tiek proceso ekonomiškumo, tiek proceso greitumo principus, taip pat kaltinamųjų teisę į gynybą. Tik nagrinėjant abi bylas kartu, bus galima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir ją išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai.
16. Atsiliepime į kaltinamojo V. V. gynėjo advokato K. Ašmio skundą prokuroras prašo skundą atmesti.
17. Prokuroras, pasisakydamas dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su vienoje baudžiamojoje byloje priimto sprendimo įtaka kitai baudžiamajai bylai, nurodo, kad gynėjas nepateikė realių aplinkybių, rodančių, kad bylų atskiras nagrinėjimas trukdytų išnagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nors tokias aplinkybes deklaruoja. Prokuroro teigimu, V. V. galimai atlikti veiksmai sudaro savarankiškas nusikaltimų sudėtis ir negali besąlygiškai priklausyti nuo to, ar V. V. bus pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, ar ne. Net jeigu pasitvirtintų, kad V. V. garaže rastos narkotinės medžiagos jam nepriklausė, tai nereikštų, kad V. V. negalėjo organizuoti prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo tyrimui ir melagingų parodymų davimo, suvokdamas, kad baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bus patrauktas būtent jis, ir to siekdamas išvengti, galimai padarė kitas nusikalstamas veikas.
18. Prokuroras taip pat cituoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. I-146 redakcijoje) patvirtintų rekomendacijų „Dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo“ 2, 3, 6, 6.1., 6.2., 7, 7.2. ir 7.4. punktus, susijusius su baudžiamųjų bylų sujungimu ir išskyrimu ir teigia, kad ikiteisminių tyrimų išskyrimas buvo būtinas, ir gynėjo nurodytos aplinkybės, kad anksčiau visos nusikalstamos veikos buvo tiriamos vienoje byloje, kad abejose bylose yra ir tų pačių liudytojų bei kaltinamasis V. V., nepatvirtina, kad atskiras bylų nagrinėjimas prieštarautų įstatymui.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime nesutinkama ir su skundo argumentu, kuris turėtų patvirtinti būtinybę sujungti procesus, t. y., kad abi baudžiamosios bylos yra panašioje nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismuose. Prokuroras nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-20-309/2021 jau pradėta nagrinėti iš esmės, o Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla iš esmės nagrinėti dar nepradėta.
20. Apibendrindamas atsiliepime išdėstytus teiginius, prokuroras nurodo, kad procesinis sprendimas, priimtas pirmiau išnagrinėtoje byloje, turi įtakos kitai bylai, tačiau tai negali būti traktuojama neigiamame kontekste, nes tai neatleidžia antrą bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos savarankiškai, išsamiai ir nešališkai ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Klausimas, ar tikslinga sujungti bylas teisme, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo stadijas, kaltinamųjų skaičių, nagrinėjamų nusikalstamų veikų skaičių ir pan. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju sujungus bylas, nebūtų įmanoma greitai išnagrinėti kaltinimų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tektų kartoti liudytojų apklausas ir kitus procesinius veiksmus, o tai turėtų neigiamos įtakos proceso operatyvumui ir ekonomiškumui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundas atmetamas ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis paliekama galioti.
III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados
21. Visus V. V. gynėjo advokato K. Ašmio skunde dėstomus argumentus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmiausia gynėjas dėsto argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta sujungti baudžiamąsias bylas, apskritai gali būti skundžiama aukštesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka. Po to gynėjas dėsto argumentus, pagrindžiančius abiejų bylų, kuriose kaltinamas jo ginamasis, sujungimo būtinumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nutartis dėl baudžiamųjų bylų sujungimo arba atsisakymo sujungti baudžiamąsias bylas gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Tačiau taip pat daro ir išvadą, kad gynėjo prašymą sujungti bylas, kuriose kaltinamas V. V., teismas atmetė pagrįstai.
Dėl nutarties atsisakyti sujungti baudžiamąsias bylas apskundimo BPK X dalyje nustatyta tvarka
22. Nors gynėjo skunde paminėtos aukštesniųjų teismų nutartys, iš kurių matyti, kad skundai dėl baudžiamųjų bylų išskyrimo ir sujungimo buvo priimti, išnagrinėti BPK X dalyje nustatyta tvarka ir dėl jų priimti BPK 442 straipsnyje numatyti sprendimai, iš tikrųjų teismų praktika šiuo klausimu nėra vienoda. Pasitaiko atvejų, kai skundai dėl tokių nutarčių nepriimami ir nenagrinėjami arba priimamos nutartys tokius skundus palikti nenagrinėtus, tokius sprendimus motyvuojant tuo, kad pagal BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos. Pažymėtina, kad būtent tokia nutartis šioje byloje jau buvo priimta dėl tokio paties gynėjo advokato K. Ašmio prašymo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja 2021 m. vasario 17 d. nutartimi kaltinamojo V. V. gynėjo advokato K. Ašmio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo ankstesnės 2021 m. sausio 11 d. protokolinės nutarties paliko nenagrinėtą, nurodydama, kad nutartis, kuria išspręstas gynėjo prašymas dėl bylų sujungimo, yra neskundžiama.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai teismų praktikai negalima pritarti, o priėmęs paminėtą nutartį teismas neteisingai taikė BPK 439 ir 440 straipsnių nuostatas.
24. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta ar ši nutartis yra skundžiama, o jeigu taip, kokia būtų jos apskundimo tvarka. Tačiau šis teismo sprendimo trūkumas negali apriboti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių ar kitų asmenų teisės apskųsti teismo nutartis, jeigu tokią galimybę numato įstatymas.
25. Pagal BPK 439 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.
26. Kokie ir dėl ko pareikšti proceso dalyvių prašymai, dėl kurių priimtos teismų nutartys yra neskundžiamos, BPK 439 straipsnio 2 dalyje ir kituose proceso įstatymuose konkrečiai nenurodyta. Taip pat pažymėtina, kad teismų nutartyse, kuriomis atsisakoma nagrinėti skundus dėl bylų išskyrimo arba sujungimo, taip pat ir jau paminėtoje ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje šioje byloje, dažniausiai apsiribojama konstatavimu, kad žemesniojo teismo nutartis yra dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo ir tik todėl ji neskundžiama. Tokia išvada daroma neatsižvelgiant į tai, ar tas proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimas palies ne tik prašymus pateikusių, bet ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, ar tai nesukliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, t. y. ar nebus padaryti esminiai BPK pažeidimai, numatyti BPK 369 straipsnio 3 dalyje.
27. Pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį įtariamasis turi teisę ne tik pateikti prašymus, bet ir apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ir sprendimus, kaltinamasis turi teisę ne tik pateikti prašymus, bet ir apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis. Pirmiau jau buvo nurodyta, kad pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarčių, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Tai reiškia, kad kaltinamojo, o pagal BPK 48 straipsnį – ir jo gynėjo, teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
28. BPK 254 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Galiojanti praktika rodo, kad teismų nutartys, kuriomis teismai savo iniciatyva išskiria arba sujungia bylas, yra skundžiamos ir dėl to jokių ginčų nekyla. Tokios nutartys nepaminėtos BPK 439 straipsnio 2 dalyje kaip neskundžiamos, BPK nenumatyta speciali tokių teismo nutarčių apskundimo tvarka, todėl jos gali būti skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nutartis dėl bylų išskyrimo ar sujungimo, ar dėl atsisakymo bylas išskirti ar sujungti turi būti skundžiamos nepriklausomai nuo to, ar tokios nutartys priimamos paties teismo iniciatyva, ar bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu.
29. Galima sutikti, kad atskirais atvejais, kai prašymai dėl bylų išskyrimo ar sujungimo liečia tik tą prašymą pateikusį asmenį ir jo teisinei padėčiai neturi esminės reikšmės, ir kai tokio prašymo išnagrinėjimas nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, teismų nutartys tik dėl tokių prašymų galėtų būti neskundžiamos kaip tai numatyta BPK 439 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismų praktika rodo, kad klausimų dėl bylų išskyrimo ir sujungimo išsprendimas visada susijęs ne tik su paties prašymą pateikusio asmens, bet ir su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais, taip pat su teismo galimybe išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą nuosprendį ar nutartį. Nagrinėdamas tokius prašymus, teismas sprendžia klausimus, kurių neteisingas išsprendimas gali būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad teismų nutartys dėl bylų išskyrimo ar jų sujungimo, net ir tais atvejais, kai jos yra priimtos pagal bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, yra skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka. Skundžiamą šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl bylos sujungimo, kaltinamojo gynėjas turėjo teisę apskųsti ir jo paduotas skundas turi būti išnagrinėtas BPK 440 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl prašymo sujungti bylas išsprendimo
30. Jau buvo nurodyta, kad pagal BPK 254 straipsnio 1 dalį teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Kada kelios bylos gali būti sujungiamos į vieną, baudžiamojo proceso įstatymai konkrečiai nereglamentuoja ir apie tai sprendžia pats bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau pagal galiojančią praktiką teismo sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016). Kitoje kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016, dar pažymėta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu gali bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną, jeigu tai padeda tas bylas išnagrinėti greičiau.
31. Nustatyta, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio3 dalyje. Toje pačioje byloje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dar kaltinami N. M. ir G. B.. Tuo tarpu kitoje, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tas pats V. V. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį. Toje byloje taip pat kaltinami A. S., M. N., E. T., G. P., V. P., I. Č. ir N. T..
32. Pateikęs Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl šių dviejų baudžiamųjų bylų sujungimo, kaltinamojo V. V. gynėjas tai argumentavo tuo, kad abi bylos kilo iš to paties ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir kad abiejose bylose kaltinamas tas pats jo ginamasis V. V.. Gynėjas prašyme sujungti bylas, o po to ir skunde dėl skundžiamos teismo nutarties nurodo, kad bylas nagrinėjant atskirai, vienoje iš jų priėmus nuosprendį, šis turės prejudicinę galią nagrinėjant kitą bylą. Taip pat nurodo, kad tie patys asmenys (kaltinamieji ir liudytojai) turės būti apklausinėjami po kelis kartus abiejose bylose, todėl bylų nagrinėjimas jas sujungus būtų ir greitesnis, ir ekonomiškesnis.
33. Iš skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties matyti, kad visus pagrindinius išdėstytus gynėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir juos motyvuotai bei pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais prašymo atmetimo motyvais.
34. Tai, kad abi nurodytos baudžiamosios bylos pradėtos tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu, patvirtina tų bylų ryšį, tačiau tai nereiškia, kad bylos negalėjo būti išskirtos ir kad jas šiuo metu būtina vėl sujungti. V. V. yra kaltinamas abiejose bylose, todėl tuo atveju, jeigu tose bylose būtų tik vienintelis kaltinamasis, o ypač tuo atveju jeigu išskirtoje byloje jis būtų kaltinamas tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos epizodais, tokių bylų sujungimas tikriausiai būtų pagrįstas ir tai padėtų bylas išnagrinėti išsamiai ir per trumpiausią laiką. Tačiau šiuo atveju nustatytos visai kitos aplinkybės. Išskirtoje, šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kartu su V. V. kaltinami dar du asmenys, t. y. N. M. ir G. B., kurie su kita baudžiamąja byla visai nesusiję. Tas pats pasakytina ir apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamus visus kitus septynis asmenis, kurių nė vienas nėra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Galima sutikti, kad šitas bylas jungia vienintelis kaltinamasis V. V.. Tačiau sujungiant šias dvi bylas į vieną dėl vienintelio kaltinamojo, kartu būtų nagrinėjami visiems kitiems asmenims pareikšti kaltinimai, nors jie tarpusavyje visiškai nesusiję. Svarbu pažymėti ir tai, kad ir pačiam V. V. abiejose bylose pareikšti kaltinimai yra iš esmės skirtingi. Skundžiamoje teismo nutartyje yra teisingai pažymėta, kad V. V. kaltinamas ne vienos tęstinės nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu prokuroro atsiliepime į gynėjo advokato K. Ašmio skundą pagrįstai nurodoma, kad pirmoje išskirtoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo pabaigta dar 2017 m. gegužės 4 d., policijos pareigūnams suradus ir paėmus narkotines medžiagas. Tuo tarpu visos kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių byla perduota Panevėžio apygardos teismui, padarytos vėliau.
35. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šias baudžiamąsias bylas galima ir reikia nagrinėti atskirai, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į šių bylų apimtis, kaltinamų asmenų skaičių, taip pat ir nevienodą šių bylų perdavimo nagrinėti teismuose laiką. Kaltinamasis V. V. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas vienintelės nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamas tik dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tuo tarpu kitoje byloje V. V. kaltinamas padaręs net keletą ir visai kitokio pobūdžio nusikaltimų, t. y. tuo, kad veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis, piktnaudžiavimą tarnyba, trukdė prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, organizavo melagingų parodymų davimą, taip pat organizavo rengimąsi padaryti kvalifikuotą sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą.
36. Susipažinus su Panevėžio apygardos teismui perduotoje byloje surašytu kaltinamuoju aktu, akivaizdu, kad tai daug didesnės apimties ir, galima manyti, daug sudėtingesnė byla. Taip pat galima prognozuoti, kad jos nagrinėjimas užtruks ilgesnį laiką. Galima sutikti, kad kai kurie asmenys, taip pat ir pats V. V., turės būti apklaustas abiejose bylose. Tačiau teisėjų kolegija atmeta argumentus, kad tai tariamai labai užvilkins bylų išnagrinėjimą. Tokios prielaidos atmetamos pirmiausia todėl, kad abiejose bylose asmenys bus apklausinėjami apie skirtingų nusikalstamų veikų aplinkybes.
37. Teisėjų kolegija dar atkreipia dėmesį į tai, kad išskirtoji mažesnės apimties baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teismui buvo perduota daug anksčiau. Šiaulių apygardos teismas dar 2020 m. sausio 24 d. nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kita byla Panevėžio apygardos teismui perduota tik visai neseniai, todėl bylų sujungimas tik dar labiau užvilkins pirmosios bylos išnagrinėjimą. Galima sutikti, kad bylos Šiaulių apygardos teisme nagrinėjimas užsitęsė, tačiau šios bylos sujungimas su kita byla jos išnagrinėjimo laiką tik dar labiau nutolintų.
38. Gynėjo skundo argumentus apie vienoje ar kitoje atskiroje byloje priimtų sprendimų prejudicinę galią teisėjų kolegija irgi atmeta. Tai kad viena iš bylų bus išnagrinėta ir joje jau bus priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, neatleis teismo nuo pareigos išsamiai išnagrinėti kitą bylą ir joje priimti nuosprendį, grindžiamą tik toje byloje išnagrinėtais įrodymais. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentais, kad vienokio ar kitokio nuosprendžio priėmimas vienoje byloje nulems ir nuosprendžio kitoje byloje priėmimą. Remiantis galiojančia praktika, klausimai dėl kitų teismo sprendimų prejudicinės reikšmės dažniausiai iškyla tais atvejais, kai bylos išskiriamos prieš nusikalstamų veikų bendrininkus ir jos nagrinėjamos atskirai. Tuo tarpu šiose bylose nagrinėjamos visiškai skirtingos nusikalstamos veikos ir dėl to šioje nutartyje jau buvo pasisakyta.
39. Įvertinusi jau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad abi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamas V. V., gali būti nagrinėjamos atskirai ir toks jų nagrinėjimas nepažeis bylos nagrinėjimo dalyvių teisių ir nekliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Sujungti baudžiamąsias bylas nėra pagrindo ir tokį gynėjo prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.