Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. Š. ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutarties, kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu M. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro ir nukentėjusiųjų atsiliepimais į kasacinį skundą ir išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2005 m. liepos 3 d., apie 01.45 val., prie kavinės-baro, esančio Kauno rajone, Vandžiogaloje, Parko g. 6A, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui sudavus mažiausiai vieną kartą kumščiu G. T. į galvą, M. Š. sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu G. T. į veidą, pastarajam nukritus, jis įspyrė mažiausiai penkis kartus G. T. į galvą, nenustatytam asmeniui įspyrus mažiausiai du kartus G. T. į galvą bei sudavus mažiausiai vieną kartą kumščiu G. T. į veidą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką Parko gatvėje prie namo Nr. 7, jis sudavė mažiausiai vieną smūgį kumščiu G. T. į galvą, šiais bendrais veiksmais padarė kaktos sumušimą, žandų sumušimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų sumušimą, tai sukėlė G. T. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sumušimo jis buvo sunkiai suluošintas ir prarado didelę dalį bendro darbingumo.

Be to, M. Š. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis toje pačioje, vietoje tuo pačiu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui sudavus mažiausiai du kartus kumščiu D. T. į šoną, jis sudavė mažiausiai vieną kartą kumščiu D. T. į šoną, ir mažiausiai vieną kartą kumščiu jam į veidą, po to nenustatytam asmeniui sudavus mažiausiai vieną kartą kumščiu D. T. į veidą ir pastarajam nukritus, nenustatytam asmeniui įspyrus mažiausiai du kartus į šonus, jis įspyrė mažiausiai du kartus D. T. į šonus, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką Parko gatvėje, prie namo Nr. 7, jis sudavė kumščiu mažiausiai keturis kartus D. T. į veidą, o pastarajam parkritus, sudavė jam mažiausiai keturis kartus kumščiu į veidą bei įspyrė jam mažiausiai du kartus į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, muštines žaizdas kairės ir dešinės akies viršutinių vokų srityje, galvoje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą su VIII šonkaulio lūžimu, tai sukėlė D. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 13 d. nutartimi panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nustatė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.

Atsiliepimu į kaltinamojo M. Š. ir jo gynėjo kasacinį skundą nukentėjusieji G. T. ir D. T. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis yra teisėta bei paliktina galioti, o apylinkės teismas pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalį ir buvo šališkas, nepasisakydamas dėl pateiktų prašymų. Nukentėjusieji taip pat nurodo, kad kasaciniame skunde keliami klausimai visiškai nepagrįsti, o jame išdėstyti teiginiai prieštarauja BPK 225 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio nuostatoms. Nepagrįsti skundo teiginiai apie tai, kad tik prokuroras formuluoja kaltinimą ir apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, kad jeigu prokuroras pasinaudojo savo teise palaikyti dalį kaltinimo, tai lėmė naują kaltinimą dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių, bei apie tai, kad prokuroras nekeitė kaltinimo, jeigu nepalaikė nukentėjusiųjų prašymo dėl kaltinimo pakeitimo. Nelogiški ir kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie galimą pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo išraišką kaltinimo atžvilgiu tuo atveju, jei teismas pakeistų kaltinimą pagal to paties straipsnio kitą dalį, numatančią sunkesnę nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinimo pakeitimo teisme į sunkesnį (BPK 256 straipsnio taikymo) ir bylos dalykinio teismingumo nustatymo

BPK 261 straipsnyje yra numatyta, kad teisiamojo posėdžio protokole inter alia yra nurodomi teismo veiksmai iš eilės, kaip jie buvo atliekami, taip pat asmenų pareiškimai ir prašymai, teismo nutartys dėl tų prašymų, priimtos pačioje teismo salėje. Protokolo neteisingumas ir neišsamumas yra ginčijamas proceso dalyviams pareiškiant pastabas (BPK 261 straipsnio 6 dalis). Taigi, tikrinant teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, apie teismų atliktus veiksmus ir priimtas protokolines nutartis sprendžiama pagal įrašus teismo posėdžio protokole bei pridėtose prie protokolo pastabose, o ne pagal proceso dalyvių skunduose esančius pareiškimus ir tvirtinimus, jog teismo veiksmai buvo ne tokie, kokie yra įrašyti protokole. Šiuo atveju dėl pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų trūkumų jokių pastabų nebuvo pareikšta. Todėl jais remiamasi nustatant apylinkės teismo veiksmus.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, 2007 m. liepos 9 d. vykusio pirmojo apylinkės teismo posėdžio metu, kuriame nedalyvavo kaltinamojo M. Š. gynėjas, buvo gauti ir teismo pridėti prie bylos nukentėjusiųjų rašytiniai prašymai keisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą, tarp jų nukentėjusiojo G. T. prašymas keisti M. Š. veikos kvalifikavimą, pritaikant BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Antrojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2007 m. rugsėjo 25 d., buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, ir po nukentėjusiųjų apklausos, posėdžio viduryje, teismas įteikė gynėjui nukentėjusiųjų rašytinius prašymus dėl kaltinimo keitimo, o posėdžio pabaigoje buvo priimta bei į protokolą įrašyta nutartis: „atkreipti prokuratūros dėmesį dėl kaltinimo papildymo“. Pirmosios instancijos teisme aplinkybės dėl M. Š. prašomo inkriminuoti G. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo motyvo - chuliganiškų paskatų buvimo ar nebuvimo - įrodymų tyrimo metu nebuvo tikrinamos. Baigiamosiose kalbose nei prokuroras, nei kaltinamojo gynėjas nepasisakė dėl nukentėjusiųjų rašytinių prašymų keisti kaltinimą, o nukentėjusiųjų gynėjai prašė kaltinimus pakeisti sunkesniais ir bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje dėl inkriminuojamų veikų motyvo nepasisakė, tik nurodė, kad bylos perdavimas pagal dalykinį teismingumą apygardos teismui būtų galimas tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau pagal nustatytas aplinkybes tokio nuosprendžio priimti negalima.

BPK 4 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal BPK. Todėl teismų procesiniai veiksmai turi būti atlikti tik tokie, kokius numato baudžiamojo proceso normos, įtvirtintos atitinkamuose BPK straipsniuose, taip pat ir BPK 256 straipsnyje.

Iš paminėtų pirmosios instancijos teismo veiksmų su rašytiniais nukentėjusiųjų prašymais akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais procesiniais reikalavimais. Gavęs nukentėjusiųjų prašymus dėl kaltinimo keitimo, šis teismas neįteikė šių prašymų kaltinamajam, prokurorui, nepaklausė kaltinamojo ir jo gynėjo nuomonės, ar reikia pertraukos pasiruošti gynybai. Pridėti prie bylos prašymai keisti kaltinimą taip ir netapo vienu bylos nagrinėjimo objektų, nes teismas įstatymo numatyta tvarka neišsprendė jų priimtinumo klausimo, viso proceso metu nepranešė nagrinėjimo teisme dalyviams apie kaltinimo pakeitimo galimybę. Pagal BPK 256 straipsnio nuostatas visi proceso dalyviai turi procesines teises žinoti apie galimą kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, ir teismo proceso metu turi būti sudaromos sąlygos jiems dėl to išsakyti argumentus. Tokios teisės bylą nagrinėjusio teismo nebuvo užtikrintos.

Kaip elgtis pirmosios instancijos teismui, kai prokuroras, nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia prašymus keisti kaltinimus BPK 256 straipsnio tvarka, o priėmus tokius prašymus keičiasi dalykinis bylos teismingumas, yra išaiškinta ne kasatorių skunde nurodytose kasacinėse nutartyse, kuriose vienais ar kitais aspektais kalbama apie kaltinimo keitimą, o kasacinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-1/2008. Šioje nutartyje aiškiai pabrėžta, kad tokiais atvejais apylinkės teismas kuo greičiau privalo apsvarstyti tokių prašymų teisinį pagrįstumą. Pripažinus, kad prašymai dėl kaltinimo keitimo yra motyvuoti teisiniais argumentais, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui ir tai padaryti „iš karto, vos tik atsiradus pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį, dėl kurio nuspręsti pagal teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas“.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai įžvelgė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes byla nagrinėjo pasirinkęs baudžiamojo proceso įstatymų nenumatytas nukentėjusiųjų prašymų pakeisti kaltinimą priėmimo ir nagrinėjimo procedūras. Be to, suvaržydamas nukentėjusiųjų teises, numatytas BPK 44 straipsnio 10 dalyje, pažeisdamas 224 straipsnio ir BPK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas dalykinio teismingumo taisykles, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neturėdamas procesinės galimybės priimti byloje teisėto sprendimo dėl visų pareikštų kaltinimų.

Apeliacinės instancijos teismas tokioje situacijoje skundžiamoje nutartyje pasinaudojo BPK nedraudžiama procesine galimybe šalinti apylinkės teismo padarytų pažeidimų teisinius padarinius: jis panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perdavė apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors reikalavimas nagrinėti bylas per įmanomai trumpiausią laiką geriau būtų vykdomas apylinkės teismo nuosprendį panaikinus ir, vadovaujantis BPK 225 straipsnio 2 dalimi, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija pačiam apygardos teismui, tačiau kasaciniame skunde nėra prašoma tuo pagrindu perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui. Todėl bylos grąžinimas nagrinėti pirmąja instancija būtent apygardos teismui, ar perdavimas bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kolegijos manymu, viršytų kasacinio skundo, siejamo iš esmės su išteisinamojo nuosprendžio palikimu galioti, ribas.

Šiuo atveju apylinkės teismas, prieš spręsdamas dalykinio bylos teismingumo klausimus, turi pareigą tinkamai išspręsti rašytinių pareiškimų pakeisti kaltinimus priėmimo klausimus, t.y. nustatyti, ar nukentėjusiųjų prašymas keisti kaltinimą yra pagrįstas teisiniais argumentais, ar jis tinkamai motyvuotas, atsižvelgti į jau esančius byloje procesinius sprendimus dėl analogiškų nukentėjusiųjų prašymų, pareikštų ikiteisminio tyrimo metu. Priešingu atveju, pirmosios instancijos teismui priėmus kiekvieną nemotyvuotą, ar paremtą pvz. tik emociniais argumentais prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį, proceso dalyviai gali piktnaudžiauti teise keisti kaltinimą, o apylinkės teismas , remdamasis vien tik formaliu pagrindu, jos prašymas pareikštas, nustatinėti apygardos teismų teismingumą tokioms byloms.

Kauno apygardos teisme, apeliacine tvarka nagrinėjusiame nukentėjusiųjų skundus dėl kaltinamojo M. Š. išteisinamojo nuosprendžio, pačiam spręsti bylą kaip pirmosios instancijos teismui, nebuvo galimybių. Tokiu atveju bylos nagrinėjimo teisme dalyviams būtų palikta tik galimybė dėl šio teismo veiksmų paduoti kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, tačiau jie neturėtų

galimybės apeliaciniame procese tikrinti teismo išspręstų faktinių aplinkybių nustatymo klausimų, kurios glaudžiai susiję su teisės taikymu. Be to, tokiu atveju būtų iškreipiama ir apeliacinio proceso esmė: apeliacine tvarka bylą nagrinėtų teismas, kuris pagal teismingumo taisykles bylą turėtų nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismas.

Taigi, kasaciniame skunde keliamais aspektais esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryta. Todėl naikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Š. ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus kasacinį skundą atmesti.