Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-873/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-08
Bylos Nr.
1S-104-873/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07445-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
S. P., S. A.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Olegas Šibkovas, Svetlana Pronina, Remigijaus Katinas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-104-873/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07445-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.7; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės, kaltinamojo S. P. (S. P.) ir kaltinamojo S. A. (S. A.) gynėjo advokato padėjėjo Remigijaus Katino skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria priimtas nukentėjusiojo A. K. (A. K.) atstovo advokato Olego Šibkovo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo ir baudžiamoji byla Nr. 1-124-1199/2024 perduota pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. spalio 25 d. gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje S. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas šio atžvilgiu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą (duomenys neskelbtini), kur S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos, asmuo, kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė ne mažiau penkių smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens, t. y. G. G. 3 000 Eur skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką asmuo, kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau kaip tris smūgius į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, asmuo, kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė delnu vieną smūgį į šio kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, S. P. su S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą „Paysera“ banke, o A. K. nesutikus, S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į šio kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, S. P. su S. A., kuriam pasislėpus ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, reikalavo iš A. K. į S. P. priklausančią banko sąskaitą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini)pervesti 900 Eur, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą UAB „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinę prievartą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. sausio 18 d. gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje S. A. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. P., atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą (duomenys neskelbtini), ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos sudavė ne mažiau penkių smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens, t. y. G. G. 3 000 Eur skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau trijų smūgių į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į šio kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, jis su S. P. reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą „Paysera“ banke, o A. K. nesutikus, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į šio kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, jis su S. P. reikalavo į S. P. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 900 Eur, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu fizinę prievartą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-124-1199/2024, kurioje S. P. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir Nr. 1-293-927/2024, kurioje S. A. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, sujungtos, baudžiamąją bylą Nr. 1-293-927/2024, prijungiant prie baudžiamosios bylos Nr. 1-124-1199/2024 ir paliekant baudžiamosios bylos numerį Nr. 1-124-1199/2024.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo prašymą dėl kaltinimo pakeitimo priimti ir baudžiamąją bylą Nr. 1-124-1199/2024 perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

5. Skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Iveta Vaivadienė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Prokurorės teigimu, apylinkės teismas nukentėjusiojo atstovo advokato Olego Šibkovo prašymą tenkino nesant teisinio pagrindo. Nurodo, kad šiuo atveju siekis pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą advokato Olego Šibkovo prašyme nėra grindžiamas jokiais realiais faktiniais duomenimis.

5.1.1. Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad nukentėjusiojo atstovo pateiktas prašymas pakeisti kaltinamųjų veikos kvalifikavimą remiasi teisiniais argumentais ir nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas. Pažymi, kad nukentėjusiojo atstovo advokato Olego Šibkovo 2024 m. kovo 5 d. prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodyta tik tai, kad, nukentėjusiojo ir jo atstovo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindo kvalifikuoti kaltinamųjų S. P. ir S. A. veiksmus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir išdėstomas pats kaltinimo turinys. Pasak prokurorės, prašyme nenurodyta, kokiais teisiniais argumentais, motyvais, įrodymais grindžiamas toks vertinimas.

5.1.2. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis A. K. ir jo atstovas advokatas Olegas Šibkovas baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą nepateikė, t. y. iš esmės sutiko su S. P. ir S. A. nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

5.1.3. Nurodo, kad apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje perduoti baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui taip pat konstatavo, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra.

5.1.4. Kaip teigia, baudžiamąsias bylas perdavus teismui jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, dokumentai, kuriems esant kiltų abejonių dėl teisingo veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

5.1.5. Atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas yra racionalus ir galimas tais atvejais kai yra surinkta duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamojo veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Pažymi, kad konkrečios situacijos teisinį vertinimą lemia nustatyti faktai. Akcentuoja, kad prielaidos apie galimai egzistuojančias aplinkybes savaime nėra pagrindas keisti veikos kvalifikavimą, tačiau jos gali lemti poreikį aiškintis realų tokių aplinkybių egzistavimą, o nustačius tokias aplinkybes, imtis įstatyme numatytų veiksmų.

5.2. Prokurorės manymu, apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. kovo 6 d. nutartį, pažeidė kaltinamųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

5.2.1. Nurodo, kad S. P. ir S. A. suformuluotas kaltinimas yra aiškus ir atitinkantis BPK keliamus reikalavimus. Pažymi, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas Olegas Šibkovas paaiškino, kad prašymą keisti kaltinimą pateikė tik 2024 m. kovo 5 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, kadangi laukė, kol sujungs baudžiamąsias bylas, nors yra žinoma, jog baudžiamosios bylos buvo sujungtos dar 2024 m. sausio 19 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

5.2.2. Pažymi, kad kaltinamieji S. P. ir S. A. 2024 m. kovo 6 d. posėdžio metu patvirtino, kad kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta visiškai, be to, vienam iš – kaltinamųjų S. A., šioje byloje paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamasis S. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad abejoja apylinkės teismo nešališkumu.

6.1.1. Kaip teigia, šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2023 m. spalio 25 d., tačiau nuo tos dienos byloje iš esmės neįvyko nė vienas posėdis, nebuvo atliktas nė vienas procesinis veiksmas.

6.1.2. Pažymi, kad 2024 m. kovo 5 d., 16.22 val., jo gynėjai buvo atsiųstas nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad „suderinus su teismu, preliminariai siunčiu teismui ir proceso dalyviams nukentėjusiojo prašymą perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Rytoj šį prašymą pateiksiu teismui per teismo posėdį“. Tvirtina, kad iš minėto elektroninio laiško akivaizdu, jog nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas bendrauja su teismu (teisėja), kartu aptaria prašymus, juos derina dar iki prašymo pateikimo į bylą, kas prieštarauja jo teisei į teisingą ir nešališką teismą.

6.1.3. Atkreipia dėmesį, kad teismo 2024 m. kovo 6 d. posėdžio metu nukentėjusiojo atstovui pateikus minėtą prašymą, teismas suteikė gynybai ir prokurorei vos kelias minutes susipažinti su prašymu, byloje paskyrė valandos trukmės pertrauką, po kurios paskelbė, kad nukentėjusiojo atstovo prašymą tenkina ir parengė nutartį skubos tvarka, net penkiuose puslapiuose nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis.

6.2. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis nepagrįsta, byla turėjo būti palikta nagrinėti šiame teisme. Teigia, kad apylinkės teismas neįvertino, jog nukentėjusiojo atstovo prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisiniais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

6.2.1. Kaip teigia, apylinkės teismas neįvertino, jog byla perduota nagrinėti pagal kaltinamąjį aktą dar 2023 m. spalio mėnesį, kad kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų, o nutartyje išdėstytos aplinkybės yra susijusios su įrodymų vertinimu bei veikos kvalifikavimu. Dėsto, kad teismas susipažino su byla ir nustatė, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, todėl perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodė kaltinamojo vardą, pavardę, veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas, bei tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. Teigia, kad kaltinime išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas yra suprantamas, teismas nenustatė pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, ar kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, teisiamajame 2023 m. gruodžio 18 d. posėdyje, nei proceso dalyviams, nei teismui nekilo abejonių dėl būtinumo pakeisti jo (S. P.) padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą.

6.2.2. Tvirtina, kad tik nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus kitoms aplinkybėms, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas galėtų pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pateikti prašymą dėl veikos kvalifikavimo (BPK 256 straipsnis).

6.3. Nurodo, kad teismas, gavęs prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, yra įpareigotas jį tenkinti arba atmesti priimdamas nutartį, tačiau pasisakyti dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo gali tik išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Pasak kaltinamojo S. P., šiuo atveju apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus, nusikalstamą veiką netinkamai kvalifikavo pagal nekentėjusiojo ir jo atstovo prašymą. Be to, iki nukentėjusiojo atstovo prašymo nebuvo išsiaiškinta, ar kaltinamieji sutinka su jiems pareikštais kaltinimais.

6.3.1. Nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad „šioje proceso stadijoje įvertinus bylos medžiagą tiek, kiek tai reikšminga sprendžiamam klausimui, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl kaltinamųjų ir nukentėjusįjį galbūt siejusių teisinių santykių ir jų pobūdžio“. Pasak kaltinamojo S. P., apylinkės teismas siekė nenagrinėti bylos (kas matosi iš bylos vilkinimo aplinkybių, dėl ko taip pat buvo pateikti skundai).

Žemesnės instancijos teismas

6.3.2. Dėsto, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusysis buvo neatsiskaitęs su juo (S. P.) už atliktus darbus 400 Eur ir 500 Eur žadėjo paskolinti sergančio brolio S. P. gydymui (brolis mirė 2022 m. rugsėjo 10 d.). Nurodo, kad kaltinamuoju aktu nustatyta, kad jis (S. P.) vykdė darbines funkcijas, atvyko pas nukentėjusįjį, su kuriuo susitarė, jog pinigus jam duos, nukentėjusysis pats nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Kaip teigia, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nukentėjusysis 2022 m. kovo 2 d. paaiškino, jog yra buvęs kaltinamųjų kolega, jie pažįstami. Pasak kaltinamojo, nors nukentėjusysis tvirtino, kad nieko nežino apie tariamą skolą, tačiau tai, esant pirmiau aptartų duomenų visetui, nepaneigia aplinkybės, kad jis (S. P.) veikė realizuodamas savo tariamą teisę, tik tam akivaizdžiai pasirinko netinkamą tokios teisės įgyvendinimo būdą, kadangi pasirinktas tariamos teisės įvykdymo būdas neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

6.3.3. Tvirtina, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje, sudėtis. Akcentuoja, kad aptarti bylos faktiniai duomenys yra gauti teisėtais būdais, jie papildo vienas kitą, todėl tokius įrodymus sujungus į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, galima daryti išvadą, kad, kitaip nei nustatė pirmosios instancijos teismas, prievarta reikštos turtinės pretenzijos nukentėjusiajam turėjo pagrindą.

6.4. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikiamos prieštaringos išvados. Nutartyje teigiama, kad byloje dar nėra baigtas įrodymų tyrimas, tačiau, dar nebaigus įrodymų tyrimo, vertinami surinkti duomenys ir pripažįstami įrodymais bei jais remiamasi argumentuojant sprendimą pakeisti kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Tvirtina, kad toks teismo sprendimas ne tik neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, bet ir pažeidžia imperatyvius BPK reikalavimus bei suvaržo jo (S. P.) teises.

6.5. Kaip teigia, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai laikėsi BPK 256 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad nukentėjusiojo prašymas jo (S. P.) gynėjai buvo išsiųstas tik elektroniniu paštu, t. y. prašymas nebuvo tinkamai įteiktas kaltinamiesiems ir jų gynėjams bei prokurorui. Akcentuoja, kad minėtas nukentėjusiojo atstovo prašymas net nebuvo perskaitytas teismo posėdžio metu, nebuvo išklausyta jo (S. P.) pozicija šiuo klausimu, nesuteiktas laikas pasiruošti gynybai ar pasisakyti dėl pateikto prašymo. Tvirtina, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, tačiau iš karto priimta iš anksto parengta skundžiama 2024 m. kovo 6 d. nutartis.

7. Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamojo S. A. gynėjas advokato padėjėjas Remigijus Katinas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-1199/2024. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Kaip teigia, šiuo konkrečiu atveju iš nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo veiksmų akivaizdžiai matyti, kad buvo pažeistos BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nurodo, kad proceso dalyviai – prokurorė Iveta Vaivadienė, kaltinamojo S. P. gynėja advokatė Svetlana Pronina van Eck, kaltinamojo S. A. gynėjas advokato padėjėjas Remigijus Katinas ir teismo raštinės skyriaus sekretorė Jolanta Voleikienė 2024 m. kovo 5 d. į elektroninius paštus gavo nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo prašymą dėl kaltinimuose nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo. Dėsto, kad elektroniniame laiške nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog suderinus su teismu (skundo priedas Nr. 1), atstovas preliminariai siunčia teismui ir proceso dalyviams nukentėjusiojo prašymą perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, taip pat atstovas nurodė, kad rytoj šį prašymą pateiks per teismo posėdį. Tokie tiek teismo, tiek ir nukentėjusiojo atstovo advokato Olego Šibkovo veiksmai, pasak skundą padavusio asmens, kelia rimtų abejonių dėl teismo nešališkumo.

7.2. Nurodo, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos išskirtinės sąlygos teismo procese, o kitoms proceso šalims nesuteiktos teisės į gynybą. Tvirtina, kad apylinkės teismas buvo šališkas, kadangi pažeidė BPK 256 straipsnio 3 dalį.

7.2.1. Akcentuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepranešė nei kaltinamiesiems S. P., S. A., nei jų gynėjams apie jų teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

7.2.2. Be to, teismas atsisakė prie bylos prijungti kaltinamojo S. A. sutartį dėl automobilio nuomos su UAB „R“ (direktorius G. G.), kurioje dirbo ir nukentėjusysis A. K.. Pažymi, kad minėta sutartis įrodo, jog tiek kaltinamasis S. A., tiek ir nukentėjusysis A. K. dirbo vienoje įmonėje ir juos siejo tiek darbiniai, tiek ir finansiniai santykiai (skundo priedas Nr. 2).

7.3. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad bylą nagrinėti galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai. Nurodo, kad apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiojo atstovo prašymas remiasi teisiniais argumentais – neatitinka tikrovės. Pažymi, kad teismo procesas vyksta nuo 2023 m. spalio 25 d. Kaip teigia, niekam iš proceso šalių iki 2024 m. kovo 5 d. klausimų dėl veikos kvalifikavimo nekilo, o nukentėjusiojo atstovo pateikto prašymo turinys pakeisti veikos kvalifikavimą – tik kaltinamojo akto pradinės dalies nurašymas, jokių naujų aplinkybių dėl prašymo pagrįstumo nukentėjusiojo atstovas teismui taip ir nepateikė.

7.4. Kaip teigia, apylinkės teismas netyrė įrodymų ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota bei pažeidžia kaltinamojo S. A. teises ir teisėtus lūkesčius, todėl turi būti panaikinta.

7.4.1. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažįsta, jų parodymai atitinka nukentėjusiojo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Dėsto, kad 2022 m. kovo 3 d. pareiškime nukentėjusysis nurodė, jog 2022 m. kovo 2 d. buvo savo kambaryje, bendrabučio tipo name, adresu: (duomenys neskelbtini), kai į jo (nukentėjusiojo) kambarį užėjo pažįstamas, S. A., jo buvęs kolega, ir S. P.. Nukentėjusiajam buvo žinoma, kad S. A. yra Ukrainos Respublikos pilietis, apie 49 metų amžiaus, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), be to, žinojo, kad S. P. taip pat yra Ukrainos Respublikos pilietis, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis pareiškime nurodė, kad S. A. pradėjo reikalauti iš jo piniginės skolos, kurią įmonės direktorius G. G. jam (S. A.) yra skolingas. Nukentėjusysis paaiškino, kad nieko apie skolas nežino, todėl kilo žodinis konfliktas ir S. A. užpuolė nukentėjusįjį. Pažymi, kad liudytojo A. K. apklausos 2023 m. kovo 3 d. protokole užfiksuota, jog jis įsidarbinęs pradėjo labai gerai sutarti su įmonės direktoriumi G. G., įgijo šio pasitikėjimą, tapo atsakingas už naujų darbuotojų paiešką. Be to, iš apklausos protokolo turinio matyti, kad nukentėjusysis įmonėje turėjo įtaką, perėmė dalį vadovo funkcijų. Kaip teigia, kaltinamieji S. A. ir S. P., negalėdami surasti vadovo, kuris bandė išvengti susitikimų su jais, nutarė kreiptis į nukentėjusįjį, kadangi šis įmonėje galėjo priimti sprendimus.

7.4.2. Taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonės vadovas G. G. 2022 m. kovo 30 d. nurodė, jog 2022 m. kovo 2 d. rado praleistus kaltinamojo S. A. skambučius, į kuriuos neatsakė dėl neva didelio užimtumo. Pažymi, kad G. G. nieko nepaminėjo apie nukentėjusiojo A. K. skambučius, į kuriuos taip pat neatsakė, nors nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad iš jo telefono su įmonės vadovu G. G. bandė susisiekti S. A.. Kaip teigia, keistai atrodo tai, kad įmonės vadovas neatsiliepė telefonu ar vėliau neperskambino savo darbuotojui, kuris atlieka dalį įmonės vadovo funkcijų. Nurodo, kad įmonės vadovas G. G. atsiliepė į nukentėjusiojo A. K. skambutį tik 2022 m. kovo 3 d. Pasak skundą padavusi asmens, akivaizdu, jog įmonės vadovas suprato, kad dėl skolos jo ieško S. A. ir S. P., todėl ir neatsiliepė. Atkreipia dėmesį, kad įmonės vadovas G. G., be kita ko, nurodė, jog kartu su kaltinamuoju S. A. steigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo ir nukentėjusysis, šį į įmonę atvedė kaltinamasis S. A.. Teigia, jog visi aptarti parodymai rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę tiek darbiniai, tiek ir finansiniai santykiai.

7.4.3. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje remiamasi teismų praktika, kuri aktuali paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą. Akivaizdu, kad apylinkės teismo teisėja supranta, kada veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas, tačiau dėl kažkokių aplinkybių priėmė nutartį nusikalstamą veiką perkvalifikuoti.

8. Atsiliepimų negauta.

Skundai atmestini.

9. Skundą padavę prokurorė, kaltinamasis ir gynėjas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu perduoti baudžiamąją bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Skunduose teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėstomi argumentai ir dėl galimo teismo šališkumo, BPK pažeidimų priimant nukentėjusiojo atstovo prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą apylinkės teisme, pateikiami argumentai ir dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Kaip nustatyta BPK 256 straipsnio 2 dalyje, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

11. Kaip elgtis pirmosios instancijos teismui, kai prokuroras, nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia prašymus keisti kaltinimus BPK 256 straipsnio tvarka, o priėmus tokius prašymus keičiasi dalykinis bylos teismingumas, yra išaiškinta kasacinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-1/2008. Šioje nutartyje aiškiai pabrėžta, kad tokiais atvejais apylinkės teismas kuo greičiau privalo apsvarstyti tokių prašymų teisinį pagrįstumą. Pripažinus, kad prašymai dėl kaltinimo keitimo yra motyvuoti teisiniais argumentais, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui ir tai padaryti „iš karto, vos tik atsiradus pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį, dėl kurio nuspręsti pagal teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2008).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo atstovas teisiamajame 2024 m. kovo 6 d. posėdyje pateikė prašymą kaltinamųjų S. P. ir S. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nurodant tokias nusikalstamos veikos aplinkybes: S. P. ir S. A., veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė A. K. perduoti turtą, t. y. 2022 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą: (duomenys neskelbtini), kur S. A. rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos, S. A. sudavė ne mažiau penkių smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo perduoti jiems 3000 Eur, melagingai nurodydami, kad tai yra G. G. skola, tęsdami nusikalstamą veiką, S. A. sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau kaip tris smūgius į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į šio kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, S. P. ir S. A. reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą „Paysera“ banke, o A. K. nesutikus, S. A. sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į šio kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, S. P. ir S. A., neturėdami jokio teisėto pagrindo, reikalavo iš A. K. į S. P. priklausančią banko sąskaitą UAB „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 900 Eur, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą UAB „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini). Analogišką prašymą nukentėjusiojo gynėjas Vilniaus regiono apylinkės teismui, prokurorei ir kaltinamųjų S. P. ir S. A. gynėjams buvo pateikęs elektroniniu paštu 2024 m. kovo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo prašymą dėl kaltinimo pakeitimo priimti ir baudžiamąją bylą Nr. 1-124-1199/2024 perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

13. Spręstina, jog apylinkės teismas, gavęs nukentėjusiojo atstovo prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, privalėjo apsvarstyti tokio prašymo teisinį pagrįstumą. Kaip teisingai nurodoma prokurorės, kaltinamojo S. A. gynėjo advokato padėjėjo Remigijaus Katino skunduose, nukentėjusiojo atstovo prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nėra detalizuoti argumentai – nurodyta tik tai, kad, nukentėjusiojo ir jo atstovo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindo kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir išdėstytas pats kaltinimo turinys. Vis tik, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio 2024 m. kovo 6 d. protokolo, nukentėjusiojo atstovas savo prašymą argumentavo žodžiu: teigė, jog kaltinamųjų su nukentėjusiuoju nesieja teisiniai santykiai, nėra įsiskolinimo, todėl kaltinamųjų veika gali būti kvalifikuota ne kaip savavaldžiavimas, o kaip turto prievartavimas. Atstovas šiame posėdyje nurodė ir tai, kad prašymas pakeisti kaltinimuose nuodytos veikos kvalifikavimą pateiktas tada, kai priimtas sprendimas baudžiamąsias bylas kaltinamųjų atžvilgiu sujungti, atstovo nuomone, nesant visos bylos apimties, anksčiau toks prašymas negalėjo būti teikiamas. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo nepriimti nukentėjusiojo atstovo prašymo, jį priėmęs, atitinkamai, negalėjo toliau nagrinėti baudžiamosios bylos, neturėdamas procesinės galimybės priimti byloje teisėto sprendimo dėl visų pareikštų kaltinimų. Priešingu atveju, apylinkės teismas būtų suvaržęs nukentėjusiojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 10 dalyje, pažeidęs BPK 224 straipsnyje ir 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas dalykinio teismingumo taisykles, ir, tuo pačiu, būtų padarytas esminis BPK pažeidimas, o tokiu atveju, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį, teismo sprendimas visais atvejais turėtų būti panaikinamas ir byla turėtų būti perduodama nagrinėti iš naujo.

14. Aptaręs, kas pirmiau išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad kiti skunduose dėstomi argumentai nekeičia išvados dėl apylinkės teismo priimto sprendimo teisingumo.

15. Kaip matyti iš pateiktos skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos medžiagos, nustatyta iš teisiamojo 2024 m. kovo 6 d. posėdžio protokolo garso įrašo, nukentėjusiojo atstovas apie numatomą teikti prašymą pakeisti kaltinimuose nuodytos veikos kvalifikavimą iš anksto informavo tiek teismą, tiek prokurorę, kaltinamųjų gynėjus. Spręstina, kad apylinkės teismui per teismo posėdžių sekretorę patvarkius, jog apie prašymą iš anksto būtų informuoti tiek prokurorė, tiek gynėjai, buvo išvengta procesinių netikėtumų, tiek kaltinimui, tiek gynybai suteikta galimybė tinkamai pasiruošti teisiamajam posėdžiui. Apygardos teismas, vertindamas šią skunduose nurodytą aplinkybę, apylinkės teismo šališkumo ir pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nenustato. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas toliau šios baudžiamosios bylos nenagrinės, todėl galutinį proceso sprendimą priims teismas, dėl kurio nešališkumo nagrinėjimo teisme dalyviai išankstinių abejonių kelti pagrindo neturi.

16. Kaltinamojo S. P. skunde dėstoma, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas nebuvo tinkamai įteiktas kaltinamiesiems ir jų gynėjams bei prokurorui, taip pat kaltinamojo S. P. ir kaltinamojo S. A. gynėjo prašymuose nurodoma, jog kaltinamiesiems nebuvo galimybės pasisakyti dėl pateikto prašymo ir jiems nebuvo suteikta laiko pasiruošti gynybai. Kaltinamojo S. A. gynėjas advokato padėjėjas Remigijus Katinas akcentuoja, kad apylinkės teismas atsisakė prie bylos prijungti pateiktą dokumentą (kaltinamojo S. A. sutartį dėl automobilio nuomos su UAB „R“ direktoriumi G. G.), tuo remdamasis teigia, jog nukentėjusiajam buvo suteiktos išskirtinės sąlygos teismo procese. Skundą nagrinėjantis teismas su nurodytais argumentais sutinka iš dalies. Kaip užfiksuota Vilniaus regiono apylinkės teismo teisiamojo 2024 m. kovo 6 d. posėdžio protokole, kaltinamųjų nuomonės dėl pareikšto prašymo nebuvo pasiteirauta, tuo būdu kaltinamųjų teisė pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų nebuvo užtikrinta. Vis tik apylinkės teismas skundžiamą sprendimą priėmė išklausęs kaltinamųjų gynėjų (ir prokurorės) pozicijų, kurie su nukentėjusiojo atstovo prašymu nesutiko, kaltinamieji savo nesutikimo motyvus turėjo galimybę išdėstyti pateikdami skundus (kaltinamasis S. P. tokia galimybe pasinaudojo asmeniškai), skundžiama nutartimi kaltinamųjų kaltės klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas, todėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, dėl kurio skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, apygardos teismas nenustato. Skundžiama nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota pagal teismingumą apygardos teismui, atitinkamai, baudžiamosios bylos nagrinėjimas apylinkės teisme nebuvo tęsiamas, todėl skundų teiginiai, jog kaltinamiesiems nebuvo suteikta pertrauka pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, nepasitvirtino. Sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, priėmus nutartį baudžiamąją bylą perduoti pagal teismingumą, iš esmės nespręsti dėl dokumentų prijungimo. Pažymėtina, jog šį (ir kitus) prašymus kaltinamasis, jo gynėjas galės pareikšti bylą nagrinėsiančiam teismui, todėl skundo argumentas dėl išskirtinių sąlygų nukentėjusiajam teismo procese nepasitvirtino.

17. Prokurorės manymu, apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. kovo 6 d. nutartį, pažeidė kaltinamųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Aplinkybę, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė, kai iš esmės neįvyko nė vienas posėdis, nebuvo atliktas nė vienas procesinis veiksmas, pabrėžia skunde ir kaltinamasis S. P.. Taip pat skunduose teigiama, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo, apylinkės teismas netyrė įrodymų ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nurodoma, jog prielaidos apie galimai egzistuojančias aplinkybes galėjo lemti tik poreikį aiškintis realų tokių aplinkybių egzistavimą ir, tik nustačius tokias aplinkybes, – poreikį imtis įstatyme numatytų veiksmų. Atsakydamas iš šiuos argumentus apygardos teismas pažymi, kad jog BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos prokurorui ir nukentėjusiajam suteikia teisę pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Šiuo atveju, nepaisant to, jog klausimas dėl baudžiamųjų bylų sujungimo buvo išspręstas jau 2024 m. sausio 19 d. nutartimi, nukentėjusiojo atstovas pasinaudojo BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta teise tik 2024 m. kovo 6 d. teisiamajame posėdyje. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovo prašymas buvo išnagrinėtas tą pačią dieną, kai jis buvo gautas. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunduose, kaltinamųjų teisės į kuo trumpesnį procesą nepažeidė. Dėl proceso apylinkės teisme trukmės (iki prašymo gavimo) skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia ir dėl šių skundų argumentų nepasisako. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje įvertinti kaltinamuosius ir nukentėjusįjį galimai siejusius (nesiejusius) santykius, jų pobūdį, galima tik išsamiai ištyrus visus bylose surinktus ir, galimai, naujus duomenis, todėl apylinkės teismas turėjo aiškų ir objektyvų pagrindą priimti BPK 228 straipsnio 3 dalyje numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui, kuris, tik ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, galės pasisakyti dėl byloje inkriminuojamų veikų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Neturėdamas procesinės galimybės priimti byloje teisėto sprendimo dėl visų pareikštų kaltinimų, apylinkės teismas pagrįstai neatliko įrodymų tyrimo. Pažymėtina, jog proceso dalyvių teisės galėtų būti pažeistos net ir tuo atveju, jei tokią bylą nagrinėdamas apylinkės teismas nepriimtų byloje baigiamojo akto, o bylą perduotų nagrinėti apygardos teismui tik pabaigęs įrodymų tyrimą, nes tokiu atveju dalį procesinių veiksmų reikėtų kartoti, procesas būtų ilgesnis.

18. Skundžiamos nutarties panaikinti pagrindo nenustatyta, ji paliekama galioti. Skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės, kaltinamojo S. P. ir kaltinamojo S. A. gynėjo advokato padėjėjo Remigijaus Katino skundus ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Žimkienė