Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2025-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1058/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
1-45-1058/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07445-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
S. P., S. A.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Dainius Dargevičius, Olegas Šibkovas, Svetlana Pronina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1058/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07445-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.1.; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė,vertėjaujant Rimantui Skuratovič, Ruslanui Skrobačui,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

kaltinamajam S. P. (S. P.), jo gynėjoms advokatėms Svetlanai Proninai Van Eck, Evitai Vėtei,

kaltinamajam S. A. (S. A.), jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,nukentėjusiajam A. K. (A. K.), jo atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susituokęs, vykdantis individualią veiklą, Lietuvos Respublikoje neteistas ir

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susituokęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. ir S. A., veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. K. perduoti turtą. 2022 m. kovo 2 d., apie 22 val., S. P. ir S. A. atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur S. A. rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos, S. A. sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius ranka A. K. į kairę galvos ir veido pusę bei reikalavo grąžinti jam kito asmens, G. G., 3 000 EUR skolą. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. A. kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau kaip 3 smūgius į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, atblokuoti telefoną. A. K. atsisakius, S. A. sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, S. P. su S. A. reikalavo iš A. K. atblokuoti „Paysera“ sąskaitą, o A. K. nesutikus, S. A. sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. K. atblokavus „Paysera“ sąskaitą, S. P. su S. A. reikalavo iš A. K. priklausančios banko sąskaitos į S. P. priklausančią „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 900 EUR, kuriuos A. K. pervedė. Tokiu būdu kaltinamieji prievartavo turtą iš nukentėjusiojo A. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. P. teismo posėdyje parodė, kad dėl pareikšto kaltinimo nesutinka. Jis ir A. K. dirbo kurjeriu įmonėje, kuri priklausė G. G. ir S. A. – MB „D.“ ir „F.“. A. K. ir G. G. santykiai buvo labai draugiški, pastarasis A. K. išrinko viso kolektyvo vadovu. Kolektyve buvo 12-15 žmonių. A. K. pildydavo kuru organizacijos išnuomotą automobilį, žinutėse nurodydavo kur ir kada atvažiuoti pasipildyti kuro, pervesdavo atlyginimą, tikrindavo darbo valandas. 2022 m. vasario 3 d. apie 22 val. atvyko pas A. K.. Dėl susitikimo buvo sutarę prieš tris dienas, kuomet nukentėjusysis pildė kuru jo automobilį. Norėjo su juo pasikalbėti kaip su vadovu dėl pinigų. Negalėjo paaiškinti, kodėl apie viską nebuvo galima pasitarti degalinėje. Su G. G. negalėjo susisiekti, nes jis nepasirodydavo darbovietėje, buvo užblokavęs darbuotojų numerius. A. K. pakvietė atvažiuoti į jo namus po 2-3 dienų, nurodė adresą ir laiką, kada atvykti pas jį deryboms. Su juo susitikdavo tik darbo reikalais ir tik degalinėse (du kartus) bei parduotuvėse (beveik kiekvieną dieną), nes jis taip pat dirbo kurjeriu. Daugiau jokių santykių nebuvo. Dėl susitikimo susitarė žodžiu. Prieš važiuodamas buvo grįžęs namo - (duomenys neskelbtini), ten buvo S. A., su kuriuo kartu gyveno, jam pasakė, kad važiuoja pas A. K. deryboms ir S. A. pasakė, kad važiuos kartu, nepaaiškino, kodėl. Smurtauti prieš nukentėjusįjį jie nesitarė. Apie A. K. skolą S. A. nežinojo. Atvykus pas A. K., jis (S. P.) paprašė paskolinti pinigų, nes Ukrainoje sirgo brolis. Pas A. K. prašė pinigų, nes jis tuo metu buvo jo vadovas, mokėjo atlyginimą grynaisiais, pildė darbo dienų ataskaitas, pildė mašinas kuru, kontroliuodavo jį dėl darbo. Tikslios datos, kada A. K. jam išmokėjo atlyginimą, negali pasakyti, bet tuo metu G. G. sirgo koronavirusu. Dėl gautų pinigų niekur nepasirašė ir neturi tai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis neturėjo grynųjų, todėl pasiūlė atlikti pavedimą. Atblokavo savo telefoną, įvedė PIN ir banko kodus bei pervedė pinigus į jo (S. P.) sąskaitą – 900 EUR, iš kurių 400 EUR buvo uždirbti, o 500 EUR prašė paskolinti. Jokių skolą patvirtinančių dokumentų nepasirašė. Jo telefono numeris yra susietas su sąskaita, todėl A. K. įvedė jo telefono numerį į savo telefoną ir pervedė pinigus. Planavo grąžinti po 1,5 mėn. Yra grąžinęs apie 500 EUR. Nežino, iš kur A. K. žinojo, kad reikia pervesti į „Paysera“ sąskaitą. Po to pradėjo bendrauti trise. Tuo metu buvo Rusijos, Baltarusijos agresijos pradžia prieš Ukrainą. A. K. kažkodėl buvo labai agresyviai nusiteikęs ir prasidėjo žodinis konfliktas su S. A., jie pradėjo stumdytis, bet neatrodė kaip muštynės. Tokių muštynių, kaip nurodyta medžiagoje, nebuvo, vyko apsistumdymas. Jis pabandė įsiterpti, atskirti juos, bet nepavyko. Tai truko gal 10 minučių. Stūmė rankomis prie pečių, už kaklo, suėmus per alkūnes. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Abu tokius veiksmus atliko. Jis tuo metu buvo tame pačiame kambaryje, bet nematė smūgio į galvos sritį. Nežino, ar S. A. ir A. K. buvo išgėrę. Be jų kambaryje daugiau nieko nebuvo, nes, kai jie atvažiavo, su S. A. gyvenantys dar du žmonės išėjo. Nežino, ar jie matė konfliktą. Jie taip at dirba kurjeriais, toje pačioje įmonėje. Su jais nekonfliktavo. Jie pažįstami ir su S. A.. Kai jis su S. A. išėjo, tie asmenys dar nebuvo grįžę. Nei jis, nei S. A. nesinaudojo ir neprašė nukentėjusiojo telefono. Nukentėjusysis jų akivaizdoje neskambino G. G.. Jis (S. P.) iš nukentėjusiojo nereikalavo 3 000 EUR, bet girdėjo S. A. pokalbį apie kažkokius pinigus, minėjo 2 500 EUR ar 3 500 EUR. Tai buvo skola S. A., bet kieno – nežino. Jam pervesti 900 EUR su tuo nesusiję. Kai atėjo pas nukentėjusįjį, jis buvo sveikas, nesimatė jokių sužalojimų, taip pat ir išeinant. Nežino, kodėl A. K. kreipėsi į policiją ir greitąją. Gal nori užsidirbti pinigų. Jis nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio. Iš įmonės dalį atlyginimo gaudavo grynais, o dalį „į kortelę“. Darbo sutarties neturi. Dirbo gal mėnesį, gavo du atlyginimus. Grynais mokėdavo G. G., ir kažkas pervesdavo pinigus į kortelę. Pripažįsta dalį civilinio ieškinio, nes grąžino ne visą sumą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų neprisimena, nes turi atminties sutrikimų, tačiau prašė vadovautis liepos 10 d. duotais parodymais. Teismui perskaičius S. P. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 10 d. duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, kad S. A. iš A. K. reikalavo grąžinti 3 000 EUR, sakė, „kada bus pinigai, kada atiduosite pinigus?“. A. K. sakė, kad „neturiu pinigų ir jų neatiduosiu“. Negirdėjo, kad S. A. būtų reikalavęs A. K. atblokuoti telefoną ir pats to nereikalavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad - A. K. atsisakius duoti pinigus, S. A. sudavė kelis smūgius A. K. į veidą ir į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai pataikė, kiek smūgių sudavė, nepamena, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Po sumušimo A. K. nurodžius, kad neturi grynų pinigų, S. A. pareikalavo atblokuoti telefoną. A. K. atsisakius, S. A. sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairiąją galvos pusę. Tada A. K. atblokavo telefoną ir pervedė į jo (S. P.) nurodytą sąskaitą 900 EUR. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo naudojamas smurtas, bet konkrečių veiksmų nebeprisimena. 2023 m. liepos 10 d. prisiminė. Jo skola ir S. A. veiksmai nesusiję. Negali atsakyti, ar tie 900 EUR buvo pervesti geranoriškai. 2024 m. birželio 25 d. teisiamojo posėdžio metu S. P. pageidavo papildyti savo ankstesnius parodymus, nurodė, kad praeitą teismo posėdį labai jaudinosi, todėl painiojosi. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kaltę pinai pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikalimo. Parodė, kad po trumpo pokalbio su A. K. prasidėjo muštynės, S. A. jam smogė 3-5 kartus. Sudavė į galvą ir kūną. Nukentėjusysis buvo adekvatus, ne agresyvus. Po smūgių nenukrito. Mano, kad agresiją išprovokavo nukentėjusiojo pasisakymai prieš Ukrainą. Jam nukentėjusysis 900 EUR pervedė jau po muštynių. Pripažino, kad vertė jį pervesti šiuos pinigus. S. A. pasakė, kad A. K. pervestų pinigus į jo (S. P.) sąskaitą. Tuo metu A. K. turėjo šiek tiek daugiau nei 900 EUR, ir 900 EUR pervedė. Jam buvo pasakyta pervesti visus pinigus. Prieš pinigų pervedimą buvo suduoti smūgiai. Iki smurto A. K. nesutiko pervesti pinigų. Po visko, jis (S. P.) nukentėjusiojo pervestus pinigus perdavė S. A.. Jis nesakė, kur panaudos. Nežino, kodėl pinigai nebuvo pervesti S. A.. Atrodo G. G. buvo skolingas S. A. ir kadangi A. K. buvo jų vadovu, S. A. nusprendė pakalbėti su juo ir išspręsti šį klausimą. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami G. G. nurodymu. Mano, kad pas nukentėjusįjį būdavo G. G. arba įmonės pinigų atlyginimams, nes kai kuro kortelėje baigdavosi pinigai, A. K. atsiskaitydavo degalinėje grynaisiais. Atvažiavus pas A. K., sutiko du kaltinime nurodytus liudytojus, vienas kalbėjo su žmona telefonu, o kitas buvo koridoriuje. Jie išėjo gal po 5 minučių ir nematė smūgių sudavimo. Smūgiai buvo suduoti gal po 20 minučių nuo atvykimo, o iki tol vyko pokalbis. Papildomai nurodė, kad būdami pas nukentėjusįjį jie skambino G. G., bet su juo nepavyko susisiekti, nežino, ar skambino A. K.. Dalį atlyginimo jam pervesdavo į „Payserą“, sąskaitoje būdavo nurodyta G. G. pavardė. Telefonu per „Paysera“ pinigus galima pervesti nurodžius bako sąskaitą arba telefono numerį, A. K. įvedė jo telefono numerį. 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje S. P. parodė, kad yra gavęs atlyginimą iš A. K., neskaitant minėtų 900 EUR, tačiau negalėjo nurodyti konkretaus laikotarpio. Teigė, kad mokėjo du kartus, grynais, kai G. G. sirgo koronavirusu. Jokių dokumentų, kad gavo atlyginimą, nepasirašė. A. K. vykdydamas vadovo pareigas pildė kurą, adresu (duomenys neskelbtini). Pas A. K. nuvažiavo pagal išankstinį susitarimą su juo. Turi tai patvirtinančių SMS žinučių „screenshot“. Pasiteiravus kaltinamojo, ar galėtų teismui pateikti nurodytą SMS ir kas joje buvo parašyta, nurodė, kad buvo nurodytas laikas ir kolonėlės adresas, kurioje susitikdavo papildyti automobilius kuru. Kvietimas į namus buvo pasakytas žodžiu, sakė „atvažiuok, pasikalbėsim“. Darbo sutarties su „F.“ nebuvo sudaręs. Dėl darbo ir apmokėjimo susitarė su G. G. telefonu. Mokėjo du kartus per mėnesį. Dalis buvo gaunama į kortelę, bet daugiausia išmokama grynais. Tas telefonas dabar fiziškai nebeegzistuoja, išmetė. Pavedimus gaudavo iš G. G., nežino, ar iš įmonės sąskaitos ar iš asmeninės. Mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 800-850 EUR. Programėlės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Nurodymus dėl darbo gaudavo telefonu iš G. G., o vėliau iš A. K.. Paskutinį kartą A. K. jam sumokėjo grynais prieš 2-3 savaites iki įvykio, kolonėlėje. Maždaug prieš tiek laiko jį matė gyvai. Iš viso nukentėjusįjį matė gal 5-6 kartus. Į Lietuvą atvyko 2022 m. pradžioje ir praktiškai iš karto ir pradėjo dirbti. Iki nukentėjusiojo kurą pylė ir atlyginimą mokėjo G. G., kažkiek laiko ir S. A.. Nežino, kur buvo panaudoti tie S. K. pervesti 900 EUR. Gal tai ir buvo atlyginimas. Visus tuos 900 EUR atidavė S. A., nes manė, kad taip reikia, taip norėjo, negavo tų pinigų. Tuo metu jam buvo skolingas ne A. K., o įmonė „F.“, apie 450 EUR. Prašė A. K. paskolinti 500 EUR. Didžioji pinigų dalis buvo grąžinta nukentėjusiajam į sąskaitą. 2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu S. P. pateikė savo brolio S. P. (S. P.) mirties liudijimą ir parodė, kad ankstesniuose posėdžiuose nurodydamas, kad pinigus perdavė S., turėjo omenyje savo Ukrainoje sergantį brolį. Brolio mirties liudijimas patvirtina brolio vardą ir tai, kad pinigus jis perdavė ne S. A.. Sakydamas paskutinį žodį S. P. nurodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, žadėjo daugiau taip nesielgti, teigė, kad kaip galėjo padaryti nusikaltimą, gali ir pasitaisyti, ir paprašyti atleisti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. pirmosios apklausos metu atsisakė duoti parodymus, antrosios apklausos metu (2023 m. liepos 10 d.) parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Nori duoti parodymus. 2022 m. kovo 2 d., apie 22 val., kartu su S. A. nuvažiavo pas A. K. į butą, adresą turėjo užsirašęs. Kai jie su S. A. užėjo, bendravo su A. K. apie pinigus, nes A. K. buvo jam skolingas 400 EUR už darbą ir dar reikėjo pasiskolinti 500 EUR sergančio brolio gydymui. A. K. nesutiko nei grąžinti pinigų, nei paskolinti. S. A. iš A. K. reikalavo grąžinti kažkokius 3 000 EUR, kodėl, už ką ir dėl ko nežino. A. K. atsisakius duoti pinigus, S. A. sudavė kelis smūgius A. K. į veidą ir įvairias kūno vietas, kur tiksliai pataikė ir kiek smūgių sudavė, nepamena, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Po sumušimo A. K. nurodžius, kad neturi grynų pinigų, S. A. pareikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, S. A. sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, tada A. K. atblokavo telefoną ir pervedė į jo nurodytą sąskaitą „Paysera“ (duomenys neskelbtini) 900 EUR. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Akistatų atsisako, nes pilnai prisipažino, dalinai atlygino turtinę žalą ir sutinka atlyginti likusią. Nori atsiprašyti A. K. ir su jo susitaikyti (4 t., b. l. 116-118, 125-127). 2023 m. liepos 11 d. rašytiniame prašyme užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu S. P. pripažino visas jam inkriminuotas faktines aplinkybes (4 t., b. l. 195). 2023 m. rugsėjo 6 d. apklausos metu S. P. nurodė, kad kaltu pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, tvirtina parodymus duotus 2023 m. liepos 10 d. apklausos metu ( 5 t., b. l. 38-39).

Kaltinamasis S. A. teismo posėdyje parodė, kad pagal pareikštą kaltinimą sutinka tik dėl fizinio smurto panaudojimo. Su A. K. susipažino prieš du metus per bendrą pažįstamą ir susidraugavo. Jam padėjo, išnuomojo butą, davė pinigų pragyvenimui, įvedė į savo ir G. G. įmonę „F.“, supažindino su G. G.. Jis (S. A.) buvo įmonės steigėjas ir vairuotojas. G. G. - atsakingas už buhalteriją ir atlyginimų mokėjimą. S. P. ir A. K. buvo vairuotojai. Darbo sutarties su bendrove gal ir neturėjo. Atlyginimą gaudavo. Dalis atlyginimo buvo mokama per „Paysera“, dalis grynais. Gal ir vairuotojai gaudavo dalį grynais, dalį pavedimu, bet taip buvo jau vėliau, iš pradžių G. G. jiems mokėjo grynais. Išmokėjimui pinigus pervesdavo jam (S. A.) į sąskaitą „Payseroje“ arba atveždavo grynais. Sutikęs vairuotojus, jis atiduodavo atlyginimą grynaisiais. Taip buvo iki išėjo įstatymas, kad negalima mokėti grynaisiais. Minimalus atlyginimas buvo 2 500 EUR. 2021 m. buvo mokamos skirtingos sumos, kiekvienas vairuotojas telefone galėjo pamatyti, kiek jis uždirbo. Iki nuvyko pas A. K., tarpusavio konfliktų su juo neturėjo. Po Naujųjų metų G. G. susirgo koronavirusu ir negalėjo mokėti pinigų, todėl jis (S. A.) du mėnesius išlaikė įmonę iš asmeninių santaupų – pylė kurą, remontavo automobilius, mokėjo ir už darbuotojų būstus, duodavo pragyvenimui. Tai nebuvo atlyginimai. Atlyginimus ir išmokas G. G. žadėjo padaryti atskirai. Po to G. G. nebebendravo, A. K. sakė, jog reikėtų sumokėti atlyginimus vaikinams iš Baltarusijos, parašė skundą Valstybinei darbo inspekcijai ir G. G. paprašė jį atleisti. Kadangi tam priešinosi, tarp jų kilo konfliktas, G. G. pradėjo tolti, nekėlė ragelio, vengė susitikti, nereagavo į raginimą grąžinti asmenines lėšas. Buvo skolingas 5 000 EUR. Šie pinigai buvo išleisti už automobilių nuomą, kurą. Buhalterija nebuvo vedama, išlaidas turi savo užrašuose. Kai G. G. pasveiko, grąžino tik dalį skolos ir liko skolingas 3 000 EUR. Po to sužinojo, kad A. K. su G. G. susitarė jam už nugaros ir A. K. pradėjo veikti įmonėje be jo žinios. Įmonės darbuotojai ėmė kreiptis dėl nesumokėtų atlyginimų. Tuo metu jis gyveno su S. P., kuris buvo sakęs, kad ir jam nesumokėjo pinigų. Tą patį sakė ir vaikinai, kurie gyveno su nukentėjusiuoju. Jis ir jiems mokėdavo už butą. Mano, kad G. G. turėjo perduoti A. K. pinigų atsiskaitymui, nes dalį pinigų jis išmokėdavo grynais. Pasiūlė S. P. nuvykti pas A. K. ir išspręsti klausimą. Pažįsta jį keletą metų. Neprisimena, ar S. P. ketino dar ir skolintis pas nukentėjusįjį. Žinojo, kur nukentėjusysis gyvena, nes mokėjo už jo būstą. Apie atvykimą A. K. iš anksto neinformavo, tai įvyko spontaniškai. Darbe negalėjo išspręsti problemų, nes jie „nebūna viename taške“, visi dirba iki 21 val. Važiavo kartu su S. P., nes atsirado vyriškas reikalas – jam padėdavo, o jis apgavo. Norėjo asmeniškai išsiaiškinti dėl pinigų išmokėjimo, kodėl jį ir vaikinus iš Baltarusijos taip „pakišo“. Pas G. G. nevažiavo, nes nežino, kur gyvena. Jis tikrino nukentėjusiojo pinigų likutį, nes A. K. sakė, kad pinigų nėra. Jo sąskaitoje buvo 900 EUR. Tada jis susinervino ir sudavė A. K.. Iš jo asmeniškai pinigų nereikalavo, bet priminė, kad G. G. yra skolingas 3 000 EUR. Apie tuo pinigus A. K. žinojo, t. y., kad iš savo nuosavų lėšų jis moka už būstus ir duoda pinigų maistui, kurui, cigaretėms. Jis A. K. pasakė, kad su tokiu niekšu G. G. negalima turėti jokių reikalų. Jeigu jis ir toliau turės reikalų, tada, jie turės atiduoti jam pinigus. Su pervestais 900 EUR jis nėra susijęs. A. K. jį išdavė, nes paėmė pinigus iš G. G. savo problemų sprendimui, o ne atsiskaityti su vaikinais. Jis žinojo, kad G. G. apgaudinėja žmones. A. K. pasakė, kad „paimsime pinigus ir atsiskaitysime su vaikinais“. Pripažįsta, kad sudavė keletą kartų (3-5 smūgius) delnu į dešinę veido pusę, bet neturėjo tikslo jį sužaloti, nes įmonei neša pelną. Nesmūgiavo kumščiu į galvą, smūgiai buvo tik delnu. Patvirtino, kad kojos keliu prirėmė kairį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę ir reikalavo atsiskaityti su S. P., prašė kartu su G. G. grąžinti skolą. Mušti pradėjo, kai A. K. atblokavo telefoną, nes tada pasitvirtino versija, kad jį apgavo. S. P. tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo. Nežino, kas vyko toliau, nes jie tarpusavyje aiškinosi tą klausimą ir darė pavedimą. Po to išvyko. Kai sudavė smūgius, pasakė, kad jei jau „ima“ įmonę, turi išspręsti su G. G. klausimą dėl 3 000 EUR įsiskolinimo. Tai buvo vyriškas asmeninių santykių aiškinimasis, iš jo nieko nereikalavo, bet konfliktas dėl tų pinigų įvyko, nes jis apgavo jį ir savo artimus. Jis negalėjo reikalauti pinigų iš A. K., nes žinojo, kad jis pinigų neturi. O dėl 900 EUR pervedimo jis ne prie ko. Labai apgailestauja, kad sudavė A. K.. Teigė, kad taip pasielgė iš emocijų, bet nieko iš A. K. nereikalavo. Smurtavo, nes buvo „vyriški asmeniniai santykiai“. Pripažįsta, kad padarė klaidą. Galimai S. P. buvo pervesti visi A. K. sąskaitoje esantys pinigai, jis (S. A.) jų nepervedinėjo. Mano, kad A. K. sąskaitoje buvo įmonės pinigai, nes jis niekada neturėdavo savo pinigų. Kiekvieno mėnesio 15 d. ir 30 d. yra pervedami pinigai. Jis neturėjo galimybių gauti pinigų iš kitur. Pinigai buvo pervesti į S. P. sąskaitą, nes A. K. S. P. buvo skolingas. Iš pervestų 900 EUR S. P. dalį pasiliko sau, o kitą dalį paėmė vaikinai, kuriems buvo skolingas. Supranta, kad turėjo būti pervesti tik 400 EUR, bet gal jie buvo dėl kažko susitarę. Kai atėjo pas A. K., jis nebuvo sužalotas, buvo linksmas, kažkiek išgėręs, bet adekvatus, o jis (S. A.) ir S. P. - blaivūs. Tuo metu kitų asmenų, su kuriais nukentėjusysis kartu gyveno, nebuvo. Pas A. K. užtruko ne ilgiau 10-15 min. Niekada nėra gavęs atlyginimo iš A. K. ir nėra niekada jam mokėjęs. Atlyginimus mokėjo G. G.. Jis neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kokias pareigas užėmė A. K., jis tik įdarbino jį į įmonę, o po to G. G. su juo turėjo santykį. Neturi jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. K. įmonėje vykdė ne tik kurjerio pareigas. Yra susipažinęs su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Mano, kad tai ir buvo pirminis tikslas. Yra pasiruošęs atlyginti protingą sumą, nes akinių nesudaužė. Reiškiamas reikalavimas yra per didelis. Pripažįsta, kad padarė moralinę žalą, nes sumušė, bet sužalojimai buvo lengvi. Sakydamas paskutinį žodį S. A. nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu S. A. 2022 m. kovo 5 d. parodymus duoti atsisakė, 2022 m. birželio 10 d. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2022 m. kovo 2 d, apie 21 val., jis buvo kartu su S. P.. Vilniuje degalinėje ir užėjo kalba apie tai, kad G., pavardės nepamena, turėjo atsiskaityti už darbus su S.. Kadangi S. įsidarbino pas G. per A. K., S. P. jo paprašė nuvažiuoti pas A. K., nes jis (S. A.) žino, kur pastarasis gyvena, o S. P. nežinojo. Iš S. P. žodžių žino, kad jis susitarė su A. K. dėl 1 000 eurų paskolos. A. K. pats pervedė pinigus iš savo sąskaitos. Niekas pinigų iš A. K. nereikalavo, jie susitarė geranoriškai. Kai pervedė pinigus, S. P. išėjo. Jis pats užsiliko. Su A. K. įvyko žodinis konfliktas dėl politikos ir dėl darbo. A. K. ėjo link jo ir jis, išeidamas, dešinės rankos delnu pastūmė jį. Ar A. K. nuo pastūmimo nukrito, pasakyti negali, nematė, nes išėjo. Jo tikrai nemušė, pinigų nereikalavo. Kai jie atėjo su S. P., pas A. K. jokių sužalojimų nebuvo (1 t. b. l. 182-184, 191-193).

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje parodė, kad atvykęs iš Baltarusijos į Lietuvą per vieną pažįstamą susipažino su S. A., kuris pasiūlė darbą „L.“. 2021 m. gruodžio 15 d. jį oficialiai ten įdarbino G. G.. Darbo sutartis buvo pasirašyta elektroniniu būdu, bet rankose jos neturėjo. Jam buvo sukurta paskyra ir pradėjo dirbti kurjeriu. S. A. niekaip su jo įdarbinimu nebuvo susijęs, tik supažindino su vadovu, sakė, kad ir pats dirba toje įmonėje kurjeriu. Bendravimo pradžioje S. A. nurodė, kad jis yra kažkoks vadovas, bet paskui paaiškėjo, kad vadovas yra G. G.. Nežino, ar S. A. buvo vienas iš įmonės vadovų ir kokią padėtį užėmė įmonėje, bet sakė, kad kuruoja visus klausimus su darbuotojais, kad yra direktoriaus pavaduotojas, padeda G. G.. Iš direktoriaus to nėra girdėjęs. S. A. nurodymų nevykdė, juos duodavo tik vadovas. S. A. sistemingai prašė pakviesti (duomenis neskelbtini) ateiti dirbti, o jis iš žmogiškosios pusės maksimaliai stengėsi padėti, pasiūlydavo kokį nors darbuotoją. S. A. jam nieko nemokėjo, nesirūpino įmonės darbuotojais, bet kuo daugiau ateidavo žmonių dirbti, tuo labiau jis buvo suinteresuotas. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę, priklausė nuo uždirbtos sumos. Jis gaudavo 60 procentų nuo bendros sumos. Visas išmokas iš „L.“ matė programėlėje. Mokėjimus atlikdavo įmonės vadovas G. G. arba „F.“ į „Paysera“ kortelę, S. A. niekaip su tuo nebuvo susijęs. Per mėnesį gaudavo apie 1 200-1 500 EUR. Kiek uždirbo, matydavo užsakyme. Atlyginimas buvo stabilus bet sistemingai vėluodavo. Jis dėl to nesiskųsdavo, bet prašydavo vadovo atsiskaityti su kitais darbuotojais, nes jautėsi prieš juos atsakingas kaip rekomendavęs jiems ten dirbti. Grynais nėra gavęs jokių pinigų iš įmonės. Iš S. A. nėra gavęs jokių pinigų. Aktyviai dirbo gal metus ar daugiau. Jokių privalomo pobūdžio nurodymų kitiems darbuotojams neduodavo, tai net neįmanoma. Yra „L.“ programėlė ir kiekvienas darbuotojas vykdo pagal ją visas užduotis. Kai pradėjo dirbti, atėjo ir daug kitų (duomenys neskelbtini). Matė, kad galima pagerinti padėtį, pasiūlė geriau organizuoti darbą. Kai G. G. susirgo, jam asmeniškai turėjo daug pretenzijų dėl darbo organizavimo, pvz. kai važiuoja vykdyti užsakymo ir baigėsi kuras, jis negali pasipildyti ir tęsti darbo. G. G. paprašė padėti jam ligos laikotarpiu, davė kortelę ir jis sausio pabaigoje, vasario pradžioje 2-3 kartus padėjo užpildyti kuru 9-12 darbuotojų automobilius, taip pat ir kaltinamųjų. Mokėjo įmonės kortele. Tarp jo ir G. G. rašytinio susitarimo dėl to nebuvo. Įmonėje dirbo apie 10 žmonių, juos visus pažinojo. Nepažįstamiems nepylė kuro, naują pavardę nurodydavo G. G. telefonu. Darbas normalizavosi. Kitų mokėjimų G. G. ligos laikotarpiu nedarė, atlyginimų nemokėjo nei grynais, nei į kortelę. Kaltinamieji meluoja. Pats tuo metu atlyginimą gavo į kortelę. Nežino, ar kiti darbuotojai gaudavo atlyginimus. Jis nėra mokėjęs atlyginimo jokiam darbuotojui. S. A. žinojo, kur jis gyvena, o Su S. P. beveik nebuvo pažįstamas, jis dirbo įmonėje ir jo automobilį taip pat reikėjo papildyti kuru. Pildė 2-3 kartus. Nėra su juo kalbėjęs apie atlyginimus ar pinigų skolinimą. Asmeniškai nebendravo, matė apie mėnesį. S. P. nežinojo, kur jis gyveno. Nežino, kokie buvo S. A. ir S. P. tarpusavio ryšiai, bet jie dažnai būdavo kartu. Kovo 2 d., apie 22.02 val., pas jį atėjo S. A. su S. P.. Iš anksto dėl to nebuvo susitarę. Nejuto nuo jų alkoholio kvapo. Pamatė dar koridoriuje, ištiesė ranką S. A. pasisveikinti, o šis griebė už rankos ir kita ranka iš karto sudavė smūgius. Nustūmė ant lovos ir uždarė duris. S. P. atsisėdo ant kėdės prie durų saugoti išėjimą. Priešais duris buvo pasodinti du asmenys – A. ir M. (taip pat įmonės darbuotojai), kurie buvo išsigandę, jie nesuprato, kas vyksta. Jiems buvo pasakyta tylėti, priešingu atveju įvyks tai, kas įvyko su juo. Prasidėjo metodiškas mušimas. Suduota daugiau nei 10 smūgių, abiejų rankų kumščiais, ne delnais. Viskas tęsėsi apie 40 min. Pirmą smūgį S. A. sudavė kairės rankos kumščiu į veido sritį. Po to jis nukrito. S. A. pasodino ant lovos, iš kur nebuvo įmanoma ištrūkti, ir tęsė mušimą. Buvo suduoti smūgiai į akių sritį, žandikaulį, į galinę galvos dalį. Buvo momentai, kai jis pridengė veidą, o jie toliau smūgiavo iš viršaus. Tada S. A. prisėdo ant jo ir keliais spaudė tęsdamas mušimą. S. P., kai jis stengdavosi atsistoti, pastumdavo, grąžindavo į ankstesnę poziciją, liepė sėdėti vietoje, niekur neiti, demonstravo, kad iš kambario neišleis. Tarp smūgių jis klausė, kodėl jie taip elgiasi. Atsakė, kad privalo S. A. sugrąžinti 3 000 EUR, kuriuos skolingas G. G. ir su kuriuo jie negali susisiekti, o jis yra G. G. pavaduotojas. Jis pasakė, kad nėra pavaduotojas, neturi pinigų ir nežino, kodėl S. A. iš jo reikalauja. Vėliau mušimas sumažėjo, prasidėjo šioks toks dialogas. Jo metu S. A. davė komandą tiems liudytojams (A. ir M.) išeiti iš kambario. Jie išėjo. Iki to laiko jam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių. Liudytojai klausė S. A., nes buvo išsigandę. Pirmas 30-40 minučių viską stebėjo, buvo šalia. Po to S. A. pareikalavo atblokuoti savo telefoną. Atsisakius vėl prasidėjo smūgiai į galvos sritį, į pakaušį, į kūną, dabar jau gerai neatsimena, anksčiau atsiminė geriau. Gal jis sudavė ir delnu, bet tikrai buvo suduoti smūgiai ir kumščiu. S. A. pasakė, kad lauke stovi automobilis, kad jie dabar pakraus jį į bagažinę, išveš ir jis daugiau niekada negalės atblokuoti telefono. Po išsakyto grasinimo, kad nužudys, jis atblokavo telefoną. Prieš tai jie dar privertė parašyti SMS žinutę G. G. ir jam paskambinti iš savo telefono. Jis neatsiliepė, parašė, kad perskambins, nes su kažkuo bendrauja. Paprastai būdavo labai sunku jam prisiskambinti. Atblokavus telefoną, jie patikrino „Paysera“. Tą dieną jis buvo gavęs atlyginimą, buvo likę apie 920 EUR. Jie pareikalavo pervesti 900 EUR S. P., nurodė sąskaitą. Anksčiau tos sąskaitos nežinojo. Neaiškino, kodėl ne į S. A. sąskaitą. Po to jam buvo pasakyta „gerai, tu pervedei 900 EUR iš G. skolos, dabar G. yra skolingas 2 100 EUR. Kai G. grąžins pinigus, mes tau sugrąžinsime tavo pinigus“. Atrodo, kad po pinigų pervedimo smūgių nebebuvo. Paskutinis smūgis suduotas iki atblokavimo. Po pinigų pervedimo jie leido sugrįžti tiems 2 vyrams. Liepė neskambinti policijai, kitaip nužudys. Jis ir nepranešė. G. G. jam perskambino kitos dienos ryte, buvo šokiruotas to, kas įvyko, sakė, kad jokios skolos nėra. G. G. pas jį atvažiavo kitos dienos 9 ryte, atvežė vaistus, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Savo civilinį ieškinį palaiko. Akinių vertė apie 350 EUR. Kai sumušė, tie akiniai buvo sulaužyti, ryte rado po sofa. Dėl sumušimo 7-10 dienų negalėjo dirbti, buvo bloga, veidas buvo sumuštas. Vaistai kainavo iki 50 EUR. Įsigijimo čekių neturi, nesistengė jų išsaugoti. 600 EUR yra negrąžintos nusikalstamos veikos padarymo metu pasisavintos lėšos. Nors buvo pervesta 900 EUR, tyrimo eigoje S. P. grąžino tik 300 EUR. Patyrė ir dvasinius išgyvenimus – jis nuoširdžiai stengėsi pritraukti (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kurie buvo nukentėję sunkioje situacijoje, norėjo padėti tiems žmonėms, o paskui G. G. pasakė, kad S. A. šią paslaugą prieš darbuotojus prisiimdavo sau. Prieš jį smurtauta matant dar dviem (duomenys neskelbtini), jam buvo labai gėda, kad jie taip elgiamasi jo tautiečių akivaizdoje. Mano, kad to nenusipelnė. Jam svarbu, kad jie grąžintų pinigus ir atsiprašytų, kad žmonės sužinotų tiesą, kad jis niekada neėmė jokių pinigų už įdarbinimą. Jam tai sunki trauma, iki šiol lankosi pas psichologą, jau 2,5 metų negali ramiai miegoti, per pusmetį po šio įvykio prasidėjo cukrinis diabetas ir kitos sveikatos problemos, sunku bendrauti su draugais, nes nenustatyta tiesa. Reikalaujama 6 000 EUR žalos suma yra bendra, padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad tyrimo eigoje S. A. siūlė susitarti taikiai, bet jo sąlyga buvo visų pinigų grąžinimas, kad atsiprašytų ir važiuotų į savo šalį ginti Ukrainos nuo agresoriaus. S. A. pažadėjo vakare grąžinti pinigus, bet negrąžino, galiausiai abu kaltinamieji išvyko iš Lietuvos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 3 d. A. K. davė analogiškus parodymus. Apie kaltinamųjų apsilankymą parodė, kad su S. A., nieko neįtardamas, pasisveikino ir iš karto gavo daug smūgių į galvos sritį. Jis bandė klausti kas nutiko ir iš karto gaudavo smūgį į galvą. Besigindamas sužinojo, kad įmonės direktorius S. A. skolingas 3 000 EUR, o kadangi jis yra įgavęs G. G. pasitikėjimą, nusprendė, kad jis gali jam atiduoti skolą. Jis apie jokias G. G. ir S. A. skolas ar susitarimus nieko nežinojo. Tą nurodė ir S. A., tačiau jo atsakymas nepatiko, todėl jis toliau mušė, smūgiuodamas į galvos sritį. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų sudavė, mažiausiai 15. Dabar jam skauda ir nugarą, todėl mano, kad mušė ir į nugarą. Tuo metu juto stiprų fizinį skausmą, jaučia jį ir dabar. Kol S. A. mušė, S. P. buvo kambaryje ir žiūrėjo. Atrodė buvo pasirengęs taip pat trenkti. Tada S. A., grasindamas jam trenki dar ir dar, pareikalavo atiduoti visus jo turimus pinigus. Jis pasakė, kad grynųjų neturi, tada pareikalavo pervesti jo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) turimus pinigus, t. y. 900 EUR. Kadangi jis labai bijojo, sutiko pervesti, jeigu S. A. jo daugiau nemuš. Tada S. P. nurodė, kad pinigus gali pervesti per „Paysera“ į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini), tą ir padarė. Tada S. A. pasakė, kad dabar liko 2 100 EUR skolos. Jeigu G. 2022 m. kovo 3 d. perves jiems 3 000 EUR, tada savo 900 EUR. Taip pat jie nurodė, kad jeigu jis kažkam pasakys apie šį konfliktą jį įdės ir bagažinę ir išveš, kad dabar vis dar „devyniasdešimtieji“ ir su juo darys ką norės (3 t., b. l. 58-59). 2022 m. balandžio 7 d. papildomai apklaustas A. K. pakartojo tas pačias aplinkybes, papildomai nurodė, kad kambaryje kartu su juo ir kaltinamaisiais dar buvo A. Č. (A. C.) ir M. P. (M. P.). S. P. jiems pasakė atsisėsti ir ramiai sėdėti. Tada jam stovinčiam S. A. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę veido pusę, nuo minėto smūgio jis nukrito ant lovos. Po to S. A. jam dar sudavė į kairę veido ir galvos pusę apie 5-7 smūgius tai kumščiu, tai delnu, smūgių neskaičiavo ir nepamena. Bandė klausti S. A., kas nutiko, bet jis toliau smūgiavo. S. A. pradėjo sakyti, kad jo (nukentėjusiojo) ir G. G. santykiai geri, todėl jis turi sumokėti G. G. 3 000 EUR skolą S. A., kad jie su G. G. negali susisiekti. Jis apie jokias G. G. skolas S. A. nežinojo ir nežino, jis pats jokių pinigų nei S. A., nei S. P. nėra skolingas. Sakė tai S. A.. Dengėsi veidą, prigulė ant lovos, o S. A. dešiniu kumščiu sudavė dar apie 2-3 smūgius į galvos kairę pusę, tiksliai kiek smūgių buvo pasakyti negali, nepamena. Tada S. A. keliu atsistojo jam ant kairio peties ir spaudė, tuo pat metu mušė tai delnu, tai kumščiu į kairę kūno pusę. Viso sudavė apie 3 smūgius į kairę kūno pusę. Mušė jį tik S. A., taip pat jis grasino, kad jeigu neatiduos pinigų už G. G., jis įdės jį į automobilio bagažinę ir išveš. Jam labai skaudėjo ir buvo labai baisu dėl savo gyvybės ir sveikatos. Kažkokiu momentu S. A. pasakė A. Č. ir M. P. išeiti iš kambario ir jie išėjo, bet po grįžo. S. A. grasindamas reikalavo atiduoti jam visus jo turimus pinigus. Po to S. A. pasakė atblokuoti telefoną, o nesutikus, jam sudavė delnu vieną smūgį į kairę galvos pusę, tada jis atblokavo savo telefoną. Tuo metu S. P. pradėjo rašyti iš jo telefono SMS žinutes G. G.. Po to S. A. su S. P. pasakė atblokuoti savo „Paysera“ sąskaita, o nesutikus, S. A. jam vėl dešiniu delnu sudavė vieną smūgį į kairę galvos pusę. Tada jis atblokavo, nes bijojo. Sąskaitoje buvo apie 940 EUR. Kaltinamieji pareikalavo į S. P. sąskaitą pervesti 900 EUR. S. P. padavė jam telefoną, padiktavo savo sąskaitą į kurią jis turi pervesti pinigus. Jis iš savo „Paysera“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 2 d., 22.47 val. pervedė į S. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) EUR 900 EUR, nors ir nebuvo nei vienam iš jų skolingas. Kiek žino iš G. G., jis irgi nieko nėra jiems skolingas. Civilinį ieškinį reikš teisme. Jam padaryta turtinė žala 900 EUR. Atleis jiems, jeigu jie grąžins pinigus ir jo atsiprašys (3 t., b. l. 63-64).

2022 m. kovo 3 d. A. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 2 d., apie 22 val., pas jį į namus atėjo S. P. ir S. A., kuris pradėjo reikalauti iš jo grąžinti G. G. skolą, prasidėjus konfliktui, rankomis sudavė mažiausiai 15 smūgių į galvos sritį ir reikalavo pervesti visus jo sąskaitoje turimus 900 EUR. Jis pakluso ir į S. A. draugo S. P. „Paysera“ sąskaitą pervedė visus savo pinigus – 900 EUR (1 t., b. l. 27-31).

Akistatos tarp įtariamojo S. A. ir nukentėjusiojo A. K. metu tarp jų parodymų esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko ( 3 t., b. l. 122-126).

Liudytojas G. G. teismo posėdyje parodė, kad MB „F.“ įsteigė gal 2021 m. Atrodo, ją nupirko jau su tokiu pavadinimu. Ofiso neturėjo. Neprisimena, ar tuo metu jau bendravo su S. A., ar jis buvo jo verslo parneris. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su S. A. buvo kalba apie įmonės įkūrimą, nes pastarasis turėjo daug pažįstamų Baltarusijoje ir siūlė juos įdarbinti, bet jis nieko neįdarbino. Negalėjo paaiškinti dėl S. A. narystės įmonėje, teigė, kad jis neinvestuodavo savo asmeninių pinigų į įmonės veiklą. Dėl praėjusio laiko dabar daug ko neprisimena. S. P., S. A. ir A. K. jo įmonėje „F.“ dirbo vairuotojais-kurjeriais. Darbuotojų buvo nemažai, nepamena, kaip įsidarbino. Santykiai su A. K. kaip ir su dauguma darbuotojų. Su S. A. seniai bendravo, bet po to įvykio tik kartą buvo susitikę. Su S. P. apskritai mažai bendravo. Pažįsta juos 3-4 m. Nežino, kaip jie tarpusavyje sutardavo. Buvo darbuotojų, su kuriais daugiau bendraudavo, tarp jų ir S. A., A. K. ir dar keletas, tačiau jie nebuvo kažkuo išskirtiniai. Visi darbuotojai dirbo oficialiai. Juos rasdavo internetu, buvo samdytos viena ar dvi įdarbinimo agentūros. Gali būti, kad yra įdarbinę užsieniečių ir su A. K. ar S. A. pagalba. Užsieniečių apgyvendinimas buvo jų asmeninis reikalas, įmonė tokių paslaugų neteikė. Nežino, ar darbuotojai gyveno kartu, su kuo gyveno A. K.. Atlyginimas mokėtas du kartus per mėnesį, iki 20 ir iki 5 dienos. Varijuodavo nuo 900 EUR iki 1 500-2 000 EUR. Pavedimais mokėjo jis arba buhalteris. Grynaisiais nebuvo mokama, nebent taip padengdavo išlaidas už kurą pagal vairuotojų pateiktus čekius. Programėlė siunčia užsakymą, jis įvykdomas, užsakovas apmoka įmonei už visą laikotarpį. Užsakovas kas dvi savaites atsiųsdavo pagal programėlę kiekvieno darbuotojo išdirbtą laiką ir pagal tai buvo apskaičiuojamas atlyginimas. Programėlės ataskaitas matydavo kiekvienas vairuotojas. A. K. neturėjo galimybės kitiems darbuotojams mokėti atlyginimą arba už kurą iš savo sąskaitos. Įmonės darbuotojai negalėjo prieiti prie pinigų, įmonė pinigų grynais negauna. Nežino ar A. K. turėjo kitų darbuotojų sąskaitas. Vienas iš bankų, per kurį mokėjo atlyginimą, galėjo būti „Paysera“. Įmonė turėjo dvi kuro korteles, kuriomis atsiskaitydavo vairuotojai. Ją galėjo turėti ir A. K., bet galėjo perduoti ir kitam darbuotojui, taip pat ir S. P. arba S. A., ji nebuvo priskirta konkrečiam darbuotojui. Kartais būdamas kolonėlėje papildydavo kuru ir pats, o kartais paduodavo kortelę mini vairuotojų grupei (3-4 vairuotojams, konkrečiai nepamena) ir jie pasipildydavo. Konkrečiai kam pilti kurą A. K. nėra sakęs. Negali pasakyti, kiek asmenų turėjo kortelę. Jis atskirai vairuotojams nepranešdavo pas ką kortelė, jie patys tarpusavyje susižinodavo. Vienodai pasitikėjo visais darbuotojais, kortelė visiems buvo duodama arba pasakyta, kad jeigu nėra kortelės, pilti kurą už grynus pinigus, paimti čekį, faktūrą ir pinigai bus grąžinti. Pinigus už kurą atlygindavo tik jis. Konkrečios tvarkos dėl to įmonė neturėjo. Kuro išlaidų iš atlyginimo neišskaičiuodavo. Tai būdavo įmonės kuras, buhalterija, turbūt, skaičiuodavo į sąnaudas. Atsakomybių daug nebuvo. Vairuotojai dirbdavo laisvu grafiku. Jų pačių tikslas būdavo daugiau dirbti ir uždirbti. Jų nekontroliuodavo, darbdavio pagalbos nereikėjo. Nebuvo jokių planavimų, grafikų ar maršrutų, viską daro programėlė. Galėjo būti, kad tuo metu, kai sirgo, daugumai vėlavo atlyginimai, bet nežino, kiek laiko ir ar visiems vienodai, tai buvo prieš kelis metus. Nei jis, nei įmonė S. A. nebuvo skolingi. Galėjo būti atlyginimo vėlavimas, uždelsimas, bet negali pasakyti, kiek. Nepamena, kad prieš byloje aptariamą įvykį S. P. arba S. A. būtų reikalavę iš jo pinigų (kaip įsiskolinimo, skolos ar pan.). S. A. kažkada bandė tvirtinti, kad jis (G. G.) yra jam skolingas, bet po to įvykio susitikus parodė, kad tai jis yra skolingas už KET pažeidimus. 2022 m. kovo mėn. jam paskambino A. K. ir papasakojo, kad vakare buvo atvykę S. A. ir S. P., jį sumušė, atėmė pinigus. Jis pasiūlė iškviesti policiją ir nuvažiavo pas A. K.. Matė, kad jis buvo stipriai sumuštas, ryte po to konflikto, jo veidas buvo mėlynas, ištinęs, todėl liepė išsikviesti greitąją. Nežino, kodėl jį sumušė. Sakė, kad liepė pervesti pinigus, bet nežino kodėl. Sakė vienas mušė labiau, gal S. A. labiau konfliktavo. Nežino apie S. P., S. A. ir A. K. skolas. A. K. to nepripažino ir taip viskas baigėsi. Su A. K. bendravo mašinoje, nėra buvęs pas jį namuose. Vėliau niekas iš darbuotojų nepasakojo, nekalbėjo apie tai, kas su juo atsitiko, jis pats skambino S. A. ir klausė, kas vyksta, pasakė, kad nutraukia santykius. A. K. nešiojo akinius, bet po konflikto buvo be jų. Mano, kad A. K. rytą po to įvykio paskambino jam, nes yra jo darbdavys, tuo labiau, jis ne (duomenys neskelbtini). Gal jis ir skambino iš vakaro, neatsimena. Ne visada atsiliepdavo į darbuotojų skambučius, nes būna užimtas, paskui perskambina, jeigu įmanoma. Gal ir vežė vaistų A. K., neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu G. G. davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad su S. A. įkūrė įmonę „F.“. ir S. A. turėjo daug pažįstamų Baltarusijoje, kuriuos siūlė įdarbinti, supažindino jį A. K., kuris yra labai gerai dirbantis darbuotojas. Po to, kai A. K. parašė pareiškimą, jis paskambino S. A. ir paklausė, kas vyksta. Pastarasis pasakė: ,,G. tu ne prie ko, mes su A. išsiaiškinsim, nes tai jis man skolingas“. Daugiau apie minėtą įvykį nieko nežino (3 t., b. l. 165-167).

Liudytojas M. P. (M. P.) teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius ir A. K. pažįsta iš darbo. Su nukentėjusiuoju 3-4 mėnesius kartu gyveno, maždaug nuo 2022 m. sausio mėn. Susipažino Baltarusijoje. Viename kambaryje gyveno su A. Č. ir A. K.. Už buto nuomą kiekvienas mokėjo pats už save, asmeniškai susitikdavo su buto šeimininku. Vaikinai sakė, kad S. A. padėjo su butu. Nežino, kaip už butą mokėjo A. K., jo finansinės padėties nežino. Iš jo (liudytojo) pinigų nesiskolino. Neprisimena, kad kas nors būtų skolinęsis pinigų iš A. K.. Tarpusavio santykiai iš pradžių buvo normalūs, bet paskutinį mėnesį pakankamai įtempti. Kai išsivažinėjo, daugiau nebendravo dėl asmeninių priežasčių. Skyrėsi požiūriai į gyvenimą. Įsidarbino (liudytojas) „L.“, praktiškai iš karto, kai persikėlė į (duomenys neskelbtini). S. A. atvedė jį į „L.“, bet dabar gerai įdarbinimo momento neprisimena. Įmonės vadovas buvo G. G.. Neprisimena, ar buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje būtų nurodytos darbinės funkcijos, bet buvo paaiškinta, ką reikės daryti. Atlyginimą mokėjo G. G., nepamena, kokiu būdu. Atrodo, kad grynais pinigais atlyginimo negaudavo, pervesdavo į kortelę. Atlyginimas visą laiką labai stipriai vėluodavo, reikėdavo pastoviai skambinti, rašyti, prašinėti. S. A. ir jis dirbo vairuotojais. S. A. jį apmokė, supažindino su darbu, bet atlyginimo nemokėjo. A. K. iš pradžių buvo vairuotojas, o paskui kilo aukščiau, turėjo kortelę, buvo vyresnis pagal pareigas. Paskutiniais darbo ir gyvenimo kartu mėnesiais A. K. pildydavo kuru mašinas, kalbėjosi su G. G., perduodavo nuo jo informaciją. Negali pasakyti konkretaus mėnesio, kada taip buvo. Kad pasikeitė A. K. pareigos, pajautė iš pasikeitusio elgesio. Jis pradėjo skambinti G. G., tartis dėl kuro pildymo. A. K. nėra jam mokėjęs atlyginimo. A. K. ieškojo žmonių, kažkaip įdarbindavo juos firmoje. Nežino, kiek laiko nukentėjusysis dirbo toje įmonėje, jam (liudytojui) atėjus, jis jau dirbo. Įmonėje vairuotojų buvo nelabai daug, gal apie 10 žmonių. Kai įsidabino, G. G. ilgai nebuvo. A. K. turėjo kortelę, skirtą pildyti automobilius kuru. Parašydavo į grupę, kada atvykti pasipildyti. Jo automobilį jis pildė daug kartų, kartą per tris dienas, nes nuolat važinėdavo. Atrodo, kad iki A. K. tai darė S. A.. Negali pasakyti, kuris iš jų daugiau kartų pildė kuru. Mano, kad kuro kortelę A. K. davė G. G.. Neprisimena, ar jis apie tai informavo kitus darbuotojus. Nežino, kaip jie kartu tarpusavyje bendraudavo, nes visi kartu susitikdavo tik degalinėse. Jų santykiai atrodė normalūs. Su kaltinamaisiais nukentėjusiojo santykiai buvo darbiniai. S. P. jis (liudytojas) labai mažai pažįsta, todėl apie jį nieko negali pasakyti, o su S. A. tekdavo dažniau bendrauti, jis dažnai lankydavosi jų namuose. Ar S. P. yra buvęs, neprisimena. Neprisimena, kad A. K. būtų konfliktavęs su S. A.. Nežino, kur gyveno kaltinamasis. Namuose vykusio konflikto nematė, prisimena tik pasekmes. Ryte buvo atvykusi policija, greitoji. Neprisimena, ar iš vakaro nukentėjusysis buvo blaivas. Vakare dirbo iki vėlumos, neprisimena, kada grįžo namo. Grįžęs bendravo telefonu su žmona, gamino valgyti ir ėjo miegoti. Buvo įprastas vakaras, nepamena, ką veikė. A. K. buvo namuose. Ryte pastebėjo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, matė kraujosruvas ant veido. Iš vakaro to nepastebėjo. Negali pasakyti, ar buvo atėję S. P. ir S. A.. Atrodo, kad A. K. nesakė, kodėl buvo atvykusi policija. Paskutiniu metu su juo bendraudavo tik darbe, o namuose nebendraudavo dėl asmeninio konflikto, nebuvo draugiškų santykių. Negali pasakyti, kada tie santykiai nutrūko. Tuo metu A. K. jau pildydavo kuru automobilius. Atlyginimas visada vėluodavo. Po to įvykio sumokėjo atlyginimą. Pinigus gavo į kortelę. Kas sumokėjo, nežino, atrodo įmonė. Neprisimena, kiek laiko matėsi sužalojimas ant A. K.. Atrodo, kad iš karto po tos traumos išsikėlė. A. K. iki aptariamo įvykio mėgino duoti privalomus nurodymus, kažkuriuo metu pradėjo vaizduoti didelį vadovą, bet jo pareigų nežino, tai jo nedomino. Bendrame darbuotojų „chate“ A. K. rašydavo komentarus dėl atliekamo darbo. Neprisimena, ar S. A. rašydavo į „chatą“, atrodo jis jame buvo. G. G. nebuvo. Tas „chatas“ yra „Telegram“. Pastabas, kurias dėl darbo davė A. K., matė ir kiti darbuotojai. Jos buvo skirtos visiems. Jo (liudytojo) darbo užduotys matėsi programėlėje, neįmanoma nurodyti, kaip atlikti tokį darbą. Kai A. K. pradėjo pilti kurą, į jį kreipdavosi dėl finansinių reikalų, kad sužinotų, kur pinigai, kada bus gaunami. Jis buvo lyg ir neoficialus G. G. pavaduotojas. Žino, kad jie dažnai bendraudavo. Iki tol tokiais klausimais dažniau skambindavo G. G.. Vėliau teigė, kad pats (liudytojas) su G. G. apskritai nebendravo, o kol dar santykiai buvo normalūs, A. K. sakydavo, jog skambino G. G., todėl žino, kad jie bendraudavo. Apie tai, kad negaudavo atlyginimo, kalbėjosi su S. A.. Nežinojo, kad įmonė buvo skolinga S. A., bet su G. G. visi turėjo problemų. Vaikinai, pasakojo, kad kai G. G. sirgo, S. A. labai padėjo, davė pinigų. Su juo jau ilgą laiką nėra bendravę, po išėjimo iš darbo susiskambino kelis kartus, bet apie jo ir A. K. konfliktus nekalbėjo. Jam niekas niekada negrasino dėl įvykio, kai buvo kviesta policija. Atrodo, kad A. K. visada nešiojo akinius, o kaip buvo po įvykio – neprisimena. Nežino, ar jis po to gydėsi, dėl to nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad jokių sumušimų ant A. K. nematė, jokio triukšmo, kol buvo virtuvėje ir kalbėjo su žmona, negirdėjo. Ar grįžus kambaryje buvo A. Č., nepamena. Tikrai nematė, kad tą vakarą kas nors muštų A. K., jokio triukšmo negirdėjo, nukentėjusysis nesiskundė, jokių pašalinių žmonių kambaryje ir name nematė (3 t., b. l. 157-159).

Liudytojas A. Č. (A. Č.) teismo posėdyje parodė, kad ketinamuosius pažįsta, kartu dirbo įmonėje „L.“ kurjeriais. Šiuo metu toje įmonėje nedirba nuo 2022 m. vasario mėnesio. Joje dirbo apie 3 mėnesius. Rašytinės darbo sutarties nepasirašė, vis žadėjo rytoj. Su kitais darbuotojais, kuriuos pažinojo, darbo sutartys taip pat nebuvo sudarytos. S. A., S. P. ir A. K. dirbo kurjeriais. Dirbti pakvietė A. K., sakė, kad yra darbas, kad moka neblogus pinigus. Tada susipažino su G. G. ir S. A.. Su pastaruoju daugiau ir bendravo, jis padėjo surasti butą ir pirmą mėnesį sumokėjo, nes buvo sunkus laikas, paskui mokėjo jie patys, pinigus S. A. jis grąžino. Su A. K. susipažino, kai išvažiavo iš Baltarusijos. Jis atrodė padorus žmogus, bet paskui pasirodė, kad nelabai ir nustojo su juo bendrauti. Pranešimą apie užsakymą atsiųsdavo į „L.“ platformą, kur turėjo paskyrą. Atlygis už vieną dieną taip pat buvo fiksuojamas programėlėje. Paskyroje oficialiai matydavosi 140 ar 120 eurų, o jis turėdavo gauti 70 EUR .Pagal sutartį 40 ar 50 procentų paimdavo sau G. G.. Tai buvo žodinis susitarimas. G. G. pinigus pervesdavo „L.“, o jis paskui paskirstydavo. G. G. buvo direktorius, jis viską darė „juodai“, mokėjo pinigus dalimis, buvo atvejų, kai sumokėjo tik pasakius, kad skųsis Darbo inspekcijai. Pinigus gaudavo pavedimu ir grynais. Kartais atlyginimą mokėdavo G. G., kartais A. K., kai buvo sunku susitikti su G. G.. Grynais į rankas sumokėdavo namuose, nes kartu gyveno. Dar gyveno M.. Iš A. K. ne visą atlyginimą yra gavęs, bet dalimis, įvairiai būdavo. Tiksliai nepamena, kiek kartų jis yra taip sumokėjęs, nes tai buvo jau beveik prieš tris metus. Gal kokį mėnesį mokėjo, tiksliai nepamena. Jis (liudytojas) toje įmonėje ne taip ilgai dirbo. Ne visuomet A. K. jam atlyginimą mokėjo. Pradėjo mokėti, kai tapo atsakingu už transportą. Mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų neturi. Jie niekur nepasirašydavo, kad gaudavo pinigus. Nežino, iš kur A. K. imdavo pinigus mokėti grynais. Greičiausiai G. G. jam duodavo. Tiksliai nežino, ar jam pervesdavo. Iš A. K. yra gavęs tik grynais. Tai buvo iki jo išėjimo iš tos darbovietės 1-3 mėn. Atlyginimą į banko kortelę pervesdavo G. G.. Mokėjo ne kartą per mėnesį, sakydavo, kad nėra pinigų, gali sumokėti po 100-200 EUR. Neprisimena, ar G. G. darbuotojus informavo, kas pils kurą. Jis su darbuotojais nelabai bendravo, telefonu neatsiliepdavo, tik kartais. Darbuotojai turėdavo susirašinėjimą „Telegrame“, prie jo buvo prisijungę M., A. K. ir kiti, kurių tik pora pažinojo, 8-10 žmonių. S. A. ten nebuvo, nes jis nesinaudoja „Telegramu“. Nebuvo tokio susirašinėjimo, kuriame dalyvautų ir S. P., ir S. A.. A. K. rašė „informacija nuo direktoriaus“, kam įpils kuro, kad (atlyginimą) išmokės per savaitę. Jis perduodavo visą informaciją nuo direktoriaus, todėl laikė jį „bosu“. Iš pradžių porą savaičių ar kiek ilgiau kurą pylė S. A., o paskui A. K.. Būdavo, kad G. G. kažkur dingdavo, tada nebūdavo pinigų kurui. Todėl greitai jie ir išėjo, nes tai ne darbas. Kai jau tapo aišku, kad A. K. atsakingas už kurą, rašydavo į susirašinėjimą. Dienos pabaigoje jis surinkdavo žmones ir papildydavo jų automobilius kuru, gal kartą per 2-3 dienas, įvairiose degalinėse. Jo atlyginimas buvo nedidelis, 800 – 1 000 eurų. Negali tiksliai pasakyti, kiek gaudavo grynais, nes jau trys metai praėjo. Žino, kad A. K. mokėjo grynais M., o kitiems, ar mokėjo, nežino. Nežino, ar A. K. mokėjo S. P., S. A., bet sistema buvo vienoda visiems. Iš pradžių S. A. buvo viršininkas, o paskui visą laiką A. K.. S. A. kartais užeidavo pas juos į svečius, paklausdavo, kaip įsikūrė. Su S. P. vėliau susipažino, nėra matęs jo savo namuose. Jam mažai kas žinoma apie A. K. ir S. A. konfliktą. Atsimena, kad pas A. K. buvo atvažiavusi policija. Jis (liudytojas) su M. ryte išėjo parūkyti, nusileido į apačią. Atvažiavo policija, paklausė, kur A., jie parodė. Atsibudus, A. K. lyg gulėjo lovoje, miegojo. Tos dienos išvakarėse jis (liudytojas) buvo su savo mergina. Grįžo vėlai vakare ir nuėjo miegoti. Tai buvo jau prieš 3 metus, gerai neatsimena, kada tiksliai grįžo, buvo tamsu. M. į kambarį atėjo vėliau, po 15-20 minučių. Su A. K. tuo metu jis (liudytojas) nebendravo, nežino, ką jis darė, ten apšvietimas prastas. Nematė, kas ir kaip mušė A. K.. Ryte jis pradėjo kažką rodyti, kad jam skauda, tiksliai nepamena, (liudytojas) nesigilino, nes ketino išsikelti. Matė kažką ant jo veido, bet pirštu jis nerodė. Jis nesidomėjo, kas nutiko. Ryte G. G. nebuvo atvažiavęs. Įmonė buvo visiems skolinga, visi tuo skundėsi, mano, kad daug kam nemokėjo. S. A. kažką sakė apie įsiskolinimą, bet nesakė, kad kažkaip spręs tas problemas. Darbuotojai kolektyviai darė spaudimą, kad G. G. sumokėtų, nėjo į darbą. Įmonės S. A. tikrai nefinansavo, bet jiems padėjo. Neprisimena, kokios tai buvo sumos. Tarp S. A. ir A. K. pradžioje buvo geri santykiai, ėjo kartu į pirtį. Jis padėjo ir A. K., o kas paskui atsitiko, nežino. A. K. ir S. P. santykių nežino, nes daugiau bendravo su S. A.. Iš jo (liudytojo) S. P. niekada nenorėjo pasiskolinti pinigų. Nežino, ar bandė pasiskolinti iš kitų įmonės darbuotojų. Su nukentėjusiuoju nebendravo, nes buvo spėjimai, kad A. K. kviesdavo (duomenys neskelbtini) dirbti, nors žinojo, kad ten juos apgaus, kad G. G. negali mokėti pinigų. Visi galvojo, kad jis kartu su G. G. sugalvojo tokią sistemą, kad jis atveda žmones, jie juos apgauna ir taip uždirba pinigus. Jis rinko apie juos (liudytojus) melagingus duomenis, jis sakė, kad jie KGB, FSB bendradarbiai. Nematė reikalo bendrauti su žmonėmis, kurie užsiima keistais dalykais. Neprisimena, ką veikė vasario 22 d. rytą, neprisimena, kad konfliktuotų su A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad vakare grįžęs į kambarį jokių pašalinių žmonių nebuvo, niekas su nieko nesimušė, A. K. nesiskundė, tiesiog gulėjo ir jie praktiškai nekalbėjo (3 t., b. l. 161-163).

A. K. pateikė duomenis, patvirtinančius 2023 m. kovo 2 d. 22.47 atliktą 900 EUR pavedimą iš jam priklausančios „Paysera“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (3 t., 65-68).

2022 m. kovo 3 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateikė: skaitmenines telefono ekrano nuotraukas, patvirtinančias jo susirašinėjimą su G. G. ir pervedimą į S. P. prikalusančią banko sąskaitą (3 t., b. l. 76-85).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. K. pateikė savo banko sąskaitų išrašus (7 t., b. l. 159-210), taip pat buvo gauti S. P. ir S. A. banko sąskaitų išrašai, saugomi kompaktiniuose diskuose prie 8 tomo viršelio.

2022 m. kovo 3 d. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės E25 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad A. K. į gydymo įstaigą atvyko 2022 m. kovo 3 d. 9.21 val. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimu. Jam nustatytas sukrėtimas S06.00. Traumos data 2022 m. kovo 2 d., apie 22 val., teigė, kad namuose sumušė bendradarbis, konflikto metu. Spardė kojomis. Jaučia galvos svaigimą, sukimąsi, galvos skausmą. Skirti analgetikai esant skausmui, sumuštos vietos šaldymas, tausojantis rėžimas, ramybė (3 t., b. l. 86).

2022 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. G713/2022(01) nurodyta, kad: 1) A. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, tuoj prieš kairės ausies kaušelį, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš 5-10 dienų iki apžiūros 2022 m. kovo 8 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 2 d; 2) sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; 3) sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; 5) sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu; 6) sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja užduoties aplinkybėms. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra plačios priklausomybės, todėl tiksliau atsakyti nėra galimybės. Išvadoje taip pat pažymėta, kad apžiūros metu čiuopiant skausminga kairio skruosto sritis, dešinės plaštakos IV-o piršto palpacija, judesio metu kiek skausmingas kairysis petys (3 t., b. l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

Valstybinis kaltintojas S. P. ir S. A. veiksmus kaltinamajame akte kvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip savavaldžiavimą, tačiau perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas O. Šibkovas 2024 m. kovo 6 d. pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus į turto prievartavimą – BK 181 straipsnio 2 dalis (5 t., b. l. 139-141). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (5 t., b. l. 150-154, 6 t., b. l. 110-118).

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą. Pažymėtina, kad išoriškai panašūs tiek turto prievartavimo, tiek savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) objektyvieji požymiai. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimai tolesni veiksmai, nukreipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo, tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje nurodoma, kad paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą, būtina nustatyti, jog kaltininkas, pažeidžiant teisės įgyvendinimo tvarką reikšdamas turtines pretenzijas, šioms pretenzijoms iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Ar asmuo turėjo teisinį pagrindą reikšti pretenzijas, sprendžiama iš civilinės teisės pozicijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2017). Kartu teismų praktikoje pasisakyta, kad neleistina, jog kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Pripažįstama, kad tariamosios teisės įgyvendinimo atveju būtina nustatyti, jog kaltininkas negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-697/2018, 2K-215-895/2019, 2K-326-303/2019, 2K-242-719/2022). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nelygiavertis prievolei prievartinis reikalavimas perduoti turtą kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas, nes tokiu atveju reikalaujama perduoti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2004, 2K-53/2014, 2K-187-697/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. kovo 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (1 t., b. l. 89) matyti, kad 2022 m. kovo 3 d. apžiūros metu A. K. nustatyta poodinė kairės akies hematoma, viršugalvyje guzas, diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Apžiūrėjus A. K. ir įvertinus jo medicinos dokumentus 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. G713/2022(01) padaryta išvada, kad jam nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose (4x5 cm kraujosruva), tuoj prieš kairės ausies kaušelį (5x2 cm kraujosruva), apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje (4x8 cm kraujosruva), padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. kovo 2 d. iš A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 900 EUR (3 t., b. l. 66-68, 7 t., b. l. 166-168). Dėl šių aplinkybių baudžiamojoje byloje ginčo nėra.

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme iš paciento A. K. žodžių nurodyta, jog namuose sumušė bendradarbis, konflikto metu. Spardė kojomis. 2022 m. kovo 3 d. A. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 2 d., apie 22 val., pas jį į namus atėjo S. P. ir S. A., kuris pradėjo reikalauti iš jo grąžinti G. G. skolą, prasidėjus konfliktui, rankomis sudavė mažiausiai 15 smūgių į galvos sritį ir reikalavo pervesti visus jo sąskaitoje turimus 900 EUR. Jis pakluso ir į S. A. draugo S. P. „Paysera“ sąskaitą pervedė visus savo pinigus - 900 EUR (1 t. b. l. 32). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2022 m. kovo 2 d., apie 22 val., pas jį į namus atėjo S. P. ir S. A., kuris nieko neaiškinęs iš karto sudavė daug smūgių į galvos sritį. Eigoje sužinojo apie įmonės direktoriaus 3 000 EUR skolą S. A., kuris nusprendė, kad jis (A. K.) gali ją atiduoti. Sakant, kad nieko apie skolą nežino, mušė toliau į galvos sritį, sudavė mažiausiai 15 kartų. S. A. pareikalavo atiduoti visus turimus pinigus, o pasakius, kad grynųjų neturi, pareikalavo pervesti visus sąskaitoje turimus pinigus. Norėdamas, kad daugiau nemuštų, sutiko pervesti. Tada S. A. pasakė, kad liko 2 100 EUR skolos ir jei G. G. jiems perves 3 000 EUR, jis atgaus savo 900 EUR. S. P. visą laiką stovėjo ir žiūrėjo (1 t., b. l. 75-77). Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. K. davė analogiškus parodymus, patikslino smūgių sudavimo aplinkybes ir kiekį. Nurodė, kad pirmus 5-7 smūgius S. A. sudavė jam stovint, tai kumščiu, tai delnu. Mušant dengėsi veidą ir prigulė ant lovos. Tuomet S. A. dešiniu kumščiu sudavė dar 2-3 smūgius į galvos kairę pusę, tikslaus smūgių kiekio neprisimena. Po to S. A. keliu prispaudė jo kairį petį, o ranka – nepamena delnu ar kumščiu, sudavė apie 3 smūgius į kairę kūno pusę. Nesutikus atblokuoti telefoną, sudavė delnu vieną smūgį į kairę galvos pusę. Po to, nesutikus atblokuoti savo Paysera sąskaitos, sudavė dešiniu delnu į kairę galvos pusę (1 t., b. l. 81-85). Duodamas parodymus teismo posėdyje A. K. parodė, kad 2022 m. kovo 2 d., apie 22.02 val., grįžo namo, kur jo jau laukė S. A. ir S. P., kurio beveik nepažinojo ir nebendravo, dėl susitikimo su jais nesitarė. Vos susitikus, S. A. iš karto sudavė smūgius ir nustūmė ant lovos. S. P. atsisėdo ant kėdės prie durų saugoti išėjimą, vėliau neleido pakilti nuo lovos. Jam buvo suduota daugiau, nei 15 smūgių. Pirmas smūgis buvo kumščiu kaire ranka į veidą, o paskui abiem rankomis. Mušė kumščiais ir delnais, apie 40 min. Sėdėdamas ant lovos neturėjo kur ištrūkti, o mušimas tęsėsi. Smūgiai buvo suduoti į akių sritį, žandikaulį, galinę galvos dalį, buvo momentai, kai jis dengėsi veidą, tada smūgiavo iš viršaus. Tada S. A. prispaudė jį keliais ir tęsė mušimą. Mušimo metu A. K. išsiaiškino, kad G. G. skolingas S. A. ir jis (nukentėjusysis), kaip direktoriaus pavaduotojas, privalo grąžinti 3 000 EUR, nes S. A. negali susisiekti su G. G.. A. K. nurodė, kad nėra pavaduotojas, bet vis viena reikalavo pinigų, liepė atblokuoti telefoną, atsisakius tai padaryti, vėl mušė į galvos sritį, tikslios vietos nepamena. Atblokavus jo telefoną sąskaitoje kaltinamieji pamatė virš 900 EUR ir liepė pervesti į S. P. sąskaitą. Tai atlikus, pasakė, kad dabar G. G. skolingas 2 100 EUR, kai grąžins pinigus, grąžins ir jam. Paskutinis smūgis buvo suduotas iki telefono atblokavimo. Taigi iš aptartų nukentėjusiojo parodymų ir paaiškinimų seka, jog pas jį į namus kaltinamieji atvyko be išankstinio susitarimo ir iš esmės iš karto pradėjo jį mušti. Ko atvyko pasakė tik po pirmųjų smūgių, smurtaudami privertė į S. P. sąskaitą pervesti visus A. K. piigus. Esminėse savo parodymų ir paaiškinimų aplinkybėse S. K. išliko nuoseklus viso proceso metu, jo parodymai iš dalies atitinka ir kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, todėl teismas neįžvelgia pagrindo jais abejoti.

Priešingai, nei nukentėjusysis, kaltinamieji duodami parodymus apie nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad pas A. K. vyko S. P. prašymu, nes šis nežinojo, kur nukentėjusysis gyvena, bet buvo susitaręs, kad A. K. paskolins jam 1 000 EUR. Nuvykus, S. P. su A. K. susitarė dėl paskolos, pastarasis pats pervedė S. P. pinigus ir jie išėjo. Išeinant jis užsiliko pas A. K. ir įvykusio konflikto metu jį pastūmęs išėjo. Jo nemušė ir pinigų nereikalavo (1 t., b. l. 191-192). Papildomos apklausos metu S. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta, viskas vyko, kaip nurodyta įtarime, tačiau parodymus duoti atsisakė (2 t. b. l. 117-120). Apklausiamas teismo posėdyje S. A. teigė pripažįstantis smurto vartojimo faktą, bet vis viena siekė sumenkinti savo veiksmų pavojingumą. Pripažino, kad pamatęs pas A. K. sąskaitoje pinigus supyko, nes jis įmonės atlyginimų pinigus pasiliko savo poreikiams, bei sudavė jam delnu keletą kartų, neturėjo tikslo jo sužaloti. Pripažino kaltinimo faktinę aplinkybę, kad A. K. nukritus ant lovos, sudavė ne mažiau 5 smūgių ranka į kairę galvos ir veido pusę, kad buvo prispaudęs keliu kairį petį ir tuo pačiu sudavė ranka ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę. Vis tik pabrėžė, kad mušė tik delnu, ne kumščiais. Patvirtino, kad, kai atėjo pas A. K., jis nebuvo sužalotas. S. A. teigė, kad pas nukentėjusįjį važiavo aiškintis dėl darbuotojams neišmokėtų atlyginimų, pripažino, kad reikalavo parodyti savo sąskaitą, o joje pamatęs 900 EUR, pareikalavo atsiskaityti su S. P. ir prašė, kad jis su G. G. grąžintų skolą iš įmonės. Apie G. G. skolą pasakė tik todėl, kad norėjo apie ją priminti, jei A. K. „ir toliau turės kokių nors reikalų su juo“. Jo tikslas buvo, kad žmonėms būtų sumokėta, jam pačiam tie pinigai nebuvo reikalingi. Taigi, iš čia seka, kad S. A. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prieštarauja pats sau, išsiskiria tiek atvykimo pas A. K. tikslas, tiek ir atlikti fiziniai veiksmai.

Kaltinamasis S. P. vėl kitaip nupasakojo įvykių seką, analogiškai, kaip ir S. A., jis ne karta prieštaravo pats sau ir kitiems bylos įrodymams, vis tik, tam tikru metu S. P. duoti parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl ta S. P. parodymų dalimi teismas įžvelgia pagrindą tikėti. S. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 10 d. parodė, kad 2022 m. kovo 2 d. su S. A. nuvažiavo pas A. K. ir bendravo apie pinigus. Nukentėjusysis buvo jam skolingas 400 EUR už darbą ir dar reikėjo pasiskolinti 500 EUR brolio gydymui. A. K. nesutiko nei grąžinti pinigų, nei paskolinti. S. A. iš nukentėjusiojo reikalavo grąžinti 3 000 EUR, bet už ką – nežino. A. K. atsisakius grąžinti pinigus, S. A. sudavė kelis smūgius į veidą ir įvairias kūno vietas. Po sumušimo A. K. pasakius, kad neturi pinigų, S. A. reikalavo atblokuoti telefoną, o atsisakius sudavė delnu į kairę galvos pusę. Tada A. K. atblokavo telefoną ir pervedė į jo nurodytą sąskaitą 900 EUR (4 t., b. l. 125-129). Šiuos parodymus S. P. patvirtino vėliau sekusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad neturi kuo papildyti (5 t., b. l. 38-39). 2023 m. liepos 11 d. S. P. pateikė prašymą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, patvirtindamas kaip teisingas visas jam ir S. A. pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes (4 t., b. l. 195). Apklausiamas teisme S. P. parodymus keitė net kelis kartus. 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. kovo 2 d. pas A. K. į namus atvažiavo paprašyti paskolinti pinigų, S. A. pats pasisiūlė važiuoti kartu, nežino kodėl, gal jam buvo nuobodu. Dėl susitikimo buvo susitarę prieš 3 dienas kolonėlėje, kur A. K. pildė jo automobilį. Nukentėjusysis jam nurodė susitikimo laiką bei namų adresą. Atvykus į namus, A. K. sutiko paskolinti, bet pasakė, kad neturi grynų ir paklausė, ar tiktų pavedimas iš sąskaitos. Sutikus, A. K. atblokavo savo telefoną ir pats geranoriškai pervedė 900 EUR. Iš jų 400 EUR buvo uždirbti, o 500 EUR paskolinti. Po to jis padėkojo ir visi pradėjo bendrauti. Tarp A. K. ir S. A. prasidėjo žodinis konfliktas, jie pradėjo stumdytis. Veiksmų, kaip nurodyta kaltinime, jis nematė. Smūgio į galvą nematė. Po to jie su S. A. išvažiavo. Girdėjo S. A. pokalbį su A. K. apie 2 500-3 500 EUR skolą, bet kieno ji buvo – nežino. Atėjęs, nematė, kad A. K. būtų buvęs sužalotas. Perskaičius kaltinamajam jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, S. P. nurodė, kad jie teisingi ir apklausiamas teisme galėjo pamiršti ar kitaip vertinti. Patvirtino, kad S. A. reikalavo iš A. K. 3 000 EUR, sakė „kada bus pinigai, kada atiduosite pinigus“. Teigė, kad konkrečius atliktus veiksmus geriau prisiminė 2023 m. liepos 10 d. apklausos metu, apklausiamas teisme nebeprisimena. Kai A. K. atsisakė jam duoti pinigus, daugiau jo nebeprašė, o S. A. pradėjo kalbėti apie kažkokius pinigus. Į klausimą, kodėl po S. A. smūgių pinigai buvo pervesti S. P., šis atsakė, kad tame logikos taip pat nemato, gal juo pasinaudojo (7 t. b. l. 38-46). 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdyje S. P. išreiškė norą papildyti savo parodymus, nurodydamas, kad palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teigė, kad po trumpo pokalbio su A. K. prasidėjo muštynės, S. A. ne kartą smogė nukentėjusiajam į galvą ir į kūną, buvo 3-5 smūgiai. S. A. reikalavo iš A. K. pinigų, įvardijo kažkokią skolą. Į jo sąskaitą 900 EUR buvo pervesti po muštynių, prievarta. S. A. pasakė A. K. pervesti turimus pinigus į jo (S. P.) sąskaitą. Sąskaitoje buvo apie 900 EUR. Iki smurto A. K. nesutiko pervesti pinigų. Nukentėjusiajam nebuvo pasakyta pervesti konkrečiai 900 EUR, liepta pervesti visus turimus pinigus, daugiau 900 EUR jis neturėjo. Po įvykio jis (S. P.) tuos pinigus išsigrynino ir perdavė S. A., kuris jam nesakė, kur juos panaudos. Mano, kad G. G. buvo skolingas S. A. (7 t., b. l. 98-108). 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje S. P. pakartojo, kad visus jam pervestus 900 EUR atidavė S. A., nes taip norėjo, kad tuo metu ne A. K., o įmonė jam buvo skolinga 450 EUR (7 t., b. l. 123-133). 2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje S. P. pateikė savo brolio S. P. mirties liudijimą, teigdamas, kad iš A. K. gautus pinigus perdavė savo broliui. Ankstesniame posėdyje teismui nurodydamas, kad atidavė „S.“, turėjo omeny savo brolį, prašė vertinti tai, kaip įrodymą, patvirtinantį, jog pinigus atidavė ne S. A. (8 t., b. l. 33-40).

Nors, pasak nukentėjusiojo, įvykį matė ir kartu su juo viename kambaryje gyvenę liudytojai M. P. bei A. Č., šią aplinkybę liudytojai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamieji taip pat parodė, kad kaltinime aptariamo įvykio metu minėtų liudytojų kambaryje nebuvo. Kita vertus, M. P. bei A. Č. parodė, kad iki tol nematė ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų požymių. Tai, jog A. K. 2022 m. kovo 2 d. buvo sumuštas namuose, iš nukentėjusiojo jam papasakotų įvykio aplinkybių patvirtino ir liudytojas G. G.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė S. A. ir S. P. bei kad privertė pervesti pinigus iš savo sąskaitos į jų sąskaitą. Jis tada iškvietė A. K. policiją ir Greitąją medicinos pagalbą. G. G. taip pat pabrėžė, kad nei jis, nei jo įmonės S. A. jokių pinigų nėra skolingas. Analogiškus parodymus G. G. davė ir teismo posėdžio metu, jokių detalesnių mušimo aplinkybių liudytojas nežinojo.

Taigi, susiejus tarpusavyje sutampančius minėtų asmenų parodymus į vientisą įrodymų grandinę matyti, kad pasitvirtino faktas, jog 2022 m. kovo 2 d. vakare pas A. K. atvažiavo S. P. su S. A. ir iki tol nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Netrukus prasidėjo muštynės, reikalaudamas pinigų iš A. K., S. A. sudavė daugkartinius smūgius, daugiausia į galvos sritį, tiek stovint, tiek ir lovoje, taip pat buvo prispaudęs A. K. keliu per pečius. Vis tik, nors iš nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymų, specialisto išvados ir medicininių dokumentų galima spręsti apie nevienkartinius smūgius A. K., tačiau kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai išsiskiria dėl dalies smūgių sudavimo lokacijos, kiekio ir pobūdžio. Apklausiamas teisme ir pats nukentėjusysis nurodė mažesnį smūgių kiekį, nei ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik, tokius nukentėjusiojo parodymų neatitikimus galima paaiškinti tiek pakankamai ilgu praėjusiu laiku nuo įvykio, tiek ir jo metu buvusia stresine situacija, dėl kurios nukentėjusiajam galėjo būti objektyviai sunku įsidėmėti, o vėliau ir prisiminti visas aplinkybes. Nesant jokių kitų patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti konkretų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, lokaciją ir pobūdį, teismas vadovaujasi ta A. K. bei kaltinamųjų parodymų dalimi, kuri tarpusavyje sutampa bei atitinka kitus bylos įrodymus.

Nukentėjusysis nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti tiek kumščiu, tiek delnu. Konkrečiai kumščiu įvardijo suduotus pirmą smūgį, taip pat jam parkritus ant lovos – ne mažiau 2 kartų, abejais atvejais į kairę galvos pusę. S. A. teigė, kad smūgius sudavė tik delnu, S. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino visus kito kaltinamojo kaltinime inkriminuotus smūgius, 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdyje parodė, kad S. A. ne kartą smogė nukentėjusiajam į galvą ir į kūną, buvo 3-5 smūgiai, daugiau nieko nekonkretizavo. Vis tik, įvertinęs 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. G713/2022(01) A. K. nustatytus sužalojimus, teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, jog dalis smūgių buvo suduoti kumščiu, tai patvirtina tiek pagal susidariusias kraujosruvas konstatuoti sužalojimai – kairės akies vokuose, prieš kairės ausies kaušelio, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, tiek ir specialisto išvada, jog šie sužalojimai padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Įvertinus smūgio kumščiu ir delnu sudavimo specifiką, t. y., kad po sudavimo delnu, dėl pakankamai plačios plokštumos, mažai tikėtinas specialisto išvadoje nurodomų 4x5 cm, 5x2 cm, 4x8 cm dydžio kraujosruvų susidarymas, teismas laiko, jog visi specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius kumščiu. Tai neprieštarauja ir nukentėjusiojo parodymams apie suduotų smūgių kumščiu kiekį ir lokaciją.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. K. apžiūros metu skundėsi kairės veido ir kaklo pusės skausmais, kairio peties skausmais, po įvykio skaudėjo stuburą. Specialistui čiuopiant konstatuota, jog skausminga kairio skruosto sritis, dešinės plaštakos IV-o piršto palpacija, judesio metu skausmingas kairysis petys. Kaip matyti iš specialisto išvados, kitų sužalojimų ar skausmingų vietų nukentėjusysis nenurodė. Teismo vertinimu, nurodytos pasekmės A. K. galėjo kilti dėl kitų S. A. suduotų smūgių. A. K. tik delnu suduotus smūgius (po vieną kartą) nurodė tuomet, kai buvo reikalaujama atblokuoti telefoną ir banko sąskaitą. S. A. pripažino, kad A. K. nukritus ant lovos, sudavė ne mažiau 5 smūgių delnu į kairę galvos ir veido pusę, taip pat kad buvo prispaudęs keliu kairį petį ir tuo pačiu sudavė ranka ne mažiau 3 smūgių delnu į kairę kūno pusę. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kokiu būdu jam buvo suduoti smūgiai į kairę kūno pusė (kumščiu ar delnu), nes nematė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei sugretinus nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymus su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais bei apžiūros metu išlikusia skausmo lokacija, nesant galimybės kitaip nustatyti tikslų S. A. suduotų smūgių kiekį, lokaciją ir pobūdį, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su smūgių sudavimu tikslintinos, pasitvirtinusiomis konstatuojant S. A. kumščiu suduotą vieną smūgį A. K. į kairę veido pusę (iš karto atvykus pas jį į namus), A. K. nukritus ant lovos, kumščiu suduotus ne mažiau kaip 2 smūgius į kairę galvos ir veido pusę, kojos keliu prirėmus kairįjį A. K. petį ir jį spaudžiant ranka suduotus ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę, o reikalaujant atiduoti pinigus – 2 smūgius delnu į kairę galvos pusę. Toks faktinių aplinkybių pakeitimas (kaltinimo susiaurinimas) nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi, nes fizinio smurto panaudojimo faktas bet kuriuo atveju pasitvirtino.

Kaip minėta, nors savavaldžiavimo ir turto prievartavimo nusikaltimų objektyvieji požymiai yra panašūs, juos skiria reikalavimo pagrindas. Turto prievartavimo atveju, reikalavimas nėra susijęs su tarp šalių egzistuojančiais teisiniais santykiais, tuo tarpu savavaldžiavimo atveju turtinis reikalavimas, net ir pažeidžiant reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarką, turi tam tikrą teisinį pagrindą arba kaltininkas dėl jo sąžiningai klysta. Šiuo atveju, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė nei teisėto pagrindo kaltinamiesiems iš nukentėjusiojo reikalauti 900 EUR, nei kad jie objektyviai galėjo suklysti dėl teisės reikšti tokį reikalavimą A. K..

Nors S. A. siekė įtikinti teismą, kad pas nukentėjusįjį jis važiavo tik išsiaiškinti dėl neišmokėtų atlyginimų ir tik priminė nukentėjusiajam G. G. įmonės įsiskolinimą S. A., „paprašė“ ją grąžinti, teismo ši kaltinamojo versija visiškai neįtikina, kadangi nurodytiems tikslams pasiekti visiškai nebuvo būtina smurtauti iki pinigų pervedimo. Teismo neįtikina ir S. P. parodymai, jog pas A. K. jis vyko siekdamas pasiskolinti pinigų, tokius jo parodymus paneigia abiejų kaltinamųjų atlikti veiksmai. Tiek A. K., tiek S. P. patvirtino, kad S. A. reikalavo iš A. K. pinigų – G. G. (ar jo įmonės) skolos – 3 000 EUR, taip pat reikalavo pervesti į S. P. sąskaitą pinigus iš savo sąskaitos. Tiek A. K., tiek S. P. (ikiteisminio tyrimo metu ir 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdyje) parodė, kad nukentėjusysis pavedimą į S. P. sąskaitą atliko tik po panaudotos prievartos, be to, pervestos buvo visos jo sąskaitoje buvusios lėšos, t. y. nebuvo išankstinio tikslo skolinti tam tikrą sumą ar sumokėti, neva pradelstą darbo užmokestį S. P.. 900 EUR buvo iš esmės visi tuo metu A. K. sąskaitoje buvę pinigai. Jį privertė pervesti tiek, kiek turėjo. Kaip seka iš A. K. ir su jais sutampančių ikiteisminio tyrimo metu bei 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdyje duotų S. P. parodymų, pirmuosius smūgius nukentėjusiajam S. A. sudavė netrukus po atėjimo. A. K. net nesuprato, kodėl yra mušamas. Taigi, joks pokalbis dėl jo pareigos mokėti atlyginimus ar įmonės skolas, ar juo labiau S. P. nurodomo pasiskolinimo, nevyko. Akivaizdu, kad pas nukentėjusįjį atvykę kaltinamieji nebuvo nusiteikę konstruktyviam pokalbiui. Nors byloje nėra nustatyta, kad S. P. smurtavo prieš A. K., tačiau jis atvyko kartu su S. A. ir visą laiką buvo šalia. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, jog A. K. gyveno nedideliame kambaryje, todėl S. P. neabejotinai matė smurtinius S. A. veiksmus, jų nenutraukė ir neprieštaravo tokiam elgesiui, prasidėjusiam vos susitikus nukentėjusįjį. Neprieštaravo ir fizinio smurto lydimam S. A. reikalavimui pervesti visus savo banko sąskaitoje turimus pinigus į savo (S. P.) sąskaitą. Priešingai, viso susitikimo su A. K. metu būdamas šalia kartu su S. A. kėlė nukentėjusiajam grėsmę, padiktavo savo sąskaitos numerį, į kurią nukentėjusysis prievarta pervedė visus savo pinigus. Visa tai rodo išankstinę abiejų kaltinamųjų tyčią gauti iš nukentėjusiojo turtinę naudą, t. y. kad būtent šiuo, o ne jų deklaruojamu tikslu jie vyko pas A. K.. Net ir tuo atveju, jei vykdami kartu pas nukentėjusįjį kaltinamieji ir nebuvo detaliai aptarę savo veiksmų plano, teismas neabejoja, jog konkliudentiniais veiksmais pritardami vienas kitam, kaltinamieji veikė išvien.

Teismo įsitikinimą, jog kaltinamieji pas nukentėjusįjį vyko siekdami turtinės naudos, o ne darbo klausimais, iš S. A. parodymų galima manyti, jog pastarasis buvo vedinas ir pykčio dėl galimai perimamų pareigų, sustiprina ir kaltinamųjų parodymai dėl vykimo pas A. K. tikslo bei kartu vykimo priežasties. Kaltinamieji neretai prieštarauja ne tik patys sau, bet ir vienas kito parodymams. S. P. teigė, kad dėl susitikimo buvo susitarta su nukentėjusiuoju prieš tris dienas ir pastarasis jam pats davė savo gyvenamosios vietos adresą (pradžioje tvirtino, kad susitarė SMS žinute, vėliau, kad adresą A. K. jam užrašė ant lapelio, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nurodė, kad tuo telefonu nebesinaudoja). S. P. logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl paskolos klausimo su A. K. negalėjo aptarti iš karto, jo nurodomo pokalbio degalinėje metu, juo labiau, kad kaip vėliau pats parodė, nukentėjusysis neva atsisakė jam skolinti. Taigi, nėra logikos, kodėl nukentėjusysis negalėjo to pasakyti iš karto. A. K. tokį susitarimą kategoriškai viso proceso metu neigė. S. A. parodė, kad su S. P. važiavo, nes šis nežinojo A. K. adreso ir norėjo išsiaiškinti darbo klausimus. Vis tik, lieka neaišku, kodėl S. A. negalėjo padaryti to anksčiau ir vienas, ne nakties metu, nes, kaip pats ne kartą nurodė, jo santykis su A. K. buvo labai geras, jis jam daug padėjo. S. P. siekė įtikinti, jog vyko tikslu paskolinti pinigų Ukrainoje sergančio brolio gydymui ir būtent ten pinigus ir panaudojo (nurodė 2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje), vis tik, įvertinus pastarojo banko sąskaitos duomenis, nematyti, kad nurodyta pinigų suma per protingą laikotarpį būtų išgryninta ar kam nors pervesta. 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdžiuose S. P. tvirtino, kad visus jam pervestus 900 EUR atidavė S. A. ir nežino, kur jis pinigus panaudojo. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad S. A. S. P. perdavė bent dalį A. K. pinigų, byloje nėra. S. A. apskritai nurodė, kad jis nesusijęs su pervestais 900 EUR. Aptartas kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, kartais net savo pačių parodymams, rodo jų nenuoširdumą ir parodymų nepatikimumą bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

A. K. viso proceso metu tvirtino, kad asmeniškai nebuvo skolingas nei vienam kaltinamajam ir įmonės pinigais nedisponavo, nebuvo atsakingas nei už įmonės skolas, nei už atlyginimų darbuotojams mokėjimą. Neabejotinų tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įmonės vadovas G. G. nurodė, kad nežino, kodėl kaltinamieji reikalavo pinigų būtent iš A. K., nei įmonė, nei jis asmeniškai S. A. nebuvo skolingi. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamieji galėjo sąžiningai klysti dėl A. K. turimos reikalavimo teisės, susijusios su „F.“ veikla.

Kaltinamieji, nukentėjusysis ir teisme apklausti liudytojai parodė, kad visi dirbo vienoje bendrovėje „F.“, kurios vadovu buvo G. G.. Baudžiamojoje byloje nėra jokių šios įmonės ir darbuotojų sutarčių, nei vienas iš apklaustųjų nepatvirtino, kad tokios sutartys realiai egzistavo. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, kokias tiksliai pareigas užėmė A. K., S. A. ar kiti bendrovės darbuotojai, kokios jiems buvo priskirtos darbo funkcijos ir už ką kiekvienas jų buvo atsakingi. Teismo posėdyje apklaustas MB „F.“ vadovas G. G. parodė, kad S. P., S. A. ir A. K. jo įmonėje dirbo vairuotojais-kurjeriais. S. P., S. A. ir A. K. taip pat parodė, kad įmonėje dirbo vairuotojais, tuo tarpu S. A. teigė, kad buvo ir įmonės steigėju, papildomai kurį laiką pildydavo kuru įmonės automobilius, išmokėdavo darbuotojams dalį atlyginimo grynaisiais. VĮ Registrų centro duomenimis S. A. ir G. G. nuo 2021 m. gruodžio 17 d. buvo MB „F.“ nariai, S. A. narystė baigėsi 2022 m. sausio 31 d. (6 t., b. l. 196-197).

Teisiamajame posėdyje S. P. ir liudytojai M. P. bei A. Č. parodė, kad A. K. laikė savo viršininku, nes jis palaikydavo ryšį su G. G., perduodavo jo nurodymus, mokėdavo įmonės kortele už kurą, A. Č. ir S. P. teigė, kad mokėjo jiems atlyginimus. A. Č. nurodė, kad grynais atlyginimą nukentėjusysis mokėjo ir M. P., tačiau pastarasis tvirtino, kad iš A. K. atlyginimo nėra gavęs. S. A. parodė, kad nukentėjusysis susitaręs jam „už nugaros“ pradėjo veikti įmonėje be jo žinios, perėmė jo funkcijas (mašinų pildymą kuru, atlyginimų mokėjimą). Vis tik, iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad apklaustieji iš tiesų galėjo pagrįstai manyti, jog A. K. yra atsakingas už atlyginimų darbuotojams išmokėjimą ar juo labiau už įmonės skolas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė perdavęs bet kokį vadovavimą nukentėjusiajam, tokią aplinkybę taip pat neigė ir A. K.. Jis parodė, kad G. G. turėjo daug pretenzijų dėl darbo organizavimo, pasibaigus kurui darbuotojai negalėdavo tęsti darbo. Tada G. G. paprašė padėti jam ligos laikotarpiu, davė kortelę ir, maždaug sausio pabaigoje, vasario pradžioje jis pildė darbuotojų automobilius, taip pat ir kaltinamųjų. Darbas normalizavosi. Teisme apklausti liudytojai M. P. ir A. Č. patvirtino, jog įmonėje, būdavo kuro kortelės, kuriomis buvo mokama už jų sunaudotą kurą, ir tai atskirais laikotarpiais darė S. A. bei A. K.. Vis tik, kaip seka iš kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, šią funkciją A. K. atliko pakankamai trumpai – kaltinamųjų įvardijamu G. G. ligos laikotarpiu (keli mėnesiai po Naujųjų metų). Pats įmonės vadovas G. G. kuro kortelės perdavimo A. K. nelaikė niekuo išskirtiniu, teigė, kad ją galėjo naudoti bet kuris iš jo vairuotojų. Nurodė, kad įmonė turėjo dvi kuro korteles, kuriomis atsiskaitydavo vairuotojai. Kortelę galėjo turėti bet kuris darbuotojas, tiek A. K., tiek S. P. ar S. A..

Liudytojas M. P. parodė, kad nukentėjusysis perduodavo darbuotojams informaciją nuo G. G., vis sakydavo jiems, kad kalbėjo su G. G.. Kadangi kitiems darbuotojams su vadovu susisiekti buvo labai sudėtinga, A. K. laikė neoficialiu jo pavaduotoju. Liudytojas taip pat gana lakoniškai parodė, kad nukentėjusysis bandė duoti darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus, tačiau konkretaus pavyzdžio taip ir negalėjo nurodyti, teigė, kad bendrame darbuotojų susirašinėjime komentuodavo jų darbą „tu dirbi blogai“, „tu turi dirbti geriau“. A. Č. parodė, kad A. K. susirašinėjime rašė „informaciją nuo direktoriaus“ – kam įpils kuro, kad atlyginimą išmokės per savaitę, dėl to laikė jį vadovu. Vis tik, tokie liudytojų nurodyti nukentėjusiojo komentarai, bendravimas su vadovu ar kuro papildymas darbuotojams negali būti laikomi pakankamais išvadai dėl A. K. finansinės atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų, kad G. G. ligos laikotarpiu ar kitu metu jis būtų mokėjęs darbuotojams atlyginimą grynais ar pavedimu, ar kad įmonė ar G. G. būtų skolingi kaltinamiesiems ir tokių įsiskolinimų konkrečius dydžius.

G. G. parodė, kad atlyginimus darbuotojams pavedimais mokėjo jis arba buhalteris. Grynaisiais nebuvo mokama, nebent taip padengdavo išlaidas už kurą pagal vairuotojų pateiktus čekius. Kaip matyti iš A. K. pateiktos „Paysera“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, įmonės vardu A. K. atlyginimas mokėtas tik nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki tol visi pavedimai buvo atliekami G. G. vardu. Gautą atlyginimą A. K. persivesdavo į kitą savo „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išleisdavo savo buitiniams poreikiams (6 t., b. l. 169-198). Pastebėtina, kad nei vienoje iš paminėtų sąskaitų nematyti, kad K. K. pinigus būtų išgryninęs, kas leistų manyti, jog G. G. pervestus pinigus nukentėjusysis išmokėdavo kitiems įmonės darbuotojams. Iš aptariamų sąskaitų išrašų taip pat nematyti, kad K. K. būtų atlikęs darbo užmokesčio mokėjimo pavedimus kaltinamiesiems ar teismo posėdyje apklaustiems liudytojams M. P. ir A. Č.. Duomenų, kad A. K. būtų gavęs iš G. G. grynųjų pinigų byloje taip pat nėra, nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad būtų kažkur pasirašęs, jog gavo iš A. K. atlyginimą ar jo dalį grynaisiais. Pastebėtina ir tai, kad iš liudytojų tik A. Č. parodė, jog K. K. yra mokėjęs jam atlyginimą grynaisiais, tačiau šiuo atveju aktualu ir tai, kad tarp nukentėjusiojo ir šio liudytojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, priešingai, nei su S. A., su kuriuo jie susiskambindavo, pastarasis padėdavo finansiškai ir kvietė liudyti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl liudytojas gali būti suinteresuotas padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės duodamas jam palankius parodymus. Šiuo aspektu aktualūs ir paties S. A. parodymai teisme, kur jis nurodė, kad su nukentėjusiuoju gyvenę liudytojai (M. P. ir A. Č.) jam skambino ir skundėsi dėl nuo Naujųjų Metų neišmokėto atlyginimo iki pat 2022 m. kovo 2 d., vis tik, į teismo klausimą, kodėl jie nesikreipė į A. K., jeigu pastarasis buvo atsakingas už atlyginimų mokėjimą ir gyveno kartu su jais, S. A. nurodė, kad jie (liudytojai) „irgi nežinojo kad A. ir G. pradėjo bendradarbiavimą, ir nustebo, kai jiems tai pasakiau“. Aptariami kaltinamojo parodymai iš esmės paneigia A. Č. parodymus apie tai, kad jis gaudavo dalį atlyginimo iš nukentėjusiojo. Jokių A. Č. nurodytas aplinkybes apie atlyginimo iš A. K. gavimo byloje nėra. Kartu su juo ir nukentėjusiuoju gyvenęs kitas liudytojas – M. P. parodė, kad iš A. K. nėra gavęs atlyginimo ir jam atrodo, kad atlyginimą visada gaudavo pavedimu. S. P. 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje parodė, kad yra gavęs atlyginimą iš nukentėjusiojo, kai G. G. sirgo koronavirusu, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų taip pat neįvardijo ir byloje jų nėra. Be to, šią aplinkybę S. P. nurodė tik apklausiamas teisme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad A. K. mokėjo jam atlyginimą. Įvertinus ypatingai prieštaringus ir nenuoseklius šio kaltinamojo aprodymus viso proceso metu, teismas nurodytus S. P. parodymus vertina kritiškai ir nesant juos patvirtinančių įrodymų jais nesivadovauja. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog byloje nepasitvirtino kaltinamųjų iškelta versija, jog A. K. mokėdavo atlyginimą įmonės darbuotojams, apskritai, bylos duomenimis A. K. su kaltinamaisiais nebuvo susijęs jokiais skoliniais ar kitaip finansiškai įpareigojančiais santykiais.

Be to, kaip jau minėta, teismų praktikoje net ir konstatavus sąžiningą kaltininko klydimą dėl reikalavimo teisės turėjimo, bet kuriuo atveju nelygiavertis prievolei prievartinis reikalavimas perduoti turtą yra kvalifikuojamas kaip turto prievartavimas, nes tokiu atveju reikalaujama perduoti svetimą turtą. Šiuo atveju, nors S. A. ne kartą nurodė, kad turi užrašus dėl G. G. ar jo įmonės susidariusio įsiskolinimo, net ir sudarius tam galimybes, teismui šių įrodymų nepateikė, t. y. deklaruojama 3 000 EUR skola yra grindžiama išskirtinai paties S. A. parodymais, kurių niekas nepatvirtina. G. G. tokį įsiskolinimą neigė. Duomenų, kad 2022 m. kovo 2 d. S. P. turėjo teisę reikalauti 400 EUR neišmokėto atlyginimo, ar kad A. K. buvo įsipareigojęs S. P. paskolinti pinigų, byloje taip pat nėra, priešingai, byloje nustatyta, kad 900 EUR sumai pavedimas buvo atliktas tik todėl, kad nukentėjusiojo sąskaitoje daugiau pinigų nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai, nei inkriminuojama valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime, teismas kaltinamųjų veiksmus sieja su reikalavimu nukentėjusiajam perduoti turtą, panaudojant fizinį smurtą, kas atitinka kvalifikuoto turto prievartavimo, o ne savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtį, t. y. tokie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinų bausmių.

Įstatymų leidėjas apibūdindamas bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatė bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, 2K- 253-699/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Kadangi straipsnio sankcija nenumato minimalaus šios bausmės dydžio, taikytinos bendrosios baudžiamojo įstatymo nuostatos, t. y. BK 50 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių.

Skirdamas bausmę S. A. teismas įvertina tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo vaidmuo darant nusikaltimą buvo aktyvus, jo metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryta turtinė žala, kuri iki šiol nėra visiškai atlyginta. S. A. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuojama tik tuo atveju, kai kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę – nustatytas pasitvirtinusias kaltinimo faktines aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindo S. A. prisipažinimo laikyti visišku, kaip ir pagrindo konstatuoti jo apgailestavimą dėl savo veiksmų. Teisme S. A. neigė reikalavimą perduoti pinigus, tvirtino, kad smūgius sudavė delnu, ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepripažino ir smurtavęs prieš A. K. (nurodė jį tik pastūmęs). Po šios apklausos pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos Respublikos apie tai neinformavęs tyrimą vykdančių pareigūnų, jam buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis (2 t., b. l. (77-80). Be kita ko, tokie kaltinamojo veiksmai nėra niekaip suderinami su bendradarbiavimu nusikalstamos veikos tyrimo metu. Nors kreipdamasis į teismą S. A. nurodė, jog apgailestauja dėl savo veiksmų, vis tik, įvertinęs aptartą S. A. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo teismo posėdyje duotus parodymus, jog tai buvo „vyriškas santykių aiškinimasis“, kad iki šiol nėra atlyginęs net dalies nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, teismas šio kaltinamojo gailėjimąsi vertina kaip deklaratyvų, išsakytą siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, o ne kaip kritišką savo veiksmų vertinimą. Atskirai įvertintina ir S. A. asmenybė. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, duomenų apie teistumą užsienio valstybėse nėra (2 t., b. l. 73), baustas už administracinį nusižengimą, duomenų apie sumokėtą baudą nėra (2 t., b. l. 74-75, 4 t., b. l. 14). Nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos dirbo, vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 76). Duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, teismui abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nekilo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 181 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką S. A. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo vaidmenį darant nusikaltimą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, išdėstytus teigiamai asmenį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad jam pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, parinktinas artimesnis sankcijos minimumui – 1 metai 3 mėnesiai.

Įvertinus pakankamai ilgą praėjusį laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo ir tai, kad nėra duomenų, jog per šį laikotarpį S. A. būtų įvykdęs naujas nusikalstamas veikas, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra itin pavojingas ir pagal savo pobūdį skiriasi nuo inkriminuojamų veiksmų, tai jog asmuo teisiamas pirmą kartą, spręstina, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti realiai atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko. Atsižvelgiant į tai, tikslinga iš dalies atidėti S. A. paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 1 metų likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Teismo vertinimu, būtent toks paskirtos bausmės vykdymas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį bei teisingos bausmės paskyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui. S. A. nustatytina minimali nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, skatinantys kaltinamojo užimtumą, operatyvesnį nukentėjusiojo interesų patenkinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją ir kitus bausmės tikslus, t. y. viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. A. įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su vykimu į darbą ar gydymo įstaigą; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 3, 4 dalys, 5 dalies 5, 7 punktai, 6 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-681/2006). Atsižvelgiant į išdėstytą, į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis: Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. kovo 4 d. 14.30 val. iki 2022 m. kovo 5 d. 10.56 val. (1 diena) ir nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. (276 dienos) (1 t., b. l. 169-170, 2 t., b. l. 13-5; 2 t., b. l. 47, 7 t. 136-139) taip pat Norvegijos Karalystėje nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. (16 dienų) (8 t., b. l. 62; past. 2023 m. gruodžio 6 d. kaltinamasis perduotas Lietuvos Respublikai ir buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje), viso 293 dienas, ir laikyti, kad S. A. yra atlikęs nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kaltinamajam šiuo metu taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą su įpareigojimu nuo 21 val. iki 6 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu vykti į gydymo įstaigą ar darbovietę, bei dokumentų (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo dirbti kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (1 t., b. l. 194-197, 7 t., b. l. 136-139), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti S. A. prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio voke laikomus dokumentus (pasus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimo dirbti kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)).

Skirdamas bausmę S. P. teismas įvertina tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo vaidmuo darant nusikaltimą buvo labiau antraeilis, S. P. nors ir kėlė grėsmę nukentėjusiajam būdamas kartu su smurtavusiu S. A., tačiau nenustatyta, kad asmeniškai jam sudavė. Nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryta turtinė žala. S. P. šiai dienai yra atlyginęs dalį (300 EUR) turtinės žalos (4 t., b. l. 37-39). S. P. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu S. P. deklaruotas kaltės pripažinimas ir apgailestavimas dėl savo veiksmų buvo deklaratyvūs, išreikšti tik siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Šiame kontekste aktualu tai, jog S. P., net ir žinodamas apie pradėtą baudžiamąjį procesą, visaip bandė jo išvengti nuo 2022 m. balandžio 14 d. neatvykdamas į apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nurodydamas, kad yra užsienyje – Lenkijoje, Vokietijoje, tai kariauja Ukrainoje, tikslios gyvenamosios vietos nenurodydamas, rašytinių duomenų, kad tarnauja Ukrainos kariuomenėje nepateikdamas, galiausiai paskelbus kaltinamojo paiešką ir išdavus Europos arešto orderį, buvo sulaikytas Vokietijoje (4 t., b. l. 34-89). Pastebėtina, kad ir S. P. pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo ir inkriminuotų faktinių aplinkybių buvo itin nenuosekli, kaltinamasis siekė menkinti savo kaltę vis keisdamas parodymus, tai pripažindamas kaltinime inkriminuotas faktines aplinkybes, tai jas neigdamas. Be to, kaltinamasis siekė įtikinti teismą, jog A. K. atlygino didesnę pinigų sumą, nei tai padarė iš tikrųjų. Teismo vertinimu, nurodyti kaltinamojo veiksmai nepatvirtina jo kritiško savo veiksmų vertinimo ir rodo S. P. nenuoširdumą bei atsakomybės menkinimą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Šiuo atveju S. P. nukentėjusiajam yra atlyginęs tik trečdalį padarytos turtinės žalos ir nors teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai net ir dalis žalos atlyginimo, jei ji pagal savo dydį yra pakankamai reikšminga ir yra pagrindo tikėtis, kad likusi dalis bus atlyginta operatyviai, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis tik, S. P. baudžiamosios proceso metu teikė dokumentus (2022 m. balandžio 23 d. 10.06 val. 300 EUR ir 2022 m. gegužės 10 d. 22.40 val. 200 EUR pavedimų A. K. ekrano nuotraukas) siekdamas įtikinti apie papildomą pinigų pervedimą, kuris bylos duomenimis nebuvo įvykdytas. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, jog kaltinamasis neuždels atlyginti likusią žalos dalį ir jo pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra realios bei nuoširdžios. Atskirai įvertintina ir S. P. asmenybė. Lietuvos Respublikoje ir Ukrainos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, duomenų apie teistumą kitose užsienio valstybėse nėra (4 t., b. l. 137-138, 8 t., b. l. 57-58) baustas už 2 administracinius nusižengimus, duomenų apie sumokėtą baudą nėra (8 t., b. l. 59-61). Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška (4 t., b. l. 72), nusikalstamos veikos pa darymo metu S. P. dirbo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iš jo žodžių – Lietuvos Respublikoje nedirbo. Duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, teismui abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nekilo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 181 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką S. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo vaidmenį darant nusikaltimą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, asmenį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad jam pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, parinktinas artimas sankcijos minimumui – 1 metai.

Įvertinus pakankamai ilgą praėjusį laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo ir tai, kad nėra duomenų, jog per šį laikotarpį S. P. būtų atlikęs naujus teisei priešingus veiksmus, tai jog asmuo teisiamas pirmą kartą, spręstina, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti realiai atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko. Atsižvelgiant į tai, tikslinga iš dalies atidėti S. P. paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 1 metų likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Teismo vertinimu, būtent toks paskirtos bausmės vykdymas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį bei teisingos bausmės paskyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui. S. P. nustatytina minimali nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, skatinantys kaltinamojo užimtumą, operatyvesnį nukentėjusiojo interesų patenkinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją ir kitus bausmės tikslus, t. y. viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. P. įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su vykimu į darbą ar gydymo įstaigą; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 3, 4 dalys, 5 dalies 5, 7 punktai, 6 dalis).

Į S. P. skirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis: Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 30 d. 00.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 3 d. (35 dienos) (4 t., b. l. 168-170, 193-195) ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 29 d. (68 dienos) (4 t., b. l. 90-93), viso 103 dienos.

Kaltinamajam šiuo metu taikomas kardomąsias priemones – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (4 t., b. l. 130-132, 193-194), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Prie baudžiamosios bylos 5 tomo viršelio voke laikomus dokumentus (pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti bausmę vykdančiai įstaigai.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 1 004 EUR turtinę žalą, kurią sudaro 354 EUR už sugadintus akinius, 50 EUR vaistų įsigijimui, 600 EUR nusikalstamos veikos metu pasisavintos lėšos, ir 6 000 EUR neturtinę žalą. Taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą - fizinį ir dvasinį skausmą, sukrėtimą, neigiamą ilgalaikį psichologinį ir dvasinį diskomfortą, nerimą ir baimę. Iš karto po įvykio negalėjo ramiai užsiimti įprastomis ir suplanuotomis veiklomis, jautėsi emociškai išsekęs, sunkiai miegojo, sapnavo košmarus apie vis pasikartojantį konfliktą bei patirtą smurtą (1 t., b. l. 67-70). Teismo posėdyje A. K. papildomai nurodė, kad dėl sumušimo negalėjo 7-10 dienų dirbti, patyrė traumą, iki šiol lankosi pas psichologą, jau 2,5 metų negali ramiai miegoti, per pusmetį po šio įvykio jam prasidėjo cukrinis diabetas ir kitos sveikatos problemos, sunku bendrauti su draugais, nes nėra nustatyta tiesa, jautė gėdą prieš kartu su juo gyvenusius savo tautiečius, kadangi nusikalstami veiksmai buvo atlikti jų akivaizdoje. Jam svarbu, kad nuteistieji grąžintų pinigus, atsiprašytų, kad žmonės sužinotų tiesą apie tai, kas nutiko, ir kad jis niekada jų pinigų neėmė. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu su S. A. kalbėjo apie, kad jis atleis ir atsiims pareiškimą su sąlyga, jei kaltinamieji jo atsiprašys ir važiuos ginti savo šalį. S. A. pažadėjo vakare grąžinti pinigus, bet taip ir negrąžino, abu išvyko iš Lietuvos. Nukentėjusiojo vertinimu neturtinę žalą jis patyrė dėl bendrų abiejų kaltinamųjų veiksmų.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti ne tik realiai patirtą žalą, bet ir jos dydį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus) turi žalos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2009, 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra 354 EUR reikalavimą už sugadintus akinius ir 50 EUR už vaistus pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina, kad civiliniame ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusysis neturi nusikalstamos veikos metu sugadintų akinių įsigijimą patvirtinančių duomenų, tačiau prašomos priteisti 354 EUR išlaidos yra susijusios su naujų akinių įsigijimu bei pridedamas jų įsigijimą patvirtinantis dokumentas, vis tik, toks civilinio ieškinio priedas pačiame dokumente nenurodytas ir baudžiamojoje byloje nebuvo pateiktas. Duodamas parodymus teisme A. K. nurodė, kad akinių įsigijimo čekį ir receptą buvo pateikęs savo advokatui, vis tik, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nukentėjusįjį atstovaujantys advokatai šių dokumentų teismui nepateikė, todėl nukentėjusiojo reikalaujama 354 EUR turtinė žala už sugadintus akinius yra neįrodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apie nusikalstamos veikos metu sugadintus akinius nukentėjusysis nurodė tik 2022 m. lapkričio 18 d. pateiktame civiliniame ieškinyje, tuo tarpu iki ieškinio pateikimo įvykusiose dvejose jo apklausose (2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 7 d.) apie akinių sugadinimą neužsiminė, priešingai, nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro tik negrąžinti 600 EUR. Įvertinus pakankamai ilgą praėjusį laiką nuo apklausų iki civilinio ieškinio pareiškimo, duomenų apie ieškinyje nurodomų naujų akinių įsigijimo laiką nebuvimas, sudaro pagrindą teismui abejoti dėl šių nukentėjusiojo nurodomų nuostolių realumo, todėl šis civilinio ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, iš 2022 m. kovo 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo E025 matyti, kad esant skausmui nukentėjusiajam rekomenduota vartoti analgetikus. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, jog patyrė 50 EUR išlaidų vaistams, tačiau jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaistus jam nupirko G. G., jie kainavo „iki 50 EUR“. Nukentėjusysis nenurodė, kad atlygino G. G. išlaidas už vaistus. G. G. teismo posėdyje nebeprisiminė, ar vežė A. K. vaistus. Taigi, nesant duomenų, jog A. K. realiai patyrė vaistų įsigijimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų, šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas kaip neįrodytas.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis prarado 900 EUR, kuriuos dėl naudojamos fizinės prievartos pervedė iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vyresniosios tyrėjos K. I. 2022 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. P. 2022 m. balandžio 23 d. per WhatsApp programėlę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė ekrano nuotrauką, kur matyti, jog pervedė A. K. 300 EUR. Iš aptariamos nuotraukos matyti, kad siuntėjas „S. P. UKR“ 2022 m. balandžio 23 d. 9.06 val. pervedė 300 EUR į A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (su prierašu „nuo pirmadienio pridėsiu likusią skolą“ (4 t., b. l. 35-39). Nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino iš S. P. gavęs 300 EUR mokėjimą. Nurodyto dydžio S. P. mokėjimo pavedimas atsispindi ir baudžiamojoje byloje esančiame A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išraše (7 t., b. l. 166-167), todėl laikytinas įrodytu. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. tyrėjai teikė dar dvi pavedimų A. K. į tą pačią banko sąskaitą ekrano nuotraukas, atitinkamai 2022 m. balandžio 23 d. 10.06 val. – 300 EUR ir 2022 m. gegužės 10 d. 22.40 val. – 200 EUR sumai (4 t. b. l. 40-46, 8 t., b. l. 17-18, analogiškas mokėjimo pavedimų A. K. ekrano nuotraukas, įrodinėdamas atlygintos turtinės žalos dydį, kaltinamasis S. P. teikė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (8 t. , b. l. 29-30)), vis tik, nei A. K., nei A. P. baudžiamojoje byloje esančiose banko sąskaitose tokio dydžio pavedimai nei nurodytu metu, nei vėliau per protingą laikotarpį nefiksuoti (7 t., b. l. 159-210, S. P. banko sąskaitos išrašas kompaktiniame diske prie 8 tomo viršelio). Atsižvelgiant į tai, aptariami S. P. teikti duomenys laikytini tyčiniu teismo klaidinimu, siekiant sumažinti finansinę atsakomybę už nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą 600 EUR turtinę žalą, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, iš S. A. ir S. P. solidariai nukentėjusiojo A. K. naudai priteistina 600 EUR turtinė žala.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, kilusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šiuo atveju nukentėjusiojo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio yra įtikinami ir pagrįsti. A. K. buvo sumuštas savo paties namuose, t. y. paprastai saugia laikomoje aplinkoje, nusikalstami veiksmai buvo atlikti dviejų jo bendradarbių, kuriais iki tol jis neturėjo pagrindo nepasitikėti, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas skausmas. 2022 m. kovo 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas Nr. E025 patvirtina, kad dėl patirtų sumušimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, be to, sumušimai matėsi išoriškai, kadangi kraujosruvos buvo veido srityje (nurodytos aplinkybės užfiksuotos). Aptartos aplinkybės liudija, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis net ir pasibaigus nusikalstamiems veiksmams kurį laiką galėjo jausti stresą, nesaugumo jausmą ir kitus jo nurodomus psichologinius neigiamus išgyvenimus, taip pat fizinį skausmą ir diskomfortą dėl išvaizdos. Akivaizdu, jog dėl tokių kilusių pasekmių kuriam laikui galėjo sutrikti ir A. K. įprasto gyvenimo ritmas. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad jautė gėdą prieš kartu su juo gyvenusius savo tautiečius, nes nusikalstami veiksmai buvo atlikti jų akivaizdoje, vis tik, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai šios nukentėjusiojo versijos nepatvirtina. Kita vertus, kaltinamasis S. A. parodė, kad kalbėjo su liudytojais M. P. ir A. Č. apie tai, kad A. K. perėmė jo pareigas ir kartu su G. G. neišmokėdavo viso atlyginimo. Toks kaltinamojo pokalbis yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos aplinkybėmis, todėl galėjo diskredituoti A. K. ir nukentėjusysis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio iki šiol lankosi pas psichologą, jau 2,5 metų negali ramiai miegoti, per pusmetį po šio įvykio jam prasidėjo cukrinis diabetas ir kitos sveikatos problemos, tačiau jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (apsilankymą gydymo įstaigoje patvirtinančių dokumentų ir pan.) nepateikė, nors teismo posėdyje ir žadėjo. Todėl šie nukentėjusiojo teiginiai išlieka deklaratyvūs ir neįrodyti. Kita vertus, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, todėl reikalavimas ją priteisti yra pagrįstas.

Nusikalstama veika buvo padaryta bendrais abiejų kaltinamųjų tyčiniais ir savanaudiškais veiksmais. Nors S. P. vaidmuo buvo pasyvesnis, prieš A. K. tiesiogiai jis nesmurtavo, kita vertus visą laiką buvo šalia, pritarė S. A. atliekamiems veiksmams bei tiesiogiai prisidėjo prie nusikalstamų veiksmų nurodydamas savo banko sąskaitą, į kurią nukentėjusysis prievarta pervedė visus savo turėtus pinigus. Nors dalį padarytos turtinės žalos S. P. ikiteisminio tyrimo metu atlygino, tačiau siekė suklaidinti teismą dėl visos turtinės žalos atlyginimo, siekdamas tai paneigti nukentėjusysis teikė savo banko sąskaitų išrašus. Be to, S. P. išskirtinai dažnai keitė savo parodymus, iš esmės abu kaltinamieji siekė menkinti savo veiksmų pavojingumą, kas, teismo vertinimu, taip pat kėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus viso proceso metu. Atitinkamai abiejų kaltinamųjų veiksmai padarytos neturtinės žalos kontekste vertintini vienodai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, kilusius padarinius nukentėjusiajam, tai, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų, jog negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės, t. y. turi realią galimybę atlyginti priteistą žalą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų praktiką (panašaus pobūdžio bylose priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 EUR iki 3 000 EUR – Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-48-449/2024, 1A-110-627/2023, 1A-177-843/2023, 1A-135-387/2021, 1A-358-449/2020 ir kt.), spręstina, kad šiuo atveju teisinga kompensacija už A. K. patirtą neturtinę žalą yra 2 000 EUR. Šis suma solidariai priteistina iš abiejų kaltinamųjų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais palūkanos priteisiamos ne anksčiau nei nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, A. K. reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų priteistinos 5 % palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas O. Šibkovas pateikė papildomą civilinio ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo išlaidas, patirtas dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje. Rašte nurodyta, kad dokumentai, patvirtinantys išlaidas bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje. Teismo posėdžio metu advokatas taip pat pakartojo, kad nurodytus dokumentus pateiks vėliau (7 t., b. l. 34-46). Prašymą priteisti išlaidas už teisinę pagalbą advokatas pakartojo ir baigiamosiose kalbose, prokurorė, kaltinamieji ir jų gynėjai dėl šio advokato prašymo argumentų neišsakė.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nukentėjusysis turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Vis tik, nei vieno iš vėlesnių teismo posėdžių ar pertraukų tarp jų metu, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, nukentėjusiajam ar jo atstovui nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, šis prašymas priimant nuosprendį nespręstinas. Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, teismo nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti nuosprendyje.

Dėl kitų klausimų

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) dėl kaltinamojo S. A. ekstradicijos į Lietuvos Respubliką patyrė 2 675,85 EUR išlaidų, jos pagrįstos pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 99-111). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. A., žinodamas apie pradėtą baudžiamąjį procesą, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, 2023 m. lapkričio 7 d. išduotas Europos arešto orderis, S. A. buvo ieškomas ir sulaikytas Norvegijoje, vėliau perduotas į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, patirtos ekstradicijos išlaidos laikytinos tiesiogiai susijusiomis su S. A. veiksmais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Policijos departamentas dėl kaltinamojo S. P. ekstradicijos į Lietuvos Respubliką patyrė 3 389,98 EUR išlaidų, jos pagrįstos pateiktais dokumentais (4 t., b. l. 141-151). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. P., žinodamas apie pradėtą baudžiamąjį procesą, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, 2023 m. vasario 2 d. išduotas Europos arešto orderis, S. P. buvo ieškomas ir sulaikytas Vokietijoje, vėliau perduotas į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, patirtos ekstradicijos išlaidos laikytinos tiesiogiai susijusiomis su S. P. veiksmais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, saugomi 6 t. b. l. 131 (1 vnt.), prie 7 tomo viršelio (2 vnt.), 8 tomo viršelio (1 vnt.), skundo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, S. A. nustatyti nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius,

likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams ir nustatyti šiuos įpareigojimus:

1) viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su vykimu į darbą ar gydymo įstaigą;

3) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. kovo 4 d. 14.30 val. iki 2022 m. kovo 5 d. 10.56 val. (1 diena) ir nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. (276 dienos); Norvegijos Karalystėje nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. (16 dienų), viso 293 dienas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir laikyti, kad S. A. yra atlikęs nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią S. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. A. taikomas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą su įpareigojimu nuo 21 val. iki 6 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo įstaigą ar darbovietę, bei dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti ir grąžinti S. A. prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio voke laikomus dokumentus (pasus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimo dirbti kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)).

S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, nustatyti S. P. nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius,

likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams ir nustatyti šiuos įpareigojimus:

1) viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su vykimu į darbą ar gydymo įstaigą;

3) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 30 d. 00.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 3 d. (35 dienos) ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 29 d. (68 dienos), viso 103 dienas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

S. P. taikomas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Prie baudžiamosios bylos 5 tomo viršelio voke laikomus S. P. dokumentus (pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmę vykdančiai įstaigai.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. A. K. iš S. A. ir S. P. solidariai priteisti 600 EUR turtinę žalą ir 2 000 EUR neturtinę žalą bei 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šioje dalyje įvykdymo.

Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti iš S. A. 2 675,85 EUR, o iš S. P. 3 389,98 EUR proceso (ekstradicijos) išlaidų, nurodant jas sumokėti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB SEB bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus apygardos teismui.

A. K. atstovo advokato Olego Šibkovo prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, spręsti nuosprendžio vykdymo metu, pateikus išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, saugomus 6 t. b. l. 131 (1 vnt.), prie 7 tomo viršelio (2 vnt.), 8 tomo viršelio (1 vnt.), skundo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė