Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-55-1202/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-03-05Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-03-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-08Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-03Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-01-20Vilniaus apygardos teismas
  6. T-152-1058/2025Nutartis · 2025-05-12Vilniaus apygardos teismas
  7. T-55-1202/2026Nutartis · 2026-01-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-13
Bylos Nr.
T-55-1202/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07445-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Nuteistasis
S. A.
Advokatai
Laureta Ulbienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-55-1202/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07445-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.13.1; 2.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,nuteistojo S. A. (S. A.), gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. (S. A.) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3,4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 6 dalimi nustatyta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis - 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas iš viso 293 dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir nustatyta, kad S. A. yra atlikęs nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams ir nustatyti įpareigojimai: 1) viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) viso bausmės dalies vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su vykimu i darbą ar gydymo įstaigą; 3) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą, t. y. iki 2025 m. gegužės 8 d. Probacijos termino pabaiga – 2026 m. balandžio 7 d.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2025 m. balandžio 8 d. S. A. vadovaujantis Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2025 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3, 34.1 punktu, 2025 m. gegužės 14 d. įvykusio atvejo posėdžio metu nuspręsta pratęsti turtinės žalos atlyginimo terminą iki 2026 m. kovo 7 d.

Iš teikimo matyti, kad Probuojamajam buvo išsiaiškinta galimybė atlyginti turtinę žalą, tačiau, kadangi asmuo nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, užimtumo problemai spręsti buvo nukreiptas į socialinių darbuotojų konsultaciją. 2025 m. birželio 25 d. konsultacijos metu išsiaiškinta, kad asmuo neturi leidimo gyventi Lietuvoje, todėl negali įsidarbinti, taip pat negali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. O leidimo gyventi Lietuvoje gauti negalės, kol neįsidarbins Lietuvoje. Teigė, jog pats savarankiškai ieškosis darbdavio, kuris galėtų jį įdarbinti ir laiduoti už jį, kad jis gautų leidimą gyventi Lietuvoje. Asmuo teigė, turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), laikinąją apsaugą turi (duomenys neskelbtini), todėl nori grįžti gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini). Aptartos galimybės dėl asmens priežiūros perdavimo į (duomenys neskelbtini), informuotas, kokius dokumentus turėtų pateikti Rytų Lietuvos skyriui, teigė pagalvosiąs. Pažymėtina, kad asmeniui kiekvieno individualaus pokalbio metu bei motyvacinių interviu užsiėmimų metu buvo siūloma pagalba sprendžiant užimtumo problemą, tačiau jis visuomet siūlomos pagalbos atsisakydavo, žadėdamas, jog artimiausiu metu turėtų įsidarbinti, o konsultacijos pas socialinius darbuotojus jam nereikalingos. Siekiant susitarti dėl turtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo nukreiptas į mediacijos tarnybą bei informuotas, kad nukentėjusiojo kontaktai Rytų Lietuvos skyriui yra žinomi. Mediatorė informavo, kad nuteistasis pats turi nukentėjusiojo kontaktus ir bandys pats savarankiškai susitarti dėl susitikimo su nekentėjusiuoju ir pilno turtinės žalos atlyginimo, o dokumentus, patvirtinančius turtinės žalos atlyginimą pateiks atvykęs į Probacijos tarnybą.

S. A. nevykdo įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su vykimu į darbą ar gydymo įstaigą, t. y. 2025 m. spalio 2 d. 22 val. bei 2025 m. lapkričio 20 d. 00.24 val. nerastas namuose, telefonas išjungtas. Probuojamasis nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. nepasiekiamas žinomais telefono numeriais (jie išjungti), gyvenamosios vietos adresu negyvena, duomenų apie gyvenamosios vietos pakeitimą probacijos tarnybai nepateikia, todėl siekiant užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio vykdymą 2025 m. spalio 23 d. kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK dėl S. A. paieškos paskelbimo. 2025 m. spalio 10 d. užsiklausta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl S. A. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo nuo 2025 m. balandžio 8 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo data), 2025 m. spalio 13 d. duomenų apie probuojamojo vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 8 d iki 2025 m. spalio 10 d. nėra. 2025 m. lapkričio 6 d. probuojamajam Vilniaus AVPK 3 PK buvo paskelbta paieška.

2025 m. gruodžio 18 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsižvelgiant į surinktą medžiagą, į tai, kad atlikus probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys vertinimo metodiką pervertinimą nustatyta, kad rizika ženkliai padidėjo ir iš žemos tapo vidutine - 73 balai (2025 m. rugpjūčio 7 d. buvo 28 balai), į tai, kad asmuo slapstosi, apie save ir savo gyvenamąją vietą duomenų neteikia, neatvyksta į Probacijos tarnybą, yra neatsakingas, nepateisina teismo jam parodyto pasitikėjimo atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokiais savo veiksmais piktybiškai pažeidinėja probacijos sąlygas bei teismo skirtus įpareigojimus, todėl manytina, kad pasiekti pagrindinio probacijos tikslo - užtikrinti veiksmingą prižiūrimojo resocializaciją - nėra galimybės, nuspręsta vadovaujantis Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2025 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 13 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo“, 42.3. punktu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kreiptis į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

S. A. 2026 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas šaukimas dalyvauti 2026 m. sausio 9 d. posėdyje, o 2026 m. sausio 7 d. su nuteistuoju nepavyko susiekti ir mobiliuoju telefono numeriu. Į Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 9 d. vykusį teismo posėdį nuteistasis neatvyko, neatvykimo priežastis teismui nėra žinomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 6 dalimi nagrinėjant klausimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 2026 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi S. A. interesus ginti teismo posėdyje buvo paskirta advokatė L. Ulbienė, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė jį tenkinti. Nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys balų padidėjimą labiausiai įtakojo mąstymas ir elgesys neatsakingas į probacija ir priežiūrą ir teismo suteiktą pasitikėjimą bei nuostatos, kadangi asmuo jau buvo deportuotas iš užsienio po ikiteisminio tyrimo ir taip pat slapstėsi. Padidėjo ir dėl lėšų tvarkymo ir pajamų, kadangi asmuo visus mėnesius visiškai nedėjo jokių pastangų, neieškojo darbo, atsisakydavo siūlomos pagalbos siekiant spręsti užimtumo problemą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti. Nuteistojo atžvilgiu jokia probacija nevyksta, nuteistasis slapstosi galimai. Vengimas yra piktybiškas. Yra formalus pagrindai –nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ženkliai nuo 28 balų iki 73 balų.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Byloje nenustatyta, kad asmuo piktybiškai vengia vykdyti teismo skirtus įpareigojimus. Yra surinkti faktiniai duomenys, kad jis tai daro, tačiau nėra žinoma asmens pozicija. Asmens padėtis nėra lengva, jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Nežinoma kodėl ginamasis nepasinaudojo probacijos siūloma pagalba, gal tikėjosi pats išspręsti šias problemas.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo šaukiami atvykti į probacijos tarnybą; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas negali būti taikomas formaliai. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Kiekvienu atveju turi būti visapusiškai įvertinama, ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcingas probuojamojo elgesiui.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu konstatuota, kad tikslinga yra iš dalies atidėti S. A. paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 1 metų likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kadangi, būtent toks paskirtos bausmės vykdymas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį bei teisingos bausmės paskyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, skatins asmens užimtumą, operatyvesnį nukentėjusiojo interesų patenkinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją ir kitus bausmės tikslus. Visgi iš teikimo duomenų nustatyta, jog ankščiau teismo iškelti tikslai iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebuvo pasiekti, atsižvelgiant į nuteistojo atsainų požiūrį į teismo suteiktą pasitikėjimą ir probacijos sąlygų vykdymą.

Iš teikimo ir Probacijos tarnybos atstovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad asmeniui kiekvieno individualaus pokalbio metu bei motyvacinių interviu užsiėmimų metu buvo siūloma pagalba sprendžiant užimtumo problemą, tačiau jis visuomet siūlomos pagalbos atsisakydavo, žadėdamas, jog artimiausiu metu turėtų įsidarbinti, o konsultacijos pas socialinius darbuotojus jam nereikalingos. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nedirbo jis neatlygino teismo priteistos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, dėl ko buvo nukreiptas į mediacijos tarnybą bei informuotas, kad nukentėjusiojo kontaktai Probacijos tarnybai yra žinomi. Mediatorė informavo, kad nuteistasis pats turi nukentėjusiojo kontaktus ir bandys pats savarankiškai susitarti dėl susitikimo su nekentėjusiuoju ir pilno turtinės žalos atlyginimo, o dokumentus, patvirtinančius turtinės žalos atlyginimą pateiks atvykęs į probacijos tarnybą. Visgi iš asmens bylos duomenų matyti, jog turtinės žalos atlyginimo patvirtinančių duomenų S. A. nepateikė.

S. A. nevykdė ir teismo skirto įpareigojimo nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, kadangi 2025 m. spalio 2 d. 22 val. bei 2025 m. lapkričio 20 d. 00.24 val. nebuvo rastas namuose. Be to, savo elgesiu pažeidė ir bendrąsias probacijos sąlygas t. y. Probacijos įstatymo 14 straipsnio probuojamųjų pareigas - pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą. Probuojamasis nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. nepasiekiamas žinomais telefono numeriais, gyvenamosios vietos adresu negyvena, duomenų apie gyvenamosios vietos pakeitimą probacijos tarnybai nepateikia. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis asmuo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 8 d iki 2025 m. spalio 10 d. nevyko. Todėl 2025 m. lapkričio 6 d. S. A. buvo paskelbta paieška.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu teigė, kad teismui nėra žinoma S. A. pozicija dėl Probacijos tarnybos siūlytos pagalbos užimtumo paieškoje atsisakymo. Visgi iš teikimo duomenų matyti, kad nuteistasis Probacijos tarnybos pareigūnams vis žadėjo artimiausiu metu įsidarbinti ir atsisakydavo konsultacijos pas socialinius darbuotojus, teismo paskirta turtinė žala nepradėta atlyginti ir galiausiai asmens buvimo vieta iki šiol nėra žinoma, nors jau nuo 2025 m. lapkričio 6 d. buvo paskelbta jo paieška. Teismas pažymi, kad būtent nuteistasis turėjo dėti visas įmanomas pastangas įpareigojimams – dirbti ir atlyginti turtinę žalą įvykdyti, tačiau kaip nustatyta šioje byloje – jis per aptariamą laikotarpį nedirbo ir net nepradėjo atlyginti turtinės žalos bei nevykdė ir kitų teismo skirtų įpareigojimų ir bendrųjų probacijos sąlygų, nors 2025 m. gegužės 22 d., jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, jam buvo paaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti probacijos sąlygas (a. b. l. 21-22). Sistemiškais teismo skirtų įpareigojimų pažeidimais bei slapstydamasis nuo Probacijos tarnybos S. A. įrodė, jog nėra linkęs laikytis įpareigojimų. Iš to, kas aptarta, darytina išvada, kad nuteistajam taikoma probacija neturi teigiamos įtakos jo elgesiui, yra neefektyvi, o asmens reabilitacija būnant laisvėje objektyviai nėra įmanoma, kadangi nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, pažeidė probacijos sąlygas, vengia bendradarbiauti.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nuteistasis S. A. į savo kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvaus elgesio ir maksimalių pastangų, siekiant įgyvendinti jam paskirtus įpareigojimus, padėtį žvelgė atsainiai ir absoliučiai neatsakingai. Šiuo atveju konstatuotina, jog nuteistasis sąmoningai, pilnai suvokdamas savo veiksmų esmę, nedėjo pakankamai pastangų, nesusirado darbo ir legalaus pajamų šaltinio, dėl ko negalėjo vykdyti ir kito teismo skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą. Iš abejingo nuteistojo elgesio spręstina, kad probacija nėra veiksminga, todėl tolesnis nuteistojo taisymas neizoliavus jo nuo visuomenės yra negalimas. S. A. nepateisino ir neįvertino jam parodyto pasitikėjimo, nesistengė įrodyti, jog geba keisti savo elgesį, nors būtent šio tikslo siekiama atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (pareigas). Šiuo atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, jog švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, paskirtos bausmės tikslai, jos vykdymą atidėjus, nėra pasiekiami, todėl nuteistojo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą, nes priešingu atveju būtų neužtikrinta bausmės paskirtis. Nuteistasis ignoruoja savo pareigas, todėl jo elgesys probacijos taikymo prioritetu asmens resocializacijos procese nebegali būti pateisinamas.

Nuteistajam taikant sąlyginę alternatyvą jam paskirtai bausmei, jis turi tiksliai ir be išlygų vykdyti jam teismo numatytas pareigas. Esminis probacijos tikslas yra veiksminga probuojamųjų resocializacija, tačiau šis tikslas, akivaizdu, probacijos laikotarpiu nėra įgyvendinamas. Teismo vertinimu, nuteistojo elgsena ir požiūris į jam taikomą probaciją, kaip sąlyginę alternatyvą valstybės vardu paskirtai laisvės atėmimo bausmei, yra nesuderinamas su jos tikslais. Pažymėtina, kad probacijos tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtomis pareigomis, priežiūros plane nustatytomis jų įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti pats nuteistasis. Byloje esančiais duomenimis, šiuo atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių nuteistajam bendradarbiauti su Probacijos tarnyba ir tinkamai laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų.

Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį ir teismo skirtų įpareigojimų bei probacijos sąlygų ignoravimą, vengimą bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, taip pat probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys vertinimo metodiką ženklų padidėjimą iki 73 balų (tapo vidutinė, nes 2025 m. rugpjūčio 7 d. buvo 28 balai), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tęsiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymą S. A. Nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam skirtą laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatyta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai, įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nustatyta, jog nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra atlikta, todėl likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti nuteistajam S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) d., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. A. faktinio sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis