Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. A. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, vedusio, nedirbančio, neteisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

S. A. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. kovo 2 d. apie 22.00 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. P. atvyko pas nukentėjusįjį A. K. į butą (duomenys neskelbtini), ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos, sudavė ne mažiau 5 smūgių ranka į A. K. į kairę veido pusę, A. K. nukritus ant lovos, sudavė ne mažiau 5 smūgių ranka į A. K. kairę galvos ir veido pusę ir reikalavo grąžinti jam kito asmens, t. y. G. G. 3000 Eur skolą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė A. K. dešiniu kumščiu ne mažiau 2 smūgių į galvos kairę pusę, kojos keliu prirėmė kairįjį A. K. petį ir jį spaudė, tuo pat metu sudavė ranka A. K. ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. ne mažiau 3 smūgių į kairę kūno pusę ir reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, reikalavo atblokuoti telefoną, o A. K. atsisakius, sudavė delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, A. K. atblokavus telefoną, jis su S. P. reikalavo iš A. K. atblokuoti sąskaitą „Paysera“ banke, o A. K. nesutikus, sudavė dešiniu delnu vieną smūgį į pastarojo kairę galvos pusę, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, prieš kairės ausies kaušelį ir apatinio žandikaulio, kairio kampo projekcijoje, t. y. sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. atblokavus banko „Paysera“ sąskaitą, jis su S. P. reikalavo į S. P. nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 900 Eur, kuriuos A. K. pervedė į S. P. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas prieš nukentėjusįjį A. K. fizinę prievartą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė palikta galioti, nustatant S. A. 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą. Ši kardomoji priemonė paskirta ir nustatytas jos terminas, konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 6 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu kaltinamojo S. A. gynėjas advokato padėjėjas R. Katinas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir suėmimą pakeisti į vieną arba kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kaltinamasis nėra teistas, kaltę visiškai pripažįsta, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo. Akivaizdu, kad pagal pateiktus kaltinimus jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis turi sveikatos problemų, jam padidėję limfmazgiai, o būdamas nelaisvėje reikalingo gydymo jis negauna. Kaltinamojo teigimu, jis gyventų pas draugą (duomenys neskelbtini). Teismas, neįsigilinęs į kaltinamojo nurodytą informaciją, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis iki sulaikymo gyveno kitu adresu – (duomenys neskelbtini), nors kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad abu šie butai priklauso tam pačiam savininkui.

1.2. Tiek kaltinamasis S. A., tiek kitas kaltinamasis S. P. turi Ukrainos pilietybę, ikiteisminio tyrimo metu abu buvo išvykę iš Lietuvos, tačiau vienam kaltinamajam yra paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, o kitas – suimtas. Tai rodo, kad šiame procese sprendimai priimami spontaniškai. Akivaizdu, kad viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra, tačiau pirmosios instancijos teismas švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo šiuo atveju net nesvarstė ir dėl to skundžiamoje nutartyje nepasisakė, todėl ji turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje gynėjas prašė patenkinti skundą, o prokurorė – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartis priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuotą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši baudžiamoji byla perduota į teismą su kaltinamuoju aktu, kuris prokuroro surašomas tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. A. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su kardomųjų priemonių skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas S. A. pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teismo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, išklausiusi gynėjo ir prokurorės nuomonių, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad minėtas kaltinamajam S. A. taikomo suėmimo pagrindas nėra išnykęs, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia atsižvelgė į tai, kad S. A. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir už kurią numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės (areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų). Be to, S. A. yra Ukrainos Respublikos pilietis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir artimų giminaičių Lietuvos Respublikoje, taigi, jis su Lietuvos Respublika nesaistomas tampriais socialiniais, ekonominiais ar šeimyniniais ryšiais, kuriuos galima būtų laikyti tvirtais ir glaudžiais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. A. buvo paskirtos šios kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2023 m. kovo 8 d. gautas kaltinamojo S. A. prašymas leisti jam laikinai išvykti į (duomenys neskelbtini). Prašymas motyvuojamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) gyveno 25 metus, turi šeimą ir nepilnametį sūnų, kurio nematė metus laiko, be to, (duomenys neskelbtini) turi susitvarkyti dokumentus ir apsilankyti pas gydytoją. Tačiau prokurorės I. Vaivadienės 2023 m. kovo 16 d. nutarimu prašymas buvo atmestas. Nutarime nurodyta, kad S. A. nepateikė dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Lietuvoje jis yra susietas ilgalaikiais socialiniais ryšiais. Iš 2023 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad su įtariamuoju S. A. daug kartų bandyta susisiekti su telefonu, tačiau nesėkmingai, jo telefonas yra išjungtas, gyvenamojoje vietoje, iš kurios jis įpareigotas nepasišalinti, nebegyvena. Susisiekus su patalpų (duomenys neskelbtini), savininku, paaiškėjo, kad S. A. prieš Naujuosius metus išsikraustė, vėliau gyveno kažkur kitur, o kovo mėnesį išvažiavo į užsienį, galimai į Olandiją. Jo gyvenamoji ar buvimo vieta nežinoma. 2023 m. rugsėjo 20 d. paskelbta kaltinamojo paieška. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino, o 2023 m. lapkričio 7 d. išduotas Europos arešto orderis. S. A. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų 2023 m. gruodžio 6 d. išduotas Lietuvai. Kaltinamasis dėl jo išvykimo į užsienį be leidimo paaiškino, kad jo žmona ir vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), jis turėjo išvykti dėl šeimyninių aplinkybių ir sveikatos problemų. Nurodė, kad apie tai raštu informavo prokurorą, prašė leidimo išvažiuoti susitikti su gydytoju, jam buvo būtina medicininė pagalba, kurios Lietuvoje negavo, be to, turi šeimą, kurios ilgai nematė. Kaltinamojo teigimu, vėliau į (duomenys neskelbtini) reikėjo išvykti, kad galėtų išvežti savo šeimą, nes jie gyveno sunkiomis buitinėmis sąlygomis, be to, sūnus (duomenys neskelbtini) įstojo mokytis. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. A. buvo išvykęs į užsienį be leidimo, jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, susisiekti telefonu su juo nepavyko, negyveno jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, nėra sukūręs tvirtų socialinių ryšių (nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos ir artimųjų Lietuvos Respublikoje), 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje (kurioje pasisakė dėl suėmimo pagrįstumo) padarė išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, 2023 m. spalio 5 d. nutartyje nustatytas pagrįstai. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartyje pagrįstai nustatyta, kad minėtas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs.

Kaip matyti, S. A. pareiga dalyvauti procese negali būti užtikrinama vien taikant minėtas švelnias kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes jos nėra efektyvios. Įvertinus minėtas aplinkybes ir skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria pratęsė suėmimo terminą, pagrįstai konstatavo, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs. Nors skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų bei neketina slėptis nuo teismo, tačiau šios aplinkybės savaime neužkerta kelio skirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę ir yra nepakankamos paneigti skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad S. A., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šią riziką padidina skundžiamoje nutartyje konstatuotos aplinkybės, kad kaltinamasis be leidimo jau buvo išvykęs į užsienį, t. y. pažeidė švelniausios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygas. Nebuvo veiksminga ir kita jam skirta karomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kadangi jis pasinaudojo turimu asmens dokumentu, kurio galiojimas yra pasibaigęs. Dėl skunde nurodytų argumentų, kad S. A. buvo priverstas išvykti pas šeimą ir gydytoją, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepavyko susisiekti su juo nei telefonu, nei el. paštu. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įpareigojimų, kurie jam galėtų būti skiriami taikant jo paties nurodytas švelnesnes kardomąsias priemones, o tai reiškia, jo egzistuoja pakankamai didelė rizika, kad S. A. gali pakartotinai bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis turi ryšių ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo išduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį.

Atmestini kaip nepagrįsti gynėjo argumentai, kad šioje byloje jo ginamajam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė arba jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad spręsti šiuos klausimus yra tik teismo prerogatyva ir iš anksto nėra žinoma, koks bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl gynėjo argumentų, susijusių su tuo, kad kitam kaltinamajam, kuris taip pat yra Ukrainos pilietis ir buvo pasilėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės neturi reikšmės, kadangi kiekvieno kaltinamojo situacija, nepaisant tam tikrų panašumų, yra individuali, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių keliems kaltinamiesiems priimami sprendimai gali ir nesutapti.

Teisėjų kolegija mano, kad šiuo metu kaltinamojo S. A. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindams, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į kardomosios priemonės paskyrimą lemiančių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai šiuo metu negali būti pasiekti kitomis gynėjo siūlomomis kardomosiomis priemonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta vietoje suėmimo paskyrus S. A. intensyvią priežiūrą ir (ar) kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, nes tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę gali būti įgyvendintas BPK 119 straipsnyje numatytas kardomųjų priemonių taikymo tikslas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,

nutaria:

Atmesti kaltinamojo S. A. gynėjo advokato padėjėjo Remigijaus Katino skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.