- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- e2-6612-930/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01915-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei M. P. (buvusi pavardė Š.), jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. (buvusi Š.) ieškinį atsakovui E. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 321 Eur iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 15 029,33 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018-01-05 iki ieškinio pateikimo dienos, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra ieškovės vaiko A. M. tėvas. Nuo 2018-01-05 šalys gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su ieškove. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro valstybės išmokos – 60 Eur dydžio išmoka už vaiką ir 128 Eur dydžio socialinė pašalpa. Kadangi mažiausia būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo suma yra 642 Eur, ieškovės pajamų vaiko išlaikymui nepakanka. Iš atsakovo priteistinų 321 Eur dydžio išlaikymo vaikui būtinumą įrodo teismų praktika, pagal kurią vienam vaikui iš vieno tėvo priteisiama ne mažiau kaip pusė minimalios algos per mėnesį. Padidintų poreikių šalių vaikas neturi. Atsakovo turtinė padėtis ieškovei nežinoma. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, vaikas su tėvu bendraus apipusiu šalių sutarimu.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šeima Tarnybai dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, nuo 2019 m. šeimai taikoma atvejo vadyba. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais A. M. ir K. P. bei sutuoktiniu I. P. gyvena socialiniame būste, kuris yra suteiktas ieškovės motinai. Ieškovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiam šalių vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnybos specialistė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, namuose nerado, paliko pranešimą, tačiau su Tarnybos specialiste atsakovas nesusisiekė. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad vaikas visada augo ir auga su ieškove, neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ja, o ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vertina kaip pareikštą vaiko interesais. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų geriausius interesus. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ištekėjo, (duomenys neskelbtini) jai gimė dar vienas vaikas. Ieškovė nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Anksčiau dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas siekė 600 Eur per mėnesį. Šiuo metu gauna valstybės išmokas po 111 Eur kiekvienam vaikui, valstybė taip pat moka 75 Eur vaiko išlaikymui, kadangi atsakovas neteikia laikino išlaikymo vaikui. Ieškovės sutuoktinis dirba, jo gaunamos pajamos sudaro 700 Eur per mėnesį. Šeima gyvena iš sutuoktinio atlyginimo. Kiekvieną mėnesį moka po 30 Eur už komunalines paslaugas, kas du mėnesius - po 63 Eur už šiukšlių išvežimą. Šeimos maistui išleidžia 200 Eur per mėnesį, drabužiams – dar 200 Eur. Vaiko higienos prekėms skiria 30 Eur per mėnesį. Nors šalių vaikas yra sveikas, tačiau peršalimo ligoms gydyti per metus išleidžiama apie 50 Eur. Vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini), už tai ieškovė moka po 50 Eur per mėnesį. Vaikas taip pat lanko šokių, piešimo, muzikos būrelis, kurių kiekvienas kainuoja po 20 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna nuolaidą ir už būrelius kiekvieną mėnesį moka po 50 Eur iš viso. Šeima kartą per metus važiuoja atostogauti į Palangą, todėl vaiko atostogoms reikia 300 Eur per metus. Vaiko laisvalaikio išlaidos - 100 Eur per mėnesį. Taip pat perkami žaislai – 30 Eur per mėnesį, knygelės – 30 Eur per mėnesį. Transporto išlaidų nepatiria. Nuo 2018-01-05, kuomet šalys pradėjo gyvena atskirai, atsakovas visiškai neskyrė lėšų vaiko išlaikymui, su vaiku nebendrauja. Nors Tarnybos atstovė atsakovui davė banko sąskaitos numerį, į kurį atsakovas galėtų pervesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, atsakovas vaikui jokių lėšų nepervedė. Atsakovo socialinė darbuotoja informavo ieškovę, kad atsakovas neseniai grįžo į Lietuvą iš užsienio. Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaiko poreikiai nesiskyrė nuo šiuo metu esančių.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, prašė iš atsakovo valstybės naudai priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, patirtas dėl ieškovei teiktos advokato teisinės pagalbos. Nurodė, jog išlaikymą nepilnamečiam vaikui abu tėvai turėtų teikti lygiomis dalimis. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas pagal minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį.
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
8. Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
10. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo įrašo kopijos matyti, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Remiantis bylos duomenimis (Tarnybos išvada, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) bei ieškovės paaiškinimais, šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove.
11. Tarnybos išvadoje ir ieškovės aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nors Tarnybos išvadoje nurodyta, jog nuo 2019-01-24 šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau ieškovė į bylą pateikė 2021-04-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus sprendimą, kuriame nurodyta, jog ieškovei yra nutraukiamos socialinių įgūdžių ugdymo palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, kadangi išnyko priežastys dėl kurių jos buvo teikiamos. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimus byloje nėra.
12. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neginčijo. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarauja jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
14. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
15. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
16. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kiekvieną mėnesį visos šeimos maistui išleidžia 200 Eur, visos šeimos drabužiams – 200 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena su sutuoktiniu ir dviem vaikais, todėl nurodytos sumos dalintinos 4 žmonėms ir sudaro 50 Eur žmogui. Teismo vertinimu tokio dydžio suma yra būtina vaiko aprangos poreikiams tenkinti, tuo tarpu remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, ieškovės nurodytos 50 Eur per mėnesį išlaidos maistui yra nepakankamos pilnavertei vaiko mitybai. Teismo vertinimu, atsakovui tinkamai prisidedant prie vaiko išlaikymo, ieškovė turėtų galimybę užtikrinti vaiko maitinimo poreikius pirkdama geresnės kokybės maistą, leisdama vaikui mėgautis įvairesniais produktais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų tinkamai prisidėti prie vaiko maitinimo, todėl vaiko maistui skirtina mažiausiai 100 Eur per mėnesį suma.
18. Vaiko higienai ieškovė nurodė skirianti 30 Eur per mėnesį. Šalių nepilnametė dukra yra nedidelio amžiaus, todėl manytina, kad higienos priemonių nesunaudoja daug, jų pakanka ilgesniam laikui, nebūtina įsigyti kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės nėra brangios, įvertinant, kad ieškovė atskirai nenurodė buities prekių poreikio tenkinimui skiriamų lėšų dydžio, teismo vertinimu bendrai šių poreikių tenkinimui pakankama 20 Eur per mėnesį suma.
19. Ieškovė nurodo, jog vaikas yra sveikas, neturi specialiųjų poreikių, tačiau kartą per metus serga peršalimo ligomis, todėl vaistams reikia skirti apie 50 Eur metams, kas sudarytų apie 4 Eur per mėnesį ir yra labai nedidelės išlaidos vaiko sveikatos poreikiams. Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose su vaiku susijusiais klausimais, vadovaudamasis prioritetinių vaiko interesų principu, taip pat įvertina ir vaiko poreikius organizmo stiprinimui, sprendžia, jog vaikui reikalingi vitaminai, todėl išlaidos vaiko sveikatai, atsakovui tinkamai prisidedant prie jo poreikių tenkinimo, galėtų siekti 20 Eur per mėnesį.
20. Būsto išlaidas ieškovės teigimu sudaro 30 Eur per mėnesį už komunalines paslaugas ir apie 30 Eur per mėnesį (63 Eur kas du mėnesius) už šiukšlių išvežimą. Vaikui tenkanti suma tokiu atveju sudarytų 16 Eur per mėnesį. Nors šios išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau jų dydis leidžia teigti, jog jos yra realios ir protingo dydžio.
21. Ieškovė nurodė, kad šalių vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), už ką ji mokanti po 50 Eur per mėnesį. Nors ieškovė tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, tačiau, remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-06-30 sprendimu Nr. T3-279 patvirtinto „Mokesčio už vaiko maitinimą ir ugdymo reikmių tenkinimą Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo“ 5 ir 7 punktais, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko ugdymo įstaigai yra pagrįsto dydžio.
22. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė žaislams, knygelėms skirianti po 30 Eur per mėnesį (iš viso po 60 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko žaislams, knygelėms, atsižvelgiant į pačios ieškovės turtinę padėtį, jos nurodytas išlaidas maistui yra per didelės ir mažai tikėtinos, todėl mažintinos pusiau.
23. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaiko būreliams per mėnesį skiria 50 Eur, 100 Eur - vaiko laisvalaikiui ir 300 Eur per metus (25 Eur per mėnesį) - vaiko atostogoms. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į papildomo ugdymo, laisvalaikio prekių ir paslaugų kainas, nurodytos išlaidos yra realios ir protingo dydžio, o atsakovas, negyvendamas ir nebendraudamas su vaiku (priešingų aplinkybių įrodymų nepateikė), neprisidėdamas prie jo užimtumo, neleisdamas kartu laisvalaikio ir atostogų, šias pareigas perkeldamas ieškovei, kuriai ir taip tenka didesnio kasdienio rūpinimosi vaiku našta, privalo prisidėti prie atitinkamo dydžio poreikių tenkinimo.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga virš 460 Eur per mėnesį.
26. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 321 Eur iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymą vaikui abu su atsakovu turėtų teikti lygiomis dalimis. Savo reikalavimą ieškovė grindė teismų praktika, kuri orientuota į vaiko poreikių patenkinimui reikalingo minimalios mėnesinės algos Lietuvoje dydį, tačiau jį nurodo neatskaičius mokesčių. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą nurodoma minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43 punktas). Šiuo metu ji sudaro 468 Eur per mėnesį, kas iš esmės atitinka nustatytus šalių nepilnametės dukters poreikius. Taigi ieškovės, vadovaujantis minimalia mėnesio alga nurodomas 321 Eur išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydis, nustatytas klaidingai interpretuojant teismų praktiką.
27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Ieškovė didesnių nei minimalios mėnesio algos (atskaičius mokesčius) dydžio vaiko poreikių neįrodė.
28. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
29. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė šiuo metu nedirba, augina (duomenys neskelbtini) gimusį antrą vaiką (pateikė gimimo liudijimo kopiją). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš valstybės gauna po 111 Eur išmokas kiekvienam vaikui bei papildomai - 75 Eur Valstybinio socialinio draudimo išmokų atsakovui neteikiant laikino išlaikymo vaikui.
30. Duomenų apie sveikatos problemas, kurios darytų įtaką ieškovės darbingumui, apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, byloje nėra, tačiau akivaizdu, jog ieškovės galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra apribotos susilaukus vaiko, kuriam dar nėra suėję metai.
31. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba. Objektyvių duomenų apie atsakovo pragyvenimo šaltinį, gaunamas pajamas nesurinkta, kadangi atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, sveikatos problemas ar kitas aplinkybes, kurios darytų įtaką jo darbingumui ir galimybei tinkamai išlaikyti vaiką, jis į bylą nepateikė.
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
33. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo ne tik minimaliems, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku ir turėdama dar vieną mažametį vaiką (šiuo metu dar kūdikį), turi mažesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje nei atsakovas, kuris neturi rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Ieškovei tenka ir finansinių nuostolių rūpinantis vaiku šiam sergant rizika.
34. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į ieškovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsižvelgtina į tai, jog ieškovė gauna valstybės teikiamą išmoką vaikui, kurios tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie sunkią savo turtinę padėtį, dėl kurios negalėtų savarankiškai tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo, pagrindo daryti išvadą, kad šią sumą reikia išskaičiuoti iš vaiko poreikių, nėra (2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Priešingai, ji skirtina ieškovės, kuriai dėl esamos turtinės padėties sudėtinga prisidėti prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo, finansinės naštos palengvinimui.
35. Nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio suma, iš atsakovo nepilnametės dukters naudai priteisiamas 235 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-01-21) iki vaiko pilnametystės.
36. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
37. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
38. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo
39. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
41. Atsakovas teisminio proceso metu prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą nepareiškė, buvo pasyvus įrodinėjimo procese – įrodymų, patvirtinančių, kad gyvendamas skyrium teikė išlaikymą vaikui, nepateikė.
42. Nagrinėjamu atveju teisę gauti išlaikymą šalių dukra įgijo nuo gimimo – 2017-06-28. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 15 029,33 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018-01-05 (gyvenimo skyrium pradžios) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-01-21). Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja pagal įsiskolinimo metu Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesio algos dydį.
43. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja ne pagal įsiskolinimo metu nustatytą minimalios algos dydį, bet įvertinęs įsiskolinimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi ir vaiko poreikiais.
44. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tiek šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, tiek ieškovės turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo tokie patys kaip šiuo metu. Priešingų duomenų byloje nėra. Todėl teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika ir nustatęs, jog vaiko poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistina 235 Eur dydžio išlaikymo suma, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo 8 460 Eur (235 Eur x 36 mėnesiai), susidariusį už laikotarpį nuo 2018-01-21 iki 2021-01-21 (už tris metus iki ieškinio pateikimo).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-05-29 sprendimo Nr. (8.1)TP-19-P-675-5809 ir 2021-07-27 sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1612-6868 pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
46. Ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už šį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 63,45 Eur (235 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 190,35 Eur (8 460 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 328,80 Eur žyminio mokesčio.
47. Byloje susidarė 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus apie 76 procentus ieškinio reikalavimų (pilnai tenkintas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinta apie 73 procentai reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ir apie 56 procentai reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 3,98 Eur (5,24 Eur x 76 proc.) pašto išlaidų. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 332,78 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
48. Į bylą pateikta 2021-07-28 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32Mr)PT-5127, kurioje nurodoma, jog ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 248,50 Eur. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteisiami 76 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 188,86 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove M. P. (buvusi pavardė Š.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė M. P. (buvusi pavardė Š.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 460 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 332,78 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 78 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 188,86 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele banka“; (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bankas; (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.