- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-26-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-7-00005-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Mindaugas Dūda
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, M. T. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, J. K. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, P. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė 2019 m. rugsėjo 24 d. kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir P. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje.
3. Prokurorė 2019 m. gruodžio 2 d. prašymais prašė pakeisti pareikštus kaltinimus teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų P. P., A. K. ir J. K. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi tenkino kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui nutartyje nurodytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimams pašalinti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo.
5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kas trukdo bylą nagrinėti teisme ir yra pažeidžiama kaltinamųjų teisė aiškiai ir tiksliai žinoti, kuo jie yra kaltinami, bei veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, ginantis nuo pareikštų kaltinimų. Kaltinamiesiems kaltinamuoju aktu inkriminuotas didelės vertės turtinės teisės įgijimas, tačiau konkreti minėtos turtinės teisės vertė kaltinime nebuvo atskleista. Pakeistame kaltinime įgytos didelės vertės turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuoma ne aukciono būdu (duomenys neskelbtini) metams) vertė sutapatinama su vidutine žemės sklypo verte. Teismo vertinimu, iš kaltinimo visiškai neaišku, kas pagrindžia kvalifikuojantį sukčiavimo požymį, o vien tik valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nurodymas yra aiškiai nepakankamas ir niekaip neatskleidžia kaltinimo kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pasirinkdama inkriminuojamos turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuoma ne aukciono būdu (duomenys neskelbtini) metams) vertę skaičiuoti pagal žemės sklypo vidutinę rinkos kainą, prokurorė privalėjo tai tinkamai atskleisti kaltinime, kad kaltinamiesiems būtų visiškai aišku, kodėl jie kaltinami būtent didelės vertės minėtos turtinės teisės įgijimu. Kaltinime nenurodytas inkriminuotos nusikalstamos veikos vienas iš būtinųjų objektyviųjų požymių – apgaule įgytos turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu) vertė, lėmusi kvalifikaciją būtent pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pripažintinas esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti bylą ir kaltinamiesiems gintis. Teismas negali sau priskirti kaltinimo funkcijos, nes tokiu būdu teismo pozicija susilietų su kaltintojo pozicija ir būtų iškreiptas rungimosi principas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo teismui argumentai
6. Teikiamu 2020 m. sausio 3 d. skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
7. Pasak prokurorės, kaltinamajame akte suformuluotų kaltinimų turinys yra tinkamas, juose atskleisti ir individualizuoti visų kaltinamųjų veiksmai, kuriais pasireiškė jų vaidmuo inkriminuojamose nusikalstamose veikose, todėl pagrindas grąžinti bylą prokurorui pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį nustatytas nepagrįstai.
8. Skunde pabrėžiama, kad P. P., A. K. ir J. K. pakeistame kaltinime inkriminuojant BK 182 straipsnio 2 dalį, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės turtinę teisę į valstybinės žemės sklypus atskleisti tinkamai. Kaltinamiesiems kaltinimai patikslinti ir jie kaltinami dėl to, kad Nacionalinės Žemės Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikus žinomai netikrus dokumentus, pasirašius (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę, t. y. teisiškai buvo įtvirtinta galimybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti didelės vertės turtinę teisę valdyti ir naudoti 313 000 Eur vertės valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
9. Prokurorė akcentuoja, kad ginčo dėl to, jog nusikalstamos veikos rezultatas yra apgaule įgyta turtinė teisė valdyti ir naudoti didelės vertės žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), bet įgytas ne pats žemės sklypas, šiuo atveju nėra. Atsižvelgiant į turtinės teisės apibrėžimą ir aiškinimą teismų praktikoje bei galimybes ją įvertinti piniginiu ekvivalentu, sutiktina, kad sukčiaujant įgytos turtinės teisės vertės apskaičiavimas, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, priklauso nuo tokios turtinės teisės objekto, t. y. šiuo atveju – nuo valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), į kurį įgyta jo valdymo ir naudojimo teisė, vertės.
10. Skunde pabrėžiama, kad turtinių nusikaltimų kontekste nekilnojamas turtas ir vardiniai vertybiniai popieriai dėl juridinio jų įgijimo/perleidimo režimo ir negalimumo jų fiziškai užvaldyti, taip pat vadinami turtine teise. Turtinės teisės vertė paprastai nustatoma pagal turtinės teisės objektą, kuris vertinamas piniginiu ekvivalentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503/2012). Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyta teisė valdyti ir naudoti didelės vertės valstybinį žemės sklypą turi konkretų objektą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o įgytos turtinės teisės vertė nustatoma pagal šio konkretaus objekto vertę. Nors pagal aptariamą teismų praktiką turtinės teisės vertė pagal turtinės teisės objektą nustatoma ne visada, šiuo konkrečiu atveju apgaule įgytos turtinės teisės vertė dėl jos specifinio pobūdžio kaltinime negali būti apibrėžta kitais nei įgytos turtinės teisės objekto vertės apskaičiavimo kriterijais.
11. Pasak prokurorės, valstybinės žemės sklypo nuomos teisė nelaikoma savarankiška, rinkos vertę turinčia turtine teise, ji nėra savarankiškas teisinių santykių objektas. Kiekvienais metais yra nustatomas skirtingas valstybinės žemės nuomos mokestis, o nuomos mokesčio tarifas metams apskaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.3 punktu. Dėl šių aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuomos teisės specifika, negalėjimu būti savarankišku teisinių santykių bei vertinimo objektu, taip pat dėl nuomos mokesčio, kaip vieno iš pagrindų nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytos turtinės teisės vertę, kintamumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytos turtinės teisės valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą vertės nustatymas atsietai nuo šios turtinės teisės objekto vertės yra negalimas. Apgaule įgytos turtinės teisės valdyti ir naudoti valstybinį žemės sklypą vertė nagrinėjamu atveju pagal žemės sklypo vertę kaltinime nurodyta pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuose teismo pozicija dėl teismų praktikoje apibrėžtos galimybės turtinės teisės vertę nustatyti pagal turtinės teisės objektą, nėra atskleista. Teismas, priimdamas nutartį, nepaneigė valstybinio kaltintojo išsakytos pozicijos, kad nagrinėjamu atveju turtinės teisės vertė yra nustatoma pagal objekto vertę. Todėl BPK 254 straipsnio 3 dalies taikymas konstatuojant esminius kaltinimo trūkumus turi būti vertintinas kaip formalus. Teismui neišdėstant pozicijos dėl galimybės nagrinėjamu atveju turtinės teisės vertę nustatyti pagal jos objektą ir motyvuotai nepaneigiant, dėl kokių priežasčių aptariamas įgytos turtinės teisės vertės nustatymo būdas yra netinkamas, lieka neaišku, dėl kokių konkrečių pažeidimų baudžiamoji byla perduota prokurorui.
13. Atsiliepimu į prokurorės skundą kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, nes ji yra teisėta ir pagrįsta, o ją priimant nepadaryta jokių pažeidimų, kurie leistų nutartį vertinti kitaip.
14. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aiškiai nurodyti konkretūs motyvai, atskleidžiantys, kodėl nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nutartyje konkrečiai konstatuota, kad kaltinamajame akte suformuluotų kaltinimų turinys nėra tinkamai atskleistas. Pažymėtina, jog suformuluotame kaltinime nėra atskleista jokių duomenų apie inkriminuotos nusikalstamos veikos vieną iš būtinųjų objektyviųjų požymių – apgaule įgytos turtinės teisės valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą (nuomos teisės) vertę, nulėmusią nusikalstamos veikos kvalifikaciją būtent pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo (past. – tokio skunde nenurodė ir prokurorė), daryti kitokias išvadas, nei tai padarė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
15. Pasak kaltinamojo gynėjo, skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytos turtinės teisės valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą vertės nustatymas atsietai nuo šios turtinės teisės objekto vertės yra negalimas, nėra pateisinama ir neatleidžia nuo pareigos tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą. Skunde pateikti argumentai dėl kaltinime nurodytos nuomos teisės vertės nustatymo pagal žemės sklypo vertę, atsižvelgiant į nuomos teisės negalėjimą būti savarankišku teisinių santykių bei vertinimo objektu ir nuomos mokesčio kintamumą kiekvienais metais, nepatvirtina tokio nuomos teisės vertės apskaičiavimo būdo (tapatinant su žemės sklypo kadastrine verte) pagrįstumo. Skunde pateikti argumentai dėl nuomos teisės vertės apskaičiavimo būdo būtent pagal žemės sklypo vertę – suformuluotame kaltinime nėra nurodyti ir kaltinamajam yra netikėti. Kaltinamieji apie nuomos teisės vertės kildinimą iš žemės sklypo kadastrinės vertės gali suprasti tik iš prokurorės žodinių paaiškinimų teisme ir iš pateikto skundo, bet ne iš kaltinimo formuluotės.
16. Atsiliepime nurodoma, kad kaltinimą vertinant tokį, koks jis yra surašytas, aiškinimui pasitelkiant lingvistinį metodą, akivaizdu, jog nuomos teisės vertė nėra tapatinama su žemės sklypo kadastrine verte. Pagal jo struktūrą ir loginius ryšius tiesiog nurodomos dviejų atskirų objektų vertės: (1) žemės sklypo vertė, kuri įvardijama dviem dydžiais – vertinamuoju požymiu „didelė“ ir konkrečia pinigine išraiška – 313 000 Eur ir (2) turtinės teisės valdyti ir naudoti tą žemės sklypą vertė, kuri įvardijama savarankišku ir atskiru vertinamuoju požymiu „didelė“, neatskleidžiant konkrečios piniginės išraiškos ir logiškai nenurodant šio objekto (turtinės teisės) vertės ryšio su žemės sklypo verte ar tiesioginio kildinimo iš žemės sklypo vertės. Prokurorės žodžiu teismo posėdyje pateiktas ir skunde nurodytas nuomos teisės vertės apskaičiavimo būdas yra aiškiai už suformuluoto kaltinimo ribų.
17. Atsiliepime akcentuojama, kad nepriklausomai nuo to, jog skundžiamoje nutartyje neatskleista galimybė turtinės teisės vertę nustatyti pagal turtinės teisės objektą, pagrįstai konstatuota, kad valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nurodymas yra aiškiai nepakankamas ir niekaip neatskleidžia kaltinimo kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pats prokuroras, ikiteisminio tyrimo metu pirmiausia privalėjo įvertinti galimybę tinkamai suformuluoti kaltinimą ir, priimdamas sprendimą inkriminuoti didelės vertės turtinės teisės įgijimą, tinkamai atskleisti šį būtinąjį požymį, pateikdamas konkrečią skaičiavimo metodiką, jos pagrindu įvardinant apgaule įgytos turtinės teisės (nuomos teisės) dydį. Kadangi tai nebuvo atlikta, pagrįstai konstatuota, jog šis trūkumas pripažintinas esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti pareikštą kaltinimą ir kaltinamiesiems gintis. Prokurorui, kaip valstybinį kaltinimą palaikančiam subjektui, kyla pareiga vykdyti įstatyme numatytas funkcijas, t. y. tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą, o ne bandyti perkelti savo pareigų kitiems subjektams (nagrinėjamu atveju teismui).
18. Pasak gynėjo advokato, įgyjant teisę į valstybinio žemės sklypo ne aukciono tvarka nuomą nuomininkas (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja mokėti į valstybės biudžetą įstatymu nustatytą nuomos mokestį, o nuomotojas (šiuo atveju valstybė) įgyja teisę reikalauti atitinkamo nuomos mokesčio iš nuomininko už galimybę naudotis valstybine žeme. Tokiame teisiniame santykyje valstybė, kaip nuomotojas, už išnuomotą valstybinės žemės sklypą įgyja teisę į nuomos mokestį, t. y. patiria naudą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, t. y. įgyja prievolę mokėti nuomos mokestį. Nagrinėjamoje situacijoje valstybė jokios žalos dėl valstybinio žemės sklypo ne aukciono tvarka išnuomavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė, žemės nuosavybė kaip buvo valstybės, taip ir liko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyta prievolė mokėti nuomos mokestį taip pat niekur nedingo. Visa tai, kartu su tuo faktu, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepareiškė byloje civilinio ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo, patvirtina faktą, jog šiuo teisiniu santykiu valstybei nebuvo padaryta jokia žala.
19. Atsiliepime teigiama, kad skunde neatsižvelgta į tai, kad suformuluotame kaltinime nurodyti padariniai – ne aukciono tvarka įgytos didelės vertės turtinės teisės valdyti ir naudoti didelės 313 000 Eur vertės valstybinės žemės sklypą, siejami su nuomos teisės įgijimu (duomenys neskelbtini) metams į ateitį. Toks vieno iš būtinųjų objektyviųjų požymiu – apgaule įgytos turtinės teisės vertės sulyginimas su valstybinio žemės sklypo kadastrine verte, siejant ir su nuomos terminu į ateitį, yra visiškai nepagrįstas, o kartu iš esmės keičiantis kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją.
20. Atsiliepime akcentuojama, kad valstybinės žemės sklypo kadastrinė vertė nėra tinkamai atskleista, nes nebuvo nustatinėjama rinkos vertė ir kartu nebuvo įvertintos aplinkybės, nulemiančios rinkos ir kadastrinę žemės sklypo vertę. Prokuroras nėra subjektas, galintis atlikti turto vertinimą, todėl skunde pateiktas nuomos teisės vertės apskaičiavimo būdas pagal valstybinio žemės sklypo kadastrinę vertę yra nepagrįstas.
III. Teismo išvados ir argumentai
21. Prokurorės skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokurorės skundo argumentus bei kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos atsiliepimo motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
22. Apygardos teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas yra pats svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Būtina, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitiktų BPK 219 straipsnyje keliamus jam reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų.
23. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016). Akcentuotina, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.
24. Iš prokurorės skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas esminį kaltinamojo akto trūkumą, kuris pripažintas kaip trukdantis nagrinėti bylą teisme ir kliudantis kaltinamiesiems gintis nuo pareikšto kaltinimo, pripažino tai, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta inkriminuotos apgaule įgytos turtinės teisės konkreti vertė. Nenurodžius turtinės teisės vertės, nėra aišku, ar inkriminuojamos kaltinamiesiems nusikalstamos veikos atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.
25. Apygardos teismas pažymi, kad analogiškoje teisinėje situacijoje, esant iš esmės toms pačioms faktinėms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas netenkino prokurorės prašymo panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria byla buvo grąžinta prokurorei papildomiems veiksmams atlikti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-362-932/2019). Pabrėžtina, jog teismai yra saistomi savo sukurtų precedentų analogiškose bylose ir negali priimti kardinaliai priešingo sprendimo esant identiškoms aplinkybėms.
26. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, prokurorės skundo ir kaltinamojo gynėjo advokato atsiliepimo, akivaizdu, kad ir šioje apygardos teismo nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla apylinkės teismui buvo perduotas aiškiai nenurodant turtinės teisės vertės, t. y. apsiribojant bendro pobūdžio fraze „įgyti didelės vertės turtinę teisę“. Prokurorės 2019 m. gruodžio 2 d. prašymuose dėl kaltinimo keitimo teisme iš esmės kaltinamasis aktas pakeistas tik lingvistine prasme, t. y. įgytos apgaule didelės vertės turtinė teisė sutapatinta su vidutine nuomojamo valstybinės žemės sklypo rinkos verte – 313 000 Eur. To savo skunde neneigia ir prokurorė, nurodydama, kad nesant objektyvių galimybių įvertinti turtinės teisės vertę pinigine išraiška, turi būti remiamasi paties objekto rinkos verte (šiuo atveju valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)).
27. Sutiktina tiek su skundžiamoje nutartyje, tiek su apsiliepime nurodyta aplinkybe, kad toks kaltinimo formulavimas neatitinka imperatyvaus reikalavimo aiškiai atskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šioje byloje esminė aplinkybė, kurios pagrindu pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra ta, kad asmenys galimai apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtinę teisę (nuomos teisę), o ne patį turtą (žemės sklypą).
28. Vien tik valstybinės žemės sklypų vidutinių rinkos verčių nurodymas yra nepakankamas ir niekaip neatskleidžia kaltinimo kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį šiuo nagrinėjamu atveju. Sutiktina su kaltinamojo gynėjo advokato atsiliepime nurodomu teiginiu, kad pats prokuroras, dar vykdant ikiteisminį tyrimą, visų pirma, privalėjo įvertinti galimybę tinkamai sprendimą inkriminuoti didelės vertės turtinės teisės įgijimą, tinkamai atskleisti šį būtinąjį požymį, pateikdamas konkrečią skaičiavimo metodiką, jos pagrindu įvardinant apgaule įgytos turtinės teisės (nuomos teisės) dydį. Svarbu ir tai, jog tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. kaltinamajame akte (14 t., b. l. 3–108), tiek prokurorės prašymuose dėl kaltinimų patikslinimo (14 t., b. l. 174–175, 176–177, 178–179) nėra nurodoma, kokiu konkrečiu būdu turtinė teisė buvo prilyginta didelei vertei, t. y. nenurodyta jokia skaičiavimo metodika ir pan., kas palieka vietos galimoms interpretacijoms.
29. Šiuo atveju tikslus ir konkretus nusikalstamos veikos dalyko turtinės vertės įvardijimas turi esminę reikšmę, atribojant BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis. Kaltinimą formuluojant abstrakčiai, nepagrįstai yra sunkinama kaltinamųjų teisinė padėtis.
30. Prokurorės skunde nurodomi teiginiai, kad nustatyti trūkumai gali būti taisytini teisme, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neaiškių bylos nagrinėjimo teisme ribų. Pačiam teismui patikslinus kaltinimą, galimai būtų pažeistas proceso dalyvių rungimosi principas.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prokurorės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nutartyje nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.