Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

kaltinamajam A. K., kaltinamajam J. K., jų gynėjui Augustinui Vaičiūnui (pateikti orderiai byloje),

teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje; J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, susipažinusi su gynėjo advokato Mindaugo Dūdos pareikštu prašymu dėl bylos perdavimo prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; M. T., gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje; J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; P. P., gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje (14 t., b. l. 134-138).

Minėta teismo nutartimi atmestas kaltinamojo P. P. advokato Mindaugo Dūdos prašymas bylą perduoti prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais (prašymas 14 t., b. l. 115-120).

Gynybos prašymu buvo suteiktas laikas susipažinti su prokurorės pareikštu prašymu.

2019 m. gruodžio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo P. P. advokatas Mindaugas Dūda pareiškė prašymą bylą perduoti prokurorei (15 t., b. l. 24). Nurodė, kad pakeistame kaltinime vietoje inkriminuotos įgyjamos turtinės nuomos teisės nurodoma turtinė teisė valdyti ir disponuoti. Pareikštas kaltinimas tampa neaiškus, todėl pažeidžiama ginamojo teisė. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas tapačioje situacijoje nusprendė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui (15 t. b. l. 2-19). Papildomai paaiškino, kad sklypo vertė ir nuomos teisė vertė yra visiškai skirtingos kategorijos. Teismo iniciatyva taisyti kaltinimą pačiam gali rodyti teismo šališkumą. Mano, kad kaltinime nenurodyta nuomos teisės vertė yra esminis kaltinimo trūkumas, kurio teismas pats negali ištaisyti (15 t., b. l. 25-26).

Advokatas Augustinas Vaičiūnas pritarė advokato Mindaugo Dūdos prašymui ir nurodė, kad kaltinime nurodyta daikto vertę 313 000 Eur negalima tapatinti su nuomos teisės verte. Vykdyti visą baudžiamąjį procesą ir skirti dėmesį tik šio klausimo išsprendimui nėra logiška ir tai pažeistų kaltinamųjų teises (15 t., b. l. 25).

Advokatas Vitalijus Vasilionokas palaikė prašymą ir prašė bylą grąžinti prokurorei (15 t., b. l. 26).

Prokurorė Jūratė Karčinskienė paaiškino, kad nėra pagrindo grąžinti bylą, nes kaltinimas yra aiškus ir konkretus. Pareikštas kaltinimas yra dėl to, kad įgijo didelės vertės turtinę teisę valdyti ir naudotis svetimu didelės vertės valstybiniu žemės sklypu. Išdėstytos visos faktinės aplinkybės. Turtinė teisė turi savo objektą, o šiuo atveju turtinės teisės vertė yra nustatoma pagal turtinės teisės objektą (žemės sklypą) (15 t., b. l. 26).

Advokatai atsikirsdami papildomai nurodė, kad nuomos teisės vertė priklauso nuo daug sudedamųjų dalių, kurias reikia įvertinti, o tas darbas turi būti atliktas ikiteisminio tyrimo metu. Kėlė klausimą, jeigu teismas rinks įrodymus dėl to, tai su kuo jie ginčysis teisme? (15 t., b. l. 25-26-26).

Kaltinamieji palaikė advokatų pozicijas (15 t., b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje pareikštas prašymas grąžinti bylą prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu – tai yra kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, kad ir BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Proceso įstatymas numato, kad dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms – kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir toks netinkamas kaltinamojo akto turinys (ar kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai) trukdo nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, taip pat kaltinimas turi būti pagrįstas aplinkybėmis, kurias prokuroras laiko nustatytomis, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad nusikalstama veika kaltinami asmenys žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai (ar neveikimas) jiems yra inkriminuojami, kad nusikalstama veika kaltinami asmenys galėtų įgyvendinti teisę į gynybą ir tuo pačiu būtų galima aiškiai nustatyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas.

Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-141-693/2018 ir jos 8 punkte nurodyta praktika).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareikštame prašyme dėl bylos grąžinimo prokurorui pateikta pozicija, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kas trukdo bylą nagrinėti teisme bei pažeidžiama kaltinamųjų teisė aiškiai ir tiksliai žinoti, kuo jie yra kaltinami, bei veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, ginantis nuo pareikštų kaltinimų.

Byla į teismą perduota pagal kaltinamąjį aktą, pagal kurį A. K., J. K. ir P. P. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimą), t. y. jie kaltinami, kad veikdami bendrininkų grupėje, kito asmens naudai neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę teisę – valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu (duomenys neskelbtini) metams. Minėtiems kaltinamiesiems inkriminuotas kvalifikuotas sukčiavimas (14 t., b. l. 3-108).

Kaip jau minėta, 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymus pakeisti kaltinimą teisme (14 t., b. l. 174-179). Pagal pakeistą kaltinimą A. K., J. K. ir P. P. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimą), t. y. jie kaltinami, kad veikdami bendrininkų grupėje, kito asmens naudai neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę teisę valdyti ir naudoti didelės 313 000 Eur vertės valstybei priklausantį, t. y. valstybinį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metams. Minėtiems kaltinamiesiems inkriminuotas kvalifikuotas sukčiavimas.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytos atitinkamos veikos faktinės aplinkybės, kurios turi atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju, minėtiems kaltinamiesiems kaltinamuoju aktu inkriminuotas didelės vertės turtinės teisės įgijimas, tačiau konkreti minėtos turtinės teisės vertė kaltinime nebuvo atskleista (14 t., b. l. 3-108). Pakeistame kaltinime įgytos didelės vertės turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuoma ne aukciono būdu (duomenys neskelbtini) metams) vertė sutapatinama su vidutine žemės sklypo verte (14 t., b. l. 174-179).

Teismo nuomone, iš aptariamo kaltinimo visiškai neaišku, kas pagrindžia kvalifikuojantį požymį. Sutiktina su kaltinamųjų gynėjais, jog vien tik valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nurodymas yra aiškiai nepakankamas ir niekaip neatskleidžia kaltinimo kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pasirinkdama inkriminuojamos turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuoma ne aukciono būdu (duomenys neskelbtini) metams) vertę skaičiuoti pagal žemės sklypo vidutinę rinkos kainą (10 t., b. l. 170), prokurorė privalėjo tai tinkamai atskleisti kaltinime, iš ko kaltinamiesiems būtų visiškai aišku, kodėl jie kaltinami būtent didelės vertės minėtos turtinės teisės įgijimu. Teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjai, kaltinamasis J. K. parodė, kad negalima tapatinti daikto vertės, turtinės teisės - nuosavybės teisės vertės ir kitų turtinių teisių (pvz., ilgalaikės nuomos, nuomos aukciono/ ne aukciono tvarka) vertės (15 t., b. l. 24-27), nes tai yra skirtingi dalykai. Advokatai ypatingai pabrėžė, kad teismui pačiam šalinant nurodytus kaltinimo trūkumus, renkant įrodymus apie turtinės vertės vertę, teismas taptų šališkas, būtų pažeistas rungtyniškumo principas.

Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama teismo pareiga būti aktyviam, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, ką atsispindi ir Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, ar pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 str.). Be to, iš BPK 256 straipsnio nuostatų išplaukia galimybė bylos nagrinėjimo teisme metu teismui tikslinti kaltinimą ar kvalifikaciją, taip pat numatyta ir prokuroro teisė teikti prašymą pakeisti faktines aplinkybes skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikavimą. Minėtos teisės (ir tuo pačiu pareigos) negali iš esmės paneigti reikalavimo, kad pats kaltinimas turi būti suformuluotas tinkamai, t. y. turi būti nurodyti būtinieji inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiai, atitinkamai galimybė tikslinti kaltinimą ir pan. negali būti aiškinama kaip galimybė teismui bylos nagrinėjimo teisme metu atlikti ikiteisminiam tyrimui būdingus procesinius veiksmus – šiuo atveju, susidarytų situacija, jog bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės kaltinamiesiems turėtų būti inkriminuojamas būtinasis nusikalstamos veikos požymis, nes kaltinime jis nėra tinkamai atskleistas.

Šis trūkumas, teismo vertinimu, pripažintinas esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti pareikštą kaltinimą ir kaltinamiesiems gintis, nes šiuo atveju, kaip minėta, nenurodytas inkriminuotos veikos vienas iš būtinųjų objektyviųjų požymių – apgaule įgytos turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu) vertė, lėmusi kvalifikaciją būtent pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas sau negali priskirti kaltinimo funkcijos, nes taip teismo pozicija susilietų su kaltintojo pozicija ir rungtyninis procesas būtų iškreipiamas.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų argumentų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju surašytas kaltinamasis aktas negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus bei šie kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, nes nėra aiškus įrodinėjimo šioje baudžiamojoje byloje dalykas ir bylos nagrinėjimo teisme ribos. Pripažintina ir tai, jog minėti trūkumai vertintini kaip pažeidžiantys kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie kaltinami bei tokiu būdu varžantys jų teisę į tinkamą ir veiksmingą gynybą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį bylą perduoti prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253, 254 straipsnio 3 dalimi ir 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos prašymą tenkinti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2876-1096/2019, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje; J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje; P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui nutartyje nurodytiems Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams pašalinti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.