Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria buvo netenkinti kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos ir kaltinamojo M. T. gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko prašymai dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. P. P. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau nevėliau kaip 2015 m. vasario 11 d., veikdamas Vilniaus mieste, sukurstė geodezininką-matininką M. T. pagaminti žinomai netikrus dokumentus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau nevėliau kaip 2015 m. vasario 11 d., Vilniaus mieste, ne mažiau kaip trijų susitikimų su geodezininku-matininku M. T. metu, pasinaudodamas ilgalaike pažintimi ir susiformavusiais bendradarbiavimo santykiais bei spausdamas pastarąjį tiesiogiai žodiniais prašymais ir įtikinėjimais, nurodė M. T. atlikti valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pažymint kadastrinių matavimų bylos dokumentuose neegzistuojančias pastato – sandėlio pamatus bei M. T. pateikė kadastrinių bylų sudarymui reikalingus dokumentus – minėtame sklype esančių statinių išdėstymo planą, sudarytą UAB „K.“ matininkų ir senus kadastrinių matavimų dokumentus. M. T., vykdydamas P. P. nurodymą, nekilnojamojo turto objekto – valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje esančiuose dokumentuose: minėto žemės sklypo plane, sudarytame 2015 m. vasario 13 d., punktyrine linija pažymėjo neegzistuojančio pastato – sandėlio pamatus ir jį pasirašė; 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – sandėlis, pažymėtas plane numeriu „1F1g“ ir ją pasirašė; 2015 m. vasario 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 8 įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad žemės sklype yra pastatas – sandėlis ir jį pasirašė, tokiu būdu P. P. sukurstytas M. T. pagamino aukščiau išvardintus žinomai netikrus dokumentus, kuriuos perdavė pačiam P. P.. Šiais savo veiksmais P. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, P. P. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. vasario 11 d., veikdamas Vilniaus mieste, sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – geodezininką-matininką M. T. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrės valstybė, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau nevėliau kaip 2015 m. vasario 11 d., Vilniaus mieste, ne mažiau kaip trijų susitikimų su geodezininku-matininku M. T. metu, pasinaudodamas ilgalaike pažintimi ir susiformavusiais bendradarbiavimo santykiais bei spausdamas pastarąjį tiesiogiai žodiniais prašymais ir įtikinėjimais, nurodė M. T. atlikti valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pažymint kadastrinių matavimų bylos dokumentuose neegzistuojančias pastato – sandėlio pamatus bei M. T. pateikė kadastrinių bylų sudarymui reikalingus dokumentus – minėtame sklype esančių statinių išdėstymo planą, sudarytą UAB „K.“ matininkų ir senus kadastrinių matavimų dokumentus. M. T., vykdydamas P. P. nurodymą, pagamino žinomai netikrus, nekilnojamojo turto objekto – valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje esančius dokumentus: minėto žemės sklypo planą, sudarytą 2015 m. vasario 13 d., punktyrine linija pažymėjo neegzistuojančio pastato – sandėlio pamatus ir jį pasirašė; 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – sandėlis, pažymėtas plane numeriu „1F1g“ ir ją pasirašė; 2015 m. vasario 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 8 įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad žemės sklype yra pastatas – sandėlis ir jį pasirašė. Tokiu būdu P. P. sukurstė M. T. neteisėtai atlikti aukščiau nurodytus veiksmus ir įrašant į dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis bei juos pasirašant pažeisti teisės aktų reikalavimus: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, <...>, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, <...> principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias Valstybės tarnautoją gerbti <...> Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; <...> būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas <...>; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją: 1) laikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojaliais Lietuvos valstybei <...>; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių <...>; Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (2010 m. balandžio 27 d. Nr. XI-786) 13 straipsnio 14 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atlikdamas geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas privalo: 1) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; 2) būti nešališkas. Taip P. P. sukurstė M. T. pažeisti aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesus, diskredituoti ir sumenkinti valstybės tarnautojui prilyginamo asmens vardą kitų asmenų akivaizdoje, iškraipyti valstybės tarnautojui prilyginamo asmens vardą ir tokiais veiksmais piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė. Šiais savo veiksmais P. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, P. P., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 5 d., Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K. ir A. K. (A. K.), žinodamas, kad UAB „F.“ neturi jokios teisės įgyti valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, apgaule, panaudojant žinomai netikrus dokumentus, kito asmens – UAB „F.“ naudai ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą, o būtent: jis, būdamas UAB „V.“ direktoriumi, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „F.“ direktoriumi A. K. ir UAB „P.“ direktoriumi J. K., žinodamas, kad UAB „F.“ neturi jokios teisės įgyti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės ir turėdamas tikslą apgaule – panaudojant žinomai netikrus dokumentus, kito asmens – UAB „F.“ naudai neteisėtai, neauckiono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 313 00 eurų, individuali vertė – 377 000 eurų ir kurio plotas 1,4717 hektaro, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis 2015 m. vasario 25 d. Nacionalinės Žemės Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė geodezininko-matininko M. T. pagamintus, žinomai netikrus dokumentus: 2015 m. vasario 11 d. minėto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 8, 2015 m. vasario 13 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo planą, 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamintą žinomai netikrą dokumentą – 1996 m. vasario 1 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „L.“ turtinių teisių perleidimo UAB „F.“, patvirtintą A. K. parašu, 2015 m. vasario 17 d. J. K. parengtą bei A. K. pasirašytą prašymą Nr. I, kurio registracijos NŽT Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog jame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog UAB „F.“ nuosavybės teise valdo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. kovo 5 d. J. K., tęsdamas P. P., A. K. bei savo paties pradėtą nusikalstamą veiką pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „F.“ neteisėtai, ne aukciono tvarka, penkiasdešimt ketveriems metams įgijo didelės vertės – ne mažiau kaip 36 542,75 eurų turtinę teisę valdyti ir naudoti Valstybei priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais P. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi kaltinamojo P. P. gynėjo advokato M. Dūdos ir kaltinamojo M. T. gynėjo advokato V. Vasilionoko prašymai dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, netenkinti.

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti kaltinamojo P. P. gynėjo advokato M. Dūdos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.

6.1. Apylinkės teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalies imperatyvia nuostata, kad nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, o įstatyme speciali šių nutarčių apskundimo tvarka nenumatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad BPK 439 straipsnio 2 dalis užtikrina, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama laikantis proceso operatyvumo principo.

6.2. Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas nesudarė galimybės teismui priimti kaltinamojo P. P. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7.1. Gynėjo nuomone, kadangi teismo nutartis perduoti bylą prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalyje esančiais pagrindais yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka, taigi ir teismo nutartis, kuria atsisakyti tenkinti prašymą perduoti bylą prokurorui irgi yra skundžiama, nes priešingu atveju būtų pažeisti konstitucinis lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

7.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nutartis perduoti bylą prokurorui yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka, ką patvirtina BPK 439 straipsnio 2 dalis ir teismų praktika. Gynėjas pabrėžia, jog šio teisminio proceso metu buvo padavęs prašymą perduoti bylą prokurorui, kurį teismas patenkino. Šią nutartį prokurorė apskundė ir aukštesnysis teismas šį prokurorės skundą priėmė išnagrinėjo. Remiantis šiuo pavyzdžiu ir kita teismų praktika, akivaizdu, kad teismo nutartis, kuria atmetamas proceso dalyvio prašymas perduoti bylą prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais irgi skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka.

7.3. Pažymima, kad aptariamos teisės normos priešingas aiškinimas neleistų teismo proceso laikyti teisingu, sąžiningu ir rungtynišku, kadangi susiklostytų situacija, kuomet teismo sprendimas dėl to paties dalyko galėtų būti skundžiamas prokuroro, o kitų proceso dalyvių – ne. Gynėjo nuomone tai taipogi pažeistų ir BPK 7 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises.

7.4. Taip pat gynėjas pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje teismas negalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-196-870/2021, kadangi šia teismo nutartimi nebuvo spręstas analogiškas klausimas.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama galioti

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo advokato skundo argumentus bei susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepadarius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

10. Negalima sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas ir nepagrįstai nepriėmė kaltinamojo gynėjo advokato 2021 m. rugpjūčio 18 d. skundo, kuriuo jis ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

11. Viena iš kaltinamojo, kaip bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, yra teisė teikti prašymus (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Šią teisę įgyvendinti kaltinamasis gali pateikdamas prašymus tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek ir sprendžiant klausimus, dėl kurių BPK tiesiogiai neįtvirtina galimybės pateikti prašymą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teisėjas visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principus ir užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ar baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

12. BPK 253 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones.

13. BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, o BPK numatytais atvejais – ir kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalis teismo priimamų nutarčių skundžiamos būti negali, tarp jų – nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad tokiu įstatyminiu reglamentavimu yra užkertama galimybė proceso dalyviams skųsti bet kokias teismo nutartis, kuriomis atmesti bylos nagrinėjimo metu pateikti prašymai, kadangi priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos proceso vilkinimui. Nurodytas įstatyminis reguliavimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nutartis nėra absoliuti.

14. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas 2021 m. liepos 27 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimų pašalinimui pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį. Išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones, teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutartį, kuria šį prašymą atmetė. Kaltinamojo gynėjas advokatas 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti šią nutartį ir perduoti bylą prokurorui, tačiau skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti, kadangi buvo konstatuota, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo nėra skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka.

15. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimas atsisakyti priimti kaltinamojo gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo nutartis, kuria išspręsti nagrinėjant baudžiamąją bylą paduoti kaltinamojo gynėjo advokato prašymai dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui yra neskundžiama BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iš esmės išspręstas prašymas, pateiktas proceso dalyvių – taigi nutartis priskirtina neskundžiamų nutarčių kategorijai pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į gynėjo skunde pateiktą teismų praktiką, pažymi, kad nagrinėjamu klausimu teismų praktika nėra vienareikšmiška ir nuosekli. Priešingai nei nurodoma skunde, teismų praktikoje galima rasti ir kitokių atvejų, t. y. kai analogiškas klausimas buvo išspręstas konstatuojant, kad pateiktą skundą dėl analogiško prašymo išnagrinėjimo buvo atsisakyta priimti pagrįstai ir nepažeidžiant BPK nuostatų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-5-165/2016, 1S-178-202/2018, 1S-249-1076/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad didžioji dalis teismo nutarčių dėl proceso dalyvių prašymų yra neskundžiamos, pavyzdžiui, nutartis, kuria yra atmestas prašymas grąžinti bylą prokurorui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-207-449/2020). Atkreipiamas dėmesys, kad paminėtos 2018 m. ir 2020 m. nutartys buvo priimtos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus skirtingų trijų teisėjų kolegijų, kas apygardos teismui suteikia pagrindą spręsti, jog būtent tokia praktika šiuo metu yra formuojama, vyraujanti ir aktuali nagrinėjamoje situacijoje. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad nutartys, kuriomis buvo atmestas prašymas grąžinti bylą prokurorui vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, nėra skundžiamos. Aplinkybė, nurodoma skunde, kad apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-196-870/2021, kuria nebuvo spręstas analogiškas klausimas, neturi esminės reikšmės, kadangi šioje nutartyje atsispindi bendra vyraujanti Lietuvos apeliacinio teismo pozicija dėl galimybės priimti skundus dėl proceso dalyvių pateiktų prašymų išnagrinėjimo.

17. Negalima sutikti ir su skunde pateikiamais argumentais, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartimi buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungimosi principai ar kaltinamojo teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, nebuvo pažeisti kaltinamojo teisėti interesai, apribotos jo proceso teisės. Apskųstąja nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Kaltinamasis visus prieštaravimus dėl, jo nuomone, neteisingai išspręstų prašymų turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties sprendimas atsisakyti priimti kaltinamojo gynėjo advokato skundą, yra teisingas ir pagrįstas, taigi naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.