- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-294-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-7-00005-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Skundas Nr. 1S-294-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00005-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2; 1.2.14.5.2.1 (S)
2022 m. spalio 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje J. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, A. K. (A. K.) kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, P. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, M. T. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, buvo perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, nustatant trijų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo. Baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui, nes žemesniojo teismo įsitikinimu suformuluotame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra neteisingai nustatyta apgaulės būdu įgytos turtinės teisės vertė.
2. Baudžiamoji byla, kurioje J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, P. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, kaltinamųjų J. K., A. K. ir P. P. gynėjų prašymu, buvo perduota Vilniau apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Kaltinamojo akto trūkumų pašalinimui buvo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai
3. Skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Atsiliepimas
4. Prokurorė aiškina, kad J. K., A. K. ir P. P. yra kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nes jie nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 5 d. Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad UAB „F.“ neturi jokios teisės įgyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisės, apgaule NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikus žinomai netikrus dokumentus, J. K. pasirašius 2015 m. kovo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), kito asmens – UAB „F.“ naudai ne aukciono tvarka penkiasdešimt ketveriems metams įgijo didelės vertės – ne mažiau kaip 36542,75 Eur turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju apgaulė reiškėsi suklastotų dokumentų pateikimu, po ko 2015 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), pagal kurią UAB „F.“ neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę teisę.
5. Skunde tvirtinama, kad suformuluotame kaltinime yra pakankamai detaliai aprašytos kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės, atskleisti visi būtini objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Šiuo atveju kaltinamojo akto turinys yra aiškus, niekaip nevaržo kaltinamųjų teisių į gynybą.
6. Prokurorės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o būtent jame neatskleistas kvalifikuojantis sukčiavimo požymis – didelės turtinės teisės vertė, ir tai trukdo nagrinėti bylą, yra nepagrįsta. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB „F.“ 2015 m. kovo 5 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60- (14.49.57.), pagal kurią UAB „F.“ neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. UAB „F.“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu įgijo valstybinės žemės nuomos teisę valdyti ir naudotis žemės sklypu už tam tikrą mokestį. Sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį tarp NŽT ir UAB „F.“ susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „F.“ penkiasdešimt keturiems metams įgijo turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinį žemės sklypą. Įgydamas šią teisę, UAB „F.“ įgijo ir prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kurios dydis imperatyviai nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Prievolė mokėti žemės nuomos mokestį ir teisė naudoti bei valdyti žemės sklypą yra neatsiejamos. Nuomos kaina yra turtinės teisės piniginė išraiška. Kaltinime nurodyta turtinės teisės vertė, t. y. ne mažiau kaip 36542,75 Eur, buvo apskaičiuota pagal tai, kokį valstybinės žemės nuomos mokestį per penkiasdešimt keturis metus būtų mokėjusi UAB „F.“.
7. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus raštas Nr. A51-75740/20(2.14.3.8E-AD25), kuriame nurodoma, jog valstybinės žemės nuomininkas skaičiuoja mokestį nuo vertės nurodytos nuomos sutartyje (šiuo atveju valstybinės žemės sklypo vertė – 313000 Eur). Už valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 0101-0070-0008), nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 5 d. nuomininkas būtų turėjęs apsiskaičiuoti 5868,75 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (2015 m. mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas 0,2 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, 2016-2019 m. mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas 0,4 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, už 2020 m. mokestinį laikotarpį iki 2020 m. kovo 5 d. buvo taikomas 0,5 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas). Už likusius keturiasdešimt devynis metus 30674 Eur nuomos mokesčio suma buvo suskaičiuota taikant mažiausią nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo buvusį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, t. y. 0,2 procento. Suma, kurią UAB „F.“ būtų turėjusi mokėti nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 5 d., buvo sudėta su suma, kurią UAB „F.“ būtų turėjusi mokėti už likusį laiką, ir buvo gauta bendra 36542,75 Eur nuomos mokesčio suma, kuri nagrinėjamu atveju atitinka turtinės nuomos teisės piniginę išraišką. Suformuluotame kaltinime yra tiksliai ir konkrečiai nurodyta apgaule įgytos turtinės teisės vertė (ne mažiau kaip 36542,75 Eur), o baudžiamosios bylos medžiagoje yra užfiksuota turtinės teisės (nuomos teisės) dydžio skaičiavimo metodika, kuri atskleidžia, dėl kokių priežasčių turtinė teisė yra vertinama kaip didelės vertės.
8. Prokurorė nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamajame akte nurodyta turtinės teisės vertė tiktų įvertinti kitam sukčiavimo požymiui – turtinės prievolės išvengimui. Sukčiavimo atveju turtinės teisės įgijimas – tai yra ir prievolinės teisės įgijimas panaudojant apgaulę. Prievolė mokėti žemės nuomos mokestį ir teisė naudoti bei valdyti žemės sklypą yra neatsiejamos. Taigi nuomos kaina turi būti vertinama kaip turtinės teisės piniginė išraiška.
9. Skunde pabrėžiama, kad kaltinamajame akte prokurorė laikosi pozicijos, jog nuomos kaina, kurią per penkiasdešimt keturis metus būtų mokėjusi UAB „F.“ už teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) yra įgytos turtinės teisės piniginė išraiška. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepradėjęs įrodymų tyrimo, sprendė klausimus, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Suformuluotame kaltinime nurodyti turtinės teisės didelę vertę pagrindžiančius duomenis skundžiamojoje nutartyje buvo vertinami nesavalaikiai. Sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto negali būti siejamas su duomenų pakankamumo vertinimu, ar kaltinimas yra pagrįstas, yra sprendžiama tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Vien tai, kad kaltinamųjų gynėjai nesutinka su prokuroro pateiktu veikos aprašymu, kvalifikavimu ir vertinimu, o teismas, nepradėjęs iš esmės nagrinėti baudžiamosios bylos, pritarė kaltinamųjų gynėjų nuomonei, nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui.
Šalies argumentai
10. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu. Teismas, manydamas, kad surinktų duomenų nepakanka tam, jog būtų galima priimti procesinį sprendimą, pats gali atlikti bet kokį BPK numatytą proceso veiksmą ar įpareigoti prokurorą atlikti tam tikrus veiksmus, pateikti duomenis ir tokiu būdu pašalinti baudžiamojoje byloje esančius trūkumus ar neaiškumus. Tik išnagrinėjęs bylą ir tiesiogiai ištyręs visus byloje esančius duomenis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą, teismas spręs, ar ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ar jų pakanka kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Be to, BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą.
Atsiliepimas
11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. lapkričio 11 d. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokią nutartį teismas gali priimti tik įvertinęs ir nustatęs, kad nėra kliūčių baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas iš esmės pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK numatytus reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme kliūčių nėra. Kaltinamųjų gynėjai ne kartą teikė prašymus grąžinti bylą prokurorui, tačiau visi jų prašymai buvo atmetami. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 rugpjūčio 12 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyse buvo konstatuota, kad kaltinamasis aktas yra aiškus, kaltinamųjų veiksmai detalizuoti ir aiškūs, pažymėta, kad nesutikimas su kaltinamajame akte išsinuomoto žemės sklypo paskaičiuota verte, nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Vis tik, pasikeitus teismo sudėčiai, praėjus beveik dvejiems metams nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos skundžiama nutartimi byla buvo grąžinta prokurorui, nurodant, kad esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme. Prokurorė pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau dvejus metus nepradeda nagrinėti bylos iš esmės ir nerealizuoja kaltinamųjų teisės bei teismo pareigos, per kiek įmanoma trumpesnį laiką pradėti ir išnagrinėti baudžiamąją bylą.
12. Prokurorės manymu, iš skundžiamos nutarties yra neaišku, ką prokuroras ikiteisminio tyrimo metu dar turėtų padaryti. Nutartyje tik deklaratyviai nurodoma, kad nesutinkama su kaltinamajame akte nurodyta turtinės teisės verte bei svarstoma, ar apskritai turtinė teisė gali būti įvertinta pinigine išraiška, tačiau teismas jokios nuorodos apie tai, kokius veiksmus, grąžinus bylą, prokuroras turėtų atlikti, nepateikia. Kaltinamajame akte yra nurodyta turtinės teisės vertė bei baudžiamosios bylos medžiagoje yra pateikta šios vertės skaičiavimo metodika. Šiuo atveju, grąžinus bylą prokurorui, jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, nes ikiteisminio tyrimo metu išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis apie turtinės teisės vertę.
13. Atsiliepime į skundą kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas prašo prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
14. Atsiliepime nurodoma, kad prokurorė nepagrįstai nuomos teisę turinio ir vertės prasme sulygina su žemės nuomos mokesčiu. Pagal prokurorės logiką P. P. apgaulės būdu įgijo teisę į UAB „F.“ mokėtiną nuomos mokestį, kuris turi būti mokamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos banko sąskaitą, tačiau taip iš tikrųjų nėra. Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, kaltinime nurodyta apgaulės būdu įgytos turtinės teisės vertė yra nustatyta netinkamai. Tuo atveju, jeigu turtinės teisės vertės nėra įmanoma nustatyti, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Prokurorės skundas tenkintinas.
15. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog yra surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių yra suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte privalu aprašyti nusikalstamą veiką, t. y. nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Aptarti reikalavimai yra skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Teismų praktikoje kaip suformuluoto kaltinimo trūkumas yra vertinama, kai kaltinime nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl šios priežasties yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, 2K-42-942/2016, 2K-280-648/2018, 2K-132-511/2019 ir kt.).
16. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę. Taigi, be jokios abejonės, formuluojant kaltinimą pagal minėtą BK normą yra būtina nustatyti ir nurodyti apgaulės būdų įgytos turtinės teisės vertę. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji J. K., A. K. ir P. P. yra kaltinami tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės, t. y. ne mažesnę kaip 36542,75 Eur turinę nuomos teisę valdyti ir naudoti Valstybei priklausantį žemės sklypą. Žemesnysis teismas padarė išvadą, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį suformuluotame kaltinime yra netinkamai nurodyta apgaulės būdu įgytos turtinės teisės vertė, nes kaltinime yra nurodoma ne nuomos teisės vertė, o nuomos mokesčio už penkiasdešimt keturis metus paskaičiavimas, t. y. nuomos mokesčio vertė, kas apsunkina trijų kaltinamųjų teisę į gynybą. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia žemesniojo teismo išvada.
17. Šiuo atveju nekyla jokių ginčų, kad kaltinamajame akte yra nurodyta turtinės teisės vertė, t. y. šios teisės piniginis ekvivalentas, kaip ją pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertina prokurorė. Ginčas iš esmės kyla tik dėl to, ar prokurorės pozicija dėl turtinės teisės vertės nustatyto yra teisinga. Akivaizdu, kad turtinės teisės, t. y. nuomos teisės, vertė buvo nustatyta pagal nuomos mokesčio sumą per penkiasdešimt keturis metus. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks turtinės teisės vertės nustatymo būdas nėra akivaizdžiai neteisingas ar ydingas. Asmuo subjektinę teisę gali įgyti tik vykdydamas tokią teisę legalizuojančią (atitinkančią) pareigą. Paprastai asmuo vykdydamas tam tikrą pareigą įgyja ir tokią pareigą atitinkančią (lygiavertę) subjektinę teisę, t. y. asmens pareigos atitinka jo teises ir atvirkščiai (teisė nepagrįsta pareiga yra privilegija, o pareiga, kurios vykdymas nesukuria teisės, yra prievolė). Taigi nagrinėjamu atveju galima teigti, kad įgytos turtinės teisės vertę sudaro konkretaus valstybinės žemės sklypo nuomos kaina, kurią turi sumokėti subjektas per konkretų terminą, t. y. valstybinės žemės sklypo nuomos teisės vertę atitinka subjekto pareigą mokėti atitinkamą nuomos mokestį.
18. Aukštesnysis teismas konstatuoja ir tai, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų yra aišku, kaip buvo nustatyta apgaulės būdu įgytos turtinės teisės vertė. Čia pastebėtina, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, jog bent jau kaltinamųjų gynėjams yra suprantama, kaip buvo nustatyta turtinės teisės vertė, tačiau jie su tokiu vertės nustatymo būdu nesutinka. Kaltinamieji bei jų gynėjai, nesutikdami su nustatyta turtinės teisės verte, turtinės teisės pinigine išraiška, gali ją ginčyti, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi kilusį ginčą išspręsti. Vien tik kaltinamųjų gynėjų nesutikimas su nustatytos turtinės teisės verte nėra pagrindas tvirtinti, kad yra suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą.
19. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.