Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-2177-1015/2019, kurioje E. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, J. V. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, ir M. V. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui procesiniams pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė 2019 m. birželio 28 d. kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje:

2. E. L. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. liepos 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas Vilniaus mieste, bendrininkų grupe kartu su J. V., pastarajam padedant apgaule – panaudojant žinomai netikrus dokumentus, kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę – valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu, o būtent: jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, būdamas vieninteliu įmonės akcininku, veikdamas bendrininkų grupe su J. V., pastarajam padedant, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę, žinodamas, kad valstybinės žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 757 000 eurai), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 395 000 eurai), nėra pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumo procentas valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodomas kaip 1 procentas, ir kurio registravimo vieta nurodyta tik adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žinodamas, kad J. V. sudarytoje ir matininko M. V. pasirašytoje 2015 m. birželio 10 d. valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje, yra dokumentai, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas neegzistuojantis pastatas – gyvenamasis namas; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelė, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2015 m. birželio 10 d. valstybinės žemės sklypo adresu, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje yra dokumentai, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: minėto žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas neegzistuojantis pastatas – gyvenamasis namas; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“; žemės sklypo kadastro duomenų lentelė, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane numeriu „(duomenys neskelbtini)“, bei, žinodamas, kad neturi jokių turtinių teisių minėtiems valstybiniams žemės sklypams išsinuomoti ne aukciono tvarka, ne vėliau kaip 2015 m. birželio 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, siekdamas apgaule juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. birželio 10 d. valstybinės žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, kuriose yra pažymėta, jog šiuose sklypuose yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. birželio 11 d. prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimo ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais kadastriniais matavimais, prašoma NŽT Vilniaus miesto skyriaus sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis minėtiems sklypams. 2015 m. liepos 16 d. jis (E. L.), veikdamas Vilniaus mieste, pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis valstybinės žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu Lietuvos valstybė išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkiasdešimt penkeriems metams. Tokiu būdu E. L. apgaule – panaudodamas žinomai netikrus dokumentus kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 3 ir (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt penkeriems metams. Šiais savo veiksmais E. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

3. J. V. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas kartu su M. V., pagamino žinomai netikrus dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. L., juos panaudojo apgaule, kito asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės turtinę teisę - valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule kartu su E. L. kito asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, žinodamas, kad valstybinės žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 757000 eurų), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 395 000 eurų), nėra pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumo procentas valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodomas kaip 1 procentas, ir kurio registravimo vieta nurodyta tik adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. V., pagamino valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje esančius žinomai netikrus dokumentus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: jis (J. V.) sudarė valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje, esančius dokumentus, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis: 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas neegzistuojantis pastatas – gyvenamasis namas; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jis (J. V.) sudarė valstybinės žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje esančius dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: minėto žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas neegzistuojantis pastatas – gyvenamasis namas; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“; žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane numeriu „(duomenys neskelbtini)“, visus aukščiau minėtus dokumentus pastarojo įkalbėtas pasirašė matininkas-geodezininkas M. V., tokiu būdu pagamino žinomai netikrus dokumentus ir šiuos žinomai netikrus dokumentus jis (J. V.) perdavė E. L., turėdamas tikslą pastarajam padėti kito asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti teisę išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. E. L. ne vėliau kaip 2015 m. birželio 11 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. birželio 10 d. valstybinės žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas su jose esančiais žinomai netikrais dokumentais: 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentele; minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentele, taip pat pateikė 2015 m. birželio 11 d. prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimo bei valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais kadastriniais matavimais, prašoma NŽT Vilniaus miesto skyriaus sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis aukščiau minėtiems sklypams bei 2015 m. liepos 16 d. E. L., veikdamas Vilniaus mieste, pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis valstybinės žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 757 000 eurų), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 395 000 eurų), ne aukciono būdu Lietuvos valstybė išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ penkiasdešimt penkeriems metams. Tokiu būdu jis (J. V.), veikdamas kartu su M. V., pagamino žinomai netikrus dokumentus bei taip padėjo E. L. apgaule – panaudojant žinomai netikrus dokumentus kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 3 ir (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt penkeriems metams. Šiais savo veiksmais J. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

4. M. V. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, turėdamas matininko ir geodezininko pažymėjimus, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir matininku, žinodamas, kad valstybinės žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 757 000 eurų), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 395 000 eurų), nėra pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumo procentas valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodomas kaip 1 procentas ir kurio registravimo vieta nurodyta tik adresu (duomenys neskelbtini), J. V. sukurstytas ir vykdydamas pastarojo žodinius prašymus, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių matininkų veiklą, reikalavimus, nenuvykęs į vietą bei neatlikęs jokių matavimo darbų, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 19 d., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė J. V. pateiktus: valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylose esančius dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: 2015 m. birželio 10 d. data pasirašė žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas neegzistuojantis pastatas – gyvenamasis namas; 2015 m. birželio 10 d. data pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. birželio 10 d. data pasirašė žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pasirašė valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje esančius dokumentus: 2015 m. birželio 10 d. minėto žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas neegzistuojantis pastatas – gyvenamasis namas; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad žemės sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad minėtame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, pažymėtas plane numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Taip jis, sukurstytas J. V., pagamino žinomai netikrus dokumentus – nekilnojamo turto objektų - valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ): 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo planą; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelę ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo planą; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 2015 m. birželio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, bei visus aukščiau išvardintus dokumentus perdavė J. V. Aukščiau nurodytus veiksmus M. V. atliko neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi, pasirašydamas dokumentus, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, <...>, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, <...> principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją gerbti <...> Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas <...>; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei <...>; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių <...>; Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (2010 m. balandžio 27 d. Nr. XI-786) 13 straipsnio 14 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atlikdamas geodezijos ir kartografijos darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas privalo: 1) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; 2) būti nešališkas. Tokiais savo veiksmais M. V. pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesus, diskreditavo ir sumenkino valstybės tarnautojui prilyginamo asmens vardą kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginamo asmens funkcijas, sudarė sąlygas kitiems asmenis įvykdyti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė. Šiais savo veiksmais M. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi kaltinamojo J. V. advokato M. Dūdos prašymą tenkino ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2177-1015/2019, kurioje E. L. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, J. V. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, ir M. V. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, perdavė prokurorui nutartyje nurodytiems BPK pažeidimams pašalinti, nustatydamas 3 (trijų) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo.

7. Žemesnysis teismas sutiko su gynėjo pozicija, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kas trukdo bylą nagrinėti teisme bei pažeidžia kaltinamųjų teisę aiškiai ir tiksliai žinoti, kuo jie yra kaltinami, taip pat veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, ginantis nuo pareikštų kaltinimų.

8. Pirmiausia teismas konstatavo, kad nors nagrinėti perduotoje byloje kaltinamiesiems inkriminuotas didelės vertės turtinės teisės įgijimas, tačiau kaltinime neatskleista konkreti minėtos turtinės teisės vertė. Tokį inkriminuotos apgaule įgytos turtinės teisės (valstybinės žemės sklypų nuomos teisės ne aukciono būdu) vertės nenurodymą teismas pripažino esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti pareikštą kaltinimą ir kaltinamiesiems gintis. Nepaisant teismų praktikoje įtvirtintos teismo pareigos nagrinėjant baudžiamąsias bylas būti aktyviam, kas numatyta ir atitinkamame teisiniame reguliavime, taip pat BPK 256 straipsnyje numatytos galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu teismui tikslinti kaltinimą ar kvalifikaciją, galiausiai prokuroro teisės teikti prašymą pakeisti faktines aplinkybes skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikavimą, apylinkės teismas konstatavo, jog tai visgi nepaneigia reikalavimo tinkamai suformuluoti kaltinimą (nurodant būtinuosius inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius), o teisė tikslinti kaltinimą negali būti aiškinama kaip galimybė teismui bylos nagrinėjimo teisme metu atlikti ikiteisminiam tyrimui būdingus procesinius veiksmus.

9. Skundžiamoje nutartyje teismas įvardino ir kitus kaltinamojo akto trūkumus. Taigi teismas pasisakė, jog vertinant J. V. ir M. V. suformuluotus kaltinimus matyti, kad juose abiejų kaltinamųjų veika aprašyta bendrai, t. y. neišskiriant atskirai inkriminuotos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir atskirai 300 straipsnio 1 dalį (J. V. atveju) ir neišskiriant atskirai inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (M. V. atveju) aplinkybių, dėl ko nėra visiškai aišku, ar tam tikros faktinės aplinkybės įeina tik į vienos inkriminuotos veikos sudėtį, ar vertintinos ir kaip įeinančios į kitos veikos sudėtį, taip pat, kokios yra kaltinimų pagal atskiras nusikalstamas veikas ribos. Be to, apylinkės teismas sutiko su gynėjo argumentais, kad tinkamai neatskleista J. V., kaip padėjėjo bendrininkaujant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (kartu su E. L.), veika, taip pat kaip bendrininko pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su M. V.). Analogiška situacija ir J. V. bei M. V., kaip bendrininkams, inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, jog tokia situacija, kai asmuo apie jam konkrečiai inkriminuotas aplinkybes bei jų galimą kvalifikaciją turėtų suprasti iš kitam kaltinamajam pareikšto kaltinimo, nėra suderinama su jo teise žinoti, kuo yra kaltinamas bei jo teise į gynybą. Be kita ko, teismas nurodė ir tai, jog formuluojant kaltinimą M. V. yra aprašytos faktinės aplinkybės, prokuroro vertinimu, sudarančios BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį, nurodant, kad tokius veiksmus kaltinamasis atliko neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia, pažeisdamas nurodytas teisės aktų nuostatas (tuo pačiu pastebima jog inkriminuotose teisės aktuose yra įtvirtintos abstrakčios valstybės tarnautojų bei geodezininkų pareigos), tokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė, atitinkamai jo veika kvalifikuojant ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismo teigimu, toks apibendrintas kaltinimo pagal dvi skirtingas nusikalstamas veikas suformulavimas, aiškiai neišskiriant veiksmų, kurie, prokuroro vertinimu, sudaro BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį, ir atskirai veiksmų, kurie sudaro BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtį, negali būti vertinamas kaip tinkamas kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį suformulavimas. Dėl M. V. inkriminuoto kaltinimo pastebėta ir tai, kad, pavyzdžiui, aprašant jo veiksmus, nurodoma, kad jis „<....> J. V. sukurstytas ir vykdydamas pastarojo žodinius prašymus, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių matininkų veiklą, reikalavimus, nenuvykęs į vietą bei neatlikęs jokių matavimo darbų <...> pasirašė J. V. pateiktus <...>“, nors konkrečios nurodomų pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių matininkų veiklą, nuostatos kaltinime nėra įvardijamos.

II. Skundo bei atsiliepimo argumentai ir prašymai

11. Pirmiausia skunde dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama, kad J. V. ir E. L. pagal 182 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant didelės vertės turtinę teisę į valstybinės žemės sklypus atskleisti tinkamai. Tokia pozicija grindžiama byloje esančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

16. Prokurorės teigimu, tai, kad E. L. ir J. V. kaltinimai suformuluoti tinkamai, patvirtina aplinkybė, jog nenustačius kliūčių bylą nagrinėti teisme 2019 m. liepos 26 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

17. Skunde taip pat yra aptariami ir kiti Vilniaus miesto apylinkės teisme nutartyje nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, dėl kurių, kaip pažymima, teismas pasisakė, kad vertinant juos atskirai nebūtų pagrindo perduoti bylą prokurorui. Šiuo aspektu akcentuojama, kad pats teismas minėtus trūkumus įvardija kaip neesminius. Šioje vietoje prokurorė atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai akcentuojamą bylą nagrinėjančio teismo pareigą imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Prokurorė taip pat pažymi, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

18. Akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu skundžiamoje nutartyje įvardinti kaltinamojo akto trūkumai (netikslios kaltinimų J. V. ir M. V. pagal atskiras nusikalstamų veikų ribas formuluotės, žinomai netikrų dokumentų panaudojimo inkriminavimo J. V. trūkumai, BK 300 straipsnio 1 dalies E. L. neinkriminavimas, J. V. veiksmų, sukurstant M. V. pasirašyti J. V. pateiktus dokumentus, nekvalifikavimas kaip kurstytojo bei kaltinimo M. V. netikslumas) pasitvirtintų, visa tai galėtų būti ištirta pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Kadangi dėl aukščiau aptartų motyvų kliūčių bylos nagrinėjimui teisme nėra, būtent bylos nagrinėjimo metu teismas, įgyvendindamas pareigą imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, turės galimybę nuspręsti dėl reikalingumo tikslinti kaltinime nurodytiems asmenims suformuluotus kaltinimus ir (ar) esmines faktines aplinkybes.

20. Gynėjas pirmiausia pažymi, jog skunde pateiktas kaltinamiesiems inkriminuojamos nuomos teisės didelės vertės apskaičiavimas pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1789 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3. punkto nuostatas bei tokios turtinės teisės vertinimas pagal tame pačiame teisės akte nurodytus nuomojamos valstybinės žemės be aukciono nuomos mokesčio tarifus jo ginamajam J. V. yra siurprizinis, o tuo pačiu ir akivaizdžiai prieštaraujantis suformuluotam kaltinimui. Akcentuoja, kad skunde pateikta didelės vertės nuomos teisės skaičiavimo metodika nėra nurodyta kaltinime. Gynėjas pabrėžia ir tai, jog kaltinimas negali būti sąlyginis, o dėl prokurorės pateikto nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant skirtingus nuomos mokesčio tarifus, būtent toks ir yra. Kaltinimo sąlygiškumas ir nekonkretumas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų ir pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą. Tuo pačiu pažymima, jog kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nėra nurodytos skunde įvardintos apgaule įgytos nuomos teisės skirtingos vertės.

21. Atsiliepime nesutinkama su tuo, jog prokurorės nurodyta apgaule įgytos nuomos teisės vertė yra siejama su BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kvalifikuotu didelės vertės svetimos turtinės teisės požymiu. Įgyjant teisę į valstybinės žemės sklypų ne aukciono tvarka nuomą, nuomininkas įsipareigoja mokėti į valstybės biudžetą įstatymu nustatytą nuomos mokestį, o nuomotojas įgyja teisę reikalauti atitinkamą nuomos mokestį. Teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje valstybė nepatyrė jokios žalos dėl valstybinės žemės išnuomavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, žemės nuosavybė liko valstybei, taip pat niekur nedingo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė mokėti nuomos mokestį, kas rodo, jog valstybei nebuvo padaryta jokia turtinė žala.

22. Ginčijamas nuomos teisės vertės apskaičiavimas minimą teisę prilyginant kaltinime nurodytai žemės sklypų vidutinei rinkos vertei, tai siejant su nuomos terminu. Gynėjo vertinimu, tokia turtinės teisės vertės apskaičiavimo metodika leidžia svarstyti esant pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (o ne kaltinime inkriminuotą baigtą nusikaltimą), kadangi turtinės teisės nuomos vertė skaičiuojama 49-55 į ateitį. Galiausiai gynėjas, ginčydamas prokurorės pateiktą skaičiavimo metodiką, pažymi, kad prokuroras nėra turto vertintojas, tad pateikta metodika nelaikytina pagrįsta. Tai, kad ja negalima remtis, rodo ir ta aplinkybė, jog prokurorė pateikė bent kelis nuomos teisės apskaičiavimo metodus, kas rodo valstybinio kaltintojo neapsisprendimą dėl kaltinimo suformulavimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės skundas atmetamas.

24. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais bei kaltinamojo J. V. gynėjo atsiliepimo teiginiais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui teismo nurodytiems trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą nutartį prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo

25. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Neginčytina, jog, anaiptol, ne kiekvienas kaltinamajame akte esantis netikslumas yra laikomas pagrindu perduoti bylą prokurorui. Pagal minėtus BPK straipsnius (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis) byla prokurorui perduodama tik vienu pagrindu – kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-693/2018). Iš to darytina išvada, kad nustačius neesminius kaltinamojo akto trūkumus, teismas neturi teisės perduoti bylos prokurorui. Tokiais atvejais būtent teismui, t. y. teisingumą vykdančiai institucijai, kyla pareiga bylos nagrinėjimo metu pašalinti visus iškilusius neaiškumus.

26. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas esminį kaltinamojo akto trūkumą, kuris pripažintas kaip trukdantis nagrinėti bylą teisme ir kliudantis kaltinamiesiems gintis nuo pareikšto kaltinimo, susiejo su kaltinamiesiems J. V. ir E. L. inkriminuotu BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu – didelės vertės turtinės teisės (valstybinės žemės sklypų nuomos teisės ne aukciono būdu) įgijimu. Apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamajam akte nėra nurodyta inkriminuotos turtinės teisės vertė, o tai reiškia nesant atskleisto vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, kas, kaip minėta, įvertinta esminiu kaltinamojo akto trūkumu.

27. Prokurorė nesutinka su tokia teismo išvada ir, remdamasi bylos medžiagoje esančiais Nacionalinės žemės tarnybos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1SD-6129-3(3.1) su priedais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 bei duomenimis dėl žemės sklypų verčių, pateikia kaltinamajam J. V. inkriminuotos didelės vertės turtinės teisės (valstybinės žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu) apskaičiavimo metodiką, kurios pagrindu įvardina turtinės teisės į kaltinime nurodytus žemės sklypus vertę – 760 406,50 Eur ir 396 777,50 Eur (taikant 2,05 proc. nuomos mokesčio tarifą) arba 41 635 Eur ir 21 725 Eur (taikant minimalų 0,1 proc. nuomos mokesčio tarifą). Pabrėžia, jog tiek vidurkį atitinkančio, tiek net ir minimalaus nuomos mokesčio tarifo atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytos turtinės teisės dydis atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą kvalifikuojantį sukčiavimo požymį (abiem atvejais viršija BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertę). Prokurorės tikinimu, kaltinime detaliai aprašytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės – nurodytas turtinės teisės į valstybinės žemės sklypus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijimo pagrindas bei sąlygos, išnuomotų žemės sklypų vertė, būtent pagal kurią anksčiau nurodytu Vyriausybės nutarimu kasmet nustatomas nuomos mokesčio tarifas, o tai savo ruožtu paneigia apylinkės teismo išvadą dėl neaiškaus kaltinimo, o tuo pačiu ir kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnyje nurodytiems reikalavimams.

28. Aukštesnis teismas su prokurorės pozicija nesutinka. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota kaltinamojo akto svarba. Minėtas prokuroro priimamas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, be būtinųjų turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, turi būti informatyvus, jame svarbu aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu kaltinamas asmuo, nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu kaltinamas asmuo, taip pat būtina tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai). Taigi, kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo kaltinamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

29. Nagrinėjamu atveju J. V. (taip pat ir E. L.) pagal BK 182 straipsnio dalį pareikštame kaltinime yra inkriminuojamas didelės vertės turtinės teisės (valstybinės žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu) įgijimas, nenurodant konkrečios minimos teisės vertės. Toks kaltinimas neatitinka imperatyvaus reikalavimo aiškiai atskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iš aptariamo kaltinimo visiškai neaišku, kas pagrindžia kvalifikuojantį požymį. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek ir gynėju, jog vien tik valstybinės žemės sklypų vidutinių rinkos verčių nurodymas yra aiškiai nepakankamas ir niekaip neatskleidžia kaltinimo kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojantis požymis neatkleistas ir prokurorės įvardintais bei kaltinime aprašytais turtinės teisės į valstybinės žemės sklypus įgijimo pagrindais bei sąlygomis. Pasirinkdama inkriminuojamos turtinės teisės vertę skaičiuoti pagal skunde pateiktą metodiką, prokurorė privalėjo tai tinkamai atskleisti kaltinime, iš ko kaltinamajam būtų pilnai aišku, kodėl jis kaltinamas būtent didelės vertės turtinės teisės įgijimu. Kaip pagrįsta laikytina gynėjo atsiliepime išsakyta kritika prokurorės pateiktam nuomos mokesčio apskaičiavimui, taikant skirtingus valstybinės žemės nuomos neorganizuojant aukciono mokesčio tarifus (2,05 proc. ir 0,1 proc.). Tokios valstybinės kaltintojos siūlomos alternatyvos, nepaisant to, jog pagal abu pateiktus skaičiavimus gaunamas rezultatas viršija BK 190 straipsnyje įtvirtintą vertę, daro kaltinimą sąlyginį ir nesuderinamą su asmens teise žinoti, konkrečiai nuo kokio kaltinimo jis turi gintis. Pabrėžtina, kad teisė į gynybą, o tuo pačiu ir teisė žinoti, kuo esi kaltinamas, yra viena iš svarbiausių asmens teisių ir toks kaltinimas, kai nėra aišku, kokiu pagrindu asmeniui yra inkriminuojamas didelės vertės turtinės teisės įgijimas arba pasiūlymas rinktis keletą galimų turtinės teisės apskaičiavimo variantų, kurie savo ruožtu pačiame kaltinime niekaip neatsispindi, nė vienos iš nurodytų teisių neužtikrina.

30. Prokurorės teiginys, jog turtinės teisės vertės konkretizavimas kaltinime objektyviai negalimas dėl to, jog žemės nuomos mokestis nėra nuolatinis ir kasmet gali kisti, nėra pateisinamas ir neatleidžia nuo pareigos tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą. Valstybinis kaltintojas, pasirinkdamas nuomos teisės skaičiavime naudoti dinaminį faktorių, tuo pačiu pirmiausia privalėjo įvertinti galimybę tinkamai suformuluoti kaltinimą ir, priimdamas sprendimą inkriminuoti didelės vertės turtinės teisės įgijimą, tinkamai atskleisti šį būtinąjį požymį, pateikdamas konkrečią skaičiavimo metodiką, jos pagrindu įvardinant apgaule įgytos turtinės teisės dydį.

31. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų aukštesnysis teismas kaip pagrįstą tvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kaltinime inkriminuotos apgaule įgytos turtinės teisės vertės nenurodymas yra esminis trūkumas, trukdantis teismui nagrinėti bylą. Ta aplinkybė, jog nurodytas trūkumas nebuvo pastebėtas perduodant bylą į teisiamąjį posėdį, ką skunde akcentuoja prokurorė, nereiškia, jog vėlesnėje proceso stadijoje padarytos išvados yra nepagrįstos. Šiuo atveju teismas, pasinaudojo BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ir nustatęs, jog kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų, perdavė bylą prokurorui.

32. Skundžiama nutartimi buvo nustatyti ir kiti trūkumai, dėl kurių teismas pasisakė, kad tokie trūkumai vertinant juos atskirai galimai ir nebūtų pagrindas perduoti bylą prokurorui, tačiau kartu su esminiu pažeidimu daro kaltinamąjį aktą kaip neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimams ir šių kaltinimų negalima ištaisyti teisme. Prokurorė skunde nesutinka ir su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodo, jog įvardinti trūkumai nėra esminiai, akcentuoja BPK 287 straipsnyje įtvirtintą teismo teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, o to negalint padaryti, galimybę pavesti atitinkamus veiksmus atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokurorės teigimu, jeigu nurodyti teismo trūkumai pasitvirtintų, jie gali būti pašalinti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

33. Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties dalies, kurioje teismas įvardino kitus trūkumus, kurie pripažinti kaip trukdantys nagrinėti bylą teisme (prokurorės pastaba esą teismas juos vertino kaip neesminius nėra tiksli), aukštesnis teismas iš naujo necituos atitinkamos nutarties dalies su konstatuotais trūkumais (jie išdėstyti šios nutarties 9 punkte). Analizuojant šioje byloje pareikštus kaltinimus ir vertinant apylinkės teismo išvadas dėl jų tinkamumo, nėra pagrindo nesutikti, kad inkriminuoti kaltinimai nėra aiškūs tuo aspektu, į kelių (vienos ar daugiau) nusikalstamų veikų sudėtis įeina atitinkamos faktinės aplinkybės, dėl ko savo ruožtu neaiškiomis tampa kaltinimų pagal atskiras nusikalstamas veikas ribos. Kaltinimas turi būti tikslus, konkretus, aiškus, pagrįstas ir motyvuotas, juo negali būti paliekama vietos interpretacijoms. Šie kriterijai svarbūs, nes pagal suformuotą kaltinamąjį aktą teismas nagrinėja bylos aplinkybes ir tiria įrodymus, o kaltinamajam užtikrinama galimybė žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas ir nuo to gintis.

34. Nagrinėjamu atveju kaltinimų turinys verčia spėlioti, kokia yra kaltinamųjų veiksmų apimtis pagal konkrečius kaltinimus. Teisinga išvada ir dėl neaiškiai atskleisto J. V., kaip bendrininko (padėjėjo), vaidmens kaltinime pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (nenurodyti veiksmai, kuriais inkriminuojamas būtent padėjimas sukčiauti). Be to, prokurorė, reikšdama M. V. kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jame aprašydama J. V. veiksmus naudoja frazes, kad pastarasis (J. V.) buvo M. V. kurstytojas, nors J. V. pateiktame kaltinime toks bendrininko vaidmuo jau nėra nurodomas. Dviprasmiškos kaltinimų formuluotės suteikia pagrindą spėlionėms dėl inkriminuojamo vaidmens, kas prieštarauja teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, turiniui.

35. Dėl nustatytų trūkumų prokurorė skunde pasisakė tik abstrakčiai, jos teiginiai esą nustatyti trūkumai galėtų būti taisytini teisme (jeigu pasitvirtintų), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neaiškių bylos nagrinėjimo teisme ribų, o tuo pačiu ir vertinimo kaip esmingai varžančių kaltinamųjų teisę į veiksmingą gynybą.

36. Dėl likusio apylinkės teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje įvardinto trūkumo aukštesnis teismas yra kitos nuomonės. Nesutiktina su žemesniojo teismo išvadomis dėl M. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas laikė, jog šis kaltinimas yra neaiškus, kadangi pagal abi nusikalstamas veikas yra inkriminuojami bendri veiksmai, dėl ko neaišku, kurie iš jų sudaro dokumentų klastojimo, o kurie - piktnaudžiavimo sudėtis. Visgi iš aptariamo kaltinimo turinio matyti, kad jame inkriminuojama veika yra atskleista pakankamai aiškiai, neteisėti veiksmai inkriminuojami kaip nurodytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Jeigu teismas matytų tam tikrus trūkumus, jie gali būti koreguotini teisme. Dėl žemesniojo teismo kritikos M. V. kaltinimo daliai „jis (M. V.), J. V. sukurstytas ir vykdydamas pastarojo žodinius prašymus, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių matininkų veiklą, reikalavimus“, akcentuojant kaltinime nesant įvardinta, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios matininkų veiklą, buvo pažeistos, sutiktina, jog valstybinis kaltintojas turi pareigą nurodyti tiek konkretų teisės aktą, tiek konkrečią nuostatą, dėl kurios ar kurių nesilaikymo yra kaltinamas asmuo. Iš esmės toks kaltinimo tikslinimas (konkretinimas) galimas ir teisme, juo labiau, jog, kaip matyti, M. V. atskirai klausimo dėl būtinumo nurodyti, kokių teisės aktų nesilaikymu yra kaltinamas nekėlė (iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpinto 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdžio garso įrašo (nuo 31 min. 26 sek.), galima išgirsti, jog M. V. gynėjas iš esmės tik pritarė kito kaltinamojo (J. V.) gynėjo prašymui perduoti bylą prokurorui, motyvuodamas tuo, jog kaltinamasis aktas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o ne dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį neaiškumų).

37. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino kaltinamojo J. V. gynėjo prašymą ir perdavė bylą prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o prokurorės skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nutartyje nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.