Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo

E. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo apeliacine tvarka nėra apskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant E. L. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už šią nusikalstamą veiką paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. anksčiau neteistas, jo asmenybė iš esmės teigiama, be to, nuo nusikalstamos veikos yra jau praėjęs pakankamas laiko tarpas, duomenų, kad dėl jo būtų pradėti nauji tyrimai, nėra, E. L. taikytinas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas (pagal nusikalstamos veikos galiojusią BK 75 straipsnio redakciją), nes yra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalto, siekdamas turtinės naudos, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas esmines faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais teismo motyvais, kurie nuosprendyje yra išdėstyti detaliai ir išsamiai, ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius prokurorės apeliacinio skundo argumentus.

7. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes, dėl kurių byloje ginčo nėra:

7.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-821 „Dėl leidimo uždarajai akcinei bendrovei „V“ perleisti turtą“, buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka perleisti bendrovės veiklai nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti turtą pagal pridedamą sąrašą; šio įsakymo priede 16 punktu nurodytas statinys – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7.10. 2015 m. birželio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „J“ pardavė pirkėjui – UAB „R“ nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „R“ vadovas ir akcininkas nuo 2014 m. gruodžio 30 d. (užregistruota – 2015 m. gegužės 18 d.) yra E. L.;

1) byloje dėl valstybinės žemės sklypo, kurio plotas 3642 kv. m. ((duomenys neskelbtini), Vilnius), yra dokumentai, be kita ko:

· žemės sklypo planas, kuriame ištisine linija pažymėtas (įbrėžtas) šiame sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas, be kita ko, matoma, kad jo tąsa eina ir už šio sklypo ribų; plane yra UAB „G“ rekvizitai, bei M. V. parašas, nurodyta data – 2015 m. birželio 10 d.; taip pat plane kaip jį patikrinęs atsakingas asmuo nurodytas A. A., yra jo parašas bei data – 2015 m. birželio 19 d., taip pat kaip planą suderinęs atsakingas asmuo pasirašė A. J., nurodyta data – 2015 m. birželio 19 d.;

· Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose nurodyta, be kita ko, duomenys apie statinius – pastatą – gyvenamąjį namą;

· kiti dokumentai, pasirašyti M. V. (vertės apskaičiavimas, kvietimai, informacija apie prisijungimo prie LitPOS, bei kitų dokumentų (dėl detaliojo plano ir kt.) kopijos.

Minėtą bylą patikrino A. A., 2015 m. birželio 19 d. surašydamas ir pasirašydamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą;

2) byloje dėl valstybinės žemės sklypo, kurio plotas 1753 kv. m. ((duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra dokumentai, be kita ko:

· žemės sklypo planas, kuriame ištisine linija pažymėtas (įbrėžtas) šiame sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas (jo dalis) bei matoma, kad jo tąsa eina į gretimą sklypą; plane yra UAB „G“ rekvizitai, bei M. V. parašas, nurodyta data – 2015 m. birželio 10 d.; taip pat plane kaip jį patikrinęs atsakingas asmuo nurodytas A. A., yra jo parašas bei data – 2015 m. birželio 19 d., taip pat kaip planą suderinęs atsakingas asmuo pasirašė A. J., nurodyta data – 2015 m. birželio 19 d.;

· žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas 2015 m. birželio 10 d. data, pasirašytas matininko M. V., bei jame yra A. J. viza – parašas ir data 2015 m. birželio 19 d. po įrašu, kad planas atitinka teisės aktų reikalavimus;

· Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose nurodyta, be kita ko, duomenys apie jame esančius statinius, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą;

· kiti dokumentai, pasirašyti M. V. (vertės apskaičiavimas, kvietimai, informacija apie prisijungimo prie LitPOS, bei kitų dokumentų (dėl detaliojo plano ir kt.) kopijos.

Minėtą bylą patikrino A. A., 2015 m. birželio 19 d. surašydamas ir pasirašydamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą.

7.14. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (l. e. pareigas) A. J. 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 49SK-1699-(14.49.109) buvo suformuotas 3642 kv. m. ploto žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. V. 2015 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (1 p.); taip pat nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centras pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą; NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (l. e. pareigas) A. J. 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-939-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „R“, buvo išnuomotas ne aukciono tvarka 55 metams UAB „R“ 3642 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 p.), nustatyta šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 757 000 eurų; 2015 m. liepos 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 495ŽN-299-(14.49.57) Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, už kurią pagal įgaliojimą veikia NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo laikinai pareigas einantis A. J. išnuomojo, o UAB „R“ atstovaujama E. L., išsinuomojo 3642 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 p.), 55 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos (2 p.); sutartis pasirašyta A. J. ir E. L.;

7.15. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (l. e. pareigas) A. J. 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 49SK-1097-(14.49.109) buvo suformuotas 1753 kv. m. ploto žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. V. 2015 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (1 p.); taip pat nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centras pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą; NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (l. e. pareigas) A. J. 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-940-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „R“, buvo išnuomotas ne aukciono tvarka 55 metams UAB „R“ 1753 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas Vilniaus m. sav., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 p.), nustatyta šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 757 000 eurų; 2015 m. liepos 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 495ŽN-300-(14.49.57) Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, už kurią pagal įgaliojimą veikia NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo laikinai pareigas einantis A. J. išnuomojo, o UAB „R“ atstovaujama E. L., išsinuomojo 1753 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 p.), 55 metams, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos (2 p.); sutartis pasirašyta A. J. ir E. L.;

7.16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „R“ ieškinį atsakovui NŽT dėl pranešimo apie valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą pripažinimo negaliojančiu bei pranešime nurodytų žemės nuomos sutarčių nutraukimo motyvų bei atsakovo priešieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įsakymų panaikinimo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei šiuo sprendimu, be kita ko, nusprendė panaikinti atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 49 VI-939-(14.492) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „R“; panaikinti atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 49 VI-940-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „R“; pripažinti 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-299-(14.49.57) negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; pripažinti 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-300-(1449.57) negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

8. Kaip minėta ginčo dėl aptartų faktinių aplinkybių nėra – išteisintasis E. L. teisme patvirtino, kad visus paminėtus veiksmus jis atliko, pasirašė dokumentus, kur yra jo parašas. Šių faktinių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir prokurorė, jos atitinka byloje surinktus duomenis, kurie yra nuosprendyje nurodytuose bylos lapuose.

9. Šioje baudžiamojoje byloje E. L. iš esmės tiek pagal pradinį, tiek pagal apeliacinėje instancijoje pakeistą kaltinimą yra kaltinamas apgaule, panaudojant žinomai netikrus dokumentus, kito asmens naudai neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijęs didelės vertės turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti svetimą valstybinės žemės sklypą. Kaltinime nurodomas būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė pasireiškė žinomai netikro dokumento panaudojimu.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog E. L. žinojo, kad dokumentai pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui, prašant neteisėtai išnuomoti įmonei UAB „R“ valstybinės žemės sklypus, yra suklastoti. Prokurorė apeliaciniame skunde su šia teismo išvada nesutinka. Taigi ginčas šioje byloje yra iš esmės kilęs dėl faktinės aplinkybės, ar E. L. žinojo, jog NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikia netikrus (suklastotus) dokumentus. Ši aplinkybė svarbi siekiant nustatyti E. L. veikoje subjektyvųjį sukčiavimo požymį – tiesioginę tyčią.

11. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau šios nusikalstamos veikos požymių aptarimas svarbus siekiant nustatyti E. L. veikoje subjektyvųjį sukčiavimo požymį – tiesioginę tyčią. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

12. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. L. išteisino remdamasis tik jo parodymais (apeliacinio skundo 2 punktas). Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino išteisintojo parodymus, kuriais jis neigė žinojęs, kad pateikiami dokumentai yra suklastoti, ir padarė išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, kurie leistų paneigti šiuos jo parodymus. Taigi teismas nuosprendį priėmė padaręs išvadą, kad byloje nepakanka E. L. kaltinančių duomenų.

13.1. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria prokurorės apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams dėl E. L. parodymų patikimumo. Teisiamojo posėdžio metu E. L. paaiškino, kad nebuvo minties nupirkti pastato, dėl kurio gavo pasiūlymą iš UAB „V“, suprato rizikas ir pirkimo kainą pasiūlyme nustatė pagal rizikas, įmonėje buvo laisvų pinigų šiam pastatui įsigyti, dalyvavo konkurse, nes ten atliko rangos darbus, kai laimėjo konkursą, nebegalėjo nepirkti objekto, nes saugo reputaciją, statinio buvo gražus adresas, nes kažkada gyveno tokiu adresu; imponavo labiau statinio adresas, nei statinys, kaina buvo nustatyta adresui, todėl tai buvo juokinga, šio projekto darbai net nebuvo įmonės darbų dešimtuke, nežinojo, kad buvo rengiamos kadastrinių matavimų bylos, finansine prasme šio sklypo pirkimas nebuvo naudingas, ši suma buvo labiau pelno dalies perkonvertavimas – išeis, neišeis; NTŽ pakvietė pasirašyti sutartis, nesuprato, kokios sutartys ir kaip; nesitikėjo nuomos sutarčių; buvo nuostata, kad aplink pastatą galima suformuoti sklypą vieno ar kelių metrų atstumu, jeigu buvo kažkas skaičiuota, tai pagal tą prizmę; nepamena, ar buvo skaičiuojamas sklypo pelningumas prieš pirkimą, gal po to, prieš įsigydamas negalvojo, ką veiks su sklypu, gavo pakvietimą, sudalyvavo ir kelio atgal nebuvo, kaina buvo nustatyta už adresą, buvo dar išraše gal likutinė vertė, pagal tai ir nustatyta vertė.

13.2. Teisėjų kolegijos neįtikina E. L. paaiškinimai, jog aptariamą pastatą jo įmonė įsigijo iš esmės netikėtai laimėjusi konkursą, jis tokiu būdu saugojo įmonės reputaciją, nors neketino pastato įsigyti. Kaip matyti iš jo parodymų, buvo svarstomos pastato įsigijimo rizikos, pagal jas nustatinėjama pasiūlymo kaina, E. L. patiko statinio adresas, už jį buvo nustatyta kaina. Teisme E. L. taip pat paaiškino, kad fiziškai sklypą matė, pro jį pravažiavo ir matė nepabaigtą statyti pastatą su jo iškilia konstrukcija. E. L. teigė, kad statybų rangos versle dirbo ilgą laiką, todėl manytina, kad pamatęs sklype stovintį objektą, turėjo suprasti, jog jis kaip pastatas – gyvenamasis namas – savo funkciniu pobūdžiu yra bevertis. Tačiau savo teisine forma – aplinkybe, jog yra registruotas VĮ Registrų centre kaip gyvenamasis namas, šis objektas galimai galėjo suteikti galimybę jo savininkui ne aukciono tvarka išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio šis objektas stovi. Todėl tikėtina, kad E. L., turėdamas ilgametę statybų verslo patirtį, būtent dėl to dalyvavo konkurse ir vėliau jį laimėjęs, įsigijo pastatą. Netiesiogiai tokias išvadas E. L. ir patvirtino nurodydamas, kad jam labiau patiko statinio adresas.

13.3. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. L. įsigijo minėtą statinį būtent siekdamas įgyti turtinę nuomos teisę į sklypą, ant kurio statinys stovi. Pirmiau aptartais parodymais E. L. siekia sumenkinti savo suinteresuotumą įsigyti statinį, taip galimai norėdamas paveikti teismo vidinį įsitikinimą jo kaltinime menamu motyvu padaryti nusikalstamą veiką. Tokie E. L. parodymai laikytini jo pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

13.4. Teisėjų kolegijos neįtikina ir E. L. paaiškinimai, kad jis nežinojo, jog buvo rengiamos kadastrinių matavimų bylos, nesitikėjo pasirašyti sklypų nuomos sutarčių, o nuvykęs į NŽT net nesuprato, kokios tai sutartys. E. L. parodė, kad po pirkimo procedūros, buvo mintis, ką su tuo objektu daryti, buvo pasitelkti išoriniai konsultantai, kaip J. V., ir duota ta byla su dokumentacija ir užduotimi, ką su tuo galima padaryti. Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokurorės apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojami E. L. parodymai. Apeliacinio skundo 6.11.1. punkte prokurorė nurodo, jog E. L. tvirtino, kad J. V. klausė, ką galima padaryti su įsigytu aptariamu statiniu po to, kai jį perleido UAB „R“. Tačiau iš 2022 m. gegužės 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 16, b. l. 162) ir jo garso įrašo matyti, kad E. L. pasakojo apie procedūrą, kaip UAB „J“ įsigijo aptariamą statinį, ir papildomai paaiškino, kodėl šis statinys buvo perleistas UAB „R“, toliau tęsdamas pasakojimą, nurodė, kad po šios procedūros (t. y. galima suprasti, kad jis turi omenyje statinio įsigijimą iš UAB „V“) jis kreipėsi į J. V.. Be to, iš protokolo matyti, kad vėliau E. L. nurodė, jog dėl kadastrinių bylų kreipėsi į J. V., į jį kreipėsi po sandorio, pirkimo pardavimo su V (UAB „V“) (t. 18, b. l. 163). Taigi matyti, kad E. L. parodė, jog į J. V. kreipėsi po to, kai UAB „J“ įsigijo statinį iš UAB „V“, o ne tada, kai jis jau buvo perleistas UAB „R“. Toliau E. L. paaiškino, kad po tų sutarčių pasirašymo viskas pradėjo vykti, su J. V. susisiekti buvo sunku, buvo jam skambinęs norėdamas pasigauti šiuo klausimu, šiais klausimais su J. V. kalbėjo gal porą kartų.

13.5. Tačiau šiuos E. L. parodymus palyginus su objektyviais byloje surinktais duomenimis, teisėjų kolegijos jie neįtikina. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad UAB „J“ buvo vedama finansinių srautų, susijusių su objekto, esančio (duomenys neskelbtini), lentelė (t. 4, b. l. 157), taip pat sukurtas verslo planas, kuriame nurodomas projekto vykdymas metais ir jo numatomas pelnas (t. 4, b. l. 99). Byloje yra UAB „J“ 2015 m. gegužės 18 d. prašymas, adresuotas NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuriuo prašoma išduoti sutikimą, kad būtų perleistas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis aptariamas pastatas. Šis prašymas yra pasirašytas E. L. (t. 4, b. l. 40). 2015 m. birželio 10 d. rangos sutartis tarp UAB „G“ ir UAB „R“, pasirašyta be kita ko ir E. L., kuria rangovas UAB „G“ įsipareigojo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus (t. 5, b. l. 24-25). Taip pat E. L. pasirašė ir 2015 m. birželio 11 d. prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo (t. 5, b. l. 181).

13.6. Taigi E. L. pats pasirašė minėtą rangos sutartį ir prašymą dėl nuomos sutarčių sudarymo, dėl aptariamo statinio kreipėsi į J. V., šiuo klausimu bandė su juo susisiekti, sudarė verslo planą, vedė finansinių srautų lentelę, kreipėsi į NŽT dėl turto perleidimo UAB „R“ ir, gavęs leidimą, statinį perleido. Taigi matyti, kad įsigytu statiniu ir jo pagrindu vystomu projektu E. L. domėjosi, planavo projektą, atliko aptartus veiksmus ir pasirašė minėtus dokumentus, todėl neįtikėtina, kad nežinojo, kad buvo rengiamos kadastrinių matavimų bylos, o nuvykęs į NŽT nesuprato, kokias sutartis pasirašo. Šiuo aspektu sutiktina ir su prokurorės skundo argumentu, kad nelogiška, jog E. L., nežinodamas, kokias sutartis ir dėl kokių objektų pasirašo, prisiimtų jomis įsipareigojimus 55 metus mokėti nuomos mokestį. Be to, E. L. parodymai neatitinka liudytojo P. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 13-16). Liudytojas parodė, kad A. J. pasirašius nuomos sutartį, jis sulaukė E. L. skambučio, iš pokalbio turinio buvo galima suprasti, kad E. L. žinojo, jog A. J. nuomos sutartį jau yra pasirašęs, ir teiravosi, ar po kelių valandų gali atvykti pasirašyti sutartį. Taigi ir šiuos E. L. parodymus teisėjų kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Logiška manyti, kad statybos projektų vystymu užsiimantis ir iš to pelno siekiantis asmuo, įsigydamas nekilnojamąjį turtą yra suinteresuotas iš jo gauti turtinės naudos.

13.7. Tačiau net ir įvertinus dalį E. L. parodymų, kaip nepatikimus, ir padarius išvadą, kad vystomu projektu (statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini)) E. L. domėjosi ir jį planavo, buvo suinteresuotas įgyti turtinę nuomos teisę į sklypą (sklypus), ant kurio (kurių) aptariamas statinys stovi, turėjo minčių ateityje ten vystyti projektus, ši aplinkybė savaime neduoda pagrindo išvadai, kad savo tikslų E. L. siekė neteisėtais būdais ir turėjo nusikalstamą sumanymą turtinę nuomos teisę įgyti apgaulės būdu. Todėl dalies E. L. parodymų vertinimas kaip nepatikimų šioje byloje kilusio ginčo kontekste esminės teisinės reikšmės teisingo teismo sprendimo priėmimui neturi. Kaltinamojo padėtis baudžiamojoje byloje ypatinga – jis priešingai nei liudytojai ar nukentėję asmenys, nėra prisaikdinamas ir neturi pareigos sakyti tiesą. Jis gali pasirinkti jo nuomone jam palankią gynybinę poziciją ir negali būti už tai baudžiamas. Šiuo atveju E. L. suprato, kuo yra kaltinamas, suvokė kaltinimo esmę, jam gresiančią bausmę ir pasirinko gynybinę taktiką – dalį aplinkybių neigti. Tačiau vien kaltinamojo parodymų nepatikimumo faktas negali būti laikomas jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog E. L. žinojo apie rengiamas kadastrinių matavimų bylas ir turėjo ketinimą išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, nepaneigia skundžiamame nuosprendyje daromos išvados, kad konkrečių aplinkybių dėl minėtų kadastrinių matavimų bylų rengimo, juo labiau fakto, kad jose yra suklastoti dokumentai, jis galėjo nežinoti.

14. Prokurorė skunde taip pat argumentuoja, kad E. L. žinojo, kad pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nėra. Teigia, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tik aplinkybę, kad pastatas buvo ir vis dar yra realiai užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nevertino E. L. parodymų dalies, kad jis suprato, jog jo įmonė iš UAB „V“ perka 1 procento baigtumo pastatą, fiziškai jis matė nepabaigtą statyti pastatą su jo iškilia konstrukcija, kas pardavimo dokumentuose aiškiai atvaizduota, tai laiptinės konstrukcijos dalis, monolitinė siena. Prokurorė teigia, jog kratos E. L. įmonėje metu rasti dokumentai (privačių subjektų parengti aptariamo sklypo planai ar jų kopijos, kuriuose pastatų ar statinių, jų dalių ar pamatų nėra nubraižyta) patvirtina E. L. žinojimą, jog žemės sklypuose nėra nei statinių nei jų pamatų.

14.1. Visgi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. L. tyčios intelektinį momentą, pagrįstai kaip reikšmingą aplinkybę vertino faktą, jog įsigytas pastatas buvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šios nutarties 13.1 - 13.3 punktuose teisėjų kolegija jau aptarė, kad tikėtina, jog E. L. domino ne aptariamo statinio funkcinės savybės, o teisinis statusas, kuris galėjo atverti galimybes išsinuomoti po juo esančius žemės sklypus. Todėl galimai būtent aplinkybė, jog statinys yra užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo reikšminga E. L. apsisprendžiant dalyvauti konkurse ir įsigyjant pastatą. Prokurorė akcentuoja, kad kratos metu rastuose minėtuose dokumentuose nėra nubraižytų pastatų, tačiau pažymėtina, kad juose nėra nubraižyta ir šioje byloje aptariamo E. L. įmonės įsigyto statinio. Abejonių, kad toks statinys stovėjo aptariamoje vietoje, nėra.

14.2. Taigi E. L. turėjo prieštaringą informaciją dėl jo įsigyto statinio. Kita vertus, logiška, kad jis, kaip verslo subjektas, įsigydamas statinį prisiėmė tam tikrą verslo riziką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įsigydamas statinį E. L. sumokėjo 15 100 eurų, o šio statinio įsigijimas jam galėjo suteikti galimybę įgyti teisę išsinuomoti valstybei priklausančius žemės sklypus, kuri šioje byloje įvertinta ne mažiau kaip 108 431,99 eurų, ir ateityje vystyti pelningus nekilnojamojo turto projektus. Įvertinus tai, akivaizdu, kad E. L. sprendimas įsigyti aptariamą statinį (netgi ir suvokiant, kad jo teisinis statusas prieštaringas) tikintis iš to ateityje gauti pelno yra logiškai suprantamas ir jokiu būdu negali būti vertinamas kaip nusikalstamas, juo labiau – nesuteikia pagrindo teigti, kad savo siekį E. L. ketino įgyvendinti ir įgyvendino neteisėtu būdu.

14.3. Padariusi išvadą, kad E. L. galėjo būti suinteresuotas įgyti turtinę nuomos teisę į žemės sklypą/sklypus, ant kurio stovi jo įsigytas statinys, teisėjų kolegija nebeanalizuoja kitų su tuo susijusių prokurorės argumentų (apeliacinio skundo 6.11.1 – 6.11.3 punktai).

15. Dalis apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų yra skirti pagrįsti teiginiui, kad E. L. žinojo, jog su prašymu NŽT dėl žemės sklypų nuomos sutarčių pateikiamose kadastrinių matavimų bylose yra suklastoti dokumentai.

15.1. Prokurorės apeliaciniame skunde yra akcentuojama aplinkybė, jog būtent E. L. pateikė prašymą dėl žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, pažymima, kad E. L. šią aplinkybę neigė. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju yra svarbu atskirti teisinį prašymo pateikimą nuo faktinio pateikimo (fizinio dokumento pristatymo į NŽT). E. L. teisme parodė, kad visus dokumentus, ant kurių yra jo parašas, jis pasirašė. Taigi jis iš esmės neneigia pasirašęs minėtą prašymą. Taigi sutiktina su prokurorės skundo teiginiais, kad E. L. matė ir žinojo, ką pasirašė ir kam skirtas jo pasirašomas/pasirašytas dokumentas, prašyme yra išreikšta jo valia. Taip pat nėra ginčijama ir aplinkybė, kad minėtas prašymas su jo priedais (kadastrinių matavimų bylomis) buvo pristatytas NŽT. Neabejotina, kad teisine prasme E. L. šį prašymą pateikė. Iš E. L. parodymų seka, kad jis neigia fiziškai pristatęs prašymą NŽT. Būtent šiuo aspektu prokurorė apeliaciniame skunde keitė kaltinimą, tikslindama, kad E. L. prašymą NŽT pateikė „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis“.

15.2. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme, kurio A. J. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, teismas pripažino, kad E. L. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. birželio 11 d. prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, su kuriuo buvo pateiktos kadastrinių matavimų bylos su jose esančiais dokumentais, kuriuose įrašyti minėti tikrovės neatitinkantys duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame baudžiamajame įsakyme minėto prašymo pateikimas yra minimas teisine, o ne faktine prasme, ko iš esmės E. L. neneigia.

15.3. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skundo teiginiu, jog prašymo pateikimas (teisine prasme) savaime įrodo, jog E. L. žinojo, kad kadastrinių matavimų bylose (prašymo prieduose) yra suklastoti dokumentai.

15.3.1. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad prašymo pasirašymo metu E. L. kadastrinių matavimų bylas turėjo savo žinioje, juo labiau – kad jas peržiūrėjo ir matė, kad dokumentai jose neatitinka tikrovės. Neatmestina galimybė, jog jam pasirašyti buvo pateiktas tik pats prašymas be jo priedų (kadastrinių matavimų bylų). Byloje neginčijamai nustatyta, kad kadastrinių matavimų bylose esančius dokumentus suklastojo M. V.. Jokie dokumento klastojimo veiksmai E. L. nėra inkriminuojami. Taigi aplinkybė, jog E. L. pasirašė prašymą sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, savaime negali reikšti, jog jis suprato, kad prašymo prieduose yra suklastotų dokumentų, ir taip siekė įgyti turtinę nuomos teisę apgaulės būdu.

15.3.2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos duomenimis nenustatyta, kas NŽT Vilniaus miesto skyriui fiziškai pristatė 2015 m. birželio 11 d. prašymą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad su šia išvada sutinka ir prokurorė. Kaip minėta, E. L. neigia fiziškai pristatęs minėtą prašymą NŽT, nurodo, kad pats dokumentų į įstaigas nepristatinėdavo, o tai padaryti galėjo vienas iš jo įmonės darbuotojų. Taigi sutiktina su nuosprendyje daroma išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent E. L. NŽT fiziškai pristatė prašymą su kadastrinėmis bylomis, kuriose yra suklastoti dokumentai.

15.3.3. Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog UAB „J“ ir UAB „R“ buveinėje paimtuose kompiuteriuose ir laikmenose 2015 m. birželio 11 d. prašymo projektas (Microsoft Word ar kt. programa sukurtas dokumentas) galėjo būti ištrintas, taip pat pažymi, kad prašymą galėjo paruošti ir J. V.. Teisėjų kolegija sutinka, kad prašymo projektą galėjo parengti J. V., kurio žinioje buvo ir kadastrinių matavimų bylos (M. V. jas perdavė J. V.). Teismo vidinį įsitikinimą aptariama aplinkybe sustiprina ir byloje esančių dokumentų rekvizitų ypatumai. Palyginus UAB „R“ dokumentus (t. 4, b. l. 143, t. 5, b. l. 23), kuriuos galimai rengė U. P. (rengusi daugumą UAB „R“ dokumentų), su prašymu dėl žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo (t. 4, b. l. 153) matyti, kad šiame prašyme naudojamas visai kitas šriftas, skiriasi datos formatas, prašyme nėra UAB „R“ įmonės logotipo. U. P. parodė, jog ji apie kadastrinių bylų rengimą nieko nežinojo. E. L. parodė, kad pačios procedūros neprisimena, nes tai kasdienybė, tuo metu turėjo nekilnojamo turto projektų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2015 m. birželio 11 d. prašymas NŽT buvo užregistruotas tą pačią dieną. Jei prašymą parengė J. V. ir jis tą pačią dieną buvo pateiktas NŽT, tai E. L. prašymą, juo labiau kaip prašymo priedus pateikiamas kadastrinių matavimų bylas, galėjo matyti tik pakankamai trumpai, neturėti laiko su jomis išsamiai susipažinti, o prašymą pasirašyti ir apskritai nesusipažinęs su jo priedais, pasitikėdamas J. V., su kuriuo analogiškais klausimais dirbo ir anksčiau.

15.3.4. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir teigiant, kad būtent E. L. parengė minėto prašymo projektą, tai taip pat nepatvirtintų, jog jis žinojo ir apie kadastrinėse bylose esančius suklastotus dokumentus. Pažymėtina, kad norint parengti aptariamo prašymo projektą, nėra būtina išsamiai susipažinti su kadastrinių matavimų bylomis (prašymo priedais) – tam užtenka žinoti, jog tokios bylos yra parengtos.

15.4. Prokurorė nurodo, kad suklastotus dokumentus savo parašu patvirtino M. V., kuris pats jų nerengė, daro išvadą, kad šiuos dokumentus parengė J. V. ar jo pavedimu kiti asmenys, ir pažymi, kad J. V. pasamdė E. L., rangos sutartį su UAB „G“ (M. V. įmonė) taip pat pasirašė E. L.. Šios aplinkybės esą patvirtina, jog E. L. žinojo, jog pateikia kadastrinių matavimų bylas su jose esančiais tikrovės neatitinkančiais dokumentais. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

15.4.1. E. L. neneigia pasamdęs J. V. kaip konsultantą projektams, susijusiems su jo įsigytu statiniu. Kaip teisingai nurodoma nuosprendyje, byloje nėra duomenų apie M. V. ir E. L. kontaktus dėl dokumentų klastojimo, abu jie teigė, kad iki bylos nagrinėjimo vienas kito nepažinojo. M. V. parodė, kad visus dokumentus, kuriuose reikėdavo E. L. parašo, perduodavo J. V., o jis atveždavo atgal su E. L. parašu. Nėra ir jokių duomenų, kad konkretūs veiksmai, siekiant suklastoti minėtus dokumentus, kaip priemonę ateityje siekti neteisėtai išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, būtų buvę inicijuoti ar organizuoti E. L.. Taigi aplinkybė, jog E. L. pasamdė J. V., kuris galimai pagamino suklastotus dokumentus ir sukurstė M. V. juos pasirašyti, nereiškia, kad E. L. buvo žinoma apie suklastotus dokumentus.

15.4.2. E. L. parodė, jog J. V. pasamdė atlygintinai ir nors konkrečios paslaugų kainos nesutarė, tačiau nurodė, kad J. V. dirbo ne pigiausiai. Taip pat paminėjo, jog J. V. tuo metu buvo blogai, įmonė žlugo ir jam reikėjo pabandyti užsidirbti. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad J. V. galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą padėti E. L. įsigyto pastato pagrindu išvystyti projektą, kuris atneš pelno, ir tikėtis už sėkmingą konsultavimo – tarpininkavimo paslaugą gauti atlyginimą, o ateityje tikėtis panašių užsakymų. Todėl yra pagrindo manyti, kad nusikalstamas sumanymas jam galėjo kilti ir be E. L. žinios ar iniciatyvos.

15.4.3. E. L. parodė, kad kadastrinių matavimų ir sklypų formavimo procedūrose jis nėra kompetentingas, visos kadastrinės tvarkos jam maišosi, kas yra suprantama, nes kadastriniams matavimams atlikti yra reikalingos specialios žinios ir kompetencija. Taip pat E. L. paaiškino, kad su J. V. buvo susidūręs ne vieną kartą, J. V. buvo kompetentingas ir valdė didelę, kompetentingą komandą, susijusią su kadastriniais matavimais, žemės perprojektavimu. J. V. galėjo savo iniciatyva pasižiūrėti, ką galima padaryti. Jis pats sau režisierius. Visus dokumentus, kuriuos gavo iš UAB „V“ jis atidavė J. V.. Iš šių parodymų seka, kad E. L. į J. V. yra kreipęsis ne vieną kartą, jį pažįsta ir žino, kad jis yra kompetentingas, šių asmenų santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, pats E. L. kadastrinių matavimų srityje nėra kompetentingas, jų atlikimo tvarkų nežino.

15.4.4. M. V. teisme parodė, kad J. V. pažįsta, jis paprašė pagalbos „išleisti“ (pasirašyti) kadastrinių matavimų bylas, jas atvežė J. V. darbuotojas M (liudytojas M. M.), o jis jas pasirašė, atidavė M, pastarasis jas išvežė. Savaitės laikotarpyje paskambino A (pastaba – NŽT tarnautojas), pasakė, kad yra klaidų, kad surašė pastabas, liepė pasiimti, viena iš pastabų buvo dėl pastato – kad pažymėtas punktyrine linija, o jis (A) buvo nuvažiavęs į vietą, matė, kad pastato nėra, yra tik fragmentas. Jis (M. V.) pasiėmė bylas, pasakė J. V., kad atmetė, kad reiškia pastabas (pastaba – NŽT). Po kelių dienų J. V. atvažiavo su naujomis bylomis, pasakė, kad A neteisus, kad jis konsultavosi su teisininkais. Buvo parengtos naujos bylos, kur pastatas nubraižytas ištisine linija, šiuo metu supranta, kad taip negalėjo būti parodytas pastatas, tačiau kadangi J. V. pasitikėjo, pasirašė. Paprastai jei žymima ištisine linija – tai faktinis pastato buvimas, jei punktyrine - tai sugriuvęs pastatas, išlikęs epizodas ir pan. Po to, kai jis pakalbėjo su A, buvo nuvažiavęs į vietą, matė, kad pastato nėra, kad kažkas ne taip, bet būna įvairių niuansų - būna, kad iškasa pamatų duobę, pamatus inventorizuoja ir vėliau užpila, atvažiavęs jų nerasi. Jį J. V. įkalbinėjo, įrodinėjo, kad viskas gerai.

15.4.5. Vertinant aptartus duomenis kartu, negalima daryti ir neabejotinos išvados, kad E. L. suprato, jog kadastrinių matavimų bylose esantys duomenys neatitinka tikrovės, net ir nustačius aplinkybę, jog šiose kadastrinių matavimų bylose esančius dokumentus jis matė. NŽT tarnautojo pastabos dėl netinkamų duomenų kadastrinių matavimų bylose buvo pareikštos M. V., su kuriuo E. L. nekontaktavo. Šias pastabas M. V. perdavė J. V., tačiau jokių duomenų, jog šias pastabas J. V. būtų perdavęs E. L., byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog šias pastabas E. L. būtų gavęs tiesiogiai iš NŽT darbuotojų. E. L., žinodamas, kad jo įsigytas statinys yra 1 proc. baigtumo gyvenamasis namas, kuris yra užregistruotas Nekilnojamo turto registre, ir kurio užstatytas plotas – 164.48 kv. m., matydamas, kad aptariamame sklype stovi tam tikras statinys (kaip parodė – nebaigtas pastatas su iškilia konstrukcija, laiptinės konstrukcijos dalis, monolitinė siena), pasitikėdamas J. V. ir neturėdamas pakankamai žinių kadastrinių matavimų procese ir atitinkamų pastato dalių žymėjimo planuose ypatumuose, pateiktus duomenis pagrįstai galėjo suvokti kaip atitinkančius tikrovę.

16. Apeliaciniame skunde taip pat daroma nuoroda į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje, kuriuo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų nuomos, valstybinės žemės nuomos sutartys pripažintos negaliojančiomis. Minėtame sprendime teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, tačiau nustačius, jog faktiškai yra įregistruoti tik pamatai bei 1 proc. pastato baigtumas, akivaizdu, jog statinio (pastato), kuris galėtų būti naudojamas pagal nuomos sutartyse numatytą paskirtį – gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, sutarties sudarymo metu faktiškai nebuvo, o pačių pamatų buvimo faktas nepatenka į statinio (pastato) apibrėžimą, kadangi pamatai yra tik vienas iš statinio (pastato) elementų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiame teismo sprendime nebuvo padaryta išvada, kad statinio (duomenys neskelbtini) išvis nėra, tiesiog konstatuota, kad toks statinys, koks yra, nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypus. Tokia išvada negali būti retrospektyviai vertinama kaip patvirtinanti E. L. kaltę. Nors minėtoje civilinėje byloje ieškovo (UAB „R“, E. L.) argumentai buvo pripažinti nepagrįstais, tačiau vertinant juos baudžiamosios teisės prasme ir E. L. tyčios turinio aspektu, jie nėra visiškai nelogiški, beprasmiai ar nepagrįsti. Kaip minėta, statinys buvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, UAB „J“ šį statinį įsigijo iš UAB „V“ (Vilniaus m. savivaldybei priklausančios įmonės), už jį sumokėjo konkurse pasiūlytą kainą, prieš UAB „V“ parduodant šį statinį buvo atlikta jo vertės ekspertizė, kurioje yra šis statinys įvardijamas kaip pastatas – gyvenamasis namas (t. 6, b. l. 99-150). Taigi tuo momentu E. L. galėjo visiškai pagrįstai manyti, kad įsigyja būtent tokį statinį.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog E. L. būtų žinoma, kad kadastrinių matavimų bylose yra suklastoti dokumentai, apeliaciniame skunde grindžiama ne netiesioginių įrodymų pagrindu nustatytais tarpiniais faktais ir jų nuoseklia ir logiška grandine, o prielaidomis.

18. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės – pasireiškimo E. L. veikoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakingi / įgalioti valstybės tarnautojai žinojo, kad kadastrinių matavimų bylose nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, paneigia, kad apgaulė, pasireiškusi kaip suklastotų dokumentų pateikimas, prašant išnuomoti aktualius valstybinės žemės sklypus, buvo panaudota būtent pastarųjų valstybės tarnautojų atžvilgiu, nes, kaip minėta, jie žinojo tikrąsias reikšmingas aplinkybes, turėjusias lemti, jog minėti sprendimai bei sutartys nebūtų sudarytos. Teismas pažymėjo, jog siekiant pagrįsti apgaulės panaudojimą įgyjant teisę į valstybei priklausantį turtą, konkrečiu atveju pripažintina, kad būtina nustatyti E. L. susitarimą / bendrą veikimą / bendrą nusikalstamą sumanymą ir pan. su šiais įgaliotais veikti valstybės, kaip turto savininkės vardu valstybės tarnautojais (valstybės tarnautoju). Prokurorė šioje skundo dalyje pažymi, kad E. L. tyčia (subjektyvus suvokimas) buvo nukreipta apgauti valstybę, kaip žemės sklypų savininkę. Valstybė dėl prieš ją panaudotos apgaulės pasirašė aptariamas valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurias UAB „R“ neteisėtai, apgaulės būdu ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybei priklausančius žemės sklypus.

18.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje patikimai nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas A. J. žinojo, jog aktualūs valstybinės žemės sklypai negali būti išnuomoti ne aukciono tvarka įmonei UAB „R“, nepaisant to, pasirašė įsakymus bei valstybinės žemės nuomos sutartis. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, jos konstatuotos ir 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. piktnaudžiavęs tarnyba. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

18.2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), taigi sutiktina su nuosprendyje daroma išvada, kad turto, kurio neteisėtas, panaudojant apgaulę, įgijimas yra inkriminuotas, savininkas yra Lietuvos valstybė, o kaip atitinkamo turto savininko teises realizuojantys subjektai šiuo atveju veikė įgaliotos institucijos NŽT atstovai. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi prokurorė, apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Šiuo atveju aptariamas valstybės turtas buvo NŽT žinioje, sprendimą išnuomoti suformuotus žemės sklypus priėmė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas A. J., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime formuluojama apgaulė pagal dėstomas faktines aplinkybes turėjo būti panaudota būtent NŽT atstovų atžvilgiu. Kaip minėta, NŽT atstovas A. J., kuris priėmė sprendimą suformuoti ir išnuomoti žemės sklypus, žinojo, kad tokio sprendimo negali priimti, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, bendras E. L. ir A. J. veikimas kartu panaudojant suklastotus dokumentus ir apgaule įgyjant turtinę didelės vertės nuomos teisę byloje nebuvo inkriminuotas.

19. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, jog kiekviena abejonė, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jos pašalinti, vertinama kaltinamojo naudai. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020).

20. Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, jokie byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad E. L. buvo žinoma apie kadastrinių matavimų bylose esančius suklastotus dokumentus. Prokurorės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pagrindu dėl šios aplinkybės galima daryti tik prielaidas, kurių pagrindu galima daryti tik tikėtiną išvadą apie E. L. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. L. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nesant pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo dalies dėl E. L. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su E. L. skirtina bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.