Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-1074-1104/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-08-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
e2-1074-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01581-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Valentinas Giriūnas, Evelina Andriuškevičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1072-1104/2022Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01581-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.6; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant ieškovei E. P., ieškovės atstovei advokatei Evelinai Andriuškevičiūtei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui (likvidatoriui) V. P., atsakovės atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovės E. P. atleidimą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu ir negrąžinti ieškovės į darbą; 2) priteisti ieškovės E. P. naudai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 3) priteisti ieškovės E. P. naudai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 3 vidutinius darbo užmokesčius už kiekvienus dvejus darbo santykių metus; 4) priteisti ieškovės E. P. naudai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 200 Eur neturtinės žalos.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu pripažinti atleidimą iš (duomenys neskelbtini) neteisėtu. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu Darbo ginčų komisija ieškovės prašymą atmetė. Paaiškino, kad 2014 m. balandžio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 2142, pagal kurią ieškovė įsidarbino pas atsakovę architekto pareigose. Šalys sudarė terminuotą darbo sutartį, tačiau po jos termino pabaigos – 2014 m. liepos 1 d. – ir toliau tęsė darbo santykius, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusio Darbo kodekso nuostatomis, sutartis tapo neterminuota. Darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai iki 2021 m. lapkričio 16 d. – neteisėto atleidimo dienos. Pažymėjo, jog ieškovė nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vidiniais aktais, kurie reikšmingi darbo funkcijų vykdymui. Visi ieškovės ir atsakovės susitarimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, buvo sudaromi žodžiu, išskyrus pavienius prašymus suteikti atostogas, kuriuos ieškovė pateikdavo raštu. Ieškovė vykdė šias darbo funkcijas: atlikdavo gyvenamųjų namų ir kitų statinių techninius darbo projektus, t. y. brėžinius (architektūrinę, konstrukcinę ir sklypo plano dalis), tekstinę dalį, užpildydavo reikiamus dokumentus: įgaliojimus, projekto vadovo skyrimo, projekto priėmimo-perdavimo aktus. 2018 metais ieškovė informavo atsakovę, jog ketina nutraukti darbo sutartį ir išvykti gyventi kartu su sutuoktiniu į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, jog ieškovė gali nuolat dirbti nuotoliniu būdu ir dėl išvykimo darbo sutarties nutraukti nebūtina. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė ieškovės darbo funkcija buvo susijusi su darbu prie kompiuterio ir tik menka dalis užduočių buvo vykdomos vykstant į objektus, ieškovė susitarė su atsakove, jog ieškovei nereikės vykti į Lietuvą atlikti jokios užduočių dalies ir ieškovė visada dirbs tik nuotoliniu būdu, o kai reikės atlikti matavimus objektuose, juos atliks atsakovės direktorė. Šalys komunikavo el. paštu arba telefonu, ieškovė nebuvo kviečiama į Lietuvą dėl darbo funkcijų atlikimo, visas darbo funkcijas ieškovė atliko būdama (duomenys neskelbtini). Kartais ieškovė sugrįždavo į Lietuvą kartu su savo šeima, aplankyti savo artimųjų. Tomis dienomis ieškovė atvykdavo į darbdavio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau šie atvykimai buvo vykdomi išimtinai pagal ieškovės pageidavimą, o ne darbdavio nurodymus. Atvykimų metu ieškovė neatlikdavo jokių užduočių, kurios reikalautų vykti iš darbdavio patalpų ir visas užduotis vykdė naudojantis kompiuteriu.

3. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovė gavo apie 468 Eur per mėnesį, šis užmokestis neretai buvo išmokamas pavėluotai. Ieškovė nebūtų sutikusi su tokiu nedideliu darbo užmokesčio dydžiu, jei ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl nuotolinio darbo būtų kitoks, t. y. jei šalys būtų sutarę, jog dalį darbo funkcijų ieškovė atliks Lietuvoje. Nurodo, kad tokia išvada darytina remiantis tuo, jog savaime suprantama, kad minimalus atlyginimas nėra pakankamas pasirūpinti asmeniniais poreikiais ir prie to paties – kelionės išlaidomis į Lietuvą, taigi akivaizdu, jog ieškovė nebūtų sutikusi su tokiu darbo užmokesčiu esant susitarimui vykdyti funkcijas atvykstant į Lietuvą. 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovės direktorė susisiekė su ieškove telefonu. Pokalbio metu direktorė nurodė ieškovei, jog daugiau užduočių ieškovei nebeteiks, pakeltu tonu reikalavo ieškovę pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba rašyti prašymą suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovei buvo žinoma, jog pandemijos laikotarpiu atsakovės darbų apimtys yra sumažėjusios, dėl ko atsakovės direktorė jau ir anksčiau buvo nurodžiusi ieškovei prašyti apmokamų arba neapmokamų atostogų. Ieškovė suprato, jog atsakovė neturi užduočių ieškovei, dėl ko verčia nutraukti darbo santykius prieš ieškovės norą, tačiau ieškovė nesutiko nutraukti darbo santykių. Ieškovei buvo žinoma, jog tuo atveju, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo yra skelbiama prastova. Pažymėjo, jog sumažėjusias atsakovės darbų apimtis ir poreikį atleisti ieškovę iš darbo netiesiogiai patvirtina nuoseklus atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai atsisakius nutraukti darbo sutartį savo noru, o taip pat teikti atostogų prašymą, atsakovė pradėjo ieškoti dingsčių nutraukti darbo santykius su ieškovė: 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. lapkričio 11 d. datuotą įsakymą Nr. 21 09 - K, kuriame nurodė 2021 m. lapkričio 9 d., 7 val. ryte, atvykti į atsakovės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nenurodydama jokių tokio atvykimo priežasčių. Tą pačią dieną ieškovė atsakė, jog atvykti į patalpas negali, kadangi yra užsienyje, bet to, visas funkcijas pagal susitarimą ieškovė vykdo nuotoliniu būdu. Ieškovė nurodė, jog gali dalyvauti 2021 m. lapkričio 9 d. susitikime nuotoliniu būdu nuo 7 val. ryto. 2021 m. lapkričio 10 d. atsakovė pateikė ieškovei įsakymą Nr. 21-10-K, kuriame nurodė pataisyti projektą pagal pateikiamas pastabas, pateikti pasiaiškinimą dėl projekto atlikimo termino ir iki 2021 m. lapkričio 15 d. dėl gamybinio būtinumo atvykti į darbo vietą, kadangi ne laiku ir nekokybiškas darbas turi įtakos bendrovės įsipareigojimų vykdymui. Atsakovė nepaaiškino, kas yra gamybinis būtinumas ir kaip tai keičia šalių darbo santykius. Šiame įsakyme nebuvo nurodyta, kad ieškovė privalo atvykti adresu (duomenys neskelbtini), taigi, ieškovė toliau tęsė darbą ir atliko užduotis jos namuose (duomenys neskelbtini) įrengtoj darbo vietoje, o tai reiškė, jog ieškovė buvo darbo vietoje visomis darbo dienomis iki 2021 m. lapkričio 15 d. 2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą su reikalaujamais paaiškinimais, tuo pačiu prisegė dalį atliktų darbų bei pranešė, jog bus savo darbo vietoje namuose, kiekvieną darbo dieną darbo valandomis ir yra pasiekiama telekomunikacijos priemonėmis. Į šį ieškovės atsakymą atsakovė savo pozicijos nepateikė. Iki 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė ir toliau vykdė jai pavestas užduotis, tačiau 2021 m. lapkričio 16 d. darbo pabaigoje iš atsakovės gavo įsakymą Nr. 21 11- K, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – pravaikštas 2021 m. lapkričio 9, 15, 16 dienomis. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė prieš priimdama įsakymą atleisti ieškovę iš darbo, neprašė ieškovės pasiaiškinti. Pažymėjo, jog per septynerius darbo santykių metus, ieškovė nebuvo prašyta pasiaiškinti dėl darbo pareigų netinkamo atlikimo. Nors atsakovė 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. 21-10-K 1 ir 2 punkte informaciją pateikia kaip ieškovės darbo pareigų trūkumą, nurodo pasiaiškinti dėl gyvenamojo namo projekto, tačiau ieškovės manymu ji atliko darbą be trūkumų, kadangi: 1) ieškovė nuolat derindavo gyvenamųjų namų architektūrinės dalies projektus su projekto dalies vadovu S. S., kadangi ieškovė neturi tokios kvalifikacijos, kuri leistų projektą užbaigti be suderinimo su projekto dalies vadovu. Tai reiškia, jog atsakovė šiame įsakyme 1 punkte nurodo kasdienę situaciją, kad ieškovė privalo atlikti derinimą, nors bet kuriuo atveju toks derinimas būtų atliekamas; 2) atsakovė reikalauja pateikti pasiaiškinimą dėl Š. K. gyvenamojo namo projekto, kai tuo tarpu atsakovė niekada nenurodė ieškovei šio projekto termino, ieškovė vykdė visas atsakovės duotas užduotis ir derino jų atlikimą su šiuo projektu rengimu, atsakovė niekada nenurodė, kad šis projektas yra prioritetinis. Pažymėjo, jog atsakovė netinkamai komunikavo su ieškove ir jei iš tiesų šis projektas privalėjo būti užbaigtas iki įsakymo išleidimo dienos, tai atsakovė turėjo pareigą informuoti apie tai ieškovę, tačiau to nepadarė.

5. Ieškovės vertinimu atsakovė veikė nesąžiningai prieš ieškovę, kadangi visų pirma reikalavo nutraukti darbo santykius ieškovės iniciatyva, o ieškovei nesutikus to padaryti – pradėjo ieškoti formalių priežasčių kaip apkaltinti ieškovę darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo santykius dėl ieškovės kaltės. Ieškovė teigia, kad atsakovė dirbtinai sukūrė situaciją, jog ieškovė privalo atvykti į Lietuvą atlikti savo darbo funkcijų, kurias faktiškai galėjo atlikti taip, kaip šalys buvo sutarę ir kaip buvo įprasta per paskutinius tris metus – nuotoliniu būdu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė savo įsakymuose, kuriuos teikė ieškovei, nenurodė jokių svarbių priežasčių ieškovei jau kitą darbo dieną privalu pasirodyti darbdavio patalpose. Ieškovei nėra žinomos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovės atvykimas į Lietuvą buvo neišvengiamai būtinas. Atsakovės įsakymų turinys buvo ieškovei nesuprantamas, tačiau ieškovė bet kuriuo atveju bendradarbiavo su atsakove, vykdė darbines užduotis, teikė savo pagrįstą poziciją, jog negali atvykti į patalpas Lietuvoje, kadangi yra užsienyje, nurodė, kad yra pasiekiama nuotoliniu būdu. Ieškovė nurodė, kas atvykimas į Lietuvą iš užsienio valstybės kitą dieną nuo pareikalavimo nėra įmanomas, kadangi ieškovei privalu susirasti ir įsigyti lėktuvo bilietus, susiplanuoti išvykimą iš (duomenys neskelbtini) ir apgyvendinimą Lietuvoje, o tokios kelionės planuojamos bent prieš dvi savaites, tačiau nepaisant to, kitą dieną nuo pareikalavimo pateikimo, atsakovė jau fiksavo ieškovės pravaikštas. Ieškovės manymu egzistuoja atsakovės sprendimų nenuoseklumas – 2021 m. lapkričio 9 d., antradienio dieną, atsakovė fiksuoja ieškovės pravaikštą. Kitas tos pačios savaitės dienas atsakovė nežymi pravaikštų ir neinformuoja ieškovės apie tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d. jai yra fiksuota pravaikšta, neprašo už ją pasiaiškinti. Ieškovė savo pareigas paskutinius tris metus vykdė nuotoliniu būdu, tokia darbo tvarka ir pareigų turinys (apimtis) buvo aiškiai nusistovėjusi. Atsakovė taip pat nesupažindino ieškovės su pareiginėmis instrukcijomis, niekada jų nebuvo parengusi. Ieškovė dienomis, kai buvo fiksuotos pravaikštos, buvo savo nuotolinėje darbo vietoje ir vykdė įprastines darbo funkcijas, dirbo su duota užduotimi, t. y. taisė projektą pagal projekto vadovo ir architektūrinės dalies projekto vadovo pastabas. Ieškovės vertinimu, kadangi ji visas pareigas įvykdė pagal šalių žodinį susitarimą ir nusistovėjusią darbo tvarką, tai ji nepadarė jokių jai priskirtų darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė laiko, jog fizinis atvykimas į atsakovės patalpas Lietuvoje nėra darbo pareiga, nustatyta šalių sutarimu, ieškovės neatvykimas negali būti laikomas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu, kadangi visas ieškovei priskirtas pareigas ieškovė vykdė iš savo nuotolinės darbo vietos.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad negavusi atsakovės reikalavimo pasiaiškinti, suprato, jog atsakovė ieškovės neatvykimo nelaiko pažeidimu, ir esant reikalui, atsakovė kaip ir anksčiau susisieks su ieškove nuotolinio ryšio priemonėmis. Tokią pačią išvadą daro remiantis tuo, jog 2021 m. lapkričio 10, 11, 12 dienomis atsakovė nelaikė, jog ieškovė padarė pravaikštas, nors ieškovė tomis dienomis į atsakovės patalpas nebuvo atvykusi. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog remiantis 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ūkinės veiklos vykdytojams rekomenduota darbą organizuoti nuotoliniu būdu dėl COVID-19 ligos plitimo. Ieškovė taip pat teigia, jog kadangi ji ir toliau vykdė visas jai priklausančias pareigas nuotoliniu būdu, o į jos darbo pareigas neįėjo fizinis atvykimas į atsakovės patalpas ir užduočių atlikimas būnant jose, tai reiškia, jog jokių padarinių ieškovei neatvykus į atsakovės patalpas kilti negalėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad visas savo pareigas iki tariamų pravaikštų atliko puikiai, nebuvo drausminta dėl darbo pareigų netinkamo vykdymo. Ieškovės manymu, atleidimas iš darbo yra neproporcinga priemonė ieškovės neatvykimui į atsakovės patalpas nagrinėjamoje situacijoje.

7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė su ja nebendradarbiavo ir nesilaikydama Darbo kodekso nuostatų neteisėtai atleido ieškovę iš darbo. Pripažinus, jog atsakovė atleido ieškovę iš darbo neteisėtai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės grąžinimo į darbą pas atsakovę. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovė nepageidauja būti grąžinta į darbą pas atsakovę, kadangi nepasitiki atsakovę. Ieškovė mano, jog jei ji būtų grąžinta dirbti pas atsakovę, atsakovė sudarytų nepalankias darbo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių, nustačius, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, ieškovė neturi būti grąžinamas į darbą pas atsakovę.

8. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė nurodė, kad po atleidimo, kurį ieškovė laiko neteisėtu, ieškovė pasijuto pažeminta. Atsakovė sukūrė tariamą ieškovės darbo pareigų pažeidimą ir už jį nesąžiningai ir neteisėtai atleido ieškovę, dėl to ieškovė patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą bei stresą. Toks atleidimas ieškovei sukėlė neteisybės ir beviltiškumo jausmą. Itin ciniškas ir su įstatymu nesuderintas atsakovės elgesys atleidžiant ieškovę iš darbo padarė ieškovei neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – pasireiškiantys įstatyme numatytų imperatyvių darbuotojo atleidimo iš darbo reikalavimų pažeidimais, nesivadovavimu aktualia teismine praktika; priežastinis ryšys – neturtinė žala yra patirta išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir nebūtų patirta, jei šių neteisėtų veiksmų atsakovė nebūtų atlikusi; kaltė – preziumuojama; žala – ieškovė, dėl atsakovės atlikto neteisėto atleidimo ir aplinkybių, kuriomis atleidimas buvo atliktas, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 Eur suma (1 t., el. b. l. 1-10).

9. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2014 balandžio mėnesio, o nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, nes norėjo gyventi kartu su vyru (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos pareigas sudarė pagrinde gyvenamųjų namų architektūrinių projektų parengimas, konstrukcinių brėžinių parengimas, sklypo planų parengimas, taip pat tekstinės dalies parengimas ir reikiamų dokumentų pildymas. Nuotoliniu būdų su užsakovais derindavo namų išplanavimą, fasadus ir visus kitus užsakovų pageidavimus. Nurodė, kad darbo pradžioje direktorė atsiųsdavo skenuotus dokumentus pradėti darbui, o kai reikėdavo pradėti daryti gyvenamųjų namų rekonstrukcijos projektus, direktorė nuvažiuodavo į vietą, pamatuodavo ir jai pateikdavo duomenis. Kadastrinėje namo byloje būdavo pateikti gyvenamojo namo pločiai, o topografinėje nuotraukoje sklypo visi reikalingi išmatavimai ir reljefas. Visus dokumentus gavusi, galėdavo atlikti darbą. Paaiškino, kad retais atvejais, kai būdavo pavesta dirbti paveldo apsaugos objekte, į vietą nuvažiuodavo architektas, projekto dalies vadovas S. S. ir įvertindavo situaciją, nes jis turi paveldo atestatą ir tam reikalingas žinias. Atliktus darbus nusiųsdavo S. S. patikrinti, jis patikrindavo, ir elektroniniu paštu ar telefonu pareikšdavo pastabas, po to siųsdavo projektą direktorei, kuri yra projekto vadovė, ji ir patikrindavo, ir pateikdavo pastabas. Sutvarkytą projektą nusiųsdavo direktorei ir ji toliau derindavo su institucijomis dėl statybos leidimų išdavimo. Paaiškino, kad nuotoliniu būdu dirbo ne tik ji, bet ir Raseinių grupė, kuri atvykdavo į Ukmergę tik ypatingais atvejais. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. direktorė jai paskambino ir liepė atsiųsti projektą ties kuriuo dirbo, pasakė, kad naujų projektų nebeduos ir pakeltu tonu liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba panaudoti nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovei nurodžius, kad išeiti iš darbo neketina, direktorė liepė apsispęsti iki pirmadienio. Paaiškino, kad tą pačią dieną persiuntė projektą su kuriuo dirbo, nesulauksi A++ klasės energetinio vertinimo, pagal kurį turėjo pakoreguoti savo darbo sprendimus, nusiųsti kitai įmonei pavedė direktorė. Paaiškino, kad dar prieš kelias savaites kalbėjo su direktore telefonu, direktorė sakė, kad ketina išeiti iš darbo ir su ja išeis dar keli darbuotojai, tuomet nieko blogo nepagalvojo. Pirmadienį, lapkričio 8 d. ryte gavo elektroninį laišką, kuriame buvo reikalaujama prisistatyti į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), sekančią dieną, lapkričio 9 d., nors direktorė žinojo, kad ji (ieškovė) gyvena (duomenys neskelbtini) ir to padaryti bus neįmanoma. Nurodė parašiusi direktorei, kad to padaryti negali ir paprašė laikytis sutartų darbo sąlygų, pasakė, kad bus prisijungusi per telekomunikacijų priemones ir lauks susitikimo, bet atsakymo iš direktorės nesulaukė. Lapkričio 9 d. negavusi iš direktorės jokių žinių, jau tvarkė projektą pagal gautą A++ energetinio naudingumo vertinimą iš kitos įmonės, todėl galėjo tvarkyti projektą pagal jų skaičiavimus. Nurodė, kad lapkričio 10 d. gavo įsakymą prisistatyti į darbo vietą dėl gamybinio būtinumo, ko anksčiau nėra buvę, nieko nebuvo paaiškinta, dėl ko ir koks tas būtinumas. Papildomai laiške buvo pareikalauta pasiaiškinti, kodėl dar neparengtas projektas ir prisegtos pastabos dėl projekto. Nurodė, kad po lapkričio 4 d. skambučio pasikeitė darbdavio požiūris į darbą, iki tol nereikėdavo skraidyti į Lietuvą, pastabos būdavo išsakomos elektroniniu paštu arba telefonu. Nurodė, kad lapkričio 12 d. prisegė atliktus darbus ir paprašė toliau laikytis susitartų darbo santykių. Ieškovė paaiškino, kad nebuvo nurodyta, kad prisistatyti į darbo vietą būtent adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji galėjo suprasti, kad dalyvauti galėjo būti nuotoliniu būdu iš savo darbo vietos (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad būtų nelogiška ir finansiškai nepagrįsta dėl kelių dienų atskristi į Lietuvą, tuo labiau, kai skrydis nebuvo planuotas iš anksto. Nurodė, kad iki lapkričio 16 d. toliau dirbant su projektu, gavo trečiąjį įsakymą, kuriame buvo fiksuojamas šiurkštus darbo pažeidimas ir atleidimas už pravaikštas lapkričio 9, 15 ir 16 dienomis, apie kurias ieškovė nežinojo, nebuvo gavusi įspėjimų. Paaiškino, kad dirbo namuose visas šias dienas, pareigos prisistatyti į kontorą nebuvo daugiau nei 3 metus dirbant nuotoliniu būdu. Paaiškino, kad jai buvo šokas, negalėjo miegoti visą naktį. Nusiraminusi pradėjo ieškoti priežasčių, kas vyksta šioje įmonėje ir paskambinus darbuotojams jai pasakė, kad planuojama uždaryti įmonę, kad darbuotojams buvo liepta pabaigti senus projektus ir pasakyta, kad naujų nebegaus. Ieškovė, paieškojusi informacijos, sužinojo, kad nuo lapkričio mėnesio pradžios buvo 18 darbuotojų, o liko 4 darbuotojai. Kas mėnesį nuosekliai buvo atleidžiami darbuotojai. Nurodė, kad įmonėje dirbo daugiau nei 7 metus, iš jų daugiau nei 3 metus dirbo nuotoliniu būdu. Mano, kad atsisakius išeiti iš darbo savo noru, jos atleidimas buvo sufabrikuotas. Paaiškino, kad 2014 m. liepos mėnesį išvyko atostogų su būsimu vyru ir jis pasipiršo, po ko, ieškovė grįžusi į Lietuvą pasakė, kad nori gyventi su vyru (duomenys neskelbtini), nunešė prašymą išeiti iš darbo. Paaiškino, kad direktorė mėgino atkalbėti nuo išėjimo ir pasiūlė dirbti nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini), nes Raseinių grupė irgi dirbo nuotoliniu būdu, todėl nematė dėl to problemos. Nurodė, kad gavusi užduotį ne kas dieną siųsdavo atliktus darbus, komunikuodavo į mėnesį po porą sykių, dažniausiai mėnesio pradžioje, kai gaudavo užduotis, tuomet derindavosi su S. S., po to su direktore. Kartais kreipdavosi dėl trūkstamų dokumentų. Laiškai būdavo keletą kartų per mėnesį. Paaiškino, kad S. S. turi architekto atestatą ir savo atestatu atsako už projektų kokybę. Terminų, per kuriuos turėdavo atlikti projektą, negaudavo niekada. Patikslino, kad ir dėl K. projekto nebuvo konkretaus termino atlikimo. Nurodė, kad įdarbinant buvo supažindinta su įdarbinimo sutartimi, daugiau nematė jokių dokumentų. Paaiškino, kad nuo 2018 m. vasaros į Lietuvą atvykdavo kas 3 mėnesius iki Covid. Atvykdavo sutvarkyti reikalų, aplankyti tėvų ar užsukdavo pas direktorę turint tikslą palaikyti gerus santykius. Lietuvoje jokių darbinių funkcijų atvykusi neatlikdavo. Patvirtino, kad gaudavo dėl kiekvieno projekto pastabų elektroniniu paštu arba telefonu ir tai būdavo normali praktika. Nurodė, kad klientų poreikiai įtakos pastaboms neturėdavo, ji su jais nuotoliniu viską būdavo suderinusi, nuotoliniu būdu užsakydavo projektus, dauguma užsakovų patys gyvena užsienyje. Nurodė, kad nėra gavusi pastabų dėl darbo kokybes. 2014 metais, kai pradėjo dirbti, dirbo įmonės ofise (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos išsilavinimas tai baigtas (duomenys neskelbtini), dirbdavo tik prižiūrima atestuoto asistento. STR įstatyme nurodytas teisės ir pareigos architekto, 3 priedo 3 punkte parašyta, kad architektas, einantis projekto vadovo funkcijas, ji šių pareigų nėjo, nes atestato neturėjo, šis įstatymas taikoms turi būti S. S..

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas ir turi būti patenkintas ieškinys pilna apimtimi. Nurodė, kad pravaikštos susijusios su tuo, kaip dirbo ir kaip darbines savo funkcijas atliko ieškovė. Mano, kad pravaikštos neįrodytos bei nėra tinkamo atleidimo įforminimo. Laiko, kad tikroji atleidimo priežastis – siekis likviduoti bendrovę ir atleisti darbuotojus be išeitinių išmokų. Pažymėjo, kad jau lapkričio 3 d. atsakovė sudarė sutartį su advokatu dėl darbo ginčų, galimai jau siekiant inicijuoti likvidavimo procesą. Nurodė, kad buvo pažeistas bendradarbiavimo principas, atsakovė nebandė išsiaiškinti ieškovės galimybių atvykti, nenurodė, kodėl reikia konkrečiai atvykti, apie reikalingumą atlikti apmatavimus, taip pat nebuvo kalbama. Taip pat pažeistas nepiktnaudžiavimo teise principas, nes atsakovės tuometinė direktorė pareikalavo ieškovės atvykti per vieną dieną, o kitą dieną surašė pravaikštas. Ieškovė nuo 2018 m. liepos mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), dirba tik nuotoliniu būdu, mokamas atlyginimas taip pat nebuvo mokamas didelis, kadangi ieškovė negalėtų vykti dažnai į darbo vietą atlikti darbų, todėl ir susitarė dėl nuotolinio darbo. Paaiškino, kad ieškovė su buvusia direktore susitarė, kad apmatavimus atliks pati direktorė, dokumentus nuskanuos ir ieškovei nusiųs taip pat direktorė arba kitas darbuotojas. Nurodė, kad susirašinėjimai el. paštu patvirtina, kad ieškovė dirbo nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu priimdavo užduotis. 2021 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodoma, kad ieškovė į darbą nebuvo atvykusi nuo 2020 m. liepos mėnesio, tačiau ieškovė visas be išimties savo darbo funkcijas atlikdavo tą laiką nuotoliniu būdu ir tai atsakovę tenkino. Apie nekokybiškai atliekamas darbo funkcijas pirmą kartą imta kalbėti teismo posėdžio metu. Jokių pastabų, nei raštu, nei žodžiu, ieškovė nebuvo gavusi dėl blogo darbo. Ieškovė gaudavo tik S. S. pastabas dėl darbų, tačiau ne kokybės atžvilgiu, o projekto darbo eigos atžvilgiu, kad būtų patogesnis ir geresnis projektas, nes S. S. atsakydavo savo prašu. Paaiškino, kad nuotolinis darbas buvo įmanomas, daugiau kaip metus laiko nebuvo ieškovei išsakyta jokių pastabų, darbas vyko. Šalys sudarė žodinį susitarimą dėl nuotolinio darbo ir jo laikėsi. Į ieškovės darbo funkcijas apmatavimai neįėjo, tuo labiau, kad ieškovė galėjo vykdyti tik tas funkcijas, kurias galėjo vykdyti dirbdama nuotoliniu būdu, tai akivaizdu, kadangi daugiau nei metus į darbo vietą atvykusi nebuvo. Direktorė nurodė, kad ji pati vykdydavo apmatavimus ir siųsdavo ieškovei dokumentus, tokia buvo susiklosčiusi praktika. Paaiškino, kad architekto teisių ir pareigų priedas ieškovei negali būti taikomas, nes ieškovė nėra projekto dalies vadovė. 2021 m. lapkričio 8 d. buvo pateiktas įsakymas, kad ieškovė lapkričio 9 d., 7 val. ryte privalo būti darbdavio patalpose Ukmergėje. Nurodė, kad liudytoja patvirtino, kad žinojo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad turi būti akivaizdu, kad per vieną dieną iš (duomenys neskelbtini) atvykti 7 ryto į Ukmergę nėra įmanoma. Ieškovei nebuvo suteiktas pakankamai laiko atvykti, be to, nebuvo paaiškinta, kokias funkcijas ieškovė turės atlikti atvykusi. Mano, kad nurodytu įsakymu atsakovės tuometinė direktorė siekė pakeisti nusistovėjusią nuotolinio darbo tvarką. Ieškovė į pateiktą įsakymą nurodė, kad bus pasiekiama nuotoliniu būdu, tačiau jokio kontakto toliau nesulaukė ir laikė, kad toks jos paaiškinimas priimtinas. Atsakovės tuometinė direktorė nepateikė reikalavimo pasiaiškinti, iš karto fiksavo pravaikštą. Iš dokumentų matyti, kad lapkričio 9 d. ieškovė siuntė direktorei dokumentus, tuo metu, kai buvo fiksuota pravaikšta, kas reiškia, kad ieškovė tą dieną dirbo. Liudytoja patvirtino, kad kiekvieną dieną bendravimas nevyko. Architektams užtrunka projektus padaryti, kiekvieną dieną laiškų nesiųsdavo, ieškovė dirbo pagal gautas užduotis, nėra duomenų, kad neatliko savo funkcijų. Nurodė, kad jei darbuotojas vykdo darbo funkcijas, nepadaro žalos, kokia gali būti pravaikšta, pats atvykimas į darbą, nieko savaime nereiškia. 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė gavo įsakymą pataisyti projektą. Elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad yra toks įprastas bendravimas ir projektų derinimas, tai nepatvirtina, kad darbo funkcijas ieškovė atliko netinkamai. Pažymėjo, kad įsakyme nebuvo nurodoma, kad ieškovė turi atvykti į Ukmergę, ar tuo labiau, atvykusi atlikti kažkokius apmatavimus. Ieškovė lapkričio 12 d. pateikė paaiškinimus dėl projekto, pataisymus, kas reiškia, kad ieškovė minėtąją dieną dirbo. Nurodė, kad jei ieškovės darbo funkcijos buvo išplėstos, t. y. apmatavimų atlikimas, turėjo būti papildytas ieškovės turimų funkcijų sąrašas, nes ieškovė apmatavimų nedarė. Nurodė, kad keičiant darbo sąlygas, reikia pranešti darbuotojui ir duoti laiko pasiruošti, tas pats su nuotoliniu darbu, jei keičiasi darbo pobūdis, turi būti pranešta darbuotojui ir duota laiko pasiruošti. To padaryta nebuvo. Ieškovės darbas buvo prie kompiuterio, kurį ieškovė laisvai galėjo atlikti ir (duomenys neskelbtini). Lapkričio 16 d. buvo priimtas įsakymas dėl ieškovės atleidimo, nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl pravaikštų ir tuo pažeista darbuotojo atleidimo tvarka. Atsakovės buvusi direktorė, nelaikydama pravaikštomis lapkričio 10, 11 ir 12 dienų, o laikydama 9 dieną, tuo pačiu pripažino, kad jai toks ieškovės darbas yra priimtinas. Nustatant pravaikštas, reikia įrodyti, kad darbuotojas turėjo pareigą, ją pažeidė ir pažeidė šiurkščiai. Atleidimo bausmė turi būti proporcinga pažeidimui. Nurodė, kad daugiau kaip metus buvusi direktorė pati matuodavo objektus ir siųsdavo dokumentus ieškovei ir iš niekur nieko nurodė, kad ieškovė padarė pažeidimą, dėl kurio iš karto yra atleidžiama. Nurodė, kad vien tik dėl pravaikštos, darbdavys neturi pareigos atleisti darbuotojo. Atvykimas nebuvo ieškovės pareiga, apmatavimas į ieškovės funkcijas neįėjo. Jokių duomenų, kad ieškovė dirbo nekokybiškai, byloje nėra. Pažymėjo, kad nėra sutarties su ieškove, nėra terminų, per kiek laiko architektas turi atlikti darbus, nėra duomenų, kad buvo padaryta kažkokia žala atsakovei. Nurodė, kad šiuo metu įmonė likviduojama, direktorė kalbėjo su ieškove, pati sakė, kad nebenori dirbti, ir siūlė ieškovei išeiti iš darbo. Sumažėjęs darbuotojų skaičius patvirtina, kad tikslingai buvo einama link ieškovės atleidimo. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais, laiko juos teisiškai nepagrįstais, atmestinais. Atsakovė mano, kad DGK 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra teisiškai pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus įvertinantis visas aplinkybes, šalių teisinę padėtį. Paaiškina, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) direktorės B. K. 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr.21-11-K „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ su E. P. nutraukta darbo sutartis pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas – neatvykimas į darbą visą dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties). 2021 m. lapkričio 9,15,16 d., kuomet E. P. nebuvo darbe, laikomos pravaikštomis ir už šias dienas nemokamas darbo užmokestis. Atsakovė mano, kad darbo sutarties nutraukimas su ieškove E. P. už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus buvo adekvati ir proporcinga priemonė. Pažymi, kad ieškovės ieškinyje, taip pat prašyme Darbo ginčų komisijai yra ir buvo pateiktos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra iškreiptos, o kai kurios ir melagingos. Bendrovės darbo organizavimas, organizavimo formos nesikeitė, bendrovė nebuvo priėmusi sprendimo dėl nuotolinio darbo nei prieš COVID -19 pandemiją, nei pandemijos metu. Tai ir nebuvo būtinumo, nes daugelis bendrovės darbuotojų dirba ½ etato. Kaip pavyzdį nurodo architektą S. S., kuris dirba ½ etato, dirba įprasta bendrovei darbo organizavimo forma ir dar turi taisyti, nurodyti trūkumus ieškovei E. P.. Darbdavys ieškovei nesiūlė, tuo labiau neprašė ieškovės dirbti nuotoliniu būdu. Darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Sutarties 5 p. nurodoma, kad nustatoma darbo dienos trukmė 8 darbo valandos per dieną. Ieškovei primygtinai prašant ir motyvuojant tuo, kad greitai tuoksis, tikisi būsimos šeimos padidėjimo, buvo žodine tvarka leista paskirtus darbus, projektus atlikti ir namie, ir darbo vietoje. Apie tai, kad E. P. išvyksta į užsienį, darbdavys sužinojo vėliau, kai pradėjo prastėti jos darbo kokybė, darbo krūvis tapo minimalus (paskutiniu metu ieškovė turėjo vieną gyvenamojo namo projektą, kurį pradėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.). Tačiau esant atsakovės (darbdavio) nurodymui ieškovė privalėjo, esant gamybiniam būtinumui atvykti į darbo vietą, gauti nurodymus, vykti į projektuojamo objekto vietą, taisyti klaidas ir t.t. Be to, kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 10 d. bendrovės direktorės įsakymo Nr.21-10-K „...ne laiku ir nekokybiškas darbas turi įtakos bendrovės įsipareigojimų vykdymui“. Darbo ginčų komisijoje sprendžiant ginčą, ieškovė, atsiliepdama į atsakovės atsiliepimą, papildomai pateikė galimai suklastotą 2018 m. gegužės 28 d. datuotą prašymą (duomenys neskelbtini) direktorei dėl atleidimo iš darbo. Nustatyta, kad toks prašymas bendrovėje nebuvo gautas, apie E. P. norus nutraukti darbo santykius bendrovėje nebuvo žinoma. Jei darbuotojas nori nutraukti darbo santykius, gali tai padaryti įvairiais būdais – pateikiant asmeniškai raštišką prašymą bendrovės administracijai, pasinaudoti elektroninių priemonių pagalba, per kitą asmenį pateikiant notaro patvirtintą prašymą ir t.t. Minėjo, bendrovės darbo organizavimas, organizavimo formos nesikeitė, bendrovė nebuvo priėmusi sprendimo dėl nuotolinio darbo nei prieš COVID - 19 pandemiją, nei pandemijos metu. Tokio darbo organizavimo poreikio nebuvo. Nei bendrovės direktorė, nei kas kitas iš atsakingų administracijos darbuotojų nuotolinio darbo galimybės su ieškove neaptarinėjo.

12. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovės E. P. nekokybiškas darbas kaip architektės pradėjo turėti ir neigiamos įtakos bendrovės įsipareigojimų vykdymui. Tai galėjo pakenkti bendrovės prestižui, turėti neigiamos įtakos bendrovės finansinei padėčiai. Toks ieškovės neveikimas galimai padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normas, darbo sutartis šiurkštų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Darbdavys, šiuo konkrečiu atveju ir priėmė sprendimą atleisti E. P. iš darbo, įvertinęs jos pažeidimų sunkumus ir padarinius, jos kaltę, ieškovės E. P. elgesį ir darbo rezultatus pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip neatvykus į darbą visa darbo dieną be pateisinamos priežasties. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į DGK sprendime nurodytą ieškovės kaltės motyvą (sprendimo 5 l. paskutinė pastraipa nuo apačios) „.. Pagrindinis ieškovės kaltės elementas yra tas, kad vykdydama darbo funkcijas ieškovė atsisakė atvykti į darbovietę nors ir turėjo suprasti, jog gali kilti neigiamos pasekmės (žala), ir nors to nesiekė, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti ateityje. Vėlavimas realizuoti rengiamą projektą, darbdavio teigimu, gali užtraukti finansines sankcijas dėl netesybų ar darbo broko. Būdama kvalifikuota darbuotoja ir įgijusi atitinkamą išsilavinimo cenzą ieškovė privalėjo žinoti atliekamo darbo santykį su funkcijas reglamentuojančiais teisė aktai, kaip pvz.: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. DI-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas” patvirtinimo” ir kt. Remiantis šiais teisės aktais turi būti vykdoma ne tik projektavimo procedūra bet ir projekto realizavimo priežiūra, už kurią atsakingas specialistas dalį priežiūros funkcijų, išvykstant į vykdymo vietą, pavesti ir sau pavaldiems darbuotojams. Būtent šia prievole nagrinėjamu atveju darbdavys pasinaudojo, nes Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte statytojui nustatyta pareiga organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal projektuotojo, vykdančio statinio projekto vykdymo priežiūrą, ir statytojo tarpusavio santykių detalizaciją šių šalių projekto vykdymo priežiūros sudarytoje sutartyje. Statinio projektuotojo (ieškovės) ir teisės santykis yra nustatytas Statybos įstatymo 16 straipsnyje. Vertinant šias aplinkybes komisija konstatuoja, kad ieškovė savo teisių ir pareigų atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestinga ir atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius DK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra proporcingas darbo pareigų pažeidimui, kadangi visi faktiniai duomenys rodo, jog ieškovė yra praradusi darbdavio pasitikėjimą ir esant tokioms aplinkybėms darbo santykių tęstinumas esamuoju laiku yra neįmanomas” (1 t., el. b. l. 125-130).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas likvidatorius V. P. nurodė, kad kas liečia ieškovę, nebuvo jokių rašytinių prašymų ar informacijos dėl ieškovės gyvenamosios vietos pasikeitimo. Atstovas negalėjo tiksliai atsakyti, ar yra toks dokumentas, kaip pareigybės aprašymas, kuriame suformuluotos ieškovės pareigybės funkcijos, terminai, pavaldumas ir kt. dalykai. Pareigybė ir darbas buvo aptartas darbo sutartyje. Nurodė, kad darbuotojas yra atskaitingas direktoriui. Paaiškino, kad įmonėje liko dirbti 4 žmonės. Statyba ir statybos projektavimas yra stipriai reglamentuota veikla. Neatestuotas specialistas gali dirbti architektu, tačiau turi būti prižiūrimas atestuoto specialisto. Architektas neįgaus atestato, kol neišdirbs 5 metų architekto pareigose prižiūrimas projekto vadovo, todėl ieškovei pilnai taikomas STR. Pažymėjo, kad 2021 metais buvo įsakymas pateiktas du kartus, ir abu kartus ieškovė neatvyko į darbą. Paaiškino, kad padėti, ką darydavo direktorė, yra žmogiška, bet viskas turi savo ribas, atsiradus piktnaudžiavimui, buvo ieškovei liepta atvykti i darbovietę. Niekur nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl nuotolinio darbo.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Valentinas Giriūnas nurodė, kad negalėjo dirbti darbuotojas nors ir su priežiūra, nebūdamas supažindintas su darbo tvarka. Ieškovė pati nurodė visas savo darbo funkcijas teismo posėdžio metu, nes jas žinojo. Nurodė, kad darbdavys savarankiškas pasirinkti kokiu straipsniu darbuotoją atleisti. Akcentuota į pravaikštą, ieškovė neatleista dėl blogo darbo, kad blogai darbą atlieka, o dėl to, kad neatvyko į darbą. Nurodė, kad ieškinys darbo ginčų komisijai buvo atmestas, kas pagrindžia atsakovės teisumą byloje. Nurodė, kad lapkričio 4 d. informavus ieškovę, kad iki lapkričio 9 d. ieškovė turi būti darbo vietoje, ieškovė turėjo pakankamai laiko atvykti į Lietuvą, ar suderinti kitą datą, tačiau to nepadarė. Mano, kad ieškovė turėjo suprasti, kad atsisakius atvykti į darbovietę, toks jos elgesys sukels pasekmes. Todėl būtent ieškovė savo pareigų atžvilgiu nebuvo pakankami atsakinga. Atsakovės taikytas atleidimas proporcingas pažeidimui, ieškovė prarado atsakovės pasitikėjimą, kai tolimesnis darbas nebėra galimas. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad buvo susitarta dėl nuotolinio darbo. Pakeitimai darbo sutartyje nebuvo padaryti, bendrovė nebuvo priėmusi sprendimą dėl nuotolinio darbo nei prieš Covid nei Covid metu, nes dauguma darbuotojų dirbo puse etato. Darbdavys ieškovei nesiūlė ir neprašė jos dirbti nuotoliniu būdu. Mano, kad 2018 m. ieškovės pateiktas pareiškimas dėl atleidimo iš darbo, galimai melagingas, nes turėjo būti pateiktas oficialiai, turėjo būti užregistruotas. Nurodė, kad atsakovė sužinojo apie ieškovės darbą iš (duomenys neskelbtini) po metų laiko. Mano, kad ieškinys atmestinas.

15. Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė. Paaiškino, kad ieškovė pradėjo dirbti 2011 metais tik baigusi mokslus ir turėdama bakalauro laipsnį, atidirbo 17 mėnesių ir išėjo iš darbo, grįžo 2014 metais ir buvo priimta architekto pareigoms. Paaiškino, kad ieškovei buvo suteiktas kompiuteris, telefonas, įrengta darbo vieta, sėdėjo kabinete dar su trimis darbuotojais, specialistais. Paaiškino, kad ne tik ji (liudytoja) mokė ieškovę, bet ir tie darbuotojai, viską nuo pradžių mokino. Su STR mokino dirbti, tai kaip statybos kodeksas. Nurodė, kad ieškovė dirbo su naujų namų statyba arba pastatytų namų rekonstravimu. Įmonėje dirbo apie 18 žmonių, žemiausias išsilavinimas technikumo, kiti du, tame tarpe ieškovė, turėjo bakalaurus, likę darbuotojai buvo atestuoti. Paaiškino, kad ieškovė norėjo dirbti namuose, todėl leido. Nemalonumai prasidėjo nuo 2020 metų, kai atvyko ieškovė į darbą, liepos mėnesį, pradžioje neatkreipė dėmesio, po to sužinojo, kad ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi su ieškove, ieškovė prašė, aiškino, kad tuoj į dekretą turės išeiti, prasidėjo Covid ir dalį darbų jai (liudytojai) teko prisiimti. Pateikė pavyzdį, kad gyvenamojo namo rekonstravimui reikia vietoje apmatavimus daryti, ji (liudytoja) fotografijas darė, siuntė ieškovei, ir toks buvo ne vienas darbas. Paskutinį kartą ieškovę matė būtent tada, liepos mėnesį. Paaiškino, kad visą vasarą kalbėjo su ieškove, kad darbų klaidos didesnės ir tempas darbų ne tas buvo, buvo sunku dirbti. Paaiškino, kad kai darbuotojas ir ant minimumo nebeuždirba, turėjo imtis priemonių. Nurodė, kad rugpjūčio 17 d. buvo nesudėtingas objektas išsiustas ieškovei, trūko sąlygų vandentiekio. Paaiškino, kad pirma siunčia projektus S. S., tada jai (liudytojai). Jau per tą laiką kalbėjo, ir dėl to objekto spalio mėnesį užsakovas pretenzijas pareiškė, objektas buvo nepadarytas, liudytoja prašė gražiuoju atvykti ieškovės, ieškovė žadėjo atvykti spalio mėnesį, bet neatvyko. Nurodė, kad spalio mėnesį reikėjo skaičiuoti atlyginimą nuo įdirbio. Ieškovė atsiuntė neužbaigtą projektą, su daug klaidų, S. S. pateikė daug pastabų. Paaiškino, kad ieškovė nemokėjo projektuoti žemės paviršiaus, to ir neišmoko, tai ji (liudytoja) kaip direktorė to imdavosi. Nurodė, kad kai ieškovė neatvyko spalio gale, parašė įsakymą atvykti lapkričio 9 d., kadangi reikėjo dirbti, važiuoti į namą, apmatuoti, užteko jai (liudytojai) pačiai dirbti už ieškovę. Tada davė terminą atvykti lapkričio 15 d., kadangi elektroninėmis priemonėmis nepamatuosi, reikia vietoje būti. Nurodė, kad dėl Š. M. sodo namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą buvo pati į vietą nuvažiavusi matuotis, bet ieškovė padarė klaidų, kadangi atleista buvo, taisė klaidas kiti darbuotojai. Nurodė, kad todėl reikalingas pačio asmens dalyvavimas objekto apmatavimuose. Paaiškino, kad pasirašo projekto rengėjas – konkrečiu atveju ieškovė, antras projekto dalies vadovas, būtinai atestuotas, kas viską peržiūri, viršutinis parašas projekto vadovės, t. y. jos. Patvirtino, kad leido ieškovei dirbti iš namų, su sąlyga, kad pastoviai atvyks atlikti apmatavimu ir kitus darbus. Įsakymuose nurodyta, kad ieškovė turi atvykti į darbą. Paaiškino, kad atsakingi projekto vadovas ir dalies vadovas, už klaidas ir netikslumus pirmiausia gauna pastabas, tada negauna leidimu, tai jų atsakomybė. Paaiškino, kad buvo dar žmonių, kurie dirbo nuotoliniu, Raseinių grupė, 4 žmonės, visi atestuoti, bet jie atvykdavo į vietą apsimatuoti. Dėl nuotolinio darbo nepamena tiksliai datos, kalbėjo ieškovė, kad reikia vestuvių, dekretinės. Nurodė, kad jei žmogus dirba darbo vietoje, nežino kaip atskirti, ar elektroniniai laiškai siunčiami iš (duomenys neskelbtini), ar iš gretimo kambario. Patikslino, kad ieškovės vestuvės įvyko 2019 m. gegužės 14 d. ir buvo atostogos po to. Nepamena, kiek kartų ieškovė pasirodydavo biure, nemanė, kad ieškovė piktnaudžiaus tuo, t. y. neatvyks į darbo vietą net pagal įsakymą. Nurodė, kad ieškovė, neatvažiuodama į biurą, nepilnai atlikdavo užduotis. Už spalio mėnesį neuždirbo minimumo. Paaiškino, kad pateikdavo dokumentus dėl užduočių el. paštu, grąžindavo ieškovė irgi el. paštu. Ieškovė dirbo projektinę dalį, bet nebuvo projekto dalies vadovė, ieškovę tikrindavo S. S.. Pagal STR architektas nėra objekto dalies vadovas. Nurodė, kad ieškovės darbo funkcijos prilyginti projektuotojai galima. Už galutinį projektą buvo atsakinga ji (liudytoja). Nurodė, kad nėra žurnalo, kur būtų nurodyta, kad ieškovė supažindinta su vidine tvarka. Paaiškino, kad 9, 15 ir 16 dienomis nebuvo pabaigtas projektas, reikėjo važiuoti apmatuoti. Pripažino, kad ieškovė 10, 11 ir 12 dienomis siuntė el. laiškus, tuo metu taisė vadinamąjį K. projektą. Atvykti taisymui nereikėjo, bet reikėjo kitus objektus duoti, apmatuoti. Nurodė, kad kai rašė įsakymus, jau žinojo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 9 diena kai neatvyko, neprašė pasiaiškinimo, nes humaniškai elgėsi. Paaiškino, kad gamybinis būtinumas, tai buvo surašomos sutartys, reikėjo gauti leidimą, kiek buvo galima nuotoliniu dirbti, tiek dirbo, bet kai pati ieškovė neapmatuodavo, klaidos pradėjo eiti. Jei be apmatavimų, ieškovė būtų tokiu atveju braižytoja, ne architektė. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. nekalbėjo su ieškove, kad išeitų savo noru, tik reiškė pretenzijas, kad šitaip dirbti nebenori už ieškovę, datos, kada kalbėjo, tiksliai nežino. Dėl 2021 lapkričio 3 d. sudarytos sutartie su advokatu, negalėjo paaiškinti, nurodė, kad sutartis surašyta, kai perduota darbo ginčų komisijai buvo. Paaiškino, kad darbuotojų sumažėjo nuo rudens, nes patys nenorėjo dirbti, darbas labai atsakingas ir sunkus, dabar dirba 9 žmonės, pernai vasara buvo 18. Nurodė, kad savo noru buvo nutrauktos darbo sutartys. Paaiškino, kad buvo karantinas, pagailėjo ieškovės, todėl apmatavimus pradžioje pati darydavo ir už ieškove važiuodavo dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. Šioje civilinėje byloje sprendžiami darbuotojo atleidimo dėl šiurkštaus darbo drausmės – pravaikštos ir nuotolinio darbo klausimai, taip pat neturtinės žalos atlyginimas.

ieškinys tenkintinas iš dalies

17. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas; o DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties Nr. 3K-3-27-701/2019 38, 43 punktai). Taigi, teismas šioje byloje nerevizuoja DGK 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. APS-136-12247, priimto darbo byloje, bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl darbuotojos atleidimo iš darbo teisėtumo iš esmės.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2014 m. balandžio 2 d. sudarė darbo sutartį su atsakove Nr. 214, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti architekte. Darbo sutartis buvo terminuota, tačiau ieškovei ir toliau dirbant pas atsakovę, sutartis tapo neterminuota. Ginčo dėl to byloje nėra. Minėta sutartis buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Darbo sutarties nutraukimas buvo įformintas darbdavio įsakymu (2021 m. lapkričio 16 d. Nr. 21-11-K) ir įrašant į sutartį. Minėtame įsakyme taip pat nurodyta, kad ieškovė nebuvo darbe 2021 m. lapkričio 9 d., lapkričio 15 d., lapkričio 16 d. ir nepristatė į darbą neatvykimą pateisinančių dokumentų. Įsakyme nurodyta, kad ieškovei buvo siųsti laiškai 2021 m. lapkričio 9 ir 15 dienomis atvykti į darbą ir pateikti pravaikštas pateisinančius dokumentus. Įsakyme taip pat nurodyta, kad ieškovė atleista dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimas visą dieną ar pamainą be pateisinančios priežasties. Byloje taip pat yra atsakovės 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 21-10-K, kurio 3 punkte nurodyta „prašom atvykti į darbo vietą dėl gamybinio būtinumo iki 2021 m. lapkričio 15 d. (imtinai), kadangi ne laiku ir nekokybiškas darbas turi įtakos bendrovės įsipareigojimų vykdymui“. Byloje taip pat yra atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 21 09-K, kuriame nurodoma ieškovei nurodoma 2021 m. lapkričio 9 d. 7 val. būti darbo vietoje, (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovė su šio sprendimo 18 punkte nurodytu atleidimu nesutinka, nes teigia, jog dirbo nurodytomis dienomis nuotoliniu būdu, kadangi su atsakove buvo susitarta, jog ieškovė dirbs nuotoliniu būdu.

20. Kadangi ieškovė atleista dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimas visą dieną ar pamainą be pateisinančios priežasties, teismas dėl kitų galimų atleidimo priežasčių plačiau nepasisako, o nagrinėja konkrečią atleidimo priežastį ir aplinkybes bei pagrindą.

Dėl nuotolinio darbo

21. Ieškovė teigia, kad visi ieškovės ir atsakovės susitarimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, buvo sudaromi žodžiu, išskyrus pavienius prašymus suteikti atostogas, kuriuos ieškovė pateikdavo raštu. Ieškovė vykdė šias darbo funkcijas: atlikdavo gyvenamųjų namų ir kitų statinių techninius darbo projektus, t. y. brėžinius (architektūrinę, konstrukcinę ir sklypo plano dalis), tekstinę dalį, užpildydavo reikiamus dokumentus: įgaliojimus, projekto vadovo skyrimo, projekto priėmimo-perdavimo aktus. 2018 metais ieškovė informavo atsakovę, jog ketina nutraukti darbo sutartį ir išvykti gyventi kartu su sutuoktiniu į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, jog ieškovė gali nuolat dirbti nuotoliniu būdu ir dėl išvykimo darbo sutarties nutraukti nebūtina. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė ieškovės darbo funkcija buvo susijusi su darbu prie kompiuterio ir tik menka dalis užduočių buvo vykdomos vykstant į objektus, ieškovė susitarė su atsakove, jog ieškovei nereikės vykti į Lietuvą atlikti jokios užduočių dalies ir ieškovė visada dirbs tik nuotoliniu būdu, o kai reikės atlikti matavimus objektuose, juos atliks atsakovės direktorė. Šalys komunikavo el. paštu arba telefonu, ieškovė nebuvo kviečiama į Lietuvą dėl darbo funkcijų atlikimo, visas darbo funkcijas ieškovė atliko būdama (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad jokio susitarimo dėl nuotolinio darbo nebuvo, o ieškovei tik buvo leista tam tikrą darbą atlikti nuotoliniu būdu (ne įmonės patalpose).

22. DK 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu (DK 52 straipsnio 2 dalis). DK 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad „toks teisinis reguliavimas iš esmės patvirtina, kad tai lanksti darbo forma“ (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 22 punktas).

23. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką nuotolinio darbo srityje yra išaiškinęs, kad „teisės doktrinoje (žr. Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Individualieji darbo santykiai. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 204) nurodoma, kad nuotoliniu darbu laikytinas darbas, kai darbuotojas visas ar dalį savo funkcijų atlieka, visą ar dalį savo darbo laiko dirba: 1) kitoje vietoje, nei yra darbovietė, arba 2) naudodamasis informacinėmis technologijomis (teledarbas). Nagrinėjamoje byloje, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo funkcijų atlikimas ne atsakovės klinikoje atitinka pirmąjį iš nurodytų nuotolinio darbo požymių. Pagal apibrėžimą (DK 52 straipsnio 1 dalis) nuotolinis darbas yra darbo atlikimo forma arba būdas, bet ne darbo sutarties rūšis, todėl teismas atmeta kasacinio skundo argumentus dėl poreikio šalims darbo sutartyje susitarti dėl darbuotojo funkcijų atlikimo kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose“ (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 23 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbo funkcijas atliko kitoje vietoje, nei yra darbovietė. Tam, ar galėjo ieškovė atlikti darbo funkcijas kitoje vietoje, būtina įvertinti jos darbo funkcijas. Pažymėtina, kad darbo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovės darbo funkcijų nėra nurodyta, taip pat nėra nurodyta ir teisės akto ar kito dokumento, kuriame yra aprašytos darbo funkcijos. Atsakovė teigia, kad ieškovės darbo funkcijos yra nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas , projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR), 8 priedo trečiame skirsnyje, o teisės ir pareigos STR 3 priede. Pažymėtina, kad STR 8 priedo trečiajame skirsnyje nurodyti dokumentai ir tų dokumentų turinį sudaranti informacija (duomenys). STR 3 priede nurodomos statinio architekto tam tikros pareigos ir teisės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad STR 3 priedo 3 punkte nustatyta, kad statinio architektas yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir projekto architektūrinės dalies vadovas, kartu gali būti statinio projekto vadovas (jei turi teisę), vykdo projekto dalies vadovo ar projekto vadovo funkcijas ir naudojasi jam suteiktomis teisėmis, nustatytomis reglamento 1 ir (ar) 2 prieduose. Tiek liudytoja B. K., kuri buvo atsakovės vadovė, tiek ieškovė nurodė, kad projekto dalies vadovu buvo S. S., bet ne ieškovė. Esant tokiai aplinkybei ir atsižvelgiant į STR 3 priedo 3 punktą, darytina išvada, kad STR 3 priedo prasme ieškovė nebuvo architekte ir jai STR 3 priedo nuostatos netaikomos.

25. Atsakovė kaip ieškovės kaltės įrodymą cituoja DGK sprendimo dalį: „Būdama kvalifikuota darbuotoja ir įgijusi atitinkamą išsilavinimo cenzą ieškovė privalėjo žinoti atliekamo darbo santykį su funkcijas reglamentuojančiais teisė aktai, kaip pvz.: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. DI-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas” patvirtinimo” ir kt. Remiantis šiais teisės aktais turi būti vykdoma ne tik projektavimo procedūra bet ir projekto realizavimo priežiūra, už kurią atsakingas specialistas dalį priežiūros funkcijų, išvykstant į vykdymo vietą, pavesti ir sau pavaldiems darbuotojams. Būtent šia prievole nagrinėjamu atveju darbdavys pasinaudojo, nes Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte statytojui nustatyta pareiga organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal projektuotojo, vykdančio statinio projekto vykdymo priežiūrą, ir statytojo tarpusavio santykių detalizaciją šių šalių projekto vykdymo priežiūros sudarytoje sutartyje. Statinio projektuotojo (ieškovės) ir teisės santykis yra nustatytas Statybos įstatymo 16 straipsnyje. Vertinant šias aplinkybes komisija konstatuoja, kad ieškovė savo teisių ir pareigų atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestinga“. Šį atsakovės argumentą teismas atmeta, kaip nepagrįsta faktinėmis aplinkybės, o grįsta prielaidomis. Pirma, ieškovės darbo sutartyje jokių funkcijų nebuvo nustatyta, net nebuvo pateikta nuoroda į teisės aktus ar kitus norminius dokumentus, kuriuose būtų nurodytos ieškovės funkcijos. Antra, pati atsakovės buvusi vadovė, liudytoja B. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės funkcijos nurodytos STR 8 priedo trečiajame skirsnyje „Architektūrinė dalis“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovei kada nors buvo pavedama vykti į statybvietę ir prižiūrėti statybos eigą statybos projekto atžvilgiu. Trečia, vienintelė būtinybė vykti į objektą fiziškai, kaip galima suprasti iš liudytojos B. K. paaiškinimų buvo išmatuoti objektą, kitų priežasčių, dėl kurių ieškovė turėjo vykti į objektą, liudytoja nenurodė. Objekto matavimo darbus atlikdavo liudytoja B. K. ir atsiųsdavo duomenys ieškovei – tą patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytoja B. K.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp ieškovės darbo funkcijų nebuvo vykimo į statybvietę funkcijos, todėl įsakyme dėl atvykimo į darbovietę nenurodžius atvykimo priežasties, ieškovė negalėjo tikėtis, kad reikia atvykti dėl vykimo į objektą.

26. Atsižvelgiant į šio sprendimo 24 ir 25 punktuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad ieškovė galėjo vykdyti darbdavio jai pavestas funkcijas (STR 8 priedo trečiajame skirsnyje „Architektūrinė dalis“ nurodytąsias) būdama kitoje vietoje, ne atsakovės (darbdavio) biure (ofise), ypač turint omenyje, kad buvo susiklosčiusi praktika, kad darbdavio vadovė, liudytoja B. K. atlikdavo matavimus ir nufotografuodavo objektus vietovėje ir siųsdavo ieškovei. Analogiška pozicija dėstoma ir LAT praktikoje, kai dalį funkcijų, kuriom nereikalinga būti gydymo įstaigoje net gydytojas-odontologas gali vykdyti už gydymo įstaigos ribų: „Dalies kitų ieškovo darbo funkcijų (pvz., teisės dalyvauti įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose, teisės tobulinti profesinę kvalifikaciją, konsultuoti) įgyvendinimui nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovas iš esmės turėjo teisę tam tikras funkcijas vykdyti ir už sveikatos priežiūros įstaigos ribų <...> Kasacinio teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai sutapatina darbovietės ir darbo vietos sąvokas ir tokių darbo funkcijų, kurios pagal savo prigimtį gali būti atliekamos ne tik darbovietėje (atsakovės klinikoje), atžvilgiu, taip pat ignoruoja darbo teisinių santykių vystymosi tendencijas“ (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 20 punktas).

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad ieškovės darbe susiklostė praktika, kad ieškovė dirbto kitoje nei darbdavio biuras vietoje, darbus atlikdavo nuotoliu, visu darbui reikalingus duomenis (išmatavimus, objekto nuotraukas) ieškovei elektroniniu paštu siųsdavo darbdavio vadovė, liudytoja B. K.. Ieškovė tokiu būdu dirbo nuo 2018 metų. Atsakovės buvusi vadovė, liudytoja B. K., teigia, kad sužinojo apie tai tik 2020 metais, nors žinojo, kad ieškovė ištekėjo 2019 metais. Net turint omenyje, kad darbdavio vadovė sužinojo apie tai, kad ieškovė dirba iš (duomenys neskelbtini), ji tą toleravo ir darbas vyko toliau – tai patvirtina ieškovės susirašinėjimai 2020 metais su projekto dalies vadovu S. S., taip pat darbdavio vadovės laiškas, kuriuo klausia ką daryti toliau su nemokamomis atostogomis ieškovės ir nieko neužsimena apie būtinumą atvykti į biurą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė turėjo pagrindo tikėtis (turėti teisėtus lūkesčius), kad ji dirba nuotoliniu būdu ir toks darbo organizavimas ir atlikimas tenkina darbdavį ir jos (ieškovės) nebuvimas darbdavio biure, nelaikomas pravaikštomis. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas: „Atsakovės klinikoje tokiu būdu darbo funkcijas ieškovas vykdė ilgą laiką (darbuotojas dalį darbo laiko, kai nėra prisiregistravusių pacientų, darbdavio naudai dirba ne klinikoje), o darbdavė tai žinojo ir toleravo (ilgą laiką mokėjo atlyginimą ir už tokiu būdų atliktas funkcijas, nefiksavo pravaikštų), todėl kasacinis teismas konstatuoja, kad ieškovo elgesys, palyginus su tarp šalių susiklosčiusia praktika, atsakovės atžvilgiu liko nepakitęs. Atitinkamas esamą padėtį žinančios atsakovės elgesys, trunkantis ilgą laiką, paveikia darbuotojo ir darbdavės santykius taip, kad sukelia pagrįstus lūkesčius darbuotojui tikėtis, jog ir darbdavės elgesys darbuotojo atžvilgiu išliks toks pat, t. y., ieškovui darbines funkcijas vykdant už klinikos ribų, jam nebus fiksuojamos pravaikštos.“ (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 28 punktas).

28. Pažymėtina, kad atsakovė teigia, kad nebuvo sudaryta rašytinės sutarties dėl nuotolinio darbo. Vertinant šį atsakovės argumentą, svarbu atkreipti dėmesį į LAT teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad „Lietuvos darbo teisėje galioja turinio prieš formą viršenybės principas“ (LAT 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (pvz., LAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2013; kt.).

29. Atsižvelgiant į šio sprendimo 21–28 punktuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovė nuo 2018 metų dirbo nuotoliniu būdu, ir toks susitarimas su atsakove buvo padarytas susiklosčius tokiai praktikai ir darbdaviui toleruojant tokią situaciją ir net pačiam darbdavio vadovui siunčiant reikalingus duomenis ieškovės darbo funkcijoms vykdyti nuotoliniu būdu ieškovei elektroniniu paštu.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo

30. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 16 d. dėl ieškovės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes ieškovė nebuvo darbe 2021 m. lapkričio 9 d., lapkričio 15 d., lapkričio 16 d. ir nepristatė į darbą neatvykimą pateisinančių dokumentų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo formuojama teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštos, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr., pvz., LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 16 punktą).

31. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (LAT 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr., pvz., LAT 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

32. Vertinant ar ieškovės neatvykimą į darbdavio biurą galima laikyti pravaikšta, svarbu turėti omenyje, kad ieškovė dirbo nuotoliniu būdu (šio sprendimo 29 punktas). Taigi jos neatvykimo į darbdavio biurą negalima automatiškai laikyti pravaikšta, nes dirdama nuotoliniu būdu, ieškovė jai pavestas funkcijas atlikdavo kitoje, ne darbdavio biure, vietoje.

33. Darbdavio įsakyme dėl ieškovės atleidimo nurodyta, kad ieškovė nebuvo darbe 2021 m. lapkričio 9 d., lapkričio 15 d., lapkričio 16 d. Pažymėtina, kad ieškovė, dirbdama nuotoliniu būdu be atskiro darbdavio nurodymo arba ypatingų aplinkybių neprivalėjo vykti į darbdavio biurą. Iš byloje esančio darbdavio 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 21 09-K, matoma, kad jame ieškovei nurodoma 2021 m. lapkričio 9 d. 7 val. būti darbo vietoje, (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymas priimtas 2021 m. lapkričio 11 d., o jame nurodyta atvykti lapkričio 9 d. Teisės teorijoje yra žinomas bendrasis teisės principas, kad teisės aktas paprastai atgal negalioja. Nurodytu atveju objektyviai darbuotojas negali atvykti atgaline data į darbdavio nurodytą vietą. Pažymėtina ir tai, kad minėtas įsakymas buvo atsiųstas darbuotojai, ieškovei, 2021 m. lapkričio 8 d. Kaip jau buvo nustatyta, darbdavio vadovė nurodė, kad žinojo, jog ieškovė dirba iš (duomenys neskelbtini) 2020 m., todėl priimdama šį įsakymą, darbdavio vadovė jau žinojo, jog ieškovė yra (duomenys neskelbtini), todėl šis jos įsakymas objektyviai buvo labai sunkiai įgyvendinamas, nes vienos nakties tikrai trūksta organizuoti kelionei iš (duomenys neskelbtini) į Ukmergę, o jei ir pavyktų, tai kaštai būtų neproporcingai didelį. Įsakyme nėra jokių aiškių motyvų ir priežasčių, kodėl darbuotojas turi atvykti į darbdavio biurą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė informavo darbdavį apie negalėjimą atvykti į Ukmergę 2021 m. lapkričio 9 d. ir nurodė, kad galės dalyvauti susirinkime ar pasitarime nuotoliniu būdu. Byloje taip pat yra ieškovės siųsti el. laiškai darbdaviui būtent 2021 m. lapkričio 9 d. Atsižvelgiant į tai, šis darbdavio reikalavimas atvykti į biurą laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu, taip pat nemotyvuotu, todėl ieškovės neatvykimas į darbdavio biurą 2021 m. lapkričio 9 d. nelaikytinas pravaikšta.

34. Byloje yra darbdavio 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas, kuriame ieškovei nurodoma atvykti į darbo vietą dėl gamybinio būtinumo iki 2021 m. lapkričio 15 d. (imtinai), kadangi ne laiku ir nekokybiškas darbas turi įtakos bendrovės įsipareigojimų vykdymui. Visų pirma, teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad įsakyme nenurodyta į kokią darbo vietą ieškovė turi atvykti. Turint omenyje, kad ieškovė dirba nuotoliniu būdu ir darbo funkcijas atlieka kitoje nei darbdavio biuras vietoje, jos darbo vieta yra kitur. Antra, net jeigu laikytumėme, kad iš įsakymo galima suprasti, kad darbdavys nurodo ieškovei atvykti į darbdavio biurą iki lapkričio 15 d., to priežastis yra nekokybiškas darbas, kuri turi įtakos bendrovės įsipareigojimams. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad darbdavys (atsakovė) nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės darbas turėjo įtakos darbdavio įsipareigojimų vykdymui. Trečia, kadangi prie minėto įsakymo buvo pridėtos pastabos dėl ieškovės rengiamo projekto, ieškovė turėjo pagrindą suprasti, kad jos nekokybiškas darbas pasireiškia tomis pastabomis. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, taip pat tas patvirtinta ir ieškovės pateiktais teismui elektroniniais laiškais, kad pastabos iš projekto dalies vadovo buvo taisomos komunikuojant elektroniniais laiškais. Iš byloje esančio ieškovės 2021 m. lapkričio 12 d. el. laiško darbdavio vadovei matoma, kad ieškovė reagavo į jai kartu su įsakymu pateiktas pastabas ir siuntė pataisytą aiškinamąjį raštą, suderintą su projekto dalies vadovu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, reaguodama į nurodytą įsakymą, el. paštu atsakovei nusiuntė pranešimą, kad jos darbo vieta yra namuose ir ji pasiekiama darbo metu el. priemonėmis, taip pat pateikė paaiškinimus dėl projekto atlikimo trukmės. Darbdavys jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės paaiškinimo ir jos pozicijos dėl darbo vietos neišreiškė. Esant tokiai aplinkybei, taip pat atsižvelgdama į susiklosčiusią praktiką taisant pastabas ir netikslumus, galėjo pagrįstai tikėtis, kad darbdavį tenkina toks pastabų taisymas ir ieškovės dalyvavimas darbe nuotoliniu būdu (prireikus dalyvavimas nuotoliniu būdu, el. priemonėmis susirinkime ar gamybiniame pasitarime).

35. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu, atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja B. K. paaiškino, kad reikalingumas ieškovei būti darbo vietoje biure lapkričio 15 d. buvo dėl to, kad reikėjo išmatuoti naują objektą. Iš vienos pusės toks liudytojos paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes, kaip teigė ieškovė prieš tai jai buvo pasakyta, kad naujų objektų ieškovei nėra. Iš kitos pusės, įsakyme nebuvo nurodyta tokia priežastis, kad reikia išmatuoti naują objektą, todėl ieškovė tokios būtinumo priežasties negalėjo žinoti.

36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta šio sprendimo 30–35 punktuose, galima daryti išvadą, kad darbdavys neįrodė, kad dėl ieškovės neatvykimo į darbą patyrė neigiamų pasekmių ir žalos, iš kitos pusės tarp ieškovės ir darbdavio buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovė dirba nuotoliniu būdu, darbdavys jai nusiunčia išmatavimus ir objekto nuotraukas, o ieškovė atlieka jai pavestas STR 8 priedo 3 skirsnyje nurodytas funkcijas, ieškovė jai atsiųstame 2021 m. lapkričio 10 d. įsakyme nurodytas pastabas taisė ir lapkričio 12 d. siuntė darbdaviui pataisymus pagal pastabas, ieškovei siustame įsakyme nebuvo nurodyta jos atvykimo būtinumo priežastis – dėl naujo objekto matavimo, 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovė dirbo nuotoliniu būdu ir atsakovei siuntė darbinius dokumentus, dėl ieškovės atvykimo į biurą 2021 m. lapkričio 16 d. nebuvo priimta jokio įsakymo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės veiksmuose, jai neatvykus į darbdavio biurą 2021 m. lapkričio 9, lapkričio 15 ir 16 d. nebuvo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl darbdavys neturėjo pagrindo ieškovę atleisti iš darbo (nutraukti darbo sutartį).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

37. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 200 Eur neturtinės žalos. Ieškovė nurodo, kad po atleidimo pasijuto pažeminta, patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą bei stresą. Toks atleidimas ieškovei sukėlė neteisybės ir beviltiškumo jausmą. Itin ciniškas ir su įstatymu nesuderintas atsakovės elgesys atleidžiant ieškovę iš darbo padarė ieškovei neturtinę žalą.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

39. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi įstatyme numatyta, kad dėl neteisėto atleidimo, darbuotojui priteisiamą jo patirtą neturtinę žalą.

40. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.

41. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

42. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje galima konstatuoti darbdavio neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad darbdavys neteisėtai atleido ieškovė iš darbo (priėmė nepagrįsta, teisės normų ir teismų praktikos neatitinkantį įsakymą). Ieškovei buvo padaryta žala, kuri pasireiškė pažeminimo jausmu, dvasiniais ir emociniais išgyvenimais, įtampa bei stresu, neteisybės ir beviltiškumo jausmais. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos išgyvenimus, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais. Teismas pripažįsta, kad ieškovei atidirbus pas darbdavį nuo 2014 m., toks nepagrįstas atleidimas, dar ir atsakovei konstatavus, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, galėjo ieškovei sukelti nurodytus išgyvenimus ir jausmus. Taip pat teismas pripažįsta, kad visi minėti išgyvenimai ieškovei atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų – neteisėto atleidimo, taigi konstatuotinas ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovės kaltė preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Kartu pažymėtina, kad atsakovė kaip darbdavys, turėjęs ne vieną darbuotoją, turėjo būti rūpestinga ir apdairi, ir nepriimti nepagrįsto įsakymo dėl atleidimo, formuluoti ieškovei reikalavimus ir priimti aiškius, pagrįstus ir proporcingus įsakymus, o nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

44. Ieškovė prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad bylose dėl neteisėto atleidimo teismų praktikoje 200 Eur neturtinė žala yra priteisiama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-57-440/2022). Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į šio sprendimo 43 punkte nurodytus motyvus, iš atsakovės ieškovei priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl DK 218 straipsnio taikymo

45. Ieškovė prašo jos negrąžinti į buvusį darbą pas atsakovę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra likviduojama. Atsižvelgiant į tai, ieškovę netikslinga grąžinti į buvusią darbovietę. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

46. Ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (LAT 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (LAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

47. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė įmonėje dirbo daugiau nei 7 metus, ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas buvo neigiamas, dėl to jos galimybės susirasti kitą darbą, akivaizdu, buvo apribotos, teismas kartu įvertina darbdavės neproporcingą, nepagarbų veikimą darbuotojos atžvilgiu (reikalavimą atvykti per ypač trumpą laiką į Ukmergę, žinant, kad darbuotoja yra (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, bylos nagrinėjimo trukmę, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį (paskutinius 3 mėnesius ieškovė gaudavo iš esmės minimalų mėnesinį darbo užmokestį – 643 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 468 Eur į rankas) (1 t., el. b. l. 21–24), taip pat į tai, kad atsakovė yra likviduojama, jos veikla 2021 metais buvo nuostolinga (2 t., el. b. l. 8–10) ir laiko tikslinga mažintini priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 2 300 Eur (atskaičius mokesčius). Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti.

48. Ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad ieškovei priklauso 3 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – t. y. 1 929 Eur (neatskaičius mokesčių), kuri darbuotojui priteisiama iš darbdavio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninėmis priemonėmis, ieškovei pagal priteistas sumas (100 Eur) ir neturtinį reikalavimą (94 Eur) apskaičiuojamas 194 Eur žyminis mokestis. Kadangi iš esmės ginčas išspręstas ieškovės naudai, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai.

51. Ieškovė byloje taip pat pateikė jų patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ji šioje byloje patyrė 1 966,25 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., el. b. l. 25–30). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš atsakovės teismas priteisia 1 966,25 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ieškovės naudai.

52. Atsakovė teismui nepateikė jos patirtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo 2021 m. lapkričio 16 d. pas atsakovę likviduojamą uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) (atskaičius mokesčius) už priverstinės pravaikštos laiką, 1 929 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt devynių eurų 00 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo pas darbdavį metus, 200 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 1 966,25 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 25 centus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-5458 darbo byloje Nr. APS-131-22653 laikyti netekusiu galios.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 194 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Informuoti atsakovę, jog žyminis mokestis valstybei sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev