Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

5. Ieškovės vertinimu atsakovė veikė nesąžiningai prieš ieškovę, kadangi visų pirma reikalavo nutraukti darbo santykius ieškovės iniciatyva, o ieškovei nesutikus to padaryti – pradėjo ieškoti formalių priežasčių kaip apkaltinti ieškovę darbo pareigų pažeidimu ir nutraukti darbo santykius dėl ieškovės kaltės. Ieškovė teigia, kad atsakovė dirbtinai sukūrė situaciją, jog ieškovė privalo atvykti į Lietuvą atlikti savo darbo funkcijų, kurias faktiškai galėjo atlikti taip, kaip šalys buvo sutarę ir kaip buvo įprasta per paskutinius tris metus – nuotoliniu būdu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė savo įsakymuose, kuriuos teikė ieškovei, nenurodė jokių svarbių priežasčių ieškovei jau kitą darbo dieną privalu pasirodyti darbdavio patalpose. Ieškovei nėra žinomos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovės atvykimas į Lietuvą buvo neišvengiamai būtinas. Atsakovės įsakymų turinys buvo ieškovei nesuprantamas, tačiau ieškovė bet kuriuo atveju bendradarbiavo su atsakove, vykdė darbines užduotis, teikė savo pagrįstą poziciją, jog negali atvykti į patalpas Lietuvoje, kadangi yra užsienyje, nurodė, kad yra pasiekiama nuotoliniu būdu. Ieškovė nurodė, kas atvykimas į Lietuvą iš užsienio valstybės kitą dieną nuo pareikalavimo nėra įmanomas, kadangi ieškovei privalu susirasti ir įsigyti lėktuvo bilietus, susiplanuoti išvykimą iš (duomenys neskelbtini) ir apgyvendinimą Lietuvoje, o tokios kelionės planuojamos bent prieš dvi savaites, tačiau nepaisant to, kitą dieną nuo pareikalavimo pateikimo, atsakovė jau fiksavo ieškovės pravaikštas. Ieškovės manymu egzistuoja atsakovės sprendimų nenuoseklumas – 2021 m. lapkričio 9 d., antradienio dieną, atsakovė fiksuoja ieškovės pravaikštą. Kitas tos pačios savaitės dienas atsakovė nežymi pravaikštų ir neinformuoja ieškovės apie tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d. jai yra fiksuota pravaikšta, neprašo už ją pasiaiškinti. Ieškovė savo pareigas paskutinius tris metus vykdė nuotoliniu būdu, tokia darbo tvarka ir pareigų turinys (apimtis) buvo aiškiai nusistovėjusi. Atsakovė taip pat nesupažindino ieškovės su pareiginėmis instrukcijomis, niekada jų nebuvo parengusi. Ieškovė dienomis, kai buvo fiksuotos pravaikštos, buvo savo nuotolinėje darbo vietoje ir vykdė įprastines darbo funkcijas, dirbo su duota užduotimi, t. y. taisė projektą pagal projekto vadovo ir architektūrinės dalies projekto vadovo pastabas. Ieškovės vertinimu, kadangi ji visas pareigas įvykdė pagal šalių žodinį susitarimą ir nusistovėjusią darbo tvarką, tai ji nepadarė jokių jai priskirtų darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė laiko, jog fizinis atvykimas į atsakovės patalpas Lietuvoje nėra darbo pareiga, nustatyta šalių sutarimu, ieškovės neatvykimas negali būti laikomas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu, kadangi visas ieškovei priskirtas pareigas ieškovė vykdė iš savo nuotolinės darbo vietos.

8. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė nurodė, kad po atleidimo, kurį ieškovė laiko neteisėtu, ieškovė pasijuto pažeminta. Atsakovė sukūrė tariamą ieškovės darbo pareigų pažeidimą ir už jį nesąžiningai ir neteisėtai atleido ieškovę, dėl to ieškovė patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą bei stresą. Toks atleidimas ieškovei sukėlė neteisybės ir beviltiškumo jausmą. Itin ciniškas ir su įstatymu nesuderintas atsakovės elgesys atleidžiant ieškovę iš darbo padarė ieškovei neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – pasireiškiantys įstatyme numatytų imperatyvių darbuotojo atleidimo iš darbo reikalavimų pažeidimais, nesivadovavimu aktualia teismine praktika; priežastinis ryšys – neturtinė žala yra patirta išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir nebūtų patirta, jei šių neteisėtų veiksmų atsakovė nebūtų atlikusi; kaltė – preziumuojama; žala – ieškovė, dėl atsakovės atlikto neteisėto atleidimo ir aplinkybių, kuriomis atleidimas buvo atliktas, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 Eur suma (1 t., el. b. l. 1-10).

9. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2014 balandžio mėnesio, o nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, nes norėjo gyventi kartu su vyru (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos pareigas sudarė pagrinde gyvenamųjų namų architektūrinių projektų parengimas, konstrukcinių brėžinių parengimas, sklypo planų parengimas, taip pat tekstinės dalies parengimas ir reikiamų dokumentų pildymas. Nuotoliniu būdų su užsakovais derindavo namų išplanavimą, fasadus ir visus kitus užsakovų pageidavimus. Nurodė, kad darbo pradžioje direktorė atsiųsdavo skenuotus dokumentus pradėti darbui, o kai reikėdavo pradėti daryti gyvenamųjų namų rekonstrukcijos projektus, direktorė nuvažiuodavo į vietą, pamatuodavo ir jai pateikdavo duomenis. Kadastrinėje namo byloje būdavo pateikti gyvenamojo namo pločiai, o topografinėje nuotraukoje sklypo visi reikalingi išmatavimai ir reljefas. Visus dokumentus gavusi, galėdavo atlikti darbą. Paaiškino, kad retais atvejais, kai būdavo pavesta dirbti paveldo apsaugos objekte, į vietą nuvažiuodavo architektas, projekto dalies vadovas S. S. ir įvertindavo situaciją, nes jis turi paveldo atestatą ir tam reikalingas žinias. Atliktus darbus nusiųsdavo S. S. patikrinti, jis patikrindavo, ir elektroniniu paštu ar telefonu pareikšdavo pastabas, po to siųsdavo projektą direktorei, kuri yra projekto vadovė, ji ir patikrindavo, ir pateikdavo pastabas. Sutvarkytą projektą nusiųsdavo direktorei ir ji toliau derindavo su institucijomis dėl statybos leidimų išdavimo. Paaiškino, kad nuotoliniu būdu dirbo ne tik ji, bet ir Raseinių grupė, kuri atvykdavo į Ukmergę tik ypatingais atvejais. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. direktorė jai paskambino ir liepė atsiųsti projektą ties kuriuo dirbo, pasakė, kad naujų projektų nebeduos ir pakeltu tonu liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba panaudoti nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovei nurodžius, kad išeiti iš darbo neketina, direktorė liepė apsispęsti iki pirmadienio. Paaiškino, kad tą pačią dieną persiuntė projektą su kuriuo dirbo, nesulauksi A++ klasės energetinio vertinimo, pagal kurį turėjo pakoreguoti savo darbo sprendimus, nusiųsti kitai įmonei pavedė direktorė. Paaiškino, kad dar prieš kelias savaites kalbėjo su direktore telefonu, direktorė sakė, kad ketina išeiti iš darbo ir su ja išeis dar keli darbuotojai, tuomet nieko blogo nepagalvojo. Pirmadienį, lapkričio 8 d. ryte gavo elektroninį laišką, kuriame buvo reikalaujama prisistatyti į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), sekančią dieną, lapkričio 9 d., nors direktorė žinojo, kad ji (ieškovė) gyvena (duomenys neskelbtini) ir to padaryti bus neįmanoma. Nurodė parašiusi direktorei, kad to padaryti negali ir paprašė laikytis sutartų darbo sąlygų, pasakė, kad bus prisijungusi per telekomunikacijų priemones ir lauks susitikimo, bet atsakymo iš direktorės nesulaukė. Lapkričio 9 d. negavusi iš direktorės jokių žinių, jau tvarkė projektą pagal gautą A++ energetinio naudingumo vertinimą iš kitos įmonės, todėl galėjo tvarkyti projektą pagal jų skaičiavimus. Nurodė, kad lapkričio 10 d. gavo įsakymą prisistatyti į darbo vietą dėl gamybinio būtinumo, ko anksčiau nėra buvę, nieko nebuvo paaiškinta, dėl ko ir koks tas būtinumas. Papildomai laiške buvo pareikalauta pasiaiškinti, kodėl dar neparengtas projektas ir prisegtos pastabos dėl projekto. Nurodė, kad po lapkričio 4 d. skambučio pasikeitė darbdavio požiūris į darbą, iki tol nereikėdavo skraidyti į Lietuvą, pastabos būdavo išsakomos elektroniniu paštu arba telefonu. Nurodė, kad lapkričio 12 d. prisegė atliktus darbus ir paprašė toliau laikytis susitartų darbo santykių. Ieškovė paaiškino, kad nebuvo nurodyta, kad prisistatyti į darbo vietą būtent adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji galėjo suprasti, kad dalyvauti galėjo būti nuotoliniu būdu iš savo darbo vietos (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad būtų nelogiška ir finansiškai nepagrįsta dėl kelių dienų atskristi į Lietuvą, tuo labiau, kai skrydis nebuvo planuotas iš anksto. Nurodė, kad iki lapkričio 16 d. toliau dirbant su projektu, gavo trečiąjį įsakymą, kuriame buvo fiksuojamas šiurkštus darbo pažeidimas ir atleidimas už pravaikštas lapkričio 9, 15 ir 16 dienomis, apie kurias ieškovė nežinojo, nebuvo gavusi įspėjimų. Paaiškino, kad dirbo namuose visas šias dienas, pareigos prisistatyti į kontorą nebuvo daugiau nei 3 metus dirbant nuotoliniu būdu. Paaiškino, kad jai buvo šokas, negalėjo miegoti visą naktį. Nusiraminusi pradėjo ieškoti priežasčių, kas vyksta šioje įmonėje ir paskambinus darbuotojams jai pasakė, kad planuojama uždaryti įmonę, kad darbuotojams buvo liepta pabaigti senus projektus ir pasakyta, kad naujų nebegaus. Ieškovė, paieškojusi informacijos, sužinojo, kad nuo lapkričio mėnesio pradžios buvo 18 darbuotojų, o liko 4 darbuotojai. Kas mėnesį nuosekliai buvo atleidžiami darbuotojai. Nurodė, kad įmonėje dirbo daugiau nei 7 metus, iš jų daugiau nei 3 metus dirbo nuotoliniu būdu. Mano, kad atsisakius išeiti iš darbo savo noru, jos atleidimas buvo sufabrikuotas. Paaiškino, kad 2014 m. liepos mėnesį išvyko atostogų su būsimu vyru ir jis pasipiršo, po ko, ieškovė grįžusi į Lietuvą pasakė, kad nori gyventi su vyru (duomenys neskelbtini), nunešė prašymą išeiti iš darbo. Paaiškino, kad direktorė mėgino atkalbėti nuo išėjimo ir pasiūlė dirbti nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini), nes Raseinių grupė irgi dirbo nuotoliniu būdu, todėl nematė dėl to problemos. Nurodė, kad gavusi užduotį ne kas dieną siųsdavo atliktus darbus, komunikuodavo į mėnesį po porą sykių, dažniausiai mėnesio pradžioje, kai gaudavo užduotis, tuomet derindavosi su S. S., po to su direktore. Kartais kreipdavosi dėl trūkstamų dokumentų. Laiškai būdavo keletą kartų per mėnesį. Paaiškino, kad S. S. turi architekto atestatą ir savo atestatu atsako už projektų kokybę. Terminų, per kuriuos turėdavo atlikti projektą, negaudavo niekada. Patikslino, kad ir dėl K. projekto nebuvo konkretaus termino atlikimo. Nurodė, kad įdarbinant buvo supažindinta su įdarbinimo sutartimi, daugiau nematė jokių dokumentų. Paaiškino, kad nuo 2018 m. vasaros į Lietuvą atvykdavo kas 3 mėnesius iki Covid. Atvykdavo sutvarkyti reikalų, aplankyti tėvų ar užsukdavo pas direktorę turint tikslą palaikyti gerus santykius. Lietuvoje jokių darbinių funkcijų atvykusi neatlikdavo. Patvirtino, kad gaudavo dėl kiekvieno projekto pastabų elektroniniu paštu arba telefonu ir tai būdavo normali praktika. Nurodė, kad klientų poreikiai įtakos pastaboms neturėdavo, ji su jais nuotoliniu viską būdavo suderinusi, nuotoliniu būdu užsakydavo projektus, dauguma užsakovų patys gyvena užsienyje. Nurodė, kad nėra gavusi pastabų dėl darbo kokybes. 2014 metais, kai pradėjo dirbti, dirbo įmonės ofise (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos išsilavinimas tai baigtas (duomenys neskelbtini), dirbdavo tik prižiūrima atestuoto asistento. STR įstatyme nurodytas teisės ir pareigos architekto, 3 priedo 3 punkte parašyta, kad architektas, einantis projekto vadovo funkcijas, ji šių pareigų nėjo, nes atestato neturėjo, šis įstatymas taikoms turi būti S. S..

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas ir turi būti patenkintas ieškinys pilna apimtimi. Nurodė, kad pravaikštos susijusios su tuo, kaip dirbo ir kaip darbines savo funkcijas atliko ieškovė. Mano, kad pravaikštos neįrodytos bei nėra tinkamo atleidimo įforminimo. Laiko, kad tikroji atleidimo priežastis – siekis likviduoti bendrovę ir atleisti darbuotojus be išeitinių išmokų. Pažymėjo, kad jau lapkričio 3 d. atsakovė sudarė sutartį su advokatu dėl darbo ginčų, galimai jau siekiant inicijuoti likvidavimo procesą. Nurodė, kad buvo pažeistas bendradarbiavimo principas, atsakovė nebandė išsiaiškinti ieškovės galimybių atvykti, nenurodė, kodėl reikia konkrečiai atvykti, apie reikalingumą atlikti apmatavimus, taip pat nebuvo kalbama. Taip pat pažeistas nepiktnaudžiavimo teise principas, nes atsakovės tuometinė direktorė pareikalavo ieškovės atvykti per vieną dieną, o kitą dieną surašė pravaikštas. Ieškovė nuo 2018 m. liepos mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), dirba tik nuotoliniu būdu, mokamas atlyginimas taip pat nebuvo mokamas didelis, kadangi ieškovė negalėtų vykti dažnai į darbo vietą atlikti darbų, todėl ir susitarė dėl nuotolinio darbo. Paaiškino, kad ieškovė su buvusia direktore susitarė, kad apmatavimus atliks pati direktorė, dokumentus nuskanuos ir ieškovei nusiųs taip pat direktorė arba kitas darbuotojas. Nurodė, kad susirašinėjimai el. paštu patvirtina, kad ieškovė dirbo nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu priimdavo užduotis. 2021 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodoma, kad ieškovė į darbą nebuvo atvykusi nuo 2020 m. liepos mėnesio, tačiau ieškovė visas be išimties savo darbo funkcijas atlikdavo tą laiką nuotoliniu būdu ir tai atsakovę tenkino. Apie nekokybiškai atliekamas darbo funkcijas pirmą kartą imta kalbėti teismo posėdžio metu. Jokių pastabų, nei raštu, nei žodžiu, ieškovė nebuvo gavusi dėl blogo darbo. Ieškovė gaudavo tik S. S. pastabas dėl darbų, tačiau ne kokybės atžvilgiu, o projekto darbo eigos atžvilgiu, kad būtų patogesnis ir geresnis projektas, nes S. S. atsakydavo savo prašu. Paaiškino, kad nuotolinis darbas buvo įmanomas, daugiau kaip metus laiko nebuvo ieškovei išsakyta jokių pastabų, darbas vyko. Šalys sudarė žodinį susitarimą dėl nuotolinio darbo ir jo laikėsi. Į ieškovės darbo funkcijas apmatavimai neįėjo, tuo labiau, kad ieškovė galėjo vykdyti tik tas funkcijas, kurias galėjo vykdyti dirbdama nuotoliniu būdu, tai akivaizdu, kadangi daugiau nei metus į darbo vietą atvykusi nebuvo. Direktorė nurodė, kad ji pati vykdydavo apmatavimus ir siųsdavo ieškovei dokumentus, tokia buvo susiklosčiusi praktika. Paaiškino, kad architekto teisių ir pareigų priedas ieškovei negali būti taikomas, nes ieškovė nėra projekto dalies vadovė. 2021 m. lapkričio 8 d. buvo pateiktas įsakymas, kad ieškovė lapkričio 9 d., 7 val. ryte privalo būti darbdavio patalpose Ukmergėje. Nurodė, kad liudytoja patvirtino, kad žinojo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad turi būti akivaizdu, kad per vieną dieną iš (duomenys neskelbtini) atvykti 7 ryto į Ukmergę nėra įmanoma. Ieškovei nebuvo suteiktas pakankamai laiko atvykti, be to, nebuvo paaiškinta, kokias funkcijas ieškovė turės atlikti atvykusi. Mano, kad nurodytu įsakymu atsakovės tuometinė direktorė siekė pakeisti nusistovėjusią nuotolinio darbo tvarką. Ieškovė į pateiktą įsakymą nurodė, kad bus pasiekiama nuotoliniu būdu, tačiau jokio kontakto toliau nesulaukė ir laikė, kad toks jos paaiškinimas priimtinas. Atsakovės tuometinė direktorė nepateikė reikalavimo pasiaiškinti, iš karto fiksavo pravaikštą. Iš dokumentų matyti, kad lapkričio 9 d. ieškovė siuntė direktorei dokumentus, tuo metu, kai buvo fiksuota pravaikšta, kas reiškia, kad ieškovė tą dieną dirbo. Liudytoja patvirtino, kad kiekvieną dieną bendravimas nevyko. Architektams užtrunka projektus padaryti, kiekvieną dieną laiškų nesiųsdavo, ieškovė dirbo pagal gautas užduotis, nėra duomenų, kad neatliko savo funkcijų. Nurodė, kad jei darbuotojas vykdo darbo funkcijas, nepadaro žalos, kokia gali būti pravaikšta, pats atvykimas į darbą, nieko savaime nereiškia. 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė gavo įsakymą pataisyti projektą. Elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad yra toks įprastas bendravimas ir projektų derinimas, tai nepatvirtina, kad darbo funkcijas ieškovė atliko netinkamai. Pažymėjo, kad įsakyme nebuvo nurodoma, kad ieškovė turi atvykti į Ukmergę, ar tuo labiau, atvykusi atlikti kažkokius apmatavimus. Ieškovė lapkričio 12 d. pateikė paaiškinimus dėl projekto, pataisymus, kas reiškia, kad ieškovė minėtąją dieną dirbo. Nurodė, kad jei ieškovės darbo funkcijos buvo išplėstos, t. y. apmatavimų atlikimas, turėjo būti papildytas ieškovės turimų funkcijų sąrašas, nes ieškovė apmatavimų nedarė. Nurodė, kad keičiant darbo sąlygas, reikia pranešti darbuotojui ir duoti laiko pasiruošti, tas pats su nuotoliniu darbu, jei keičiasi darbo pobūdis, turi būti pranešta darbuotojui ir duota laiko pasiruošti. To padaryta nebuvo. Ieškovės darbas buvo prie kompiuterio, kurį ieškovė laisvai galėjo atlikti ir (duomenys neskelbtini). Lapkričio 16 d. buvo priimtas įsakymas dėl ieškovės atleidimo, nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl pravaikštų ir tuo pažeista darbuotojo atleidimo tvarka. Atsakovės buvusi direktorė, nelaikydama pravaikštomis lapkričio 10, 11 ir 12 dienų, o laikydama 9 dieną, tuo pačiu pripažino, kad jai toks ieškovės darbas yra priimtinas. Nustatant pravaikštas, reikia įrodyti, kad darbuotojas turėjo pareigą, ją pažeidė ir pažeidė šiurkščiai. Atleidimo bausmė turi būti proporcinga pažeidimui. Nurodė, kad daugiau kaip metus buvusi direktorė pati matuodavo objektus ir siųsdavo dokumentus ieškovei ir iš niekur nieko nurodė, kad ieškovė padarė pažeidimą, dėl kurio iš karto yra atleidžiama. Nurodė, kad vien tik dėl pravaikštos, darbdavys neturi pareigos atleisti darbuotojo. Atvykimas nebuvo ieškovės pareiga, apmatavimas į ieškovės funkcijas neįėjo. Jokių duomenų, kad ieškovė dirbo nekokybiškai, byloje nėra. Pažymėjo, kad nėra sutarties su ieškove, nėra terminų, per kiek laiko architektas turi atlikti darbus, nėra duomenų, kad buvo padaryta kažkokia žala atsakovei. Nurodė, kad šiuo metu įmonė likviduojama, direktorė kalbėjo su ieškove, pati sakė, kad nebenori dirbti, ir siūlė ieškovei išeiti iš darbo. Sumažėjęs darbuotojų skaičius patvirtina, kad tikslingai buvo einama link ieškovės atleidimo. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Valentinas Giriūnas nurodė, kad negalėjo dirbti darbuotojas nors ir su priežiūra, nebūdamas supažindintas su darbo tvarka. Ieškovė pati nurodė visas savo darbo funkcijas teismo posėdžio metu, nes jas žinojo. Nurodė, kad darbdavys savarankiškas pasirinkti kokiu straipsniu darbuotoją atleisti. Akcentuota į pravaikštą, ieškovė neatleista dėl blogo darbo, kad blogai darbą atlieka, o dėl to, kad neatvyko į darbą. Nurodė, kad ieškinys darbo ginčų komisijai buvo atmestas, kas pagrindžia atsakovės teisumą byloje. Nurodė, kad lapkričio 4 d. informavus ieškovę, kad iki lapkričio 9 d. ieškovė turi būti darbo vietoje, ieškovė turėjo pakankamai laiko atvykti į Lietuvą, ar suderinti kitą datą, tačiau to nepadarė. Mano, kad ieškovė turėjo suprasti, kad atsisakius atvykti į darbovietę, toks jos elgesys sukels pasekmes. Todėl būtent ieškovė savo pareigų atžvilgiu nebuvo pakankami atsakinga. Atsakovės taikytas atleidimas proporcingas pažeidimui, ieškovė prarado atsakovės pasitikėjimą, kai tolimesnis darbas nebėra galimas. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad buvo susitarta dėl nuotolinio darbo. Pakeitimai darbo sutartyje nebuvo padaryti, bendrovė nebuvo priėmusi sprendimą dėl nuotolinio darbo nei prieš Covid nei Covid metu, nes dauguma darbuotojų dirbo puse etato. Darbdavys ieškovei nesiūlė ir neprašė jos dirbti nuotoliniu būdu. Mano, kad 2018 m. ieškovės pateiktas pareiškimas dėl atleidimo iš darbo, galimai melagingas, nes turėjo būti pateiktas oficialiai, turėjo būti užregistruotas. Nurodė, kad atsakovė sužinojo apie ieškovės darbą iš (duomenys neskelbtini) po metų laiko. Mano, kad ieškinys atmestinas.

15. Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė. Paaiškino, kad ieškovė pradėjo dirbti 2011 metais tik baigusi mokslus ir turėdama bakalauro laipsnį, atidirbo 17 mėnesių ir išėjo iš darbo, grįžo 2014 metais ir buvo priimta architekto pareigoms. Paaiškino, kad ieškovei buvo suteiktas kompiuteris, telefonas, įrengta darbo vieta, sėdėjo kabinete dar su trimis darbuotojais, specialistais. Paaiškino, kad ne tik ji (liudytoja) mokė ieškovę, bet ir tie darbuotojai, viską nuo pradžių mokino. Su STR mokino dirbti, tai kaip statybos kodeksas. Nurodė, kad ieškovė dirbo su naujų namų statyba arba pastatytų namų rekonstravimu. Įmonėje dirbo apie 18 žmonių, žemiausias išsilavinimas technikumo, kiti du, tame tarpe ieškovė, turėjo bakalaurus, likę darbuotojai buvo atestuoti. Paaiškino, kad ieškovė norėjo dirbti namuose, todėl leido. Nemalonumai prasidėjo nuo 2020 metų, kai atvyko ieškovė į darbą, liepos mėnesį, pradžioje neatkreipė dėmesio, po to sužinojo, kad ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini). Kalbėjosi su ieškove, ieškovė prašė, aiškino, kad tuoj į dekretą turės išeiti, prasidėjo Covid ir dalį darbų jai (liudytojai) teko prisiimti. Pateikė pavyzdį, kad gyvenamojo namo rekonstravimui reikia vietoje apmatavimus daryti, ji (liudytoja) fotografijas darė, siuntė ieškovei, ir toks buvo ne vienas darbas. Paskutinį kartą ieškovę matė būtent tada, liepos mėnesį. Paaiškino, kad visą vasarą kalbėjo su ieškove, kad darbų klaidos didesnės ir tempas darbų ne tas buvo, buvo sunku dirbti. Paaiškino, kad kai darbuotojas ir ant minimumo nebeuždirba, turėjo imtis priemonių. Nurodė, kad rugpjūčio 17 d. buvo nesudėtingas objektas išsiustas ieškovei, trūko sąlygų vandentiekio. Paaiškino, kad pirma siunčia projektus S. S., tada jai (liudytojai). Jau per tą laiką kalbėjo, ir dėl to objekto spalio mėnesį užsakovas pretenzijas pareiškė, objektas buvo nepadarytas, liudytoja prašė gražiuoju atvykti ieškovės, ieškovė žadėjo atvykti spalio mėnesį, bet neatvyko. Nurodė, kad spalio mėnesį reikėjo skaičiuoti atlyginimą nuo įdirbio. Ieškovė atsiuntė neužbaigtą projektą, su daug klaidų, S. S. pateikė daug pastabų. Paaiškino, kad ieškovė nemokėjo projektuoti žemės paviršiaus, to ir neišmoko, tai ji (liudytoja) kaip direktorė to imdavosi. Nurodė, kad kai ieškovė neatvyko spalio gale, parašė įsakymą atvykti lapkričio 9 d., kadangi reikėjo dirbti, važiuoti į namą, apmatuoti, užteko jai (liudytojai) pačiai dirbti už ieškovę. Tada davė terminą atvykti lapkričio 15 d., kadangi elektroninėmis priemonėmis nepamatuosi, reikia vietoje būti. Nurodė, kad dėl Š. M. sodo namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą buvo pati į vietą nuvažiavusi matuotis, bet ieškovė padarė klaidų, kadangi atleista buvo, taisė klaidas kiti darbuotojai. Nurodė, kad todėl reikalingas pačio asmens dalyvavimas objekto apmatavimuose. Paaiškino, kad pasirašo projekto rengėjas – konkrečiu atveju ieškovė, antras projekto dalies vadovas, būtinai atestuotas, kas viską peržiūri, viršutinis parašas projekto vadovės, t. y. jos. Patvirtino, kad leido ieškovei dirbti iš namų, su sąlyga, kad pastoviai atvyks atlikti apmatavimu ir kitus darbus. Įsakymuose nurodyta, kad ieškovė turi atvykti į darbą. Paaiškino, kad atsakingi projekto vadovas ir dalies vadovas, už klaidas ir netikslumus pirmiausia gauna pastabas, tada negauna leidimu, tai jų atsakomybė. Paaiškino, kad buvo dar žmonių, kurie dirbo nuotoliniu, Raseinių grupė, 4 žmonės, visi atestuoti, bet jie atvykdavo į vietą apsimatuoti. Dėl nuotolinio darbo nepamena tiksliai datos, kalbėjo ieškovė, kad reikia vestuvių, dekretinės. Nurodė, kad jei žmogus dirba darbo vietoje, nežino kaip atskirti, ar elektroniniai laiškai siunčiami iš (duomenys neskelbtini), ar iš gretimo kambario. Patikslino, kad ieškovės vestuvės įvyko 2019 m. gegužės 14 d. ir buvo atostogos po to. Nepamena, kiek kartų ieškovė pasirodydavo biure, nemanė, kad ieškovė piktnaudžiaus tuo, t. y. neatvyks į darbo vietą net pagal įsakymą. Nurodė, kad ieškovė, neatvažiuodama į biurą, nepilnai atlikdavo užduotis. Už spalio mėnesį neuždirbo minimumo. Paaiškino, kad pateikdavo dokumentus dėl užduočių el. paštu, grąžindavo ieškovė irgi el. paštu. Ieškovė dirbo projektinę dalį, bet nebuvo projekto dalies vadovė, ieškovę tikrindavo S. S.. Pagal STR architektas nėra objekto dalies vadovas. Nurodė, kad ieškovės darbo funkcijos prilyginti projektuotojai galima. Už galutinį projektą buvo atsakinga ji (liudytoja). Nurodė, kad nėra žurnalo, kur būtų nurodyta, kad ieškovė supažindinta su vidine tvarka. Paaiškino, kad 9, 15 ir 16 dienomis nebuvo pabaigtas projektas, reikėjo važiuoti apmatuoti. Pripažino, kad ieškovė 10, 11 ir 12 dienomis siuntė el. laiškus, tuo metu taisė vadinamąjį K. projektą. Atvykti taisymui nereikėjo, bet reikėjo kitus objektus duoti, apmatuoti. Nurodė, kad kai rašė įsakymus, jau žinojo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 9 diena kai neatvyko, neprašė pasiaiškinimo, nes humaniškai elgėsi. Paaiškino, kad gamybinis būtinumas, tai buvo surašomos sutartys, reikėjo gauti leidimą, kiek buvo galima nuotoliniu dirbti, tiek dirbo, bet kai pati ieškovė neapmatuodavo, klaidos pradėjo eiti. Jei be apmatavimų, ieškovė būtų tokiu atveju braižytoja, ne architektė. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. nekalbėjo su ieškove, kad išeitų savo noru, tik reiškė pretenzijas, kad šitaip dirbti nebenori už ieškovę, datos, kada kalbėjo, tiksliai nežino. Dėl 2021 lapkričio 3 d. sudarytos sutartie su advokatu, negalėjo paaiškinti, nurodė, kad sutartis surašyta, kai perduota darbo ginčų komisijai buvo. Paaiškino, kad darbuotojų sumažėjo nuo rudens, nes patys nenorėjo dirbti, darbas labai atsakingas ir sunkus, dabar dirba 9 žmonės, pernai vasara buvo 18. Nurodė, kad savo noru buvo nutrauktos darbo sutartys. Paaiškino, kad buvo karantinas, pagailėjo ieškovės, todėl apmatavimus pradžioje pati darydavo ir už ieškove važiuodavo dirbti.

19. Ieškovė su šio sprendimo 18 punkte nurodytu atleidimu nesutinka, nes teigia, jog dirbo nurodytomis dienomis nuotoliniu būdu, kadangi su atsakove buvo susitarta, jog ieškovė dirbs nuotoliniu būdu.

21. Ieškovė teigia, kad visi ieškovės ir atsakovės susitarimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, buvo sudaromi žodžiu, išskyrus pavienius prašymus suteikti atostogas, kuriuos ieškovė pateikdavo raštu. Ieškovė vykdė šias darbo funkcijas: atlikdavo gyvenamųjų namų ir kitų statinių techninius darbo projektus, t. y. brėžinius (architektūrinę, konstrukcinę ir sklypo plano dalis), tekstinę dalį, užpildydavo reikiamus dokumentus: įgaliojimus, projekto vadovo skyrimo, projekto priėmimo-perdavimo aktus. 2018 metais ieškovė informavo atsakovę, jog ketina nutraukti darbo sutartį ir išvykti gyventi kartu su sutuoktiniu į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, jog ieškovė gali nuolat dirbti nuotoliniu būdu ir dėl išvykimo darbo sutarties nutraukti nebūtina. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė ieškovės darbo funkcija buvo susijusi su darbu prie kompiuterio ir tik menka dalis užduočių buvo vykdomos vykstant į objektus, ieškovė susitarė su atsakove, jog ieškovei nereikės vykti į Lietuvą atlikti jokios užduočių dalies ir ieškovė visada dirbs tik nuotoliniu būdu, o kai reikės atlikti matavimus objektuose, juos atliks atsakovės direktorė. Šalys komunikavo el. paštu arba telefonu, ieškovė nebuvo kviečiama į Lietuvą dėl darbo funkcijų atlikimo, visas darbo funkcijas ieškovė atliko būdama (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad jokio susitarimo dėl nuotolinio darbo nebuvo, o ieškovei tik buvo leista tam tikrą darbą atlikti nuotoliniu būdu (ne įmonės patalpose).

22. DK 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu (DK 52 straipsnio 2 dalis). DK 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad „toks teisinis reguliavimas iš esmės patvirtina, kad tai lanksti darbo forma“ (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 22 punktas).

25. Atsakovė kaip ieškovės kaltės įrodymą cituoja DGK sprendimo dalį: „Būdama kvalifikuota darbuotoja ir įgijusi atitinkamą išsilavinimo cenzą ieškovė privalėjo žinoti atliekamo darbo santykį su funkcijas reglamentuojančiais teisė aktai, kaip pvz.: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. DI-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas” patvirtinimo” ir kt. Remiantis šiais teisės aktais turi būti vykdoma ne tik projektavimo procedūra bet ir projekto realizavimo priežiūra, už kurią atsakingas specialistas dalį priežiūros funkcijų, išvykstant į vykdymo vietą, pavesti ir sau pavaldiems darbuotojams. Būtent šia prievole nagrinėjamu atveju darbdavys pasinaudojo, nes Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte statytojui nustatyta pareiga organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal projektuotojo, vykdančio statinio projekto vykdymo priežiūrą, ir statytojo tarpusavio santykių detalizaciją šių šalių projekto vykdymo priežiūros sudarytoje sutartyje. Statinio projektuotojo (ieškovės) ir teisės santykis yra nustatytas Statybos įstatymo 16 straipsnyje. Vertinant šias aplinkybes komisija konstatuoja, kad ieškovė savo teisių ir pareigų atžvilgiu buvo nepakankamai rūpestinga“. Šį atsakovės argumentą teismas atmeta, kaip nepagrįsta faktinėmis aplinkybės, o grįsta prielaidomis. Pirma, ieškovės darbo sutartyje jokių funkcijų nebuvo nustatyta, net nebuvo pateikta nuoroda į teisės aktus ar kitus norminius dokumentus, kuriuose būtų nurodytos ieškovės funkcijos. Antra, pati atsakovės buvusi vadovė, liudytoja B. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės funkcijos nurodytos STR 8 priedo trečiajame skirsnyje „Architektūrinė dalis“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovei kada nors buvo pavedama vykti į statybvietę ir prižiūrėti statybos eigą statybos projekto atžvilgiu. Trečia, vienintelė būtinybė vykti į objektą fiziškai, kaip galima suprasti iš liudytojos B. K. paaiškinimų buvo išmatuoti objektą, kitų priežasčių, dėl kurių ieškovė turėjo vykti į objektą, liudytoja nenurodė. Objekto matavimo darbus atlikdavo liudytoja B. K. ir atsiųsdavo duomenys ieškovei – tą patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytoja B. K.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp ieškovės darbo funkcijų nebuvo vykimo į statybvietę funkcijos, todėl įsakyme dėl atvykimo į darbovietę nenurodžius atvykimo priežasties, ieškovė negalėjo tikėtis, kad reikia atvykti dėl vykimo į objektą.

26. Atsižvelgiant į šio sprendimo 24 ir 25 punktuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad ieškovė galėjo vykdyti darbdavio jai pavestas funkcijas (STR 8 priedo trečiajame skirsnyje „Architektūrinė dalis“ nurodytąsias) būdama kitoje vietoje, ne atsakovės (darbdavio) biure (ofise), ypač turint omenyje, kad buvo susiklosčiusi praktika, kad darbdavio vadovė, liudytoja B. K. atlikdavo matavimus ir nufotografuodavo objektus vietovėje ir siųsdavo ieškovei. Analogiška pozicija dėstoma ir LAT praktikoje, kai dalį funkcijų, kuriom nereikalinga būti gydymo įstaigoje net gydytojas-odontologas gali vykdyti už gydymo įstaigos ribų: „Dalies kitų ieškovo darbo funkcijų (pvz., teisės dalyvauti įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose, teisės tobulinti profesinę kvalifikaciją, konsultuoti) įgyvendinimui nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovas iš esmės turėjo teisę tam tikras funkcijas vykdyti ir už sveikatos priežiūros įstaigos ribų <...> Kasacinio teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai sutapatina darbovietės ir darbo vietos sąvokas ir tokių darbo funkcijų, kurios pagal savo prigimtį gali būti atliekamos ne tik darbovietėje (atsakovės klinikoje), atžvilgiu, taip pat ignoruoja darbo teisinių santykių vystymosi tendencijas“ (LAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 20 punktas).

29. Atsižvelgiant į šio sprendimo 21–28 punktuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovė nuo 2018 metų dirbo nuotoliniu būdu, ir toks susitarimas su atsakove buvo padarytas susiklosčius tokiai praktikai ir darbdaviui toleruojant tokią situaciją ir net pačiam darbdavio vadovui siunčiant reikalingus duomenis ieškovės darbo funkcijoms vykdyti nuotoliniu būdu ieškovei elektroniniu paštu.

30. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 16 d. dėl ieškovės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes ieškovė nebuvo darbe 2021 m. lapkričio 9 d., lapkričio 15 d., lapkričio 16 d. ir nepristatė į darbą neatvykimą pateisinančių dokumentų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo formuojama teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštos, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr., pvz., LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 16 punktą).