Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria T. G. skundas netenkintas ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-84247-2023 (ROIK 23201233295) paliktas nepakeistas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-84247-2023 (ROIK 23201233295) (toliau – ir Institucijos nutarimas) T. G. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį 510 (penkių šimtų dešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 16 d. 10 val. 50 min., Ukmergės g. 421, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą leistiną 70 km/val. greitį viršijo 66 km/val., važiavo 136 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo kontekste, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ne į visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą ir apelianto argumentus, apeliacinio skundo ribose, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti, nenustatė.

5. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, pirmiausiai pažymi, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo, įtvirtinti ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu, galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-20-942/2016, Nr. e2AT-85-697/2016, Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas (nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos) išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-47-976/2022).

6. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą. Be to, ši norma yra išimtis iš bendrųjų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymo taisyklių. Kaip nurodyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos (ar iš viso netaikomos) tik tokiu atveju, kai net ir minimalios baudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas asmeniui, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusias, aplinkybes, būtų aiškiai neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės, suponuojančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas T. G. atžvilgiu nėra nustatytos.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas esmines ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes, o būtent jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie T. G. vertinimu atsveria jo padarytą nusižengimą. Su šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais apygardos teismas iš dalies sutinka, tačiau akcentuoja, jog tiek teikdamas skundą apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, tiek bylos nagrinėjime teisme metu, apeliantas neigė padaręs nusižengimą, įrodinėjo, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jam paskirta nepagrįstai, todėl esminis apelianto prašymas buvo panaikinti Institucijos nutarimą, o konkrečių argumentų kodėl jo atžvilgiu turi būtai taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma nenurodė. Vis tik, Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog dėl esminių aptariamos ANK normos taikymui reikšmės turinčių aplinkybių buvo motyvuotai pasisakyta, nurodyti aiškūs administracinėn atsakomybė patraukto asmens skundo atmetimo argumentai, kuriems nepritarti apygardos teismas neturi pagrindo.

8. Kaip matyti iš Skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs, kad už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bet nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, Institucijos nutarimu buvo paskirta šiek tiek didesnio dydžio nei vidurkis bauda bei nustatytas taip pat didesnis nei vidurkis (3,5 mėnesio (ANK 416 straipsnio 7 dalis)) administracinio poveikio priemonės terminas, padarė išvadą, kad švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Minimos išvados pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Kaip jau minėta, svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, turi būti vertinamas ir padaryto nusižengimo pavojingumas, pobūdis, kas yra viena iš vertintinų aplinkybių. Be to, pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas gali skirtis savo pavojingumu pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes. Kaip pagrįstai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, T. G., padarydamas šiukštų ir pavojingą nusižengimą, savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei), ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje, pasireiškė įžūliu apelianto elgesiu, t. y. T. G. transporto priemonę, viršydamas leistiną greitį beveik du kartus nei leistinas, vairavo ypač intensyviu, darbo dienos metu – 10 val. 50 min., vienoje iš judriausių miesto gatvių. Pritartina, jog toks asmens elgesys rodo jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą, taip pat abejingumą galinčioms kilti tokio elgesio pasekmėms. Apeliantas, suprasdamas, kad akivaizdžiai viršija leistiną greitį, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesio variantą, toks jo elgesys negali būti laikomas mažiau pavojingu ir jį, kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai.

9. Minėta, jog nagrinėjamu atveju nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto teigimu jis viso proceso metu buvo aktyvus, bendravo su Institucija, siekė išaiškinti nusižengimą, todėl prašo tai pripažinti jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe, t. y. kad jis padėjo išaiškinti nusižengimą. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvina tai, jei kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad viso administracinio nusižengimo tyrimo metu T. G. iš esmės nesutiko su jam pareikštu administraciniu kaltinimu, teigdamas, kad jam priklausančią transporto priemonę pažeidimo padarymo dieną vairavo ne jis, o iš Baltarusijos Respublikos atvykęs svečias. Netgi iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog apeliantas, net ir esant jo parodymus paneigiantiems įrodymams (liudytoju apklaustas Baltarusijos Respublikos pilietis K. P. (K. P.) nurodė, kad įvykio dieną Lietuvos Respublikoje nebuvo, automobilio pirkti neketino, o jo parodymus patvirtina Lietuvos Respublikos sienos kirtimo išrašas), save teisina, nurodydamas, kad supranta, jog turi prisiimti atsakomybę jeigu nežino kas naudojosi jo transporto priemone. Akivaizdu, jog pareikšdamas tokią poziciją apeliantas T. G. nepadėjo išaiškinti administracinio nusižengimo. Be kita ko, svarbu pažymėti, kad T. G. padarytą administracinį nusižengimą išaiškino būtent Institucijos pareigūnai, kaip nurodyta ir atsiliepime, tikrino Baltarusijos Respublikos piliečio duomenis, prašė jį apklausti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių duomenų, kad prie nusižengimo išaiškinimo būtų prisidėjęs pats apeliantas. Priešingai, jis viso proceso metu keitė savo poziciją pagal byloje nustatomas aplinkybes, iš esmės nepripažino faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, davė neteisingus paaiškinimus dėl tiriamo nusižengimo aplinkybių, su padarytu pažeidimu nesutiko, savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, o apeliacinio skundo turinys suponuoja, kad ir savo elgesio apeliantas kritiškai nevertina. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad T. G. padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, ir pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paminėtos aplinkybės yra reikšmingos ir apeliacinės instancijos teismui svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi, kaip jau minėta, turi būti vertinama duomenų visuma, ir jos leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne tik nepripažino esminių padaryto nusižengimo aplinkybių, bet ir neišreiškė neigiamo vertinimo ar kritiško požiūrio savo poelgiui.

10. Neigiamai T. G. charakterizuoja ir tai, kad jis jau yra baustas administracine tvarka, visus kartus už KET pažeidimus, be kita ko, tris kartus už analogiškus nusižengimus, t. y. leistino greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2, 3 dalys). Šios informacijos kontekste skundo argumentai, kad apeliantas turi tik kelias galiojančias nuobaudas, kurios yra įvykdytos, nepaneigia išvadų, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo negali būti charakterizuojamas itin teigiamai, kadangi jo elgesys rodo atsainų požiūrį į visiems privalomų taisyklių laikymąsi, daromi nusižengimai šiurkštėja, o taikyta atsakomybė (piniginės nuobaudos) asmens požiūriui į nustatytų taisyklių laikymąsi įtakos neturėjo, teise vairuoti transporto priemones naudotis atsakingai, nekeliant grėsmės eismo saugumui, neskatino. Kartu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones T. G. atimama pirmą kartą, bei kas jis nėra teistas, tačiau tai padaryto pažeidimo šiurkštumo nė kiek nesumažina.

11. Aptariant apeliaciniame skunde itin akcentuojamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad jis dirba, turi šeimą, užsiima automobilių sportu, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų apribotos galimybės tenkinti darbinius bei kasdieninius tiek savo, tiek ir kitų artimųjų poreikius, pabrėžtina, jog jos nėra išskirtinės ar asmenį ypatingai teigiamai charakterizuojančios. Minimos aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir jokiu būdu ne išimtinės, suteikiančios galimybę skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. G. neabejotinai sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai, kartu atkreipiant dėmesį, jog kaip nurodo ir pats T. G., jis turi galimybę važiuoti pas tėvus padedant draugams bei pažįstamiems. Kartu pažymėtina ir tai, jog apelianto itin akcentuojama aplinkybė apie automobilių sporto užsiiminėjimą, leidžia aukštesniajam teismui vertinti, kad T. G. dar objektyviau turėjo įvertinti vairavimo, viršijant leistiną greitį, riziką, ir suprasti, jog toks vairavimo būdas yra pavojingas, neteisėtas ir nepriimtinas. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiek darbinėje, tiek kasdienėje veikloje, taip pat nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju T. G., kaip jau minėta, gerai žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, tiek darbinių funkcijų atlikimui, tiek asmeniniams ir artimųjų poreikiams tenkinti, šia specialiąja teise naudojasi itin neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

12. Apeliacinio skundo argumentų kontekste būtina pažymėti ir tai, kad kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei. Taigi taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, o šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, apeliantui paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atrėmimą, ir nustačius jos taikymo terminą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, buvo pažeisti.

13. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, aplinkybės, teikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra nustatytos. Nepaskyrus T. G. administracinio poveikio priemonės (ar nustačius trumpesnį jos taikymo terminą), kurios skyrimas, padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra privalomas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei būtų pažeistos administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančios bendrosios nuostatos. Tiek Institucijos priimtas nutarimas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.