Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2024 m. spalio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023m. gruodžio 11 d. apie 10.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią motorinę transporto priemonę – šiukšliavežę (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 101, 114, 127, 128 reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nestebėjo aplinkos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, nepažiūrėjo važiavimo kryptimi per galinio vaizdo veidrodėlius, neįsitikino, kad nėra kliūčių, tęsė judėjimą, kai važiuojant atsirado keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti, prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėjo sulėtinti važiavimo greitį ir sustoti, atsiradus kliūčiai privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbuline eiga, veždamas ant šiukšliavežės dešinės pusės galinės pakopos kroviką (keleivį) A. M., atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 620 „Kilometrų ženklas“, po smūgio į kelio ženklą A. M. nukritus nuo pakopos, to nepastebėjo, laiku nesustojo ir ant jo užvažiavo, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiam A. M. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje – vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; plaučių sumušimas, krūtinkaulio, dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų I-XII, kairiųjų I-V šonkaulių lūžių su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešiniojo žastikaulio lūžis su radialinio nervo sužalojimu vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; kairiojo raktikaulio petinio galo išnirimas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; daugybiniai dubenkaulio lūžimai suardę dubens žiedo vientisumą: kryžkaulio kairės lateralinės masės, kairiojo klubakaulio sparno, kairiojo gaktikaulio kūno ir kairiojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžių su kraujo išsiliejimu į dubenį - vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu; dešinės rankos veiklos sutrikimas, išlikęs po keturių mėnesių gydymo, pasireiškęs: dešinės rankos funkcijų sutrikimais, tame tarpe visišku dešinės plaštakos lenkimo ir tiesimo nebuvimu, dešinės rankos pirštų nejudinimu, dėl ko tiriamasis prarado daugiau kaip 30 procentų darbingumo, todėl tai vertinama kaip sunkiu sveikatos sutrikdymu ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirba jau 38 metus, vairuoja visų tipų transporto priemones. 2023 m. gruodžio 11 d. važiavo rinkti šiukšlių, vairavo šiukšliavežę (duomenys neskelbtini). Su tokio tipo mašina važiavo ne pirmą kartą. Tai buvo pirma jo darbo diena po atostogų. Oro sąlygos buvo blogos. Nukentėjusysis nebuvo priskirtas dirbti prie šios mašinos, bet kadangi trūksta žmonių jį pakvietė. Nežino ar nukentėjusysis buvo instruktuotas kaip dirbti prie šio automobilio, tačiau jam meistras liepė važiuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, prie bažnyčios pasuko į dešinę. Priekyje buvo kalniukas. Kelias buvo labai apsnigtas, todėl sustojus mašina į priekį nepavažiavo. Atgal taip pat nevažiavo. Jis po truputį mašiną išjudino ir pradėjo važiuoti. Krovikai tuo metu turėjo eiti pėstute iki pagrindinio kelio arba sėsti į kabiną, o ne atsistoti ant laiptelių. Jis padarė klaidą, kad leido darbuotojams stovėti gale ant mašinos, nors jie ir patys turėjo suprasti. Transporto priemonės gale yra mygtukas, kurį jeigu kažkas atsitinka gale stovintys žmonės gali paspausti. Tai yra signalas vairuotojui. Jokio signalo nebuvo. Važiuojant atbuline eiga jis nuslydo nuo kelio ir nuvažiavo į griovį. Kada kitas krovikas pradėjo rėkti stok, jis sustojo ir išlipo iš mašinos. Nukentėjusysis A. M. gulėjo tarp mašinos rato ir galo. Kad jį ištraukti reikėjo pavažiuoti 20-30 cm. Jį ištraukė su kitu kroviku, uždengė savo striuke ir iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jis nematė, kad nukentėjusysis nukrito atsitrenkęs į kelio ženklą. Kelio ženklas buvo palenktas mašinos. Kadangi reikėjo pavažiuoti į priekį jis kelio ženklą atlenkė, nes palinkęs jis trukdė pavažiuoti. Pripažįsta padaręs 991,58 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam, 1 000 Eur nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas sumokės pinigus pasiskolinęs. Nukentėjusiojo prašomų priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti jis neturi. Kiek jam žinoma automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje „Ergo“.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. A., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo (BK 16 straipsnio 1 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be visiško kaltinamojo J. A. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po šio įvykio liko neįgalus. Jis buvo visas sulaužytas iškentė daug skausmo, jam buvo atlikta daug operacijų, šiuo metu nevaldo rankos. Gydymas vyksta ir šiuo metu. Jis ir prieš šį įvykį turėjo invalidumą. Kaip įvyko eismo įvykis nežino, gal kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę „užnešė“. Jam eismo įvykio metu prispaudė ranką, net nulenkė kelio ženklą, ar buvo pervažiuotas galiniais ratais nežino. Jis buvo po mašina. Sąmonės praradęs nebuvo, atsimena kai jį ištraukė. Jis buvo apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų, todėl jo draudimo bendrovė jam išmokėjo apie 6 000 Eur. Iš darbovietės jokių išmokų ar kompensacijų negavo. Negavo išmokų ir iš darbovietės draudimo. Šiuo metu gauna neįgaliojo išmoką 450 Eur. Kai dirbo, gaudavau atlyginimo 750 Eur ir 250 Eur neįgalumo išmoką. Prieš tai invalidumas buvo dėl stuburo išvaržos. Dabar po įvykio su stuburu pablogėjo. Šlepsi koja, kojos nevaldo. Dabar jam nustatytas 35 procentų dalyvumas. Dabar nebegali dirbti, būna namuose. Jam reikia pagalbos, nes yra priklausomas nuo kitų asmenų. Tai kelia nepatogumus. Jis patyrė 991,58 Eur turtinę žalą, kurią sudaro gydymo išlaidos ir kuras važinėjant pas specialistus. Neturtinę žalą vertina 25 000 Eur, nes liko neįgalus, prieš šį įvykį dar galėjo užsidirbti. Ateityje jam dar bus reikalingas gydymas, laukia kitos pusės operacija. Jo sveikatos blogos prognozės. Neurologas sakė „taikykis su likimu“. Prašo priteisti jo naudai advokatui patirtas išlaidas 1 000 Eur.

iš nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis po 2023 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio buvo gydomas VĮ Druskininkų ligoninėje Reabilitacijos skyriuje. Jis kelis metus dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat, jis dirbęs ir šiukšlių konteinerių operatoriaus pareigose. J. A. ir K. K. yra jo bendradarbiai. Iki 2023 m. gruodžio 11 d., jis su K. K., kaip porininkai, prie (duomenys neskelbtini) šiukšliavežės dirbo pirmą kartą. Jis pasirašytinai yra supažindintas, tik neprisimena datos kada, kaip turi elgtis dirbant prie automobilio - šiukšliavežės. Yra aprūpintas spec. darbo rūbais, avalyne. Spec. rūbus buvo apsirengęs darbe 2023 m. gruodžio 11 d. 2023 m. gruodžio 11 d. darbą pradėjo nuo 8.00 val. Dirbo kartu su šiukšliavežės (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neprisimena, vairuotoju J. A., su juo dirbo pirmą kartą, kaip ir su bendradarbiu K. K.. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini)., jis ir K. K. sėdėjo šiukšliavežės (duomenys neskelbtini)kabinoje, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) prieš 10.00 val. jie išlipo, rinko konteinerius su šiukšlėmis, važiavo šiukšliavežė gatve, ties gyvenamaisiais namais (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo tiesiai - nuo namo prie namo. Jis ir K. K. konteinerius atvilkdavo, vilkdavo kiekvienas po vieną konteinerį, konteinerį su ratukais pastatydavo prie šiukšliavežės, konteineris automatiškai buvo pakeliamas, išpilamos šiukšlės, konteineris nuleidžiamas ant žemės, jis ir K. K. po vieną konteinerį nuveždavo atgal iš kur konteineris buvo paimtas. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini)g., kelio važiuojamoji dalis buvo slidi, nebarstyta, nevalyta, snigo, buvo lijundra. Kai važiuodavo nuo vieno namo prie kito, stovėdavo šiukšliavežės gale ant specialiai pritvirtinto laiptelio/aikštelės, kuri yra metalinė - karbuota, abiem rankomis laikydavosi už specialiai įrengtos apsaugos - metalinės rankenos, kuri įrengta maždaug krūtinės aukštyje. Kokie laiptelio/aikštelės išmatavimai jis nežino, bet jis ant jos stovėjo patogiai, lengvai tilpo jo kojos. Jis 2023 m. gruodžio 11 d. darbo metu stovėjo ant šiukšliavežės laiptelio/aikštelės dešinėj pusėje, o K. K. ant kairės. Vairuojant J. A. (duomenys neskelbtini) automobilį, buvo kelios minutės po 10.00 val., važiuojant atbula eiga, jis stovėjo ant aikštelės/laiptelio, abiem rankomis laikėsi už spec. apsaugos – metalinės rankenos. J. A. vairuojamas automobilis važiuodamas atbula eiga, pradėjo atbulas važiuoti į dešinę pusę, į dešinę pusę pradėjo važiuoti automobilio galas, važiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, link kelkraščio. Jis abiem rankomis laikėsi už rankenos, atsisuko ir pamatė, kad jam už nugaros yra kelio ženklas, link kurio slydo J. A. vairuojamas automobilis. Pajuto smūgį kelio ženklu per jo dešinę plaštaką, kuria laikėsi už metalinės rankenos. Jis neturėjo galimybės, nes tam nebuvo laiko dešine ranka paspausti skambutį, kuris yra specialiai įrengtas, kad esant reikalui paspausti, nes garsas nueina į kabiną, kad vairuotojas girdėtų ir sustotų. Tai yra, garsinis skambutis buvo įrengtas ir jo darbo vietoje. Automobilis (duomenys neskelbtini)slydo link kelio kilometrinio ženklo, kuris buvo dešinėje pusėje pagal važiavimo atbula eiga, kryptį. Kokiu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini), jis negali pasakyti, bet judėjo lėtai. Automobilio ratai buksavo, mano dėl to, kad ant kelio važiuojamosios dalies buvo sniego. Jis pajuto skausmą dešinėje rankoje, nugaroje ir visu ūgiu nukrito ant žemės ties dešiniu laipteliu/aikštele dešinėje pusėje, ant kurios stovėjo. Šiukšliavežės jokie agregatai nebuvo įjungti. Jis nukrito po galine šiukšliadėžės dalimi, mano, kad vartėsi nukritęs ant sniego. Kai šiukšliadėžė visiškai sustojo, jis nematė ir negali parodyti kaip ir kur (duomenys neskelbtini)sustojo. K. S. visiškai sustojo, kiek prisimena, jis gulėjo ant žemės/sniego galinėje (duomenys neskelbtini)dalyje, gulėjo ant krūtinės, veidu į sniegą. Jis buvo sąmoningas, labai skaudėjo dešinę ranką. Prisimena, kad pasakė, kad „kvieskit greitąją“. Kaip ir kuria kūno dalimi bei į ką jis dar atsitrenkė nukritęs ant sniego, nežino. Dar prisimena, kad K. K. su J. A. jį suėmę už pečių ir ištraukė iš po automobilio. Atvykę medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu aplink jokių asmenų nebuvo. Minėtoje šiukšliavežėje, mano, kad vaizdo registratoriaus nebuvo. Kas kaltas dėl eismo įvykio ne jam spręsti. Jis nematė, kad eismo įvykio metu būtų šalia buvę kiti asmenys, ar kitos transporto priemonės. Jis J. A. atžvilgiu pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, mano, kad jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygins draudimo bendrovė. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jam ir J. A. susitaikius (1 t., b. l. 75-77);

iš liudytojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis nuo 2023 birželio dirba (duomenys neskelbtini)pareigose, jis prieš įsidarbinant (duomenys neskelbtini), ilgus metus dirbo (duomenys neskelbtini). A. M. yra jo bendradarbis. Iki 2023 m. gruodžio 11 d., jis su A. M. kaip porininkai prie (duomenys neskelbtini) šiukšliavežės dirbo pirmą kartą. Jis pasirašytinai yra supažindintas kaip turi elgtis dirbant prie automobilio - šiukšliavežės. Jis buvo aprūpintas spec. darbo rūbais, avalyne, tai yra šviesą atspindinti liemenė, bliuzonas/striukė, kelnės, kepurė, šiltos pirštuotos pirštinės su guma ant pirštų, delne, kurias naudoja žiemos metu. Avalynė taip pat spec. - neslystančiu padu. Minėtus rūbus ir avalynę, jis buvo apsirengęs darbe 2023 m. gruodžio 11 d., jo bendradarbis A. M. taip pat buvo apsirengęs jo išvardintais rūbais, avėjo spec. batus. 2023 m. gruodžio 11 d. darbą pradėjo nuo 8.00 val. Dirbo kartu su šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) vairuotoju J. A., su juo dirbo pirmą kartą kaip ir su bendradarbiu A. M. minėtose pareigose. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini), jis ir A. M. sėdėjo šiukšliavežės kabinoje, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini)prieš 10.00 val., jie išlipo ir rinko konteinerius su šiukšlėmis, važiavo šiukšliavežė gatve, šalia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo tiesiai, nuo namo prie namo, o jis ir A. M. konteinerius atvilkdavo, vilkdavo kiekvienas po vieną konteinerį su ratukais, jį pastatydavo prie šiukšliavežės, konteineris automatiškai buvo pakeliamas ir išpilamos šiukšlės, konteineris nuleidžiamas ant žemės, jis ir A. M. po vieną konteinerį nuveždavo atgal iš kur buvo paimtas. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamoji dalis buvo slidi, nevalyta, nebarstyta, snigo, buvo panašiai, kaip per lijundrą. Vaikštant su spec. batais nebuvo slidu. Kai važiuodavo nuo vieno namo prie kito -stovėdavo šiukšliavežės gale ant specialiai pritvirtinto laiptelio/ aikštelės, ji metalinė - karbuota, abiem rankomis laikydavosi už specialiai įrengtos apsaugos - metalinės rankenos, kuri įrengta maždaug krūtinės aukštyje. Kokie laiptelio/aikštelės išmatavimai jis nežino, bet jis ant jos stovėjo patogiai, jo abi kojos (nešioju 43 d. avalynę) laisvai tilpo ir dar buvo laisvos vietos. Jei lipant ant laiptelio/ aikštelės būdavo sniego, pakėlus laiptelį sniegą nuvalydavo, taip pat matė ne kartą, kad 2023 m. gruodžio 11 d., dirbant (duomenys neskelbtini) kaime A. M. valė pakėlęs nuo laiptelio/ aikštelės sniegą. Jam laiptelis/aikštelė nebūdavo slidi. Ar A. M. buvo slidu ant laiptelio/aikštelės - nežino, bet jis apie tai, kad slidu jam nesakė, laikantis už spec. metalinės rankenos ji nebuvo slidi, laikantis pirštinės net prilimpa prie rankenos. Jis, 2023 m. gruodžio 11 d. darbo metu stovėjo ant šiukšliavežės laiptelio/aikštelės kairės pusės, A. M. - ant dešinės. Važiuojant, vairuojant J. A. (duomenys neskelbtini)automobilį, buvo kelios minutės po 10.00 val., važiuojant atbula eiga, nes įvažinėjo į akligatvį, A. M. atsisuko į jį ir pasakė „ką jisai daro“? nes J. A. vairuojamas automobilis pradėjo atbulas važiuoti į dešinę pusę, į dešinę pusę pradėjo važiuoti automobilio galas, važiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, link kelkraščio. Tada, A. M. kaire ranka laikėsi už rankenos, nors prieš tai laikėsi abiem rankomis, gerai matė, o dešine ranka siekė spausti skambutį, kuris yra specialiai įrengtas, kad esant reikalui paspausti skambutį, nes garsas nueina į kabiną, kad vairuotojas girdėtų ir sustotų. Tai yra tik garsinis skambutis. Toks skambutis buvo ir jo darbo vietoje. Ar A. M. spėjo paspausti - nežino, nes lauke garso nesigirdi, girdisi tik pas vairuotoją kabinoje. Jis atsisukęs link A. M. pamatė, kad (duomenys neskelbtini) slysta link kelio kilometrinio ženklo, kuris buvo dešinėje pusėje pagal važiavimo atbula eiga, kryptį. Jis tik riktelėjo „A., ženklas“, nuo A. M. iki kelio ženklo buvo keli centimetrai. Kokiu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, bet greitis buvo mažas. Automobilio ratai buksavo, mano dėl to, kad ant kelio važiuojamosios dalies buvo sniegas, žino, kad automobilis automatine pavarų dėže. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis važiuodamas atbulas atsitrenkė į kelio kilometrinį ženklą ta vieta, kurioje stovėjo A. M.. A. M. buvo prispaustas dešine nugaros dalimi prie kelio ženklo, kelio ženklas nuo smūgio sulinko nuo pat žemės, matė, kad krisdamas ant žemės kelio ženklas atsitrenkė į A. M. kairę ranką, kuria A. M. laikėsi už rankenos. Nuo smūgio A. M. paleido nuo rankenos kairę ranką, (duomenys neskelbtini) dar judėjo atbula ir pamatė, kaip A. M. visu ūgiu nukrito ant žemės ties dešiniu laipteliu/aikštele dešinėje pusėje. Šiukšliavežės jokie agregatai nebuvo įjungti. Jis labai garsiai šaukė „stok, ką darai“. Kai pamatė, kad A. M. atsidūrė po laipteliu/aikštele, o (duomenys neskelbtini) dar judėjo atbulas, jis nušoko į kairę pusę, į kelio važiuojamąją dalį, bėgo link vairuotojo ir šaukė „stok“. Vairuotojas A. matė, kad nekalbėjo telefonu, ar buvo įjungtas radijas automobilio kabinoje nežino. J. A. važiuodamas atbulas visiškai nulenkė kelio ženklą, ženklas buvo horizontalioje padėtyje. Po eismo įvykio vėliau J. A. rankomis kelio ženklą, kiek buvo įmanoma, atlenkė, tai yra metalinį vamzdį, ant kurio buvo pritvirtintas kelio kilometrinis ženklas. Jis pasakė, kad J. A. nieko nedarytų kelio ženklui. Bet kelio ženklo vamzdį jis beveik atitiesino. Kelio ženklo lentelė nukrito ir buvo po automobiliu. K. S. sustojo, automobilio galinė dalis buvo nuvažiavusi nuo kelio, dešinėje pusėje, pagal važiavimą atbula eiga, kabina buvo ant kelio važiuojamosios dalies. K. S. visiškai sustabdė A. M. gulėjo ant žemės/sniego šalia kairės pusės galinio rato, gulėjo tarp kairės pusės galinio rato ir laiptelio/aikštelės, galva buvo link kelio važiuojamosios dalies. A. M. buvo su kepure ir gulėjo ant krūtinės, veidu į sniegą. A. M. buvo sąmoningas, ant veido matėsi kraujas ties nosimi ir ties lūpa dešinėje pusėje, jis sakė, kad labai skauda dešinę ranką, kadangi A. M. buvo su rūbais, nesimatė daugiau kraujo. A. M. rūbai nebuvo suplėšyti. J. A. paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Jam buvo šokas. Jis kartu su J. A. suėmė A. M. už pečių ir ištraukė iš po automobilio. Eismo įvykio metu jis nebuvo sužalotas. Kas kaltas dėl eismo įvykio jis nėra kompentetingas atsakyti, tai specialistų darbas. Atvykę medikai A. M. išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu aplink jokių asmenų nebuvo. Minėtoje šiukšliavežėje vaizdo registratoriaus nebuvo (1 t., b. l. 116-120);

iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. S. 2023 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 11 d. apie 10.08 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini), kur kelyje link (duomenys neskelbtini) kaimo, pranešėjas važiuodamas atbuline eiga automobiliu (duomenys neskelbtini) kliudė vyrą. Atvykus į įvykio vietą su GMP medikais sužalotą vyrą įkėlė į GMP automobilį, jis skundėsi nugaros ir rankų skausmais, buvo sąmoningas. Kaip paaiškėjo tai buvo A. M., alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0097 metrologinės patikros Nr. 1989053 nustatytas 0,00 promilių blaivumas. A. M. medikai išsivežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Taip pat įvykio vietoje buvo ir automobilio - šiukšliavežės (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. A., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0097 metrologinės patikros Nr. 1989053 nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Kaip paaiškino J. A. jam vairuojant šiukšliavežę ir atbuline eiga išvažinėjant iš keliuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl sniego ir slidžios kelio dangos šiukšliavežę sumėtė ir ji ratu įslydo į pakelės griovį. Bandydamas iš jo išvažiuoti atbuline eiga J. A. stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, ko pasekoje automobilio gale ant specialiai stovėti įrengto laiptelio dešinėje pusėje stovėjęs vienas iš jo kolegų - A. M., nukrito po automobiliu ir susižalojo. Taip pat kartu dirbo ir trečias vyras K. K., kuris įvykio metu stovėjo ant kairės pusės įrengto laiptelio ir matė visą įvykį bei patvirtino J. A. parodymus. Visi vyrai dirba (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 1-4);

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2023 m. gruodžio 11 d. protokole, fotolentelėse ir schemoje užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra apie 55,1 m. metrų atstumu nutolusi nuo pastato (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini)kaimo. Kelio danga yra padengta suspaustu sniegu. Link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės priekiu stovi automobilis - šiukšliavežis (duomenys neskelbtini) Ant automobilio yra užrašas (duomenys neskelbtini). Automobilis neapgadintas. Po automobiliu ties kairės pusės galiniais ratais ant sniego matome žymes, kur pasak liudytojų gulėjo žmogus. Sniege matomi automobilio padangų pėdsakai ir žmogaus tempimo žymės. Kelio dešinėse pusėje, kelkraštyje ir už jo yra automobilio padangų žymes, kurios sutampa su anksčiau minėto automobilio ratais. Kelio danga padengta sniegu, važiuojamosios kelio dalies plotis 5,8 m, skiriamosios juostos plotis 0,2 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje - 114. Vingis į kairę, 314. Ribota masė, 108. Sankryža su šalutiniu keliu. Važiuojamosios dalies paženklinimas - siaura brūkšninė linija, griovių plotis, gylis dešinėje 1 m. plotis; 0,4 m. gylis. Atvira vietovė, medžiai. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Stabdymo žymių nėra (1 t., b. l. 20-40, 41);

transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. gruodžio 11 d. protokole, (fotolentelėse) nurodyta, kad apžiūrimas krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) registruota VĮ „REGITRA“ Druskininkų padalinys, drausta Ergo draudime, galioja iki 2024 m. rugsėjo 28 d., techninės apžiūros talono numeris (duomenys neskelbtini), galioja iki 2024 m. balandžio 4 d. Krovinys - šiukšlės. Padangų protektoriaus gylis -7,5 mm. ( 1 t., b. l. 47-54);

iš 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui jo savininkui (duomenys neskelbtini), jį perduodant bendrovės įgaliotam atstovui J. A. (1 t. 1., b .l. 58, 59-66);

iš kitų objektų 2023 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešama apie įvykusį eismo įvykį, prašoma GMP pagalba. Pranešėjas J. A. (1 t., b. l. 70-72);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024 m. vasario 2 d. – 2024 m. vasario 6 d. išvadoje Nr. G396/2024 ( 01), konstatuota, kad A. M. nustatomi sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje – atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai: plaučių sumušimas, krūtinkaulio, dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų I-XII, kairiųjų I-IV šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešinio žastikaulio lūžis su nervo sužalojimu, daugybiniai dubenkaulio lūžiai su kraujo išsiliejimu į dubenį - atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to, kad šie lūžiai tiriamojo sveikatą sutrikdė ilgiau 10 dienų. Tačiau nesant galimybei iš pateiktų medicininių dokumentų įvertinti: a) nukentėjusiojo bendrą būklę gydymo eigoje, b) negalint įvertinti tolimesni plaučių sumušimo ir oro susikaupimo pleuros ertmėje gydymo, c) negalint įvertinti dubenkaulių lūžių apimties ir pobūdžio - negalima nustatyti tikslaus sužalojimų sveikatos sutrikdymo masto, nes negalima atmesti, kad tiriamojo sveikatos sutrikdymas gali būti sunkus. Tam, kad tai paneigti ar patvirtinti būtina įvertinti medicininius dokumentas: ligos istorijas (pageidautina originalus) iš ligoninių, kuriose gydėsi tiriamasis, po užduotyje nurodytos traumos. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytomis ir medicininiuose dokumentuose patikslintomis aplinkybėmis: automobilio ratais(ratu) pervažiavus tiriamąjį per liemenį, galimai 2023 m. gruodžio 11 d. (2 t. b. l. 136-137);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. pG844/2024 ( 01), konstatuota, kad A. M. nustatomi sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje, plaučių sumušimas, krūtinkaulio, dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų I-XII, kairiųjų I-V šonkaulių lūžių su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešiniojo žastikaulio lūžis su radialinio nervo sužalojimu, daugybinių dubenkaulio lūžimų: kryžkaulio kairės lateralinės masės, kairiojo klubakaulio sparno, kairiojo gaktikaulio kūno ir kairiojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžių su kraujo išsiliejimu į dubenį. Daugybiniai dubenkaulio lūžiai suardę dubens žiedo vientisumą vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 140-144);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024 m. gegužės 22 d. – 2024 m. gegužės 24 d. išvada Nr. pG 1522/2024 (01), konstatuojama, kad A. M. nustatytas dešinės rankos veiklos sutrikimas, išlikęs po keturių mėnesių gydymo, pasireiškęs: dešinės rankos funkcijų sutrikimais, tame tarpe visišku dešinės plaštakos lenkimo ir tiesimo nebuvimu, dešinės rankos pirštų nejudinimu, dėl ko tiriamasis prarado daugiau kaip 30 procentų darbingumo, todėl tai vertinama kaip sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 149-156);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024 m. birželio 26 d. – 2024 m. birželio 27 d. išvadoje Nr. pG 1970/2024 (01), konstatuojama, kad A. M. konstatuotas kairiojo raktikaulio petinio galo išnirimas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, o pavojaus jo gyvybei nesukėlė (3 t. b. l. 119-120);

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus 2024 m. vasario 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1. Kelių eismo taisyklių sauskeliuose, pažeista Kelių eismo taisyklių 127, 128 punktai; 2. Skyrimas darbui papildomai neinstruktuotą A. M. perkėlus jį į kitą darbo vietą dirbti kitą darbą, esant sužalojimo rizikai stovint ant pakopos, ypač važiuojant šiukšliavežei atbuline eiga, pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 d., jog „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas“. (duomenys neskelbtini). Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 25 a, 2 punktą, jog Instruktavimas darbo vietoje: perkėlus darbuotojus į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones naujas technologijas, pavojingas chemines medžiagas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ( papildomas) (2 t. t. b. l. 1-87).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis savo kaltę, dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. M. sveikata, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes.

J. A. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. M. parodymai, liudytojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. S. 2023 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros ir kitų objektų protokoluose užfiksuoti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. A. 2023m. gruodžio 11 d. apie 10.08 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią motorinę transporto priemonę – šiukšliavežę (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 101, 114, 127, 128 reikalavimus tuo, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiam A. M. konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje – vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; plaučių sumušimas, krūtinkaulio, dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų I-XII, kairiųjų I-V šonkaulių lūžių su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešiniojo žastikaulio lūžis su radialinio nervo sužalojimu vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; kairiojo raktikaulio petinio galo išnirimas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; daugybiniai dubenkaulio lūžimai suardę dubens žiedo vientisumą: kryžkaulio kairės lateralinės masės, kairiojo klubakaulio sparno, kairiojo gaktikaulio kūno ir kairiojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžių su kraujo išsiliejimu į dubenį - vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu; dešinės rankos veiklos sutrikimas, išlikęs po keturių mėnesių gydymo, pasireiškęs: dešinės rankos funkcijų sutrikimais, tame tarpe visišku dešinės plaštakos lenkimo ir tiesimo nebuvimu, dešinės rankos pirštų nejudinimu, dėl ko tiriamasis prarado daugiau kaip 30 procentų darbingumo. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. A., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininkės asmenybę – neteistas (3 t., b. l. 42), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 33-35), dirba (3 t. b. l. 36-41), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 125), psichikos bei priklausomybės ligų registruose neįrašytas (3 t. b. l. 45), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą siūlo skirti 45 MGL (2 250 Eur) baudą ir taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirti galutinę 30 MGL (1 500 Eur) baudą, tačiau teismas įvertinęs prokuroro siūlomos bausmės dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prokuroro siūloma bausmė kaltinamajam nors ir yra mažesnė nei apskaičiuotos bausmės vidurkis yra per didelė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į nuskalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.). Be to, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tai reškia, kad paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui – 30 MGL dydžio baudą.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. A. prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. A. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino dėl 991,58 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašydamas ją priteisti iš civilinių atsakovų – kaltinamojo J. A., (duomenys neskelbtini) ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (1 t., b. l. 84-106, 4 t., b. l. 13-22). Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu prašo nukentėjusiojo ieškinį atmesti (4 t., b. l. 5-8), kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, civilinis atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo nuomone turtinė ir neturtinė žala turi būti priteista iš draudimo bendrovės – Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl patirtų 13 602,16 Eur išlaidų už nukentėjusiojo A. M. gydymą baudžiamojoje byloje nepareiškė.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje civilinėse bylose pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kartu pažymima, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis J. A., tiek ir nukentėjusysis A. M. eismo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui buvo padaryta (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu – šiukšliaveže (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis J. A.. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus 2024 m. vasario 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1. Kelių eismo taisyklių sauskeliuose, pažeista Kelių eismo taisyklių 127, 128 punktai; 2. Skyrimas darbui papildomai neinstruktuotą A. M. perkėlus jį į kitą darbo vietą dirbti kitą darbą, esant sužalojimo rizikai stovint ant pakopos, ypač važiuojant šiukšliavežei atbuline eiga, pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 d., jog „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas“. (duomenys neskelbtini). Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 25 a, 2 punktą, jog Instruktavimas darbo vietoje: perkėlus darbuotojus į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones naujas technologijas, pavojingas chemines medžiagas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ( papildomas). Taigi, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo akte nurodytos dvi priežastys dėl kurio kilo nelaimingas atsitikimas tai KET taisyklių pažeidimai bei kad nukentėjusysis dirbo neinstruktuotas ir neišmokytas saugiai atlikti šį jam pavestą darbą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kitas darbuotojas šį darbą dirbo pirmą kartą, todėl teismo vertinimu tinkamai neinstruktavus darbuotojų, taip pat sąlygojo šio nelaimingo atsitikimo kilimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turėjo įvykio metu galiojančią įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

(1 t., b. l. 45-43).

Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

Nukentėjusiojo A. M. nurodoma patirta 991,58 Eur turtinė žala grindžiama pateiktais įrodymais, jas sudaro gydymo ir vykimo į gydymo įstaigas išlaidos (1 t., b. l. 92, 93, 97, 102, 106, 4 t., b. l. 15-22), teismui jos abejonių nekelia, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra tenkinama visiškai, ją priteisiant iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019).

Analizuojant naujausią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nustatyta, kad byloje Nr. 2K-252-697/2020 dėl sunkaus sveiktos sutrikdymo eismo įvykio metu, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur dydžio suma. Kituose teismų sprendimuose su eismo įvykio liekamosiomis pasekmėmis, kaip antai byloje Nr. 2K-70-458/2020, kurioje neturtinė žala siekia 40 000 eurų, nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nebegali vaikščioti, byloje nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021, kurioje nukentėjusiajai priteista 30 000 Eur neturtinės žalos, ji patyrė ne tik sužalojimus, dėl kurių teko patirti operaciją, sutrumpėjo viena koja ir kt., bet ir atsirado protarpinis atminties netekimas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kurioje be fizinių kančių ir prarasto darbingumo, nukentėjo psichinė sveikata, nukentėjusioji negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, sutriko atmintis (po įvykio neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nutrūko santykiai su vyru, liko nebaigtos studijos ir kt. Kiekvienoje aptartoje byloje eismo įvykio pasekmės nėra lygiavertės, tačiau jos vertintinos nagrinėjamos bylos kontekste.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. M., teismas atsižvelgia ne tik į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus ir sveikatos masto sutrikdymo laipsnį (2 t., b. l. 136-137, 140-144, 149-156, 3 t., b. l. 119-120), bet ir į visus baudžiamojoje byloje esančius nukentėjusiojo sveikatos būklę pagrindžiančius duomenis. Po šio įvykio nukentėjusiajam nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2025 m. balandžio 21 d. nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis (2 t., b. l. 93-96, 97-99, 100-102, 103-104, 105). Jam konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio peties nugariniame paviršiuje; plaučių sumušimas, krūtinkaulio, dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų I-XII, kairiųjų I-V šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešiniojo žastikaulio lūžis su radialinio nervo sužalojimu; kairiojo raktikaulio petinio galo išnirimas; daugybiniai dubenkaulio lūžimai suardę dubens žiedo vientisumą, kryžkaulio kairės lateralinės masės, kairiojo klubakaulio sparno, kairiojo gaktikaulio kūno ir kairiojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžių su kraujo išsiliejimu į dubenį; dešinės rankos veiklos sutrikimas, išlikęs po keturių mėnesių gydymo, pasireiškęs dešinės rankos funkcijų sutrikimais, visišku dešinės plaštakos lenkimo ir tiesimo nebuvimu, dešinės rankos pirštų nejudinimu, dėl ko nukentėjusysis prarado daugiau kaip 30 procentų darbingumo.

Nustatant A. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į šios dienos ekonominius pragyvenimo lygio pokyčius, t. y. į Lietuvos metinę 20 procentų infliaciją, bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.

Taigi, teismas įvertinęs aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, bei nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam priteistina 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patirtus sužalojimus, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateiktų dokumentų, matyti, kad nukentėjusysis faktiškai turėjo 1 000,00 Eur procesinių išlaidų. Teismo vertinimu šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo maksimalūs dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 1 000,00 Eur turėtos išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

J. A. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 75-78). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vietos policijos Body kameros vaizdo įrašas, saugomas prie bylos medžiagos (paketas Nr. 1), paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500,00) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti J. A., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du mėnesius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant baudą nurodyti įmokos kodą 6801, mokant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6610.

Įspėti J. A., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam A. M. 991,58 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 58 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam A. M. 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo A. M. turėtas 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) advokatės atstovavimo išlaidas ir jas priteisti iš J. A..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vietos policijos Body kameros vaizdo įrašą, saugomą prie bylos medžiagos (paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.