Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Žibo, Raimondo Buzelio ir Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantui (atsakovui) A. B. ir jo atstovei advokatei E. D., ieškovei D. B. ir jos atstovei advokatei V. R.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-802/2018 pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo bei atsakovo A. B. patikslintą priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys (kreditoriai) Luminor Bank AB, Bigbank AS filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

32.7. Atsakovo ir ieškovės sudaryta 2012 m. rugpjūčio 30 d. panaudos sutartis yra niekinė. Būtent tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl naikinti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

32.8. Dėl ūkininko ūkio. Teismas nustatė ir pats atsakovas pripažįsta, kad ūkininko ūkis (pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas 2012 m. liepos 5 d., šalims gyvenant santuokoje. Todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

34. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

35. Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, priteisto iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, dėl prievolės kreditoriui ir santuokinio turto padalijimo.

Dėl santuokos iširimo priežasčių ir vieno sutuoktinio kaltės.

37. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

38. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

39. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovo kaltę grindė atsakovo smurtavimu, nepagarba, paramos šeimai nebuvimu ir pan.. Savo nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų J. L., D. D., T. P., V. M. J. parodymais, rašytiniais įrodymais apie ieškovės patirtą rankos traumą, jai diagnozuotą vegetacinės nervų sistemos sutrikimą (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 6 priedas), prie bylos prijungtų ikiteisminių tyrimų medžiaga (e. bylos 3 tomas b.l. 176-177, 179, 180-183).

40. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė jos santuokinių pareigų nevykdymu, nelojaliu, nepagarbiu elgesiu jo atžvilgiu, melagingos informacijos apie jį ir jo vaikus skleidimu ir pan. Savo nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų J. G., G. R., D. B. parodymais.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2015 m. birželio 15 d. (ieškovei išsikrausčius iš šeimos būsto, t.y. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl reikšmingi ir svarbūs, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, yra tik tie faktai, kurie įvyko iki faktinio santuokos iširimo. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nustatęs, kad ieškovė šeimoje nuolat kentė atsakovo jos atžvilgiu naudojamą psichologinį bei fizinį smurtą, užgauliojimus, žeminimą ir necenzūrinius kreipinius į ją, kuriuos girdėdavo kiti asmenys. O atsakovas savo paties nurodytų faktinių aplinkybių dėl ieškovės kaltės neįrodė, kadangi nei vienas jo liudytojas nieko negalėjo papasakoti iš šeimos gyvenimo faktinių aplinkybių šalims dar gyvenant kartu.

42. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, nurodytos nutarties 41 punkte, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jų nekartoja.

44. Vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo nustatant atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

45. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ištirtų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

46. Apeliantas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje, alkoholio vartojimo, o apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė visą laiką dirbo pagal darbo sutartį darbovietėje Kaune (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pilnu etatu, neatskleidžia jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima ieškovės elgesį vertinti kaip sutuoktinės santuokinių pareigų nevykdymu.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

47. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir joje nurodyta praktika).

48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą patenkino ir priteisė iš atsakovo 2 000 Eur. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (santuokoje pragyveno 3,5 metus), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma pripažintina pagrįsta. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, nors jose ir buvo priteisti šiek tiek mažesni neturtinės žalos dydžiai (5 000 Lt pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; kt.), nes nustatyti žalos dydį yra teismo diskrecijoje.

49. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantui neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų: santuoką nutraukti dėl ieškovės D. B. kaltės bei priteisti atsakovui iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

50. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su nekilnojamojo turto padalijimo būdu, teigdamas, kad teismas priteisdamas jam visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūra, o ieškovei iš atsakovo 27012,65 Eur kompensaciją, neatsižvelgė į tai, jog atsakovui buvo palikta asmeniškai grąžinti bankui 25470 Eur paskolą, o tuo pačiu ir palūkanas, kurios per 15 metų ženkliai padidins bendrą grąžintiną sumą, todėl nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo, neatsižvelgė, kad nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei sutuoktiniai sumokėjo 2011-09-14 jį įsigydami.

51. CK 3. 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

52. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015;2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

53. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas negali būti dalijamas natūra, nes toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, yra neprotingas, nes ženkliai mažina turto vertę, ir yra nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą.

54. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta 2017 12 29 teismo nutartimi paskirta ekspertizė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės nustatymo (e. bylos 6 tomas b.l. 174-177). Iš atliktos Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir 0, 1877 ha ploto žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatai – 22 100 Eur rinkos vertės; 1, 4700 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė- 4 940 Eur; 3,3800 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė- 11 100 Eur; 0, 8400 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė-1450 Eur; 2,3200ha ploto – 9 840 Eur; 1,0000 ha ploto – 3 760 Eur, o viso nekilnojamojo turto komplekso: namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), su paminėtų 5 žemės ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, parduodant turtą kaip vieną turtinį vienetą yra 62 200 Eur ( e. bylos 7 tomas b.l. 3-74, 75-85, 86-128). Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta Nekilnojamojo turto ekspertizės akto išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), todėl pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija ekspertizės akte nurodytų išvadų.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad ginčo nekilnojamasis turtas – sodyba su žemės sklypais didžiausia vertę turi kaip vienas turtinis kompleksas (eksperto išvada), ieškovė jau nuo 2015 m. sodyboje negyvena, ginčo turtu naudojasi vienas atsakovas, jis toliau ūkininkauja, gauna išmokas už deklaruotą žemę, yra įregistravęs ūkininko ūkį, suinteresuotas jį išsaugoti. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai itin konfliktiški, dėl ieškovės atžvilgiu naudoto psichinio bei fizinio smurto, ne vieną kartą pradėtų ikiteisminių tyrimų, šalys gyventi vienoje sodyboje negali. Apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija dėl turto padalijimo natūra, reikalaujant atsakovui priteisti 3/5 dalis, o ieškovei 2/5 dalis nekilnojamojo turto ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal priešieškinyje siūlomą tvarką, t.y. jam paskiriant visą pirmą aukštą, o ieškovei - pastogės patalpas, teisėjų kolegijos vertinimu, esmingai pažeistų ieškovės teisėtus interesus.

56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik apelianto apeliaciniame skunde nurodomas tas pačias aplinkybes, bet ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad nekilnojamojo turto dabartinė rinkos vertė - 62 200 Eur, o šalių pripažintais faktais skola kreditoriui apie 27000 Eur, todėl ½ turto dalies vertė yra 17 600 Eur (62200 Eur – 27000 Eur / 2). Apeliantas neginčija ir bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 135000 Lt/39 098,70 Eur asmeninių lėšų ginčo nekilnojamam turtui įsigyti, todėl iš atsakovo jai priteisina pusė šios sumos, t. y. 19 549,35 Eur (67 500 Lt) kompensacija (CK 3.98 str. 2 d.). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pervedė 70 000 Lt/20273,40 Eur asmeninių lėšų šalių sudarytos kredito sutarties paskolos dengimui, todėl iš ieškovės jam priteisina pusė šios sumos, t. y. 10136,70 Eur (35 000 Lt) kompensacija (CK 3.98 str. 2 d.). Atlikus tarpusavio prievolių įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistinas kompensacijų skirtumas – 9 412,65 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog už nekilnojamąjį turtą ieškovei iš atsakovo priteista 27 012,65 Eur kompensacija per didelė.

57. Nors apeliantas teigia, kad sumokėti kompensaciją ieškovei yra jam per sunki našta, tačiau pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar išdėstymo (CPK 283 str.), todėl šis klausimas negali būti keliamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovui atitenka ginčo turtas natūra, kuriuo jis galės disponuoti savo nuožiūra. Abi šalys prievolės bankui modifikuoti neprašė, tos pačios pozicijos laikėsi ir šalių kreditorius, todėl prievolės pobūdis nekeičiamas, terminas banko paskolai grąžinti yra iki 2030-08-31) (e. bylos 1 tomas b.l. 51-62, 63-66). Nors atsakovas teigia, kad neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovei priteistinos kompensacijos, tačiau neginčija, kad ją galėtų išmokėti per tam tikrą laikotarpį. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad turi kitą gyvenamąją vietą, todėl kito būsto įsigijimo poreikio nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, kuo įsitikinta ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje (CPK 185 str.). Atsakovas ūkininkauja ir gauna pajamas, turi kito likvidaus kilnojamojo turto, kuris atiteko atsakovui, todėl byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visuma teisėjui kolegijai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas yra pajėgus kompensuoti ieškovei priteistiną santuokinio turto dalį pinigais ir skundžiamu teismo sprendimu nustatytas santuokinio turto padalijimo būdas nepažeidžia proporcingumo principo ir neprieštarauja abiejų šalių interesams (CPK 185 str.). Dėl kito turto padalijimo apeliantas jokių pagrįstų argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui, motyvams bei išvadoms ir jų nekartoja.

Dėl negaliojančio sandorio

58. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino niekine 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių sudarytą panaudos sutartį dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini): ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos. Niekinio sandorio pasekmių, nesant reikalingumo, netaikė.

59. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su šia sprendimo dalimi, teigdamas, kad teismas neatsižvelgė, jog sutartis buvo sudaryta vidiniams bendraturčių santykiams nustatyti ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 metų gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, nes nesutampa nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas. 2012-08-30 panaudos sutartis buvo sudaryta abiejų bendraturčių sutikimu tarpusavyje, o ne prieš trečiuosius asmenis. Bendrosios jungtinės nuosavybės esmė ta, kad toks turtas yra abiejų sutuoktinių valdomas bendrai, tarp sutuoktinių nebuvo sutarties dėl konkretaus turto pasidalijimo (CK 4.73 str. 1 d.). Todėl tarp šalių sudaryta 2012 m. rugpjūčio 30 d. panaudos sutartis pagrįstai pripažinta niekinė (CK 1.80 str. 1 d.)

Dėl prievolių kreditoriui

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskola buvo paimta santuokos metu nekilnojamojo turto pirkimui, todėl po santuokos nutraukimo šalių turimą prievolę pagal 2011-09-21 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Luminor bank, AB paliko solidarią, o atsižvelgdamas į tai, kad visas turtas padalijamas jį paliekant atsakovui, sprendimu nustatė, kad visas įmokas bankui mokės atsakovas, o ieškovė išliks solidariai atsakinga iki atsakovas įvykdys solidarią prievolę kreditoriui, arba jei kreditoriaus sutikimu solidari ieškovės atsakomybė pasibaigs šalių sutarimu.

61. Atsakovas apeliaciniu skundu su tokia teismo nustatyta mokėjimo tvarka nesutinka ir prašo prievolę kreditoriui AB DnB NORD bankui (dabar Luminor bank, AB) pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutartį Nr. K-4800-2011-42 palikti solidarią, tačiau nustatyti mokėjimo tvarką - įpareigojant šalis lygiomis dalimis mokėti kasmėnesines įmokas bankui.

62. Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

63. Nagrinėjamu atveju už kredito pagal Kreditavimo sutartį grąžinimą bankui abu sutuoktiniai atsako solidariai, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo, nes minėtas ginčo nekilnojamasis turtas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors ginčo nekilnojamasis turtas natūra nutraukus santuoką atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei - piniginė kompensacija, tačiau skundžiamame teismo sprendime nustatyta atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, pagal kurią nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės atsakovas A. B. nepagrįsta, nes prievolę vykdyti turi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis nesant jų tarpusavio kitokio susitarimo. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad įmokas bankui turi mokėti abu solidarūs skolininkai po lygiai (CK 6.5 str.). Tačiau pažymėtina ir tai, kad tokios tvarkos tarp solidarių skolininkų nustatymas kreditoriui nesukels jokių teisinių padarinių, nes remiantis CK 6.6 str. 4 d., esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį.

64. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl detaliau nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik patikslintina rezoliucinė sprendimo dalis, kuria nustatyta atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, nurodant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės D. B. ir A. B. lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str. 1 d.).

67. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 6, 86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 96 str.). Taip pat į valstybės biudžetą iš apelianto priteistinas 480 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Marijampolės apylinkės teismo 2018-05-15 nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria lieka solidaria prievole pagal 2011-09-21 šalių su kreditoriumi AB DnB NORD banku (dabar Luminor bank, AB) sudaryta kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, pakeisti, nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis.

Priteisti valstybei iš apelianto A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6, 86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 480 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.