Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo bei atsakovo A. B. patikslintą priešieškinį ieškovei D. B., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys (kreditoriai) Luminor Bank AB, Bigbank AS filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, D. B., teismo posėdžio metu palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašo jį tenkinti, o priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti. Paaiškina, kad vestuvių dieną atsakovas prisipažino, kad gulėjo ligoninėje su sunkia psichinės ligos forma. Sekančią dieną ji buvo sumušta. Butas buvo parduotas, paimta paskola, todėl ji jau neturėjo išeities. Pirmas bendro gyvenimo dienos rytas prasidėjo nuo konflikto. Kai atsakovas būdavo girtas, tada smurtaudavo. Pateikė apie tai rašytinius įrodymus. Būdamas blaivas tik grasindavo užmušti, stumdydavo, veikdavo ją psichologiškai. Tą darydavo per kitus žmones, ji negalėjo išeiti ir išsinuomoti kito būsto, nes jis, sužinojęs, susiekdavo su būsimais nuomotojais ir grasindavo. Yra kvietęs spec. tarnybas neva dėl jos elgesio, tačiau iškvietimas buvo melagingas, jam teko mokėti baudą. Pats yra prisipažinęs, kad mušė pirmą žmoną, kai ši buvo nėščia, dėl ko dabar jo dukra Odeta su juo nebendrauja. Mušė ir kitas dvi žmonas. Susipažino jie 2011 metais per Velykas, susituokė rugsėjo mėnesį. Teigia, kad ji vestuvių nenorėjo, bet jis viską labai skubino. Galvojo, kad gyvens kaime ir dirbs, augins gyvūnus. Jau draugaujant buvo kai kurių signalų. Ji turėjo apmokėti aibę atsakovo skolų, mokėti už bendrą kelionę į Paryžių, šunų parodą, į kurią pakvietė drauge vykti jis. Per tą laiką kartu su juo ji gyvendavo tik savaitgaliais, dirbdavo jo ūkyje, Radviliškio rajone. Nusprendus gyventi drauge, ji pardavė savo butą už 140 000 Lt, iš kurių investavo į bendrą turtą 130 000 Lt, nes10 000 Lt grąžino savo turėtus įsipareigojimus. Maždaug po 2 metų atsakovas pardavė jo mamos sodybą už 50 000 Lt. Dovanojimo sandoris atsakovo mamos atsakovui 100 000 Lt suklastotas, ji tiek pinigų neturėjo. Dovanojo tik 50 000 Lt. Atsakovas tuokart dėl šios sutarties sumos paaiškino, kad taip gali būti reikalinga dėl verslo. Paskolos dengimui panaudojo tik 50 000 Lt. Iš atsakovo motinos sesers paveldėto buto, jo motina realiai gavo tik 20 000 Lt, nes ji su kita seserimi pasidalijo. Tiek ir pervedė, o ne 36 000 Lt. Atsakovas gerdavo dažnai, netgi savaitėmis. Iki 2011 metų naujų metų dar gėrė mažiau, paskui pradėjo išgėrinėti dažnai. Gerti jis negali dėl turimos ligos - diabeto, išgėrus jam būdavo priepuoliai, tekdavo kviesti greitąją ir gaivinti, kad nenumirtų, kol atvažiuos. Yra įrodymai, apie tai, kad atsakovas naudojo smurtą prieš seną moterį, pas kurią Šiaulių rajone jis nuvyko nusipirkti ožkų. Paskutinis lašas jai buvo, kai ji sužinojo, kad jis šniukštinėjo ir darė viską, kad ji neišeitų. Todėl radusi tą sodybą, kurioje gyvena, ji tiesiog likosi ten ir viskas. Svajojo tiesiog ramiai išsimiegoti. Gyvulius (paukščius, ožkas) paėmė tuos, kurie neregistruoti ūkyje. Pasiėmė kai kuriuos baldus, kurie buvo būtiniausi jai. Dėl jų ginčo nėra. Nurodo, kad daug turto tiesiog pamiršo įrašyti, pvz., brangią konservavimo įrangą, tačiau palieka juos atsakovui. Pasekmes prašo taikyti nuo ieškinio pateikimo dienos. 2015-06-04 atsakovas buvo neblaivus, agresyvus, kilo konfliktas, atsakovas šaukė. Ji sutiktų parduoti nekilnojamąjį turtą, gražinti paskolą, o kas lieka pasidalinti. Namas pritaikytas gyventi tik vienai šeimai. Antrame aukšte yra mansarda, palėpės, o ne gyvenamos patalpos. Yra padarytas tualetas su vonia ir du kambariai, juose šildymas. Atskiras į ėjimas negalimas, katilinė viena. Kartu gyvenant jie gyveno pirmame aukšte. Nuo jo pabėgusi ten miegodavo, užsirėmusi balkiu duris. Turto įsigijimui ji taip pat panaudojo 5000 Lt asmeninių lėšų sumokėdama avansą, kurias turėjo iš senų laikų už parduotą po tėvo mirties paveldėtą sodybą. Automobilis, priekaba ir traktorius pirkti iš bendrų lėšų. Jei tai būtų mamos turtas, būtų iškart jos vardu ir užregistruota. Jie vertėsi įvairia veikla, ji dirbo, tvarkė kapus pagal jų abiejų patentus, augino gyvulius. Tačiau kokios buvo jų šeimos pajamos, ji nežino, visi pinigai buvo pas atsakovą ir jo mamą, netgi jos pačios gaunamas atlygis, už kurio kiekvieną išleistą centą ieškovė turėjo atsiskaityti atsakovui. Paaiškina, kad terorizavo ją jau ir išėjusią gyventi atskirai. Ūkininko ūkis turėjo būti registruojamas tik vieno vardu, atsakovas įgijo pažymėjimą, todėl buvo registruotas jo vardu. Turėjo ir žemių panaudos sutartis surašyti, nes nebūtų gavę išmokų. Investicinio draudimo sutartis buvo sudaryta imant paskolą. Atsakovo drausti nebuvo galima, todėl apdraudė ją. Sutartis sudaryta banko naudai.

Trečiasis asmuo Bigbank, AS filialas atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti 2017-05-26. Į teismo posėdžius neatvyko, apie juos buvo informuotas tinkamai.

Prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, trečiųjų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys bei patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio aplinkybėmis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2011 m. rugsėjo 10 d. Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.173 (santuokos liudijimo originalas, esantis popierinėje bylos kopijoje, t. 3, b. l. 121). Šalių pripažintais faktais sutuoktiniai kartu nustojo gyventi 2015-06-04, kai ieškovė išėjo iš bendrų namų ir nuo 2015-06-15, kai ieškovė pasiėmė kai kuriuos daiktus, visiškai nustojo bendrauti, ieškovė daugiau negrįžo. Šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423,18 priedo 6-32 lapai; 21 priedas). Šalys, pagal tarp jų ir trečiojo asmens Luminor bank sudarytą paskolos sutartį Nr. K-4800-2011-42, gavo 57924 Eur kreditą, kuris buvo panaudotas nekilnojamam turtui įsigyti (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 16 priedas). Sudarydami šią kredito sutartį sutuoktiniai taip pat privalėjo sudaryti draudimo sutartį, pagal kurią mokėjo draudimo įmokas už ją apdraustą ieškovę D. B.. Draudikas pagal 2012-02-02 investicinio gyvybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)) – Ergo Life SE (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 13 priedas). Nekilnojamojo turto vertė – 62 200 Eur. Vertė nustatyta teismo eksperto. Ginčo dėl šios, eksperto nustatytos, vertės nekilo. Nekilnojamam turtui įsigyti (paskolai gražinti) buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos – 135 000 Lt (atitinkamai 39098,70 Eur, arba 39 procentai visos nekilnojamojo turto vertės), taip pat dalis paskolos bankui buvo gražinta iš asmeninių atsakovo lėšų (jam dovanotų mamos E. B.) – 70 000 Lt (atitinkamai 20273 Eur, arba 20 procentų visos nekilnojamojo turto vertės). Atsakovas argumentų, kad įsigytas turtas dar buvo iš esmės pagerintas jo asmeninėmis lėšomis (ar kad iš viso buvo iš esmės pagerintas jį įsigijus), neįrodė. Ginčo dėl kilnojamojo turto ir turtinių teisių įkainojimo tarp šalių nekilo. Santuokos metu buvo įsteigtas ūkininko ūkis. Jo vertė , dėl kurios ginčo nėra - 6163 Eur. Šio ūkio vystymo procese, registruojant ekologinį ūkininkavimą, sutuoktiniai sudarė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų panaudos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė D. B., suteikia atsakovui A. B. panaudos teisę į ½ dalies žemės sklypų: u/n (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-09-13 pateikto atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-5965, 3 priedas).

Dėl santuokos iširimo ir kaltės

Abi bylos šalys teismui nurodė ir patvirtino, kad kartu kaip šeima jie negyvena nuo 2015 metų birželio mėnesio vidurio, kai ieškovė ne tik išėjo iš bendrų namų, bet ir pasiėmė kai kuriuos daiktus ir pas atsakovą daugiau negrįžo. Šeima visiškai iširusi ir nebėra jokios galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius. Ieškovė kategoriškai nesutiko, kad sutuoktinius būtų bandoma sutaikyti. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas teisme užtruko, tačiau faktinė situacija nekito – šalys gyvena atskirai, atskirai veda namų ūkius. Tokiu būdu termino susitaikymui nustatymas nieko nepakeistų, kadangi šalys jau gyvena atskirai ir per šį laiką nesant kliūčių taikymuisi to nepadarė. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, mano kad santuoka iširusi ir atkurti santuokinius ryšius yra nebeįmanoma. Nustačius, kad santuokos išsaugoti nebėra galimybės, ji nutrauktina.

Abi šalys įrodinėjo viena kitos kaltę. Ieškovė nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškė jo nuolatiniu girtavimu, dėl kurio atsakovas tapdavo ypatingai agresyvus, psichologinio ir fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, grasinimo susidorojimu svetimiems asmenims, pas kuriuos ieškovė bandė išsinuomoti gyvenamąjį ir būstą ir pabėgti nuo atsakovo, atsakovo elgesys kėlė pavojų ieškovės sveikatai. Ieškovės liudytojų J. L. (ieškovės sesuo; 2017-06-28 posėdžio garso įrašo 13:09:40 - 14:05:20 minutės), D. D. (šalių kaimynė; 2017-06-28 posėdžio garso įrašo 14:05:21 - 14:41:41 minutės), T. P. (ieškovės sūnus; 2017-06-28 posėdžio garso įrašo 14:54:41 - 15:27:09 minutės), Vitos M. J. (ieškovės ilgametė draugė; 2017-06-28 posėdžio garso įrašo 15:27:10 - 15:48:04 minutės), parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti (nes parodymai nuoseklūs, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys), buvo nustatyta, kad ieškovė šeimoje nuolat kentė atsakovo jos atžvilgiu naudojamą psichologinį bei fizinį smurtą, užgauliojimus, žeminimą ir necenzūrinius kreipinius į ją, kuriuos girdėdavo kiti asmenys. Nors atsakovo atžvilgiu nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų atsakovo baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau teismas sprendžia, kad toks atsakovo elgesys ieškovės visiškai įrodytas ieškovės paaiškinimais, juos patvirtinančiais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais apie ieškovės patirtą rankos traumą, jai diagnozuotą vegetacinės nervų sistemos sutrikimą (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 6 priedas), prie bylos prijungtų ikiteisminių tyrimų medžiaga, kuriose yra ir atsakovo motinos parodymai apie tai, kad atsakovas vijosi nuo jo bėgančią sutuoktinę ir durų išlaužimą, kuriuos ji patvirtina mačiusi; atsakovės sesers identiški šioje byloje duoti parodymai apie atsakovo smurtavimą jos pačios atžvilgiu, atsakovo elgesį sutuoktinės atžvilgiu (el. civ. bylos Nr. e2-13-802/2018, popierinės kopijos t. 2, b. l. 27 esantis vokas su baudžiamosiomis bylomis: Nr. 64-1-01409-13 ir Nr. 01-1-08949-16). Pažymėtina, kad išdaužto stiklo duryse į dušo patalpas, taip pat į kambario 1-8 patalpas, faktas užfiksuotas ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę byloje atlikusio teismo eksperto fotonuotraukose (74, 75 ekspertizės akto lapas). Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šių (policijos ir teismo) ieškovės sesers atliktų apklausų yra praėję trys metai, tačiau liudytojos J. L. parodymai analogiški. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad įvykis iš tiesų įvykęs, ne išgalvotas, susietas su patirtais nemaloniais išgyvenimais, todėl ilgam įstrigęs atmintyje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys liudytojos D. D. teismui duotus parodymus apie atsakovo smurtavimą ieškovės atžvilgiu, dėl kurio ieškovė buvo priversta bėgti iš namų, nakvynės ne kartą prašytis pas kaimynę. Atsakovui pareiškus įtarimus, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, atsakovas pripažino, kad konfliktai tarp šalių būdavo, juos išprovokuodavo atsakovo pavydas. Smurtą parodymuose neigė. Pripažino, kad ieškovė su seserimi miegojo palapinėje, bet tai darė savo pačių noru. Atsakovas, apklausiamas policijos pareigūno, taip pat pripažįsta vartojantis alkoholį (baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-01409-13 esantis 2013-10-01 Įtariamojo apklausos protokolas, b. l. 64-65; baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08949-16 esantis 2016-03-09 Liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolas b. l. 54-56; civ. bylos popierinė kopija, 2 t., b. l. 27). Teismas nustatė, kad ieškovei ne kartą yra tekę bėgti iš namų, nakvoti palapinėje, prašytis nakvynės pas kaimynus ir pan. Kad būtų saugiau, užlipusi į kambarį, esantį palėpėje, ji užsiremdavo mediniu rąstu duris. Šią aplinkybę byloje apklausiama liudytoja patvirtino ir drauge su šalimis gyvenusi atsakovo motina, E. B.. Atsakovas nevengė išgerti alkoholinių gėrimų, o išgėręs tapdavo agresyvus. Savo agresyvumą nevengdavo demonstruoti ne tik ieškovės, tačiau ir kitų, svetimų žmonių atžvilgiu. Namuose būdavo nuolatiniai šauksmai ir riksmai, rietenos, ieškovė gyveno nuolatinėje baimėje ir įtampoje.

Atsakovas ieškovės kaltę grindė tuo, kad ieškovė gyveno su juo tik tikėdamasi, kad dėl atsakovo silpnos sveikatos jis greitai numirs, be to, tik po trijų metų ji galėjo pretenduoti į bendrą turtą. Atsakovo teigimu, tai ieškovė išprovokuodavo konfliktus, naudodavo psichologinį smurtą atsakovo atžvilgiu, kuris peraugdavo ir į fizinį. Kviesdama policiją, ji turėjo tikslą atsakovą išvyti iš bendrų namų ir pasiimti visą turtą sau. Todėl jo nuomone santuoka iširo dėl ieškovės nenoro gyventi normalų šeimyninį gyvenimą, jos santuokinių pareigų nevykdymo, kuris pasireiškė žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu elgesiu jo atžvilgiu, melagingos informacijos apie jį ir jo vaikus skleidimu. Savo nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų: J. G. parodymais, kuris atsakovą apibūdino, kaip gerą žmogų, tikrai girtą jo akyse buvusį tik vieną kartą, dėl kitų kartų nežino. Sykį yra matęs šalių barnį, smurto nėra matęs niekada. Bendruose poros renginiuose jis nėra dalyvavęs, kas tvarkė ūkio buhalteriją nežino (atsakovo draugas, kaimynas gyvenantis 12 km atstumu, atsakovą pažįstantis 3-4 metus, maždaug nuo 16 metų; 2017-09-19 posėdžio garso įrašo 9:56:19 - 10:13:16 minutės); liudytojos G. R. parodymais, kuri parodė, kad ieškovė neatsiklausus susivežė savo ūkį – ožkas, vištas ir žąsis pas jas į namus. Pasakojo joms, kad jos vyras buvo blogas, ją skriaudė. Ieškovė gerdavo vyną kas vakarą, šeimininkė buvo prasta, nors aferistu ieškovė vadino A. ir ją pačią su sese, ji pati buvo aferistė. Tarp jų buvo konfliktas, nes ji liudytoją su sese apkaltino pakėlus kainą už sutartą parduoti sodybą, o iš tikrųjų, tai ieškovė joms nesumokėjo visos pinigų sumos, tačiau sandoryje to neužfiksavo. Joms neatidavė 350 Eur ir visų vištų, kurias buvo pažadėjusi joms per pusę duoti. Apie bendrą šalių gyvenimą nieko paaiškinti negalėjo, nes nieko nežino. Liudytojos nuomone ieškovė turėjo pragyventi su atsakovu tris metus, kad gautų turto, tik dėl to su juo ir gyveno,- taip buvo rusų laikais (atsakovė apsigyveno jos ir sesers D. B. namuose, pabėgusi nuo atsakovo iš savo namų; su atsakovu susipažino parašiusi jam laišką ir sykį pas jį su sese nuvykusi; 2017-09-19 posėdžio garso įrašo 11:23:38 - 11:34:07 minutės); liudytojos D. B. parodymais, kuri negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, buvusių tarp šalių santuokos metu, tačiau jos nuomone ieškovė laukė atsakovo mirties ir dėl to neskubėjo skirtis oficialiai. Mano, kad ji laukė kažkokios, ar 3 tai metų, galimai santuokos sukakties, apie kurią, liudytojos teigimu, pati jai aiškino. Atsakovą matė girtą, kai netyčia ji sutiko dirbantį Kaune, tačiau jis buvo ramus, net labai geras (atsakovė apsigyveno jos ir sesers G. R. namuose, pabėgusi nuo atsakovo iš savo namų; su atsakovu susipažino sykį pas jį su sese nuvykusi; 2017-09-19 posėdžio garso įrašo 11:42:19 - 12:13:58 minutės); liudytojos E. B. parodymais, kuri parodė, kad ji nematydavo, kad tarp šalių būtų karšta meilė, jei ieškovė grįždavo nuotaikoje, būdavo gerai. Praėjus dviem trims metams pradėjo kalbėti apie skyrybas. Kartais D. neįspėdavusi iš anksto negrįždavo, todėl ji net naktimis turėdavo eiti pasišerti gyvulius. Paskutinius du metus, liudytojos teigimu, ieškovė tiesiog pradėjo cypti, šaukti kad nieko nedarys. Liudytoja dovanojo pinigų sūnui, kad atsakovas sumokėtų skolą už namą, o paskui pardavė mirusios sesers butą ir gautą sumą taip pat pervedė į banką paskolai padengti. Jos santykiai su sūnumi geri, jos nėra nuskriaudęs. Tarp šalių muštynių nėra buvę, bet ieškovė yra jai grasinusi, kad jos sūnų užmuš, yra ne kartą užsimojusi ir su geleže, ir su raktu, atsakovo atžvilgiu. Jos sūnus ieškovės nemušė, ji buvo ir viską matė. Nėra mušęs ir kitų žmonų. Yra mačiusi, kaip atsakovas tikrino ieškovės, grįžusios iš darbo girtumą, tąsyk ji buvo girta. Ieškovė nenorėdavo, kad atsakovas užliptų pas ją, rėkdavo, kad jis nebandytų lipti į antrą aukštą. Užsidarydavo marti rąstu duris. Sūnus namuose keitė radiatorius, iškasė tvenkinį, darė lieptą, antrame aukšte pastatė vonią, statė naują malkinę, paukštidę, nes senus nugriovė. Ji pati nieko nėra pirkusi, tik davusi sūnui savo pensijos pinigus, kuriuos gaudavo. Važiavo kartu su sūnumi, kai važiavo traktorių su priekaba pirkti, mašiną pirko ir remontui detales. Juo pirko ir iš jos pinigų, ir turėjo dar aukso likusio po vyro mirties ir palikimo, taip pat iš atsakovo uždirbtų tvarkant kapus, teigia, kad ieškovė pinigų neturėjo, jos atlyginimas buvo mažas. Nurodo, kad nors ji turėjo daug pinigų, nenorėjo jų duoti šalims ir pirkti sodybos savo vardu, lai je ima paskolą. Patvirtina, kad paskolos grąžinimą ieškovė mokėjo iš savo pinigų (atsakovo motina; 2017-09-19 posėdžio garso įrašo 13:40:49 - 15:23:07 minutės). Kadangi liudytoja E. B. yra atsakovo mama, gyvenanti drauge su juo ir nuo jo yra priklausoma, nesant kitų įrodymų byloje, kurie patvirtintų šios liudytojos duotus parodymus (išskyrus tuos faktus, kurių nustatymui byloje pakako rašytinių įrodymų), įvertinus liudytojos turimą suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas sprendžia, kad šių parodymų atsakovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms nustatyti nepakanka. Liudytojas A. S. pripažinęs, kad į posėdį atvyko neblaivus, apklaustas nebuvo. Į kitus posėdžius jis neatvyko, atsakovas jo apklausti neprašė. Teismas sprendžia, kad atsakovas savo paties nurodytų faktinių aplinkybių dėl ieškovės kaltės neįrodė, kadangi nei vienas jo liudytojas nieko negalėjo papasakoti iš šeimos gyvenimo faktinių aplinkybių šalims dar gyvenant kartu. Liudytojos G. R. ir D. B., kurių santykiai su ieškove – priešiški dėl tarpusavio nesutarimų, iš esmės pasakojo apie jų ir nuo Atsakovo pabėgusios ieškovės nesutarimus, kurie nustatant šalių kaltę nieko nei patvirtinti, nei paneigti negali. Aplinkybė, kad ieškovė, liudytojų teigimu, dažnai vakarais vartojo alkoholį, kaltės patvirtinti negali, nes toks ieškovės elgesys gali reikšti ir patirtą emocinį stresą, kurio padarinių pašalinimui ieškovė rinkosi galbūt ne visai tinkamą būdą gerti alkoholį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors tiesiogiai byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad ieškovė tik pirmus mėnesius turėjo intymių santykių su atsakovu, o vėliau ne, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovo nuolatinio alkoholio, psichologinio smurto vartojimo, o ir fizinio smurto nevengimo, barnių, patyčių ir žeminimo (t. y. pastoviai patiriamo emocinio streso), ieškovei siekiant apsaugoti savo gyvybę ir ramybę, esant būtinybei užsiremti rąstu duris, atsakovo reikalavimas intymumo ir ieškovės artumo galėtų būti vertinamas kaip lytinė prievarta, o ne sutuoktinės pareigų nevykdymu, dėl kurios ieškovės kaltės negali būti ir nėra.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kurio iš sutuoktinių kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir padarė bendrą sutuoktinų gyvenimą neįmanomu. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Esant aukščiau nurodytoms, teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. B. kaltės, kuris iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jo kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis; 3.27 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Remiantis LR CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocine depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį stresą, patyrė fizinius sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, pastovų nesaugumo jausmą, dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodomų patirtų išgyvenimų pobūdį ir trukmę, jos atžvilgiu naudotą ne tik nuolatinį psichologinį, tačiau ir fizinį smurtą, jai dėl atsakovo veiksmų sukeltą stresą ir pastovų emocinį nestabilumą, į tai, jog nurodytosios pasekmės dėl atsakovo nuolatinio gąsdinimo nebuvo išnykę, net ieškovei išėjus iš bendrų poros namų, įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis turi būti tenkinamas, iš atsakovo priteisiant 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 6.245 – 6.250 straipsniai; Lietuvos A. T. civ. bylos: Nr. 3K-3-207/2008, kategorija 75.4.3; 75.8; 3K-3-128/2008, kategorija 75.4.3.; 75.8.; 3K-3-422/2008, kategorija 75.8.; 3K-3-415/2008, kategorija 75.4.3.; 75.8.).

Nutraukus santuoką, įvertinus ieškovės prašymą, atsakovo neprieštaravimą dėl to ir nesant pagrindų, dėl kurių toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, ieškovei paliktina ikisantuokinė Paulaitienės pavardė.

Tarpusavio išlaikymas santuokos nutraukimo momentu yra nereikalingas, todėl jo priteisimo klausimas nespręstinas.

Šalys bendrų vaikų nesusilaukė, todėl su jais susiję klausimai nesprendžiami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo

LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių įgyto turto dalys yra lygios. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Abi šalys prašė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukeltų nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, nagrinėjamos bylos atveju 2015 m. birželio mėnesio vidurys, kai ieškovė pasiėmė dalį daiktų ir visam laikui išvyko iš bendrų namų, todėl pripažintina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2015 m. birželio 15 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Šalys prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė prašo atsakovui priteisti visą turtą natūra, o jai priteisti 45000 Eur kompensaciją, kurios dydį, įvertinus eksperto išvadą dėl ginčo turto vertės, ieškovės atstovas paskutinio posėdžio metu nurodo galima sumažinti ir iki 25000 Eur. Kadangi dėl konfliktiškų šalių santykių ieškovė gyventi su atsakovu po vienu stogu negali, turto natūra prašo nedalinti, nes toks padalijimas tik užprogramuos tolesnius ir nesibaigiančius šalių ginčus. Pagal 2012-02-02 investicinio gyvybės draudimo sutartį sumokėtų sumų ieškovė taip pat prašo tarp šalių nedalinti. Ūkininko ūkį padalinti pagal atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo vertės. Atsakovas prašo turtą dalinti tik natūra, nesutinka mokėti kompensacijos ir kad ją jam išmokėtų ieškovė. Dalijant nekilnojamąjį turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti 3/5 dalis, o ieškovei 2/5 dalis turto bei nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal atsakovo parengtą projektą, o ūkininko ūkio nedalinti ir palikti jo asmenine nuosavybe.

Ginčo dėl dalintino turto vertės, ekspertui nustačius nekilnojamojo turto vertę, tarp šalių neliko.

nekilnojamasis turtas - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), t. y.

gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1877 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini);

taip pat sutuoktinių drauge įsigyti ir bendrą ūkį sudarantys žemės sklypai:

1,4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3,3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

0,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

1,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

Teismo eksperto nustatyta šio turto vertė – 62 200 Eur.

2. Transporto priemonė OPEL, OMEGA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 1100 Eur, kurią atsakovas, ieškovei išėjus iš bendrų namų perrašė mamos, E. B. vardu; turtas atsakovo įtrauktas į ūkininko ūkio vertę;

3. Priekaba VALERYD, FINESS 1500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė -1300 Eur, kurią atsakovas, ieškovei išėjus iš bendrų namų perrašė mamos, E. B. vardu; turtas atsakovo įtrauktas į ūkininko ūkio vertę;

3. Traktorius su priekaba ir padargais T-25,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2050 Eur, kurią atsakovas, ieškovei išėjus iš bendrų namų perrašė mamos, E. B. vardu; turtas atsakovo įtrauktas į ūkininko ūkio vertę;

4. Kilnojamieji daiktai: antikvarinės karietos ir antikvarinės rogės (vertė, atsakovo pripažintais faktais - 250 Eur), traktoriukas žolei pjauti (vertė, nurodyta abiejų šalių procesiniuose dokumentuose - 400 Eur), viso 650 Eur; tačiau ieškovė už šį turtą kompensacijos nereikalauja (ieškinio aplinkybės).

5. 758,31 Eur investicinis gyvybės draudimas ERGO Life Insurance SE (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2017-01-30 pateikto prašymo Nr. DOK-704, priedas 7).

Ieškovė santuokos metu savo vardu iš sūnaus ir sesers dovanotų lėšų buvo įgijusi automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau perleido savo sūnui (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 14, 22 priedai). Atsakovas reikalavimo dėl šio automobilio padalijimo nereiškė, todėl šis klausimas, esant byloje įrodymams, kad transporto priemonė buvo įgyta iš asmeninių ieškovės lėšų, atsakovui šios aplinkybės neginčijant ir neįrodinėjant buvus priešingai, nespręstinas.

Rašytiniais įrodymais ir liudytojos E. B. parodymais nustačius, kad inkubatorius ir augintuvė buvo įgyti atsakovo mamos lėšomis ir šios aplinkybės nenuginčijus, šie daiktai į dalytino turto sąrašą netrauktini. Nors pinigų dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanotoja pageidauja, kad antikvarinė karieta ir antikvarinės rogės būtų įgyti už jos atsakovui dovanojamas lėšas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šios lėšos (jeigu atsakovas faktiškai jas gavo), buvo panaudotos taip kaip pageidavo dovanotoja - minimų daiktų įsigijimui. Kadangi turtas įgytas santuokoje, jis laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-09-13 pateikto atsiliepimo Nr. DOK-5965, 10 ir 30 priedai). Melžimo aparatas įgytas iki santuokos, - 2011-05-20, todėl, neįrodžius, kad tai jungtinė šalių nuosavybė ar įgytas bendromis lėšomis, jis nedalintinas (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-09-13 pateikto atsiliepimo Nr. DOK-5965, 31 priedas).

6. 2012-07-05 buvo įregistruotas Ūkininko ūkis (pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 3523), kuris įsteigtas šalims gyvenant santuokoje. Skirtingai nei nurodo atsakovas, ūkininko ūkis, kurį sudaro turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, nepaisant to, kad įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, jame dirbo abu sutuoktiniai, atsakovo pripažintais faktais ūkio pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ta aplinkybė, kad atsakovas augino gyvulius iki įsteigiant ūkį, negali būti pagrindu paneigti šio turto bendrosios nuosavybės prezumpciją, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad ūkininko ūkio įregistravimas santuokos metu yra tik formalumas, o atsakovo iki santuokos sudarymo ir ūkio įregistravimo turėti gyvuliai, tapo būtent šio ūkio sudedamąja dalimi. Atsakovas paskaičiavo, kad ūkininko ūkio vertė, ieškovės išėjimo iš namų dienai sudarė 6000 Eur. Ieškovė su šia suma sutiko. Teismui nustačius, kad melžimo aparatas atsakovo buvo įgytas iki santuokos, ūkininko ūkio vertė mažintina šio aparato verte (250 Eur) ir ieškovės pasiimtų ožkų verte – 217,21 Eur, ir yra 5532,79Eur. Kadangi ūkininko pažymėjimą turi atsakovas, jis verčiasi ūkininkyste ir ieškovei išėjus iš namų, šis turtas paliktinas atsakovui natūra (ko jis ir pageidauja), o ieškovei priteistina pusės ūkio vertės kompensacija, juolab, kad nemažai šio turto, nustatyta, atsakovas ieškovei išėjus perrašė mamos vardu, t. y. sumažino bendro turto vertę (CK 3.123 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2766,40Eur kompensacija už šį turtą. Ieškovei nereikalaujant priteisti 325 Eur kompensacijos, už kilnojamąjį turtą antikvarinę karietą ir antikvarinės roges bei traktoriuką žolei pjauti, kurie nuo pat ieškovės išėjimo iš bendrų namų yra atsakovo dispozicijoje, minimas turtas priteistinas atsakovui, o jo vertės suma prie priteistinos ieškovei kompensacijos dydžio nepridedama.

Svarbu pažymėti, kad byloje nėra ginčo, jog santuokos metu už 350 000 Lt/ 101 367,01 Eur įsigyjant aukščiau nurodytą sodybą, buvo panaudotos ieškovės, D. B. asmeninės lėšos - 130 000 Lt/ 37650,60 Eur. Taip pat, įgyjant aukščiau nurodytą sodybą, buvo panaudotos ir atsakovo, A. B., asmeninės piniginės lėšos - 70 000 Lt/20273,40 Eur. Nors atsakovas teigė, kad į sodybą investavo apie 100 000 Eur asmeninių lėšų, kurias uždirbo santuokos metu, gavo iš mamos (atsiliepimo į ieškinį argumentai, atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu), tačiau šių aplinkybių, kad turėjo tokia sumą, arba kad jos buvo investuotos į sodybą, byloje nustatyta nebuvo. Prieš sudarant nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį 2011-08-19 rezervacijos sutartimi ieškovė sumokėjo pardavėjui 5000 Lt rezervavimo mokestį (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 9 priedas). Nors atsakovas teigė, kad šios lėšos buvo jo, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Abi šalys teigė, kad 15000 Lt grynais nekilnojamojo turto pardavėjui sumokėta suma buvo jų asmeninės lėšos, tačiau šių aplinkybių neįrodė, todėl ši suma teismo laikytina abiejų šalių sumokėta lygiomis dalimis, kas dalijant turtą reikšmės neturi. Todėl byloje įrodyta, kad ieškovė už įsigyjamą šalių nekilnojamąjį turtą yra sumokėjusi 135000 Lt/39098,70 Eur, o atsakovas 70000 Lt/20273,40 Eur ir abu turi teisę į šių lėšų kompensaciją.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos A. T. praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

Šalių nekilnojamas turtas – sodyba su žemės sklypais didžiausia vertę turi tik kai yra kaip vienas turtinis kompleksas (eksperto išvada). Šiame turte nuo pat ieškovės išėjimo gyvena ir juo naudojasi vienas atsakovas, ten jis toliau ūkininkauja, gauna išmokas už deklaruotą žemę ir pan. Tuo tarpu ieškovė nors ten ir negyvena, kur gyventi ji turi. Atsakovas nurodo, kad turte yra įregistruotas ūkininko ūkis, todėl šis turtas jam yra reikalingas veiklai vystyti, jis suinteresuotas jį išsaugoti. Nesutinka, kad būtų padalytas kitaip, nei natūra. Planuoja iš pradžių turtą galimai iš ieškovės nuomotis, o po to jį išpirks. Teismas sprendžia, kad tokie atsakovo motyvai naudingi išimtinai atsakovui, ieškovės teises jie pažeidžia. Minėta, nekilnojamojo turto vertė didžiausia, tik kai jis funkcionuoja kaip vienas turtinis vienetas, todėl jo padalinimas natūra išdalinant žemės sklypus šalims iš esmės reikštų nepagrįstą turto vertės, už kurį sumokėta suma ir šalių investuotos asmeninės lėšos ir šiuo metu jau neatsiperka, praradimą ir toks padalinimas būtų neprotingas, nes nuostolingas. Aukščiau nustatytos aplinkybės, šalių tarpusavio elgesys posėdžio metu, leidžia spręsti, kad dėl atsakovo pavydaus ir ūmaus būdo, ieškovės atžvilgiu naudoto psichinio bei fizinio smurto, ne vieną kartą pradėtų ikiteisminių tyrimų, šalys gyventi vienoje sodyboje negali. Be to, teismas pažymi, kad nors iš esmės turtas galimas laikyti daliu, tačiau ne tokiu būdu, kaip nurodo atsakovas, - jam paskiriant visą pirmą aukštą, o ieškovei pastogės patalpas, nes šios patalpos iš esmės yra nelygiavertės. Kitu gi atveju gyvenamasis namas yra vienbutis, kuriame daugeliu jo patalpų bendrasavininkai privalėtų naudotis bendrai. Neatmestina ir tai, jog ieškovei priteisus dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, būtų reikalingos papildomos investicijos, įrengiant atskirą namo šildymą, patekimą į jai paskirtas patalpas, komunikacijas, todėl, padalijus turtą atsakovo nurodytu būdu, galimai kiltų nesutarimai dėl viso nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, dėl ko, kelių bendraturčių teisė valdyti vieną daiktą būtų apsunkinta. Atsakovo argumentai, jog galimai jis nepajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už jam atiteksiantį turtą natūra, nesudaro pagrindo turtą padalinti jo nurodytu būdu. Dalijant turtą būtina įvertinta ar šalys galės laisvai disponuoti priteistu turtu. Kadangi ieškovė turi atskirą gyvenamąjį plotą, o šalių santuoka yra iširusi dėl nuolat kylančių konfliktų, iš esmės dėl netinkamo atsakovo elgesio, todėl šie argumentai nepaneigia būtinybės turtą padalinti tokiu būdu. Atsakovas ūkininkauja, turi papildomų pajamų iš verslo, namų valdą asmeninės nuosavybės teise, kurią planuoja parduoti, bylos nagrinėjimo metu mėnesiui buvo išvykęs į užsienį, kur uždirbo ir ieškovei buvo pasirengęs sumokėti 5000 Eur pradinę įmoką už turtą (turėjo šią sumą teismo posėdyje), todėl nėra pagrindo spręsti, kad turto padalijimas tarpusavio kompensavimo būdu pažeis atsakovo teises. Toks padalijimas užtikrins ir ieškovės teisę į savo nuosavą būstą, nes šiuo metu nors ieškovė ir turi kur gyventi, tačiau nuosavo turto ji neturi, o naudotis bendru turtu neturi jokių galimybių.

Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad šalių santuokoje įgytas turtas negali būti dalijamas natūra, nes toks padalijimas negalimas ir dėl konkretaus turto savybių, yra neprotingas, nes ženkliai mažina turto vertę ir yra nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą.

Sprendžiant tarpusavio kompensacijų išmokėjimo klausimą, pažymėtina, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl apskaičiuojant kompensaciją laikytina, kad šalių dalys turte yra lygios, po ½. Minėta, nekilnojamojo turto vertė - 62 200 Eur, šalių pripažintais faktais skola kreditoriui apie 27000 Eur, todėl ½ turto dalies vertė yra 17 600 Eur (62200 Eur – 27000 Eur / 2).

Byloje esant įrodymams, kurie patvirtina, jog ieškovė sumokėjo 135000 Lt/39098,70 Eur bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti savo asmeninėmis lėšomis, iš atsakovo jai priteisina pusė šios sumos, t. y. 19549,35 Eur (67 500 Lt) kompensacija (CK 3.98 str. 2 d.). Taip pat nustačius, kad atsakovas pervedė 70 000 Lt/20273,40 Eur asmeninių lėšų šalių sudarytos kredito sutarties paskolos dengimui, iš ieškovės jam priteisina pusė šios sumos, t. y. 10136,70 Eur (35 000 Lt) kompensacija (CK 3.98 str. 2 d.). Atlikus tarpusavio prievolių įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistinas kompensacijų skirtumas – 9412,65 Eur. Todėl viso už nekilnojamąjį turtą ieškovei iš atsakovo priteistina 27012,65 Eur. Viso ieškovei priteistina 29 779,05 Eur kompensacija.

Teismui turtą padalijus taip, kad jis visas yra priteistas atsakovui, t. y. nelikus bendraturčio, atsakovo pateikta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka neaktuali ir nevertintina. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikta naudojimosi tvarka sudaryta tik dėl vieno objekto – gyvenamojo namo ir kitų priklausinių neapima, naudojimosi jais tvarkos nenustato.

Atsakovas prašė padalinti pagal investicinį gyvybės draudimą ERGO Life Insurance SE (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2015-07-01, šioje draudimo bendrovėje sukauptas pinigines lėšas, jam priteisiant jų ½ dalį. Į bylą ieškovė pateikė įrodymus, kad sukaupto kapitalo vertė ataskaitos laikotarpio pabaigoje 2015-12-31 – 758,31 Eur. Teismas atkreipė ieškovės atstovo dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų apie sukaupto kapitalo vertę iki šalims pradėjus gyventi skyrium, tačiau kitokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Iš į bylą pateiktos Ergo life Insurance SE ataskaitos SE (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 13 priedas) matyti, kad per 2015 metų 12 mėnesių sukaupto kapitalo vertė – 253,15 Eur, gautasis pelnas sudaro 17,34 Eur, iš kurio buvo atskaityta 7,43 Eur mokesčių. Todėl dalinant metinę 2015 metų kapitalo sumą per pusę (t. y. šešiems mėnesiams) ir gautą sumą (126-58 Eur) pridedant prie sukaupto kapitalo vertės 2015 metų sausio 1 dienai – 505,16 Eur, gauname, jog iki 2015-06-30 sukaupto kapitalo vertė – 631,74 Eur ir ši suma, kadangi buvo mokėta iš bendrų santuokinių lėšų (kitokios aplinkybės byloje įrodinėjamos nebuvo), dalintina tarp šalių lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant 315,87 Eur, iki 2015-06-30 sukaupto kapitalo vertės kompensaciją.

Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog sukauptas kapitalas neturi būti dalytinas, nes jo gavėjas laikotarpio pabaigoje – atsakovas, atmestini, kaip nepagrįsti dėl toliau nurodomų motyvų. Draudėjas (asmuo sudaręs draudimo sutartį) šiuo atveju yra ieškovė – D. B., todėl ji laisva bet kuriuo momentu kreiptis į draudimo įstaigą ir pakeisti naudos gavėją draudimo sutarties laikotarpio pabaigoje (2030-08-31). Tokiu atveju atsakovui iš šio sukaupto kapitalo, priešingai nei nurodo ieškovė, nieko neatitektų. Kad ieškovė negalėtų to padaryti, įrodymų ji nepateikė. Todėl, remiantis nurodytais argumentais ir teismo padarytomis išvadomis, iki 2015-06-30 sukaupto kapitalo vertė nutraukiant santuoką dalytina (CK 3.88 straipsnis).

Nustačius, kad šalys turi vienarūšes priešpriešines pareigas, teismo nurodyta suma mažintina atsakovo ieškovei mokėtina kompensacijos suma, t. y. 29 779,05 Eur - 315,87 Eur = 29463,18 Eur (CPK 687 straipsnis 1 dalis).

Dėl negaliojančio sandorio

Ieškovė prašo pripažinti niekine 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių sudarytą panaudos sutartį. Pagrindu tam nurodo faktą, jog tokioje sutartyje nėra antrosios sandorio šalies, nes viso bendrasantuokinio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Teismas iš dalies su šiais argumentais sutinka.

Iš byloje esančios ginčijamos sutarties seka, kad tarp šalių 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos panaudos sutarties pagrindu, ieškovė kaip panaudos davėja, suteikė atsakovui teisę nemokamai naudotis panaudos gavėjai 4,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini): ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso ketvirtos knygos normose, reglamentuojančiose dalinės nuosavybės pagrindines nuostatas, numatyta, kad esant bendrajai jungtinei nuosavybei kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl nustatant skolininko turto dalį visais atvejais privalomai nustatoma naudojimosi daiktu tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Tai leidžia konkrečiai identifikuoti nekilnojamojo turto objektą, kuriuo siekiama disponuoti. CK 6.629 straipsnio 2 dalis ir 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina, kad panaudos sutartyje turi būti nurodytas daiktas, ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį panaudos davėjas privalo perduoti panaudos gavėjui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir panaudos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai panaudos sutartis laikoma nesudaryta.

Minėta, jungtinės nuosavybės teisės atveju konkretaus daikto realioji dalis (net tuo atveju, kai nėra ginčo dėl idealiosios dalies dydžio, po ½ - CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nėra nustatyta, todėl tam, kad panaudos sutarties dalykas atitiktų CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, tarp sutuoktinių privalomai turėjo būti sudaryta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis. Tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali suteikti panaudai tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kadangi tokia sutartis dėl naudojimosi bendru daiktu (daiktais) tvarkos nustatymo tarp šalių pasirašyta nebuvo, laikytina, kad 2012-08-30 šalių pasirašyta Panaudos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti ab initio (nuo jos sudarymo momento), CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis; Lietuvos A. T. 2016 metų gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016. Remiantis paminėtomis teisės normomis turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo – šalių gražinimo į status quo, iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Tačiau, konstatavus, kad panaudos dalykas apibrėžtas nebuvo, dėl ko faktiškai negalėjo būti perduotas atsakovui, sandorio dalykas – jungtine nuosavybe šalių valdytas turtas, įvertinus ta aplinkybe, kad šis ginčo turtas šiuo metu yra vieno atsakovo žinioje ir jo valdomas, o nutraukus santuoką priteistas atsakovui, niekinio sandorio pasekmių taikymas yra nereikalingas.

Dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus santuoką

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų seka, kad 2011-09-21 šalys su kreditoriumi AB DnB NORD banku (dabar Luminor bank, AB), sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalys, kaip kredito gavėjai, gavo iš banko 57924 Eur dydžio kreditą, laikotarpiui iki 2030 m. rugpjūčio 31 d. byloje dalijamo santuokinio turto įsigijimui. Kredito užtikrinimui tarp šalių taip pat buvo sudaryta įsigyjamo turto hipotekos sutartis kreditoriaus naudai, iki paskola bus gražinta. Šalys nepateikė įrodymų, kad turėtų įsiskolinimą kreditoriui dėl laiku nemokamų įmokų. Į nuolatinius teismo klausimus dėl paskolos dydžio nurodė, kad skolos suma šiuo metu turėtų būti panaši į nurodytąją pažymoje, t. y. apie 27 tūkstančius eurų. Nors atsakovas teigė, kad gražinus dalį skolos jo mamos jam dovanotomis lėšomis, buvo pasirašytas naujas skolos mokėjimo bankui grafikas, tačiau įrodymų į bylą taip pat nepateikė. Nurodė, kad visi jo turimi įrodymai yra byloje. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tam abi šalys turėjo tikrai daug laiko, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl teismas vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais, šalių pripažintais faktais.

Abi šalys šią prievolės prievolės modifikuoti neprašė, tos pačios pozicijos laikėsi ir šalių kreditorius, todėl jos pobūdis nekeičiamas. Atsižvelgiant į tai, kad visas turtas padalijamas jį paliekant atsakovui, šiuo sprendimu nustatytina, kad nutraukus šalių santuoką nustatoma atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, pagal kuria visas įmokas bankui mokės atsakovas, o ieškovė išliks solidariai atsakinga iki atsakovas įvykdys solidarią prievolę kreditoriui, arba jei kreditoriaus sutikimu solidari ieškovės atsakomybė pasibaigs šalių turimu.

Kreditoriai savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, vertingesnio dalytino turto nėra, todėl atsiskaityti su kreditoriais nutraukus santuoką pareigą turi tą šalis, kurios atžvilgiu yra išduotas vykdomasis dokumentas. Šiuo teismo sprendimu prievolių pobūdis nemodifikuojamas, todėl kreditorius bet kuriuo momentu, prievolei esant solidariai, gali reikalauti skolos priteisimo iš kito buvusio sutuoktinio, kaip ir bet kuris jų gali tokiu atveju ginčyti prievolės solidarumą.

Ieškovė turi asmeninį kreditorių Bigbank AS filialas, kuris byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Kreditorius jokių reikalavimų byloje nereiškė, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Ginčo tarp šalių dėl prievolės pobūdžio nėra, todėl šioje byloje jokie klausimai, susiję su šiuo kreditoriumi nesprendžiami.

Byloje ieškovė turėjo 1205,56 Eur bylinėjimosi išlaidų: 200 Eur išlaidų, susijusių su sumokėtu žyminiu mokesčiu (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 1 priedas), 270 Eur išlaidų, atstovavimu (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-07-20 pateikto ieškinio Nr. CBP-4423, 2 priedas; 2016-10-17 advokato padėjėjos B. U. pateikti dokumentai, Nr. DOK-6798, 1-3 lapai; 2016-10-18 advokato padėjėjos B. U. pateiktas prašymas, Nr. DOK-6841; 2016-10-27 advokato pateiktos sutarties išrašas Nr. DOK-7099) ir 135,56 Eur išlaidų, susijusių su įrodymų byloje rinkimu (2016-10-17 advokato padėjėjos B. U. pateikti dokumentai, Nr. DOK-6798, 4-6 lapai) ir 600 Eur, ieškovės sumokėtų už ekspertizę byloje (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2018-01-08 ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai Nr. DOK-710; byloje esantis 2018-01-30 mokėjimo nurodymas), kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Ieškovei 2016-07-28 nutartimi buvo atidėtas 1085 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Mokėtino žyminio mokesčio suma paskaičiuota pagal tuo metu pateiktus į bylą įrodymus dėl turto vertės. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovė turėjo būti sumokėjusi 777 Eur žyminį mokestį valstybei, iš kurio 31 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 45 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, 670 Eur už ieškovei nutraukus santuoką tenkančią turto dalį ir 31 Eur už reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Kadangi ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir niekinio sandorio pasekmių taikymo tenkinti visiškai, 107 Eur žyminis mokestis už šiuos reikalavimus, ieškovei nutartimi atidėjus jo sumokėjimą, priteistinas iš atsakovo. Iš ieškovės valstybei turėtų būti priteistas 670 Eur žyminis mokestis, tačiau kreipdamasi į teismą ji yra sumokėjusi 200 Eur žyminį mokestį, todėl valstybei priteistino žyminio mokesčio suma sumažintina sumokėta ieškovės suma ir valstybei iš ieškovės priteistinas 470 Eur žyminis mokestis.

Atsakovas byloje patyrė 3670 Eur išlaidų: 50 Eur, susijusių su sumokėtu žyminiu mokesčiu (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2017-02-01 pateikto priešieškinio Nr. DOK-1039, 11 priedas;), 3020 Eur dėl atstovavimo (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2016-09-09 pateikto prašymo Nr. DOK - 5911, priedas) ir 600 Eur, atsakovo sumokėtų už ekspertizę byloje (el. civ. byloje Nr. e2-13-802/2018, 2018-01-08 atsakovo pateiktas lėšų įskaitymas Nr. DOK-766; byloje esantis 2018-01-30 mokėjimo nurodymas).

Atsakovui 2017-04-05 Kauno apygardos teismo nutartimi dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki šios bylos išnagrinėjimo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovas turėjo būti sumokėjęs 807 Eur žyminį mokestį valstybei, iš kurio 31 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 68 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 708 Eur už atsakovui nutraukus santuoką tenkančią turto dalį. Kadangi atsakovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti visiškai, o žyminis mokestis už atsakovui tenkantį turtą paskaičiuotas pagal priteisto turto vertę, aukščiau nurodyto dydžio žyminis mokestis, atsakovui nutartimi atidėjus jo sumokėjimą, priteistinas iš atsakovo. Prie šios sumos pridedamas žyminis mokestis, mokėtinas valstybei už ieškovės tenkintų reikalavimų dalį, t. y. 107 Eur. Viso iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistas 914 Eur žyminis mokestis. Kadangi atsakovas yra 50 Eur sumokėjęs, ši suma mažintina atsakovo sumokėta suma ir iš jo valstybei priteistina 864 Eur.

Dalijant šalių faktiškai byloje patirtas išlaidas atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo tenkinta ieškovės reikalavimų: 3 visiškai, 1 iš dalies, t. y. 2/3, o vienas atmestas arba 53 procentai visų pareikštų reikalavimų, o atsakovo buvo tenkinta reikalavimų: 1 visiškai, 1 ½, o du atmesti arba 13 procentų visų pareikštų reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 639 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (1205,56 Eur X 53 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 477,10 Eur (3670 X 13 proc.).

Valstybė byloje turėjo 7,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš esmės ieškovės reikalavimai buvo tenkinti, o šių išlaidų dydžiui jokios reikšmės ši aplinkybė neturi, esant faktiškai visiškai atmestiems atsakovo reikalavimams, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 871,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį bei patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą 2011 m. rugsėjo 10 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. B. kaltės.

Šalims palikti ikisantuokines pavardes: vyrui – B., moteriai – P.

Priteisti ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A. B. ir D. B. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2015 m. birželio 15 d.

Tarpusavio išlaikymas santuokos nutraukimo momentu yra nereikalingas, todėl jo priteisimo klausimo nespręsti.

Nutraukus santuoką šalių bendrąją jungtine nuosavybe įgytą turtą padalinti sekančiai:

Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

nekilnojamąjį turtą - sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1877 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

1,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3,3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,8400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui tenkančios nekilnojamojo turto dalies vertė: 17 600 Eur.

10136,70 Eur kompensaciją už asmenines lėšas, panaudotas aukščiau nurodytam nekilnojamam turtui įsigyti (banko paskolai grąžinti). Esant šalių vienarūšėms priešpriešinėms prievolėms šia suma sumažinti ieškovei išmokėtinos kompensacijos, už jos panaudotas asmenines lėšas bendram turtui įsigyti, sumą;

kilnojamuosius daiktus: antikvarine karietą ir antikvarines roges (vertė 250 Eur), traktoriuką žolei pjauti (vertė 400 Eur). Ieškovei už šį turtą kompensacijos nereikalaujant, jos nepriteisti;

2012-07-05 įregistruotą Ūkininko ūkį (pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovui tenkančios šio turto dalies vertė - 2766,40 Eur;

315,87 Eur iki 2015-06-30 sukaupto kapitalo vertės kompensaciją, pagal investicinį gyvybės draudimą ERGO Life Insurance SE (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant šalių vienarūšėms priešpriešinėms prievolėms šia suma sumažinti ieškovei išmokėtinos kompensacijos, už jai tenkančio turto dalį, sumą;

Priteisti ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

27012,65 Eur kompensaciją už sutuoktiniui nutraukiant santuoką tenkančio nekilnojamojo turto (sodybos ir žemės sklypų) dalį (į šią sumą įskaitant ir ½ dalį ieškovės panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti bei iš jos atimant atsakovo sumokėtų asmeninių lėšų, gražinant bankui paskolą, dalį).

2766,40 Eur kompensacija už atsakovui priteistą ūkininko ūkį (pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso ieškovei iš atsakovo priteisti 29 779,05 Eur kompensaciją už jam atitekusį santuokoje įgytą turtą. Nustačius, kad šalys turi vienarūšes priešpriešines pareigas, atlikti tarpusavio įskaitymą ir nurodytą sumą sumažinti atsakovo ieškovei mokėtina kompensacijos suma, t. y. 315,87 Eur ir ieškovei iš atsakovo priteisti 29463,18 Eur nurodytų sumų skirtumą (atlikus visų tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina galutinė suma).

Teismui turtą padalijus taip, kad jis visas yra priteistas atsakovui, t. y. nelikus bendraturčio, atsakovo pateiktos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos nevertinti kaip neaktualios.

Pripažinti niekine 2012 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių sudarytą panaudos sutartį dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini): ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos. Niekinio sandorio pasekmių, nesant reikalingumo, netaikyti.

Prievolės solidaraus pobūdžio pagal 2011-09-21 šalių su kreditoriumi AB DnB NORD banku (dabar Luminor bank, AB) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti. Nustatyti atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka, pagal kurią nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės atsakovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 871,38 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 38 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti ieškovei, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 639 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 477,10 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 10 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo išsiųsti nedalyvavusiems jį paskelbiant šalims ir tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.