- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- 1-270-990/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Vilma Gečaitė, Loreta Paulavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
teismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei-Liobienei, Daliai Antanavičienei, Saulei Gaidelytei,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K., jo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Olišauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2024 m. balandžio 9 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilus konfliktui tarp A. K. ir R. K. A. K. tyčia rankomis stumdydamas R. K. ir suduodamas R. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį padarė R. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu - galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu kairio momens srityje, ir odos nubrozdinimą kairiame žande.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jis grįžo į namus po naktinės pamainos, tvarkėsi, po to nuėjo anksčiau miegoti (apie 20.00 val.). Jis buvo blaivus, prieš tai alkoholio nevartojo. Apie 21.00 val. jį pažadino žmona, nes kažkas skambino į duris ir prašė jį pakviesti (jis skambučio negirdėjo), o žmonai bandant uždaryti duris atėjęs asmuo įkišo koją ir ši negalėjo uždaryti durų. Nuėjęs prie durų jis pamatė stovintį kaimyną (pastarojo jis iš karto neatpažino), kuris pradėjo klausinėti, koks jo vardas, pavardė; jis porą kartų atsakė (kol kaimynas išgirdo), tada kaimynas prisistatė ir nurodė atėjęs dėl tvoros, sklypo ribos (tarp jų vyksta konfliktai dėl sklypo ribos: jis aptvėrė teritoriją, dėl ko kaimynas nebegalėjo vaikščioti per jo sklypą, todėl kaimynas pradėjo reikalauti, kad jis iš kaimyno žemės patrauktų stulpą. Iš pradžių kaimynas paliko raštelį su reikalavimu, po to agresyviai kalbėdavo su jo žmona). Pamatęs, kad kaimynas rankoje nukreipęs į jį laiko telefoną, taip pat ant galvos užsidėjęs kamerą „Go Pro“, jis kaimyno paklausė, ar šis filmuoja; kaimynui atsakius teigiamai jam labai nepatiko, kad jį filmuoja be jo leidimo ar sutikimo; taip pat jam nepatiko, kad kaimynas pas jį atėjo be jo sutikimo - jam nėra įprasta, kad svečiai ateina 21.00 val. Jam paprašius leisti pažiūrėti vaizdo įrašą ties durų slenksčiu prasidėjo konfliktas - kaimynas pradėjo trauktis, todėl jis pastarąjį sugriebė ir pradėjo ranka gaudyti kaimyno telefoną( jis manė, kad kaimynas filmuoja tik telefonu, todėl jis bandė atimti telefoną, o ant galvos buvusios kameros atimti nebandė). Jis kumščiu kaimynui nesudavė, nesudavė kaimynui į galvos sritį (jeigu būtų sudavęs, būtų sugadinta kaimyno ant galvos turėta kamera). Bandydamas paimti kaimyno telefoną jis iš telefono gavo į lūpą, t. y. pašokęs jis pabandė sugriebti telefoną, tačiau kaimynas patraukė ranką ir paskui ją vėl ištiesė, dėl ko jis gavo į lūpą. Jam buvo prakirsta lūpa, jis mano, kad kaimynas netyčia jam pataikė (dėl sužalojimo į medikus jis nesikreipė). Nepaisydamas to jis toliau bandė paimti telefoną. Kaimynas muistėsi į visas puses ir kelis kartus trenkė jam į petį, krūtinę. Jis viena ranka kaimyną sugriebė ir laikė, bet pastarasis ištrūko ir susiplėšė marškinėlius. Supratęs, kad iš kaimyno telefono jis neatims, jis pradėjo stumdyti kaimyno kūną (per galvą kaimyno jis nestumdė), bandydamas kaimyną išstumti iš kiemo, kol galiausiai kaimyną išstūmė. Jis abejoja, kad jis galėjo suduoti kaimynui 5-6 kartus į galvos sritį, nes šis priešinosi ir viena kaimyno ranka buvo laisva. Išstūmęs kaimyną iš kiemo jis pamatė ant žolės gulintį kaimyno telefoną, kurį paėmus kaimynas šaukė „atiduok telefoną“. Paėmęs telefoną jis nuėjo į namus. Telefonas buvo ne naujas, aptrintas. Namuose jis užsidėjo akinius, norėdamas pažiūrėti, kokie duomenys yra telefone (ką kaimynas nufilmavo), tačiau susinervinęs jis nesugebėjo atrakinti telefono. Atėjus žmonai jie pažiūrėjo kaimyno telefoną, tačiau nieko nesuprato, todėl jis nuėjo grąžinti telefoną kaimynui. Tuo metu atėjo kitas kaimynas, kuris stovėdamas prie durų pradėjo jo klausinėti, kas nutiko, nes girdėjo jo riksmą. Nuėjęs už vartų jis atidavė kaimynui, su kuriuo konfliktavo, telefoną (pastarasis buvo nesugadintas, jis nebandė telefono gadinti). Jis kaimynui negrasino, kad šį nušaus - jis kaimynui sakė „būtumėte Amerikoje, būčiau turėjęs teisę jus nušauti“ (šaunamojo ginklo jis neturi). Konflikto metu jam pasakius kaimynui „tu čia nefilmuosi“, atėjo prieš tai kambaryje buvusi jo žmona, kuri pradėjo šaukti iškviesianti policiją, į ką kaimynas atsakė, kad ji kviestų policiją. Jis nematė, kad konflikto metu kaimynas būtų nugriuvęs - jo manymu, kaimynas visą laiką buvo ant kojų. Po konflikto jam skaudėjo petį, krūtinę (jis negali pasakyti, ar kaimynas specialiai taip padarė, galbūt bandė jį atstumti). Į medikus jis nesikreipė. Minėtą kaimyną jis mato vieną kartą per metus, šis kaimynas daugiau bendravo su jo žmona. Minėtas kaimynas savo sklypo neprižiūri, būdavo, kad neatvažiuodavo nupjauti žolės. Šiam kaimynui jis turėjo pretenzijų, nes kaimyno sklype augo medžiai, kurių šakos rėmėsi į jo namo sieną, taigi nieko nesakęs, kad tik nebūtų konflikto, jis nupjovė šių medžių šakas. Jo ūgis yra 180 cm.
3. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d apie 21.00 val. jis buvo namuose ir ilsėjosi (miegojo). Jį pažadino sutuoktinė A. K., kuri nurodė, kad durų skambučiu kažkas labai ilgai skambino, o atidariusi duris ji pamatė vyrą, kuris jos paklausė, ar ji yra šeimininkė; jai atsakius neigiamai vyras paprašė pakviesti šeimininką; ji norėjo uždaryti duris, tačiau vyras neleido to padaryti, tarp durų įkišdamas koją. Nuėjęs prie durų jis pamatė nepažįstamą vyrą, ant galvos užsidėjusį „Go Pro“ kamerą, dešinėje rankoje laikantį į jį nukreiptą mobiliojo ryšio telefoną, o kairėje rankoje - kažkokį pailgą tamsios spalvos daiktą. Vyras jam prisistatė kaimynu K. ir pareikalavo pasakyti savo vardą ir pavardę. Jis kaimynui pasakė savo vardą ir pavardę, tačiau šis neišgirdo, todėl jis pakartojo savo vardą ir pavardę tris kartus. Kaimynas jam paaiškino atvažiavęs dėl tvoros, kadangi jis iš kaimyno turi gauti sutikimą statyti tvorą. Jis kaimyno paklausė, ar šis jį filmuoja, bei nurodė, kad šis neturi teisės jo filmuoti privačioje teritorijoje be jo sutikimo. Kaimynui į jo pastabas nereaguojant jis paprašė duoti jam telefoną, nes jis nori pažiūrėti, ką šis filmuoja. Jų pokalbis vyko prie durų slenksčio. Kaimynui nereaguojant į jo prašymą duoti telefoną jis ištiesė kairę ranką, tokiu būdu norėdamas patvirtinti savo prašymą, tačiau kaimynas ranką, kuria laikė telefoną, prisitraukė, o kita ranka jį atstūmė, t. y. pastūmė jį į krūtinę (ar tuo metu rankoje, kuria jį atstūmė, kaimynas ką nors laikė, jis negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai). Tuomet jis paėjo kaimyno link ir griebė šiam kaire ranka už dešinės rankos, kurioje kaimynas laikė telefoną, o kaimynas sudavė jam kaire ranka smūgį į viršutinę lūpą (burnoje jis pajuto kraujo skonį). Tuomet pakeltu tonu kaimynui jis nurodė, kad jo kieme be jo sutikimo jo nefilmuos, ir liepė kaimynui išeiti, ranka pastumdamas šį nuo slenksčio kiemo vidurio link, o kita ranka jis laikė kaimyno ranką, kurioje šis laikė telefoną (kaimyno rankos jis nepaleido). Kaimynui jį pastūmus jis sugriebė ranka pastarajam už drabužių pečių srityje. Kaimynas pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis ir pataikė jam į dešinį petį, dešinę krūtinės pusę. Jis pradėjo atmušinėti kaimyno rankas ir jie susistumdė, susistumdymo metu tiek kaimynas jam pataikė, tiek jis kaimynui pataikė (jis jautė, kad pataikė, bet kur, negali nurodyti). Grumtynių metu kaimynas garsiai šaukė, kad jis šį užpuolė būdamas girtas. Jiems besistumdant į kiemą buvo išėjusi jo žmona, kuri taip pat reikalavo kaimyno išeiti bei sakė iškviesianti policijos pareigūnus. Susistumdymo metu kaimynui iš rankos iškrito telefonas. Jis greitai nuo žemės pakėlė telefoną (pastarasis nebuvo sugadintas) ir nuėjo į namą pasiimti akinių, nes norėjo pažiūrėti, ką kaimynas nufilmavo. Jam nepavykus pažiūrėti, kas yra kaimyno telefone, jo sutuoktinė padėjo jam atrakinti šį telefoną ir peržiūrėti galeriją, tačiau jie nieko nerado. Namuose apsiraminęs jis išėjo į lauką, kur pamatė atėjusį kaimyną A. S. (A. S.). Pastarasis jam sakė išgirdęs riksmus atėjęs pasižiūrėti, kas vyksta. Jis A. S. akivaizdoje atidavė kaimynui pastarojo telefoną, po ko kaimynas pradėjo kažkam skambinti, po to paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jis nematė, kad kaimyno marškinėliai būtų suplėšyti, taip pat nematė ant kaimyno jokių akivaizdžių sužalojimų. Ant jo kūno akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tačiau jam skaudėjo dešinį petį, krūtinę, buvo praskelta lūpa. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą (bylos tomas 1, lapai 153-156, 168-170).
4. Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad jo žmona buvo sutvarkiusi sklypo registraciją, koordinates, buvo pastatyti riboženkliai, tačiau prieš dvejus metus atvažiavęs į sklypą jis pamatė ištrauktą riboženklį ir pastatytą tvorą nuo kelio. Jis mano, kad statant tvorą riboženklis buvo ištrauktas, o tvora pastatyta įsiterpiant į jų sodą. Jis paliko kaimynui raštelį, kuriame nurodė, kad tvora galbūt yra pastatyta jo sklypo ribose, ir prašė su juo susisiekti. Kaimynui paskambinus pastarajam jis pasakė, kad šis turi susiderinti su savininkais. Daugiau su kaimynu telefonu jis nekalbėjo, pastarojo telefono numerio neišsisaugojo. 2024 m. balandžio 9 d. vakare po darbo jis atvyko į sodą. Pabandęs įvažiuoti į sodą jis pamatė, kad jo eksploatuojama sodo dalis užtverta atramine sienute, dėl ko jis negalėjo įvažiuoti į sodą. Išlipęs jis pamatė, kad atliekami statybos darbai (tai jis nufilmavo ant galvos uždėta „Go Pro“ kamera) ir nuėjo pas kaimyną paklausti, ar šis statybos darbus vykdė susiderinęs su jo žmona (sklypo savininke) (eidamas pas kaimyną jis nefilmavo, kamerą išjungė). Jis nematė problemos nueiti pas kaimyną 21.00 val., kadangi kaimyno namuose degė šviesa, o dienos metu jie nesusitikdavo. Jam paskambinus kaimyno durų skambučiu išėjo kaimyno žmona, kuri jį atpažino (su ja anksčiau jis nėra kalbėjęs - tik pamatęs ją pasisveikindavo). Paklausta, ar yra sklypo šeimininkas, ji atsakė teigiamai, o paklausta, ar ji yra sklypo savininkė, ji atsakė neigiamai. Tuomet kaimynė uždarė duris ir nuėjo, o jis pasitraukė (kojos tarp durų jis neužkišo, durys užsidarė). Po kurio laiko išėjo kaimynas. Kadangi jis su kaimynu susitiko pirmą kartą, jis šiam prisistatė, taip pat paklausė kaimyno vardo ir pavardės. Kaimynas jam prisistatė, tačiau jis iš pirmo karto nesuprato. Paklaustas, ar statybos darbus vykdo suderinęs su savininkais, kaimynas atsakė neigiamai. Paklaustas, ar buvo atlikti matavimai, kaimynas atsakė neigiamai. Pamatęs šviečiantį telefono, kurį jis laikė dešinėje rankoje, ekraną (telefonu jis nefilmavo - telefonas švietė, nes atsidarė dangtelis), kaimynas pradėjo artėti jo link. Jis pradėjo trauktis, o kaimynas pradėjo demonstruoti fizinę jėgą, sugriebė jį už marškinėlių krūtinės srityje ir dešiniu kumščiu trenkė jam vieną kartą į pakaušį. Laikydamas jį už marškinėlių kaimynas šiuos suplėšė (galbūt jam traukiantis nuo kaimyno). Matydamas, kad kaimynas į jį smūgiuoja, bando suduoti jam į galvos sritį, jis traukėsi nuo kaimyno. Kaimynas dešine ranka jam smūgiavo mažiausiai 5-6 kartus, iš kurių pataikė 2-3 kartus. Jis jautė skausmą - jis jautė, kad kaimynas trenkė jam į viršugalvį (pakaušio užpakalinę kairę pusę) ir po akimi (kitų smūgių kaimynas nepataikė). Jis atsitraukė kaire ištiesta ranka, o kaimynas kaire ranka traukė jį į save ir dešine ranka iš viršaus smūgiavo. Jis nuo kaimyno gynėsi traukdamasis. Ant žemės jis nebuvo nukritęs. Mušdamas jį kaimynas nieko nesakė, puolimas buvo be jokių žodžių. Jis nežino, ar kaimynas bandė nuo jo galvos nuimti kamerą, kaimynas nesakė, kad bando iš jo atimti telefoną. Muštynių metu po jam suduoto smūgio iškrito jo telefonas, po ko kaimynas tyčia koja trenkė į telefoną ir pastarąjį sutraiškė, po ko paėmė telefoną ir nuėjo (tik tuomet kaimynas nuo jo atsitraukė). Norėdamas iškviesti policijos pareigūnus jis kaimyno reikalavo grąžinti telefoną, tačiau kaimynas atsisakė tai padaryti ir pradėjo jam grasinti. Jis išmaniuoju laikrodžiu paskambino savo mamai, kuri paskambimo jo žmonai, kurios jis paprašė paskambinti sūnui, nes jis buvo sumuštas ir jo telefonas buvo atimtas. Sūnus atvažiavo neužilgo. Policijos pareigūnus jis iškvietė atgavęs telefoną (laikrodžiu iškviesti policijos pareigūnus jis nemokėjo). Nagrinėjamo įvykio metu kaimynui jis netrenkė, praskelti kaimynui lūpos jis negalėjo (jis nematė, kad kaimynui būtų praskelta lūpa). Įvykis truko apie 15-30 sekundžių (laiko jis neskaičiavo). Jis įvykį užfiksavo ant galvos uždėta „Go Pro“ kamera - jis nepastebėjo, kaip kamera pati įsijungė (jis specialiai kameros nejungė, nežinojo, ar jam einant pas kaimyną kamera veikė). Jis atvyko į sodą su „Go Pro“ kamera, nes važiavo po darbo, kurio metu jis naudojosi šia kamera. Po šio įvykio atėjo kitas kaimynas. Dėl patirto smurto jis jautė didelį stresą, pergyveno, negalėjo užmigti, taip pat 2024 m. (duomenys neskelbtini) patyrė infarktą (prieš metus iki nagrinėjamo įvykio jam lankantis pas kardiologą jam buvo nustatytas aukštesnis spaudimas, tačiau su širdimi problemų gydytojai nenustatė, sakė, kad jis yra sveikas). Įvykio metu jis visas drebėjo. Jo ūgis yra (duomenys neskelbtini) cm.
5. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 21.00 val. atvykęs į savo sodą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo naujai įbetonuotą gelžbetoninį rostverką. Kadangi šių darbų kaimynas su juo nederino, neteisėtai atliktus darbus jis nufilmavo vaizdo kamera. Pamatęs, kad kaimynai yra namuose, jis nuėjo su šiais pasikalbėti. Kaimyno jis nepažįsta, bet šio sutuoktinę jis pažįsta iš matymo. Duris atidariusios kaimyno sutuoktinės jis paprašė pakviesti savininką. Po kurio laiko atėjo vyras, kuriam jis pasakė, kad darbų šis nesuderino nei su juo, nei su jo sutuoktine. Pamatęs jo rankose šviečiantį mobiliojo ryšio telefono ekraną vyras supykęs pasakė „Būdamas sklype tu įrašinėji“ ir tuoj pat, kaire ranka laikydamas jam už marškinių, kad jis nepabėgtų, sudavė jam dešiniu kumščiu 5-6 smūgius į galvos sritį. Jis gynėsi laikydamas ištiestą kairę ranką, vyrui jokių smūgių nesudavė (jis negalėjo to padaryti, nes dešinėje rankoje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną). Vyrui sudavus jam minėtus smūgius jam iš rankos iškrito telefonas „Samsung“, kurį vyras užmynė, taip sugadindamas galinį telefono dangtelį ir vaizdo kamerą. Po to vyras pakėlė nuo žemės jo telefoną ir nusinešė į namus. Jis prašė vyro grąžinti telefoną, nes norėjo kviesti policiją. Jis turėjo išmanųjį laikrodį, kuriame įdiegta SIM kortelė, taigi išmaniuoju laikrodžiu jis susisiekė su savo mama, kurios paprašė paskambinti jo sutuoktinei, kad ši su juo susisiektų. Sutuoktinei su juo susisiekus į lauką išėjo vyras, kuris grąžino jam telefoną. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį (bylos tomas 1, lapai 28-31, 39-42, 64-66).
6. Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji buvo grįžusi po naktinės pamainos. Ilgai skambant durų skambučiui ji manė, kad duris atidarys pirmame aukšte buvęs vyras, tačiau vyrui durų neatidarius ji iš antro aukšto nusileido ir atidarė duris. Atidarius duris stovėjo kaimynas (ji šį atpažino; anksčiau su šiuo kaimynu ji nebendravo, tik pasisveikindavo, jokių konfliktų tarp jų nebūdavo), kuris nepasisveikino, tik paklausė, kas ji tokia. Jai nesusidarė įspūdis, kad kaimynas filmuoja. Kaimynas turėjo ant galvos užsidėjęs šviestuvą, švietusį ryškia šviesa; ji nepastebėjo, ar kaimynas ką nors turėjo rankose. Kaimyno paprašyta pakviesti šeimininką (kaimynas nepaaiškino, kodėl) ji atsitraukė, norėdama uždaryti duris ir pakviesti vyrą, tačiau kaimynas tarp durų uždėjo savo koją ir šią laikė (jai pasidarė nejauku). Ji pakvietė vyrą, nurodydama, kad pas jį atėjo (ji nenurodė, kas atėjo). Vyras buvo užsimiegojęs, nenorėjo eiti, tačiau atsikėlė ir nuėjo, o ji paliko juos aiškintis. Kol jie aiškinosi, ji žiūrėjo televizorių. Išgirdusi, kad jie kalbasi pakeltu tonu, ji išėjo pažiūrėti ir pamatė, kad jie vienas kitą stumdo, t. y. jos vyras delnais už pečių stumia kaimyną iš teritorijos, sakydamas „Prašom išeiti iš teritorijos“, o kaimynas priešinasi – neina. Kaimynas nieko nekalbėjo. Ji negirdėjo, kad vyras lieptų kaimynui atiduoti telefoną. Susistumdymas vyko ant žalios vejos, o ji stovėjo ant plytelių, kur stovėjo automobilis, kieme daug vietos nebuvo. Paprašiusi vyrų baigti stumdytis, nes iškvies policiją, ji nuėjo paimti telefono, tačiau jai paėmus telefoną policijos pareigūnai jau buvo iškviesti (kaimynas jai sakė pats iškvietęs policijos pareigūnus). Visas įvykis truko apie 2 minutes. Ji nematė, ar jos vyras buvo atėjęs į namus, nes ji buvo antrame aukšte. Kaimyno telefoną ji matė, nes pastarąjį jai parodė vyras, kai ji nusileido iš antro aukšto su savo telefonu. Kaimyno telefoną vyras jai rodė būdamas prie prieangio: telefonas buvo senas, subraižytas. Vyras jos paprašė pasižiūrėti, ar kas nors yra nufilmuota, tačiau vyrui pasakiusi, kad telefonu nemoka naudotis, pastarąjį ji atidavė vyrui.
7. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 21.00 val. ji miegojo antrame aukšte savo miegamajame. Tuo pačiu metu jos vyras A. K. miegojo pirmajame aukšte (jis užmigo žiūrėdamas televizorių). Po 21.00 val. ją pažadino skambutis į duris - skambutis buvo labai įkyrus, ilgas. Atsikėlusi ji nuėjo atidaryti duris. Atidariusi duris ji nieko nematė, nes ją apakino šviesa. Įsižiūrėjusi ji pamatė už durų stovintį jai nepažįstamą vyrą, ant galvos užsidėjusį prožektorių (tuo metu ji pamanė, kad šviečia filmavimo kamera). Jai nespėjus vyrui nieko pasakyti šis jos pakeltu tonu paklausė „Kas tu tokia?“. Ji labai išsigando, nesuprato, kas vyksta. Tuomet atėjęs vyras liepiamu tonu jai pasakė „Pakviesk šeimininką“. Labai išsigandusi ji norėjo uždaryti namo duris, bet vyras įkišo koją tarp durų, sulaikė duris rankomis, neleido jai uždaryti durų. Ji nuėjo pakviesti sutuoktinio, o pati liko sėdėti svetainėje. Po 3-5 minučių išgirdusi, kaip vyrai kalbasi pakeltu tonu, ji suprato, kad jie konfliktuoja. Nuėjusi durų link ji pamatė, kad jos vyras ir kitas vyras stovi ant žolės prie namo; ji girdėjo, kaip jos vyras atėjusio vyro prašė palikti jų namų teritoriją. Tuomet ji garsiai pasakė „Aš kviečiu policiją“ ir nuėjo į kambarį ieškoti telefono, tačiau tuo pačiu metu jos sutuoktinis atnešė jai minėto vyro telefoną ir paprašė jos pastarąjį pažiūrėti, ar vyras jų nenufilmavo (A. K. prastai mato, todėl pats negalėjo pažiūrėti, ar telefono galerijoje buvo kokie nors su jais susiję vaizdo įrašai). Telefonas buvo labai senas, liečiamu ekranu, juodas, ant telefono jokių apgadinimų ji nematė. Peržiūrėjusi telefono galeriją ji jokių vaizdo įrašų nerado ir iš karto atidavė telefoną A. K. Kieme toliau nuo namo stovėjo jų kaimynas, kuris jų paprašė grąžinti telefoną. Tada jos vyras nunešė telefoną pastarojo savininkui. Atėjusio vyro išvaizdos ji neįsidėmėjo, ji negali nurodyti, ar ant šio vyro buvo kokie nors sužalojimai. Policijos pareigūnus iškvietė atėjęs vyras, nes ji to padaryti nespėjo (bylos tomas 1, lapai 117-120).
8. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad jo namas nuo A. K. namo yra nutolęs 50 metrų atstumu. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 21.00 val. jis kartu su žmona išėjo į kiemą atsigerti arbatos ir išgirdo netoliese toje pusėje, kur yra kaimyno namas, triukšmą - iš pradžių jis girdėjo vyriškus balsus, po to išgirdo ir moterišką balsą. Ginčas tęsėsi apie 3-5 minutes. Per visą laiką konkrečių pretenzijų jis negirdėjo, tik keletą kartų girdėjo moterišką balsą, sakantį „Kviesk policiją“, „Iškviesiu policiją“. Po to jis išgirdo A. K. balsą, sakantį „tu čia pas mane kieme esi, aš pats tau iškviesiu policiją“. Tuomet jis nutarė nueiti pasižiūrėti, kas ten vyksta. Išėjęs į kiemą jis pamatė gatvėje tie A. K. sklypo ir kito sklypo riba skersai pastatytą automobilį su įjungtais žibintais (žibintai buvo nukreipti į kito sklypo pusę). Prie A. K. namo gatvėje stovėjo žmogus, prie kurio priėjęs jis atpažino kaimyną. Paklaustas, kas atsitiko, kaimynas žiūrėdamas į telefoną atsakė, kad jį sumušė kaimynas. A. K. jis pažinojo kaip normalų nekonfliktišką žmogų, todėl jis pradėjo galvoti, dėl ko šį kaimyną sumušė. Paprašytas parodyti, kur sumušė, kaimynas atkišo veidą, bet jis nematė jokio sumušimo. Tuomet jis nuėjo prie A. K. namo durų (namo kieme degė šviesos) ir pasibeldė. Duris atidaręs A. K., paklaustas, kas atsitiko, paaiškino, kad kaimynas atvažiavo aiškintis dėl sklypo; jis kaimyno nemušė; kaimynas atėjęs pradėjo filmuoti jo žmoną, reikalavo, kad ji pasakytų savo pavardę bei nurodytų, kas ji tokia. A. K. jam nesakė turįs kaimyno telefoną. Jie nuėjo prie kaimyno. A. K. atidavė kaimynui telefoną, kuris nebuvo sugadintas (jokių sugadinimo žymių jis nematė). Kaimynas kažkam paskambino, jis girdėjo, kaip kaimynui sakė kviesti policiją. Tuomet kaimynas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai.
9. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d apie 20.40 val. būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis išėjo į kiemą atsigerti arbatos. Pro šalį pravažiavo jam nematytas automobilis, tačiau jis to nesureikšmino, nes gale kelio yra aikštelė, į kurią kartais atvažiuoja soduose negyvenantys žmonės. Automobilis nuvažiavo jo kaimyno A. namų link. Po 5 minučių išgirdęs vyriškus balsus (jis girdėjo kaimyno balsą) jis suprato, kad kilo konfliktas. Eidamas A. namo link jis išgirdo A. sutuoktinę, žadančią iškviesti policijos pareigūnus, bei A., sakantį „Kviesk policiją“. Priėjęs arčiau kaimyno namo jis pamatė ant kelio pastatytą juodą automobilį bei kitą savo kaimyną (pastarąjį jis matė antrą kartą), stovintį priešais A. kiemo vartus, tačiau A. kieme nebuvo. Paklaustas, kas čia vyksta, kaimynas paaiškino atvažiavęs į savo sodą, bet negalįs įvažiuoti, nes A. tvora užstatė įvažiavimą į jo sodą. Jis žino, kad tvora stovi jau apie 2-3 metus ir niekada niekam netrukdė; jo žiniomis, šis kaimynas niekada nekėlė jokios problemos dėl tvoros. Kiek jis žino, A. pastatyta tvora gali būti išlindusi į minėto kaimyno sklypo teritoriją apie 50 cm (jis tiksliai to nežino, tai girdėjo iš A.). Kaimynas kalbėjo telefonu, kažkam sakė „Mane sumušė“, „A. paėmė iš manęs mobiliojo ryšio telefoną“. Tuomet jis nuėjo pas A., o pastarajam išėjus į kiemą jis šio paklausė, kas atsitiko. A. nurodė, kad kaimynas atvažiavo ir grasino, bei paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl teritorijos ribų. Paklaustas apie paimtą kaimyno telefoną A. paaiškino, kad kaimynas bandė filmuoti, o paprašytas nefilmuoti neklausė; A. bandė iš kaimyno paimti telefoną, nes kaimynas filmavo toliau, bet kaimynas pasisuko, o telefonas iškrito kaimynui iš rankų ir A. paėmė kaimyno telefoną nuo žemės. Jis liepė A. atiduoti kaimynui telefoną. Paskui jį į A. kiemą užėjo ir kitas kaimynas, tačiau tuo metu visi jau buvo nusiraminę, įtampos nebuvo. A. jo akivaizdoje atidavė kaimynui telefoną ir nuėjo į namus (bylos tomas 1, lapai 111-114).
10. Teisiamojo posėdžio metu K. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje jis nebuvo, į šią atvažiavo po įvykio, nes jam paskambino susijaudinusi mama ir pasakė, kad tėvą sode sumušė kaimynas. Jis su žmona per 15-20 minučių nuvažiavo į sodą ir pamatė ant keliuko stovinčius tėvą bei kaimyną. A. K. įvykio vietoje jis nematė. Išlipęs iš automobilio jis iš karto priėjo prie tėvo. Pastarasis buvo labai susijaudinęs, strese. Tėvui jam pasakius, kad jį sumušė, jis pasižiūrėjo į tėvo veidą ir pamatė mušimo žymę ant kairiojo skruosto bei paraudusią akį. Tėvas jam paaiškino nuėjęs pas kaimyną, tačiau pastarasis jį pradėjo mušti. Šalia tėvo buvęs kaimynas jam paaiškino kažką išgirdęs ir atėjęs pasižiūrėti, bet nieko nematęs. Po įvykio praėjus savaitei, dviem, mėnesiui, jo tėvas jautėsi blogai. Tėvas įvykį prisimena labai jautriai, jaudinosi, nervinosi, ne vieną kartą jam yra minėjęs pragyvenęs virš (duomenys neskelbtini) metų, tačiau niekas niekada jo nėra mušęs, o įvykio metu jį be jokios priežasties užpuolė. Po nagrinėjamo įvykio jis apkarpė vaizdo įrašo pradžią ir pabaigą, nes tėvas „Go Pro“ kamerą įsijungė atvažiavęs į sodą. Jo tėvas yra įpratęs atlikdamas (duomenys neskelbtini) viską fiksuoti vaizdo įrašuose, nes apžiūrint objektus yra labai gerai juos nufilmuoti. Jis mano, kad jo tėvas išlipęs iš automobilio įsijungė kamerą, pavaikščiojo prie tvorelės, takelio ir užsifiksavo tvorelę, po ko nuėjo pas kaimyną ir įvyko įvykis. Kadangi vaizdo įrašą tėvas norėjo nusiųsti advokatei, o vaizdo įrašas yra ilgas, jis nukirpo vietas, kur užfiksuota, kaip jo tėvas vaikščioja, ir paliko kitą dalį, t. y. jis iškirpo tai, kas nereikšminga. Manipuliacijų su vaizdo įrašu jis neatliko. Po nagrinėjamo įvykio jis nematė, kaip kamera buvo pritvirtinta – jis mano, kad kamera tuo metu ant galvos buvo pritvirtinta su guma, nes kamera tvirtinama laikikliais. Jo tėvą sumušusį kaimyną jis yra matęs prieš 10-15 metų, taip pat kažkada kalbėjo su šiuo telefonu dėl nuotekų išpylimo.
11. Specialistas, 2024 m. balandžio 10 d. apžiūrėjęs R. K. kūną, konstatavo, kad R. K. padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairiojo momens srityje, odos nubrozdinimas kairiame žande. Odos nubrozdinimas padarytas kietu buku mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, galvos sumušimas – kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti R. K. nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 9 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapas 34).
12. Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad jai apžiūrint R. K. kraujosruva nebuvo susidariusi. Užteko vieno trauminio poveikio į tą vietą, kad atsirastų patinimas (trauminio poveikio pasekmė). Minkštųjų audinių patinimas be spalvinio odos pakitimo galėjo atsirasti atsitrenkiant, smūgiuojant; individualaus žalojančio daikto požymių nebuvo, todėl ji negalėjo nustatyti, koks bukas daiktas galėjo paveikti sritį. Minkštųjų audinių patinimui užteko vieno trauminio poveikio, o ar trauminių poveikių galėjo būti daugiau, ji negali atsakyti - į tą pačią vietą galėjo būti suduota kelis kartus (ji nurodo mažiausią trauminių poveikių skaičių). Ji netiria jėgos dydžio, todėl ji negali nurodyti, ar didele jėga smūgiuojant buvo galimas minkštųjų audinių patinimas be spalvinio odos pakitimo. R. K. nuo suduoto smūgio galėjo jausti skausmą į kairio momens sritį, viršugalvio arba pakaušio srityse, tačiau skausmas yra individualus, taigi tik pats asmuo gali nurodyti, ar jis jautė skausmą. Nubrozdinimas R. K. žande padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nubrozdinimas rodo, kad jėga veikiama toje vietoje kažkokia kryptimi arba statmenai. Nubrozdinimas buvo nedidelis (atsižvelgiant į išmatavimus), todėl tikėtina, kad kumščiu negalėjo būti padarytas – jis galėjo būti padarytas mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu. Nubrozdinimas galėjo būti padarytas su marškinių saga, jeigu yra bukas paviršius su kampu, ar su nagu (buką briauną turinčiu daiktu), tačiau delno paviršiumi tokio sužalojimo nebūtų galima padaryti. Pagal požymius abu sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros.
13. 2024 m. birželio 19 d. R. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 10“, kurio galinio dangtelio korpusas yra sudaužytas, galinių kamerų stikliukai sudaužyti, iškritę (bylos tomas 1, lapai 46-53).
14. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė nuotraukas. Vienoje nuotraukoje užfiksuotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kurio galinis dangtelis ir galinės kameros yra sudaužytos; antroje nuotraukoje užfiksuotas vyras, kurio marškinėliai ties pažastimi yra suplėšyti (bylos tomas 1, lapai 35-36).
15. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip filmuojantis vyras stovi prie durų; duris atidarius moteriai asmenys pasisveikina; filmuojančiam vyrui paprašius pakviesti šeimininką moteris nurodo pakviesianti šeimininką, taip pat nurodo, kad ji nėra šeimininkė; moteris uždaro duris ir nueina, filmuojantis vyras atsitraukia nuo namo durų; po kurio laiko pro duris išeina vyriškis, asmenys pasisveikina; filmuojantis vyras prisistato R. K., nurodo esantis kaimyninio sodo savininkės vyras ir paprašo vyriškio prisistatyti; vyriškis prisistato A. K.; filmuojantis vyras iš karto nesupranta vardo ir pavardės, todėl kelis kartus paprašo pakartoti; A. K. kelis kartus pakartoja savo vardą ir pavardę; filmuojančiam vyrui paklausus, ar jis buvo minėjęs, kad šis neteisėtai pasistatė tvorą, A. K. atsako neigiamai; filmuojančiam vyrui paklausus, ar jis yra suderinęs su sklypo savininke dėl statybos darbų, ar turi leidimą statyti, A. K. atsako neigiamai; filmuojančiam vyrui paklausus, kas pastatė, A. K. nurodo, kad jis pastatė; A. K. paklausus, ar jis įrašinėja, filmuojantis vyras atsako „O kaip jūs galvojat?“; po to A. K. artėdamas prie filmuojančio vyro kelis kartus pakartoja „Jūs privačioje teritorijoje“; A. K. priėjus prie filmuojančio vyro girdimas duslus garsas, po kurio R. K. pasako „O (necituotinas žodis)“, filmuojantis vyras ranka stumia A. K. nuo savęs; tuo metu į namo kiemą išeina moteris, kuri klausia „Kas yra?“; tuomet A. K. užsimoja dešine ranka, girdimas duslus garsas; moteris šaukia iškviesianti policiją; filmuojantis vyras atsitraukia nuo A. K. ir pameta ant žemės mobiliojo ryšio telefoną, kurį laikė rankoje; A. K. šaukia „Jūs neturite teisės įrašinėti privačioje teritorijoje“ ir nuo žemės paima mobiliojo ryšio telefoną; moteris nurodo iškviesianti policijos pareigūnus; filmuojančiam vyrui prašant grąžinti telefoną A. K. nurodo telefono negrąžinsiąs, telefoną atiduosiąs policijos pareigūnams, taip pat pakartoja, kad filmuojantis vyras neturi teisės filmuoti privačioje teritorijoje, prašo išeiti iš teritorijos; A. K. pasako, kad jeigu būtų Amerikoje jis filmuojantį vyrą nušautų.
16. Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašus. 2024 m. balandžio 9 d. 21.18 val. garso įraše užfiksuota, kaip paskambinęs vyras nurodo, kad jis neseniai paskambinęs kvietė policijos pareigūnu adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio tikslaus jis nežino, nes yra senas žmogus ((duomenys neskelbtini) metų) ir nemato, patikslina, kad jis stovi prie namo, pažymėtu Nr. 72; policijos pareigūnų pagalba reikalinga, nes jis buvo sumuštas kaimyno. 2024 m. balandžio 9 d. 21.38 val. garso įraše užfiksuota, kaip paskambinusi moteris teiraujasi, ar atvykta policijos pareigūnai, patikslina adresą - (duomenys neskelbtini) (bylos tomas 1, lapai 123-126).
17. Policijos pareigūno mobiliuoju vaizdo registratoriumi įrašytuose vaizdo įrašuose nurodytas laikas – 2024 m. balandžio 9 d. 21.40 val. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bendrauja su R. K., kuris nurodo atėjęs pas kaimyną ir įvykęs konfliktas; konfliktas prasidėjo kaimynui jo paklausus, ar jis viską filmuoja, o jam atsakius, kad filmuoja, kaimynas sudavęs jam į veido sritį ir atėmęs bei sudaužęs mobiliojo ryšio telefoną (policijos pareigūnas užfiksavo sudaužytą telefoną). Įvykio vietoje policijos pareigūnai bendrauja su kitu asmeniu, pristačiusiu kaimynu, kuris nurodo išgirdęs triukšmą kaimynų kieme atėjęs pažiūrėti, kas nutiko, o atėjęs pamatęs, kad asmuo buvo užsidėjęs ant galvos filmavimo kamerą; konfliktą pradėjęs pats nukentėjusysis. Policijos pareigūnas namo kieme bendrauja su A. K., kuris nurodė, kad kaimyno paprašytas prisistatyti jis prisistatęs bei paklausęs, ar šis viską filmuoja; kaimynui atsakius teigiamai jis nurodęs, kad šis to daryti negali, ir paprašęs atiduoti telefoną; kaimynui atsisakius paduoti telefoną jis bandęs paimti telefoną, tuomet kaimynas pradėjęs jį stumdyti bei praskėlęs jam lūpą; konflikto priežastis - žemės sklypo pasidalinimas. Policijos pareigūnui patikrinus A. K. blaivumą nustatyta, kad A. K. yra blaivus, nors pokalbio metu A. K. pripažino išgėręs vieną skardinę alaus (bylos tomas 1, lapai 129-131).
18. A. K. kaltinamas ne mažiau kaip penkis kartus dešiniu kumščiu sudavęs R. K. į galvos sritį. A. K. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino stumdęs R. K., norėdamas šį išstumti iš kiemo, kadangi R. K. filmavo jo kieme neturėdamas jo leidimo, tačiau neigė sudavęs smūgius kumščiu R. K. į galvos sritį.
19. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad betarpiškai nagrinėjamame įvykyje dalyvavo A. K. ir R. K., taip pat jau prasidėjus konfliktui į kiemą išėjo ir įvykį stebėjo A. K. sutuoktinė A. K.. Pastaroji teisiamojo posėdžio metu nurodė mačiusi, kaip jos sutuoktinis stumia kaimyną delnais už pečių, o kaimynas priešinasi. R. K. baudžiamojo proceso metu parodė, kad A. K. griebė jam už marškinėlių, dėl ko šie suplyšo, po ko trenkė jam vieną smūgį į viršugalvį (pakaušio užpakalinę kairę pusę), taip pat trenkė jam po akimi. R. K. kūno tyrimą atlikusi specialistė R. G. nurodė, kad pagal sužalojimus negalima identifikuoti konkretaus daikto, kuriuo R. K. buvo padaryti sužalojimai, tačiau nurodė, kad mažai tikėtina, jog odos nubrozdinimas kairiame žande galėjo būti padarytas kumščiu. R. K. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. K., pasakęs, kad R. K. negali filmuoti privačioje teritorijoje, pradeda stumdyti R. K., po ko užsimoja trenkti R. K., taigi teismas konstatuoja, kad A. K. sužalojimus R. K. padarė rankomis jį stumdydamas ir suduodamas jam smūgius. Teismas pažymi, kad A. K. įkaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties prasme nėra svarbu, kokia rankos dalimi (R. K. nurodyta dalimi - kumščiu ar A. K. ir A. K. nurodyta dalimi - delnu) ir kokiu būdu (A. K. ir A. K. nurodytu būdu - stumdant ar R. K. nurodytu būdu - suduodant smūgius) padaryti sužalojimai – bet kuriuo atveju A. K. veiksmai yra smurtinio pobūdžio ir patenka į BK 140 straipsnio reguliavimo sritį.
20. A. K. kaltinamas R. K. į galvos sritį sudavęs ne mažiau kaip penkis kartus. Teismas pažymi, kad smūgių skaičius A. K. inkriminuotas įvertinus R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad A. K. jam smūgiavo 5-6 kartus, iš kurių pataikė 2-3 kartus. Įvertinęs tai, kad R. K. sužalojimai padaryti dvejose skirtingose galvos vietose ir skirtingas savybes turinčiais daiktais, teismas konstatuoja, kad A. K. sužalojimus R. K. padarė ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais.
21. Baudžiamojo proceso metu A. K. nuosekliai teigė, kad R. K. jis stumdė dėl to, kad šis, atėjęs į jam priklausantį sklypą bei prie jo namų durų, filmavo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėje byloje Nr. 2K-231-489/2020 vertindamas nukentėjusiojo veiksmus esant kaltininko būste ir filmuojant mobiliojo ryšio telefonu, 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodė, kad, nors „nukentėjusiojo veiksmai (atvykimas vėlų vakarą, pokalbio įrašinėjimas) buvo provokuojantys konfliktą ir kartu galėjo būti trikdantys ir nuteistajai nemalonūs (atsižvelgiant į ankstesnius konfliktiškus abipusius santykius), tačiau [apeliacinės instancijos teismas] padarė pagrįstą išvadą, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai nesukėlė realaus pavojaus aptariamiems teisiniams gėriams, todėl nepateisina nuteistosios elgesio padarant jam nustatytus sužalojimus“. Įvertinęs minėtoje nutartyje išdėstytą teisės normos išaiškinimą teismas konstatuoja, kad A. K. veiksmai stumdant ir suduodant smūgius R. K. negali būti pateisinami tuo, kad R. K. veiksmais buvo pažeista A. K. teisė į būsto neliečiamybę, jo teisė į ramų, netrukdomą naudojimąsi būstu, o R. K. veiksmai filmuojant A. K. be jo sutikimo akivaizdžiai nereikalavo smurtinio atsako.
22. Teisiamojo posėdžio metu A. K. gynėja teigė, kad R. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas vaizdo įrašas negali būti pripažįstamas įrodymu, kadangi buvo gautas neleistinais būdais, filmuojant be A. K. sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
24. BPK 98 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad privačių asmenų, siekiant apginti savo teises, t. y. gauti įrodymų byloje, padaryti įrašai gali būti pateikti teismui, kuris kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir tokių duomenų patikimumą. Pagal teismų praktiką privačių asmenų baudžiamojoje byloje pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais dėl jų gavimo neteisėtumo tik tais atvejais, kai šie duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2011, 2K-250/2012, 2K-168-511/2019, 2K-63-511/2021).
26. Teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamente tiesiogiai nėra numatytas draudimas tvarkyti asmens duomenis (nagrinėjamu atveju daryti vaizdo įrašus) - reglamente numatyta atsakomybė už žalą, padarytą dėl vykdyto duomenų tvarkymo pažeidžiant reglamentą (BDAR 82 straipsnis). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. K. nufilmavęs vaizdo įrašą neketino pastarojo viešinti, vaizdo įrašą perdavė policijos pareigūnams siekdamas įrodyti savo nurodytas aplinkybes. Nors R. K. pateikė iš ilgesnio vaizdo įrašo iškirptą epizodą, kurio metu matomos bylai svarbios aplinkybės, teismas neturi pagrindo manyti, kad vaizdo įrašas buvo koreguotas iškerpant nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti svarbią medžiagą - vaizdo įrašas yra nuoseklus ir be trukdžių, taigi teismas neturi pagrindo abejoti pateikto vaizdo įrašo patikimu, vaizdo įrašas gautas tiesiogiai įstatymu neuždraustu būdu ir pripažintinas tinkamu įrodymu.
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų pakanka išvadai, jog 2024 m. balandžio 9 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilus konfliktui tarp A. K. ir R. K. A. K. tyčia rankomis stumdydamas R. K. ir suduodamas R. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį padarė R. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu - galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu kairio momens srityje, ir odos nubrozdinimą kairiame žande.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
28. A. K. smurtaudamas – tyčia rankomis stumdydamas R. K. ir suduodamas R. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, padarė R. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
29. A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
30. Spręsdamas dėl A. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. K. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. K. neteistas (bylos tomas 1, lapas 178), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės A. K. neskirtinos. A. K. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė A. K. neskirtina. A. K. dirba (bylos tomas 1, lapai 179-181), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis (bylos tomas 1, lapai 176-177), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. skiriant antrąją pagal švelnumą – laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – aštuonis mėnesius, įpareigojant A. K. bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, atlyginti nusikalstama veika R. K. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
V. Civilinis ieškinys
31. Baudžiamojo proceso metu R. K. pareiškė 2 193 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. K. nusikalstamais veiksmais jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. R. K. nurodo dėl A. K. neteisėtų veiksmų patyręs 193 eurų dydžio turtinę žalą: sudaužytas 140 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 10“, patirtos 53 eurų išlaidos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados parengimui. Taip pat R. K. nurodo, kad dėl A. K. neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 2 000 eurų: dėl patirtų sužalojimų ir dėl jaučiamo nuolatinio maudžiamo skausmo galvos srityje jis negalėjo naktimis užmigti, jis patyrė fizinį skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautė įtampą, stresą ir nerimą; dėl minėtų emocinių išgyvenimų, įtampos ir nerimo 2024 m. liepos (duomenys neskelbtini) jis patyrė (duomenys neskelbtini) infarktą, gydėsi stacionare iki 2024 m. liepos (duomenys neskelbtini), jam buvo paskirta reabilitacija (duomenys neskelbtini) (bylos 1 tomas, lapai 67-75, 79-90; bylos tomas 2, lapai 78-81).
32. Vertindamas R. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 10“ buvo įsigytas 2020 m. gegužės 6 d., minėtą telefoną įsigijo UAB (duomenys neskelbtini), kurią pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atstovavo R. K. (bylos tomas 1, lapai 85-87).VĮ Registrų centro duomenimis R. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. R. K. naudojosi minėtai įmonei priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, o nagrinėjamo įvykio metu A. K. stumdant R. K. mobiliojo ryšio telefonas iškrito, dėl ko buvo sugadintas, t. y. sudužo galinis telefono dangtelis bei galinės kameros stiklas, taigi teismas sprendžia, kad R. K. nurodyta mobiliojo ryšio telefono vertė, atsižvelgiant į mobiliojo ryšio telefono nusidėvėjimą, nėra neproporcinga ar pernelyg didelė, taigi iš A. K. R. K. naudai priteistina 140 eurų turtinė žala.
33. Taip pat R. K. prašo priteisti turėtas 53 eurų išlaidas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados parengimui: R. K. pateikė mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 10 d. R. K. Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėjo 53,10 eurų (bylos tomas 2, lapai 80-81). Baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad R. K. vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybą atlikti kūno apžiūrą, o specialisto išvadą pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nors šias išlaidas R. K. priskiria jam padarytai turtinei žalai, tačiau teismas šias R. K. išlaidas pripažįsta procesinėmis ir iš A. K. R. K. naudai priteistina 53 eurų procesinių išlaidų.
34. Vertindamas R. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad R. K. dėl A. K. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Pažymėtina, kad R. K. nurodo, kad patirti emociniai išgyvenimai, įtampa ir nerimas sąlygojo patirtą (duomenys neskelbtini) infarktą, tačiau R. K. teismui nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę iki nusikalstamos veikos padarymo, nebuvo pateikti medicinai dokumentai, kuriuose būtų nurodytos (duomenys neskelbtini) infarktą sukėlusios priežastys. Atsižvelgdamas į tai teismas neturi pagrindo manyti, kad patirti R. K. išgyvenimai, patirta įtampa, nerimas sąlygojo patirtą (duomenys neskelbtini) infarktą. Teismas pažymi ir tai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
35. Teismas sutinka, jog R. K. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o A. K. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nustatydamas R. K. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir A. K. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – A. K. dirba (bylos tomas 1, lapai 179-181). Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Atsižvelgiant į tai, kad R. K. padaryti sužalojimai pasireiškė galvos sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu kairio momens srityje, odos nubrozdinimu kairiame žande, R. K. civilinis ieškinys dėl A. K. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. K. R. K. naudai 1 000 eurų neturtinės žalos.
36. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad R. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš A. K. R. K. naudai priteistina 1 140 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
37. Baudžiamojo proceso metu R. K. atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Olišauskienė pateikė teismui prašymą R. K. naudai iš A. K. priteisti 2 541 eurų procesinių išlaidų: Vilma Gečaitė-Olišauskienė pateikė 2024 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d. sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad R. K. sumokėjo 2 541 eurų už jam suteiktas teisines paslaugas (bylos tomas 2, lapai 98-104).
38. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
39. Vertindamas prašymą iš A. K. R. K. naudai priteisti 2 541 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina sąskaitos, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad R. K. apmokėjo sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos sudėtingumą (nagrinėta viena nesudėtinga veika), teismo posėdžių skaičių (bylai nagrinėti buvo surengti keturi teisiamieji posėdžiai), baudžiamojo proceso metu R. K. suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei rengtų dokumentų kiekį, prašomą priteisti 2 541 eurų sumą laiko per didele, dėl ko iš A. K. R. K. naudai priteistina 1 500 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.
VI. Procesinės prievartos priemonės
40. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 157-160), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. K. (A. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. (A. K.) bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, atlyginti nusikalstama veika R. K. padarytą 1 140 eurų dydžio turtinę ir neturtinę žalą.
R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. (A. K.) R. K. naudai priteisti 1 140 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, bei 1 553 eurų procesinių išlaidų.
A. K. (A. K.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.