- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2-264-1090/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16874-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jan Maciejevski (pirm.)
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Domantas Skebas, Viktorija Čivilytė, Julija Misiūnienė, Mėta Jurgaitė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovės atstovams advokatei Viktorijai Čivilytei, advokatui Domantui Skebui, advokato padėjėjai Julijai Misiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R., kurį patikslinusi (atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų) prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M.; 2) priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečiam vaikui J. A. R. išlaikymą, mokamą po 750,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečiam vaikui J. A. R. 6 300,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta šalių santuoka, santuokos metu jiems gimė sūnus J. A. R., kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialus nuolatinės slaugos poreikis, taip pat vaikui nustatyti labai dideli specialieji ugdymo poreikiai ir būtina specialistų pagalba. Ieškovė paaiškino, jog vaikas nekalba, negali išreikšti savo poreikių, nuomonės, vaiko raida visapusiai sutrikusi, jis yra nemobilus, pats savęs negali apsitarnauti, vaikas valgo tik susmulkintą maistą, jo judesiai minimalūs, nekoordinuoti. Taigi, vaikui reikalinga absoliuti tėvų pagalba, todėl tai sąlygoja vieną iš šio ieškinio reikalavimų apie tai, kad nustatytina intensyvi tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kurioje vaiko tėvas turėtų kuo daugiau bendrauti su vaiku. Kadangi vaikas turi sunkią negalią ir yra visiškai nesavarankiškas, ieškovė nuo jo gimimo juo rūpinasi, prižiūri, dėl ko ieškovė negali dirbti, o pastaruoju metu atsakovas nepadeda motinai tiek, kiek turėtų pagal tėvų pareigų lygybės principą. Atsakovas nuo 2018 m. balandžio 9 d. išsikraustė į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagalbą šeimai teikia nereguliariai, neprognozuojamai, manipuliuodamas, geruoju susitarti dėl aiškios, konkrečios, raštu įformintos bendravimo tvarkos ir išlaikymo su atsakovu nepavyksta. Nuo vaiko gimimo susidarė tokia situacija, kad ieškovė prižiūri vaiką, o atsakovas dirba ir iki 2018 m. pradžios išlaikė šeimą, tačiau, pasak ieškovės, tai nėra teisinga, nes ieškovė turi lygias teises dirbti bei dalyvauti visuomeninėje veikloje, o atsakovas turi lygias pareigas rūpintis vaiku. Be to, tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime ir tiesioginis bendravimas su vaiku yra berniukui labai svarbus, o dėl vaiko negalios yra būtina ir fizinė atsakovo kaip vyro pagalba vaiko kasdienybėje, nes motina viena to padaryti jau nebeišgali. Ieškovė pažymėjo, jog sutiktų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tačiau šiam nesutinkant ir siekiant išspręsti klausimus dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kaip kad realiai yra šiuo metu.
3. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, jog, jų atveju, tėvų galimybės teikti vaikui išlaikymą yra akivaizdžiai nelygios, kadangi atsakovas dirba tiek pagrindinėje darbovietėje, tiek verčiasi individualia veikla, gauna pajamas, o su paralyžiuotu vaiku ištisai būnanti ieškovė neturi galimybės dirbti, pajamų negauna, jos darbinės pajamos šiuo metu yra 0 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna ne mažiau kaip 1 027,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį, be to, atsakovas, dalyvaudamas įvairioje (duomenys neskelbtini) veikloje, gauna papildomas pajamas. Ieškovė turi dalį miškų ūkio sklypo (duomenys neskelbtini), iš kurio jokių pajamų negauna ir vaiko išlaikymui jis neturi įtakos. Bendro nuosavo būsto šalys neturi. Atsakovas turi nuosavą vieno kambario butą Vilniuje, kuris, nors ir mažo ploto, galėtų teikti atsakovui nemažas nuomos pajamas, nes yra prestižinėje vietoje, šalys turi vieną apie 1 000,00 Eur vertės automobilį. Taigi, kadangi ieškovė darbinių pajamų neturi, o atsakovas jas gauna, ieškovė atitinkamai prašo nustatyti proporciją dėl tėvų pareigos teikti turtinį vaiko išlaikymą. Ieškovės skaičiavimais, atsižvelgiant į vaiko itin sunkią negalią ir didelius poreikius, vaikui yra reikalingas 750,00 Eur išlaikymas kas mėnesį, kurį ji prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovas jau nuo 2018 m. balandžio mėnesio vaiko išlaikymą mokėdavo tik iš dalies, vidutiniškai 300,00 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. balandžio iki šio ieškinio padavimo išlaikymo nemoka visai, todėl iki šio ieškinio padavimo susidarė atsakovo įsiskolinimas neteikiant išlaikymo, kurį sudaro 6 900,00 Eur suma: už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. kovo mėn. imtinai – 5 400,00 Eur (750,00 - 300,00) x 12 mėn.); už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki gegužės mėn. imtinai – 1 500,00 Eur (750,00 x 2 mėn.), kadangi atsakovas minėtu laikotarpiu išlaikymo nemokėjo jokia forma. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo namo dalies nuomos mokesčius (300,00 Eur kas mėnesį) ir šioje dalyje vaiko išlaikymo įsiskolinimas sumažėjo 600,00 Eur, ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė pažymėjo, jog ginčo dėl vaiko poreikių dydžio nėra, todėl ji neteikia vaiko poreikių skaičiuotės. Pasak ieškovės, atsakovas tvirtina, jog jis negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nors, ieškovės nuomone, atsakovas nutyli apie savo papildomas pajamas, kurias gauna ir galėtų gauti iš individualios veiklos ir turimo turto. Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, jog jei atsakovas intensyviai bendraus su vaiku ir daugiau pavaduos ją šioje srityje, atitinkamai pagerės jos galimybės pačiai užsiimti bent jau daline darbo veikla, ir tuomet būtų galima reikalauti iš atsakovo mažesnio išlaikymo.
4. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė nurodo, jog atsakovas gali ir turi bendrauti su vaiku, padėti vaikui valgant, judant, prausiantis ir kitose srityse, kur vaikas yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos. Tik tėvai yra tie asmenys, kurie supranta tokio sudėtingo vaiko poreikius, jo išsireiškimus, įpročius, priežiūros ypatumus, todėl ieškovė negali pasitelkti kitų (samdomų) asmenų pagalbos. Šiuo metu susidarė situacija, kai atsakovas nenori įforminti intensyvaus tėvo bendravimo su vaiku, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas nebegalėtų bet kurią dieną persigalvoti ir kad ieškovei būtų su tuo susijusios laiko planavimo garantijos įsidarbinimui. Atsižvelgdama į tai, kad vaikas turi itin didelį tėvų pagalbos poreikį, ir įvertinus tai, kad ieškovo darbo užimtumas nėra labai intensyvus, ieškovės vertinimu, jos siūloma bendravimo tvarka leistų ne tik užtikrinti vaiko poreikius, bet ir įpareigotų atsakovą lygiomis dalimis prisidėti prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, drausmintų atsakovą ir įpareigotų jį realiai, be atskirų įkalbinėjimų ir laiko derinimų, bendrauti su vaiku, kad ieškovei būtų aiškumas dėl jos laisvo nuo vaiko priežiūros laiko, skirto įsidarbinimui. Taigi, atsižvelgiant į vaiko J. A. R. sveikatos būklę ir neįgalaus vaiko poreikius, būtinybę vaiką slaugyti ištisą parą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygiai prisidėti prie vaiko globos ir priežiūros, ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
1.1. Vaiko tėvas (atsakovas) atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą, bendrauja su vaiku, rūpinasi jo poreikiais (slauga):
1.1.1. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
1.1.2. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
1.1.3. Kiekvieną antradienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
1.1.4. Kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
1.1.5. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą).
1.1.6. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.
1.1.7. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki sekmadienio 21.00 val.
1.1.8. Bendravimo su vaiku metu tėvas turi teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, bet pats turi pasirūpinti jo grąžinimu atgal į gyvenamąją vietą. Kai tėvas bendrauja su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos.
1.1.9. Tėvas neturi teisės bendrauti su vaiku ir jį slaugyti trumpiau, nei nurodyta šioje sutartyje, išskyrus išimtinius, šalių suderintus atvejus.
1.1.10. Jei vaikui skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), tėvas turi kartu pasirūpinti vaiku ir būti su juo visą gydymo laikotarpį.
1.1.11. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką savo atostogoms ar kitokiam laiko praleidimui su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
1.1.12. Atsižvelgiant į tai, kad motinai yra itin sudėtinga vienai pasirūpinti augančiu visiškai neįgaliu vaiku, tėvas privalo būti supratingu, sąžiningai vykdyti šioje tvarkoje aptartus įsipareigojimus, esant galimybei – bendrauti su vaiku dar dažniau, nei aptarta šioje tvarkoje.
1.1.13. Tais atvejais, kai tėvas neturi galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal šią bendravimo tvarką (grafiką), jis turi pasirūpinti jį pavaduojančiu asmeniu.
1.1.14. Tais atvejais, kai motina neturi galimybių perduoti vaiko tėvui bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuoja tėvą apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–8; el. b. priedas, b. l. 12).
5. Atsakovas A. R. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka tik iš dalies. Atsakovas nurodė faktines aplinkybes, kad santuokinių ryšių su ieškove nepalaikė jau aštuonis metus dar iki išsikraustymo 2018 m., o sprendimą išsikraustyti priėmė išimtinai vaiko interesais, kad vaikas nebematytų nuolatinių konfliktų ir barnių, tačiau pažymėjo, jog padės ieškovei auginti sūnų, kiek leis jo turtinė padėtis ir darbo pobūdis. Atsakovas teigė, jog jo 23 kv. m. bendro ploto gyvenamasis būstas nėra pritaikytas jų vaikui, bute nėra vaikui reikalingų specialių priemonių, kurių neįmanoma transportuoti, todėl atsakovui reikia pasirengti vaiko pasiėmimui, o ieškovė reikalauja kuo greičiau pasiimti vaiką su nakvyne. Reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atsakovas neprieštarauja.
6. Dėl prašomo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nurodė, jog per ieškovės nurodytą laikotarpį, kai atsakovas, ieškovės teigimu, iš dalies neteikė išlaikymo vaikui (nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. imtinai), ar kai neva neteikė visai (nuo 2019 m. balandžio mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos), tik už gyvenamojo būsto nuomą ir komunalines paslaugas, kuriame neatlygintinai gyvena ir pati ieškovė, viso atsakovas sumokėjo 5 406,31 Eur sumą, kas sudarytų vidutiniškai 360,42 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas nuolat prižiūri ir tvarko teritoriją, kad gautų mažesnę būsto, kuriame gyvena ieškovė su vaiku, nuomos kainą. Taip pat atsakovas ne tik pilnai užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, bet kiekvieną kartą atvykdamas pas sūnų atneša maisto produktų, sauskelnių ir kitų būtinų priemonių, todėl per mėnesį vidutiniškai išleidžia dar apie 100,00 Eur, ieškovės prašymu apmoka sūnaus papildomas išlaidas. Taigi, atsakovas teigia, jog jeigu bus priteistas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui 750 Eur per mėnesį, iš gaunamo pastovaus darbo užmokesčio jam pačiam liks pragyvenimui apie 170,00 Eur, o ieškovei teks vienai ne tik išlaikyti, bet ir rūpintis bei prižiūrėti visą namų ūkį. Atsakovas pažymėjo, jog byloje nėra pateikti ieškovės skaičiavimai, kad vaikui išlaikyti reikalinga 750,00 Eur suma per mėnesį, ieškovė disponuoja valstybės teikiama finansine parama – 540,00 Eur valstybės skiriama parama už vaiko slaugą, o atsakovo darbo užmokestis, priešingai, nei nurodo ieškovė, už 2019 m. vasario mėn. sudarė 1 001,51 Eur, o už 2019 m. kovo mėn. ir 2019 m. balandžio mėn. darbo užmokestis jau sudarė 921,39 Eur. Taip pat ieškovės nurodomos papildomos atsakovo gaunamos pajamos nėra pastovios ir nėra didelės, viso 2019 metais sausio–spalio mėn. jo papildomos pajamos sudarė apie 65,42 Eur per mėnesį, o savo vienintelio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomoti atsakovas negalėtų, nes pats ten gyvena. Taigi, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui atsakovas objektyviai negali mokėti, o įvertinus tai, kad atsakovas ieškovės nurodomu skolos susidarymo laikotarpiu tik už namo nuomą ir komunalines paslaugas yra sumokėjęs 5 406,31 Eur, kiekvieną mėnesį dar išleidžia sūnaus poreikiams papildomai apie 100,00 Eur, be to, tvarko visą namo teritoriją, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra.
7. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos objektyviai negalės visą laiką vykdyti, neišėjęs iš dabartinės darbovietės, kadangi tokia bendravimo tvarka patenka į atsakovo darbo valandas. Be to, atsakovas mano, jog, paisant išimtinai jų vaiko interesų, būtent ieškovė turėtų atlaisvinti būstą atsakovo bendravimui su vaiku, kadangi šis būstas yra pritaikytas vaikui, jame yra visos vaikui būtinos spec. priemonės. Siūloma bendravimo tvarka taip pat yra ydinga, nes joje tik atsakovui vienam yra skiriamas laikas būti su vaiku ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan. visą gydymo laikotarpį, be to, ieškovei yra numatyta galimybė pakeisti planus (t. y. informuoti SMS, kad neturi galimybių man perduoti vaiko likus 3 dienoms iki termino pradžios), tuo tarpu atsakovui atimta teisė bendrauti su vaiku trumpiau, nei nurodyta šioje tvarkoje, išskyrus neaišku kokius išimtinius šalių suderintus atvejus. Atsakovas pažymi, jog yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) 30 metų ir negali keisti savo darbo į bet kokį kitą, todėl jo darbo specifika sukelia sunkumų griežtai fiksuotu grafiku prižiūrėti sūnų, kadangi (duomenys neskelbtini) repeticijos būna ir rytais, ir vakarais, tenka dirbti ir savaitgaliais, turi gastroles po Lietuvą, į užsienio valstybes, todėl būna išvykęs ir po kelias savaites. Atsakovas negali dalyvauti vaiko gyvenime daugiau, negu objektyviai gali, pas vaiką atvyksta kiekvieną savaitę po kelis kartus, taip pat prižiūri vaiką ir naktimis, kai nėra intensyvių repeticijų ir jeigu leidžia jo darbo grafikas, išleidžia ieškovę išvykti ir kelioms dienoms. Taigi, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra neįgyvendinama ir netinkama. Savo ruožtu, atsakovas siūlo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su sūnumi kas antrą savaitgalį su nakvyne nuo šeštadienio 14 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba sūnaus gyvenamojoje vietoje (pagal šalių susitarimą) iki sekmadienio 19 val., išskyrus kai būna išvykęs į gastroles, taip pat, kiekvienos savaitės dvi pasirinktas dienas, vieną iš kurių paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir parvežant jį namo 21 val., o kitą pasirinktą dieną būnant su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje arba pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (pagal šalių susitarimą) nuo 17.00 val. iki kitos dienos ryto 7.00 val. (per naktį), taip pat vykstant su sūnumi į sanatoriją, reabilitaciją ir pan., jeigu kelialapio laikotarpis patenka į atsakovo kasmetinių atostogų laikotarpį, tačiau ne ilgiau, kaip pusę atostogoms skirto laiko. Taigi, tiek ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas, tiek ir bendravimo tvarka yra neįgyvendinami, be to, siūloma bendravimo tvarka neatitinka ir vaiko interesų. Jeigu bus nustatyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka, negalės dirbti nei atsakovas, nei pati ieškovė, atitinkamai, atsakovas negalės teikti vaikui jokio išlaikymo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 72–78).
8. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovas rūpinasi vaiku ir jo indėlis į vaiko auklėjimą ir priežiūrą yra svarbus, pažymėjo, jog atsakovas, nors ir vėluodamas, moka už namo dalies, kurioje gyvena vaikas, nuomą, šis įsiskolinimas mažėja ir mažėja atsakovo įsiskolinimas vaikui. Ieškovė paaiškina, jog atsakovas daugmaž normaliai bendrauja su vaiku tik nuo 2019 m. balandžio mėn. vidurio ir sugeba suderinti vaiko priežiūrą su savo darbo grafiku, be to, atsakovas pastaruoju metu tris savaites iš eilės buvo su vaiku sanatorijoje, taigi, atsakovas turi galimybę skirti vaiko priežiūrai apie pusę reikalingo laiko. Priešingai, nei teigia atsakovas, būtent jis ilgą laiką leido sau gyventi kaip jam patogu, laisvai dirbti, girtuokliauti, o ieškovė buvo faktiškai uždaryta namuose su neįgaliu vaiku, todėl ieškovė su tuo nebesitaiko ir kategoriškai reikalauja lygių teisių įgyvendinimo, drausmingo ir intensyvaus tėvo dalyvavimo vaiko priežiūroje, padėti ieškovei auginti neįgalų vaiką atsakovas privalo įstatymiškai. Ieškovė pažymėjo, jog vaikui teikiamo išlaikymo sumos neapibrėžtumas yra nepriimtinas, todėl vaiko poreikiai bus geriau užtikrinti, jei išlaikymo mokėjimai bus nustatyti konkrečia pinigų suma, perduodama ieškovės žinion. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog jokių specialių įrenginių, apie kuriuos teigia atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, vaikas realiai nenaudoja, todėl pasiimti vaiką atsakovui nėra ypatingai sunku, be to, Tarnyba išvadoje jokių kliūčių vaikui gyventi ir nakvoti atsakovo namuose neįžvelgė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 124–126).
9. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jokių galimybių lanksčiai derinti darbo grafiką, kai jis dirba komandoje, objektyviai neegzistuoja, todėl visi ieškovės argumentai dėl intensyvaus jo dalyvavimo vaiko priežiūroje įmanomo suderinimo su darbo grafiku, t. y., ieškovės nuomone egzistuojančia galimybe tiesiog susitarti su darbdaviu ir kartais neatvykti į darbą, yra atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad jo vienintelis tikslas yra sūnaus gerovė, tačiau tiek išlaikymo dydis, tiek ir bendravimo tvarka turi būti protingi ir objektyviai įgyvendinami. Atsižvelgiant į jo darbo specifiką, bendravimo tvarkoje turi likti galimybė konkrečias atsakovo bendravimo dienas su sūnumi suderinti su ieškove prieš prasidedant kiekvienam kalendoriniam mėnesiui, kai jis jau turės ateinančio mėnesio darbo grafiką. Atsakovas taip pat nurodė, jog valstybė skiria vaiko poreikių tenkinimui 329,92 Eur ir ieškovė privalo naudoti šiuos pinigus išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, todėl šia suma yra mažintinas tėvams tenkantis išlaikymo prievolės dydis, o valstybės skiriama 285,00 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra skirta ieškovei už vaiko slaugą. Pagal atsakovo gaunamą darbo užmokestį vaiko išlaikymui jis galėtų skirti 350,00 Eur per mėn. ir vaiko išlaikymui tokiu atveju tektų viso 679,92 Eur per mėn, o atsakovui liks pragyvenimui 570,00 Eur per mėn. Pasak atsakovo, jis dirba, kad galėtų išlaikyti save bei sūnų, tuo tarpu ieškovei darbas reikalingas prasiblaškymui, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, prioritetas turi būti teikiamas atsakovo poreikiui dirbti, o ne ieškovės (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 130–134).
10. Atsakovas A. R. pateikė priešieškinį ieškovei I. M., kuriuo prašo: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 1958, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) santuokos metu įgytą transporto priemonę VW, Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti I. M.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko J. A. R. gyvenamąją vietą su motina I. M.; 4) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. A. R., mokamą po 350,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad tą mėnesį, kai nepilnametis J. A. R. praleis su tėvu A. R. sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan., jeigu sūnui bus skirtas kelialapis arba bus su tėvu kitoje vietoje ne trumpiau kaip vieną savaitę, vaiko motinai I. M. pervedama mėnesinio išlaikymo vaikui suma už tą mėnesį proporcingai mažinama vaiko buvimo su tėvu laikotarpiui tenkančia suma (mėnesinį išlaikymo dydį padalinus iš to mėnesio dienų skaičiaus ir padauginus iš vaiko buvimo su tėvu dienų skaičiaus); 6) po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes „R.“ ir „M.“.
11. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog šalys santuokinių ryšių nepalaiko jau apie dešimt metų, ir atsakovas planavo pradėti skyrybų procesą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, atsakovas, siekiant išvengti dar vieno teisminio proceso, prašo išnagrinėti ir reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus. Atsakovas nurodo, jog jų santuoka jau seniai faktiškai iširo ir išsaugoti šeimos nepavyks, sukurti darnios šeimos sutuoktiniams taip ir nepavyko, todėl prašo konstatuoti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu yra registruota santuokos metu įsigyta transporto priemonė VW, Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktina ieškovei, neišmokant atsakovui kompensacijos, kreditorių šalys neturi, tarpusavio išlaikymo atsakovas neprašo. Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus J. A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais siūlo nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią:
1. A. R. bendrauja su sūnumi J. A. R. ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį, su nakvyne pas A. R., nuo šeštadienio 16 valandos paimant sūnų J. A. R. iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų J. A. R. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 valandos;
2. A. R. bendrauja su sūnumi J. A. R. ne mažiau kaip dvi pasirinktas darbo dienas tą savaitę kai bendraus su sūnumi tos pačios savaitės savaitgalį ir ne mažiau kaip tris pasirinktas darbo dienas tą savaitę, kai nebendraus su sūnumi tos pačios savaitės savaitgalį, pasirinktomis dienomis A. R. atvykstant į sūnaus gyvenamąją vietą 17 vai. ir nedalyvaujant I. M. bendraujant su sūnumi iki tos pačios dienos 21 valandos;
3. A. R. bendrauja su sūnumi J. A. R. ne daugiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų laiko, vykdamas su sūnumi į sanatoriją, ar reabilitaciją ir pan., jeigu sūnui yra skiriamas kelialapis arba praleisdamas su sūnumi šį laiką kitoje vietoje;
4. tikslios A. R. bendravimo su sūnumi J. A. R. kalendorinio mėnesio dienos suderinamos su I. M. likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki kalendorinio bendravimo mėnesio pradžios.
12. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovas priešieškinyje laikosi pozicijos, jog atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ir būtinas pragyvenimui išlaidas bei įvertinus valstybės skiriamą paramą vaikui (329,92 Eur) ir vaiko poreikius, protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių pusiausvyrą atitiktų 350,00 Eur per mėn. dydžio išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovo. Tokiu atveju su valstybės parama (329,92 Eur), vaikui tektų viso 679,92 Eur per mėn., kurios, atsakovo manymu, yra pakankamai patenkinti vaiko poreikius (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 50–56).
13. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodo, jog nesutinka su atsakovo priešieškiniu. Teigė, jog atsakovas nenurodė jokių faktų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, o ieškovė nepripažįsta, kad ji irgi yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Priešingai, ieškovė nuolat rūpinosi šeima ir jos poreikiais, paaukojo savo darbinę karjerą neįgalaus vaiko priežiūrai, nėra palikusi ieškovo ir yra jam ištikimą bei lojali. Ieškovė santuokos nutraukimo nereikalauja ir siekia išsaugoti šeimą, todėl įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė konkrečių faktų, įrodymų apie ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, bei išsako pasvarstymus apie tai, kad jis visgi norėtų išsaugoti santuoką, santuoka turi būti palikta nenutraukta, išnaudojant sutuoktinių taikinimo procedūrą. Dėl prašomo priteisti išlaikymo sūnui ieškovė nurodė, jog atsakovo siūlomas 350,00 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo dydžio nustatymas neatitiktų vaiko poreikių, kadangi vaikui yra nustatyta labai sunki negalia, todėl vaikas yra visiškai nesavarankiškas, nejuda, jo priežiūrai reikia visiškos tėvų pagalbos. Ieškovė nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl atleidimo nuo prievolės mokėti išlaikymą tuo laikotarpiu, kai vaikas bus atsakovo žinioje (pvz. kai vaikas bus su atsakovu sanatorijoje), kadangi tokio reikalavimo tenkinimas sąlygos naujus tėvų konfliktus dėl atsakovo mokėtinos išlaikymo sumos ir įsiskolinimo dydžio, būtų itin sudėtinga nustatyti atsakovo faktiško bendravimo su vaiku laikotarpius, taip pat nuolat iškiltų ginčas ar atsakovas „užtikrino vaiko visapusišką priežiūrą“ ar ne, kas priklauso nuo subjektyvaus vertinimo. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, jog tėvas turi lygiai prisidėti prie neįgalaus vaiko priežiūros ir jo argumentai, kad jis nėra pakankamai tam pasiruošęs, kad jis gabus (duomenys neskelbtini) ir pan., neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie vaiko priežiūros taip pat yra lygiai, kaip ir motina. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktas darbo grafikas nėra reali kliūtis, kuri ribotų atsakovo galimybės dažniau bendrauti su vaiku, nes atsakovas yra pasiėmęs vaiką savo žinion tuo metu, kai pagal pateiktą grafiką turėjo būti darbe, todėl ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku spręstinas remiantis išimtinai vaiko interesais ir netrumpinant atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo nenutraukti santuokos, lengvasis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovė taip pat patvirtino, jog pati kreditorinių prievolių neturi, neprašo savo išlaikymo iš atsakovo, tačiau gali būti priversta reikalauti tokio išlaikymo, jei po šios bylos pabaigimo atsakovas nesudarys jai galimybių dirbti, pavaduojant ieškovę vaiko priežiūroje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 80–81).
14. Susipažinęs su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį, atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jokių pasvarstymų apie šeimos, kurios nėra jau 10 metų, išsaugojimą ieškovei neišsakė ir tokių ketinimų neturi, todėl sutuoktinių taikinimo procedūra netaikytina. Atsakovas nurodo, jog ieškovės demonstruojama nepagarba, žeminimas, įžeidinėjimas, menkinimas jo, kaip vyro, atsakovo nuomonės nepaisymas, ieškovės naudojamas psichologinis smurtas, spaudimas ir šantažas sąlygojo jo išsikraustymą iš namų ir jų gyvenimas kartu yra visiškai neįmanomas. Taigi, ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialinės paramos ir kitų santuokinių pareigų pažeidimų. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog buvo vienetiniai atvejai, kai jis faktiškai buvo su sūnumi, nors pagal pateiktą grafiką turėjo būti darbe, tokiais atvejais jis samdo žmogų vaiko priežiūrai (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 84–87, 157).
15. Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovas jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone pas savo sugyventinę, tačiau butas (duomenys neskelbtini) nėra išnuomotas. Ieškovė tvirtina, jog atsakovas gali būti su sūnumi nuo 15–16 val., o ieškovė daugiau būti namuose nebegali, ji nori ir turi eiti dirbti. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ieškovė nurodė, jog jokio meilužio ji neturėjo, rūpinosi šeima, jų gerove ir jokio nepagarbaus elgesio vyro atžvilgiu nebuvo. Būtent atsakovas yra sunkus žmogus, linkęs sukelti konfliktiškas situacijas, meluoti dėl savo užimtumo darbe, nevykdyti susitarimų dėl vaiko priežiūros. Ieškovė taip pat nurodo, jog dar jiems gyvenant kartu skaitė atsakovo susirašinėjimą su sugyventine I. B., o 2018 m. balandžio 9 d. atsakovas, nieko nepaaiškinęs, paliko šeimą ir laiką leisdavo su sugyventine. Dėl išlaikymo ieškovė pažymėjo, jog jos su sūnumi pajamos yra 700,00 Eur, plius atsakovo mokami alimentai – 450,00 Eur, taigi, bendra suma – 1 150,00 Eur. Atėmus visas būtinas išlaidas, jiems lieka 330,00 Eur, todėl ieškovė turi prašyti pagalbos iš savo tėvų, skolintis, dėl ko jai būtina dirbti, be to, sūnus auga ir išlaidos didėja. Ieškovė mano, jog pagal jos pasiūlytą grafiką atsakovas ir toliau galės dirbti pilnu etatu, o ji pati galės dirbti tik puse etato, todėl prašo teismo nustatyti alimentų dydį, atitinkantį susidariusią situaciją ir ypatingai atsižvelgti į vaiko specialiuosius poreikius. Anot ieškovės, nustatytina jos siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kai atsakovas ateina pas sūnų po darbo apie 15.30 val. ir išleidžia ieškovę į darbą iki 21 val., taip pat priskiriant atsakovą bendrauti su vaiku naktimis ir pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 158–159).
16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktose išvadose nurodo, jog apsilankymo ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu nustatyta, kad ieškovė su sūnumi J. A. R. gyvena nuomojamame 3 kambarių su visais patogumais, namuose tvarkinga, švaru, kambariai pritaikyti pagal vaiko poreikius: namuose yra visa speciali vaikui reikalinga įranga, ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovė nurodė, jog nedirba, nes slaugo neįgalų vaiką, šeimos pajamas sudaro vaiko neįgalumo ir slaugos pinigai 540,00 Eur per mėn. ir vaiko pinigai 50,00 Eur per mėn. Pasak ieškovės, nuo 2018 m. balandžio 9 d. atsakovas kartu nebegyvena, nuo to laiko neskyrė šeimai laiko, negelbėjo su vaiko priežiūra, neteikė pakankamai pinigų vaiko išlaikymui, tėvas ateidavo į namus pabūti su vaiku, tačiau to neužtenka. Pasak ieškovės, atsakovas apmokėjo būsto nuomą, komunalinius mokesčius ir nuo gyvenimo skyriumi buvo teikęs 240,00 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovė teigė, kad ji norėtų dirbti, nes namuose vaiką augina 11 metų, taip pat jai fiziškai per sunku sūnų nešioti, maudyti, dėl to tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime yra būtinas, ieškovė nori vaiko auginimu ir priežiūra dalintis per pusę su atsakovu. Apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu nustatyta, kad atsakovas gyvena jam priklausančiame 1 kambario bute su visais patogumais, namuose tvarkinga, švaru, atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo pajamos 940,00 Eur per mėn. Pasak A. R., nuo gyvenimo skyriumi jis ir toliau apmokėjo ieškovės būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, atvažiuojant į svečius visada nuperka maisto produktų, duoda pinigų ir prisideda prie išlaikymo pagal savo galimybes. Vaiko tėvas teigė, kad jis lankydavo sūnų, likdavo nakvoti, padėdavo berniuką prižiūrėti nakties metu, o pagal jo darbo specifiką, kintantį darbo grafiką, neįmanoma vaiko priežiūros dalintis per pusę, be to, jo būstas per mažas ir neatitinka vaiko poreikių. Nepilnametis J. A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi pagal pritaikytas bendrąsias programas (duomenys neskelbtini) mokykloje, vaikui paskirtas dalinis namų ugdymas, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Berniukui diagnozuotas cerebrinis paralyžius, stuburo nestabilumas, pakaušio ir atlanto ašies sritis, nugaros smegenų suspaudimas, spondilozė su mielopatija, kaklo sritis. Vaikas nekalba, yra nemobilus, nuolat lanko reabilitacijas įvairiose gydymo įstaigose, sanatorijose, vaikui atliktos operacijos. Apsilankymo metu J. A. nieko pasakyti negebėjo. Tarnyba pabrėžė, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnybos vertinimu, ieškovės, taip pat ir atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikui, galimai patenkintų J. A. būtinuosius poreikius (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 92–97; 2 t., b. l. 79).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
17. Ieškovė I. M. teismo posėdyje nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog su atsakovu atskirai gyventi pradėjo nuo 2018 m. balandžio 9 d., visas galimybes susitarti gražiuoju išnaudojo ir tai nedavė jokių rezultatų. Kartu su atsakovu ieškovė turi nepilnametį vaiką J. A. R., kuriam šiuo metu yra 12 metų. Vaikui nustatytas vaikų cerebrinis paralyžius, sunki forma, todėl vaikui reikalinga nuolatinė slauga. Sūnus yra visiškai priklausomas nuo kito asmens, pats negali nei valgyti, nei sėdėti. Ieškovė prašo atsakovo padėti prižiūrėti sūnų, nes šiuo metu, dėl turimų sveikatos problemų (sąnarių liga), jai sunku tai padaryti vienai, o tam tikrais atvejais net neįmanoma, pavyzdžiui, pačiai išmaudyti vaiką, padėti jam atlikti būtinus fizinius pratimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad abu tėvai rūpintųsi ir vaiko gyvenime dalyvautų lygiomis dalimis, ką atsakovas sėkmingai darė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. birželio 1 d., t. y. ateidavo kasdien, kartais likdavo pasirūpinti sūnumi ir naktimis, būdavo savaitgaliais. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu visas krūvis, tiek fizinis, tiek emocinis, yra priskirtas jai, nes atsakovas su vaiku bendrauja tik 8 val. per savaitę ir kas antrą savaitgalį. Ieškovė nesutinka atlikti tėvo pareigų ir reikalauja, jog tai darytų jis pats, ir nors atsakovas savo pareigų sūnui nesikrato, juo rūpinasi ir myli, tačiau ne tiek, kiek yra poreikis. Ieškovė pažymi, kad jau 12 metų su sūnumi yra namuose, yra išsekusi tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl tokia jos siūloma bendravimo tvarka būtų emocinė ir fizinė reabilitacija pačiai sau, taip pat ieškovė nori dirbti ir grįžti į socialinį gyvenimą. Mano, jog siūloma bendravimo tvarka yra tinkama, nes tiek atsakovas, tiek ieškovė galėtų dirbti, rūpintis ir išlaikyti savo vaiką lygiomis dalimis. Ieškovė taip pat nurodo, kad netikus jos siūlomai bendravimo tvarkai, ji sutinka, jog bendravimas būtų skirstomas savaitėmis, t. y. vieną savaitę vaikas būtų su ieškove, kitą pas atsakovą. Vaikui reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, bet ir gana didelis išlaikymas, kuris patenkintų visus vaiko poreikius. Sūnaus sveikatai ir savijautai gerinti reikalingos įvairios procedūros, masažai, būtini apsilankymai pas kineziterapeutus, logopedus ir pan. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 1 500,00 Eur suma per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovo 750,00 Eur išlaikymą. Pažymi, kad šiuo metu bendros jos ir vaiko pajamos yra apie 700,00 Eur, taip pat atsakovo teikiamas išlaikymas 450,00 Eur, kurių užtenka tik būtiniausiems poreikiams patenkinti (buto nuoma, maistas, vaistai ir pan.). Dėl tokios finansinės padėties buvo apriboti apsilankymai pas logopedus, sumažintas masažų skaičius, kas turėjo didelės įtakos vaiko savijautai. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skiriamo išlaikymo nepakanka, todėl visą šį laiką sūnų išlaikyti padeda jos tėvai. Dėl santuokos nutraukimo ieškovė nurodo, jog nors nuo 2018 m. balandžio 9 d. su atsakovu gyvena atskirai, tačiau santuokos nutraukti neprašo, mano, kad dar yra vilties jų santuoką išsaugoti. Iki atsakovo išėjimo gyventi atskirai, jie gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, kalbėjo apie ateities planus. Net kai atsakovas 2018 m. gruodį grįžo gyventi atgal su jais, jie gyveno kaip šeima. Ieškovė visada gerbė ir palaikė savo vyrą, buvo ištikima jam, bandė motyvuoti ir skatino daugiau dirbti, tačiau atsakovui labiau rūpėjo poilsis ir linksmybės, nei šeimos gerovė. Atsižvelgiant į tai, su atsakovo pateiktu priešieškiniu ir prašymu santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės nesutinka, nes savo kaltės šioje situacijoje nemato. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nuolatinis girtavimas, vaiko nepriežiūra, smurtas, neištikimybė, būtent dėl to ir kildavo visi jų nesutarimai. 2017 m. pabaigoje ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi romaną su bendradarbe, bandė apie tai kalbėti, siūlė lankytis pas psichologą ar šeimos santykių specialistą, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovės manymu, sutuoktinis ją paliko, nes ieškojo lengvesnio gyvenimo, atsirado kita moteris, su kuria viskas buvo daug lengviau ir paprasčiau, nei su ja ir sūnumi. Nežiūrint į visas šias sudėtingas aplinkybes, ieškovė mano, kad santuoką išsaugoti galima, už viską atsakovui atleidžia ir sutinka kreiptis į specialistus, kad jie padėtų jiems išspręsti visas problemas.
18. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, todėl neteikė įrodymų dėl atsakovo kaltės, kita vertus, nereikia įrodinėti to, ko šalys neginčija. Ginčo nėra, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, kad šiuo metu gyvena artimuose santykiuose su kita moterimi, kad atsakovas neskiria pakankamai dėmesio vaikui ir šeimai. Tai yra esminiai motyvai, kurie parodo atsakovo kaltę, tuo tarpu ieškovės kaltė nėra įrodyta. Ieškovės reikalavimas priešieškinį atmesti ir palikti santuoką galioti. Ieškovės teigimu, santuoka nėra iširusi, atsakovas priklausomai nuo „blaivumo“, nuotaikos ar kitų sąlygų, tai grįžta į šeimą, tai vėl išeina, tai žada, kad viskas bus gerai, tai vėl dingsta. Ieškovė vis dar tikisi, kad santuoka bus išsaugota.
17. Atsakovas A. R. teismo posėdyje palaikė savo priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, jog, jo manymu, sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovo gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko poreikių, jis turi mažą vieno kambario butą, kuriame vaikas neturės savo privačios erdvės. Tuo tarpu ieškovės nuomojamame bute vaikas turi savo erdvę, yra visi sūnaus vystymuisi reikalingi prietaisai, įrengtos konstrukcijos vaikščiojimui ir pan. Su ieškovės prašymu priteisti 750,00 Eur išlaikymą nesutinka, mano, kad toks reikalavimas yra nelogiškas ir nepagrįstas. Atsakovo darbo užmokestis šiuo metu yra apie 1 000,00 Eur į rankas, taip pat pažymi, jog niekada gyvenant kartu tokios sumos vaiko išlaikymui neskirdavo. Nors ieškovės minėtos procedūros buvo atliekamos, tačiau tai nebuvo pastovūs mėnesiniai apsilankymai ar tuo labiau, visų specialistų darbas su sūnumi tuo pačiu metu (tą patį mėnesį). Atsakovas nurodo, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios išlaikymą teikė, visada mokėjo už ieškovės ir sūnaus butą (nuomą ir komunalinius mokesčius), apmokėjo susidariusias skolas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 6 300,00 Eur įsiskolinimą vertina kaip ieškovės melą ir manipuliaciją. Nors su ieškove skyrium gyvena nuo 2018 m. balandžio 9 d., tačiau atsakovas nurodo, kad santuokinių ryšių su ieškove nepalaikė jau 8 metus iki jo išsikraustymo, santykiai jau ilgai buvo prasti, jie nuolat konfliktavo, gyveno skirtinguose kambariuose, atsakovas įtarė, kad ieškovė jam neištikima. Bendro gyvenimo metu ieškovė nuolat kontroliuodavo, įsakinėdavo, siekdavo viską valdyti, atsakovas nuolat jautėsi menkinamas, pašiepiamas, jo pastangos ir darbas nuolat būdavo nuvertinami. Sprendimą išsikraustyti priėmė tiek dėl nepakenčiamų sąlygų su ieškove, tiek siekdamas apsaugoti sūnų, kad jis nebematytų jų nuolatinių konfliktų. Tačiau situacija nesikeičia ir dabar, sūnaus akyse jis vis dar yra ieškovės vaizduojamas kaip silpnas, nieko nesugebantis „nevykėlis“, o dėl tokių ieškovės pasisakymų dažnai kyla konfliktai, kuriuos mato ir sūnus. Atsakovas įsitikinęs, jog jų santuoka jau seniai iširo ir išsaugoti šeimos jiems tikrai nepavyks, o ieškovės nesutikimą su santuokos nutraukimu vertina, kaip kerštą ir norą bet kokiomis sąlygomis jį išlaikyti savo kontrolėje. Pasak atsakovo, ieškovė bando išsireikalauti tokios bendravimo tvarkos, kuri, atsakovo manymu, yra neįmanoma, nes su vaiku jis turėtų būti net savo darbo metu. Atsakovas pažymi, kad dėl jo darbo specifikos ir darbo grafiko tokios tvarkos laikytis jam nepavyks. Darbo grafikas yra nenuosekliai kintantis, todėl negali jo planuoti daugiau, nei mėnesis į priekį. Atsakovas pabrėžia, kad myli savo sūnų, nevengia bendrauti ir būti su juo, visada rūpinasi tiek, kiek leidžia jo galimybės ir darbo grafikas. Karantino metu su sūnumi būna žymiai daugiau, nei nustatyta teismo bendravimo tvarkoje, taip pat ieškovės prašymu atvyksta ir tada, kai jam nenustatyta bendrauti su vaiku, negalėdamas pasiimti vaiko, visada apie tai informuoja, siūlo tą laiką kompensuoti kitu metu, tačiau ieškovė dažniausiai nesutinka. Atsakovas nevengia atlikti savo kaip tėvo pareigų, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra netinkama ir atsakovas dėl savo darbo specifikos negalės jos visada tinkamai įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas siūlo nustatyti šią bendravimo tvarką: trys dienos per savaitę, lankant arba pasiimant sūnų nuo 16.30 val. iki 21 val., du savaitgaliai per mėnesį, pasiimant sūnų vieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., kitą – nuo šeštadienio 15 val. iki sekmadienio 19 val. Taip pat, atsakovas sutinka su sūnumi praleisti puse savo kasmetinių atostogų.
18. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais, prašo jį atmesti ir patenkinti atsakovo priešieškinį.
19. Išvadą teikiančios institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant (el. b. priedas, b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovei nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. M. ir atsakovas A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1958 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė sūnaus J. A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12).
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovė, atsikirsdama į atsakovo priešieškinį, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
22. Ieškovė tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 80–81, 158–159), taip pat teismo posėdyje atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė atsakovo netinkamu elgesiu, t. y. smurto prieš ieškovę naudojimu, nesaikingu alkoholio vartojimu, neištikimybe. Ieškovė nurodo, jog būtent atsakovas paliko šeimą, 2018 m. balandžio 9 d. išsikraustydamas iš šeimos būsto, ir būtent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Ieškovė dar 2017 m. pabaigoje sužinojo apie atsakovo neištikimybę, tačiau vis tiek dėjo pastangas, kad išsaugoti šeimą. Tuo tarpu atsakovas nesiekė išsaugoti šeimos. Ieškovė savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažįsta, neigia žeminusi ar niekinusi atsakovą, ir mano, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.
23. Atsakovas tiek priešieškinyje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 50–56), tiek teismo posėdyje nurodė, jog šalių santuoka iširo ne tik dėl atsakovo kaltės, tačiau ir dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad šalys iš esmės maždaug nuo 2010 m. nustojo gyventi santuokinį gyvenimą, t. y. miegojo skirtinguose kambariuose ir kt. Atsakovo teigimu, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ieškovė nuolat kontroliuodavo atsakovą, įžeidinėdavo jį, kišdavosi į atsakovo asmeninį ir profesinį gyvenimą, provokuodavo konfliktus, kurie dažnai vykdavo vaiko akivaizdoje. Būtent siekdamas apsaugoti vaiką nuo šalių tarpusavio konfliktų, atsakovas 2018 m. priėmė sprendimą išsikraustyti iš bendrų namų ir gyventi atskirai. Atsakovas pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, tačiau bando spręsti šią problemą, neigia, jog šalims gyvenant kartu jis buvo neištikimas ieškovei.
24. Pažymėtina, jog šalys vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo iš esmės įrodinėja rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais. Įvertinus šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, darytina išvada, kad šalys iš esmės vienas kito kaltę grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl vienas kito netinkamo elgesio ir netinkamo santuokinių pareigų atlikimo. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių psichologinio ir (ar) fizinio smurto vienas kito atžvilgiu naudojimą ar atsakovo neištikimybės faktą, šalys nepateikė.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).
26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 p.) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 p.), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 p.).
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 p.).
28. Taigi, santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).
29. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).
30. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus ir išsakytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nepakankamo bendradarbiavimo, nesugebėjimo rasti bendrą sprendimą, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, taip pat nepakankamo vienas kito interesų paisymo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas turėjo (turi) priklausomybę alkoholiui, kurios atsakovas neginčija, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apie tokią atsakovo priklausomybę žinojo dar iki santuokos sudarymo ir vis tiek sutiko susituokti su atsakovu, taip pat į tai, kad atsakovas, šalims gyvenant kartu, visą laiką dirbo ir byloje nėra duomenų, jog dėl šios priklausomybės atsakovas būtų pažeidęs darbo drausmę, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo priklausomybės, tačiau darytina prielaida, jog minėta aplinkybė galėjo būti viena iš priežasčių, lėmusių santuokos iširimą. Vis dėl to, minėta, jog CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.
31. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
33. Atsakovo prašymu ir ieškovei neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. paliekama jos pavardė – M., o atsakovui A. R. paliekama pavardė – R. (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
34. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
35. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,0364 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,0174 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 57–61). Ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 65). Taip pat nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas iki šalių santuokos sudarymo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 62–64). Ginčo tarp šalių dėl šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 65–66). Bylos duomenimis ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo kito jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto. Tarp šalių ginčo šioje dalyje byloje nėra.
37. Atsakovas priešieškiniu prašo sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (pirmosios registracijos data 2002 m.) priteisti ieškovei atsakovui neišmokant jokios piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnės vertės bendro turto dalį. Ieškovė šio atsakovo reikalavimo neginčija ir neprieštarauja, kad minėta transporto priemonė būtų priteista jai.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl bendro turto padalijimo būdo, atsižvelgiant į dalintino turto vertę, ieškovei asmeninės nuosavybės teise yra priteisiama transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisiant iš ieškovės atsakovo naudai kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnės vertės bendro turto dalį (CK 3.117 str. 3 d., 3.118 str. 3 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
39. Ieškovė ieškiniu prašo šalių nepilnamečio vaiko J. A. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su tokiu ieškovės ieškinio reikalavimu sutinka.
40. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
41. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios gyvena kartu su ieškove, kuri nuolat rūpinasi vaiko kasdieniais bendraisiais ir specialiaisiais poreikiais bei tinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, pareigas. Tarnyba nurodo, jog neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko J. A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas visiškai.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo
43. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
44. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
45. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).
46. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).
47. Ieškovė nepilnamečio sūnaus J. A. R. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 138) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 1 650,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: 1) būtinosios išlaidos: maistui – 150,00 Eur, būsto nuomai – 300,00 Eur, komunalinėms paslaugoms – 200,00 Eur, drabužiams, avalynei – 70,00 Eur, higienos reikmenims – 10,00 Eur, mokymosi priemonėms – 30,00 Eur, vitaminams, maisto papildams – 50,00 Eur, vaiko pramogoms, žaislams – 50,00 Eur, transporto paslaugoms – 50,00 Eur, interneto paslaugoms – 20,00 Eur, vaiko kaupiamajam draudimui – 50,00 Eur, kitos, nenumatytos išlaidos – 30,00 Eur; 2) papildomos (specialiosios) išlaidos: sauskelnėms – 30,00 Eur, kineziterapijos paslaugoms – 240,00 Eur, masažui – 100,00 Eur, ergoterapijai – 80,00 Eur, logopedo paslaugoms – 160,00 Eur, baseinui – 30,00 Eur.
48. Taigi, kaip matyti ieškovė įrodinėja didesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, todėl ieškovei tenka pareiga tokius vaiko poreikius pagrįsti (CPK 178 str.).
49. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiam sūnui J. A. R. iki 2025 m. lapkričio 16 d. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–15). Iš byloje pateiktų vaiko medicininių dokumentų išrašų (epikrizių) matyti, jog vaikui yra diagnozuotas cerebrinis paralyžius, vaiko raida yra visapusiai sutrikusi, jis yra nemobilus, pats savęs negali apsitarnauti, nuolat lanko reabilitacijas įvairiose gydymo įstaigose, sanatorijose, vaikui yra atliktos operacijos. Vaikas valgo tik susmulkintą maistą, kartais springsta, vaiko judesiai minimalūs, nekoordinuoti, vaikas rengiasi, valgo, prausiasi tik su absoliučia tėvų pagalba, vaiko intelektinės funkcijos yra sutrikusios, bendravimas apsunkintas, susijaudinus vyrauja neigiamos emocijos. Vaiko artikuliacijos aparato motorika neišlavėjusi, pasyvūs ir riboti liežuvio ir lūpų judesiai, vaikas nekalba ir yra žymus kalbos neišsivystymas, kalbos suvokimas abejotinas, reaguoja minimaliai. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, jam paskirtas dalinis namų ugdymas. Vaikui yra nustatytas labai didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–27; 2 t., b. l. 88). Atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, konstatuotina, kad šalių vaikas turi ne tik būtinųjų, tačiau ir vaiko sveikatos būklę atitinkančių specialiųjų poreikių. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko sveikatos būklės ir specialiųjų poreikių tenkinimo būtinumo nėra. Tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių apimties bei tėvų galimybės tenkinti maksimalius vaiko poreikius.
50. Ieškovė sūnaus poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia savo žodiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–15); vaiko medicininiais dokumentais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–27; 2 t., b. l. 88); specialistų rekomendacijomis (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 118); investicinio draudimo sutartimi (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 116); sąskaita už vaiko neįgaliojo vežimėlį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 128; el. b. priedas, b. l. 24); čekiais už uniformą, spausdintuvą, psichologo akių gydytojo konsultaciją ir akinius (el. b. priedas, b. l. 25–28); sąskaitomis už būsto nuomą ir komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 119–126); pavienio (namų) mokymosi sutartimi (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 117).
51. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
52. Įvertinęs šio sprendimo 47 punkte nurodytas nepilnamečio J. A. R. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos (340,00 Eur), susijusios su būtinaisiais vaiko poreikiais, o būtent – išlaidos maistui (150,00 Eur), drabužiams, avalynei (70,00 Eur), higienos reikmenims (10,00 Eur), vitaminams, maisto papildams (50,00 Eur), mokymosi priemonėms (30,00 Eur), nenumatytoms išlaidoms (30,00 Eur), įvertinus vaiko amžių ir sveikatą, yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis. Tuo tarpu, ieškovės nurodomos sumos, skirtinos būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams apmokėti, yra pagrįstos tik iš dalies. Ieškovė nurodo, kad vaikui tenkanti išlaidų dalis už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius sudaro atitinkamai 300,00 ir 200,00 Eur. Tačiau iš ieškovės pateiktų sąskaitų už būsto nuomą ir komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 119–126) matyti, jog iki 2019 m. rugsėjo mėn. būsto nuomos mokestis sudarė 260,66 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. rugsėjo mėn. – 300,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vaikui tenkanti būsto nuomos išlaidų suma sudaro ne 300,00 Eur, bet 150,00 Eur. Taip pat iš minėtų sąskaitų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., neskaitant 2019 m. rugpjūčio mėnesio, už kurį nėra pateikta duomenų, ieškovė už komunalines paslaugas viso turėjo sumokėti 1 515,66 Eur, kas vidutiniškai sudaro 137,79 Eur (1 515,66 / 11) per mėnesį. Atitinkamai vaikui tenkanti išlaidų už komunalinius mokesčius vidutiniškai tenkanti dalis sudaro apie 70,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės nurodomos vaikui tenkančios išlaidos už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius mažintinos iki bendros 220,00 Eur sumos. Ieškovė pateikė Investicinio draudimo plius sutarties kopiją (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 116), iš kurios matyti, kad šalių vaikas yra apdraustas investiciniu draudimu, o draudimo įmokos mėnesinė suma sudaro 50,00 Eur, todėl ši suma, reikalinga vaiko išlaikymui, pripažintina pagrįsta ir įrodyta. Ieškovė taip pat nurodo, kad išlaidos kitiems vaiko būtiniesiems poreikiams, tokiems kaip: vaiko pramogoms, žaislams (50,00 Eur), transporto paslaugoms (50,00 Eur), interneto paslaugoms (20,00 Eur), reikalinga bendra 120,00 Eur suma. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė jokių minėtų išlaidų realumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), bei šio sprendimo 29 punkte paminėtomis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, daro išvadą, kad pagrįsta suma minėtiems poreikiams patenkinti sudaro 80,00 Eur per mėnesį. Taigi, remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 690,00 Eur (340,00 + 220,00 + 50,00+ 80,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).
53. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti reikalinga papildoma 640,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos: sauskelnėms (30,00 Eur), kineziterapijos paslaugoms (240,00 Eur), masažui (100,00 Eur), ergoterapijai (80,00 Eur), logopedo paslaugoms (160,00 Eur) ir baseinui (30,00 Eur). Minėta, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko sveikatos būklės nėra. Taip pat atsakovas neginčija fakto, kad vaikui yra reikalingos kineziterapijos, ergoterapijos ir logopedo paslaugos bei masažas. Tačiau atsakovas ginčija faktą, kad šalių vaikui minėtos paslaugos yra reikalingos kiekvieną mėnesį. Atsakovo teigimu, minėtos paslaugos vaikui yra teikiamos periodiškai, be to, tam tikra apimtimi minėtos paslaugos vaikui gali būti (yra) teikiamos valstybės biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtų išlaidų realumą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog šios paslaugos vaikui turi būti teikiamos vienodu intensyvumu kiekvieną mėnesį, t. y. įrodymų, kokia apimtimi šios paslaugos buvo suteiktos vaikui bei kokias realiai išlaidas ieškovė patyrė apmokėdama už minėtas paslaugas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kokia apimtimi minėtos paslaugos vaikui buvo ir gali būti teikiamos, apmokant jas iš ligonių kasų biudžeto. Kita vertus, atsižvelgiant į vaiko sveikatą, teismui nekyla abejonių, jog minėtų paslaugų (pagalbos) teikimas šalių vaikui yra reikalingas. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs, kad ieškovė pagrindė vaiko specialiųjų poreikių apimtį, tačiau nepagrindė vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, atsižvelgdamas į vaiko sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog vaiko specialiesiems poreikiams (specialistų pagalbai ir kt.) patenkinti reikalinga viso 350,00 Eur suma, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).
54. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
55. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir sveikatą, taip pat ne tik minimalius būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius išlaikymo suma yra 1 040,00 Eur (690,00 + 350,00). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 111,20 Eur (1,75 + 1,03) x 40,00) sumą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vaikui iš valstybės biudžeto mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 286,00 Eur (2 x 143,00) sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 109, 127; 2 t., b. l. 131), todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos ir šalpos neįgalumo pensijos suma, kuri sudaro 397,20 Eur (111,20 + 286,00)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, jį suapvalinus, sudaro 640,00 Eur (1 040,00 - 397,20), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
56. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 1988 m. dirba (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, atsakovo darbovietės pažymų bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo pajamos iš darbinės veiklos sudaro vidutiniškai apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 16–17; 2 t., b. l. 43–45, 67–68, 101–103, 112, 150–151). Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas iki 2020 m. periodiškai gaudavo papildomų pajamų pagal civilines sutartis, pavyzdžiui, 2017 m. atsakovo pajamos iš su darbo santykiais nesusijusios veiklos sudarė 751,45 Eur neatskaičius mokesčių, 2018 m. – 9 659,57 Eur neatskaičius mokesčių, 2019 m. – 935,99 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 79–91; 2 t., b. l. 13–22, 26, 105–106). Duomenų apie atsakovo pajamas nesusijusias su darbo teisiniais santykiais už 2020 m. byloje nepateikta. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 62–64). Atsakovo skaičiavimu, atėmus jo teikiamą išlaikymo vaikui sumą, jo išlaidos asmeniniams poreikiams sudaro apie 700,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 107).
58. Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė niekur nedirba. 2020 m. birželio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d. ieškovė 2018 m. ir 2020 m. pagal autorines sutartis gavo atitinkamai 807,46 Eur ir 997,00 Eur pajamų neatskaičius mokesčių. Apie kitas ieškovės pajamas, gaunamas iš darbinės ar individualios veiklos, byloje duomenų nepateikta. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovei yra mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 109, 127; 2 t., b. l. 138–139), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro apie 300,00 Eur. Taigi, visas ieškovės pajamas iš esmės sudaro tik minėta tikslinės slaugos kompensacijos suma – 300,00 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 57–61). Ieškovės skaičiavimu, jos išlaidos asmeniniams poreikiams sudaro apie 850,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 107).
59. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, tačiau abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas, skiriasi esmingai. Ieškovės teigimu, ji nuolat ieškosi darbo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 139; 2 t., b. l. 25, 39–42), tačiau atsakovui neprisiimant vaiko slaugymo naštos lygiomis dalimis, jai yra labai sudėtinga suderinti darbinę veiklą su nuolatiniu vaiko slaugymu. Šios ieškovės nurodomos aplinkybės, įvertinus vaiko sveikatos būklę, bent iš dalies laikytinos pagrįstomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą vaikui yra žymiai geresnės nei ieškovės. Papildomai įvertinus aplinkybę, jog dėl atsakovo nenoro pasidalinti vaiko slaugymo naštą po lygiai, ieškovei tenka didesnė kasdienės vaiko priežiūros ir slaugymo našta, darytina išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė prie vaiko materialinio išlaikymo.
61. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir išlaidas, ieškovės galimybes gauti pajamų iš darbinės veiklos, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad atsakovas privalo prisidėti 70 proc. prie vaiko poreikių tenkinimo, o ieškovė – 30 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą (sumą suapvalinus) po 450,00 Eur (640,00 x 0,7) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, teismas atsižvelgė į tai, jog priteistas išlaikymo dydis atitinka šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iš atsakovo priteisto laikinojo vaiko išlaikymo dydį.
62. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, atitinka vaiko amžių ir sveikatą bei nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas J. A. R. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
63. Ieškovė skirtina jos vaiko naudai iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
64. Atsižvelgiant į tai, jog vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė ir tai, kad tuo metu, kai vaikas laiką praleidžia su atsakovu, atsakovo išlaidos, susijusios su vaiko priežiūra, yra susijusios tik su vaiko kasdienių būtiniausių poreikių tenkinimu, t. y. atsakovui neįrodžius, kad tokios atsakovo patiriamos papildomos išlaidos gali iš esmės pažeisti tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsakovo reikalavimas nustatyti, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas mažintinas proporcingai vaiko buvimo su tėvu laikotarpiui tenkančia suma, atmestinas kaip nepagrįstas.
65. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
66. Ieškovė be išlaikymo periodinėmis išmokomis taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 5 d.). Ieškovė nurodo, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, t. y. nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėdavo tik iš dalies, mokėdamas vidutiniškai po 300,00 Eur per mėnesį, kurie buvo skiriami būsto, kuriame ieškovė su vaiku gyvena, nuomos ir komunaliniams mokesčiams apmokėti. Tačiau nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 5 d.) atsakovas visiškai nustojo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės skaičiavimu, patikslinus ieškinį, atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas sudaro viso 6 300,00 Eur sumą.
67. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
68. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 49–50, 52–53, 55, 57–58, 60–61 punktuose nustatytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl teismas, vadovaudamasis šalių dispozityvumo principu (CPK 13 str.), daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui 450,00 Eur dydžio išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. birželio 5 d. vaiko išlaikymui viso turėjo sumokėti 6 300,00 Eur (450,00 x 14 mėn.).
69. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. birželio 5 d. atsakovas į D. B., būsto, kuriame gyvena ieškovė su vaiku, nuomotojo, sąskaitą už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius viso pervedė 5 406,31 Eur sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 45–65), t. y. vidutiniškai 386,16 Eur per mėnesį. Įvertinęs tai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu mokėjo už būsto, kuriame gyvena ieškovė ir šalių vaikas, nuomą ir komunalinius mokesčius, kas iš esmės atitinka vaiko poreikius, kadangi tai atitinkamai sumažino vaiko motinos finansinę naštą išlaikant būstą bei tuo pačiu vaiką ir save, taip pat tai, kad ieškovė pati tiek ieškinyje, tiek ieškinio patikslinime (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 3; el. b. priedas, b. l. 12) šias sumas įskaitė į atsakovo vaikui teiktino išlaikymo įsiskolinimo sumą (CPK 13 str.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas minėtas atsakovo sumokėtas sumas įskaityti į susidariusio vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumą. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovo įsiskolinimas teikiant vaikui išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. birželio 5 d. sudaro 893,69 Eur (6 300,00 - 5 406,31) sumą.
70. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš atsakovo nepilnamečio J. A. R. naudai priteistinas 893,69 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. birželio 5 d.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
71. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 p.).
72. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovei būtų sukurtos lygios teisės derinti rūpinimąsi vaiku (jo slaugymą) su darbine veikla bei tokiu būdu jei būtų sudarytos sąlygos gauti pajamų iš darbinės veiklos bei išlaikyti save ir vaiką. Ieškovė prašo nustatyti, kad vaiko tėvas (atsakovas) atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą, bendrauja su vaiku, rūpinasi jo poreikiais (slauga):
1. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą);
2. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.;
3. kiekvieną antradienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą);
4. kiekvieną trečiadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.;
5. kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. (įskaitant ir nakties metą);
6. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki 21.00 val.;
7. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 15.00 val. iki sekmadienio 21.00 val.;
8. bendravimo su vaiku metu tėvas turi teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, bet pats turi pasirūpinti jo grąžinimu atgal į gyvenamąją vietą. Kai tėvas bendrauja su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos;
9. tėvas neturi teisės bendrauti su vaiku ir jį slaugyti trumpiau, nei nurodyta šioje sutartyje, išskyrus išimtinius, šalių suderintus atvejus;
10. jei vaikui skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), tėvas turi kartu pasirūpinti vaiku ir būti su juo visą gydymo laikotarpį;
11. tėvas turi teisę pasiimti vaiką savo atostogoms ar kitokiam laiko praleidimui su vaiku;
12. atsižvelgiant į tai, kad motinai yra itin sudėtinga vienai pasirūpinti augančiu visiškai neįgaliu vaiku, tėvas privalo būti supratingu, sąžiningai vykdyti šioje tvarkoje aptartus įsipareigojimus, esant galimybei – bendrauti su vaiku dar dažniau, nei aptarta šioje tvarkoje;
13. tais atvejais, kai tėvas neturi galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal šią bendravimo tvarką (grafiką), jis turi pasirūpinti jį pavaduojančiu asmeniu;
14. tais atvejais, kai motina neturi galimybių perduoti vaiko tėvui bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuoja tėvą apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios.
73. Ieškovės nuomone, atsakovas privalo daugiau prisidėti prie kasdienio rūpinimosi šalių nepilnamečiu sūnumi (jo slaugymo), ypač tose srityse, kuriose vaikas yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos. Atsižvelgdama į tai, kad vaikas turi itin didelį tėvų pagalbos poreikį, ir įvertinusi tai, kad ieškovo darbo užimtumas yra pakankamai lankstus, ieškovės vertinimu, jos siūloma bendravimo tvarka leistų ne tik užtikrinti vaiko poreikius, bet ir įpareigotų atsakovą lygiomis dalimis prisidėti prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, drausmintų atsakovą ir įpareigotų jį realiai, be atskirų įkalbinėjimų ir laiko derinimų, bendrauti su vaiku, kad ieškovei būtų aiškumas dėl jos laisvo nuo vaiko priežiūros laiko, skirto įsidarbinimui. Be to, dėl nepakeliamo fizinio krūvio, nes vaiką reikia kilnoti, prilaikyti ir pan., ieškovei atsirado sveikatos problemų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 140–141), kas taip pat apsunkina tinkamą rūpinimąsi vaiku. Ieškovės teigimu, jos prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitiktų vaiko geriausius interesus, užtikrintų tinkamą tėvų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą bei sudarytų sąlygas ieškovei dirbti ir gauti pajamų.
74. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarka bei nurodo, kad jis objektyviai negalės visą laiką vykdyti ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, neišėjęs iš dabartinės darbovietės, kadangi ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku laiką, kuris patenka į atsakovo darbo laiką. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka ta apimtimi, kuria atsakovui vienam nustatoma prievolė būti su vaiku ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan., visą gydymo laikotarpį bei toje dalyje, kurioje tik ieškovei numatyta galimybė pakeisti bendravimo laiką, tuo tarpu atsakovui tokia teisė nenumatyta, išskyrus neaišku kokius išimtinius šalių suderintus atvejus. Atsakovas pažymi, jog yra fleitininkas, dirba (duomenys neskelbtini) 30 metų ir negali keisti savo darbo į bet kokį kitą, todėl jo darbo specifika sukelia sunkumų griežtai fiksuotu grafiku prižiūrėti sūnų, kadangi (duomenys neskelbtini) repeticijos būna ir rytais, ir vakarais, tenka dirbti ir savaitgaliais, turi gastroles po Lietuvą, į užsienio valstybes, todėl būna išvykęs ir po kelias savaites. Atsakovas negali dalyvauti vaiko gyvenime daugiau, negu objektyviai gali, pas vaiką atvyksta kiekvieną savaitę po kelis kartus, taip pat prižiūri vaiką ir naktimis, kai nėra intensyvių repeticijų ir jeigu leidžia jo darbo grafikas, išleidžia ieškovę išvykti ir kelioms dienoms. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:
1. atsakovas bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį, su nakvyne pas atsakovą, nuo šeštadienio 16 valandos paimant sūnų iš jo buvimo vietos, ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 valandos;
2. atsakovas bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip dvi pasirinktas darbo dienas tą savaitę kai bendraus su sūnumi tos pačios savaitės savaitgalį ir ne mažiau kaip tris pasirinktas darbo dienas tą savaitę, kai nebendraus su sūnumi tos pačios savaitės savaitgalį, pasirinktomis dienomis atsakovui atvykstant į sūnaus gyvenamąją vietą 17 val. ir nedalyvaujant ieškovei bendraujant su sūnumi iki tos pačios dienos 21 valandos;
3. atsakovas bendrauja su sūnumi ne daugiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų laiko, vykdamas su sūnumi į sanatoriją, ar reabilitaciją ir pan., jeigu sūnui yra skiriamas kelialapis arba praleisdamas su sūnumi šį laiką kitoje vietoje;
4. tikslios atsakovo bendravimo su sūnumi kalendorinio mėnesio dienos suderinamos su ieškove likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki kalendorinio bendravimo mėnesio pradžios.
75. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
76. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).
77. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog šalių sūnus turi sunkią negalią, yra nemobilus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl ko vaikas turi su tuo susijusių specialiųjų poreikių. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo neįgalaus sūnaus priežiūros, turi reikiamų įgūdžių prižiūrėti tokios sveikatos sūnų ir tą daro. Tačiau byloje kilo ginčas dėl tėvų lygiateisiškumo derinant neįgalaus vaiko priežiūrą su asmeniniu ir profesinius gyvenimu.
78. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su motina (ieškove), kuri nuolat rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, o jai negalint to padaryti, vaiku rūpinasi vaiko tėvas (atsakovas), retkarčiais –atsakovo draugas (buvęs bendradarbis) V. P., kuris byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą yra pateikęs eilę savo mėnesio darbo grafikų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 31, 66–69, 111–112, 147, 165; 2 t., b. l. 43–45, 152), iš kurių matyti, kad atsakovas dirba pagal slenkantį darbo grafiką, dirbant 6 darbo dienas ir 40 val. per savaitę. Iš minėtų grafikų matyti, kad atsakovo poilsio nuo darbo dienos nebūtinai sutampa su savaitgalio dienomis, darbo diena būna prasideda nuo 8 val. ir trunka iki 16 val., tačiau būna, kad darbo diena prasideda nuo 14 val. ar 17 val. ir trunka iki 22 val. Taigi, atsakovo darbo valandos nėra pastovios. Iš atsakovo paaiškinimų ir liudytojo V. P. parodymų nustatyta, kad atsakovo darbo dienos laikas yra paskirstytas į darbą grupėje (duomenys neskelbtini) ir individualų darbą (individualias repeticijas). Nors sutiktina su atsakovu, jog liudytojo parodymai savaime nepatvirtina aplinkybės, kad individualiam tobulėjimui paskirto darbo laiko metu atsakovas gali užsiimti kita su darbu nesusijusia veikla, tačiau pateikti darbo grafikai ir liudytojo parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas gali lanksčiau paskirstyti darbo laiką, skirtą individualiam tobulėjimui. Teismas sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. įvertinus tai, kad vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, nes vaikas nėra savarankiškas, yra ypatingai svarbu užtikrinti abiejų tėvų lygiateisiškumą derinant vaiko priežiūrą ir darbą, siekiant užtikrinti vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių, taip pat abiejų tėvų asmeninių poreikių tenkinimą. Vis dėl to teismas negali neatsižvelgti ir į tai, jog atsakovas šiuo metu yra dirbantis, o ieškovė tik ieškosi darbo, t. y. potencialiai ateityje dirbanti, nustatydamas išlaikymo dydį bei paskirstydamas išlaikymo naštą tarp tėvų, teismas atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą bei tuo pagrindu nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisiant iš atsakovo 70 proc. vaikui reikalingo išlaikymo sumos. Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių kontekste, galėtų susidaryti šalims ir vaikui nepalanki situacija, kai nustačius atitinkamą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, atsakovas turėtų rinktis, ar tinkamai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir išeiti iš darbo, ar pažeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu dėl bendravimo tvarkos laikymosi atsakovui tektų išeiti iš darbo, t. y. atsakovas prarastų pajamų šaltinį, galėtų nukentėti ne tik atsakovo, bet ir vaiko teisėti interesai. Kita vertus, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra išnaudojęs protingas galimybes, pasinaudojant valstybės darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką, teikiamomis garantijomis, pavyzdžiui, sudarant lankstesnį darbo grafiką ar pan.
79. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo prašomas nustatyti bendravimo tvarkas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojo V. P. parodymus, daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, tačiau atsižvelgdamas į šio sprendimo 77–78 punktuose nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis šio sprendimo 59 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad yra pagrindas ją pakoreguoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs šiuo metu susiklosčiusią situaciją bei nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo prašomų nustatyti bendravimo tvarkų sąlygas, atsižvelgdamas į tėvų lygiateisiškumo principus bei vengdamas deklaratyvių ar priverstine tvarka neįvykdytinų sąlygų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiausiai vaiko interesus atitiks atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią:
1. atsakovas bendrauja su vaiku ir rūpinasi jo poreikiais (slauga), atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 16.30 val. iki kitos dienos 7.00 val. (įskaitant ir nakties metą), o antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 16.30 val. iki tos pačios dienos 21.00 val.;
2. atsakovas bendrauja su vaiku ir rūpinasi jo poreikiais (slauga), atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki tos pačios dienos 21.00 val.;
3. atsakovas bendrauja su vaiku ir rūpinasi jo poreikiais (slauga), atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 16.30 val. iki tos pačios dienos 21.00 val., o antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 16.30 val. iki tos savaitės sekmadienio 21.00 val.;
4. bendravimo su vaiku metu atsakovas turi teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, tačiau pats turi pasirūpinti jo grąžinimu į vaiko gyvenamąją vietą. Kai tėvas bendrauja su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos;
5. kai vaikui skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), abu tėvai lygiomis dalimis pakaitomis ar kitu tėvų sutartu būdu privalo pasirūpinti vaiku ir būti su juo to gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu, kuris tenka konkrečiam iš tėvų;
6. atsakovas bendrauja su vaiku ir rūpinasi jo poreikiais (slauga) ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų laiko;
7. tais atvejais, kai tėvas neturi galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal šią bendravimo tvarką (grafiką), jis turi pasirūpinti jį pavaduojančiu asmeniu, kuris pasirūpintų vaiku už jį;
8. tais atvejais, kai ieškovė neturi galimybių perduoti vaiko tėvui bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuoja atsakovą apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios;
9. tais atvejais, kai vaiko motina neturi galimybių bendrauti ir slaugyti vaiką jam priskirtu laiku, jis SMS žinute informuoja motiną apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios bei informuoja motiną apie asmenį, kuris tuo metu pasirūpins vaiku.
80. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, o šiuo atveju dar papildomai tinkamą vaiko priežiūrą (slaugymą). Be to abi šalys turi stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
81. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).
82. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat liudytojo parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
83. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi taikytos ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
85. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 188,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 36), o už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – 38,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. priedas, b. l. 6), taip pat ieškovė patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 161).
86. Įvertinus tai, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (taip pat atskiruosius skundus) šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas, ieškovei grąžintina 76,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 5 d., 87 str. 1 d. 1 p.).
87. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 450,00 Eur (150,00 + 300,00) bylinėjimosi išlaidų.
88. Byloje nustatyta, kad atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 76). Duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.
89. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 61,05 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 70 proc. – dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 60 proc. – dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 14,2 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 4), atsakovo priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies – 66 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. – dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės + 100 proc. – dėl turto padalijimo + 100 proc. – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 30 proc. – dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 0 proc. – dėl išlaikymo priteisimo / 5).
90. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 274,73 Eur (450,00 Eur x 0,6105) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 49,50 Eur (75,00 Eur x 0,66) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 225,23 Eur (274,73 - 49,50) bylinėjimosi išlaidų.
91. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 142,00 Eur (450,00 x 12) + 893,69) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
92. Nagrinėdamas civilinę bylą, teismas patyrė 20,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies panašiomis proporcijomis, iš ieškovės ir atsakovo proporcingai atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistina po ½ dalį minėtų išlaidų, t. y. po 10,03 Eur (20,05 / 2).
93. Viso valstybės naudai iš ieškovės priteistina 10,03 Eur dydžio suma, o iš atsakovo – 152,03 Eur (142,00 + 10,03) dydžio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1958, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. M. palikti turimą pavardę „M.“, A. R. – turimą pavardę „R.“.
Priteisti ieškovei I. M., (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio vaiko J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 893,69 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 69 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. A. R. bendrauja su vaiku J. A. R. ir rūpinasi jo poreikiais (slauga), atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 16.30 val. iki kitos dienos 7.00 val. (įskaitant ir nakties metą), o antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio pirmadienį nuo 16.30 val. iki tos pačios dienos 21.00 val.;
2. A. R. bendrauja su vaiku J. A. R. ir rūpinasi jo poreikiais (slauga), atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki tos pačios dienos 21.00 val.;
3. A. R. bendrauja su vaiku J. A. R. ir rūpinasi jo poreikiais (slauga), atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 16.30 val. iki tos pačios dienos 21.00 val., o antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 16.30 val. iki tos savaitės sekmadienio 21.00 val.;
4. Bendravimo su vaiku metu A. R. turi teisę išsivežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, tačiau pats turi pasirūpinti jo grąžinimu į vaiko gyvenamąją vietą. Kai tėvas bendrauja su vaiku savaitgalį ar savo atostogų metu, jis privalo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos;
5. Kai vaikui J. A. R. skiriamos gydymo procedūros (ligoninėje, sanatorijoje, reabilitacijoje ir pan.), abu tėvai lygiomis dalimis pakaitomis ar kitu tėvų sutartu būdu privalo pasirūpinti vaiku ir būti su juo to gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu, kuris tenka konkrečiam iš tėvų;
6. A. R. bendrauja su vaiku ir rūpinasi jo poreikiais (slauga) ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų laiko;
7. Tais atvejais, kai tėvas neturi galimybių bendrauti su vaiku (jį slaugyti) pagal šią bendravimo tvarką (grafiką), jis turi pasirūpinti jį pavaduojančiu asmeniu, kuris pasirūpintų vaiku už jį;
8. Tais atvejais, kai vaiko motina neturi galimybių perduoti vaiko tėvui bendrauti (slaugyti), ji SMS žinute informuoja A. R. apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios;
9. Tais atvejais, kai vaiko tėvas neturi galimybių bendrauti ir slaugyti vaiką jam priskirtu laiku, jis SMS žinute informuoja I. M. apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki šioje tvarkoje nustatyto tėvo bendravimo su vaiku (slaugymo) pradžios bei informuoja motiną apie asmenį, kuris tuo metu pasirūpins vaiku.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 225,23 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 10,03 Eur (dešimties eurų 03 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 152,03 Eur (šimto penkiasdešimt dviejų eurų 03 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Grąžinti ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo pavedimu (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZH61353) ir 2019 m. liepos 9 d. mokėjimo pavedimu (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZH69321), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šiuo sprendimu.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.