Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S., Jonavo rajono savivaldybės administracijos atstovei K. R., Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. B. ir S. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir T. U. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Jonavos rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49762-17 medžiagos, Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-572-548/2019 medžiagos nustatyta, jog V. T. (šiuo metu G.) buvo pareikšti įtarimai ir ji buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sunų T. U., gim. (duomenys neskelbtini)., t. y. 1) 2016 m. gruodžio 28 d. nenustatytą valandą ir nenustatytoje vietoje tyčia sudavė: mažamečiui sūnui T. U. į nenustatytą kūno vietą ir taip sukėlė T. U. fizinį skausmą; 2) 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, bet ne vėliau nei 2017 m. rugsėjo 12 d., nenustatytu laiku, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r., tyčia abejomis rankomis sugriebė mažamečiui sūnui T. U. už veido ir kaklo, tuo padarydama jam odos nubrozdinimus veide ir kakle, poodinę kraujosruvą kakle bei sužalojimą viršutines lupos kairio kampo gleivinėje, taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą; 3) 2017 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 17 d. nenustatytu laiku, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r., tyčia, nenustatytu daiktu sudavė vieną smūgį mažamečiui sūnui T. U., tuo padarydama poodinę kraujosruvą kairės akies voke, taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą; 4) 2017 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 19 d. iki rugsėjo 21 d. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia abejomis rankomis sugriebė už mažamečio sūnaus T. U., gim. (duomenys neskelbtini), žastų ir juos spaudė, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas abejuose žastuose, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą; 5) 2017 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 23 d., nenustatytu laiku, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r., tyčia ranka vieną kartą sudavė mažamečiui sūnui T. U. į galvos sritį, tuo mažamečiui T. U. padare nubrozdinimą dešiniame skruoste ir dešines ausies kaušelyje, taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017-10-04 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. nutarimu įtariamajai V. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. T. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi T. U., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

2017-10-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2518 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo T. U.“ ieškovui T. U. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta ieškovės motina V. R..

Kauno apylinkes teismo 2018-05-25 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1898-548/2018 nutarta kardomąją priemonę kaltinamajai V. T. pakeisti: panaikinti kardomąją priemonę - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti paskirtą įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi T. U., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-09-24 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 5191-53 nustatyta, kad T. U. ilgisi mamos, nori kuo greičiau su ja gyventi ir galvoja, kad artimiausiu laiku išvyks gyventi pas mamą; V. T. pageidauja, kad vaikas butų grąžintas į šeimą. Šiuo aktu nutarta grąžinti vaiką T. U. motinai ieškovei nuo 2018-10-01.

Kauno apylinkes teismo 2019-12-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-548/2019 kaltinamoji V. T. išteisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kadangi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad V. T. atliko neteisėtus veiksmus mažamečio nukentėjusiojo T. U. atžvilgiu ir yra kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

2018 m. gruodžio 6 d. - 2019 m. sausio 17 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-244/2018 konstatuota, kad vaiko psichinei sveikatai padaryta žala prilygintina nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Ieškovė V. G. ieškiniu įrodinėja, kad ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnai įvykdė neteisėtus veiksmus – nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo bei vykdė prieš ieškovę baudžiamąjį persekiojimą, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, pritaikė neteisėtas kardomąsias priemones, dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Ieškovui T. U. buvo padaryta neturtinė žala, nes teisėsaugos pareigūnai bei vaiko teisių apsaugos institucijos veikė neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu atliktos vaiko apklausos metu, nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės, t. y. vaikas buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjos, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjo; apklausa buvo vykdoma pamokų metu; apklausa buvo vykdoma ne specialiame vaiko apklausos kambaryje, o tyrėjos kabinete; vaiko įstatyminė atstovė (motina/ieškovė) apklausoje nedalyvavo; neišaiškintos liudytojo teisės; neišaiškintos teisės dėl paskirtos kūno apžiūros (ekspertizės); taip pat perdavus ieškovą - vaiką laikinosios globėjos priežiūrai, iš atsakingų vaiko teisių apsaugos institucijų nebuvo sulaukta pagalbos mažamečiui vaikui, nesidomėta jo gyvenimo sąlygom. Šios aplinkybės lėmė, jog vaiko psichinei sveikatai padaryta žala prilyginama nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiose nuostatose pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04).

Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Taigi ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi leistinais įrodymais pagrįsti tris civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovo T. U. atžvilgiu atliktų (ne)teisėtų veiksmų.

Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. šios nutarties 73 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsaugos kontekste.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijoms ir jų pareigūnų veiklai keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, nes nuo to priklauso ir asmenų pasitikėjimas valstybe per jos institucijas. Spręsdamas dėl veiksmų teisėtumo civilinės teisės kontekste, teismas ištiria, ar pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-846-661/2019).

Taigi minėto įstatymo pagrindu visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugą savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese iš savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas būtų negalimas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių teises ir pareigas, atsiradusias vykdant valstybinę vaiko teisių apsaugos funkcijas, todėl darytina išvada, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teise ir pareigas perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl būtent ji, įvykus reformai, yra atsakinga šioje byloje už institucijų, kurioms valstybė buvo pavedusi atstovauti vaiko interesams, atliktus veiksmus, ir kuriai centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, šiuo metu valstybė pavedė vykdyti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 164 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. To paties įstatymo 170 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (1 dalis). Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (2 dalis). Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos šio Kodekso 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės (3dalis). Tuo tarpu BPK 172 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigos: 1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos; 2) vykdyti visus prokuroro nurodymus; 3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovai kvestionuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus tai, kad ikiteisminiam tyrimui ar jo daliai vadovauja prokuroras, darytina išvada, jog už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ikiteisminio tyrimo metu yra atsakingi tiek vyriausiasis komisariatas, tiek ir generalinė prokuratūra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2002-04-18 įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu) 8 punktas reglamentavo, kokių veiksmų turi imtis vaiko teisių apsaugos skyrius darbo metu gavęs informaciją apie piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai. Vaiko teisių apsaugos skyrius arba skyrius kartu su policija (esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą) turi: 8.1. nedelsdami vykti į vaiko buvimo vietą; 8.2. įvertinti aplinką ir grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, saugumui ir esant būtinybei paimti vaiką iš jo buvimo vietos ir organizuoti vaiko laikiną apgyvendinimą šių nuostatų nustatyta tvarka;

VTAPĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - skyrius) buvo gavęs 2017- 09-13 raštą Nr. 7B-14-722 iš (duomenys neskelbtini) mokyklos - daugiafunkcinio centro bei 2017-09-21 raštą Nr. IS7-1420 iš Jonavos rajono socialinių paslaugų centro dėl galimai panaudoto/naudojamo fizinio bei psichologinio smurto mažamečio T. U. atžvilgiu, kurį galimai naudojo mama V. G. (T.). Gavęs pranešimą, skyrius šią informaciją 2017-09-22 raštu Nr. 6B-14-1671 perdavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui (toliau - Kauno AVPK Jonavos rajono PK) išsiaiškinti nurodytas galimo fizinio smurto aplinkybes ir apie priimtus sprendimus raštu informuoti skyrių. Kauno apskrities AVPK Jonavos PK 2017-09-25 raštu Nr. 20-S pranešė, kad atliekamas tyrimas medžiagoje Nr. 20-IL-45141 dėl galimai panaudoto smurto artimoje aplinkoje. Kauno AVPK Jonavos rajono PK prašymu Skyrius 2017-09-26 raštu Nr. 6B-14-1720 įgaliojo Skyriaus vyriausiąją specialistę L. K. atstovauti T. U. interesus ikiteisminio tyrimo bei teisminio tyrimo metu. Kauno AVPK Jonavos rajono PK 2017-09-26, dalyvaujant psichologei K. V. bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., skubos tvarka organizavo T. U. apklausą dėl galimai patirto/patiriamo fizinio smurto, kurį galimai panaudojo/naudoja motina V. G. (iki santuokos – T.). Apklausos metu buvo daromas garso ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nors apklausą buvo pavesta atlikti tyrėjai A. J., tačiau ją atliko psichologė K. V. ir Skyriaus įgaliotas asmuo L. K.. 2017-09-26 Tarnybiniame pranešime Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad T. U. pripažintas nukentėjusiuoju, įtariamoji – motina V. G. (T.), pradėtas ikiteisminis tyrimas. Remiantis žodiniais šalių paaiškinimais šioje civilinėje byloje ir rašytine medžiaga esančia baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-548/2019, nustatyta, kad 2017-09-26 T. U. buvo nuvežtas į ambulatoriją, kurioje vaikas buvo apžiūrėtas eksperto Ą. S., po kurios buvo rasta nežymių sužalojimų ant vaiko kūno.

Nors Vaiko teisių skyrius operatyviai sureagavo į gautus pranešimus dėl galimo smurto prieš mažametį vaiką bei dėl to kreipėsi į policiją (VTAPĮ 56 straipsnio 3 dalis, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2002-04-18 įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 8.1-8.2 punktai), tačiau teismas įvertinęs byloje esančių rašytinių, žodinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad institucijų veiksmai negali būti vertintini kaip visiškai atitinkantys tiek įstatymo normas tiek valstybėms pareigūnams taikomus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, vykdant valstybės pavestas užduotis su tikslu apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu vaikas ieškovas T. U. 2017-09-26 į apklausą Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariate buvo atvežtas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės L. K. ir tyrėjos A. J., joms paėmus vaiką iš mokyklos, pamokų metu. Remiantis T. U. apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ieškovo T. U. apklausa buvo vykdoma nuo 9.30 val. iki 10.30 val., kai tuo metu vaikas turėjo būti pamokose. Duomenų, kad mažamečio T. U. apklausą būtų siekta atlikti ne pamokų metu, nepateikta. Taigi, mažametis vaikas šiuo atveju skubos tvarka, iš anksto nepranešus, buvo paimtas iš saugios jam aplinkos, buvo sutrikdytas mokymosi procesas, vaikas buvo išvežtas nepažįstamų asmenų apklausai, o tai galėjo padaryti neigiamą poveikį vaiko psichinei sveikata, sukelti vaikui didelį išgąstį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nei tyrėja A. J., nei vaiko interesus turėjusi atstovauti L. K., paimdama vaiką iš mokyklos nepasirūpino vaiko tinkama apranga, t.y. tiek ieškovo atstovės (motinos V. G.), tiek remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad vaikas buvo paimtas iš mokyklos rudenį be šiltų išorinių rūbų – striukės, toks valstybės institucijų atstovų elgesys laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu, galėjusiu vaikui sukelti ir fizinės sveikatos problemų.

Šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje apklaustų šalių ir liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-26 mažametis nukentėjusysis T. U. buvo apklausiamas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriuje, (duomenys neskelbtini) grupėje. Apklausą vykdė tyrėja A. J., dalyvaujant Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., kuri dalyvavo kaip valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas bei psichologei K. V.. Duomenų, kad nors vienas iš apklausoje dalyvavusių asmenų ar prokuroras, būtų prašę tuo metu mažametį vaiką apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, byloje nėra, be to remiantis L. K. parodymais baudžiamojoje byloje, matyti, kad pati L. K. nežinojo apie galimybę vaiką apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo T. U. teisė būti apklaustam ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo užtikrinta (BPK 184 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją būtų mažiau traumuojanti nepilnametį nukentėjusįjį, nes apklausiamas jis būtų specialiai pritaikytame nepilnamečių apklausos kambaryje, be to tokiu būdu būtų įgyvendinta rekomendacija, kad nepilnametis liudytojas būtų apklausiamas tik vieną kartą. Teismas taip pat pažymi, kad vaiko interesus atstovaujanti L. K., turėjo pasidomėti vežamo apklausti vaiko sveikatos būkle, tam kad būtų išvengta papildomo streso ar suteikti papildomą psichologinę ar kitokią sveikatos apsaugą vaikui. Šioje byloje matyti, kad T. U. pagal byloje esančius duomenis tuo metu turėjo padidintą jautrumą ir su psichika susijusių sveikatos sutrikimų, todėl jei skyriaus vyriausioji specialistė būtų pakankamai kompetentingai/rūpestingai atlikusi savo pareigas – paklaususi mokykloje apie vaiko sveikatos būklę, būtų galėjusi įspėti ikiteisminio tyrimo instituciją apie galimą papildomos vaiko teisių apsaugos poreikį. Taigi darytina išvada, kad ieškovas T. U. buvo atstovaujamas netinkamo atstovo – L. K., kuris neužtikrino ieškovo teisių ikiteisminio tyrimo metu.

Trečia, teismas byloje nustatė, kad mažametis T. U., buvo apklausiamas tyrėjos kabinete, o ne specialiame vaiko apklausos kambaryje, tokiu būdu neužtikrinant vaiko apsaugos nuo baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio vaiko psichinei sveikatai. Mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausos vaizdo ir garso įraše neužfiksuota, kad T. U. būtų buvusios išaiškintos kaip liudytojui (nukentėjusiajam) BPK 81 straipsnyje nustatytos teisės, todėl neatmestina galimybė, jog T. U. jo teisės apskritai nebuvo aiškinamos, ypač atsižvelgus į tai, kad teisių išaiškinimo protokolas L. K. pasirašyti buvo pateiktas po mažamečio T. U. apklausos, o ne prieš apklausą. Nors vaikas pasirašė teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolą, tai nesudaro pakankamo pagrindo be abejonių spręsti, kad T. U. jo teisės buvo išaiškintos ir kad tai buvo padaryta tinkamai, jam suprantamu būdu. Liudytoja A. J. paaiškino, jog nepamena, kada, kokiu būdu ir ar išvis buvo aiškinamos mažamečiui nukentėjusiajam T. U. teisės. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar mažametis T. U. apskritai suprato savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti, net jeigu jo teisės formaliai jam buvo išdėstytos.

Ketvirta, BPK 53 straipsnio 1 dalis (aktualiu metu galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. To paties įstatymo 55 straipsnio 4 dalis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Taip pat ir 2009-09-16 Įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo“ 8 punkte numatė, kad nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys asmenys yra atstovas pagal įstatymą (BPK 53, 54 straipsniai), įgaliotasis atstovas (BPK 55, 56 straipsniai), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas (BPK 186 straipsnis). BPK 186 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) numatyta, kad nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. To paties straipsnio 5 dalis numatė, kad nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė V. G. (T.) laikytina įstatymine ieškovo T. U. atstove tiek dabar, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (BPK 53 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad įstatyminė atstovė buvo įtariama naudojusi smurtą prieš savo mažametį vaiką T. U. bei atsižvelgus į tai, kad pranešimuose iš mokyklos ir jų prieduose buvo išreiškiamos abejonės dėl mažamečio vaiko apklausos dalyvaujant motinai, darytina išvada, kad atstovės (motinos, įtariamos naudojusios smurtą prieš nepilnametį vaiką) nedalyvavimas apklausoje laikytinas teisėtu, kadangi taip galimai buvo išvengta neleistino poveikio darymo mažamečiui vaikui apklausos metu (BPK 186 straipsnio 3 dalis), tačiau tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei vaiko teisių apsaugos specialistai turėjo užtikrinti nepilnamečiui vaikui atstovą pagal įgaliojimą (BPK 55 straipsnio 4 dalys), tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnė, atlikusi apklausą, prokuroras to neatliko. Tuo tarpu L. K., kuri turėjo dalyvauti T. U. apklausoje remiantis BPK 186 straipsnio 3 dalimi ir turėjusi užtikrinti vaiko teisių apsaugą jo apklausos metu, kaip matyti iš vaiko apklausos vaizdo ir garso įrašo, elgėsi pasyviai ir nepasirūpino, kad vaikas savo procesinėmis teisėmis realiai galėtų pasinaudoti.

Taip pat vertinant būdą, kaip buvo vykdoma mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausa, svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. U. buvo prašoma duoti parodymus prieš savo šeimos narį – motiną V. T., įtariamą panaudojus fizinį smurtą prieš jį, todėl T. U., be kitų jo procesinių teisių, privalėjo būti tinkamai išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį. To nepadarė nei ikiteisminio tyrimo tyrėja, nei vaiko teisių apsaugos specialistė L. K.. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad L. K. priešingai nei numato įstatymas, po gera valia duotų mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymų apie tai, kokiais būdais ant jo kūno atsirado sužalojimai, primygtinai ir aktyviai klausinėjo mažamečio nukentėjusiojo T. U. apie tai, kokius dar sužalojimus jam ankščiau yra padariusi mama V. T.. Ji įsakmiai ragino: „T., tu privalai sakyti tiesą“ arba užduoda jam menamą ir akivaizdų poveikį darantį klausimą: „ką tu sakytum, jei aš pasakyčiau, kad mama prisipažino, kad tave skriaudė“. Kartu su psichologe K. V. tikino, kad visi jo duoti parodymai liks tik tarp jų, ir nepakenks jo mamai V. T., kad kambarys, kuriame vyko mažamečio apklausa, „saugo paslaptis“, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymais jos nori padėti jo mamai pasikeisti. Visa tai leidžia spręsti, kad T. U. ne tik nebuvo tinkamai išaiškinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo motiną V. T. , bet mažametis nukentėjusysis buvo skatinamas duoti parodymus apie motiną. Taigi akivaizdu, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek ir vaiko teisių apsaugos specialistai neužtikrino tinkamos nepilnamečio vaiko apklausos.

Ieškovo atstovas taip pat kėlė klausimą, jog nepilnamečio vaiko procesinės teisės baudžiamajame procese buvo pažeistos, kadangi vaikas po apklausos buvo išvežtas į ambulatorinę polikliniką, kurioje buvo apžiūrėtas vaiko kūnas – atlikta ekspertizė. Ieškovo atstovas teigia, kad vaikas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti vykti į apžiūrą, apžiūros metu vaikas buvo prašomas nusirengti, dėl ko patyrė pažeminimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei vaiko teisių apsaugos institucijos pareigūnai neužtikrino mažamečio vaiko procesinių teisių, taip pažeisdami mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus BPK 53-55 ir 184-186 straipsniu prasme ir toks jų elgesys – neveikimas pripažintini neteisėtas veiksmais.

Ieškovė teigia, kad perdavus T. U. laikinos globėjos V. R. priežiūrai, iš atsakingų už vaiko teisių įgyvendinimą institucijų nebuvo sulaukta jokios pagalbos T. U., niekas nesidomėjo jo gyvenimo sąlygomis, kas padarė neigiamą įtaką T. U. sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-06-01 iki 2018-06-30) 35 punktas nurodo, kad vaiko globos (rūpybos) priežiūra apima: 35.1. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymus; 35.2. vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūras; 36 punktas - vaiko globą (rūpybą) nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) rūšies ir formos prižiūri Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio teikimu nustatyta vaiko globa (rūpyba), o kai vaiko globos (rūpybos) vieta nustatyta ne tos savivaldybės, kurios Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu nustatyta vaiko globa (rūpyba), teritorijoje (37 punktas): 37.1. vaiko aplankymus Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurio teikimu nustatyta vaiko globa (rūpyba), prašymu organizuoja vaiko globos (rūpybos) vietos Vaiko teisių apsaugos skyrius; 37.2. vaiko globos (rūpybos) peržiūras vaiko globos (rūpybos) vietos savivaldybėje organizuoja Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio teikimu nustatyta vaiko globa (rūpyba). 40. Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą), pirminis globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymas atliekamas ne vėliau kaip po mėnesio nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, kiti – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

Nagrinėjamoje byloje 2017-10-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2518 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo T. U.“ nustačius vaiko laikinąją globą nuo 2017-09-26 paskyrus V. R. vaiko globėja, 2017-10-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sudarė Vaiko laikinosios globos (rūpybos) planą, kuriame pažymėti vaiko norai dėl gyvenimo pas mamą ir močiutę, jo ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų poreikį, įvertinus vaiko elgesį, tėvų gyvenimo būdą, nustatyta laikinoji globa organizuojant socialinį darbą su vaiko tėvais ir globotiniu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-10-13 raštu Nr. (24.21.)-VT4-2207 „Dėl T. U. laikinosios globos (rūpybos)“ įpareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių informuoti V. R. apie globos nustatymą, informuoti ją apie jos teises ir pareigas, pildyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) planą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius apie T. U. paskirtą laikinąją globą 2017-10-13 pranešė skyriui raštu Nr. (24.21)-VT4-2207. Skyrius 2017-10-18 informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Jonavos rajono Socialinių paslaugų centrą, (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcio centrui, Kauno apskrities VPK Jonavos PK. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius informavo skyrių apie T. U. laikinosios globos (rūpybos) planą, kurį reikia baigti užpildyti.

2018-03-26 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje gautas laikinosios globėjos V. R. prašymas dėl T. U., juo prašoma suteikti informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą V. T. atžvilgiu. Jame nurodoma, kad vaikas išgyvena dėl atskyrimo nuo motinos V. T., globėjai sunku vaiką prižiūrėti dėl jo elgesio. 2018-03-28 Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius parengė Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktą. Atsakymą į prašymą globėja gavo 2018-04-10.

2018-04-09 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo raštu Nr. (24.3)-VT4-658 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių „Dėl globojamojo T. U. aplankymo“, jame nurodoma, kad vadovaujantis vaiko laikinaisiais globos nuostatais, prašoma aplankyti globojamą T. U. jo senelės V. R. namuose ir atsiųsti globojamo vaiko aplankymo aktą, esant poreikiui teikti šeimai socialines paslaugas. 2018-04-19 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius aplankė T. U. globėjos namuose, surašė Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą, joje pasiūlyta tęsti laikinąją globą, kol bus ikiteisminio tyrimo rezultatai.

2020-09-30 VVTAĮT prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių ir apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos rajone pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5TSD-2193 VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodoma, jog kai T. U. 2017-10-11 buvo paskirta laikinoji globa, Klaipėdos rajono skyriaus specialistai lankėsi globėjos šeimoje: vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas, lankė globojamą vaiką, su globėja bendravo telefonu, globėjo tardavo dėl vaiko poreikių, dalindavosi vaiko pasiekimais. Globėja močiutė, žinodama vaiko sveikatos problemas, dažnai lankėsi pas gydytojus, vykdė jų visas rekomendacijas, tai aptarė ir su skyriaus specialiste. Specialistai vertino globėjos rūpinimąsi ir pastangas, kad T. būtų suteikta visa reikalinga medicininė ir kitokia pagalba. T. U. ilgėdavosi mamos, globėja tinkamai atliko pareigas. Tačiau teismas pastebi, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog socialiniai darbuotojai lankėsi globotinio ir globotojos namuose, bendravo telefonu, kitaip domėjosi vaiko gyvenimo sąlygomis.

Įvertinus šiuos rašytinius byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad laikinąją globą paskyrus 2017-10-11 vaikas pirmą kartą globėjos namuose buvo aplankytas tik 2018-04-19, t.y. po pusės metų, o ne po vieno mėnesio, kaip buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-06-01 iki 2018-06-30) 40 punkte. Taip pat matyti, kad domėjimasis vaiku, esančiu laikinojoje globoje ir socialinių paslaugų teikimu šeimai, prasidėjo tik V. R. pasikreipus raštu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Taigi, darytina išvada, kad vaiko teisių apsaugos specialistai skyrė nepakankamai dėmesio globotiniui ir tokiais veiksmais bei neveikimu vaiko teisių apsaugos pareigūnai pažeidė poįstatyminius teises aktus bei bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl ieškovės V. G. atžvilgiu atliktų (ne)teisėtų veiksmų.

Ieškovė teigia, jog ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnai įvykdė neteisėtus veiksmus, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo bei vykdė prieš ieškovę baudžiamąjį persekiojimą (ikiteisminį tyrimą), neteisėtai pritaikė kardomąją priemonę, vilkino ikiteisminį tyrimą.

Teismas nurodo, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovė teigia, jog prieš ją buvo neteisėtai ir nepagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nesant jokių objektyvių duomenų ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo 2017-09-13 raštą Nr. 7B-14-722 iš (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcinio centro bei 2017-09-21 raštą iš Jonavos rajono socialinių paslaugų centro dėl galimai panaudoto/naudojamo fizinio bei psichologinio smurto mažamečio T. U. atžvilgiu, kurį galimai naudojo mama V. G. (T.). Skyrius informaciją 2017-09-22 raštu Nr. 6B-14-1671 perdavė Kauno AVPK Jonavos rajono PK su tikslu išsiaiškinti nurodytas galimo fizinio smurto aplinkybes. Kauno apskrities AVPK Jonavos PK 2017-09-25 raštu Nr. 20-S pranešė, kad atliekamas tyrimas medžiagoje Nr. 20-IL-45141 dėl galimai panaudoto smurto artimoje aplinkoje. Kauno AVPK Jonavos rajono PK 2017-09-26, dalyvaujant psichologei K. V. bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., skubos tvarka organizavo vaiko apklausą dėl galimai patirto/patiriamo fizinio smurto, kurį galimai panaudojo/naudoja motina. Po vaiko apklausos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas nurodo, jog smurtiniai nusikaltimai, vykstantys artimoje aplinkoje ir prieš mažamečius pasižymi tyrimo specifika. Sprendžiant bylas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, reikia atsižvelgti į šios problemos sunkumą, latentiškumą, nukentėjusiojo pažeidžiamumą, aktyvios valstybės pozicijos poreikį, į tai, kiek buvo veiksmingos kompleksinės priemonės reaguojant į tokią veiką ir kt. ( žr. EŽTT 2016-02-23 sprendimą byloje Civek prieš Turkiją, peticijos Nr. 55354/11, par. 50; 2009-06-09 sprendimą byloje Opuz prieš Turkiją, peticijos Nr. 33401/02, par. 131-132; LAT 2016-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016). Nagrinėjamu atveju, nors liudytojų, konkrečiai mačiusių kaip atsirado T. U. sužeidimai, nebuvo, tačiau atsižvelgus į turimą informaciją, t.y. T. U. mokykloje išsakytas aplinkybes, kad sužeidimai atsirado dėl mamos veiksmų, 2014 m. gautus duomenis dėl galimo smurto, buvo būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant įvertinti turimas aplinkybes, o byloje surinktų duomenų nebuvo pagrindo pripažinti kaip akivaizdžiai neteisingus. Be to, tą pačią dieną T. U. buvo pristatytas teismo medicinos ekspertams, surašyta specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai. Teismo vertinimu, prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad prieš mažametį galėjo būti padaryta nusikalstama veika bei pagrįstai įtarti ieškovę galimai ją padarius, todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, taip pat dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo ir jo nutraukti. Pažymėtina ir tai, jog bylą perdavus su kaltinamuoju aktu teismui, teismas 2018-05-25 nutartimi, įvertinęs kaltinamosios skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nurodė, jog nėra pagrindo spręsti skunde ir prašyme reiškiamų reikalavimų, taip pat padarė išvadą, jog ikiteisminis tyrimas atliktas nepažeidžiant esminių baudžiamojo proceso reikalavimų ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas nurodo, jog vien faktas, jog ieškovė buvo išteisinta pats savaime nereiškia, jog ikiteismini tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir prokuroras neturėjo pagrindo perduoti bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Pabrėžtina, jog kompetencija vertinti faktines aplinkybes teisiniu požiūriu yra suteikta teismui. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, jog teismas nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, nustatęs galimus apklausos tvarkos pažeidimus, šiuo būdu surinktus įrodymus pripažino nepatikimais, visas abejones vertino kaltinamosios naudai, t. y. ieškovės ir konstatavo, jog ieškovė nepadarė nusikalstamos veikos, nėra pagrindo, konstatuoti, jog baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai.

Ieškovė nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ilga ikiteisminio tyrimo trukme. Teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05).

Priežasčių (veiksnių, motyvų), pateisinančių ilgą baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) trukmę, buvimas gali būti konstatuojamas tik pakankamai išsamiai nustačius proceso eigą ir chronologiją, konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, šie veiksniai iš tiesų leidžia pagrįsti konkrečią proceso trukmę ir padaryti išvadą, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą buvo užtikrinta (nepažeista).

Teismas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi būti atliktas per ne ilgiau kaip per šešis mėnesius (BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pradžia 2017-09-26, todėl ikiteisminio tyrimo pabaiga turėjo būti 2018-03-26, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2018-04-04, kaltinamasis aktas surašytas 2018-04-16, o byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2018-04-20. Taigi tyrimas užtruko vos 8 dienomis ilgiau nei numato įstatymas, o laikotarpis, kurį V. T. žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą iki jo pabaigimo, tęsėsi lygiai šešis mėnesius. Teismas taip pat vertina ir pačios ieškovės/buvusios įtariamosios veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2017-10-04 ikiteisminio tyrimo pareigūnams pareiškus įtarimus ieškovei bei apklausus ieškovę, ji neigė padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei atsisakė duoti parodymus iki susiras gynėją. Ieškovė gynėją susirado ir parodymus davė tik 2018-04-04. Pažymėtina, jog tą pačią dieną, kai ieškovė buvo apklausta, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2018-04-04 ikiteisminio tyrimo pareigūnai bandė susisiekti su ieškove 2017-12-27, 2017-12-28, 2018-01-03 telefonu, tačiau ieškovė buvo nepasiekiama. 2018-01-04 paskambinus telefonu atsiliepė ieškovės sugyventinis/partneris, kuris nurodė, kad ieškovė yra šalia namuose, bet telefonu nebendraus ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą atvyks tik gavusi raštišką kvietimą; 2021-01-04 ieškovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas šaukimas į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, tačiau ieškovė neatvyko. 2018-03-28 ikiteisminio tyrimo tarnybiniame pranešime nurodoma, jog su ieškove buvo bandyta susisiekti telefonu, tačiau neatsiliepė; susisiekus el. paštu ieškovė pranešė, jog el. paštu nebendraus ir reikalauja šaukimą į Jonavos PK gauti paštu, todėl buvo išsiųstas šaukimas atskiru pavedimu paštu, tačiau 2018-03-29 tarnybiniame pranešime padaryta žyma, jog ieškovės nebuvo namie, todėl šaukimas neįteiktas. 2018-04-04 pati ieškovė atvyko į Jonavos rajono PK ir, kaip minėta anksčiau, davė parodymus, po kurių ikiteisminis tyrimas buvo baigtas iškart. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad 2018-03-26 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyrius pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo, kuriame nurodė, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė, kadangi buvo renkami įtariamosios kaltę patvirtinantys ir paneigiantys duomenys, t.y. įtariamosios prašymu nukentėjusįjį T. U. charakterizuojantys medicininiai duomenys, sprendžiama dėl tikslingumo skirti teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę, kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Prašyme taip pat nurodyta, kad yra tikslinga pareikšti įtariamajai galutinį įtarimą ir spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo. Taigi įvertinus šias aplinkybes, laikytina, jog ir pati ieškovė nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir aktyviai nesinaudojo savo, kaip įtariamosios teisėmis ikiteisminio tyrimo metu (BPK 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, jog ikiteisminis tyrimas užtruko tik 8 dienomis ilgiau nei numato įstatymas, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimo trukmę lėmė pačios ieškovės/buvusios įtariamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat būtinumas surinkti papildomus tyrimui reikšmingus duomenis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pripažinti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės.

Dėl ieškovės argumento, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įsipareigojimu nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., neieškoti ryšių su sūnumi T. U., dėl kurios ieškovė negalėjo matytis su vaiku.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2017-09-26 Kauno AVPK Jonavos rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. 2017-10-04 V. T. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje. Kauno AVPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. G. 2017-10-04 paskyrė kardomąją priemonę ieškovei (ikiteisminio tyrimo medžiagoje įtariamajai) kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įsipareigojimu nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., neieškoti ryšių su sūnumi T. U., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

V. T. pateikus skundą dėl jai paskirtos kardomosios priemonės ir įpareigojimų panaikinimo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė 2017-10-24 nutarimu atmetė V. T. skundą nustačius, kad ikiteisminiame tyrime dar nėra išaiškintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, papildomai nurodant, kad V. T. skirta švelniausia kardomoji priemonė. 2017-11-03 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Š. nutarimu V. T. skundą dėl 2017-10-24 nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi V. T. įtariama trijų smurtinių nusikalstamų veikų prieš mažametį savo sūnų padarymu, siekiama apsaugos nepilnametį vaiką nuo galimai neigiamos įtakos jam trukdant nustatyti tiesą byloje. Paskirta švelniausia kardomoji priemonė. 2017-12-04 Jonavos rajono apylinkės teismas V. T. skundą taip pat atmetė, motyvuodamas, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys yra pakankami manyti, kad V. T. galėjo padaryti įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Be to skirta kardomoji priemonė nėra ypatingai griežta, neapribojanti asmens laisvės nevaržomai dirbti ir kt. Konkretus įsipareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi skyrimas yra sąlygotas įtarimų pobūdžio, jų pavojingumo bei aplinkybės, kad nukentėjusysis vaikas gyvena kartu su įtariamąja. 2018-05-25 Kauno apylinkės teismas nutartimi pakeitė kardomąją priemonę – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti paskirtą įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su sūnumi T. U., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. panaikino, motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pareigūnams leido manyti, kad įtariamoji galėjo padaryti įtarime pareikštas nusikalstamas veikas, tačiau tik paties pareikšto įtarimo fakto V. T. paskirti ne tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bet ir įpareigoti ją nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi, ne tik kad nepakanka, bet ir pažeidžia vaiko teisę išsaugoti šeimos ryšius.

BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

BPK 11 straipsnyje įtvirtinta pareiga skiriant procesines prievartos priemones laikytis proporcingumo principo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

BPK 136 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo (kaltinamojo) įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamasis (kaltinamasis) taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pati švelniausia kardomoji priemonė, nes ji visiškai neapriboja nei asmens judėjimo laisvės, nei jo galimybių dirbti ar kt. Kaip ir kitos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti skiriamas siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-29-875/2020).

Jeigu būtų nustatyta, kad asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir baudžiamosios bylos medžiagos darytina išvada, kad kardomoji priemonė buvo paskirta teisingai ir pagrįstai, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis egzistavo pagrįstas įtarimas, kad buvusi įtariamoji/ieškovė gali būti padariusi nusikalstamas veikas, nurodytas BK 140 straipsnio 3 dalyje. Išvados dėl faktinių duomenų pakankamumo įtarimui pagrįsti nurodytos ir Jonavos apylinkės teismo 2017-12-04 nutartyje, kuria atmestas ieškovės/įtariamosios skundas dėl kardomosios priemonės skyrimo. Sprendžiant ginčo kardomosios priemonės skyrimo ieškovei klausimą, buvo nustatyta, kad numatyta kardomoji priemonė nėra ypatingai griežta, neapribojanti asmens laisvės nevaržomai dirbti ir kt. Konkretus įsipareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi skyrimas šiuo atveju buvo sąlygotas įtarimų pobūdžio, jų pavojingumo bei aplinkybės, kad nukentėjusysis vaikas gyvena kartu su įtariamąja. Teismas nurodo, jog skiriant kardomąją priemonę su įpareigojimu, buvo atsižvelgiama, į tai, kad ieškovė buvo įtariama padariusi nusikaltimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, t.y. prieš ypač visuomenės saugomą grupę – nepilnamečius vaikus, todėl buvo siekiama surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, o ieškovė, galėdama pasimatyti su savo mažamečiu vaiku, galimai būtų galėjusi daryti jam įtaką. Be to teismas vertina ir pačios ieškovės veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Jonavos apylinkės teismui 2017-12-04 pripažinus, kad kardomoji priemonė, numatyta BPK 136 straipsnio 2 dalyje skirta pagrįstai, ieškovė iki pat 2018-04-04 su ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebendravo ir iki pat 2018-04-04 nekvestionavo pritaikytų kardomųjų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje matyti, kad pati ieškovė po Jonavos apylinkės teismo 2017-12-04 nutarties kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus: 2018-01-08 informavo apie savo gyvenamąją vietą; 2018-01-15 informavo apie vykdomą individualią veiklą, deklaruotą gyvenamąją vietą; 2018-02-15 informavo apie sudarytą darbo sutartį. Taigi matyti, kad pati ieškovė aktyviai nesinaudojo savo teisėmis ikiteisminiame procese. Teismas atkreipia dėmesį, jog Kauno apylinkės teismas 2018-05-25 nutartimi, pakeisdamas ieškovei taikytą kardomąją priemonę, t. y. panaikindamas įpareigojimą nesilankyti ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi T. U., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nenurodė, jog kardomoji priemonė buvo paskirta nepagrįstai bei neteisėtai, bet pažymėjo, jog tik taikytas įpareigojimas naikintinas, nes vaiko bendravimas su motina yra būtinas tinkamam vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2018-05-25 nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo pakeista kardomoji priemonė, nes ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, todėl ji prarado savo tikslą ir prasmę – padėti ikiteisminio tyrimo metu sklandžiai rinkti duomenis ir įrodymus pradiniame ikiteisminio tyrimo etape, be to, kaip jau minėta buvo įvertinta ir atsižvelgta į vaiko interesus, jog dėl taikyto įpareigojimo vaikas negali bendrauti su motina, todėl būtina ją naikinti.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuoja, jog ieškovei kardomoji priemonė buvo skirta pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovės prašymai dėl kardomosios priemonės pakeitimo buvo įvertinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2018-12-04 nutartimi, kuria kardomoji priemonė buvo paskirta pagrįstai, o tai, jog Kauno apylinkės teismas 2018-05-25 nutartimi, panaikino dalį kardomosios priemonės - paskirtą įpareigojimą, kai byla jau buvo perduota teismui, nėra pagrindo pripažinti, kad kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga - nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Dėl ieškovės prašomos priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos teismas nurodo, kad atmetus ieškovės argumentus dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto pradėjimo, jo vilkinimo ir kardomosios priemonės skyrimo, ir konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo institucijos neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl nenustačius neturtinės žalos atlyginimui būtinos sąlygos – neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, nėra teisinio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ir atlyginti ieškovės prašomos neturtinės žalos.

Ieškovas T. U. prašo priteisti 90 000,00 Eur neturtinę žalą, kurią grindžia 2018-12-06 – 2019-01-17 teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-244/2018, kuriame konstatuota, kad vaiko psichinei sveikatai padaryta žala prilyginama nesunkiam sveikatos sutrikdymui, ir ieškovas bei jo atstovė teigia, jog tokį sveikatos sutrikdymą lėmė būtent valstybės pareigūnų – teisėsaugos institucijų ir vaiko teisių apsaugos institucijų, neteisėti veiksmai.

Teismas nurodo, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y. asmeniui patyrusiam žalą, turi būti atlyginta realiai patirta žala, o ne galimybė gauti pelną. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, šiai bylai aktualiais kriterijais: neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmė, ieškovui dėl to kilusios turtinės pasekmės, patirtų neigiamų išgyvenimų laipsnis, kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės. Teismas vadovaujasi ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybes ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- .375/2011).

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Teismas byloje konstatavo valstybės institucijų neteisėtus veiksmus atliktus ieškovo T. U. atžvilgiu, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos bei neteisėtų veiksmų. Pirmiausia būtina įvertinti visetą į bylą pateiktų rašytinių duomenų apie ieškovo T. U. sveikatos būklę, kaip padarytą žalą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-03-13 raštu Nr. (24.13)-VT4-416 kreipėsi į UAB „Mano šeimos gydytojas „Dėl T. U. sveikatos priežiūros“ galimai netinkamos vaiko priežiūros ir galimų smurtinių nusikaltimų prieš vaiką. 2014-04-01 buvo gautas atsakymas, jog T. U. nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas (F92.9), o vaiko priežiūra tinkama. 2014-0304 Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija pateikė raštą Nr. SI-52 „Dėl mokinio T. U.“ vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodoma, kad vaikas yra sutrikusios orientacijos, sudėtinga suprasti, ką jis kalba, jo elgesys yra neprognozuojamas (dažni pykčio protrūkiai, gali pabėgti, bet kuriuo metu užsinorėti į tualetą, yra labai piktas, provokuoja kitus vaikus, dažnai mieguistas, bet kuriuo metu gali nusirengti iki apatinių, nes nejaučia šalčio, prisikiša į burną daiktų, kartais pavojingų. Bendraklasiai nenoriai bendrauja, kadangi nesupranta T. kalbos, jis nemoka žaisti arba nesupranta, ką žaidimo metu reikia daryti, žaidimo metu gąsdina kitus. T. mokosi pagal pritaikytas programas. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Mokiniui jau 2014 m. buvo taikytas medikamentinis gydymas, dėl ko mokinys yra ramus.

Iš byloje pateikto Palangos VRS „Palangos gintaras“ Išrašo matyti, kad vaikas 2017-12-13 – 2018-01-04 ten buvo gydomas, jam nustatytas nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas (F90.9), vaikas buvo jautrus, sunkiau sukaupiantis dėmesį, blogai miegojo (dažnai atsibudinėjo), greitai pavargdavo, turėjo bendravimo problemų. Ligos anamnezėje nurodyta, kad minėti nusiskundimai vargina jau keletą metų, tačiau pastaruoju metu paūmėjo, paskirtas medikamentinis gydymas. Psichoneurologinė būklė: berniukas piktas, nervingas, yra aktyvumo, dėmesio ir adaptacijos sutrikimas, neaiškiai kalba. Pusiausvyra ir koordinacija sutrikusi, nepakankama motorika, raumenų tonusas sumažėjęs. Reabilitacijos metu taikytas gydymas: kineziterapija, sausas masažas, logoterapija, ergoterapija, kontrastinės vonios, bazinė kineziterapija, magneto terapija, į psichologo konsultaciją nenuėjo, socialinio darbuotojo konsultacija. Gydymo efektyvumas: sumažėjo jautrumas, tapo emociškai stabilesnis, pagerėjo miegas, sustiprėjo raumenys, išnyko nuovargis, pagerėjo bendras organizmo pajėgumas. Nurodytos rekomendacijos: darbo ir miego režimas, vengti streso, reguliariai maitintis, fizinis aktyvumas, grūdinti organizmą, tęsti psichologinę pagalbą ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą, neurologo sekimas.

2018-02-13 Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba parengė pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir/ar švietimo pagalbos skyrimo, kurioje nurodoma, jog T. U. reikalingas vidutinis ugdymo poreikio lygis. Vaikas emocionalus ir impulsyvus, nesugeba nuosekliai atlikti veiklų, neramiai sėdi, gestikuliuoja, skuba. Kalba nežymiai užstringanti. Užduočių atlikimui pritrūksta laiko pagal normas, silpnesnė regos motorinė kontrolė, žodynas, socialinis supratingumas. Intelektiniai gebėjimai pakankami, tačiau gali būti nerealizuoti dėl padidinto motorinio aktyvumo. Nustatytas nežymus kalbos neišsivystymas. Išvadoje nustatyta: kompleksinis sutrikimas: kalbos (kalbos neišsivystymas), specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių. 2016-04-05 Jonavos rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos psichologinio vertinimo išvadoje buvo nustatyta, kad intelektiniai gebėjimai yra vidutiniai, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas; logopedinio vertinimo išvadoje – nežymus kalbos neišsivystymas; pedagoginio vertinimo išvada – mokinio pasiekimai atitiko kai kuriuos 3-4 kl. Koncentro patenkinamo pasiekimų lygio požymius; išvadoje dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių nustatytas kompleksinis sutrikimas: kalbėjimo ir kalbos (kalbos neišsivystymas) bei elgesio ar/ir emocijų (aktyvumo dėmesio). Nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai.

2021-04-01 Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla pateikė T. U. charakteristiką, joje nurodyta, kad vaikas joje mokėsi 2017-09-29 – 2018-10-01 laikotarpiu, mokytis sekėsi labai sunkiai, mokėsi pagal pritaikytą mokymosi programą, turėjo elgesio ir emocijų sutrikimų. Vaikas buvo hiperaktyvus, pamokose sunkiai susikaupdavo, būdavo neramus, negalėdavo išbūti vienoje vietoje, būdavo įsitempęs, negalėdavo atsipalaiduoti, perdėtai šnekus. Lengvai blaškydavo pašaliniai dirgikliai. Mokykloje dažnai susinervindavo, ištikdavo pykčio priepuoliai ir metu nebevaldydavo savo emocijų, veiksmų. Norėdavo būti pamatytas, išgirstas, reikalaudavo dėmesio daugiau nei kiti jo klasės draugai. T. nesugebėdavo užmegzti ir išlaikyti tinkamų santykių su savo bendraamžiais ir mokytojais. Su klasės draugais nekonfliktuodavo, tačiau klasiokai jo vengdavo, bendraudavo minimaliai, bijodavo jo pykčio priepuolių, ne supykęs pasidarydavo agresyvus, vartodavo necenzūrinius žodžius. Mokinys buvo linkęs meluoti, dažnai keisdavo savo nuomonę. Mokiniui mokykloje buvo teikiama ilgalaikė visų specialistų pagalba.

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. – 2019 m. sausio 17 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-244/2018, matyti, kad nuo 2012-08-09 T. U. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Šis sutrikimas apsunkino T. U. adaptaciją ir mokymosi procesus. Be to, ekspertizės metu jam konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), susiję su įtariamosios V. T. veiksmais, dar labiau trikdantys kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją. Dėl to jam rekomenduojama sisteminga, tęstinė psichiatrinė, psichologinė pagalba. Dabartinė jo būsena atskleidžia jam daromą poveikį, jis yra baimingas, nerimastingas dėl galimų byloje nagrinėjamų įvykių pasekmių – dėl šios situacijos yra daroma žala jo asmenybės formavimuisi, adaptyvumui, sudaro sąlygas elgesio problemoms gilėti. Šiuo metu T. U. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F.93.8), susiję su įtariamosios V.T. veiksmais: nevienkartiniu fiziniu smurtu (remiantis medicinine dokumentacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) ir daromo poveikio, stengiantis pateisinti įtariamąją, ir dar labiau trikdantys jo kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją. Jo psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma ir tai vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat T. U. nustatyta diagnozė: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F.90.0).

2020-07-17 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų parengtame siuntime gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui nurodyta, kad T. U. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0), gretutiniai susirgimai, komplikacijos – kalbos išraiškos sutrikimas (F80.1), kalbos supratimo sutrikimas (F80.2), mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (F81.3), Z61.8 (kiti vaikystėje patirtini neigiami įvykiai). Vaikas gydytas Kauno klinikose 2020-07-09 – 2020-07-17 dėl dėmesio koncentracijos sunkumų, perdėto judrumo, aktyvumo. Taikytas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas (struktūruotos aplinkos, meno ir užimtumo terapija, individualus ir grupinis psichologinis konsultavimas, logoterapija, kineziterapija). Paciento būklė išrašymo metu: pacientas bendrauja atviriau, į klausimus atsako prasmingai, akių kontaktą palaiko. Dėmesys blaškus. Berniukas pradėjo atvirauti apie savo laisvalaikio veiklas, motyvacija išmokti valdyti savo reakcijas ir pyktį, impulsyvumą. Nuotaika vidutiniška, emocijos šiek tiek nerimastingos. Rekomendacijos: gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra; tęsti medikamentinį gydymą; reguliari ir nuosekli psichologinė pagalba; ugdymas pagal gebėjimus ir poreikius, atsižvelgiant į mišrų mokymosi sugebėjimų ir kalbos sutrikimą; šeimos gydytojo priežiūra. Pateiktos rekomendacijos ugdymui ir tėvams.

2021-04-02 VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“ parengė medicininę pažymą teismui, joje nurodyti duomenys iš T. U. sveikatos istorijos, kurioje vyraujančios sveikatos problemos, susijusios su psichikos ir elgesio sutrikimais, stebimas gydytojų psichiatrų (siuntimai išduoti 2019-07-18, 2020-01-08, 2020-05-05, 2020-07-02, 2020-08-11, 2020-10-13).

Iš 2021-04-07 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos T. U. charakteristikos nustatyta, kad vaikas mokosi pagal pritaikytą programą. Mokinys sunkiai geba dirbti savarankiškai, sukaupti ir išlaikyti dėmesį, kontroliuoti ir vertinti savo elgesį pamokų ir pertraukų metu. Kadangi mokinys patiria mokymosi bei bendravimo su socialine aplinka sunkumų, turi specialiųjų ugdymosi poreikių, jam yra teikiama psichologo, spec. pedagogo ir soc. pedagogo pagalba. Dalyvauja neformaliame ugdyme. Santykiai su klasės draugais ir mokytojais geri.

Šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog ieškovui T. U. jau nuo 2012-08-09 diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir šis sutrikimas apsunkino vaiko adaptaciją ir mokymosi procesus, jau 2014 metais vaiko elgesys buvo neprognozuojamas, pasireiškė dažni pykčio protrūkiai, mokėsi pagal pritaikytą programą, buvo taikomas medikamentinis gydimas. Ekspertizės akte konstatuoja, jog šiuo metu T. U. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, susiję su įtariamosios V. T. veiksmais: nevienkartiniu fiziniu smurtu (remiantis medicinine dokumentacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) ir daromo poveikio, stengiantis pateisinti įtariamąją, ir dar labiau trikdantys jo kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją. Ekspertas padarė išvadą, jog vaiko psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma ir tai vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi vaiko psichinei sveikatos būklei turėjo įtakos ne tik atlikti su juo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pačios motinos ankstesnis elgesys vaiko atžvilgiu, jo turimi psichiniai bei emociniai sutrikimai.

Teismas nurodo, kad neabejotinai, jog ieškovas dėl jo atžvilgiu atliktų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, jo atskyrimo nuo motinos, patyrė emocinius išgyvenimus, kurie neabejotinai turėjo įtakos ir jo sveikatos būklei, emociniai būklei, gyvenimo bei mokymosi kokybei ką nurodė ir teismo ekspertas. Tačiau svarbu įvertinti tai, jog pateiktų sveikatos gydymo įstaigų, ugdymo įstaigų bei psichologinių tarnybų duomenys neabejotina patvirtina, jog nepilnametis vaikas jau nuo vaikystės turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, sunkiai valdė emocijas, mokėsi pagal specialią mokymosi programą, turėjo problemų mokykloje, vartojo medikamentus, lankėsi pas specialistus, buvo piktas, neprognozuojamas.

Teismas pripažįsta, jog teisine prasme priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo ir vaiko teisių apsaugos institucijų pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų bei neveikimo ir kilusių neigiamųjų padarinių ieškovui neabejotinai yra. Tačiau teismo vertinimu ieškovai neįrodė ypatingai sunkių ieškovo sveikatai pasekmių, t. y. jam dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų kaip liekamasis reiškinys (žala) nebuvo nustatyta sunki diagnozė. Be to, teismo vertinimu pripažinti, kad išimtinai ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti neteisėti institucijų veiksmai buvo lemiamas ir vienintelis veiksnys dėl kurio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal esančius duomenis, negalima.

Nors vaikas rašytiniuose į bylą pateiktuose įrodymuose valstybės institucijoms, psichologams, ekspertams minėjo, jog atskirtas nuo mamos jos ilgėjosi, o ekspertizės akte nustatyta, kad vaikas klausiamas apie tą laikotarpį, kai mama buvo įtariama naudojusi smurtą prieš jį ir buvo atskirtas nuo jos, pradeda jaudintis, jam tai kelia nemalonius prisiminimus, tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes, ieškovo prašoma priteisti 90 000 Eur neturtinės žalos, akivaizdžiai viršija bet kokią maksimalią sumą Lietuvos Respublikos teismų praktikoje priteistina neturtinės žalos dydį. Teismas, byloje konstatavęs valstybės institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, įvertinęs ieškovo patirtus išgyvenimus, kuriuos jis patyrė ikiteisminio tyrimo metu, neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio trukmę, veiksnius, kurie suskėlė jam nesunkų sveikatos sužalojimą, teismui pateiktus įrodymus dėl ieškovo psichologinės ir emocinės sveikatos būklės, jo fizinės ir psichinės raidos ypatumus, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovas turėjo psichinių sveikatos sutrikimų nuo gimimo, vartojo medikamentus, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris atitinka padarytus pažeidimus ir yra socialiai teisingas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojo proceso metu.

Ieškovė prašo 5430,00 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl baudžiamojoje byloje patirtų atstovavimo išlaidų. Turtinę žalą grindžia susidariusiomis atstovavimo išlaidomis baudžiamojoje byloje, kurias sudarė ikiteisminio tyrimo metu teikti prašymai dėl kardomosios priemonės panaikinimo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dėl ekspertizės skyrimo, o bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, buvo rengiami procesiniai dokumentai bei patiriamos išlaidos, susijusios su ieškovės gynyba baudžiamajame procese, t. y. 3000,00 Eur už dokumentų parengimą, o 2430,00 Eur sudaro gynyba teisiamuosiuose posėdžiuose.

Teismas nurodo, kad pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Konstatavus, kad teisėsaugos pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikštą baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad asmuo išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo išteisinta nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

Teismas nurodo, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos.

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad ieškovė buvo atstovaujamas advokato, tokio paties pobūdžio duomenys pateikti su ieškiniu, taip pat pateikti bankiniai pavedimai, pinigų priėmimo kvitas, sąskaitos išrašas, kurie patvirtina, kad advokatui buvo sumokėta 5430,00 Eur. Kaip matyti ieškovė teikė prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo, prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, kurie buvo perduoti spręsti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui. Už šių procesinių dokumentų parengimą ieškovė nurodo, jog sumokėjo 3000,00 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės pateiktas prašymas dėl kardomosios priemonės buvo patenkintas iš dalies, t. y. kardomoji priemonė buvo pakeista, o kiti prašymai ir juose reiškiami reikalavimai nespręstini. Teismo vertinimu ieškovės patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės, be to teismo vertinimu jos nebuvo būtinos, nes pagal baudžiamojo proceso kodekso normas teismas, gavęs baudžiamąją bylą, susipažinęs su byla rengdamasis bylos nagrinėjimui ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat išsprendžia ir kaltinamajam taikomų kardomųjų priemonių galiojimo klausimą bei gali priimti kitus sprendimus numatytus BPK 232 straipsnyje (BPK 232, 233 straipsnis). Taigi, jei ieškovė ir nebūtų teikusi šių prašymų teismas rengdamasis bylos nagrinėjimui, būtų patikrinęs ar nėra kliūčių nagrinėti bylą, taip pat ir kardomųjų priemonių galiojimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, ši suma mažintina iki 1000,00 Eur. Ieškovė nurodo, jog bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, buvo rengiami procesiniai dokumentai, kitos išlaidos, susijusios su ieškovės gynyba baudžiamajame procese, atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir ji sumokėjo 2430,00 Eur. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimas vyko nuo 2019-03-15 iki 2019-12-10, tuo laikotarpiu įvyko devyni teisiamieji posėdžiai, kurių bendra trukmė - 13 val., visuose posėdžiuose dalyvavo ieškovės gynėjas, ieškovė teikė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, kuris buvo patenkintas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms šios ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, realiomis baudžiamojo proceso metu turėtomis išlaidomis. Tarp šių išlaidų ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo yra tiesioginis priežastinis ryšys: ieškovė atstovavimo sutartį sudarė ir šias išlaidas patyrė teisminio proceso metu nagrinėjant baudžiamąją bylą, tuo tarpu Kauno apylinkės teismas 2019-12-31 nuosprendžiu ieškovę išteisino, konstatavęs, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą praktiką, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 3430,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei atlyginti 3000,00 Eur neturtinę žalą ieškovui T. U. ir 3430,00 Eur turtinę žalą ieškovei V. G., ieškovui T. U. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-09-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei V. G. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3430,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-09-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenis ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 700 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės advokato paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Teismui tenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, t. y. 4 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. U. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei V. G. iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Jonavos rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 3430,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-09-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.