Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios E. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria E. V. pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, leidžiant du kartus per savaitę kaltinamajai E. V. pasimatyti su mažamečiais vaikais N. K. ir A. M., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, nekeičiant kitų kardomosios priemonės sąlygų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. V. kaltinama tuo, kad ji būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) mažamečio (duomenys neskelbtini) N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, t. y., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sistemingai šaukdama ant jo, vadindama „(duomenys neskelbtini)“ ir įvairiais necenzūriniais žodžiais, 2018 metų balandžio 24 d., apie 13 val., telefonu grasindama, t. y., sakydama, kad jį, grįžusį iš mokyklos, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 d., tikslus laikas nenustatytas, mušdama mažametį (duomenys neskelbtini) N. K. už pastabas ir prasižengimus, t. y. suduodama nenustatytą skaičių kartų kilimų mušikliu per galvą, pagaliu, kilimų mušikliu, šlepete per pirštus, sukėlė jam fizinį skausmą, 2018 metų balandžio 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kilimų mušikliu du kartus suduodama mažamečiui nukentėjusiajam N. K. į ranką, vieną kartą į skruostą ir nugaros sritį, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė dešinio žasto poodinę kraujosruvą, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., E. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje.

2. Be to, E. V. kaltinama tuo, kad ji būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) mažamečio (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) teisėmis ir pareigomis fiziškai gniuždydama vaiką, t. y., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2018 metų balandžio 24 d., tikslus laikas nenustatytas, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, smurtaudama, t. y. suduodama mažamečiui nukentėjusiajam A. M. kilimų mušikliu į sėdmenų, veido sritį, pagaliu į kojas, šlepete per pirštus, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, mušdama, ne mažiau kaip keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu suduodama mažamečiui nukentėjusiajam A. M. į nugaros sritį, padarė jam nugaros poodines kraujosruvas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., E. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

3. (duomenys neskelbtini) E. V. buvo sulaikyta (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka (3 t., b. l. 50). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos nutarimu E. V. paleista (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 52). 2018 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos nutarimu E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąją nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais – N. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 54-55). 2018 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu įtariamosios E. V. gynėjo advokato Sauliaus Alyso prašymas dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais N. K. ir A. M. panaikinimo, netenkintas (3 t., b. l. 104-105). 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu įtariamosios E. V. gynėjo advokato Sauliaus Alyso prašymas leisti įtariamajai vieną kartą per savaitę pasimatyti su nepilnamečiais vaikais N. K. ir A. M. buvo netenkintas (3 t., b. l. 116-117). 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu tenkintas įtariamosios E. V. gynėjo advokato Sauliaus Alyso skundas ir panaikintas 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas. Pakeistos 2018 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – įpareigojimo sąlygos, t. y. nebendrauti ir neieškoti ryšių su N. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), leidžiant įtariamajai E. V. vieną kartą per savaitę pasimatyti su (duomenys neskelbtini) nepilnamečiais vaikais – N. K. ir A. M., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui (3 t., b. l. 128-129). 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu įtariamosios E. V. gynėjo advokato Sauliaus Alyso prašymas dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais N. K. ir A. M. panaikinimo, netenkintas (3 t., b. l. 141-144).

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi kaltinamosios gynėjo Sauliaus Alyso prašymas tenkintas iš dalies ir kaltinamajai E. V. pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, leidžiant du kartus per savaitę kaltinamajai E. V. pasimatyti su mažamečiais vaikais N. K. ir A. M., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, nekeičiant kitų kardomosios priemonės sąlygų (5 t., b. l. 30-32).

7. 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartis ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas – priimti kaltinamosios E. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties. Kaltinamosios E. V. skundas kartu su baudžiamąja byla grąžintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams skundo paruošimui nagrinėti apygardos teisme klausimams išspręsti. Aukštesnės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad kaltinamosios E. V. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutarties turėjo būti priimtas ir BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka perduotas aukštesniajam teismui, todėl skundžiama apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (5 t., b. l. 99-102).

9. Atsiliepimo į kaltinamosios skundą baudžiamojoje byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. V. skundas atmestinas.

11. BPK 11 straipsnyje įtvirtinta pareiga skiriant procesines prievartos priemones laikytis proporcingumo principo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

12. Pažymėtina, kad BPK XI skyriuje „Kardomosios priemonės“ kaip viena iš kardomųjų priemonių, skiriamų įtariamajam ar nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 132¹straipsnis). Paskyrus tokią kardomąją priemonę įtariamasis (kaltinamasis) gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis (kaltinamasis) taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis (kaltinamasis) ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo kaip kardomąją priemonę prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Skiriant kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.

13. BPK 136 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo (kaltinamojo) įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamasis (kaltinamasis) taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pati švelniausia kardomoji priemonė, nes ji visiškai neapriboja nei asmens judėjimo laisvės, nei jo galimybių dirbti ar kt. Kaip ir kitos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti skiriamas siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus.

14. Vis dėlto kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nesilankyti tam tikroje vietoje ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, iš esmės savo turiniu skirti įpareigojimai (jie, atkreiptinas dėmesys, numatyti ir BPK 132¹ straipsnyje), yra analogiški ir pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą nustatytiems įpareigojimams. Nors šios pirmiau nurodytos kardomosios priemonės išoriškai yra panašios, tačiau savo turiniu jos nėra visiškai tapačios, t. y. taikomos kardomosios priemonės skiriasi savo prigimtimi, pobūdžiu, teisiniu reglamentavimu. Abi jos gali būti skiriamos įtariamajam (kaltinamajam) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-222/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-696/2016 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai buvo skirta tik kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė, numatyta BPK 132¹ straipsnyje jai nebuvo skirta (prokuroras nepateikė prašymo kaltinamajai skirti šią kardomąją priemonę). Kaip jau minėta tai yra skirtingos priemonės, vaikai iš kaltinamosios yra paimti, todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, kaltinamosios skundo argumentai susiję su jai taikomos kardomosios priemonės panašumu į kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusio asmens, yra atmestini kaip nepagrįsti.

16. BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamosios E. V. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamoji E. V. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, E. V. įpareigota per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų N. K. ir A. M. Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas E. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (Nuosprendis neįsiteisėjęs).

18. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad E. V. galimai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau, nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl E. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pagrįstumo, kaltinamosios E. V. kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

19. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (3 t., b. l. 12), (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, nedirba (3 t., b. l. 16-17), Užimtumo tarnyboje neregistruota (3 t., b. l. 18), neteista (3 t., b. l. 13-14), administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 15), jai taikomos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti nustatytų sąlygų (įpareigojimų) nėra pažeidusi.

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje E. V. buvo kaltinama pagal BK 163 straipsnį dviejų nusikalstamų veikų padarymu prieš mažamečius nukentėjusiuosius N. K. ir A. M. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, jų globėjais paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, esantys (duomenys neskelbtini), bei nustatyta jų globos vieta fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaikų, gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. šeima įrašyta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iki (duomenys neskelbtini) skyrius neturėjo informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą E. V. šeimoje (1 t., b. l. 61-63, 67-70). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. laikinosios globos nustatymo“. Nuo (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), grąžintas tėvui M. M. (1 t., b. l. 73, 80). 2018 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje matyti, kad A. M. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas tėvui M. M. (1 t., b. l. 72-73).

21. (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu dėl N. K. neįgalumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini), N. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis (2 t., b. l. 46-49). 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 52). (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamų įvykių metu N. K. galėjo duoti detalius parodymus apie 2018 m. balandžio 19 d. įvykį, o apie kitus įtariamosios E. V. galimai atliktus byloje nagrinėjamus veiksmus galėjo pateikti pagrindines faktines aplinkybes, tačiau negalėjo nurodyti tikslaus įvykių laiko, kiekių, smulkių detalių. Padidinto įtaigumo nenustatyta (2 t., b. l. 150-181).

22. 2019 m. spalio 3 d. M. M. paaiškinime Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo A. M. tėvas neprieštarauja, kad vaiko (duomenys neskelbtini) būtų neribotos teisės rūpintis vaikais (5 t., b. l. 13). 2019 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namų rašte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) E. V., paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas bei pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. E. V. šeimai (duomenys neskelbtini) sudarytas pagalbos planas, pagal kurį teikiamos tarpininkavimo, informavimo ir kitos bendradarbiavimo paslaugos. Vykdant sudarytą pagalbos planą, E. V. geranoriškai bendrauja su paskirtu socialiniu darbuotoju G. J. E. V. (duomenys neskelbtini) baigė pozityvios tėvystės kursus, (duomenys neskelbtini) baigė praktinius užsiėmimus „(duomenys neskelbtini)“. Socialinis darbuotojas G. J. nurodė, jog E. V. gyvenamoji vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), tvarkinga (3 t., b. l. 154; 4 t., b. l. 73; 5 t., b. l. 14).

23. 2019 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namų pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. pozityviai bendravo su socialiniais darbuotojais, atsiliepdavo į skambučius, įsileisdavo į namus. Moteris kiekvieno pokalbio metu kalbėdama apie vaikus graudinasi, išgyvena, neneigia smurtavusi prieš vaikus. Nuo (duomenys neskelbtini) E. V. kartą per savaitę susitinka su (duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namuose. Iki (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini) susitikimai į kuriuos E. V. atvykdavo laiku, (duomenys neskelbtini) atnešdavo lauktuvių, tačiau N. ne visuomet noriai vykdavo susitikti su (duomenys neskelbtini). Dažnai susitikimų metu jis nuobodžiaudavo ir laukdavo pabaigos. Pokalbiuose E. V. linkusi kaltinti kitus nepripažindama buvusių sunkumų auklėjant vaikus, užtikrinant jų gerovę. Siekdama stiprinti (duomenys neskelbtini) įgūdžius (duomenys neskelbtini) baigė pozityvios tėvystės kursus, dalyvavo (duomenys neskelbtini) praktiniuose seminaruose (4 t., b. l. 74). 2020 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) departamento Socialinių paslaugų skyriaus pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) centras nurodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra N. K. interesus atitinkančio nuolatinio globėjo. (duomenys neskelbtini) centras raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrus su prašymu pasiūlyti nuolatinių globėjų šeimą, kuri geriausiai atitiktų N. K. interesus. (duomenys neskelbtini) centrai nepateikė siūlymų dėl galimų vaiko nuolatinių globėjų. (duomenys neskelbtini) centras informavo, kad tikrino informaciją (duomenys neskelbtini) apie asmenis, pasirengusius globoti be tėvų globos likusį vaiką, tačiau nerado nei vieno parengto asmens, kuris sutiktų nuolat globoti N. K. (5 t., b. l. 17). (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams: E. V., A. K., trečiajam asmeniui J. P., (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namams dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo, sustabdė civilinę bylą, kol bus išnagrinėta E. V. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 18).

24. Taigi, atsižvelgus į kaltinamajai inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, aukštesnės instancijos teismas mano, kad būtinybė užtikrinti, jog nebūtų trukdoma bylos nagrinėjimui, neišnyko. Be to, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti tolesnis taikymas taip pat yra būtinas siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinti mažamečių nukentėjusiųjų saugumą.

25. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios skunde pateiktus argumentus, suteikė galimybę kaltinamajai apginti, jos teigimu, pažeistas civilines subjektines ir/ar procesines teises, ir pakeitė E. V. taikomos kardomosios priemonės sąlygą į įpareigojimą leidžiant du kartus per savaitę kaltinamajai E. V. pasimatyti su mažamečiais vaikais N. K. ir A. M., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, nekeičiant kitų kardomosios priemonės sąlygų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės.

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tolesnis kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos – nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais – N. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) taikymas kaltinamajai yra pagrįstas būtinybe užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, taigi darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeičiant jos sąlygą, t. y. leidžiant du kartus per savaitę kaltinamajai E. V. pasimatyti su mažamečiais vaikais N. K. ir A. M., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, nekeičiant kitų kardomosios priemonės sąlygų buvo pagrįstai pakeista.

27. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė, pakeičiant vieną iš jos sąlygų kaltinamosios naudai, jos teises varžo tik labai nedidele apimtimi, dėl taikomų suvaržymų kaltinamoji turi galimybę palaikyti ryšius su (duomenys neskelbtini) šeima, t. y. (duomenys neskelbtini) vaikais, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamosios teisės jai taikant kardomąją priemonę yra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Skunde išdėstyti kaltinamosios argumentai negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys taikomos kardomosios priemonės panaikinimą. Remdamasi šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tolesnis kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymas kaltinamajai yra pagrįstas ir proporcingas. Pagrindo keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo priimtą nutartį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamosios E. V. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.