Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-846-661/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-04
Bylos Nr.: 2A-846-661/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27328-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: T. M., A. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities VPK, Teisingumo ministerijos

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. 2A-846-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27328-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių T. M. ir A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities VPK ir Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovės prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 2 706,60 Eur turtinės žalos, ieškovei T. M. – 3 000,00 Eur neturtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuo 15:50 val. iki 19:45 val. ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurią atliko Vilniaus apskr. VPK KP ONTV 3-iojo ir 4-ojo skyriaus pareigūnai. Kratos metu pareigūnai tyčia sugadino virtuvės grindų dangą – pragręžė virtuvės patalpos grindų dangoje 28 įvairaus dydžio skyles. 2015 m. rugpjūčio 18 d. nuo 14:45 val. iki 17:24 val. tuo pačiu adresu vėl buvo atlikta krata, kurios metu kratą atlikę pareigūnai tyčia sugadino virtuvės grindų dangą – išardė dangą iki betono, betone išdaužė duobę, nudaužė virtuvės patalpos sienos kampą. Krata atlikta vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00704-14. Detalizuojant kratų metu padarytą žalą, nurodoma, kad buvo išlaužta virtuvės grindų parketo danga, išlaužti grindų apvadai (grindjuostės) pažeidžiant sienų tinką, išmuštas ir sutrūkinėjo nuo ardymo veiksmų smėlio cemento pasluoksnis, buvo nuskelta grindų plytelė. Siekdamos pašalinti kratos metu padarytą žalą, ieškovės sudarė statybos ir apdailos darbų sutartį, pagal kurią už remonto darbus ieškovės sumokėjo 1 855,00 Eur ir 851,60 Eur, viso 2 706,60 Eur. be to, ieškovės patyrė papildomų išlaidų už žalos padarymo akto parengimą ir žalos įvertinimą – 300 Eur, bei už antstolio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą – 150 Eur. Reikalavimą ieškovės grindžia civilinės atsakomybės sąlygomis, atkreipdamos dėmesį į tai, kad jos nėra įtrauktos į nurodytą ikiteisminį tyrimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodė, kad su ieškiniu nesutinka – mano, kad ieškovių argumentai dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti, dėl ko atsiradusi žala kratos metu neturi būti atlyginama. Pažymėjo, kad prie neteisėtų veiksmų gali būti priskiriama bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (nesilaikymas tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos), tačiau pareigūnai veikė atidžiai ir atsargiai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl I. T. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją buvo nuspręsta atlikti kratą V. M. gyvenamojoje vietoje – T. M. ir A. M. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Atsiliepime prokurorė nurodė, kad grindys buvo priklijuotos prie grindų ir neištisos su likusiomis patalpomis, o po šaldytuvu nenudažytos ir neišblukusios. Pragręžus grąžtu keliose vietose grindis, nustatyti, kas po jomis yra, nepavyko. Kratos metu buvo rasti du seifai, apie kurių buvimą V. M. savanoriškai nepasakojo, kas bylojo, kad namuose gali būti daugiau gerai užmaskuotų slėptuvių, kuriose gali būti tyrimui reikšmingi daiktai. Kratos buvo atliktos teisėtai. Ieškovės kratos neteisėtumą grindžia tuo, kad pareigūnai tyčia sugadino turtą, tačiau turtas buvo sugadintas atliekant kratos veiksmus, todėl pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Todėl nurodo, kad pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovės nurodytų nutarčių kratai atlikti neskundė, kratos protokoluose nenurodė pastabų dėl kratų atlikimo eigos ir galimai netinkamų pareigūnų veiksmų. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovės kreipėsi į atitinkamas instancijas dėl kratą atlikusių pareigūnų veiksmų įvertinimo, dėl ko laikomasi pozicijos, kad pareigūnų, atlikusių kratą, veiksmuose nusižengimų ar kratų atlikimo neteisėtumas nebuvo konstatuotas. Be to, nurodoma, kad turtinės žalos suma yra neproporcinga, apskaičiuota įtraukiant remonto ir apdailos darbus, kurie nebuvo reikalingi ir būtini atstatyti grindų dangą į pradinę padėtį, buvusią iki kratų atlikimo. Į darbų sumą įtrauktos sumos, kurios yra perteklinės – tai remonto ir apdailos darbai, taip pat tokie dabai kaip virtuvės baldų išmontavimas, sumontavimas, durų staktos tvarkymas, slenksčio pagaminimas ir montavimas, durų atramos ir jos montavimas, virtuvės baldų apatinės dalies detalių keitimas ir tvarkymas, kriauklės atjungimas, tualeto durų apvadų demontavimas ir kt. Dėl nurodyto laikosi pozicijos, kad padarytos žalos dydis neįrodytas. Taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovė T. M. neįrodė ir neturtinės žalos dydžio – nėra duomenų, kad 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016m. gruodžio d. ieškovei diagnozuoti ir aprašyti sveikatos sutrikimai buvo tiesiogiai įtakoti kratų metu patirto streso dėl sugadinto turto.

3. Atsakovės atstovas – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, laiko juos nepagrįstais. Nurodė, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų – neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovės, teigdamos, kad pareigūnai tyčia sugadino jų turtą atlikdami kratos veiksmu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atstovo nuomone, pareigūnai veikė teisėtai, esant BPK 145 straipsnyje numatytiems pagrindams ir turėdami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį kratai atlikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad tyčios pareigūnų veiksmuose atliekant kratos veiksmus nebuvo, nes tai nepatvirtina jokie įrodymai, kad kratas atlikę pareigūnai turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą ieškovėms pakenkti, padaryti nuostolių ir sąmoningai padaryti žalos. Vien aplinkybė, kad pareigūnai, ardydami virtuvės grindų dangą, suvokė žalos darymo faktą nesąlygoja išvados dėl pareigūnų veiksmų tyčios. Atsiliepime nurodyta, kad neteisėtų veiksmų konstatavimui būtina įrodyti ir pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų (kratų) neteisėtumas. Atsakovas dėl turtinės žalos nurodė, kad į virtuvės darbų sąrašą įtraukti darbai, kurie nesusiję su virtuvės grindų atstatymu (plytelių klijavimas, sienų dažymas, durų dažymas, keitimas ir pan.). Aplinkybę, kad dėl atliktų kratų buvo pažeista virtuvės grindų danga nesuponuoja, pagal atsakovės atstovą, atsakovei pareigos atlyginti ieškovėms kur kas didesnės apimties remonto darbus. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo atstovas nurodė, kad prašoma priteisti ieškovei T. M. 3 000,00 Eur neturtinės žala dėl patirto didelio šoko, stresinės būsenos, negalėjimo ramiai miegoti ilgą laiką po atliktų kratų, dėl prasidėjusios nemigos, kas sąlygojo turimų ligų paūmėjimą ir kitų ligų diagnozavimą yra deklaratyvi ir nepagrįsta, nes ieškovės pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia, kad ieškovės nurodytos sveikatos problemos yra priežastiniu ryšiu susijusios su jos neigiamais išgyvenimais atliktų kratų metu, nenurodyta, kad sveikatos būklė yra įtakota kratų metu patirtų neigiamų išgyvenimų.

4. Atsakovės, atstovaujama Teisingumo ministerija, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinkama, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių leisti atlikti kratas ieškovėms priklausančiame name teisėtumo niekas neginčijo, o vien tai, kad ieškovėms nebuvo pareikšti įtarimai, kad pareigūnai nerado ikiteisminiam tyrimui svarbių daiktų ar dokumentų, nedaro prielaidos, kad krata atlikta neteisėtai. Todėl laikomasi pozicijos, kad krata atlikta teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, ieškovėms T. M. ir A. M. 2 631,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1091 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, ieškovei T. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovės neginčija kratos kaip ikiteisminio tyrimo pritaikytos privartos priemonės teisėtumo ir sutinka, kad krata paskirta teisėtai, tačiau nurodo, kad kratos metu atlikti kratą atlikusių pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip minimalūs siekiant padaryti kuo mažesnę žalą turtui atliekant kratos veiksmus ieškovėms priklausančiame gyvenamajame name – 3 aukšte esančioje virtuvėje. Atsakovės atstovai neginčijo ieškovių pateiktuose įrodymuose – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir turto vertinimo akte nurodytos virtuvės patalpos užfiksuoto stovio, t. y. fotonuotraukose nurodytos patalpos ir greta esančių patalpų, durų, staktų, grindjuosčių ir kt. būklės. Dėl nurodyto teismas konstatavo, kad ginčo dėl žalos padarymo fakto nėra. Byloje kilo ginčas dėl to, ar padarytos žalos buvo galima išvengti, jei kratą atlikę pareigūnai būtų elgęsi atsargiai, rūpestingai ir siekę atlikti kratos veiksmus kuo mažiau pakenkiant aplinkai / turtui, kur jie atliekami. Teismas, išklausęs liudytojų, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dalyvavusių atliekant kratą ginčo patalpose, paaiškinimus, bei ištyręs rašytinę bylos medžiagą – fotonuotraukose fiksuotos patalpos būklę, užfiksuotą po kratos, bei kratos protokoluose nurodytą informaciją, sprendė, kad tokios apimties žala negalėjo būti padaryta veiksmais, kurie priskirtini atsakingiems, rūpestingiems ir adekvatiems bei būtiniems atlikti veiksmams konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje. Tesimas įvertinęs aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausti pareigūnai galėjo nebeatsiminti bylą reikšmingų kratos metu atliktų veiksmų, ką jie ir nurodė apklausų metu, teismas vadovavosi kratos protokoluose užfiksuota informacija. Ištyręs antros kratos, atliktos 2015 m. rugpjūčio 18 d., protokolą, teismas nustatė, kad kratos metu buvo naudojamos tik tokios techninės priemonės, kuriomis galima filmuoti, fotografuoti, nors techninės priemonės bei jų duomenys nenurodyti (t. 1, b. l. 112-115). Teismas sprendė, kad antrosios kratos metu nei rentgeno aparatas, nei metalo ieškiklis nebuvo naudojamas. Tai leido padaryti išvadą, kad prieš nusprendžiant išlaužti ginčo virtuvės grindis nebuvo naudojamos jokios specialios techninės priemonės, kurių rodmenys sąlygotų imtis tokių veiksmų kaip grindų dangos išlaužimas / išmušimas per visą neužstatytą virtuvės grindų plotą ir pan., taip pat pateisintų skylės (duobės) virtuvės grindų betoniniame sluoksnyje išdaužymo, arba pateisintų virtuvės sienos kampo nudaužimą, nes labiau tikėtina, kad grindjuostė buvo plėšiama, kas sąlygojo ir tinko gabalo atplėšimą nuo sienos / sienos kampo nuskilimą. Teismas nustatęs nurodytas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimų pareigūnų, atlikusių antrąją kratą, veiksmus, sprendė, kad tokie veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, rūpestingai, atidžiai bei dedant maksimalias pastangas padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui siekiant įgyvendinti jiems ikiteismini tyrimo teisėjo nutartimi pavestas užduotis (BPK 2 straipsnis), taip pat konstatavo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, kuris buvo priežastiniame ryšyje atsiradusios žalos atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) Vilniaus apskrities VPK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apelianto manymu ieškovės neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas, vertindamas ieškovo prašomą priteisti žalos dydį, iš prašomos priteisti sumos atėmė tik lubų dažymą. Visi kiti darbai, teismo vertinimu, yra pateisinami ir būtini siekiant pašalinti padarytos žalos padarinius. Apelianto nuomone, priteista 2631,60 Eur turtinės žalos suma yra neproporcinga, apskaičiuota įtraukiant remonto ir apdailos darbus, kurie nebuvo reikalingi ir būtini atstatyti grindų dangą į pradinę padėtį, buvusią iki kratų atlikimo. Nereikalingiems darbams priskirtini remonto ir apdailos darbai, taip pat tokie darbai kaip virtuvės baldų išmontavimas, sumontavimas, durų staktos tvarkymas, slenksčio pagaminimas ir montavimas, durų atramos ir jos montavimas, virtuvių baldų apatinės dalies detalių keitimas ir tvarkymas, kriauklės atjungimas, tualeto durų apvadų demontavimas ir kt.

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nurodo, kad iš su ieškiniu pateiktų žalą, ieškovės nuomone, pagrindžiančių medicininių dokumentų ir iš faktinių aplinkybių negalima daryti išvados, kad ieškovės nurodytos sveikatos problemos yra priežastiniu ryšiu kaip nors susijusios su jos neigiamais išgyvenimais atliktų kratų metu ar buvo nulemtos pareigūnų veiksmais.

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniame skunde V. M. kaltę dėl žalos atsiradimo grindė pirmosios kratos metu užfiksuotomis aplinkybėmis, o tiksliau – 2015-08-10 pareigūnų tarnybiniu pranešimu Nr. 10-Pr2-45103, kuriame pažymima, kad: po virtuvės grindų patikrinimo metalo ieškikliu, V. M. išsigando, pradėjo elgtis neadekvačiai, rėkavo; V. M. negalėjo paaiškinti, spėliojo, kad grindjuostės eina palei visas sienas, bet atstūmus šaldytuvą, buvo pastebėta, kad jos ten nėra; taip pat nuėmus vieną iš grindjuostės elementų, pastebėta, kad po juo skiriasi dažų spalva, kas bylojo, kad virtuvė buvo tikrai remontuota ir kad V. M. melavo, teigdamas, kad nuo namo statybos pabaigos niekas keičiama nebuvo; be to, V. M. apie vėliau pareigūnų rastų seifų egzistavimą savanoriškai nebuvo papasakojęs, kas bylojo, kad namuose yra daugiau slėptuvių, kurios buvo gerai užmaskuotos.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas tinkamai neįvertino visų pareigūnų rūpestingumui nustatyti reikšmingų aplinkybių – pareigūnų rūpestingų veiksmų kratos metu, siekiant patikrinti grindis išnaudojant visas kitas priemones.

Šalies argumentai

12. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Prokuratūra nurodo, kad pagal į nagrinėjamą bylą pateiktus dokumentus, prokuroras 2015-08-13 prašyme dėl kratos teismui aiškiai išdėstė faktinį kratos pagrindą, kurį sudarė 2015-08-10 kratos metu nustatytos aplinkybės dėl metalo ieškikliu T. M. namo virtuvės grindyse dviejose vietose rastų metalinių daiktų; po to sekusios reikšmingos jos buvusio sutuoktinio V. M. nuotaikos kaitos; V. M. pateiktų melagingų aplinkybių dėl virtuvės remonto; V. M. nutylėjimo dėl name esančių seifų. Pastebėtina ir tai, kad prokuroro prašyme aiškiai aprašoma, kokių priemonių buvo imtasi siekiant patikrinti virtuvės grindis: iš pradžių pasitelktos name ir tarnybiniame automobilyje turimos priemonės, kuriomis nepavyko pakelti grindų ir po jomis pasižiūrėti, tik vėliau buvo panaudotas grąžtas. Iš prokuroro prašymo akivaizdu, kad iš pradžių buvo vertinami mažiausiai žalos galėsiantys sukelti būdai. Remiantis pateiktomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad antrosios kratos 2015-08-18 tikslas, be viso ko, buvo išsamiau patikrinti virtuvės grindis. 2015-08-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo tenkintas prokuroro prašymas ir sankcionuota krata. Ši nutartis nebuvo skundžiama. Atskirai pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos teismo posėdžio metu liudytojas F. S., kuris dalyvavo atliekant kratą 2015-08-10, pažymėjo, kad rentgeno aparatas rodė, jog lubos virš virtuvės gana storos ir toks storis paprastai joms neįprastas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas byloje nevertino, netyrė ir aiškiai sprendime nepasisakė: 1) kurios kratos: 2015-08-10 ar 2015-08-18 metu pasireiškė nepakankamas pareigūnų rūpestingumas, koks buvo to nerūpestingumo laipsnis; 2) kokie konkretūs kratą atlikusių pareigūnų veiksmai laikytini nepakankamai rūpestingais, atsižvelgiant į tai, kad antroji krata buvo teismo sankcionuota, be viso ko, dėl to, kad virtuvės grindų nepavyko patikrinti pirmosios kratos metu panaudotomis priemonėmis, dėl kratų teisėtumo yra aiškiai išreikštas ieškovės pritarimas; 3) koks elgesys konkrečios situacijos atžvilgiu būtų laikytinas pakankamai rūpestingu (proporcingu); 4) kokią konkrečią žalą galėjo sukelti tas nepakankamas pareigūnų nerūpestingumas (žalos ir priežastinio ryšio klausimas).

14. Teismas taip pat tinkamai neįvertino visų pareigūnų rūpestingumui nustatyti reikšmingų aplinkybių: pareigūnų rūpestingų veiksmų 2015-08-10 kratos metu, siekiant patikrinti grindis išnaudojant visas kitas priemones; to, kad grindjuosčių ilgis buvo apie 25-30 cm, jos buvo tarpusavyje sujungtos, išdėtos išilgai su greta esančiu kambariu ir priklijuotos prie betono, kas lėmė, jog nebuvo galimybės jų nepažeidžiant atskirti; grindjuostės buvo ardomos spinduliu nuo grindų vietos, kurioje buvo aptiktas metalas, tai buvo būtina dėl naudojamų įrankių (kūjo ir laužtuvo), be kurių nebūtų buvę galimybės patikrinti grindų (visas šias aplinkybes pagrindžia prijungtos CD laikmenoje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašai), be to, kad nei pirmosios, nei antrosios kratos protokoluose nebuvo pateiktos pastabos dėl kratų atlikimo eigos ir galimai netinkamų pareigūnų veiksmų.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netaikė rūpestingumo standarto, nevertino visų rūpestingumui nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių, nepagrįstai sureikšmino žalos apimties kriterijų ir kitas nepagrįstas aplinkybes ir tokiu būdų paneigė ieškovės pareigą pagrįsti neteisėtus veiksmus. Dėl to prokuratūra sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, kad byloje negalėjo būti konstatuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

16. Teismo priteista suma yra neproporcinga, apskaičiuota įtraukiant remonto ir apdailos darbus, kurie nebuvo reikalingi ir būtini siekiant sutvarkyti grindis. Į priteistinos žalos dydį įtrauktos sumos, apskaičiuotos už perteklinius remonto ir apdailos darbus. Tai pasakytina apie 2015-11-13 darbų perdavimo – priėmimo akte (pagal remonto ir apdailos darbų rangos sutartį Nr. 2015/08/20-001) nurodytus virtuvės baldų demontavimo, virtuvės baldų montavimo, durų staktos tvarkymo, slenksčio pagaminimo ir montavimo, durų atramos ir jų montavimo, virtuvės baldų apatinės dalies detalių keitimo ir tvarkymo, kriauklės atjungimo, tualeto durų apvadų demontavimo ir kt. darbus. Taipogi, 2015-11-06 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 014 nurodyti darbai, kurie negali būti siejami su grindų išardymu susijusiais remonto darbais, kaip antai – plytelių klijavimas, sienų, tualeto durų ir apvadų dažymas, kampų akrilinimas, šiukšlių išvežimas (pastarajame punkte nenurodytas ir šiukšlių kiekis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimu nebuvo įvertintas buvusių grindjuosčių, grindų apvadų, nudažytų sienų ir kt. nusidėvėjimas, kas leistų nustatyti, ar ieškovės prašoma suma neleidžia jai praturtėti. Ieškovės nurodytas turtinės žalos dydis yra nepagrįstas.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovei nusprendė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, remdamasis tuo, kad „ieškovės patirtą žalą iš dalies pagrindžia ieškovės pateikti medicininiai dokumentą, patvirtinantys jai diagnozuotas ligas, vienok tai kategoriškai nesąlygoja išvados, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų išsivystė ieškovei diagnozuotas ligos; vienok, nepaneigtina, kad konstatavus turtinės žalos ieškovės turtui padarymą ir pripažinus, kad pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys rūpestingo asmens bei rūpestingo pareigūno standartų, taip pat tai, kad kratos atlikimas pats savaime turi sukelti kratoje dalyvaujančio asmens stresą, kai asmuo nedalyvauja ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tai sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti“. Šiuo atžvilgiu teismo teiginiai yra grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo paneigiama ieškovės pareiga pagrįsti patirtą žalą.

Atsiliepimas

18. Atsakovė atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, jog ji su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnų veiksmų neteisėtumas galėtų būti konstatuojamas tik tokiu atveju, jeigu jie būtų pažeidę konkrečias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias konkrečių procesinių veiksmų atlikimą (Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnis), tačiau tokie pažeidimai byloje nenustatyti. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais.

19. Priteista 2631,60 Eur turtinės žalos suma yra neproporcinga, apskaičiuota įtraukiant remonto ir apdailos darbus, kurie nebuvo reikalingi ir būtini atstatyti grindų dangą į pradinę padėtį, buvusią iki kratų atlikimo. Į turtinės žalos atlyginimo sumą įtrauktos sumos, kurios yra perteklinės – tai remonto ir apdailos darbai, taip pat tokie darbai kaip virtuvės baldų išmontavimas, sumontavimas, durų staktos tvarkymas, slenksčio pagaminimas ir montavimas, durų atramos ir jos montavimas, virtuvės baldų apatinės dalies detalių keitimas ir tvarkymas, kriauklės atjungimas, tualeto durų apvadų demontavimas ir kt.

20. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

21. Ieškovė patirtą neturtinę žalą grindžia sveikatos problemomis atsiradusiomis praėjus daugiau nei metams po kratų atlikimo ir nesusijusiomis su nemiga ar patirtu šoku, atsiradusiu ir užfiksuotu po kratų atlikimo. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad ieškovei 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. gruodžio 7 d. diagnozuoti ir aprašyti sveikatos sutrikimai – bėrimai, navikas, rankų silpnumas ar galvos svaigimas buvo tiesiogiai įtakoti dėl kratų metu sugadinto turto.

22. , Ieškovės T. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkybė, kad ieškovėms taikyta procesinės prievartos priemonė krata buvo teisėta, jos nepanaikinimas instancine tvarka, kaip tokia, nereiškia, kad aptariamos priemonės yra visais atvejais teisėtos ir civiliniu teisiniu aspektu — procesinių priemonių teisėtumas gali ir turi būti tiriamas bei vertinamas kartu su kitais civilinėje byloje pateiktais duomenimis, įrodymais.

23. Ieškovių nuomone pirmosios instancijos teismas išklausęs liudytojų, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dalyvavusių atliekant kratą ginčo patalpose, paaiškinimus, bei ištyręs rašytinę bylos medžiagą - fotonuotraukose fiksuotos patalpos būklę, užfiksuotą po kratos, bei kratos protokoluose nurodytą informaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad tokios apimties žala negalėjo būti padaryta veiksmais, kurie priskirtini atsakingiems, rūpestingiems ir adekvatiems bei būtiniems atlikti veiksmams konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad pareigūnai, kurie atliko kratas ieškovių gyvenamojoje vietoje, elgėsi neprofesionaliai ir nerūpestingai, nedėjo maksimalias pastangas padaryti kuo mažesnę žalą. Ieškovių turtui siekiant įgyvendinti jiems ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pavestas užduotis, nepasielgė atidžiai ir rūpestingai ir dėl to ieškovėms buvo padaryta žala.

25. Ieškovės savo reikalavimą dėl priteistinos žalos dydžio grindė eksperto D. K. ir faktinių aplinkybių konstatavimo išvadomis, kurias įvertino teismas. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad 2631,6 Eur turtinės žalos suma yra neproporcinga. Įrodymų, galinčių paneigti ieškovių pateiktus įrodymus, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kratos atlikimas pats savaime sukelia kratoje dalyvaujančiam asmeniui stresą, ypatingai, kai asmuo nedalyvauja ikiteisminio tyrimo veiksmuose, o tuo labiau, kad dėl nerūpestingų pareigūnų veiksmų šio asmens turtas kratos metu sugadinamas.

27. Apeliantas skunde nurodė, kad išgirdęs, kad grindyse surasta įtartinai daug metalo, galimai seifas, V. M. išsigando, pradėjo elgtis neadekvačiai, rėkavo, draudė ardyti grindis. Tokie apelianto argumentai apie tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos paties V. M. veiksmai, yra visiškai nepagrįsti. Bet kuris adekvatus ir psichiškai sveikas žmogus, išgirdęs, kad pareigūnai ardys grindis jo gyvenamojoje vietoje tikslu surasti draudžiamus daiktus ir, žinodamas, kad jų ten nėra, prieštaraus pareigūnų veiksmams, bandys drausti tai daryti, bus tuo išgąsdintas ir galimai pradės savo nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais reikšti pakeltu balsu. Tai visiškai normalus elgesys. V. M. bandė įtikinti pareigūnus, kad turto gadinti nereikia, kad slepiamų daiktų grindyse nėra - ir sakė visišką tiesą, kuo įsitikino patys pareigūnai sugadinę turtą ir nieko neradę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

29. Byloje kilo ginčas dėl to, ar padarytos žalos buvo galima išvengti, jei kratą atlikę pareigūnai būtų elgęsi atsargiai, rūpestingai ir siekę atlikti kratos veiksmus kuo mažiau pakenkiant aplinkai, turtui, kur jie atliekami.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK

6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

30. Ieškovės šioje byloje įrodinėjo, kad žalą jos patyrė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamų veiksmų atliekant kratos veiksmus joms priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiose nuostatose pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04).

32. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktą). Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsaugos kontekste.

34. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).

35. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

36. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam.

37. Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovėms taikyta procesinės prievartos priemonė – krata buvo teisėta, dėl to byloje ginčo nėra. Tačiau civiliniu teisiniu aspektu procesinių priemonių teisėtumas gali būti tiriamas bei vertinamas kartu su kitais civilinėje byloje pateiktais duomenimis, įrodymais.

39. Baudžiamojo proceso kodekso 149 str. 2 d. nustatyta, jog darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareigūnai, darydami kratą šį įstatymo reikalavimą pažeidė ir sugadino ieškovių turtą. Taip pat pažymėtina, kad kratų metu sugadinus ieškovių turtą jokių draudžiamų ar ieškomų daiktų, seifų ar metalų rasta nebuvo.

40. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė įrodymus – išklausė liudytojų, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dalyvavusių atliekant kratą ginčo patalpose, paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą - fotonuotraukose fiksuotos patalpos būklę, užfiksuotą po kratos, bei kratos protokoluose nurodytą informaciją ir konstatavo, kad tokio pobūdžio ir apimties žala negalėjo būti padaryta veiksmais, kurie priskirtini atsakingiems, rūpestingiems ir adekvatiems bei būtiniems atlikti veiksmams konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje. Kolegija sutinka su šiais, pagrįstais teismo argumentais.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami kratą nesvarstė alternatyvių priemonių, kuriomis padaryta žala kratomoje patalpoje būtų padaryta kiek įmanoma minimali. Antrosios kratos metu nebuvo naudojamas nei rentgeno aparatas, nei metalo ieškiklis. Tai suponavo pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą kad prieš nusprendžiant išlaužti ginčo virtuvės grindis nebuvo naudojamos jokios specialios techninės priemonės, kurių rodmenys sąlygotų imtis tokių veiksmų kaip grindų dangos išlaužimas ar išmušimas per visą neužstatytą virtuvės grindų plotą ir taip pat pateisintų skylės (duobės) virtuvės grindų betoniniame sluoksnyje išdaužymo, arba pateisintų virtuvės sienos kampo nudaužimą. Šiuo atveju yra labiau tikėtina, kad grindjuostė buvo plėšiama, dėl to buvo nuplėštas tinko gabalas nuo sienos, dėl ko skilo sienos kampas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog ikiteisminio tyrimų pareigūnų, atlikusių antrąją kratą veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, rūpestingai, atidžiai bei dedant maksimalias pastangas padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui siekiant įgyvendinti jiems ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pavestas užduotis, kas vertintina kaip pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pažeidimą kuris buvo priežastiniame ryšyje atsiradusios žalos atžvilgiu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

42. Pirmosios instancijos teismas vertindamas padarytą turtinę žalą rėmėsi eksperto D. K. įvertinimu, kuris žalą įvertino 2976,50 Eur (t. 1, b.l. 51-52). Teismas iš prašomos priteisti sumos atėmė lubų dažymą, kuris sudaro 75 Eur, nes duomenų apie tai, kad buvo sugadintos lubos, byloje, nėra (t. 1, b. l. 77). Teismas dar įvertinęs visos virtuvės grindų betonavimo darbus ieškovėms priteisė 2631,60 Eur turtinės žalos (2706,60 – 75 Eur). Su tuo nesutinka atsakovės atstovai, nurodydami, kad teismo priteista suma yra neproporcinga, apskaičiuota įtraukiant remonto ir apdailos darbus, kurie nebuvo reikalingi ir būtini siekiant sutvarkyti grindis. Į priteistinos žalos dydį įtrauktos sumos, apskaičiuotos už perteklinius remonto ir apdailos darbus. Tai pasakytina apie 2015-11-13 darbų perdavimo – priėmimo akte (pagal remonto ir apdailos darbų rangos sutartį Nr. 2015/08/20-001) nurodytus virtuvės baldų demontavimo, virtuvės baldų montavimo, durų staktos tvarkymo, slenksčio pagaminimo ir montavimo, durų atramos ir jų montavimo, virtuvės baldų apatinės dalies detalių keitimo ir tvarkymo, kriauklės atjungimo, tualeto durų apvadų demontavimo ir kt. darbus. Taipogi, 2015-11-06 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 014 nurodyti darbai, kurie negali būti siejami su grindų išardymu susijusiais remonto darbais, kaip antai – plytelių klijavimas, sienų, tualeto durų ir apvadų dažymas, kampų akrilinimas, šiukšlių išvežimas (pastarajame punkte nenurodytas ir šiukšlių kiekis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimu nebuvo įvertintas buvusių grindjuosčių, grindų apvadų, nudažytų sienų ir kt. nusidėvėjimas, kas leistų nustatyti, ar ieškovės prašoma suma neleidžia jai praturtėti. Ieškovės nurodytas turtinės žalos dydis yra nepagrįstas.

43. Nagrinėjamu atveju, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl turtinės žalos dydžio atlyginimo, nes teismo įvertinti remonto darbai yra pateisinti ir būtini siekiant pašalinti padarytos žalos padarinius, o atsakovės atstovai, turėdami pareigą nesutikimo atveju su žalos dydžiu ir jos skaičiavimu turėjo paneigti tai CPK 12, 178 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau to neatliko.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu

44. Ieškovė patirtą neturtinę žalą grindžia sveikatos problemomis atsiradusiomis praėjus daugiau nei metams po kratų atlikimo ir nesusijusiomis su nemiga ar patirtu šoku, atsiradusiu ir užfiksuotu po kratų atlikimo. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad ieškovei 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. gruodžio 7 d. diagnozuoti ir aprašyti sveikatos sutrikimai – bėrimai, navikas, rankų silpnumas ar galvos svaigimas buvo tiesiogiai įtakoti dėl kratų metu sugadinto turto. Ir nors skundžiamame sprendime Teismas priėjo išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai kategoriškai nesąlygojo, kad T. M. galėjo išsivystyti diagnozuotos ligos, tačiau Teismo nuomone 500 Eur neturtinės žalos ieškovei priteistini ir dėl to, kad kratos atlikimas pats savaime turi sukelti kratoje dalyvaujančiam asmeniui stresą.

45. Kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013).

46. Minėta, kad ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju krata buvo atlikta teisėtai, tik kratos atliko tvarka ir priemonės buvo iš dalies kvestionuotos ta prasme, jog buvo apgadintos patalpos. Krata, kaip procesinės prievartos priemonės, savaime suprantama, gali sukelti ir sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Kolegija sutinka su apelianto skunde išdėstyta pozicija, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktų medicinos dokumentų negalima daryti išvados, kad ieškovės nurodytos sveikatos problemos yra priežastiniu ryšiu kaip nors susijusios su jos neigiamais išgyvenimais atliktų kratų metu ar kitaip nulemtos pareigūnų veiksmų. Ieškovė nepagrindė priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir jos tariamai patirtos neturtinės žalos. Todėl šioje dalyje sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti ir ieškinio dalį, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, ieškovės T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina