Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes

sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2021 m. birželio mėn.

2. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp J. T. ir A. T., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui.

3. Nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su jų motina J. T..

4. Iš atsakovo A. T. priteisti nepilnamečių vaikų A. T. ir A.T. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės po 200 Eur kiekvienam vaikui periodines mėnesines išmokas, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į J. T. vardu „Swedbank“, AB atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Iš atsakovo A. T. priteisti nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius 3 mėnesius iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, t. y. iš viso 1200 Eur (3 mėn. x 200 Eur x 2 vaikai = 1200 Eur).

6. Ieškovę J. T. paskirti vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Patvirtinti šį bendravimo su vaikais grafiką: a) tėvas bendrauja su vaikais telefonu, Skype programa, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgiant į vaikų ir tėvo užimtumą; b) tėvas bendrauja su vaikais poriniais mėnesių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš darželio/mokyklos/jų gyvenamosios vietos, ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiko; c) esant ieškovės ir atsakovo bendram susitarimui, tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitu iš anksto tarpusavyje suderintu laiku; d) ieškovė įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 savaites informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą tiek Lietuvos Respublikos ribose, tiek išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų; e) visi iškilę šalių nesutarimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, auklėjimo, bendravimo su jais tvarkos, rūpinimosi vaikų sveikata ir Švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu yra sprendžiami šalių derybomis. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio sutarimu, ginčiai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. T. asmeninės nuosavybės teise natūra

priteisti šį turtą: 1) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 150 Eur vertės su priklausiniais: 1/7 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 132 Eur vertės, 1/7 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 280 Eur vertės, 1/6 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63 Eur vertės, 1/6 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 Eur vertės, 1/6 kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 Eur vertės, 1/5 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 159 Eur vertės, 1/2 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 57 Eur vertės; 2) 1269/7982 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 635 Eur vertės; 3) keleivinį automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės.

9. Po santuokos nutraukimo atsakovui A. T. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti šį turtą: 1) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 490 Eur vertės su priklausiniais: 1/7 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 132 Eur vertės, 1/7 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 280 Eur vertės, 1/6 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63 Eur vertės, 1/6 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 Eur vertės, 1/6 kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 Eur vertės, pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 169 Eur vertės; 2) 1269/7982 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 635 Eur vertės; 3) kilnojamąjį turtą: keleivinį automobilį „Mitsubishi Galant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės, keleivinį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, keleivinį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės.

10. Nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal J. T. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2018-05-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo J. T. ir A. T. solidariai.

11. Iš A. T. J. T. naudai priteisti 451,50 Eur už bendros prievolės pagal sudarytą 2018-05-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą už atsakovą. Nustatyti, kad 451,50 Eur atsakovas įsipareigoja išmokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nutraukti šalių santuoką.

12. Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nepriteisiamas.

13. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – T., atsakovui – T..

14. Iš A. T. J. T. naudai priteisti 2000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

15. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus prašė tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai nurodė, kad su atsakovu susipažino 2010 metais, iki santuokos gimė du vaikai. 2012 metais jau buvo gimęs pirmas vaikas, ji laukėsi antro, kai pašlijo jų santykiai, atsakovas išvyko dirbti į Vilnių, kur gyveno pas jos tėvus, ten turėjo kitą moterį. Dar prieš sudarant santuoką ji ir atsakovas turėjo problemų, tačiau jo tėvai patarė jai nusileisti atsakovui, sakė, kad susituokus jis gali pasikeisti. Ji pradėjo dirbti, tėvai nupirko namelį jiems, tačiau atsakovas vartojo alkoholį, priekabiavo prie jos, kad neištikima, kad miega su kitais vyrais. Tokie barniai prasidėjo maždaug 2017-2018 metais. Alkoholio problemą bandė spręsti, atsakovas jau buvo beveik susitvarkęs, tačiau jį paveikė blogų draugų kompanija, atsakovas vėl girtavo, naudojo smurtą prieš ją. Buvo trys kartai, kai atvyko policijos pareigūnai, pirmą kartą ji kvietė policiją dėl atsakovo smurto prieš ją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ji jam po to atleido, nes bijojo, kad jį gali pasodinti į kalėjimą. Antrą kartą policiją iškvietė atsakovas, tačiau jis pats kabinėjosi prie jos, dėl ko ji jam trenkė antausį. Trečią kartą buvo šventė pas kaimynus, ne jiems kvietė policiją, bet policija pamatė, kad jie neblaivūs, nustatė girtumą. Nusprendė nutraukti santuoką, nes atsakovas ir toliau vartoja alkoholį, ji viena išlaiko vaikus. Atsakovas prieš pusantrų metų buvo jai neištikimas su jos drauge, kuri atvažiavo į svečius ir liko nakvoti. Ji anksti rytą kėlėsi ir išėjo į darbą, o grįžusi rado vyrą su savo drauge lovoje, juos nufotografavo. Po to su atsakovu gyveno kartu, bet atkurti normalių šeimos santykių neišėjo. Jai pasakius, kad nori nutraukti santuoką, iš atsakovo pusės reakcijos nebuvo, pasakė, daryk kaip nori. Neturtinė žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes teko lankytis pas psichologą, kad atsistotų ant kojų, pradėtų gyventi normalų gyvenimą, teko mokėti pinigus už konsultacijas, buvo gėda prieš artimuosius ir draugus, nes visi sužinojo apie jų šeimos gyvenimą. Ji buvo traumuota atsakovo elgesio, pradėjo vartoti alkoholį. Dabar susitvarkė su šia problema, tinkamai prižiūri vaikus. Nurodė, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo nuo 2021 m. birželio mėnesio, tik kartą davė 145 Eur vaikų atostogoms. Nuo 2022 m. vasario 28 d. ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 480 Eur pašalpą. Atsakovas dirba, gali teikti vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nekyla konfliktų, tačiau būna, kad atsakovas pažada ir nepasiima vaikų, be to, ji norėtų, kad atsakovas prieš pasiimdamas vaikus ją įspėtų prieš savaitę laiko, kad negriūtų jos ir vaikų planai dėl jo ketinimų bendrauti su vaikais. Tai prašo įrašyti bendravimo tvarkoje. Turto padalijimas yra lygiomis dalimis, ji pasilieka sau butą su komunikacijomis, nes to reikia vaikams, jų ugdymui, normaliam gyvenimui, butas, kuris tenka atsakovui komunikacijų neturi. Ji moka įmokas už kreditorinį įsiskolinimą pagal sudarytą vartojimo paskolą 2018 metais, paskolą ėmė su atsakovo sutikimu buitiniams šeimos poreikiams, nes tada buvo sunki šeimos materialinė padėtis. Nuo 2021 m. birželio mėnesio šią paskolą moka viena. Prašė atsakovo, kad prisidėtų prie paskolos dengimo, tačiau jis atsisakė, nurodė, kad irgi turi skolų. Kartu kaip šeima su atsakovu negyvena nuo 2021 m. birželio mėnesio, kai ji su vaikais išvyko pas jos tėvus į Vilnių, po to pailsėti į Palangą, o grįžusi atsakovo neberado. Prašė atsakovo padėti apipirkti vaikus mokslo metams, bet jis atsisakė, jau buvo prieš tai kalbėję apie santuokos nutraukimą. Apie atsakavo paimtą kreditą 2019 m. spalio 22 d. žinojo, jis jau turėjo būti išmokėtas, tačiau atsakovas vis sumokėdavo ir pratęsdavo kredito mokėjimo terminą. Už šį kreditą ji įmokėjo kelias įmokas iš savo banko sąskaitos, nes atsakovas atlyginimą gaudavo grynais pinigais, bet nuo 2021 m. birželio mėnesio šio kredito nebemoka. 2020 m. vasario 19 d. kreditas jau išmokėtas, ji žinojo, kad atsakovas paėmė šį kreditą, tačiau jis mokėjo mažiau negu ji, todėl jos reikalavimai dėl sumos, sumokėtos už kredito dengimą už atsakovą nesikeičia. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino bei pateikė jos teiginius patvirtinančius įrodymus, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nebepriklauso ieškovei, yra parduotas dar prieš ieškinio padavimą, tačiau dėl techninės klaidos šio automobilio dokumentai yra pateikti į bylą.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog J. ir A. T. šeima VTAS specialistams yra žinoma nuo 2019 m. liepos 15 d., kai VTAS buvo gauta informacija iš policijos pareigūnų, kad abu tėvai buvo rasti neblaivūs, o vaikai miegojo kitame kambaryje ir girtavimo fakto nematė. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo vertintas grėsmės lygis vaikams ir vaikų teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Analogiškas pranešimas buvo gautas iš policijos pareigūnų 2020 m. lapkričio 3 d. apie tai, kad neblaivus atsakovas sumušė neblaivią ieškovę. VTAS specialistai vertino vaikų situacijas, buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Trečias pranešimas iš policijos pareigūnų buvo gautas 2021 m sausio 1 d., kad vėl abu tėvai girtavo. Policijos pareigūnai abiem tėvams taikė administracines nuobaudas už piktnaudžiavimą tėvų valdžia. VTAS specialistai ne kartą lankėsi ieškovės ir atsakovo namuose bei tikrino jos šeimos aplinkos sąlygos. Vizito metu nustatyta, kad ieškovė kartu su abiem vaikais gyvena nuosavybes teise jai ir atsakovui priklausančiame 3 kambarių ir virtuvės bute. Šeima šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) turi nusipirkę ir butą Nr. (duomenys neskelbtini). Jame vyksta remonto darbai. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat vyksta kosmetinis remontas. Būstas yra su patogumais, vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi būtiniausi daiktai skirti vaikams. Paaiškino, kad J. T. vykdo socialinių darbuotojų nurodymus ir įpareigojimus, išsprendė alkoholio vartojimo problemą, namuose palaikoma pakankama švara ir tvarka. A. T. neturi nustatytų sveikatos problemų, tačiau jos broliui A. T. nors ir nėra nustatytas neįgalumas, bet jis turi sveikatos sutrikimų. Argumentavo, jog abu vaikai labai prisirišę prie mamos, jų santykiai yra artimi ir šilti, vaikai žino apie ištuokos procesą ir nori toliau gyventi su mama, su tėvu bendrauja telefonu arba kai jis kartais grįžta į namus (daugiausia laiko negyvena šeimos bute) bendrauja tiesiogiai. VTAS konstatavo, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, tinkamai rūpinasi vaikais, ieškovė abu vaikus augina nuo pat jų gimimo, juos išlaiko, tinkamai rūpinasi vaikų sveikata bei buitimi, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaikų interesus. Sutinka, jog ieškovės prašomas išlaikymas vaikams po 200 Eur kas mėnesį atitinka jų poreikius, yra realus, todėl priteistinas iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą atstovas Laimonas Gaubis palaikė pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarkai, kurią ji posėdžio metu patikslino, t. y. jog atsakovas apie ketinimą pasiimti vaikus turi įspėti ieškovę prieš savaitę laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo

Rašytiniai bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės J. T. ir atsakovo A. T. santuoka. Ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų vaikų – dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai.

Iš ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2021 m. birželio mėnesio, tikslios mėnesio dienos nenurodo, bendro ūkio nebeveda ir nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys nurodė tą pačią santuokos faktinio iširimo datą – 2021 m. birželio mėnesį. Nustatyta, kad 2021 m. birželio mėnesį ieškovė su vaikais išvyko į Vilnių pas savo tėvus, po to atostogauti į Palangą, o 2021 m. grįžusi rugpjūčio mėnesį į namus atsakovo neberado, jis jau gyveno kitur.

Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis)). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK - tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Dėl neturtinės žalos

Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis)).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Ieškovė nurodo, jog yra darbinga ir gali save išlaikyti, todėl neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas taip pat neprašo priteisti išlaikymą jam iš ieškovės, yra darbingas, gauna pajamas, duomenų apie turimas sveikatos problemas nepateikta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo, ir atsakovui iš ieškovės nėra, nes jie abu yra dirbantys ir pajėgūs save išlaikyti. Be to, byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno kartu su abiem tėvais, atsakovui palikus šeimą vaikai liko gyventi ir šiuo metu gyvena su motina – ieškove, šalims priklausančiame bute. Tarp ieškovės ir vaikų yra glaudus, emociškai tvirtas ryšys, mama tinkamai rūpinasi ir prižiūri vaikus. Institucija teikianti išvadą byloje įvertino ieškovės gyvenimo sąlygas šiuo metu ir 2021-10-06 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių ir virtuvės bute, priklausančiame ieškovei ir atsakovui nuosavybes teise. Būstas yra su patogumais, vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra visi būtiniausi daiktai skirti vaikams. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams. Atsakovas taip pat sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, augti ir vystytis, atsakovas sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka jų interesus (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Teismo vertinimu ieškovės pateiktas bendravimo su vaikais tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygomis ir joms neprieštarauja. Duomenų apie tai, kad atsakovas su vaikais netinkamai elgtųsi ar atsakovas bendraudamas su vaikais darytų jiems neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaikų išlaikymo, nustatant vaikų poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Apskaičiuodami vaikų poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaikų poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, į vaikų poreikius, amžių, ieškovės prašoma priteisti 200 Eur suma kiekvieno vaiko išlaikymui pripažintina būtina, atitinkanti protingumo kriterijus ir objektyviai pagrįsta. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis tėvo turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaikų poreikių, taip pat į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas po 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Tokio dydžio išlaikymo teikimas, teismo nuomone, atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaikų tik būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Be to, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius 3 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, t. y. iš viso 1200 Eur (3 mėn. x 200 Eur x 2 vaikai = 1200 Eur). Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2021 m. birželio mėnesio, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad atsakovas davė 145 Eur vaikų poreikiams tuo laikotarpiu, kai šalys kartu jau nebegyveno, t. y. po 2021 m. birželio 1 d., todėl šia suma mažintinas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo dydis. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes byloje, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 1055 Eur nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimas (CPK 270 str.).

Duomenų, kad ieškovė vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudotų netinkamai ar ne vaikų interesais, nenustatyta, todėl vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaikų, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaikų tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali skirti nepilnamečiams vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). CK 3.87 ir 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.

VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo šį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: 1) 2/7 pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 264 Eur vertės; 2) 2/7 pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 560 Eur vertės; 3) 1/3 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 126 Eur vertės; 4) 1/3 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8 Eur vertės; 5) 1/3 kitų statinių –šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6 Eur vertės; 6) 1/5 pastato – pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 159 Eur vertės; 7) 1/2 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 57 Eur; 8) pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 169 Eur vertės; 8) 1269/3991 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 270 Eur vertės; 9) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 490 Eur vertės; 10) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 150 Eur vertės; 11) keleivinį automobilį „Mitsubishi Galant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; 12) keleivinį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; 13) keleivinį automobilį „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; 14) keleivinį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; 15) keleivinį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; 16) keleivinį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; 17) keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; 18) keleivinį automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės.

Iš viso šalims priklausančio dalintino turto vertė yra 9 359 Eur, ieškovei tenkanti dalis – 4 683 Eur, atsakovui – 4 676 Eur.

Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės nustatyta, jog transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota J. T. vardu, įgyta šalių santuokos metu, yra parduota iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo teismui, ji šalims nebepriklauso ir nepatenka į bendrą šalių turto balansą. Transporto priemonę pardavė ieškovė, atsakovas dėl to jokių pretenzijų ieškovei nereiškia, nurodydamas, jog ši transporto priemonė jam nepriklauso.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo būdo – natūra, lygiomis dalimis, todėl šalių turtas dalijamas ieškovės ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka, su kuria atsakovas visiškai sutinka. Teismas sprendžia, jog toks šalių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimas užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nei vienos iš šalies bei jų nepilnamečių vaikų interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo

Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis).

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Išaiškintina, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas reikšdami reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir / arba kitas sutuoktinis pritarė šiam sandoriui (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad jai nėra žinomi atsakovo skoliniai įsipareigojimai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad ir atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismo iniciatyva buvo išreikalauta 2019 m. spalio 22 d. A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas kredito bendrovės raštas patvirtina, jog pagal šią sutartį A. T. 2022 m. kovo 22 d. kreditorei yra skolingas 440,78 Eur. Dėl prievolės grąžinimo būdo kredito bendrovė nepasisakė, t, y. nenurodė, ar tai asmeninė A. T. prievolė, ar solidari prievolė su jo sutuoktine J. T.. Atsakovas prašo šią prievolę pripažinti solidaria, nes ėmė ją šeimos poreikiams tenkinti, ieškovė apie paimtą kreditą žinojo. Teismas sprendžia, jog ši paskola paimta šalims gyvenant santuokoje, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo apie A. T. vardu 2019 m. paimtą kreditą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad sumokėjo kelias įmokas už šį kreditą iš savo sąskaitos, nes atsakovas atlyginimą gaudavo grynais pinigais, tačiau nuo 2021 m. birželio mėnesio šio kredito nebemoka. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, laikytina, kad ši prievolė yra solidari šalių prievolė.

Teismo iniciatyva išreikalavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarp šios bendrovės ir A. T. 2021 m. liepos 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią 2022 m. kovo 20 d. įsipareigojimų likutis yra 1055,98 Eur. Atsakovas nurodė, kad šią paskolą paėmė šalims jau nebegyvenant santuokoje, apie šią prievolę ieškovė nieko nežino, jis paskolą ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, šią prievolę prašo pripažinti asmenine jo prievole.

Taip pat atsakovas A. T. pateikė 2020 m. vasario 19 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, kad šią paskolą sumokėjo, taigi kreditorinio įsiskolinimo nebėra, todėl šios paskolos neprašo pripažinti nei asmenine, nei solidaria šalių prievole, teikia šią sutartį dėl to, kad jis sumokėjo dalį įmokų už ieškovę ir prašys iš jos priteisti jam sumokėtą kredito dalį.

Dėl kompensacijos priteisimo už ieškovės mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi

Ieškovė nurodo, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi nuo 2021 m. birželio mėn., ieškovė viena mokėjo paskolą pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2018 m. gegužės 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki dabar prie prievolės mokėjimo neprisideda jokia dalimi. Nors pagal sutartinius įsipareigojimus abu sutuoktiniai turėjo įmokėti po ½ dalį esamos skolos. Ieškovė iš savo asmeninių lėšų įmokėjo 451,5 Eur (129 Eur x 7 mėn. (ieškinio patikslinimo datai) = 903 Eur sumokėta skolos sumos/2=451,5 Eur). Prašo iš atsakovo priteisti 451,50 Eur. Teismas patikslina apskaičiuotą sumą, t. y. ieškovė 7 mėnesius mokėjo vartojimo kredito sutartyje nurodytas įmokas – 129,61 Eur kas mėnesį, todėl ji sumokėjo 907,27 Eur, šią sumą padalinus į dvi dalis, sumokėta suma – 453,64 Eur. Atsakovas neneigė, jog nemokėjo šios ir jam priklausančios mokėti prievolės, tačiau nurodo, kad yra sumokėjęs įmokų dalį už ieškovę pagal 2020 m. vasario 19 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą dalį už ieškovę prašo priteisti, nes paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nuo 2021 m. birželio mėnesio iš savo asmeninių lėšų įmokėjo 318,15 Eur (45,45 Eur x 7 mėn. (iki 2021 m. gruodžio 15 d. – kredito mokėjimo pabaigos) = 318,15 Eur sumokėta skolos sumos/2=159,08 Eur). Prašo iš ieškovės priteisti 159,08 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 131 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį, nuo kitos mokėtinos žyminio mokesčio dalies – 105 Eur, ieškovė buvo atleista dėl sunkios turtinės padėties; 850 Eur už suteiktas paslaugas advokato padėjėjai, į kurias įeina ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose. Iš viso – 981 Eur.

Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės advokato padėjėjos atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovės darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintas 63 proc., nes pripažinta, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas už bendros prievolės įvykdymą tenkintas iš dalies (65 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas, įvertinus, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo nebuvo, be to šie reikalavimai nutraukiant santuoką yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 63 proc. iš atsakovo valstybei priteistina 197,88 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (66,15 Eur už santuokoje įgyto turto padalijimą, 108 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai) x3 proc. x 75 proc.) už išlaikymą periodinėmis išmokomis, 23,73 Eur (1055 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai., 96 straipsnis).

Ieškovė yra sumokėjusi 86 Eur žyminį mokestį – 75 Eur už santuokos nutraukimą, 11 Eur už bendros prievolės įvykdymą bei patyrė 850 Eur išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas, t. y. iš viso 936 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 589,68 Eur bylinėjimosi išlaidos – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį už neturtinės žalos atlyginimą, tačiau šis reikalavimas yra atmestas, todėl iš atsakovo ieškovei šios išlaidos nepriteistinos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai valstybei priteistinos 19,78 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš ieškovės priteistina 7,32 Eur, iš atsakovo – 12,46 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nuo sprendimo priėmimo, panaikintinos 2020 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: J. T. – „T.“, A. T. – „T.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas J. T. ir A. T. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. birželio 1 d.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. T..

Nustatyti atsakovo A. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) tėvas bendrauja su vaikais telefonu, Skype programa, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgiant į vaikų ir tėvo užimtumą;

2) tėvas bendrauja su vaikais poriniais mėnesių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš darželio/mokyklos/jų gyvenamosios vietos, ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, prieš savaitę suderinęs ir susitaręs su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiko;

3) esant ieškovės ir atsakovo bendram susitarimui, tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitu iš anksto tarpusavyje – prieš savaitę - suderintu laiku;

4) ieškovė įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 savaites informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą tiek Lietuvos Respublikos ribose, tiek išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų;

5) visi iškilę šalių nesutarimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, auklėjimo, bendravimo su jais tvarkos, rūpinimosi vaikų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu yra sprendžiami šalių derybomis. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio sutarimu, ginčiai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka.

Išaiškinti šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., iki jų pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į J. T. vardu „Swedbank“, AB atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 055 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. T..

Padalinti ieškovės J. T. ir atsakovo A. T. santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovei J. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 150 Eur vertės su priklausiniais: 1/7 pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 132 Eur vertės, 1/7 pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 280 Eur vertės, 1/6 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63 Eur vertės, 1/6 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 Eur vertės, 1/6 kitų statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 Eur vertės, 1/5 pastato – pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 159 Eur vertės, 1/2 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 57 Eur vertės;

2) 1269/7982 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 635 Eur vertės;

3) keleivinį automobilį „Chrysler Town&Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui A. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 490 Eur vertės su priklausiniais: 1/7 pastato - daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 132 Eur vertės, 1/7 pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 280 Eur vertės, 1/6 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63 Eur vertės, 1/6 pastato –ūkinio pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 Eur vertės, 1/6 kitų statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 Eur vertės, pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 169 Eur vertės;

2) 1269/7982 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 635 Eur vertės;

3) kilnojamąjį turtą: keleivinį automobilį „Mitsubishi Galant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės, keleivinį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, keleivinį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, keleivinį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės.

Priteisti ieškovei J. T. iš atsakovo A. T. 294,55 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 55 ct) už bendrų prievolių įvykdymą, šią sumą atsakovą įpareigoti ieškovei sumokėti per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal J. T. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2018 m. gegužės 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo J. T. ir A. T. solidariai.

Nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal A. T. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2019 m. spalio 22 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo A. T. ir J. T. solidariai.

Nustatyti, kad prievolė grąžinti kreditą pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 21 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka A. T..

Kitą ieškinio dalį atmesti (reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo).

Priteisti iš atsakovo A. T. 589,68 Eur (penkių šimtų eurų aštuoniasdešimt devynių ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. T..

Priteisti iš ieškovės J. T. 7,32 Eur (septynių eurų 32 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovo A. T. 210,34 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 34 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. T. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. T. ir A. T. – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.