Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, kad tiksliai laiko pasakyti negali, bet tai buvo neužilgo po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jis (duomenys neskelbtini), gatvėje dūrė peiliu ar kokiu kitu aštriu daiktu nukentėjusiajam (teismo pastaba – T. A.). Kiek kartų ir į kurią tiksliai kūno vietą dūrė pasakyti negali. Nukentėjusiajam dūrė todėl, kad jis jį (teismo pastaba – P. Ž.) įžeidė, išvadino negražiais žodžiais. Konkrečios vietos kur viskas įvyko nupasakoti negali, tai buvo gatvėje, viešoje vietoje. Nukentėjusysis tiesiog ėjo gatve ir jis nukentėjusįjį užpuolė. Ar su nukentėjusiuoju buvo daugiau žmonių nežino. Tą vakarą buvo kilęs konfliktas ir su nukentėjusiuoju ir su R., su kuriuo taip pat buvo susimušęs. Šio įvykio metu jo brolis S. Ž. buvo įkalinimo įstaigoje. Policijos pareigūnai jį sulaikė, kai jis ėjo į stotelę pasitikti brolio. Tai buvo kitą dieną po įvykio. Neprašė brolio, kad jis paveiktų kitus žmones, kad jie duotų reikiamus parodymus dėl įvykio. Po įvykio buvo suimtas, negalėjo su niekuo kalbėtis. Brolis matė jo sulaikymo momentą.

Kaltinamasis S. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Pripažino, kad sužalojo nukentėjusiuosius R. N. ir D. Ž., tačiau neigė, jog tai padarė norėdamas juos paveikti dėl parodymų davimo byloje, kurioje jo brolis P. Ž. buvo įtariamas T. A. sužalojimu. Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikaltimas buvo spontaniškas. Pas jį į namus pabūti atėjo nukentėjusysis D. Ž., kartu gėrė alkoholį. Nukentėjusysis jo nuolat prašė nuvežti pasiimti psichotropinių medžiagų, dėl ko jis susinervino, neiškentė ir sudavė jam, po ko nukentėjusysis nukrito ant lovos. D. Ž. sudavė delnu į kairės pusės žandikaulį. Po to alkūne sudavė R. Smūgį R. sudavė tuo metu kai visi pradėjo jį laikyti, norėdamas išsilaisvinti. Po smūgio R. nukrito iš antakio jai pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad nuo jo smūgių galėjo atsirasti nukentėjusiems ekspertų nustatyti sužalojimai. Jis padėjo R. nunešti namo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, visų atsiprašo. Dėl to ką padarė ir pats blogai jaučiasi. Apie tai, kad jo brolis P. Ž. padarė nusikaltimą jis sužiojo grįžęs iš įkalinimo įstaigos kitos dienos vakarą. Tai, kad jo brolis papjovė nukentėjusįjį T. A. jis sužinojo iš kitų žmonių. Brolis atėjo jo pasitikti į stotelę (duomenys neskelbtini). Vos jam išlipus iš autobuso ir pasisveikinus, brolį iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Dar spėjo pamatyti kraujo dėmes ant brolio kelnių. Sakydamas paskutinį žodį, kaltinamasis S. Ž. savo kaltę pripažino visiškai. Dar kartą akcentavo, kad gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusysis T. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. važiavo paspirtuku, sutiko P. Ž., kuriam pasiūlė išgerti alaus. Paėmė alaus ir nuvažiavo prie jo namo (duomenys neskelbtini). Kieme gėrė alų, klausėsi muzikos. Kartu su jais buvo V. P. (P.). Pro jo namus ėjo D. Ž. su drauge R. N. ir jos mama. Prie jo priėjo D. Ž., kuriam taip pat pasiūlė išgerti alaus. D. Ž. nuėjo dar nupirkti alaus. D. Ž., nupirkęs alaus sugrįžo. Kartu buvo ir R. Visi alų gėrė už jo namo. R. pradėjo kabinėtis prie P. Ž.. Jis R. pasakė, kad to nedarytų, nes P. ir taip gyvenimo nuskriaustas, o jei nori kažką išsiaiškinti, tai tegul daro ne jo kieme. R. jo neklausė ir toliau kabinėjosi prie P. Toliau gėrė alų, klausėsi muzikos, tada D. pasiūlė nueiti pas R. Pasiėmė likusį alų ir visi nuėjo pas R., kurs R. toliau kabinėjosi prie P., liepė jam duoti atskirą puodelį. Jis vėl sudrausmino R., liepė nesityčioti. Tada R. ištempė P. į kiemą, kur jie pradėjo muštis. Matė, kaip P. Ž. ištrūko ir pabėgo. Tada R., R., D. ir jis nuėjo žaisti bilijardo. Pažaidę bilijardą jis, D., R. ir R. (duomenys neskelbtini) ėjo namo, klausėsi telefone paleistos muzikos. Jau buvo prieblanda. Išgirdo, kad kažkas atbėga, pajuto du smūgius. Vieną į sprandą, kitą į smakrą. Tada galva atsitrenkė į asfaltą, nebegalėjo atmerkti akių. Smūgių galėjo būti ir daugiau, bet jis pajuto tik du, nes jį paralyžiavo. Pribėgo sugyventinė ir iškvietė greitąją. P. Ž. visada su savimi turėjo peilį „drugelį“. Kai gulėjo ligoninėje sugyventinė jam pasakojo, kad S. Ž. sužalojo D. ir R. už savo brolį. Po patirtos traumos jo gyvenimas pasikeitė, iki tol buvo sveikas, o po traumos liko neįgalus. Dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, prarado galimybę išvykti dirbti į Vokietiją, negali deramai išlaikyti vaikų, šeimos. Po sužalojimų du mėnesiu gulėjo ligoninėje, gydėsi ir namuose. Šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl neįgalumo lygio nustatymo. Patirtą neturtinę žalą vertiną 20 000 eurų.

Nukentėjusysis D. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną sandėliuke perrinkinėjo metalą, pas jį atėjo S. (teismo pastaba – S. Ž.) ir pakvietė pas save. Jis kartu su R. nuėjo pas S. Vėliau atėjo ir R. Pasėdėjo, kažkiek išgėrė. R. kvietė eiti juos namo, tada išgirdo garsus ir atsijungė. Jam smūgį į žandikaulį sudavė S. Ž.. Medikai nustatė žandikaulio lūžį. Prieš tai su S. Ž. jokių konfliktų nebuvo. Mano, kad S. jį ir R. sumušė todėl, kad jie davė parodymus prieš jo brolį. Prieš tai, kai buvo sumuštas, S. jam sakė, kad jei duos parodymus prieš P. jiems bus blogai, kad juos pakas. Kitų priežasčių jį sumušti nebuvo. Kiek smūgių konkrečiai jam sudavė pasakyti negali, nes po pirmo smūgio prarado sąmonę. Kai atsigavo S. sūnus M. jį vedė, aiškino, kad R. guli be sąmonės. Kaip buvo suduoti smūgiai R. jis nematė, nes po jam pirmam suduoto smūgio jis neteko sąmonės. Vėliau greitoji R. išvežė į ligoninę. Jis atsisakė vykti kartu su medikais, tačiau paryčiais pasijuto blogai ir pats išsikvietė greitąją. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti į Norvegiją dirbti. Jau buvo nusipirkę bilietus, susiradę darbus ir gyvenamąją vietą Norvegijoje, tačiau dėl sumušimų viso to neteko. Be to kurį laiką galėjo valgyti tik skystą maistą, dėl ko smarkiai nukrito svoris. Po žandikaulio gydymo iki šiol nejaučia dalies veido. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 0000 eurų.

Jis taip pat matė kaip buvo sužalotas T. A.. Tą dieną kartu su P. Ž. gėrė, bet ne daug. Vakare jie ėjo namo. Jis nešė R. ant nugaros. Išgirdo garsus paleido R., kažkas šaukė „užmušė, užmušė“. Atsisukęs pamatę kraują ir nubėgantį P. Ž. Nors buvo prietema, tačiau P. Ž. atpažino, buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Kuo P. Ž. sužalojo T. A. nematė. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė jis.

Nukentėjusioji R. N. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nukentėjo nuo S. Ž., nes ėjo liudyti prieš P. Ž., kad jį pridavė. S. Ž. ją sumušė, sudavė du kartus į kaktą. Nuo suduotų smūgių jai buvo sulaužytas dešinės pusės antakis, buvo daug kraujo. Viskas įvyko S. Ž. namuose. Prieš tai, toje pačio vietoje, S. Ž. sumušė D. Ž. Ji matė kaip S. Ž. sudavė smūgį D. Ž. į žandikaulį. Po to iš karto S. Ž. smūgius sudavė jai. Tarp smūgių D. Ž. ir jai praėjo labai trumpas laiko tarpas. Visa tai matė jos motina R. N.. Ją ir D. Ž. S. Ž. sumušė todėl, kad jie liudijo prieš P. Ž.. Taip jiems sakė pats S. Ž. Daugiau priežasčių konfliktui nebuvo. Įvykio metu jai ranka sužalota nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 8 000 eurų. Neturtinė žala pasireiškė skausmais, kurį laiką po smūgių negalėjo atsistoti.

Ji matė ir įvykį, kurio metu buvo sužalotas T. A. Ją D. Ž. nešė ant nugaros. Kartu su jais ėjo T. A.. Matė kaip T. A. nukrito, pamatė daug kraujo ir nubėgantį P. Ž..

Liudytoja R. N. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie kartu ėjo namo, kai prie jų pribėgo žmogus. Ji labai išsigando dėl savęs ir vaikų, pradėjo šaukti. Kai atsisuko pamatė, kad nukentėjusysis T. A. gulėjo kraujo klane. Nors pribėgusio žmogaus veido nematė, tačiau iš kūno sudėjimo ir ūgio atpažino, kad tai buvo P. Ž.. Paties smūgio sudavimo fakto nematė, viskas įvyko labai greitai.

Ji taip pat matė, kaip S. Ž. sumušė jos dukrą R. N. ir jos sugyventinį D. Ž.. Ji atėjo į S. Ž. namus parsivesti dukros ir jos sugyventinio. Tarp S. Ž., D. Ž. ir jos dukros jokio konflikto nebuvo. Ji matė kaip S. Ž. mušė jos dukrą R. ir jos sugyventinį D. Ž.. Ji mano, kad S. Ž. jos vaikus mušė dėl to, kad jie liudijo prieš jo brolį P. Ž. Kitą naktį po įvykio S. Ž. buvo atėjęs pas juos ir pasakė, kad jie gaus už brolį, todėl ir mano, kad smurtas buvo pavartotas būtent dėl liudijimo prieš P. Ž.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems bylos duomenims patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 22 val. 15 min., ji grįžo namo iš darbo. Dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „M“. Grįžusi namo padėjo prieškambaryje maišą ir išgirdo gatvėje triukšmą. Išėjusi už namo kampo pamatė, kad (duomenys neskelbtini) prie 4 namo link jos namo eina asmenų kompanija, kurioje buvo jos sugyventinis T. A. Ji atpažino savo sugyventinį, nes jis visą laiką eidamas klausosi muzikos savo telefone. Kartu su jo sugyventiniu buvo R. N. (tiksliai pavardės neatsimena), dar buvo R. dukra R. ir R. vyras D. (bet vardo tiksliai nežino). Ji žinojo, kad jos sugyventinis buvo su jais, nes jai sakė jos brolis ir jos vaikai, nes matė, kad jie vartojo alkoholį šalia jos namų. Jai stovit šalia namo pamatė, kad iš lauko išbėgo vyriškis su baltos spalvos striuke arba megztiniu, juodos spalvos kelnėmis ir pašokus užsimojęs ranka priartėjo prie jos sugyventinio. Po kelių sekundžių pastebėjo, kad jos sugyventinis nukrito ant žemės, o kartu su juo buvę asmenys pradėjo šaukti ,,Aj ubili P. ubil“. Jai pribėgus prie kompanijos pamatė, kad jos sugyventinis guli ant žemės ant nugaros be sąmonės, o vyriškio su baltos spalvos megztiniu arba striuke jau ten nebuvo. Jai bėgat link sugyventinio, ji matė, kad vyriškis nubėgo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jai būnant šalia sugyventinio, ten buvę asmenys garsiai šaukė ir sakė, kad P. nužudė jos sugyventinį. Ji paėmė telefoną ir paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvyki. Atvykus į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ji kartu su sugyventiniu nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur pabendravus su daktaru, jis jai paaiškino, kad sugyventinis bus paguldytas į ligoninę ir medikai jį stebės. Jai grižus atgal, jau įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, kurie jai parodė nuotrauką įtariamojo ir ji atpažino, kad tai yra P. Ž.. Nori dar pasakyti, kad jos sugyventinis su P. Ž. šią savaitę nekonfliktavo iki šiandienos įvykio. Jai šiandien būnant darbe, ji išėjo į lauką parūkit prie jos pribėgo jos sūnus, kuris pasakė jai, kad P. Ž. kažkur nubėgo muštis su jos sugyventiniu. Ji šiandien pati matė P. Ž., kuris dėvėjo baltos spalvos striukę ir juodos spalvos kelnės. Daugiau dėl šio įvykio nieko pasakyti negali (2 t, b. l. 24–26).

Specialisto išvadoje Nr. S 578/2023 (01) nurodyta, kad nuoplovoje iš įvykio vietos (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. A. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe (1 t., b. l. 65–66).

Specialisto išvadoje Nr. G 3312/2023(01) konstatuota, kad T. A. nustatytos durtinė-pjautinė žaizda kairiame lūpų kampe-smakre, dvi muštinės žaizdos pakaušyje, durtinis pjautinis kaklo sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda kaklo nugariniame paviršiuje, kaklo V-o slankstelio sąnarinės ataugos ir lanko lūžiu, nugaros smegenų pažeidimu. Muštinės žaizdos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. Durtiniai pjautiniai sužalojimai padaryti aštraus, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai, nustatyti T. A., padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023-09-13, 23:14 val. Sužalojimai, nustatyti T. A., visumoje dėl nugaros smegenų pažeidimo, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai muštinės žaizdos pakaušyje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai durtinė-pjautinė žaizda kairiame lūpų kampe-smakre kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai durtinis pjautinis kaklo sužalojimas, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad muštinės žaizdos pakaušyje galėjo būti padarytos ir nukentėjusiajam griūnant bei pakaušio sritimi kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. T. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 124–125).

2023 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) ir raudonos spalvos dėmė (galimai kraujas). Raudonos spalvos dėmė (galimai kraujo) yra ant asfalto dangos šalia metalinės tvoros, adresu (duomenys neskelbtini). Raudonos spalvos dėmės viduje yra baltai - raudonos spalvos su medicininis bintas, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Paėmus medinį pagaliuką, ant kurio galo buvo tamponas, buvo paimta nuoplova iš raudos spalvos dėmės (galimai kraujas), kuri buvo įdėta ir supakuota į voką Nr. 2. Iš raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo) buvo paimtos dvejos nuorūkos nuo cigarečių, kurios buvo įdėtos į voką Nr. 3. Apžiūrėjus aplink esančius namus ir ūkinius pastatus vaizdo kamerų pastebėta nebuvo, reikšmės turinčių ikiteisminio tyrimo medžiagai pėdsakų nepastebėta ir nepaimta (1 t., b. l. 39–47).

Specialisto išvadoje Nr. G 3592/2023(01) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai: apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžis ties 38 dantimi ir gleivinės plėštine žaizda lūžio projekcijoje, gydymo metu pašalintas 38 dantis. Šie sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu kieto buko daikto poveikyje, galimai medicininiuose dokumentuose konstatuotomis aplinkybėmis: tiriamajam nukritus (tačiau neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir po kito asmens suduoto smūgio, pavyzdžiui kumščiu), bei medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku tai yra (2023 10 08, 23 val.). Sužalojimai visumoje ir atskirai dėl apatinio žandikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl šio lūžio tiriamojo sveikta sutriko ilgiau 10 dienų. Identifikuoti daiktą, kurio buvo padaryti tiriamajam nustatyti sužalojimai negalima (1 t., b. l. 165–166).

Specialisto išvadoje Nr. G 3216/2023 (01) nurodyta, kad R. N. kūne nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs dešinio antakio muštine žaizda, dešinės akies vokų kraujosruva, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiu, bei kairio žasto poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. R. N. kūne nustatytas galvos sumušimas, bei kairio žasto poodinė kraujosruva padaryti kietai bukais daiktais. Galvos sumušimas tikėtina padarytas sudavus smūgį. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir yra padaryti neužilgo vienas po kito, tikėtina 1-2 paros iki apžiūros. R. N. kūne nustatytas galvos galvos sumušimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl akiduobės lūžio. Kairio žasto poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. R. N. kūne nustatyti sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. R. N. kūne nustatytas galvos sumušimas tikėtina susidarė sudavus smūgį. Kairio žasto poodinė kraujosruva galėjo susidaryti kiek nuo smūgio, tiek atsitrenkus į kietą daiktą. R. N. kūne nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. R. N. kūne nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo (1 t., b. l. 193–195).

Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė psichiatrė V. M., susipažinus su teismo išreikalautais ir jai pateiktas P. Ž. medicininiais dokumentais, paaiškino, kad 2016 metais P. Ž. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriuos metu psichozės reiškinių nustatyta nebuvo. Jam buvo nustatytas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas reikalaujantis gydymo dėl elgesio sutrikimų. Nei atliekant ekspertizę, nei dabar P. Ž. stebint laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nebuvo stebėta ar fiksuota kokių nors psichozės reiškinių. Remiantis tiek Lietuvos teismų praktika, tiek Lietuvos teismo psichiatrijos ekspertine praktika, lengvas protinis atsilikimas nėra ta diagnozė, kuri reikalautų kartoninio ekspertinio įvertinimo. Taip pat tai nėra ta būklė, kuri bent šiuo atveju sąlygotų asmens negebėjimą suprasti savo veiksmus ar negebėjimą jų valdyti. Ekspertė pažymėjo, kad P. Ž. pagal savo sveikatos būklę gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau būtina užtikrinti nepertraukiamą, palaikomąjį gydymą. Gydymas turi būti pastovus, kas ne kartą buvo nurodyta ir laisvės atėmimo vietos gydytojų. Šiuo atveju nenustatyti ir riboto pakaltinamumo požymiai. P. Ž. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas leidžia jam suvokti kas yra bloga, kas yra gera, kas leistina, o kas ne. Lengvas protinis atsilikimas gali lemti ribotą pavojingumą tik labai sudėtingose, intelektualios veiklos reikalaujančiose, nusikalstamose veikose.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 520-540). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis P. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. Ž. nors ir lakoniškai, tačiau paaiškino, kaip, kur sudavė smūgius nukentėjusiajam T. A. Kaltinamojo P. Ž. parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų patvirtina nukentėjusiojo T. A., nukentėjusiųjų R. N., D. Ž., liudytojos R. N. parodymai. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis Specialisto išvadoje Nr. G 3312/2023(01) konstatuotomis aplinkybėmis. Ginčo dėl P. Ž. objektyviai atliktų veiksmų nėra.

Sugretinus kaltinamojo P. Ž. parodymus su nukentėjusiųjų T. A., R. N., D. Ž., liudytojos R. N. parodymais, Specialisto išvadoje Nr. G 3312/2023(01) ir 2023 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, įrodymų visumos vertinimo pagrindu, teismas nustatė tokią įvykių eigą – P. Ž. 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 22.15 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pribėgo prie T. A. ir tyčia dūrė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu turinčiu duriančių-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, ne mažiau kaip 3 kartus į galvos-kaklo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kairiame lūpų kampe - smakre, muštines žaizdas pakaušyje, durtinį - pjautinį kaklo sužalojimą, pasireiškusį durtine pjautine žaizda kaklo nugariniame paviršiuje, kaklo V-o slankstelio sąnarinės ataugos ir lanko lūžiu, nugaros smegenų pažeidimu, visumoje dėl nugaros smegenų pažeidimo vertinamo sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė T. A. sveikatą.

Kvalifikuojant kaltinamojo P. Ž. veiksmus, svarbu pažymėti, kad pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-223-697/2022). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar esant akivaizdžiai neadekvačiai priežasčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-487/2023).

Nagrinėjant byla teisme kaltinamasis P. Ž., aiškindamas savo veiksmus nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad pastarasis jį įžeidė, išvadino necenzūriniais žodžiais. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną P. Ž. atžvilgiu jokių įžeidimų neišsakė. Priešingai, užstojo kaltinamąjį prieš R., kuris nukentėjusiojo T. A. teigimu, visą vakarą kibo prie P. Ž. ir jį įžeidinėjo. Tai, kad tarp nukentėjusiojo T. A. ir kaltinamojo P. Ž. įvykio dieną konflikto nebuvo patvirtino ir D. Ž., kuris apklausiamas teisme parodė, kad P. su T. tą vakarą nekonfliktavo. P. konfliktavo su R. Taigi, bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad P. Ž. būtų turėjęs bent menkavertę dingstį smurtauti prieš nukentėjusįjį T. A.. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti tai, kad tos dienos konfliktai su kitu (ne nukentėjusiuoju) asmeniu, negali būti pripažintos reikšmingomis, konfliktą nulėmusiomis, asmeninėmis paskatomis. T. A. jokio realaus pavojaus P. Ž. nekėlė, jie buvo pažįstami ilgą laiką, palaikė draugiškus santykius, tačiau P. Ž. be jokios priežasties agresyviai ir neproporcingai, smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą.

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo sudėties būtinas požymis yra padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-318/2023).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. Ž. smurtavo viešoje dirbtinio apšvietimo apšviestoje vietoje, kai miestelio gatve ėjo nukentėjusysis T. A. ir dar trys žmonės. Dėl prieš nukentėjusįjį T. A. panaudoto fizinio smurto aplinkiniai neabejotinai pasijuto nesaugiai. Tiek nukentėjusieji R. N., D. Ž., tiek liudytoja R. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad išgirdę smūgius ir pamatę kraują išsigando, pasijuto nesaugiai, nutrūko jų poilsis. Teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, jautė didelį išgąstį. Elementarių moralės elgesio normų nesilaikymas, smurto naudojimas prieš nukentėjusįjį be priežasties, matant kitiems asmenims, rodo, kad P. Ž. demonstravo jiems nepagarbą, žemino. Jau buvo minėta, kad dėl P. Ž. chuliganiškų veiksmų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, visi įvykį matę asmenys buvo išsigandę, buvo nutrauktas asmenų poilsis.

Kaltinamojo P. Ž. gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad kaltinamasis P. Ž. dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo – lengvo protinio atsilikimo negalėjo suprasti veikos kvalifikuojančių požymių, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami tik pagal kilusias pasekmes, t. y. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė psichiatrė V. M. paaiškino, kad remiantis Lietuvos teismo psichiatrijos ekspertine praktika, lengvas protinis atsilikimas nėra ta diagnozė, kuri šiuo atveju sąlygotų asmens negebėjimą suprasti savo veiksmus ar negebėjimą jų valdyti. Šiuo atveju nenustatyti ir riboto pakaltinamumo požymiai. Svarbu paminėti ir tai, kad ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam T. A. sudavė viešoje vietoje, t. y. iš jo parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis aiškiai suvokia savo atliktų veiksmų pobūdį. Aptartų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. Ž. atlikdamas teisei priešingus veiksmus suvokė jų esmę, įskaitant ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsinosi.

Taigi teismas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, kaltinamojo P. Ž. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje idealią sutaptį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 233 straipsnio 3 dalyje, pripažino iš dalies. Pripažino, kad suduodamas smūgius sužalojo nukentėjusiuosius D. Ž. ir R. N., tačiau neigė, jog tai padarė dėl to, kad jie davė parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas jo broliui P. Ž.. Svarbu paminėti tai, kad sakydamas paskutinį žodį kaltinamasis S. Ž. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Tai, kad kaltinamasis S. Ž. atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus patvirtina nukentėjusiųjų R. N. ir D. Ž. bei liudytojos R. N. parodymai. Nukentėjusysis D. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam smūgį į žandikaulį sudavė S. Ž.. Prieš tai su S. Ž. jokių konfliktų nebuvo. S. jį ir R. sumušė todėl, kad jie davė parodymus prieš jo brolį. Nukentėjusioji R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Ž. jai du kartus sudavė į kaktą. Nuo suduotų smūgių buvo sulaužytas dešinės pusės antakis, buvo daug kraujo. Įvykio metu ranka jai sužalota nebuvo. Prieš tai, toje pačio vietoje, S. Ž. sumušė D. Ž.. Ji matė kaip S. Ž. sudavė smūgį D. Ž. į žandikaulį. Po to iš karto S. Ž. smūgius sudavė jai. Tarp smūgių D. Ž. ir jai praėjo labai trumpas laiko tarpas. Ją ir D. Ž. S. Ž. sumušė, nes jie ėjo liudyti prieš P. Ž.. Liudytoja R. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji matė, kaip S. Ž. mušė jos dukrą R. ir jos sugyventinį D. Ž.. S. Ž. jos vaikus mušė dėl to, kad jie liudijo prieš jo brolį P. Ž.. Kitą naktį po įvykio S. Ž. buvo atėjęs pas juos ir pasakė, kad jie gaus už brolį P. Ž.. Nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiųjų R. N. ir D. Ž. sužalojimai konstatuoti Specialisto išvadoje Nr. G 3592/2023(01) ir Specialisto išvadoje Nr. G 3216/2023 (01). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sugretinus nukentėjusios R. N. parodymus ir Specialisto išvadoje Nr. G 3216/2023 (01) konstatuotus sužalojimus, daroma išvada, kad ne visi specialisto išvadoje nukentėjusiajai R. N. nustatyti sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo S. Ž. veiksmais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. N. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad įvykio metu ranka (žastas) jai nebuvo sužalota. Kitų, patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent konflikto su S. Ž. metu R. N. buvo padaryta kairio žasto poodinė kraujosruva, byloje nėra. Taigi, išnagrinėjus bylą teisme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad S. Ž., suduodamas smūgius padarė nukentėjusiajai kairio žasto poodinę kraujosruvą, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Kiti sužalojimai, konstatuoti nukentėjusiajai R. N. bei sužalojimai konstatuoti D. Ž. yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo S. Ž. veiksmais.

Sugretinus kaltinamojo S. Ž. parodymus su nukentėjusiųjų R. N., D. Ž., liudytojos R. N. parodymais bei Specialisto išvadose Nr. G 3592/2023(01) ir Nr. G 3216/2023 (01) konstatuotomis aplinkybėmis, įrodymų visumos vertinimo pagrindu, teismas nustatė tokią įvykių eigą – S. Ž. 2023 m. spalio 08 d., apie 19 val., atėjęs prie namo (duomenys neskelbtini), atsiviliojo D. Ž. į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, o kai D. Ž. apsvaigo, norėdamas įbauginti dėl jo duotų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35331-23, kurioje S. Ž. brolis P. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip vieną kartą šiam į veidą, taip pargriaudamas ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį ties 38 dantimi ir gleivinės plėštinę žaizdą lūžio projekcijoje, gydymo metu pašalinant 38 dantį, kas dėl apatinio žandikaulio lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, iš karto po to, siekdamas įbauginti R. N. dėl duotų parodymų, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35331-23, kurioje P. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, kumščiu sudavė R. N. ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį dešinio antakio muštine žaizda, dešinės akies vokų kraujosruva, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžiu, kas dėl akiduobės lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu R. N. ir D. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl piliečio pareigų vykdymo. Kvalifikuojant kaltinamojo S. Ž. veiksmus pirmiausia akcentuotina tai, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl piliečio pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti pilietinės pareigos vykdymą dabartyje ar ateityje. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis S. Ž. kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiesiems R. N. ir D. Ž. sudavė tik todėl, kad pastarieji davė parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame pranešimas apie įtarimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį buvo įteiktas P. Ž.. Kitos priežasties, dėl kurios S. Ž. sudavė smūgiu nukentėjusiajam nenurodė nei pats kaltinamasis, nei nukentėjusieji, nei liudytoja R. N.. Priešingai, bylą nagrinėjant teisme tiek nukentėjusieji R. N., D. Ž. ir liudytoja R. N. akcentavo, kad smūgius S. Ž. jiems sudavė tik dėl to, kad jie liudijo prieš jo brolį P. Ž.. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu aptartos ir leistinais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodytos aplinkybės patvirtina, jog S. Ž. nukentėjusiems R. N. ir D. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl piliečio pareigų vykdymo.

Valstybinis kaltintojas S. Ž. veiksmus papildomai kvalifikavo ir pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. Šioje normoje baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta tam, kas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėm pagal BK 233 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ne tik psichinės ar fizinės prievartos panaudojimą asmens, kuris, vykdydamas pilietinę pareigą, buvo apklaustas liudytoju ar nukentėjusiuoju atžvilgiu, bet ir nustatyti, kad tokiais veiksmais buvo siekiama, kad liudytojas ar nukentėjusysis duotų melagingus parodymus. Jau buvo minėta, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog S. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems padarė dėl to, kad jie, vykdydami pilietinę pareigą davė parodymus apie P. Ž. veiksmus nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad tokiais savo veiksmais S. Ž. būtų siekęs, jog R. N. ir/ar D. Ž. ateityje duotų melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, ar kad nukentėjusiems būtų trukdoma pagal šaukimą atvykti į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ar bylos nagrinėjimą teisme. Nukentėjusieji R. N. ir D. Ž. apklausti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad S. Ž. būtų reikalavęs, prašęs ar vertęs duoti P. Ž. palankius parodymus, meluoti ar kitaip klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar bylą nagrinėjantį teismą. Tokios aplinkybės nenustatytos ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Svarbu paminėti ir tai, kad net pareikštame kaltinime S. Ž. nebuvo inkriminuotas siekis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kad jie duotų melagingus parodymus. Neįrodžius kaltinamojo S. Ž. siekio smurtiniais veiksmais paveikti nukentėjusiuosius D. Ž. ir R. N., kad jie duotų melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime, teismas daro išvadą, kad jo veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje, todėl dėl šios veikos kaltinamasis išteisintinas.

Valstybinis kaltintojas S. Ž. veiksmus, atliktus prieš nukentėjusiuosius R. N. ir D. Ž. kvalifikavo kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veiksmai su skirtingais nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. N. atžvilgiu kaltinamasis S. Ž. atliko toje pačioje vietoje, iš esmės tuo pačiu metu. Smūgius D. Ž. ir R. N. skiria vos akimirka, jie atlikti iš karto vienas po kito. Svarbu paminėti ir tai, kad šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad S. Ž. smūgius D. Ž. ir R. N. sudavė dėl vienos ir tos priežasties – dėl to, kad jie liudijo prieš brolį P. Ž., t. y. kaltinamojo S. Ž. veiksmus abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu jungia bendras sumanymas – atkeršyti nukentėjusiesiems už duotus parodymus prieš P. Ž.. Aptartų argumentų pagrindu, teismas kaltinamojo S. Ž. veiksmus kaltinamųjų R. N. ir D. Ž. atžvilgiu kvalifikuoja kaip vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.