Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, A. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti pagal aptartus ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmę (nuosprendžio priėmimo dienai atlikta 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. T. uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš civilinio atsakovo A. T. civilinio ieškovo naudai 498,91 Eur žalos atlyginimo.

2023 m. kovo 3 d. nutarimu A. T. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (pratęstą 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimis) nuspręsta palikti galioti iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinį ieškinį). Išaiškinta, kad vykdymo procese antstoliui areštavus A. T. turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

Nuspręsta automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. T. priteisti 1 493,50 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. balandžio 5 d.

Nuspręsta išieškoti iš A. T. valstybės naudai 1 290,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovavimo bei teisinės pagalbos jam teikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl A. T. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. T. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, grindė būtent byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, juos gretino tarpusavyje ir su kitais duomenimis, pateikė įrodymų vertinimo motyvus bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl A. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas bei motyvus, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

10.2. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nuteistojo A. T. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl besąlygiškai jais tikėti nėra pagrindo.

11.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo versiją, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, patvirtina liudytojo J. S. parodymai. Minėtas liudytojas pirmosios instancijos teisme teigė, kad kartu su A. T. ir dviem jo draugais važiavo į šventę (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo A. T., o po to A. T. persėdo į automobilio galą ir automobilį vairavo „R.“, t. y. R. V., po šventės važiuojant pas jį į namus automobilį vairavo R. V., o kas vėliau vairavo automobilį, kaip buvo padaryta avarija, jis nieko nežino, patikslino, kad jį parvežus į namus, toliau automobilį vairavo R. V. (4 t., b. l. 77-80). Tuo tarpu apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, J. S. parodė, jog 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, apie 17 val. automobiliu „Toyota“, kuriuo naudojosi D. L., o vėliau A. T., pas jį į namus atvažiavo A. T. su jam iš matymo pažįstamais M. N. ir R. V., tada automobilį vairavo A. T., jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur prie (duomenys neskelbtini) ežero vyko pramoginis renginys ir koncertas, ten jie visi vartojo alkoholinius gėrimus (alų), po to sutemus jį parvežė namo, prie įvažiavimo į sodybos kiemą jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą, o automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Liudytojas J. S. šios apklausos metu parodė, kad tiek važiuojant į (duomenys neskelbtini), tiek grįžtant atgal, automobilį vairavo A. T., apie tai, jog jo minėtas automobilis „Toyota“ sukėlė eismo įvykį, jam iki šiol nieko nebuvo žinoma, jis įvykyje tikrai nedalyvavo, apie šį eismo įvykį sužinojo iš savo brolio E. R., kai jis paskambino apie 10.30 val. ir pradėjo klausinėti, kur ir su kuo tą vakarą važinėjo, jis broliui papasakojo, jog važinėjo A. T. vairuotu automobiliu „Toyota“ su jau minėtais M. N. ir R. V. (3 t., b. l. 67-70). Kaip matyti, liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų dėl to, kas vairavo automobilį „Toyota“. Nurodydamas priežastį, kodėl jo parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. S. nurodė, kad jį apklausinėjęs pareigūnas žadėjo jį greičiau paleisti, jei jis patvirtins, jog vairavo A. T., taip pat jo brolis E. R. liepė pasakyti, kad vairavo A. T., todėl jis pareigūnams patvirtino, jog automobilį vairavo A. T.. Be to, liudytojas nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu melavo, teigdamas, jog vairavo A. T., nes taip kerštavo A. T. dėl skolos (4 t., b. l. 77-80). Pažymėtina, kad liudytojo J. S. parodymai apie tai, jog A. T. jam buvo skolingas, yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, liudytojas skolos nedetalizavo, o ir pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad jis buvo skolingas liudytojui J. S.. Be to, liudytojo J. S. nurodytą priežastį, jog A. T. jam buvo skolingas, paneigia liudytojo E. R. parodymai. Liudytojas E. R. pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jis apie A. T. skolą jo broliui J. S. nieko nežino, bet su A. T. jis turi vieną bendrą bylą, jie buvo susitikę pasikalbėti. Šias liudytojo E. R. nurodytas aplinkybes, kad jo brolis J. S. buvo susitikęs su A. T. pakalbiui, nes turi bendrą bylą, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad tiek J. S., tiek A. T. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-06-29 nuosprendžiu buvo nuteisti pagal BK 24 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį. Taip pat liudytojas E. R. teisme paneigė J. S. parodymus, jog jis pastarajam policijoje liepė patvirtinti, kad automobilį vairavo A. T.. Liudytojas E. R. parodė, jog jis iš policijos pareigūnų sužinojo apie eismo įvykį, nes jį įtarė įvykio metu vairavus automobilį, bet tą dieną jis su sugyventine buvo išvykęs, iš brolio J. S. sužinojo, jog tą dieną jo brolis buvo susitikęs su M. N., R. V. ir A. T., kuris naudojosi D. L. duotu automobiliu „Toyota“, brolis sakė, kad už vairo buvo A. T., kitų vairavusių asmenų brolis nenurodė (4 t., b. l. 77-80). Tokius pačius parodymus liudytojas E. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 61-64). Pažymėtina, jog parodymus liudytojas E. R. davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat liudytojo E. R. parodymus patvirtina pirmosios instancijos teisme duoti policijos pareigūno V. G. parodymai, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kai kaltininkai pasišalino iš įvykio vietos, turėjo duomenų, jog eismo įvykį galėjo padaryti E. R., todėl paskambino E. R., bet pastarasis jam nurodė, jog automobilio nevairavo, o perskambinęs E. R. teigė, kad automobiliu važiavo jo brolis, A. T. ir dar vienas asmuo. Liudytojas V. G. parodė, jog žino tiek, kiek jam apklausos metu paaiškino E. R., taip pat jis buvo kabinete, kai jo kolega A. K. kaip liudytoją apklausė A. T., pastarasis apklausos metu teigė automobilio nevairavęs, tą dieną dirbęs Kaune, buvęs pas brolį. Liudytojas V. G. parodė, jog apklausos protokole užrašė viską, ką liudytojas E. R. jam sakė, t. y. nurodė tas aplinkybes, kurias liudytojas teigė sužinojęs iš savo brolio (5 t., b. l. 36-39). Netikėti liudytojo V. G. parodymais nėra pagrindo, nes liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, liudytojas E. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jo apklausos protokolas, kurį surašė vyriausiasis tyrėjas V. G., yra surašytas teisingai, jis pareigūnais pasitiki (4 t., b. l. 77-80). Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, jog liudytojas E. R. viso tyrimo metu tapačiai nurodė aplinkybes, daroma išvada, kad šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, teismas jais neturi pagrindo netikėti. Taip pat liudytojo J. S. pirmosios instancijos teisme nurodyta parodymų pakeitimo priežastis, jog policijos pareigūnai jį žadėjo greičiau paleisti tuo atveju, jei jis patvirtins, kad automobilį vairavo A. T., yra nepagrįsta, nes iš bylos matyti, jog J. S. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo sulaikytas, jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti, todėl jį iš kur nors paleisti nebuvo jokio pagrindo, be to, liudytojo J. S. apklausa truko vos pusvalandį, jo apklausa vyko tą pačią dieną kaip ir liudytojo E. R., bet juos abu apklausė skirtingi tyrėjai skirtingu laiku. Pažymėtina ir tai, kad tiek liudytojo E. R., tiek liudytojo J. S. apklausą vykdę tyrėjai tuo metu dar neturėjo patikimų duomenų, jog įvykio metu automobilį vairavo A. T., nes tą pačią dieną A. T., apklaustas kaip liudytojas, iš viso neigė tą dieną važiavęs tuo automobiliu (3 t., b. l. 96-99), todėl tyrėjas, J. S. apklausęs kaip liudytoją, pastarajam negalėjo nurodyti duomenų, kurių pats tuo metu dar neturėjo. Dėl to liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog įvykio vakarą jį parvežus į namus, automobilį toliau vairavo A. T., yra teisingi, duoti liudytojo laisva valia, be policijos pareigūnų ir liudytojo E. R. įtakos, taip pat atmetant iškeltą versiją apie kerštą A. T. dėl tariamos skolos. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas J. S. apie tai, jog automobilį vairavo ne A. T., o R. V., nurodė tik pirmosios instancijos teisme, po įvykio praėjus beveik vieneriems metams. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo J. S. parodymai, jog automobilį vairavo R. V., o ne A. T., visiškai sutampa su pirmosios instancijos teisme duotais nuteistojo A. T. paaiškinimais, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad J. S. parodymus teisme pakeitė, siekdamas padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog liudytojo J. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad įvykio metu automobilį vairavo ne A. T., o R. V., ne tik nesutampa su jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys – specialisto išvados Nr. IBPS-V-3354052-22 ir Nr. IBPS-V-48539-23, pagal kurias po eismo įvykio apžiūrint automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant oro pagalvės buvo rasti vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa ne su R. V., o būtent su A. T. genotipu (2 t., b. l. 79-81). Kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog automobilį vairavo ir automobilių susidūrimo metu su apsaugine oro pagalve, buvusia ant vairo, kontaktavo A. T.. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, liudytojo J. S. teisme duotus parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė, ir pagrįstai rėmėsi liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

11.2. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo R. V. parodymais. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. V. tvirtino, jog įvykio metu jis, o ne A. T. vairavo automobilį (4 t., b. l. 135-140), tačiau liudytojas R. V., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. jis, A. T., M. N. ir J. S. su savo drauge vyko į (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie (duomenys neskelbtini) ežero vykusią šventę, iš ten, jau sutemus, jie visi grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten paliko J. S. su drauge, po to jis, A. T. ir M. N. važiavo link (duomenys neskelbtini), tuo metu juodos spalvos automobilį „Toyota“ vairavo A. T., M. N. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jis sėdėjo už M. N., nuo (duomenys neskelbtini) kaimo privažiavę (duomenys neskelbtini) miestelį, sankryžoje pateko į eismo įvykį, nes, A. T. išsukant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės į A. T. vairuojamą automobilį „Toyota“ atsitrenkė automobilis „Audi“, po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio ir iš pradžių planavo prieiti prie kito automobilio vairuotojo, tačiau, nenorėdamas sukelti problemų automobilio „Toyota“ vairuotojui A. T., kartu su M. N. ir A. T. pabėgo į (duomenys neskelbtini) kaimą (3 t., b. l. 73-76).

11.3. Vertinant šiuos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos lyginant su pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, matyti, kad jie skiriasi dėl asmens, kuris įvykio metu vairavo automobilį, be to, juose yra prieštaravimų. Nurodydamas priežastį, kodėl jo teisme duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, R. V. teigė, jog parodymus davė būdamas neblaivus, policijos pareigūnai jam darė didelį spaudimą, tvirtindami, kad jie viską žino, jog vairavo A. T., jam papasakojo visas aplinkybes. Tokia liudytojo R. V. nurodyta parodymų keitimo priežastis, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Sprendžiant dėl R. V. parodymų, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo parodymuose, duotuose teisme, yra prieštaravimų ne tik su jo paties duotais parodymais, bet yra prieštaravimų ir su liudytojo J. S. parodymais. Teisme R. V. teigė, jog jis visą įvykio dieną vairavo tą automobilį, nors liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį vairavo A. T., o teisme nurodė, kad A. T. automobilį vairavo iki (duomenys neskelbtini), vėliau vairuotojai susikeitė – vairavo R. V. (3 t., b. l. 67-69; 4 t., b. l. 77-80). Taipogi liudytojas R. V. skirtingai nurodė aplinkybę apie alkoholio vartojimą. Jis teisme teigė, jog tą dieną jis alkoholio nevartojo, nors liudytojas J. S. parodė, kad, nuvykę į šventę, jie visi vartojo alkoholį (alų) (3 t., b. l. 67-69). Be to, pažymėtina, jog parodymus, kad įvykio metu automobilį vairavo A. T., liudytojas R. V. davė po įvykio praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams – 2022 m. lapkričio 11 d., o ne gruodžio 23 d., kaip teisme nurodė liudytojas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog per ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą liudytojas R. V. buvo neblaivus, nėra. Iš bylos matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 11 d., kaip liudytojas buvo apklaustas ne tik R. V., bet ir liudytojai J. S., E. R. bei A. T., tačiau juos skirtingu laiku apklausė skirtingi pareigūnai. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas R. V. apklausą atlikęs policijos pareigūnas A. K. parodė, jog, atliekant R. V. apklausą, nieko ypatingo nebuvo, prieš apklausą liudytoją supažindino su pareigomis, klausė, ką jis gali papasakoti apie įvykį, liudytojui savais žodžiais papasakojus, buvo surašytas apklausos protokolas, su kuriuo R. V. jis supažindino, liudytojas protokolą pasirašė. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad spaudimo liudytojui nedarė, liudytojui pasakė, kokius duomenis turi iš E. R., t. y. žinojo įvykio dalyvius, todėl pasiūlė pasakyti tiesą, į protokolą surašė viską, ką R. V. jam pasakojo. Liudytojas A. K. taip pat nurodė, jog apklausos metu R. V. pasakojo, kad jie nekalti, nes P. S. spigino lempomis, kad jis, kaip ir M. N., buvo keleivis, o automobilį vairavo A. T. (5 t., b. l. 36-39). Netikėti liudytojo A. K. parodymais nėra pagrindo, nes liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti ne tik nuteistąjį A. T., bet ir liudytoją R. V.. Taip pat liudytojo A. K. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo V. G., dalyvavusio A. T. apklausoje, parodymai, bei liudytojo V. G. parodymus patvirtinančio liudytojo E. R. parodymai. Pažymėtina, kad iš bylos matyti, jog R. V. apklausa vyko tuo metu, kai A. T. ir E. R. jau buvo apklausti kaip liudytojai, o J. S. tuo metu buvo apklausinėjamas, todėl R. V. apklausą vykdęs policijos pareigūnas A. K. tuo metu turėjo informacijos tik apie eismo įvykio dalyvius, o patikimų duomenų, jog įvykio metu automobilį vairavo A. T., dar neturėjo, nes, apklausiant R. V., liudytojo J. S. apklausa dar nebuvo baigta, todėl policijos pareigūnas A. K. liudytojui R. V. negalėjo nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, t. y., jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent A. T.. Dėl to liudytojo R. V. teisme nurodytos priežastys dėl parodymų keitimo yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, deklaratyvios ir išgalvotos, siekiant padėti vaikystės draugui A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, liudytojo R. V. teisme duotus parodymus, jog jis, o ne A. T. įvykio metu vairavo automobilį „Toyota“, paneigia byloje esančios specialisto išvados Nr. IBPS-V-3354052-22 ir Nr. IBPS-V-48539-23, pagal kurias ant vairuotojo vietoje suveikusios oro pagalvės rasti ne R. V., o būtent nuteistojo A. T. biologiniai pėdsakai (2 t., b. l. 66-69, 79-81).

5. Įvertinus šias aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad liudytojo R. V. teisme duoti parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, besąlygiškai jais tikėti nėra pagrindo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojo R. V. parodymus, duotus teisme, atmetė, vadovavosi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo A. T..

6. Kaip matyti iš bylos, kartu su nuteistuoju bei liudytojais J. S. ir R. V. įvykio dieną automobiliu „Toyota“ važiavo ir liudytojas M. N., tačiau šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu dėl girtumo jis miegojo ir nežino, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu (3 t., b. l. 79-81; 4 t., b. l. 99-102). Nors liudytojas M. N. nurodė, kad iki J. S. namų automobilį vairavo R. V., tačiau liudytojas teigė, jog R. V. automobilį vairavo vykstant į (duomenys neskelbtini), o kas vairavo važiuojant iš (duomenys neskelbtini), jis dėl girtumo tvirtino neprisimenantis, nes pirmas įsėdo į automobilį ir užmigo, prabudo tik nuo didelio smūgio. Įvertinus liudytojo M. N. parodymus, juos sugretinus su kitais byloje surinktais įrodymas, daroma išvada, jog šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo A. T. parodymų apie tai, kas įvykio metu vairavo automobilį.

7. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad liudytojo E. R. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų J. S., R. V. parodymais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. T. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų J. S., R. V. parodymais, o pirmosios instancijos teisme duotus jų parodymus, kaip ir A. T. paaiškinimus, neigiant automobilio vairavimą eismo įvykio metu, atmetė, vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad specialisto išvados neįrodo jo kaltės, nes nepaneigia jo versijos dėl jo dalelių atsiradimo ant oro pagalvės. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. 2022-12-15 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3354052-22 nurodyta, jog ant tirti pateiktos oro pagalvės, paimtos apžiūrint automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 66-69), o 2023-01-05 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-48539-23 nurodyta, kad ant oro pagalvės, paimtos apžiūrint automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. T. genotipu; tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-22 (2 t., b. l. 79-81). Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo biologinių pėdsakų galėjo pakliūti eismo įvykio metu jam atsitrenkus į panelę ar prisilietus prie oro pagalvės, tačiau tokia nuteistojo versija yra nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos, biologiniai pėdsakai, t. y. seilių pėdsakai, buvo paimti ne nuo automobilio panelės, o nuo ant vairo suveikusios apsauginės oro pagalvės (2 t., b. l. 46-55). Kadangi apsauginė oro pagalvė, esanti sumontuota ant vairo, suveikia nuo tiesioginio smūgio eismo įvykio metu ir kontaktuoja tiesiogiai su eismo įvykio metu vairuojančiu asmeniu, o ne su keleiviu, esančiu ant galinės automobilio sėdynės, tai nuteistojo versija, jog jo biologiniai pėdsakai galėjo likti ant panelės ar prisilietus prie oro pagalvės, yra nepagrįsta. Be to, jei, anot nuteistojo, eismo įvykio metu automobilį vairavo R. V., tokiu atveju būtent R. V. biologiniai pėdsakai būtų likę ant eismo įvykio metu suveikusios apsauginės oro pagalvės, tačiau šiuo atveju tokių pėdsakų nebuvo rasta. Pažymėtina, kad pagal specialisto išvadą Nr. IBPS-V-3354052-22 ant oro pagalvės buvo rasta tik vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti (2 t., b. l. 66-69). Netikėti specialistų išvadomis teismas neturi pagrindo. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent minėtos specialistų išvados, kuriomis netikėti nėra pagrindo, įrodo, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne liudytojas R. V., kurį įvardijo nuteistasis, o būtent pats A. T..

9. Sugretinus specialistų išvadas su kitais byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog 2022 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio metu automobilį „Toyota Corolla“ vairavo A. T., kuris, pažeisdamas KET reikalavimus, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, sukėlė eismo įvykį, kurio metu jo vairuotas automobilis „Toyota Corolla“ susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu „Audi“, ir šio eismo įvykio metu nesunkiai buvo sužalotas nukentėjusysis P. S.. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, A. T. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti pagrįstą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

10. Aptarti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent nuteistasis A. T., o pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-09-13 nuosprendį jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus vairuoti transporto priemones, o pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-05-29 baudžiamąjį įsakymą jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus vairuoti transporto priemones, apie šias jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones nuteistasis žinojo, nes buvo pasirašytinai supažindintas su priemonių vykdymu (1 t., b. l. 29-30, 34-37, 39-45, 48-55, 56-62), tačiau nuteistasis sąmoningai šių baudžiamojo poveikio priemonių nevykdė, 2022-08-26 vairuodamas automobilį. Dėl to A. T. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 243 straipsnį.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas, kad A. T., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis P. S., bei tyčia vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-09-13 nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-05-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, todėl pagrįstai jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl A. T. nuteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nuosprendį ir A. T. išteisinti, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

12. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau, įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam A. T. paskirtos bausmės.

19.1. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 243 straipsnį – areštą 40 parų, tokias bausmes pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė atsižvelgęs į tai, kad A. T. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas A. T. padarė būdamas recidyvistas, įvertino, jog A. T. yra pilnametis, nedirbantis, teistas, atliekantis šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023, nuo 2019 m. net 36 kartus baustas administracine tvarka, įskaitant ir už tai, jog vairavo neturėdamas teisės tai daryti, paskirtų baudų nemoka.

19.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi bausmės skyrimą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog nenustatyta nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę, nesigailėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad nuteistasis A. T. anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas už juos nėra išnykęs, tačiau nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. T. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra tyčiniai nusikaltimai, nes nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje yra priskiriama ne tyčiniams nesunkiems nusikaltimams, bet neatsargiems nusikaltimams (BK 281 straipsnio 7 dalis), o nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų, o ne nusikaltimų kategorijai. Taigi, nei viena A. T. naujai padaryta nusikalstama veika nėra tyčinis nusikaltimas. Dėl to, nesant vienos iš BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kad pakartotinai padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, nėra pagrindo asmenį laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog neatsargų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą A. T. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios priežasties konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

19.3. Kitų nuteistojo A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19.4. Panaikinusi nuteistajam A. T. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia nuteistajam A. T. skirtinų bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas klausimą.

19.5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Nuteistasis A. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nevedęs, nuo 2016-08-19 niekur oficialiai nedirbo (3 t., b. l. 193), nuo 2012-09-28 neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 195), baustas administracine tvarka, per paskutinius penkerius metus buvo baustas net 41 kartą, iš jų šešis kartus už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėta baudų iš viso už 10 473 Eur) (3 t., b. l. 156-192), anksčiau teistas vienuolika kartų, iš jų net keturis kartus už tai, jog būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, vairavo automobilį, bei vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (3 t., b. l. 139-155). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantas be minėtų vienuolikos ankstesnių teistumų, buvo nuteistas ir dar du kartus: 2023-06-29 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, bei 2024-05-10 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-75-875/2024, kurioje A. T. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (iš viso 93 nusikalstamos veikos epizodai). Paminėtina ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą A. T. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui bei praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po to, kai 2022-01-14 buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, bei tuo laikotarpiu, kai jo atžvilgiu net keliose kitose baudžiamosiose bylose buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog anksčiau nuteistajam taikytomis bausmėmis (bauda, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (BK 75 straipsnis) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis išvadų iš teistumų nepadarė, toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskiriant griežčiausias BK 281 straipsnio 1 dalies ir BK 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą bei areštą. Skirti kitas bausmes, kurios nebūtų susijusios su realiu laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš minėtų duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus bei baustumus, apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų, baustumų nedaro, savo elgesio nekeičia.

20.1. Nustatant nuteistajam A. T. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgiama į jau aptartus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nedirba, nevedęs, baustas, teistas), kurie apeliantą charakterizuoja itin neigiamai, taip pat į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad panaikinama nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiama į tai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus tokias aplinkybes, taip pat tai, kad už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą pagal BK 49 straipsnio 3 dalį skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų (bausmės vidurkis būtų 27,5 paros), daroma išvada, jog nuteistajam A. T. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės švelnintinos, sutrumpinant paskirtų bausmių terminus - pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sutrumpinant iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, o pagal BK 243 straipsnį paskirtą arešto bausmę sutrumpinant iki 30 parų. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

20.2. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. T. paskirtas bausmes bendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

20.3. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. T. už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-1138/2022 paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau teismas klaidingai nurodė, jog bausmės bendrinamos taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė iki minėtų nuosprendžių (2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. birželio 29 d.) priėmimo, todėl paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, o remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis. Ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida taisytina, iš naujo nuteistajam bendrinant bausmes.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistumus, baustumus, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, nedarbą), kurie itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo nusikalstamą gyvenimo būdą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. T. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, paskirta subendrinta bausmė su 2022-12-21 ir 2023-06-29 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis turi būti bendrinama taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Be to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ir BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas bei nuteistajam į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė pagal 2022-12-21 ir 2023-06-29 nuosprendžius atliktų bausmių laiką. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 metus vairuoti transporto priemones, nes nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė naudodamasis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri jam teismo buvo atimta.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

22.1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi nuteistajam A. T. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (5 t., b. l. 91). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. birželio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-06134 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 37,50 Eur už nuteistajam A. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 101-102).

22.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą, kuris netenkinamas. Be to, 2024-06-05 ir 2024-06-13 suplanuoti teismo posėdžiai neįvyko – buvo atidėti dėl nuteistojo A. T. negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos (5 t., b. l. 93-94, 96-97, 104-106). Nors nuteistasis A. T. nedirba, bet yra darbingas, išlaikytinų asmenų neturi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo materialinę padėtį. Be to, gynėjas nuteistajam A. T. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

16. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, taip pat valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija valstybės patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas išieško iš nuteistojo A. T. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą A. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad A. T. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas.

A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtą 40 parų arešto bausmę sumažinti iki 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 30 parų arešto bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir A. T. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, A. T. paskirtą subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo A. T. valstybės naudai 37,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.