Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.2

2022 m. gruodžio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2012 m. gegužės 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2013 m. vasario 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 3) 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda; 4) 2019 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų areštu, bausmė atlikta 2019 m. rugpjūčio 13 d.; 5) 2019 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 300 straipsnio 1 d., galutinė bausmė – 20 parų arešto; 6) 2019 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 40 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 50 parų arešto, bausmė atlikta 2020 m. kovo 27 d.; 7) 2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė – 60 parų arešto; 8) 2020 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį – 81 paros arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų areštas, bausmė atlikta 2020 m. lapkričio 6 d.; 9) 2021 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 24 parų areštu, bausmė atlikta 2022 m. sausio 14 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. T. kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019 m. kovo 1 d., 14.44 val., akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą kredito negrąžinti, užpildė paraišką 14 000,00 Eur kreditui gauti iš „B.“ AS filialo, nuslėpdamas, kad pajamų ir galimybių grąžinti kredito neturi, melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su „T. P.“ 2018 m. kovo 22 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „B.“ suklaidino dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis, „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 5 d., 14.19 val., AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001562, kurios pagrindu į jo AS „L. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą „B.“ AS filialas išmokėjo 14 000,00 Eur kreditą, kurį 2019 m. kovo 5 d. jis išgrynino AS „L. B.“ skyriuje (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2019 m. kovo 8 d., 14.12 val., AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką 1 000,00 Eur kreditui gauti iš „B.“ AS filialo bei internetu nusiuntė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su „T. P.“ 2018 m. kovo 22 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, nuslėpdamas, kad pajamų ir galimybių grąžinti kredito neturi, taip įmonę „B.“ suklaidino dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis, „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 12 d., 10.09 val., AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001921, kurios pagrindu į jo AB S. bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „B.“ AS filialas išmokėjo 1 000,00 Eur kreditą, kurį jis pervedė į fizinių asmenų banko sąskaitas, po to mokėjimų pagal kredito sutartis neatliko, kreditų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės „B.“ AS filialo turtą – 15 000,00 Eur. Šiais savo veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, A. T. kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus: 2019 metais, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 1 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, parengė, atspausdino bei pasirašė jo vardu su Airijos įmone „T. P.“ 2018 m. kovo 22 d. tariamai sudarytą darbo sutartį bei parengė ir atspausdino tariamai jam priklausančios „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Šiais savo veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo apgautas kitų. Jis buvo Airijoje, ten dirbo. Draugas pasakė, kad dirbantiems Airijoje, Lietuvoje duoda paskolas, jis jau buvo pasiėmęs paskolą. Paprašė to draugo, atrodo, jo pavardė Š., kad ir jam padėtų sutvarkyti dokumentus, kad gautų paskolą. Jam padavė 2 000,00 Eur, kad sutvarkytų dokumentus, pažadėjo išimti dokumentus internetu. Dokumentus gavęs, grįžęs į Lietuvą, kaltinamasis paprašė padėti sutvarkyti D. L., nes pats internetu to nemokėjo padaryti, nemokėjo kalbėti su banku. D. L. kaltinamajam viską sutvarkė ir jis gavo paskolą. Airijoje dirbo, pirmiausia (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, koks to restorano pavadinimas, buvo žodis „P.“, pavadinimas restorano turbūt byloje nurodytas teisingas. Jam draugas pasakė, kad galima pasiimti dirbantiems Airijoje paskolą Lietuvoje. Vienas žmogus jam sutvarkė dokumentus internetu Airijoje, kaltinamasis jam už tai atidavė vieną algą, o Lietuvoje paprašė padėti sutvarkyti dokumentus D. L., nes pats to padaryti nemokėjo. Nuo to laikotarpio praėjo jau apie 3 metai. Įgijo 14 000,00 Eur, dėl kito kredito neatsimena, ten viską siuntė ir tvarkė D. L.. L. kažkiek gavo naudos iš to. Pačioje pradžioje darbo sutartį norėjo pateikti tyrėjui, bet sakė, kad nereikia. Tuo metu jis turėjo dokumentą, kad dirbo. Kaltinamasis dirbo Airijoje, pradžioje (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Dirbo apie du metus, tiksliai neatsimena, kada grįžo į Lietuvą, nes praėjo jau trys metai. 2019 metais buvo grįžęs į Lietuvą, nes buvo teisiamas. Tada buvo grįžęs tik atostogauti. Kai turėjo tą bylą, žadėjo pereiti dirbti į „E. G.“. Dirbo pagal neterminuotą sutartį Airijoje, o tyrėjui pasakė, kad jau dirbo statybininku „E. G.“, nors nedirbo. Airijoje gaudavo atlyginimą grynais. Jis turėjo ir sąskaitą, bet gaudavo pinigus grynais. „B.“ bankui turėjo mokėti virš 200,00 Eur kas mėnesį, bet nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Skolą turi su „B.“, skola viso apie 18 000,00 Eur. Danijoje yra dirbęs seniai, ten dirbo mėnesį laiko, galėjo būti 2016 ar 2017 metais. Suomijoje nėra dirbęs, ten važiuodavo tik pabūti pas draugės tėvus. Danijoje dirbo legaliai, reikėjo iškirsti eglutes. Paimtus pinigus panaudojo namo remontui, remontą darėsi pats. Kai kreditą ėmė, ketino važinėti toliau dirbti į Airiją, bet dėl kardomosios priemonės negalėjo. Namo remontui panaudojo beveik visus pinigus, padarė židinį, kitus pinigus panaudojo pragyvenimui, nes draugė nedirbo, buvo gimęs vaikas. Pinigų kitiems asmenims jis nesiuntė, gal D. L. siuntė. D. L. tik paprašė padėti išsiųsti bankams dokumentus, nes jis to internetu nemokėjo padaryti. Gal juos Airijoje yra apgavę, jiems pinigus mokėjo grynais. Kai iškėlė šitą baudžiamąją bylą, jis negalėjo išvažiuoti, manė, kad susiras Lietuvoje darbą ir padengs kreditą, bet tokio darbo nerado. Airijoje atlyginimas į rankas buvo apie 1 800,00 Eur. Po kredito paėmimo Lietuvoje, dirbo kurį laiką neoficialiai, paskui įsidarbino „E. G.“, kur gauna 700,00 Eur. Č. nepažįsta, M. K. iš matymo pažįsta. Jiems pinigų nepervedė, gal D. L. tai padarė. Jis dabar naudojasi el. bankininkyste. Tai D. sugalvojo paimti dar 1 000,00 Eur, jie abu pasitarė, ir jis ten viską padarė. Žino, kad civilinis ieškinys didelis, jis su ieškiniu sutinka, beveik viską išleido namo remontui, šeimai. Gyveno (duomenys neskelbtini) su drauge. Draugė nedirbo, ji gaudavo tik 70,00 Eur už vaiką. Namas yra draugės. Šiuo metu draugė išvykusi pas savo tėvus, bet kai ji grįš, jie vėl bus ir gyvens kartu. Neturi savo asmeninio turto. Jam yra iškelta baudžiamoji byla kartu su D. L., ten D. L. priėmęs paskolų senyvų žmonių vardu. Nemanė, kad apgaule įgijo didelės vertės turtą, bet liko kalčiausias. Jis dokumentų iš Airijos nieko nepasirašė, jam tuos dokumentus sutvarkė pažįstamas ir už tai sumokėjo visą savo algą. Blogai padarė, nereikėjo būti patikliam. Nežinojo, kad jam buvo pervedami pinigai. Jokių pinigų K. neperdavė, nebuvo jo sutikęs.

2.1. Papildomai kaltinamasis parodė, kad jis nedalyvavo pinigus perduodant D. L.. K. meluoja dėl šios aplinkybės. Kaltinamasis su L. ten nebuvo ir jokių pinigų iš K. neėmė. Nežino, kaip pinigai buvo pervedami. L. pasakytų, ar jis tuo metu buvo, kai perdavė pinigus. Vienintelį kartą yra paėmęs iš jo 30,00 Eur, o kiti pinigai kaltinamojo nepasiekė. Kaltinamasis nežinojo, kad dokumentai buvo netikri. Jis pats jų negamino, neturi tokių įgūdžių. Sutinka, kad paėmė, bet jis nemoka jų gaminti, neturi tokių galimybių. Jam L. ir F. teigė, kad jie tikri. Sutinka, kad skola yra kaltinamojo. Kad buvo apgautas, tai jo reikalas.

3. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, jog žino, kad yra kviestas dėl buvusios apklausos (duomenys neskelbtini) policijoje. Ikiteisminio tyrimo metu turbūt nebuvo apklausiamas, buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) tyrėjo. T. paprašė persivesti pinigus į savo sąskaitą ir tuos pinigus jam nuėmė ir padavė. Kiek pamena, buvo pervesta 30,00 Eur į asmeninę sąskaitą. Jis su T. mažai buvo pažįstamas. Daugiau buvo pažįstamas su L., jis buvo ir apgavęs, buvo pasamdęs prie statybos darbų dviem savaitėms, o pinigų negavo. Taip pat L. prašė persivesti pinigų į sąskaitą. Savo apklausos protokolą skaitė, viskas buvo teisingai surašyta. Dėl 250,00 Eur – greičiausiai tai buvo variantas, kad T. prašė persivesti pinigus į sąskaitą, o paskui jis turėjo nuimti, lyg buvo pametęs savo banko kortelę, turėjo nuimti ir jam atiduoti. Nežino, ar tikrai jis buvo pametęs banko kortelę, bet jis taip sakė. P. T. iš anksčiau banko sąskaitos numerį žinojo, nes susipažino su juo per D. L.. Tik gavo pervestus pinigus ir juos nuėmęs atidavė. Kokiame bankomate pinigus išgrynino, neprisimena, bet (duomenys neskelbtini) T. perdavė, gal buvo jis kartu su D. L., tiksliai nepamena. T. tuo metu, kiek žino, kažką darė nelegalaus, pardavinėjo netikras prekes žmonėms, automobilių detales, apgaudinėjo žmones. Kur T. gyveno, žino, bet gatvės pavadinimo negali pasakyti. Susitikdavo nedažnai, gal kelis kartus per mėnesį. Žinodavo, kad T. apgaudinėdavo žmones per „Facebook“ parduodamas prekes. T. lyg dirbo Suomijoje, tai gal buvo 2019 m., bet tiksliai nepamena, lyg tai dirbo statybos srityje. Žinojo, kad jis buvo sukčius, buvo sėdėjęs kalėjime. Į sąskaitą iš „B.“ nebuvo pervesti pinigai, nieko apie tai nežino. Artimai su T. nebendravo. T. kalbėjo, kiek pamena, tik apie Suomiją. Nei L., nei T. nebuvo jam draugai. Klausė tiek L., tiek T. balso įrašus, kiek pamena, buvo dėl kažkokių paskolų, ir jis atpažino jų abiejų balsus. Susimaišė, T. vardas tikrai A., jo brolio vardas P.. Yra T. matęs ne kartą. Pinigus tikrai padavė T., kuriuos buvo pervedęs į jo sąskaitą. Jis aiškino, kad pametė savo banko kortelę ir negali nusiimti.

3.1. Papildomai apklaustas liudytojas M. K. parodė, jog kur T. sutiko, nepamena, bet ne kartą yra susitikę. Jam padavė pinigus, nes jam jie buvo pervesti. Jam aiškino, kad yra pametęs banko kortelę. Tai buvo A. T.. Dėl ankstesnių parodymų – duodamas parodymus buvo suklydęs dėl vardo, turi būti A., o ne P.. Daugiau viskas protokole pasakyta teisingai. Iš Č. sąskaitos pinigų turbūt nėra gavęs, nelabai kam leisdavo persivesti. Grynino pinigus tik kartą.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, kad T. iš senų laikų yra draugas. Kažkada buvo apklaustas ir tvirtina savo parodymus. Apklaustas buvo 2021 m. gale ar 2022 m. pradžioje, tiksliai nepamena. Buvo apklaustas dėl paskolos gavimo, neatsimena aplinkybių, ilgas laiko tarpas praėjo. A. T. paskolos ėmimą nelabai ką atsimena, prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklausų protokoluose aplinkybės nurodytos teisingos. Kai buvo apklausiamas, situaciją atsiminė geriau, dabar primiršęs, papildomai nieko neatsimena. Skambino į „B.“, T. buvo šalia. Iš T. buvo informacija, nieko daugiau neatsimena. Garso įrašus išklausė, ten buvo jo balsas ir, atrodo, T. balsas. Tai, ką T. pasakydavo, tą persakydavo. Darbo sutartis teikė turbūt A. T., jo paprašė nuvežti, nuvežė jį, daugiau nieko. T. užsidirbdavo uždarbiaudamas prie statybų. Nežino, ar oficialiai dirbo, eidavo dirbti, „chaltūrindavo“. T. paskolą ėmė, žino, kad renovavo būstą, smulkiau nieko nežino. Kodėl Č. banko sąskaitos reikėjo, neatsimena. Praėjo nemažas laiko tarpas, neatsimena, neužfiksavo tokių dalykų. T. kažkurį laiko tarpą nevyko dirbti į užsienį, negalėjo išvykti, kiek laiko tai truko, neatsimena, ir ką jis veikė, neatsimena. Kiek jie laiko praleisdavo kartu neatsimena, kaip išeidavo. Jis dirbo užsienyje, žadėjo išvažiuoti. Iš kokių pajamų jis gyveno, nežino. T. nebent už kurą mokėjo. T. sakė, kad dirbo Airijoje, Škotijoje, Suomijoje, prie statybų, kažkokioje kavinėje, picerijoje, ne viename darbe dirbo.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. Č. parodė, kad kaltinamasis nėra giminaitis. Nežino, dėl ko teisiamas T., tik numano. Jis pinigus gavo iš A. T. ir juos nusiėmė, perdavė kitam žmogui. Tikslina pavardę, turi būti T.. Situacija buvo tokia. Kambariokas neturėjo banko kortelės. Jis sakė, kad jo draugas skolingas jam pinigų ir nori juos pervesti į sąskaitą, ar gali padaryti jam paslaugą. Jis ir padarė. 2019 m. kovo 10 d. jam buvo pervesti pinigai iš A. T.. Kovo 12 d. pinigus nuėmė. Banko kortelės neturėjo kambariokas D. L.. Tai buvo paslauga kambariokui. Jis sakė, kad jam draugas yra skolingas ir nori „įmesti“ pinigus, o jis neturi kortelės. Nuėmė 700,00 Eur ir padavė L.. Po to vėl buvo šneka, kad vėl jam „įmes“ pinigus ir juos turės nuimti. Pasakė, kad daugiau jam nepadės, nes didelė suma. Jie vis tiek „įmetė“ pinigus. Jis sakė, kad nenuims. Pinigus nusiuntė atgal, bet pagal išrašus mato, kad pinigai nuėjo M. K.. Pinigus „įmetė“, tuo viskas ir baigėsi. Su T. nebendravo, jo nežinojo, ir M. K. nepažinojo. Nežino, iš kur T. gavo pinigų. L. buvo vienas, kai padavė pinigus. Liudytojas sako „jie“, nes jam vienas žmogus pinigus „įmetė“, o su kitu bendravo. Jis bendravo su D. L.. Jį pažinojo. Jis organizavo, kad jam perduotų pinigus. L. pasakė savo sąskaitos numerį. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jis paprašė liudytojo pagalbos, jis padėjo. L. apie T. jam nieko nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Tvirtina aplinkybes, nurodytas ikiteisminio tyrimo metu surašytame apklausos protokole. Dar kartą L. paprašė vėl nuimti pinigų. Jis su ta sąlyga nesutiko, bet jie vis tiek pinigus „įmetė“. Juos grąžino K.. Kodėl taip padarė, dabar sunku pasakyti. Jam atsiuntė L. šią sąskaitą.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. T. parodė, kad kaltinamasis jos sūnus, parodymus duoti nesutinka, atsisako. Ji tikrai nieko nežino. Ji nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo tik spėjimai. Meluoti nemelavo. Sakė, ką buvo girdėjusi iš kitur. Teismas gali vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

7. Apklaustas įtariamuoju A. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tikrai toks faktas, kad ėmė kreditą, buvo. Šių metų kovo pradžioje, tikslios dienos nepamena, vieną kartą ėmė 14 000,00 Eur kreditą, o kitą kartą už kelių dienų ėmė dar 1 000,00 Eur kreditą iš „B.“. Tiek darbo su „T. P.“, tiek abiejose kredito sutartyse yra jo parašai. Kreditai paimti jo paties iniciatyva, kadangi norėjo remontuoti draugės tėvų namą, kur su drauge planavo gyventi. Jokie pašaliniai asmenys šiame reikale nedalyvavo. Imdamas kreditus tikrai ketino juos grąžinti, nes dirbo minėtoje įmonėje Airijoje (duomenys neskelbtini), turėjo savo pajamų. „A.“ banke sąskaitą turi, tačiau šiuo metu nurodyti jos negali, nes yra pametęs prisijungimo duomenis. Kai ėmė kreditus, su savimi turėjo tiek darbo sutartį, tiek minėto banko išrašus už metų laikotarpį, nes dar būdamas Airijoje susiskambino su keliomis kreditus siūlančiomis įmonėmis ir jau žinojo, kokių duomenų ir dokumentų reikia norint gauti vartojimo paskolą. Dokumentai tikri, ant jų yra jo parašai. 14 000,00 Eur kredito paraišką pildė (duomenys neskelbtini), o dėl 1 000,00 Eur kredito gavimo paraišką pildė (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepamena. Kreditų paraiškas priėmė ten dirbančios darbuotojos. Moterys jo klausinėjo kontaktinių duomenų, tačiau, kam naudos kreditą, neklausė. Kiek prisimena, paraišką pateikė 10 000,00 ar 14 000,00 Eur sumai, tačiau jam buvo pasiūlytas maksimumas, t. y. 15 000,00 Eur suma. Jis pasvarstė ir nusprendė pasiimti 14 000,00 Eur. Po šios paskolos „B.“ darbuotoja pati su juo telefonu susisiekė ir pasiūlė dar 1 000,00 Eur sumą, dėl kurios sudarė antrąją sutartį. Kreditai jam buvo išmokėti į lietuvišką „L.“ banko sąskaitą per du kartus – 14 000,00 Eur ir 1 000,00 Eur. Tiek „A.“ sąskaita, tiek „L.“ priklauso jam, šios sąskaitos lėšomis naudojosi tik jis vienas. Sąskaita „A.“ banke atidaryta maždaug prieš porą metų, kai Airijoje, (duomenys neskelbtini), įsidarbino (duomenys neskelbtini), o „L.“ sąskaitą atsidarė (duomenys neskelbtini), nes neturėjo lietuviškos sąskaitos, o į užsienio sąskaitą „B.“ konsultantė sakė, kad pavedimų nedaro. Tą pačią dieną, kai tik į sąskaitą įkrito pinigai, juos visus ir išgrynino (duomenys neskelbtini) prekybos centre „M.“ „L.“ esančiame banke. Tai buvo su 14 000,00 Eur suma, o 1 000,00 Eur sąskaitoje paliko pavedimams. Didžiąją dalį pinigų išleido remontams, kitą dalį savo reikmėms. Kreditų įmokų taip ir neatliko nė vienos, nes atsirado nenumatytų rūpesčių, buvo uždarytas 40 parų arešto, dėl ko prarado ir darbą bei pajamas (3 t., b. l. 8-9).

7.1. Papildomos apklausos metu A. T. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, tai yra pripažįsta, kad paėmė 14 000,00 Eur ir 1 000,00 Eur paskolas, tačiau nepripažįsta, kad naudojo suklastotus dokumentus. Laikosi parodymų, kuriuos davė per pirmą apklausą. Dar kartą tvirtina, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) Airijoje, darbovietės pavadinime figūravo žodis „P.“, pilno pavadinimo dabar neprisimena. Kai paėmė paskolą, jis buvo grįžęs į Lietuvą atostogauti, girdėjo, kad paskolas duoda užsienyje dirbantiems. Iš Airijos parsivežė darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašus, kuriuos jam davė viršininkas vardu ir pavarde F. Š., šis sakė pagelbės kai pasakė, kad nori imti kreditą. Tą sutartį jis buvo pasirašęs darbo pradžioje. Kas liečia banko sąskaitos išrašus, sąskaita buvo atidaryta jo vardu, tačiau jis sąskaita praktiškai nesinaudojo, algą jam visuomet mokėjo grynais į rankas. Sąskaita buvo padaryta tik dėl mokesčių. Jeigu išrašuose nurodyta, kad alga buvo mokama į banko sąskaitą, vadinasi pinigus nuo kortelės nuimdavo F. Š., kuris žinojo kortelės PIN kodą, o kortelė buvo spintelėje. Jie draugiškai sutardavo, nes šis yra lietuvis, moka tiek anglų, tiek lietuvių kalbas, o jis angliškai nemoka. Atsimena, kad sąskaitos išrašą per elektroninį banką jam padėjo išsitraukti taip pat F. Š., jis šiam davė banko sąskaitos dokumentus ir kartu jie ištraukė sąskaitos išrašą. Lietuvoje paskolas paimti padėjo pažįstamas D. L., šis pavežė iki banko, be to, kalbėjo dėl tų paskolų telefonu. Jis pats tuomet negalėjo kalbėti, nes buvo užkimęs. D. L. jis tik sumokėjo už kelią kai šis vežė jį į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) reikėjo važiuoti, nes (duomenys neskelbtini) nebedirbo joks bankas, buvo po pietų, be to, galvojo, kad (duomenys neskelbtini) jokiame banke nebus tiek pinigų. Kas liečia tuos dokumentus, kuriuos teikė paskolai gauti, D. L. gal juos tik matė, nes dokumentai buvo mašinoje, kai kartu važiavo, tačiau šis tų dokumentų neturėjo, jų nepildė ir nerengė. Paskolas ketino grąžinti iš darbo užmokesčio toje Airijos įmonėje, nes jas imdamas ketino grįžti į Airiją, toliau dirbti ir gauti algą. Paskolos reikėjo įsirengti būstui, pirko židinį, keitė langus, grindis. Pinigus išleido pakankamai greitai. Į Airiją negrįžo, nes šeimoje ką tik buvo gimęs vaikas, draugei vienai buvo sunku, be to, remontavo namus. Paskolų paėmimo metu Lietuvoje nebuvo pripažintas įtariamuoju baudžiamosiose bylose ir jam nebuvo paskirtos kardomosios priemonės. Nežino, kaip paaiškinti duomenis, kad 2019 m. vasario mėn. jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš namų Lietuvoje, o 2019 m. kovo mėnesį jis paėmė paskolas. Jeigu ras originalią darbo sutartį ar banko išrašą, kuriuos teikė paskolai gauti, būtinai juos pateiks. Paskolų paėmimo metu turėjo apie 11 000,00 Eur skolą, nes buvo sugadinęs kito žmogaus mašiną, buvo ieškinys, dėl kurio dabar yra susitaręs. Neprisimena, kad imant paskolas jo būtų klausę dėl turimų skolų ar finansinių įsipareigojimų, apie tą ieškinį „B.“ darbuotojams jis nepasakė. Kiek pamena, paskolas ėmė tik iš „B.“. Nei vienos paskolos įmokos nesumokėjo, nes „B.“ jam nesiunčia mokėjimų. Jam skambino kažkoks vyras iš „B.“ ir sakė, kad iš karto sumokėtų 10 000,00 Eur, jis neturi tiek pinigų, todėl jiems ir nemoka. Dabar oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „E. G.“, paskolą ruošiasi grąžinti. Mano, kad dokumentai, kuriuos teikė kreditui gauti, yra tikri, mano, kad bankas šiaip sau paskolos neduotų ir jeigu dokumentai būtų netikri, jie paskolos neduotų. Anksčiau kviečiamas negalėjo atvykti nes sirgo, ligą patvirtinančių dokumentų šiuo metu neturi (3 t., b. l. 16-18).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad A. T. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Su juo susipažino per buvusį draugą D. L.. Artimiau su A. T. niekada nebendravo. Apie 2019 m., tiksliau laiko neprisimena, A. T. jam paaiškino, kad parduoda elektroninę cigaretę ir klausė, ar žmogus galėtų pervesti pinigus už tą cigaretę į sąskaitą. Nieko blogo nepagalvojęs, jis sutiko, į jo sąskaitą buvo pervesta apie 30,00 Eur, kuriuos išgrynino ir atidavė A. T.. Paskui dėl to jį kvietė į policiją, sužinojo, kad A. T. pirkėjui cigaretės neišsiuntė. Paskui tuo klausimu su A. T. jis nebendravo, apskritai akis į akį su juo buvo susitikęs gal tik kelis kartus. D. L. žmones apgaudinėjo, kad prekiauja automobilių detalėmis, pinigai už tas detales D. L. prašymu vėl buvo pervedami į liudytojo banko sąskaitą. Tik vėliau, kai jį pakvietė į policiją, sužinojo, kad pinigus D. L. paimdavo, bet detalių žmonėms neišsiųsdavo. Tuo jo draugystė su D. L. pasibaigė. Paskutiniu metu nei D. L., nei A. T. nematė. Berods 2-3 sykius yra buvę, kad A. T. prašė, jog į liudytojo sąskaitą kažkokie A. T. draugai ar pažįstami pervestų pinigų ir po to juos išgryninęs perduotų jam. Jis sakė, kad jo sąskaitos užblokuotos antstolių, todėl persivesti pinigus į jas negali. Tai nebuvo labai didelės pinigų sumos – mano, kad iki 500,00 Eur. Mano, tie pervedimai galėjo būti 2019 metais. Nežinojo ir neįtarė, kad pervesti į jo sąskaitą pinigai buvo įgyti nesąžiningu būdu. Jam nežinoma, kad A. T. arba D. L. būtų ėmę paskolų. Tiek D. L., tiek A. T. balsus gerai pažįsta, iš įrašų, mano, juos galėtų atpažinti. A. T. telefono numerio neturi ir niekada neturėjo. D. L. telefonų aparatus ir numerius dažnai keisdavo, turi du D. L. telefono numerius (1 t., b. l. 164-167).

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. L. parodė, kad A. T. galima sakyti yra jo draugas. 2018 metais susipažino per jų drauges. Nesutarimų tarp jų nebuvo, dabar susitinka retkarčiais. Anksčiau A. T. yra dirbęs Suomijoje, jam atrodo Anglijoje, gal Škotijoje. Tuo metu kai jie susipažino, tai yra 2017 – 2018 m. žiemą, šis buvo grįžęs iš užsienio. Paskui A. T. dar važiavo dirbti į užsienį, tačiau nei kuriam laikotarpiui, nei kiek kartų, jis neprisimena. Užsienyje šis buvo dirbęs (duomenys neskelbtini) ir prie statybų, bent taip šis jam pats pasakojo. Šiai dienai A. T. dirba prie statybų Lietuvoje, nežino, ar dirba oficialiai. Mano, kad kai paėmė paskolą iš „B.“, nuo tada A. T. nustojo važinėti į užsienį. Tuo metu, kai ėmė paskolą, A. T. dar dirbo, sakė, kad į Lietuvą grįžo atostogoms. 2019 m. mano, kad sausio – vasario mėnesį, A. T. norėjo remontuotis namą, remontui A. T. reikėjo pinigų. A. T. sužinojo, kad „B.“ dalina paskolas užsienyje dirbantiems. Neatsimena, iš kur A. T. turėjo banko išrašą, o gal ir daugiau kokių dokumentų, neatsimena, kokia kalba tie dokumentai buvo surašyti. A. T. paprašė nuvežti, kaip jis vadina, į kioską. Jis A. T. ten nuvežė ir ten šis užpildė paraišką kreditui. Nežino, ar tie dokumentai, kuriuos paskolai gauti turėjo A. T., buvo tikri, nežino, iš kur juos A. T. gavo, apie tuos dokumentus jeigu ir kažką šnekėjo, tai jis neatsimena. Smulkmenų neatsimena, paskui, jam atrodo, A. T. dar kartą vežė tuos pačius dokumentus, perskaitęs įtarimą suprato, kad A. T. ėmė dvi paskolas, todėl matyt ir dokumentai buvo vežami du kartus. Taip pat atsimena, kad A. T. (duomenys neskelbtini) vežė berods į „M. B.“, gali būti, kad šis nuėjo ne į „M.“, o į „L.“ banką, nes šių bankų pastatai buvo šalia vienas kito. Neatsimena, ką A. T. darė banke. Kadangi A. T. nelabai rišliai kalba, šis prašė, kad už šį pakalbėtų dėl tos paskolos telefonu. Mano, kad jis už A. T. kalbėjo telefonu vieną arba du kartus, nors tikslaus skaičiaus neatsimena. Apie ką buvo kalbama, taip pat neatsimena. Neatsimena, ar skambučiai buvo įeinantys, ar išeinantys. Pokalbių turinio visai neprisimena ir pakomentuoti negali. Paskolų sumas tikriausiai žinojo, tačiau per du metus sumos užsimiršo. Prisimena, kad paskolos mėnesinė įmoka sudarė apie 300,00 Eur, paskolos įmokų trukmės neatsimena. A. T. įmokas planavo mokėti iš savo algos. Tuo metu, kai ėmė paskolą, mano, kad A. T. kažkur dirbo, jo žiniomis šis planavo grįžti į užsienį. Kaip ir kur A. T. paėmė paskolos pinigus, jis neprisimena. Iš įtarimo mato, kad didžiąją dalį pinigų išgrynino (duomenys neskelbtini), jis neprisimena, ar ten vežė A. T.. Pamena, kad A. T. prašė padėti nuimti pinigus, tuomet jis kreipėsi į savo buvusį bendrabučio kambarioką L. Č., kurio paprašė, kad į šio sąskaitą pervestų pinigų, kuriuos paskui išgrynintų. L. sutiko, tuomet pasakė, ar nusiuntė A. T. L. Č. sąskaitos numerį, šis padarė pavedimą, L. Č. išgryninęs pinigus perdavė jam (D. L.), o jis pinigus atidavė A. T.. Pinigų sumos neprisimena. Mano, kad po paskolos paėmimo A. T. į užsienį nebuvo išvykęs, jam atrodo šis „užsidirbo“ baudžiamąją bylą už vairavimą išgėrus ir todėl negalėjo niekur išvažiuoti. Šis tą bylą „užsidirbo“, mano, iki paskolos, tai yra 2019 m. apie sausio ar vasario mėn., kai nusipirko automobilį. Mano, kad vairuotojo teisių A. T. niekada neturėjo, tačiau automobilį šis kažkiek vairuodavo. Kai tuomet kalbėjo, A. T. sakė, kad paskolą ketina grąžinti. Šiaip A. T. visada pinigų turėdavo, nebūdavo, kad prašytų paskolinti pinigų. Jis galvojo, kad paskolą A. T. ketina grąžinta. Nežino, ar tie dokumentai, kuriuos A. T. teikė dėl paskolos, buvo tikri. Jis tų dokumentų neturėjo, nevartė, matė lapą A. T. rankose, jam tai buvo panašu į banko išrašą. Neatsimena, ar dokumentų buvo daugiau nei vienas lapas. Neatsimena, kad A. T. už pagalbą paimant paskolą būtų jam atsilyginęs, nebent sumokėjo už kurą. Kiek žino, A. T. kažkokius remonto darbus padarė, o kur šis dėjo visus paskolos pinigus, jis nežino. Kad A. T. paskolos negrąžino, sužinojo tik perskaitęs pranešimą apie įtarimą. Kodėl šis nemoka paskolos įmokų, jis nežino. Dabar A. T., kiek žino, pragyvena „chaltūrindamas“ prie statybų. Nežino, ar A. T. turi kitų skolų. Nežinojo, kad A. T. paskolą galėjo gauti neteisėtai (1 t., b. l. 184-187).

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. Č. parodė, kad asmens vardu ir pavarde A. T. nepažįsta. Kalbant apie 2019 m. kovo 12 d. 700,00 Eur pervedimą į jo sąskaitą iš A. T. banko sąskaitos, gali pasakyti, kad šis pervedimas buvo atliktas paprašius jo kambario draugui pavarde L., vardo jo neprisimena, jie abu studijavo tuometiniame A. S. universitete ir gyveno viename kambaryje bendrabutyje. L. buvo keliais metais vyresnis už jį, kuriame studijavo fakultete ir kokią specialybę, jis neprisimena, atrodo, universiteto jis nebaigė. Dėl kokių priežasčių L. jo prašė šios paslaugos, liudytojas neprisimena, kieno tai pinigai, iš kur jie gauti, jis nieko nežinojo. Jo tik paprašė, kad į jo sąskaitą atliks pervedimą, liudytojas pinigus išgrynintų ir paduotų L.. Jis tą ir padarė, į liudytojo sąskaitą pervedus 700,00 Eur, pinigus išgryninęs atidavė juos L.. Paskui nežino, ką jis darė su tais pinigais. Kas atliko pervedimo operaciją, jis nežino. Savo sąskaitos numerį liudytojas pasakė L.. Tokie L. prašymai buvo keli, tačiau šis 700,00 Eur pervedimas buvo didžiausias, kiti buvo kelių dešimčių eurų sumomis. Asmens vardu ir pavarde M. K. nepažįsta (1 t., b. l. 159-162).

11. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. T. parodė, kad 2017-2018 metais jos sūnus A. T. su trumpomis pertraukomis dirbo Danijoje ir Suomijoje. Koks tai buvo darbas, kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas ir ar darbas buvo legalus, ji nežino. 2018 metų gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, sūnus grįžo į Lietuvą ir daugiau į užsienį dirbti nevažiavo, visą laiką gyveno Lietuvoje. Kiek jai žinoma, 2019 metų pradžioje A. T. niekur nedirbo ir pragyveno iš atsitiktinų uždarbių. Kaip minėjo aukščiau, 2019 metais A. T. pragyvendavo iš atsitiktinių uždarbių, nuolatinių pajamų neturėjo. Ar tuo metu šis buvo mokus ir ar turėjo galimybę grąžinti paskolą, jai nežinoma. Taip pat jai nežinoma, ar sūnus turėjo skolų ir ar ėmė paskolą. A. T. yra labai uždaro būdo ir jai apie savo reikalus nepasakodavo. Jos sūnus turi apie 3 metų amžiaus dukrą, kuri su savo mama A. (pavardė gali būti S.) 2020 metų vasario pradžioje išvyko į Suomiją (1 t., b. l. 149-151).

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. spalio iki 2019 m. birželio mėnesio. Dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Darbo metu tekdavo tarpininkauti dėl „B.“ paskolų, tačiau jos darbo vietoje tai nebūdavo dažni atvejai, per mėnesį pasitaikydavo vienas ar keli. Vienu metu, maždaug 2019 metų pavasarį, pradėjo dažniau lankytis užsienyje dirbantys asmenys, kurie turėdavo užsienyje sudarytas darbo sutartis ir užsienio bankų sąskaitų išrašus. Visais atvejais, pirmiausiai jos nustato asmens tapatybę, tam reikia pateikti pasą arba tapatybės kortelę, kitų dokumentų nepriima, net sistemoje nebūtų galima suvesti kitų dokumentų, nes ji priima tik šiuos. Žiūri, kad atitiktų asmens nuotrauką ir tikrina dokumento galiojimą. Buvo nurodymas, kad jeigu asmuo kelia įtarimą, yra apsvaigęs ar neblaivus, tokių asmenų neaptarnauja, ji šių taisyklių laikydavosi. Patikrinus tapatybę kompiuteriu, būdavo pildoma paraiška paskolai, ją pildydavo ji, asmens duomenis nurašydavo pagal asmens dokumentą, o kitą informaciją pasakydavo klientas. Reikėdavo klausti kokiam tikslui ima paskolą, pažymėti iš kur gauna pajamas, ar turi mėnesinių įsipareigojimų, jeigu turi, kokia jų suma, adreso, telefono, elektroninio pašto, kuris buvo privalomas, pageidaujamos paskolos sumos. Kiek pamena klientai, kurių pajamos iš užsienio, pageidaudavo 15 000,00 Eur paskolos, nors galbūt ne visiems tokią paskolą „B.“ patvirtindavo. Pateiktų užsienietiškų darbo sutarčių ir sąskaitų išrašų ji netikrindavo, šiuos dokumentus skenuodavo ir siųsdavo į „B.“, dokumentus turėjo vertinti paskolos davėjas. Dar nori pasakyti, kad pagal tvarką į „P.“ patalpą klientas turėjo užeiti vienas, tai užrašyta ant durų, todėl tikrai nebuvo atvejų, kad imant paskolą būtų keli asmenys užėję, vieno vardu būtų forminama paskola, o kitas būtų diktavęs duomenis ar panašiai. Ji klientus aptarnaudavo tik po vieną. Kad jai tektų pildyti paskolos paraišką būdavo labai retai, dažniau klientai ateidavo pasirašyti parengtos paskolos sutarties. Tokiu atveju ji tik patikrindavo asmens tapatybę, sutikrindavo sutarties duomenis, o kokius dokumentus apie savo pajamas pateikdavo klientai, ji nežinodavo. Pamena vieną atvejį, kai asmuo, gali būti, kad A. T., pasirašė paskolos sutartį ir iškilo kažkokių nesklandumų su šio sąskaitos numeriu, šis lyg keitė sąskaitos numerį. Šis klientas buvo jos skyriuje paminėtu adresu ir pasirašė paskolos sutartį, paraišką šis pildė pas kolegę (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) šis pasirašė dar vieną sutartį dėl mažesnės paskolos (galbūt 1 000,00 Eur) sumos. Šis klientas buvo atėjęs vienas. Jai įtarimo šis klientas tikrai nesukėlė, atrodė tvarkingai, elgėsi adekvačiai, susidarė įspūdis, kad šis supranta apie paskolas (1 t., b. l. 199-202).

13. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad „B.“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini). Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato „Sodroje“, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo, kokią paskolą galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000,00 Eur, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra „Google“ programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą, nelabai žino, ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis – angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai, labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15 000,00 Eur sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų, ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo, ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių (1 t., b. l. 204-207).

14. Iš 2019 m. balandžio 25 d. „B.“ AS filialo pareiškimo nustatyta, kad jame nurodyta, jog 2019 m. kovo 1 d. A. T. fiziškai atvyko į „Lietuvos Pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė asmens dokumentą (ID kortelė) ir užpildė paraišką 14 000,00 Eur kreditui gauti. 2019 m. kovo 1 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į „Lietuvos Pašto“ skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė sutikimą tikrinti asmens duomenis. Mokumui įvertinti A. T. internetu pateikė 2018 m. kovo 22 d. darbo sutartį su „T. P.“ ir „A.“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 5 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į pašto skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001562. Remiantis Kredito sutartimi, „B.“ AS filialas išmokėjo A. T. 14 000,00 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 8 d. A. T. fiziškai atvyko į „Lietuvos Pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė asmens dokumentą ir užpildė paraišką 1 000,00 Eur kreditui gauti. 2019 m. kovo 8 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į „Lietuvos Pašto“ skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė sutikimą tikrinti asmens duomenis. Mokumui įvertinti A. T. internetu pareiškėjui pateikė 2018 m. kovo 22 d. darbo sutartį su „T. P.“ ir „?.“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 12 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į „Lietuvos Pašto“ skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001921. Remiantis Kredito sutartimi, „B.“ AS filialas išmokėjo A. T. 1 000,00 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102-140).

15. 2022 m. kovo 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2019 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC-19001562. „B.“ AS filialas pateikė dokumentus, kuriuos A. T. teikė kartu su paraiškomis kreditams gauti, jie, kartu su vartojimo kredito sutartimi, apžiūrėti 2022 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota: ant 4 lapų atspausdinta 2019 m. kovo 5 d. vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC19001562, kaip kredito gavėjas nurodytas A. T., nurodyti jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys, kaip davėjas – „B.“ AS filialas, kredito suma – 14 000,00 Eur, nurodytas kredito mokėjimo grafikas, numatytos kasmėnesinės 319,89 Eur kredito įmokos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2024 m. vasario 15 d. Kiekvieno sutarties lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „A. T.“ ir rankraštinis parašas. Kiekvieno sutarties lapo dešinėje pusėje yra spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-05 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) L. P.“ bei rankraštinis parašas. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, dokumente nurodytos kredito sutarties sąlygos. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „A. T. 2019-03-05“ bei rankraštinis parašas. Ant vieno lapo nukopijuota A. T. asmens tapatybės kortelė, apačioje yra rankraštinis tektas „Kopija tikra“, rankraštinis parašas bei spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-05 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) L. P.“. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“. Dokumente nurodyta informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „A. T. (duomenys neskelbtini) 2019-03-01“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo nukopijuota A. T. asmens tapatybės kortelė, apačioje yra rankraštinis tekstas „Kopija tikra“, rankraštinis parašas bei spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-01 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) B. S.“. Ant keturių lapų atspausdinta 2019 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC-19001921, kaip kredito gavėjas nurodytas A. T., nurodyti jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys. Kaip kredito davėjas nurodytas „B.“ AS filialas. Kredito suma – 1 000,00 Eur, nurodytas kredito mokėjimo grafikas, numatytos kasmėnesinės 101,14 Eur įmokos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Kiekvieno sutarties lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „A. T.“ ir rankraštinis parašas, dešinėje pusėje – spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-12 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) B. S.“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas, pavadintas „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, dokumente nurodytos kredito sutarties sąlygos, dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „A. T. 2019-03-12“ ir du rankraštiniai parašai. Ant vieno lapo nukopijuota A. T. asmens tapatybės kortelė, apačioje yra du rankraštiniai parašai bei spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-03-13 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“ (šis spaudas perbrauktas), „AB Lietuvos paštas 2019-03-12 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius (duomenys neskelbtini)“ (šis spaudas perbrauktas), „(duomenys neskelbtini) B. S.“. Ant keturių lapų anglų kalba atspausdintos 2019 m. kovo 22 d. darbo sutarties kopija, kurioje kaip darbdavys nurodyta Airijos įmonė „T. P. L.“, kaip darbuotojas – „Mr. A. T.“. Sutartyje nurodytas darbo užmokestis, darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos, kitos darbo sutarties sąlygos. Paskutiniame sutarties lape ties grafomis „A. T.“ ir „A. M.“ ir rankraštinių parašų kopijos. Ant trylikos lapų anglų kalba atspausdintos „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2018 metų birželio mėn. 10 dienos iki 2019 metų vasario mėn. 22 dienos, juose sąskaitos savininku nurodytas „A. T.“. Išrašuose yra duomenys apie pajamas iš „T. P.“, įvairias išlaidas. Ant vieno lapo anglų kalba atspausdinto „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2018 metų spalio mėn. 1 dienos iki 2019 metų kovo mėn. 1 dienos, juose sąskaitos savininku nurodytas „A. T.“. Išrašuose yra duomenys apie pajamas iš „T. P.“, įvairias išlaidas (2 t., b. l. 14-17).

16. Pagal teisinės pagalbos prašymą iš Airijos Respublikos teisėsaugos institucijų 2022 m. sausio 10 d. gauta informacija, kad „nėra jokių jūsų įrašuose nurodytų darbuotojų darbo įrašų ar sutarčių“. Teisinės pagalbos prašyme buvo prašoma išsiaiškinti, ar A. T. buvo sudaręs darbo sutartį su „T. P.“, ar „A.“ banke turi ar turėjo atsidaręs banko sąskaitas (2 t., b. l. 29-33).

17. 2019 m. kovo 1 d. priimtas Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. T. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuosprendyje nurodyta, kad faktinė A. T. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jis dirba (duomenys neskelbtini) firmoje „E. G.“ OU ((duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 112-115).

18. Iš 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. tarnybinio pranešim nustatyta, kad tikrinant duomenis apie įtariamojo A. T. mokumą, iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų gauta informacija, kad vykdomos bylos dėl 11 360,00 Eur sumos A. T. skolų. Tretieji asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie 2018-2019 metais A. T. išmokėtas išmokas. Nėra duomenų apie A. T. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas pajamų deklaracijas už 2018-2019 metus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. T. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, A. T. transporto priemonių neturi. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, A. T. nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. niekur nedirbo. Be to, A. T. 2019 m. kovo 5 d. sudarė 14 000,00 Eur kredito sutartį su „B.“ AS filialu, paraišką dėl kredito A. T. pateikė 2019 m. kovo 1 d. ir besikreipdamas dėl kredito nurodė, kad dirba užsienyje (Airijos Respublikoje). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad teistumų išraše nurodyta, kad 2019 m. vasario 22 d. A. T. buvo pripažintas įtariamuoju dėl Lietuvos Respublikoje įvykdytos nusikalstamos veikos, nuo 2019 m. vasario 22 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 29 d. pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame A. T. pripažintas įtariamuoju, 2019 m. kovo 29 d. jam skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, periodiška registracija policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, šios kardomosios priemonės galiojo iki 2019 m. liepos 8 d., kai buvo pradėta vykdyti arešto bausmė (2 t., b. l. 34).

19. 2019 m. gegužės 21 d. A. T. AB S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. yra užfiksuoti duomenys apie 2019 m. kovo 12 d. gautą 1 000,00 Eur įplauką iš „B.“ AS filialo ir po to sekusius 704,50 Eur bei 294,00 Eur pavedimus į L. Č. ir M. K. banko sąskaitas (2 t., b. l. 139-142).

20. 2019 m. birželio 3 d. A. T. „L. B.“ AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuoti duomenys apie 2019 m. kovo 5 d., 17.42 val. gautą 14 000,00 Eur įplauką iš „B.“ AS filialo ir 2019 m. kovo 5 d., 17.50 val. grynųjų pinigų – 13 830,00 Eur išmokėjimą (2 t., b. l. 121-123).

21. 2019 m. rugsėjo 10 d. „L. B.“ atsiųsto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įjungus vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini) _kasa4_main_20190305174631_175407.asf“, matyti filmuojama, tikėtina, banko darbuotojos darbo vieta, vaizdo įrašo data 2019 m. kovo 5 d., pradžios laikas 17.46 val. Prie banko darbuotojos stalo prisėda asmuo, panašus į A. T., filmuojama iš viršaus, matosi viršugalvis ir dalis veido. Asmuo, panašus į A. T., banko darbuotojai paduoda dokumentą – galimai asmens tapatybės kortelę, banko darbuotoja atidaro kasą, paima pluoštą 100,00 Eur nominalo kupiūrų, jas perskaičiuoja skaičiavimo aparatu, po to iš kasos paima pluoštą 50,00 Eur nominalo kupiūrų, jas taip pat perskaičiuoja skaičiavimo aparatu, iš kasos paima kelias 20,00 ir 10,00 Eur nominalo kupiūras, visas kupiūras sudeda į vieną krūvelę ant stalo, paduoda asmeniui, panašiam į A. T., baltą voką, šis dalį kupiūrų įsideda į voką, dalį į kišenę, pasirašo kažkokį dokumentą ir išeina. 17.54 val. vaizdo įrašo pabaiga (2 t., b. l. 127-133).

22. 2021 m. balandžio 15 d. „B.“ AS filialo atsiųstų telefoninių pokalbių, su asmeniu, prisistačiusiu A. T. garso įrašų apžiūros protokole nurodyta: dalyvaujant D. L. eilės tvarka perklausomi garso įrašai: 1) faile „2019-03-04 d. 13-30 val.mp3“ girdimas pokalbis, kuomet vyriškis prisistato A.. Moteris nurodo, kad A. nurodė dirbantis užsienyje, informuoja, kad gavo jo (A.) dokumentus. Moteris sako, kad gavo du sąskaitų išrašus, klausia ar A. gauna pajamas į abi sąskaitas. Asmuo, prisistatęs A., patvirtina, kad pajamas gauna į abi sąskaitas. Moteris sako, kad vienas sąskaitos išrašas filtruotas, prašo atsiųsti nefiltruotą. A. paaiškina apie sąskaitos išrašus, kad skirtingos kortelės. Tada A. prisistatęs asmuo sako važiuoja iki namų elektroninę bankininkystę pasižiūrėti; 2) faile „2019-03-08 d. 15-35 val.mp3“ girdimas pokalbis: moteris kreipiasi į A., sako, kad nėra gavę sutikimo dėl duomenų tvarkymo. Vyras sako patvirtinęs „P.“ skyriuje (duomenys neskelbtini). Moteris sako, kad pažiūrės, mato, kad papildomą paraišką pateikė. Vyras sako, kad jam davė viską iš naujo užpildyt; 3) įjungus failą „2019-03-08 d.16-27 val.mp3“ girdimas pokalbis: atsiliepęs vyras patvirtina, kad yra A.. Moteris sako, kad skambina dėl jo paraiškos, kadangi kilo nesklandumai, būtent su „P.“ darbuotojom, nes jam davė užsipildyti naują paraišką, bet ne sutikimą pasirašyti. Buvo neteisingai užpildyta paraiška ir negali priimti sprendimo. Klausia, ar gali sutikslinti informaciją. Vyras sutinka, nurodo savo kontaktinius, asmeninius duomenis, nurodo, kad užsienyje gauna apie 2 000,00 Eur pajamas per mėnesį ir kt. informaciją. Moteriai pasiūlius 1 000,00 Eur sumą 12 mėnesių, vyras atsako, kad galima ir didesnę; 4) faile „2019-03-09 d. 16-51 val.mp3“ girdimas pokalbis: moteris skambina A. ir klausia, kodėl nepriėmė sprendimo dėl paskolos. Vyras atsako, kad priims, tiesiog neturėjo kaip nuvykti į „P.“, sako, kad pasirašys antradienį; 5) faile „2019-04-17 d. 11-21 val.mp3“ girdimas pokalbis: moteris paklausia, ar kalba su A. T., vyras patvirtina, kad yra A. T.. Moteris paprašo sutikslinti asmens duomenis, vyras pasako, kad asmens kodo nežino, nes neturi prie savęs asmens dokumento, nurodo gimimo datą – (duomenys neskelbtini). Toliau tikslinama gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis ir kiti duomenys (1 t., b. l. 168-170).

23. 2021 m. balandžio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog D. L. įrašų apžiūros metu paaiškina, kad pirmo pokalbio įrašo pradžioje atsiliepia A. T., o paskui pokalbį tęsia jis (D. L.), antrame ir trečiame įrašuose atsiliepia ir kalba jis (D. L.), ketvirtame įraše atsiliepia A. T., o paskui pokalbį tęsia jis (D. L.), paskutiniame įraše su moterimi kalba A. T.. Dar D. L. paaiškino, kad ką kalbėti jam viską pasakydavo A. T. (1 t., b. l. 193-196).

24. 2020 m. birželio 22 d. „B.“ AS filialas pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad A. T. pagal vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC-19001562 ir SL-LTC-19001921 neatliko nei vieno mokėjimo. 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 31 d. sutartys buvo vienašališkai nutrauktos (2 t., 1-8).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

25. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Jeigu panaudojant apgaulę yra įgyjama turtinė nauda didesnė nei 250 MGL (pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos), tokiu atveju tokie priešingi teisei veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (straipsnio dalies nuostatos galiojo ir veikos padarymo metu, ir šiuo metu).

26. BK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią straipsnio dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo (straipsnio dalies nuostatos galiojo ir veikos padarymo metu, ir šiuo metu).

27. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.), ir intelektualiai. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-7-2-895/2017). Netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą, arba pagamina jį kito asmens vardu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2007, Nr. 2K-7-127/2008, Nr. 2K-583/2014).

29. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo poziciją, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. T. 2019 m. kovo 1 d. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą kredito negrąžinti, užpildė paraišką 14 000,00 Eur kreditui gauti iš „B.“ AS filialo, nuslėpdamas, kad pajamų ir galimybių grąžinti kredito neturi, melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, taip įmonę „B.“ suklaidino dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą. Remiantis šiais netikrais duomenimis „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, pasirašė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu į jo sąskaitą išmokėtas 14 000,00 Eur kreditas, kurį jis išgrynino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, pateikė paraišką 1 000,00 Eur kreditui gauti iš „B.“ AS filialo bei internetu nusiuntė netikrus dokumentus, taip įmonę „B.“ suklaidino dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis, „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19001921, kurios pagrindu į jo AB S. bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „B.“ AS filialas išmokėjo 1 000,00 Eur kreditą, kurį jis pervedė į fizinių asmenų banko sąskaitas, po to mokėjimų pagal kredito sutartis neatliko, kreditų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės „B.“ AS filialo turtą – 15 000,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši A. T. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

30. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo poziciją, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir tai, jog A. T. pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2019 metais, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 1 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, parengė, atspausdino bei pasirašė jo vardu su Airijos įmone „T. P.“ 2018 m. kovo 22 d. tariamai sudarytą darbo sutartį bei parengė ir atspausdino tariamai jam priklausančios „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši A. T. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

31. Teismas pažymi, kad vertindamas byloje esančius įrodymus, remiasi tuo, kad byloje A. T. nurodė itin prieštaringas aplinkybes, nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes apie darbą Airijos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (teisminio nagrinėjimo metu nurodė ketinantis tai padaryti), jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu ženkliai skyrėsi, prieštaravo kitai bylos medžiagai. Bylos nagrinėjimo metu A. T. teigė, kad negali nurodyti (duomenys neskelbtini), kurioje, pasak jo, dirbo dvejus metus, pavadinimo, to nepadarė nei vienas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, o kaltinamojo motina, tvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kur teigė, jog 2018 metais sūnus grįžo į Lietuvą ir dirbti į užsienį nevažiavo. Nėra jokių įrodymų, kad dokumentus, kurie buvo teikiami „B.“ AS filialui „sutvarkė“ A. T. pažįstamas, kuriam pasak A. T. jis sumokėjęs visą algą. Be kita ko ir visos algos sumokėjimo aplinkybė, teismo vertinimu, yra paprasčiausiai neįtikėtina tuo atveju, kad kaip nurodo A. T. dokumentai yra tikri. Bylos nagrinėjimo metu A. T. nurodė, kad pinigų M. K. nepervedė, tačiau apklausiamas liudytojus pats M. K. nurodė, kad pats A. T. prašė pervesti pinigus ir būtent A. T. pinigus perdavė.

32. Svarbu ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. T. pirmiausiai nurodė gynybinę versiją, kad jokie pašaliniais asmenys imant kreditą nedalyvavo, vėliau apklausiamas jau nurodė F. Š. ir D. L. dalyvavimą. Nors teisiamojo posėdžio metu ir nurodė reikšmingą D. L. vaidmenį gaunant kreditą, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. L. sumokėjo tik už kelią, kad D. L. dokumentų nerengė ir jų nepildė. Tai dar kartą rodo kaltinamojo nenuoseklumą, jo parodymų prieštaringumą.

33. Byloje nustatyta, jog A. T. klaidino kredito davėją, nes jis sudarydamas vartojimo kredito sutartis, kuriose teigė, kad yra dirbantis ir gaunantis pajamas, iš tiesų nedirbo, pajamų negavo, nuslėpė, kad yra nemokus, kad kredito negrąžins, kad tam neturi galimybių. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad A. T. kredito faktiškai taip ir nepradėjo grąžinti, šiuo metu taip pat to nedaro, su pareikštu civiliniu ieškiniu pilnai sutinka. A. T. teiginius apie jo darbą Airijoje, turėtas banko sąskaitas, paneigia Airijos Respublikos teisėsaugos pateikti duomenys vykdant teisinės pagalbos prašymą (2 t. b. l. 26-33), taip pat kita bylos medžiaga, liudytojų nurodytos aplinkybės. Teismas taip pat pažymi, kad iš 2019 m. kovo 1 d. baudžiamojo įsakymo (3 t., b. l. 112-115) matyti, kad A. T. Lietuvos Respublikoje buvo ir 2019 m. vasario 6 d. kuomet (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nurodė dirbantis ne Airijos Respublikoje, o E. G. OU (Estija). Tai taip pat rodo, kad tiek iki kredito paraiškos užpildymo, tiek ir užpildant paraiškas A. T. Airijos Respublikoje nedirbo.

34. Kaip pagrįstai nurodė ir prokurorė, pabrėždama kaltinamojo A. T. nenuoseklumą, nurodytų aplinkybių prieštaringumą, vienu atveju jis teigė, kad atlyginimą gaudavo grynais, o imdamas paskolas nurodė, kad gauna atlyginimą į dvi sąskaitas, teikė sąskaitos išrašus. Vienu atveju A. T. nurodė, kad gavęs kreditą ketino jį mokėti, bet nemokėjo, nes neturėjo pinigų, o vėliau, jog ketino važiuoti dirbti į Airiją, tačiau neišvyko, nes buvo pradėta kita baudžiamoji byla. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pagal bylos duomenis, jau sudarant kredito sutartį jis bet kuriuo atveju buvo pripažintas įtariamuoju kitoje baudžiamojoje byloje, jam buvo taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kas teismo vertinimu taip pat rodo, jog A. T. dirbti į užsienį neketino, kaip ir neketino grąžinti kredito. Juolab, kad A. T. negalėjo nuosekliai paaiškinti, kam išleido pinigus, t. y. vienu atveju teigė, jog visus pinigus išleido namo remontui, kitu atveju, jog remontavo tik židinį, o kitus pinigus išleido pragyvenimui. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybes, kaltinamojo nenuoseklumas, jo nurodytų aplinkybių ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu nesutapimas, prieštaravimas liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai, nesudaro pagrindo spręsti, kad A. T. kaltė nėra įrodyta anksčiau teismo aptartas įrodymais, jog jis ketino grąžinti kreditą, jog nusikalstamas veikas padarė ne jis, o kitas asmuo, kad A. T. vaidmuo imant kreditus ir neketinant jų grąžinti buvo antraeilis.

Dėl bausmės skyrimo

35. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

36. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

37. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam inkriminuota nebuvo, kaltinamajame akte nėra nurodyta, todėl teismas sprendžia, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra.

38. Nagrinėjamu atveju A. T. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, o kitas sunkus. SoDros duomenimis nuosprendžio priėmimo dieną niekur nedirba, dėl psichikos ar priklausomybės sutrikimų nėra registruotas (3 t., b. l. 148), pats kaltinamasis nurodo, kad turi draugę, su kuria ketina ateityje gyventi. A. T. teistas devynis kartus (turėjo neišnykusį teistumą ir veikos padarymo metu), paskutinį kartą – 2021 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 24 parų areštu, bausmė atlikta 2022 m. sausio 14 d., teistumas neišnykęs, (3 t., b. l. 85-147), administracine tvarka ne kartą baustas (3 t., b. l. 149-182), kas taip pat charakterizuoja kaltinamąjį.

39. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie ankstesnį teistumą, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijose už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kaip ir prašė prokurorė. Kita vertus, taip pat nustatant dydį mažesnį už vidurkį, ypač atsižvelgiant į asmenų resocializacijos poreikius, baudžiamosios politikos kryptingumą, padarytos žalos dydį, kilusias pasekmes, tai, jog A. T. pripažino civilinį ieškinį, ikiteisminis tyrimas truko pakankamai reikšmingą laiko tarpą, kaltinamajam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės ir pan. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri nagrinėjamu atveju yra griežčiausia iš BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymo leidėjo numatytų alternatyvų, tačiau minimalią, t. y. švelnesnę nei prašė prokurorė. Teismas taip pat sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri nagrinėjamu atveju yra vienintelė numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tačiau taip pat švelnesnę nei prašė prokurorė. Sprendžiant priešingai, skiriant kaltinamajam kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nebūtų užtikrintas nei teisingumo principo įgyvendinimas, nei būtų pasiekti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai. Teismas pažymi, kad švelnesnes bausmes nei prašė prokurorė teismas parenka atsižvelgiant ir į A. T. pavojingumą, jo elgesį proceso metu, asmenybę, taip pat į tai, kad BK 182 str. 2 d. numatytos veikos riba viršyta nežymiai (atsižvelgiant į turto vertę), kas taip pat rodo, kad A. T. nėra tiek pavojingas.

40. Teismas sutinka su prokurorės nurodomu bausmių bendrinimu būdu (BK 63 straipsnio 1-2 dalis, 5 dalies 1-2 punktai), todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė yra griežtesnė bausmė).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

41. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

42. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

43. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

44. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. yra teistas, baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad teismas skiria švelnesnę nei prašė prokurorė laisvės atėmimo bausmę, jo resocializacija jam esant laisvėje nepasiekia tikslų, taip pat į įstatymo leidėjo nuostatas, numatančias, jog šiuo atveju teismas tik iš dalies gali atidėti vykdymą, o nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai, pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo teismas nenustatė.

Dėl civilinio ieškinio

45. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

46. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas „B.“ AS, veikiantis per „B.“ AS filialą, prašė iš A. T. priteisti 20 406,41 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 1-8). Civilinis ieškovas nurodė, kad pagal sutartį Nr. SL-LTC-19001562 – susidaro 19 192,89 Eur, iš kurių 14 000 Eur – negrąžinta kredito dalis, 546,00 Eur – sutarties sudarymo mokestis, 4 226,89 Eur – palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 420,00 Eur – sutarties administravimo mokestis pagal grafiką. Pagal sutartį Nr. SL-LTC-19001921 – 1 213,52 Eur, iš kurių 1 000 Eur – negrąžinta kredito dalis, 49,00 Eur - sutarties sudarymo mokestis; 80,52 Eur - palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 84,00 Eur – sutarties administravimo mokestis pagal grafiką.

47. Civilinis atsakovas A. T. su civiliniu ieškiniu bylos nagrinėjimo metu pilnai sutiko, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas.

48. A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (2 t. b. l. 27-28). Pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei), bei A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo „B.“ AS, kodas (duomenys neskelbtini), veikiančio per „B.“ AS filialą, kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinio atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo naudai 20 406,41 Eur (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus šešis eurus 41 ct) turtinei žalai atlyginti, 5,00 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 406,41 Eur) nuo (2020 m. birželio 22 d.) iki priteistos sumos visiško atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.