Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Valerijaus Čiučiulkos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos prokuroro apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija) išteisintas, nesant jo veikoje šių nusikaltimų požymių, atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) neatliko laivo (duomenys neskelbtini) iriamosios įrangos, vairo įrangos, dugninės–bortinės armatūros remonto, cisternų išbandymų, laivo korpuso storių matavimo, veleno linijos centruotės patikrinimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2001 m. rugpjūčio 9 d., pagamino netikrus dokumentus: surašė laivo (duomenys neskelbtini) iriamosios ir vairo įrangos dokinio remonto aktą–formuliarą T-3-202A, kuriame melagingai nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) atliko vairo balerio matavimus, surašė laivo (duomenys neskelbtini) iriamojo veleno CTB (6906) matavimo dokumentą, iriamojo veleno matavimus, šiuos dokumentus patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu; po to, 2001 m. rugpjūčio 9 d., UAB (duomenys neskelbtini) slipo teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), minėtus dokumentus pateikė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Upių laivų skyriaus vyresniajam inspektoriui V. G.; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2002 m. kovo 18 d., surašė netikrą dokumentą – 2002 m. kovo 10 d. aktą Nr. 3–2, kad AB (duomenys neskelbtini) atliko laivo (duomenys neskelbtini) iriamosios įrangos, vairo įrangos, dugninės–bortinės armatūros remontą, cisternų išbandymą, laivo korpuso storių matavimą, veleno linijos centruotės patikrinimą, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu ir tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J. paslaugomis, faksimiliniu ryšiu šį netikrą dokumentą pateikė Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai;

žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) neatliko laivo (duomenys neskelbtini) oro laikymo balionų sienelių storių matavimo, vidinės apžiūros bei hidraulinio išbandymo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2002 m. kovo 22 d., surašė netikrą dokumentą – 2001 m. rugpjūčio 9 d. aktą Nr. 8–1, kad AB (duomenys neskelbtini) atliko laivo (duomenys neskelbtini) minėtus darbus, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu ir tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J. paslaugomis, faksimiliniu ryšiu šį netikrą dokumentą pateikė Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai;

žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) neatliko laivo (duomenys neskelbtini) oro laikymo balionų sienelių storių matavimo, vidinės apžiūros bei hidraulinio išbandymo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2002 m. rugpjūčio 29 d., surašė netikrą dokumentą – 2002 m. rugpjūčio 22 d. aktą Nr. 8–3, kad AB (duomenys neskelbtini) minėtus darbus atliko, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu; po to, 2002 m. rugpjūčio 22–29 d. laikotarpiu, UAB (duomenys neskelbtini) slipo teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šį netikrą dokumentą pateikė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Upių laivų skyriaus vyresniajam inspektoriui V. G.;

žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) neatliko laivo (duomenys neskelbtini) iriamosios įrangos, vairo įrangos, dugninės–bortinės armatūros remonto, cisternų išbandymų, laivo korpuso storių matavimo, veleno linijos centruotės patikrinimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2002 m. rugpjūčio 29 d., pagamino netikrus dokumentus: surašė 2002 m. rugpjūčio 27 d. aktą Nr. 8–4, kad AB (duomenys neskelbtini) minėtus darbus atliko, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu; surašė laivo (duomenys neskelbtini) iriamojo veleno, matavimo dokumentą, kuriame melagingai nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) atliko iriamojo veleno matavimus, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu; surašė laivo (duomenys neskelbtini) iriamosios ir vairo įrangos dokinio remonto aktą–formuliarą T–3–202A, kuriame melagingai nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) atliko vairo balerio matavimus, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu; po to, 2002 m. rugpjūčio 22–29 d. laikotarpiu, UAB (duomenys neskelbtini) slipo teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus dokumentus pateikė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Upių laivų skyriaus vyresniajam inspektoriui V. G.;

žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) neatliko laivo (duomenys neskelbtini) iriamosios įrangos, vairo įrangos, dugninės–bortinės armatūros remonto, oro laikymo balionų sienelių storių matavimo, vidinės apžiūros ir hidraulinio išbandymo kartu su vamzdynais, laivo korpuso storių matavimų, veleno linijos centruotės, inkarų ir grandinių patikrinimo, 2003 m. liepos–rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – surašė 2003 m. liepos 21 d. aktą Nr. 3–7–2, kuriame melagingai nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) atliko laivo (duomenys neskelbtini) minėtus darbus, šį dokumentą patvirtino AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus antspaudu bei savo parašu ir 2003 m. liepos–rugpjūčio mėnesį jį pateikė A. B.;

žinodamas, kad laivai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra netinkami eksploatuoti, nes neturi galiojančių pranešimų apie oro laikymo balionų išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu, vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymų aktų, 2003 metais, iki 2003 m. spalio 8 d., pasinaudodamas A. G. paslaugomis, į savo ir savo tėvo paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti specialiąją (B) dalį įrašė žinomai melagingas žinias, kad laivai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelntini) yra tinkami plaukioti;

žinodamas, kad laivai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra netinkami eksploatuoti, nes neturi galiojančių pranešimų apie oro laikymo balionų išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu, vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymų aktų, realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, apgaule savo ir savo tėvo S. V. naudai pasisavino didelės vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas: 2004 m. spalio 13 d. savo ir savo tėvo vardu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Klaipėdos skyriui pateikė paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“, kurių specialiojoje (B) dalyje melagingai nurodė, kad laivai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tinkami plaukioti. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareigūnams nežinant tikrųjų duomenų apie minėtų laivų techninę būklę, 2004 m. spalio 13 d. priėmus minėtas paraiškas ir 2005 m. sausio 13 d. pasirašius paramos sutartis dėl 650 000 Lt kompensacijos išmokėjimo už laivo (duomenys neskelbtini) ir 650 000 Lt kompensacijos išmokėjimą už laivo (duomenys neskelbtini) atidavimą į metalo laužą bei šių sutarčių pagrindu 2005 m. gegužės 23 d. pervedus 650 000 Lt į S. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 650 000 Lt į S. V. (tėvo) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB banke (duomenys neskelbtini), S. V. apgaule savo ir savo tėvo S. V. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 1 300 000 Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti ją ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies taikymo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šio įstatymo nuostatas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokuroras prašė atlikti įrodymų tyrimą – dar kartą apklausti liudytoją V. G. Teismas prašymą patenkino, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą – dar kartą apklausė ir V. G., ir S. V. BPK 324 straipsnio 6 dalies nuoroda, kad įrodymų tyrimas atliekamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teisme turi būti pakartotinai ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Skunde kasatorius BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo tinkamumo neginčija, jokių aplinkybių, kurios, jo nuomone, liko neištirtos ar nevisiškai ištirtos, nenurodo. Iš kasacinio skundo turinio akivaizdu, kad kasatorius iš esmės ginčija ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimą, o ne bylos aplinkybių ištyrimo išsamumą. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kasacine tvarka netikrinamas. Konstatuoti, kad įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad teismo sprendimas pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, to neginčija ir pats kasatorius, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 332 straipsnio 5 dalies taikymo

BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje, kuria apeliacinis skundas atmetamas, turi nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Pagal šią įstatymo nuostatą apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas yra netikras, kai jo turinyje nurodyti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės ir tokį dokumentą kaltininkas pagamina kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai jame kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu pagamina ar tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suprantant, jog, siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti. S. V. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus – 2001 m. rugpjūčio 9 d., 2002 m. kovo 10 d., 2002 m. rugpjūčio 22 d., 2002 m. rugpjūčio 27 d., 2003 m. liepos 21 d. aktus, kuriuose, žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) neatliko laivų (duomenys neskelbtini) remonto bei kitų darbų, oro laikymo balionų sienelių storių matavimo, vidinės apžiūros ir hidraulinio išbandymo, nurodė, kad šiuos darbus atliko AB (duomenys neskelbtini), patvirtino tai Techninės kontrolės skyriaus antspaudu, savo parašu bei perdavė juos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnams, o 2003 m. liepos 21 d. aktą – A. B. Byloje nustatyta, kad S. V. dirbo AB (duomenys neskelbtini) Techninės kontrolės skyriaus viršininku ir jo žinioje buvo antspaudas, kad S. V. niekada neneigė žinojęs, kad minėtų laivų remonto ir kiti darbai AB (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekami, kad jis, būdamas vienintelis skyriaus darbuotojas, pasinaudodamas įmonės techniniais prietaisais, atliko įvykdytų darbų patikrinimą ir jo rezultatus užfiksavo minėtuose aktuose, kad juose nurodyti duomenys apie laivų techninę būklę yra teisingi, t. y. šiuose dokumentuose nebuvo įtvirtinti duomenys, neatitinkantys tikrovės, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnams atlikus technines apžiūras, jie buvo pripažįstami tinkamais plaukioti, buvo išduodami Laivo tinkamumo plaukioti liudijimai ir laivai plaukiojo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad S. V. veikose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes jis tikslo teisinėje apyvartoje įtvirtinti neteisingus duomenis neturėjo ir jų neįtvirtino, kad jo surašyti aktai apskritai neturėjo reikšmės sprendžiant laivų tinkamumo plaukioti klausimą, kad tuo metu, kai buvo surašyti aktai, Lietuva net nebuvo Europos Sąjungos narė.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį S. V. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, t. y. žinodamas, kad laivai (duomenys neskelbtini) nėra tinkami eksploatuoti, nes neturi galiojančių pranešimų apie oro laikymo balionų išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu, vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymų aktų, į Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti paraiškas įrašė melagingas žinias, kad šie laivai tinkami plaukioti, 2004 m. spalio 13 d. pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento skyriui paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, kurioje buvo žinomai melagingai nurodyta, kad laivas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas plaukioti bei, žinodamas, kad jo tėvo paraiškoje taip pat yra neteisingi duomenys dėl laivo (duomenys neskelbtini) tinkamumo plaukioti, savo ir tėvo S. V. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 1 300 000 Lt, kurie pagal paramos sutartį buvo pervesti į jų sąskaitas kaip kompensacija už laivų pridavimą į metalo laužą.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3 D 449 patvirtintose Gairėse, suformuluotas žvejybos laivų atidavimo į metalo laužą nuostatas, į metalo laužą galėjo būti atiduodamas laivas, kuris, be kitų šiame dokumente nurodytų reikalavimų, turėjo būti tinkamas eksploatuoti tuo metu, kai priimamas sprendimas suteikti kompensaciją. Byloje nustatyta, kad pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog laivas yra techniškai tvarkingas, tinkamas plaukioti bei atitinka visus saugios laivybos reikalavimus yra Laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, kurį, atlikusi techninę apžiūrą, išduoda Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcija (Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 3 dalis). Laivams (duomenys neskelbtini) tokie liudijimai buvo išduoti, t. y. jie buvo tinkami eksploatuoti ir buvo eksploatuojami iki sprendimo suteikti kompensacijas priėmimo. Kad liudijimai suklastoti, byloje nenustatyta ir niekas dėl jų suklastojimo nebuvo kaltinamas. Byloje nustatyta, kad nuo 2002 metų pranešimai apie oro laikymo balionų išorinę apžiūrą, aktas apie oro laikymo balionų vidinę apžiūrą ir hidraulinį bandymą nebuvo išduodami, kad Laivo tinkamumo plaukioti liudijimai, nepaisant to, kokius dokumentus dėl jo būklės turi savininkas, buvo išduodami Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnui vietoje realiai patikrinus laivo mechanizmus ir jų veikimą. Inspektorius V. G. nebuvo kaltinamas ir byloje nenustatyta, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai vykdė laivų techninę priežiūrą, nepagrįstai išdavė Laivo tinkamumo plaukioti liudijimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad S. V. veikose nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, pagrįstos įrodymais, kurie nuosprendyje yra išdėstyti, aptarti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą, pripažino, kad teismo išvados yra teisingos, atmesdamas prokuroro skundą, nutartyje dar kartą išanalizavo įrodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl prokuroro prašymas panaikinti išteisinamąjį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo motyvai, kuriais argumentuojamas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, yra formalūs, iš jų apskritai nėra aišku, kokias aplinkybes kasatorius mano esant netinkamai ir nevisiškai išnagrinėtas, kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai visiškai nesusieti su esminėmis teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurių kasatorius ir pats neginčija.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.