Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-1138/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-04-05Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-08-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-05
Bylos Nr.
1-43-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42472-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
A. T.
Nukentėjusysis
P. S.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-1138/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42472-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.20.13.; 1.2.25.4.1.. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 5 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei, Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorui L. V.,kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui M. Š.,nukentėjusiajam P. S., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2012 m. gegužės 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2013 m. vasario 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2019 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda;

4) 2019 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų areštu, bausmė atlikta 2019 m. rugpjūčio 13 d.;

5) 2019 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 300 straipsnio 1 d., galutinė bausmė – 20 parų arešto;

6) 2019 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 40 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 50 parų arešto, bausmė atlikta 2020 m. kovo 27 d.;

7) 2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė – 60 parų arešto;

8) 2020 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 243 straipsnį, 281-1 straipsnio 1 dalį – 81 paros arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų areštas, bausmė atlikta 2020 m. lapkričio 6 d.;

9) 2021 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 24 parų areštu, bausmė atlikta 2022 m. sausio 14 d.;

10) 2022 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-1138/2022 nuspręsta A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams. A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. 2023 m. birželio 27 d. nutartimi nutarta A. T. veiką, nustatytą 2022 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-1138/2022, perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) nuteisiant jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kitą nuosprendžio dalį (dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, bausmės dydžio, galutinės subendrintos bausmės) palikti nepakeistą

11) 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 nuspręsta A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. skirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Šiuo metu atliekantis paskirtą bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. T. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 22:40 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas M. N. priklausantį automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. S., ir su juo susidūrė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu, po smūgio buvo sužalotas automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. S., kuriam dėl penkto kaklo slankstelio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

1.1. Be to, būdamas teistas 2019 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiui pagal BK 281¹ str. 1 d., kuriuo jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (ketverius) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, esant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 7 d. patvarkymui nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės perduoti vykdyti Lietuvos probacijos tarnybai, būdamas 2019 m. spalio 14 d. pasirašytinai supažindintas su Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 14VD-2166, bei, būdamas teistas 2020 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d., kuriuo jam paskirta 54 parų galutinė arešto bausmė, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo 2020 vasario 12 d., esant Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. patvarkymui teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo perduoti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui, būdamas 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytinai supažindintas su Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 14VD-4419, 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 22:40 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo M. N. priklausantį automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. S., dėl to įvyko eismo įvykis, taip vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

2. Kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutiko duoti parodymus po liudytojų apklausos, nes kaltinamajame akte bandoma jį apkaltinti. Jis turėjo automobilį „T.“, kuris stovėjo jo kieme. Gavo V. skambutį ir pasiūlymą važiuoti į (duomenys neskelbtini), į šventę. R. V. mokėsi vairuoti, jis kartais vairuodavo automobilį. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), kartu pasiėmė važiuoti J., M., ir važiavo į šventę. Po šventės nuvežė J. namo ir toliau važiuodami pateko į avariją. Tai buvo rugpjūčio 26 d., 2022 metais. Įvykis buvo grįžtant iš (duomenys neskelbtini) kaimo, privažiavus šalutinį kelią. Automobilį vairavo R. V., jis važiavo automobilio gale, sėdėjo per vidurį. Kiek atsimena, J. buvo išlaipintas. Važiavo toliau – jis, M. ir R.. Vairavo R.. Jis sėdėjo automobilio gale ir maigė telefoną ir po smūgio parbloškė jį į priekį, trenkėsi į panelę. Gale sėdėjo neprisisegęs. Pamatė daug dūmų, išgirdo šaukiant sprogs, ir turbūt dėl to šoko, jis paliko eismo įvykį ir pasišalino, nes buvo išsigandęs. M. ir J. buvo jau po šventės labai girti. Jis buvo blaivus, gal buvo stiklinę alaus išgėręs dienos metu. R. negerdavo tuo laiku, ir dabar jis negeria. Po eismo įvykio patyrė kaip šoką, visi pradėjo šaukti ir bėgti, kažkuris sakė sprogs, ir pasileido visi bėgti link miško, ir jis taip pat bėgo. Po smūgio trenkėsi į priekį į panelę. Nematė transporto priemonės apgadinimo, nes buvo daug dūmų ir oro pagalvės priekinės buvo iššovusios. Jis nebuvo užsisegęs diržo. Jį buvo apklausinėję ikiteisminiame tyrime. Su tyrėju, kuris apklausinėjo, nesutarė. Jį, atrodo, tyrėjas K. apklausinėjo, su juo nesutarė. Jis klausė, kaip mašina atsidūrė A. T. kieme, kur ji buvo, kas važiavo, apie patį eismo įvykį neklausė.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. S. parodė, kad jam važiuojant namo į (duomenys neskelbtini), rugpjūčio 26 d., 22:46 val. pamatė nuo (duomenys neskelbtini) greitai važiuojančią su šviesomis mašiną. Pamatė, kad ji nestoja, tiesiog buvo smūgis į nukentėjusiojo automobilio šoną. Po smūgio sprogo dvi oro pagalvės. Jis greitai išlipo iš automobilio, buvo labai susitrenkęs petį. Iš to į nukentėjusiojo automobilį atsitrenkusio automobilio „T. C.“ išlipo keleivis, tačiau nepasiteiravo, ar P. S. susižalojo, jis pats paskui kvietėsi pagalbą iš šalia esančių žmonių, atrodo, kad pravažiuojantys asmenys iškvietė greitąją pagalbą. Iš į nukentėjusįjį atsitrenkusio automobilio išlipo keleivis ir atrodė, kad laukė nurodymo, nesuteikė jam jokios pagalbos, daugiau nelabai atsimena, nes buvo sprogusios dvi oro pagalvės. Įvykis buvo 2022 m. rugpjūčio 26 d., 22 val. 45-46 min. P. S. vairavo automobilį „A.“, o automobilis buvo D. Ž.. Po smūgio automobilis buvo beveik per pusę perlenktas. Pamena, kad jiems išvažiavus prieš vadinamą salą, t. y. prieš sankryžą, kur yra salelėje apvažiavimas suktis link (duomenys neskelbtini), jie važiavo priešais salą, neapsuko salos. To automobilio vairuotojo nematė. Iš automobilio išlipo tik keleivis, jis išlipo ir stovėjo prie durelių, jo nukentėjusysis neatpažintų, nes buvo šoke. Nukentėjusiajam buvo penkto slankstelio trūkimas ir prakirsta galva, sutrenktas petys. Šiuo metu dėl slankstelio sužalojimo dar jaučia pasekmes. Keleivis buvo apsirengęs šviesiai, atrodo, vilkėjo megztiniu. Žala atlyginta draudimo, atlyginta 2 900 eurų. Už automobilį atlygino draudimas draugei 1 100 eurų. Nukentėjusysis važiavo vienas. Kitame automobilyje matė tik išlipusį keleivį. Vairuotojo nematė visiškai. Nukentėjusiajam žala dėl sveikatos atlyginta, neturi pretenzijų. Negirdėjo kalbų, kas vairavo tą automobilį. Kaltinamojo nepažįsta, išlipusio keleivio taip pat nepažintų. Automobilio „C.“ kapotas sulankstytas ir bėgo skystis, toks įtarimas, kad buvo bandyta nukentėjusįjį specialiai numušti – tik tokia buvo nuojauta, tuo metu buvo išsigandęs. Po įvykio išlipo keleivis ir žiūrėjo į vairuotoją ir laukė nurodymo. Keleivis buvo išlipęs ir įsikibęs į dureles ir žiūrėjo į vairuotojo pusę. Buvo tamsu. Išlipęs keleivis, atrodo, vilkėjo šortus, bet tiksliai negali pasakyti. Kaltinamasis nukentėjusiajam nematytas.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamasis yra pažįstamas. Liudytoją buvo iškvietę į policijos komisariatą, apklausinėjo dėl jam nežinomos avarijos. Atrodo, tą dieną jis susirašė su A. T., klausė, ar važiuotų kartu su liudytoju į (duomenys neskelbtini), į šventę. Jis sutiko. Atvažiavo pas jį A. T. su dar dviem žmonėmis, kurie jam iš matymo buvo pažįstami. Iki (duomenys neskelbtini) miestelio vairavo A. T., po to vairą perėmė asmuo vardu „R.“. Po to liudytoją parvežė namo, vairavo tuo metu „R.“. Vėliau sužinojo, kad su ta mašina buvo padaryta avarija. Kas tuo metu vairavo, nežino. Kada tas įvykis buvo, nežino, jis tada jau buvo namuose. Jo tyrėjas klausė, ar galėjo T. vairuoti, jis pasakė, kad nežino, gal ir galėjo, liudytojui pasakė, kad jei patvirtins, jog vairavo T., tai liudytojo nelaikys ir tuoj pat paleis. Jis tada patvirtino, nors iš tikrųjų nežinojo. Buvo šilti orai, nepamena, koks buvo metų laikas. A. T. atvažiavo pas liudytoją su tais asmenimis. A. tuo metu buvo už vairo iki (duomenys neskelbtini) miestelio. Po to jis perdavė vairuoti R., o liudytojas su T. sėdėjo mašinos gale ir „čiatino“ su panelėmis, T. norėjo su jomis susipažinti. Mašina buvo tokia šeimyninė. Iki liudytojo namų atvažiavo T., o paskui pasikeitė vairuoti su R.. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini). Su T. buvo kartu atvažiavęs M. ir „R.“, jų pavardžių nežino. M. labiau pažįstamas su jo tėvais. „R.“ gyvena tame pačiame kaime kaip ir A. T.. Iš liudytojo važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miestelyje įvyko vairuotojų pasikeitimas. A. norėjo susipažinti su mergaitėmis, su kuriomis jis ten (duomenys neskelbtini) bendraudavo. Jie pabuvo šventėje (duomenys neskelbtini), jį parvežė iki namų ir nuo (duomenys neskelbtini) vairavo „R.“. Kai paleido liudytoją, tai ir toliau jis išvažiavo, kas buvo po to, nežino. Automobilyje iki kol liudytoją parvežė namo, buvo keturiese – liudytojas J. S., M., R. ir A. T.. M. sėdėjo šalia R.. Liudytoją parvežė mano, atsisveikino, ir viskas. Atsisveikinimas neužtruko nei 5 min. Kai jį parvežė namo, tai nebuvo niekas išlipęs, atsisveikino, išlipo ir nuėjo. T. liko sėdėti tuo metu automobilio gale. E. R. liudytojui yra kaip brolis, tik kito tėvo. E. R. liudytojui paskambino ir pasakė, kad tie asmenys, kurie pas jį buvo atvažiavę, padarė avariją ir liepė pasakyti, kad vairavo T.. Iš tikrųjų, tai iš liudytojo kiemo išvažiavo „R.“, o ne T.. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai liudytojui sakė sakyti, kad vairavo automobilį T., tada sakė, kad jį paleis greičiau, o jis norėjo greičiau parvažiuoti ir patvirtino, kad vairavo T.. Liudytojas dabar sako teisybę. Jis nežino, kaip buvo paskui, bet iš jo išvažiavo „R.“. Tuo metu T. liudytojui buvo truputį skolingas, galima sakyti, kad J. S. kaip ir kerštavo jam. J. S. supranta, kas jam gresia, jis tvirtina, kad ikiteisminio turimo metu melavo. T. atvažiavo su dviem asmenimis, pavardžių nežino, jam pareigūnai nurodė pavardes ir sakė duoti tokius parodymus. Pagarsinus liudytojo J. S. parodymus (3 t., b. l. 67-70), liudytojas nurodė, kad tai jo parašas po parodymais, taip jam liepė sakyti pareigūnas, kuris jį apklausinėjo, sakė sakyti, kad vairavo A. T., taip sakė ir jo brolis E. R.. Nežino pareigūno vardo ir pavardės, kuris jį apklausinėjo. Liudytojui pareigūnas pasakė R. ir M. pavardes, jis jų pavardžių nežino.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. R. parodė, kad A. T. pažįsta, jie nėra giminės. Jį buvo išsikvietę Raseinių policijos komisariato pareigūnai ir teigė, jog A. T. sakė, kad E. R. vairavo transporto priemonę, su kuria buvo padaryta avarija, nors jis tuo metu buvo su sugyventine išvykęs. Paskui jam pasidomėjus tuo įvykiu, ir jo brolis J. S. sakė, kad jis buvo susitikęs su A. T., kad automobilis buvo duotas A. T. ir niekas negalėjo kitas vairuoti. Tai buvo pernai metų vasaros pabaigoje. Kiek suprato, A. T. teigė pareigūnams, kad būtent jis vairavo automobilį ir todėl jam pareigūnai paskambino. Liudytojas tada atvyko į policijos komisariatą ir jie parodė, kad T. būtent taip teigė. E. R. tą dieną nuo ankstaus ryto nebuvo, buvo išvykęs. Jis nieko nežinojo apie įvykio aplinkybes, sužinojo tik iš pareigūnų, kad su automobiliu su „T. C.“ buvo padaryta avarija. Jis žinojo, kad tą automobilį turėjo A. T., nes jis dirbo kartu su jais ir tas automobilis buvo duotas vykti į darbą, pavežti. Dirbo T. su liudytoju ir D. L.. Žino, kad automobilis T. buvo duotas tik dėl darbo. Apie patį eismo įvykį pasakojo pažįstami, jie sakė, kad važiavo trise, pateko į avariją, susidūrė su P. automobiliu. Tie pažįstami taip pat galvojo, kad automobilį vairavo T., taip galvojo K. P., S. P.. Jo brolis S. sakė, kad buvo jie susitikę, A., M. N., R. ar R.. Brolis sakė, kad T. buvo už vairo. Jis specialiai paklausė brolio ir jis pasakė, kad vairavo T. A.. Kitų asmenų jis nenurodė. Ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo neskaitė, bet pasirašė, jis pareigūnais pasitiki. Pareigūnai ar perskaitė protokolą, neatsimena, atrodo, kad perskaitė. Pareigūnai jam parodė T. parodymus, jam leido paskaityti tą vietą, kur nurodoma, kad automobilį vairavo E. R.. Tas dokumentas buvo atspausdintas ir pasirašytas. Buvo du pareigūnai, pavardžių neatsimena, tie patys pareigūnai, kurie jį apklausė. Pagarsinus liudytojo E. R. parodymus (3 t., b. l. 61-64), liudytojas nurodė, kad protokole aplinkybės nurodytos teisingos. Brolis S. apie skolas nieko nesakė, bet su T. turi vieną bendrą bylą, jie buvo susitikę. Jie sakė, kad buvo susitikę pasikalbėti. Jis broliui nesakė, ką sakyti, bet su broliu ne taip jau gražiai bendrauja, jis išgeria, prisidaro visokių problemų, tarp mūsų tik pokalbiai: „labas ir ką veiki“. Broliui nesakė, ką sakyti.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, kad kaltinamasis nėra jo giminaitis. Jis jokių aplinkybių nežino. Apie eismo įvykį sužinojo grįžęs iš suėmimo, apie įvykio aplinkybes taip pat. Jis žino, kad automobilis „T. C. V.“ pateko į autoavariją, kas tuo automobiliu važiavo, nežino. Tas automobilis buvo jo draugo duotas D. L. darbui. Automobiliu naudojosi jis, o kai buvo suimtas, automobiliu naudojosi A. T.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, protokolą skaitė, buvo surašytas teisingai. Jo draugas M. N.. Draugas jam paskolino mašiną vykdant darbus. Kai jį suėmė, automobilį paskui patikėjo T., jam perdavė raktelius. T. būdavo, kad jam padėdavo dirbti. Jis dirbo M. N., padėdavo prie visokių ūkio darbų, kai reikdavo pagalbos pasiimdavo kartu T..

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Ž. parodė, kad kaltinamasis A. T. nepažįstamas. Numano, dėl ko yra kviesta liudyti. Ji dėl sugadinto automobilio pretenzijų neturi, žalą už automobilį atlygino draudimas. Jos automobilis „A.“. Draudimas, atrodo, 1 165,00 eurus atlygino žalos, jokiems asmenims pretenzijų neturi. Apie eismo įvykio aplinkybes žino. Jai S. paskambino ir pranešė, kad surastų tralą nutempti mašiną į kiemą. Kai atvažiavo į vietą, tai S. jau buvo išvežtas medikų, o ji laukė, kol atvyks tralas. S. sakė, kad matė kitame automobilyje, atrodo, du asmenis. S. važiavo iš (duomenys neskelbtini) pas mamą, važiavo link (duomenys neskelbtini). Žala atlyginta visiškai, niekam pretenzijų neturi.

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. N. parodė, kad kaltinamasis nėra jo giminaitis. Neatsimena datos, kada rašė policijoje pareiškimą, kad D. L. paskolino savo automobilį, o vėliau iš kaltinamojo gavo žinutę, kad D. L. suimtas. Tada paprašė T. grąžinti jam automobilį, prašė kelis kartus, vėliau sužinojo, kad automobiliu padaryta avarija. Jis iš kaltinamojo gavo žinutę, ar skambutį rado, jis skambino iš karto po autoįvykio, ir jis pareigūnams nurodė, kad galimai T. vairavo automobilį, nes sutapo beveik laikas su avarija. Iš tyrėjo sužinojo, kas tikrai vairavo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus, neatsimena, ar skaitė protokolus. Automobilį patikėjo D. L., jam jį paskolino, jis įrenginėjo butus, jam reikalingas buvo automobilis, kad neprarastų darbų, po to jis dingo, sužinojo, kad suimtas, po to sužinojo, kad automobilis atsirado pas T.. Kaltinamasis dar padėdavo jam darbuose. L. važinėdavo į darbą su kitais darbininkais, bet ar matė kaltinamąjį, neprisimena. Pats L. nedirbdavo, jis įdarbindavo kitus asmenis, daugiausiai būdavo E., pavardės neatsimena. Su L. dėl automobilio kalbėjo. Jis jau to automobilio pradėjo prašyti anksčiau, dar prieš autoįvykį, o paskui, kai L. buvo išleistas po suėmimo, sužinojo apie autoįvykį. Tai L. jam sakė, jog nepergyventų, viską atsiskaitys. Ėjo kalba apie T.. Kada davė automobilį, tai gal buvo prieš pusantrų metų atgal, jo pareiškime nurodyta. Automobilis buvo draustas, paskui tik specialiai buvo nedraudęs. A. T. jam rašė per socialinius tinklus. Jis skambino į „Instagramą“, atrodo, prašė jo telefono numerio, tiksliai neatsimena, davė numerį ar ne, bet vis tiek skambino per „Instagramą“. Prieš tai su T. nebuvo bendravęs. Civilinio ieškinio nereiškia, pasitarė su tyrėja, kad po to pareikš ieškinį, bandė automobilį susigrąžinti, bet prašymas buvo atmestas.

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. N. parodė, kad kaltinamasis nėra jo giminaitis, yra pažįstamas. Pažįsta A. T., gyvena tame pačiame kaime. Ką sakė policijoje, taip ir buvo. Apie eismo įvykį žino, nematė, kas vairavo, jis miegojo, kai įvyko avarija. Kai įlipo į mašiną, vairavo automobilį R., o paskui nežino, kas vairavo. Įlipo į automobilį iš namų, buvo automobilyje R. ir A.. R. pavardė V., o vardas turbūt R.. Už vairo buvo R.. Jis buvo labai išgėręs, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Buvo gėręs prieš tai dvi paras. Gali būti, kad pasiėmė J. S., neatsimena. Jis (duomenys neskelbtini) gėrė alų, įlipo į mašiną ir užmigo. Pirmas įlipo ir užmigo, sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Kai važiavo namo, įvyko avarija. Kai avarija įvyko, pabudo, matė daug dūmų ir viskas. Automobilyje buvo jis, turbūt J., R. ir A.. Jis kai atsibudo, pamatė tik dūmus, automobilyje jau nieko nebuvo, visi buvo išlipę. Kaip įlipo į automobilį, atsimena. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo automobilio gale, vairavo tada R.. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), jis įlipo pirmas ir užmigo, pabudo po eismo įvykio. Po to tą dieną draugų nematė, kitą dieną buvo susitikęs R.. Jis kai pabudo, R. ir A. nebuvo, nežino, ar jie ėjo ar bėgo, jis nuėjo per miškus namo. Kiek žino, R. vairavo, pats R. jam prieš metus laiko sakė. Jis sakė, kad padarė avariją ir pabėgo.

10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamasis nėra giminaitis. Ji yra tas asmuo, kuris iškvietė pagalbos tarnybas į eismo įvykio vietą. Kai buvo įvykis, jie dar buvo neišėję iš šventės vietos. Tai buvo vasarą, rugpjūčio mėnesį, pernai ar užpernai. Jie išgirdo didelį garsą, suprato, kad sankryžoje įvyko eismo įvykis ir ėjo pažiūrėti. Einant sutiko nukentėjusįjį P., kuris buvo užsiėmęs ranką, suprato, kad reikia kviesti jam pagalbą, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė medikus, o paskui ir kitus. Pačios avarijos nematė, girdėjo, jog žmonės sakė, kad pabėgo trys asmenys, bet kas ir kaip, nežino. Eismo įvykis įvyko kelyje (duomenys neskelbtini), kelias į (duomenys neskelbtini). Po įvykio žmonės sakė, kad pabėgo trys asmenys. Matėsi iš įvykio vietos, kad automobilis „T.“ atvyko šalutiniu keliu, o „A.“ automobilis pagrindiniu keliu. Nuo tos aikštės, kur buvo jie, iki kelio, kur buvo eismo įvykis, atstumas netrumpas, bet buvo tuo metu tamsu, šviesos viską apšvietė, tai matėsi. Kai susidūrė automobiliai, tai buvo automobilių šviesos įjungtos ir viskas apsišvietė gerai, žmonės galėjo matyti.

11. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamasis yra ne giminaitis. Su kaltinamuoju A. T. yra pažįstami nuo vaikystės, yra draugai. Kai pas jį atvažiavo policija dėl apklausos, jis policijai pasakė, kad iš vakaro buvo „baliuje“, kad šiandien yra išgėręs alaus, bet pareigūnai nesiklausė, netikrino jo girtumo, vis tiek jį nusivežė į apklausą. Policijoje jam sakė, kad jie viską žino ir jie liudytojui pasakojo. R. V. vasarą mokėsi teises, dalį egzaminų buvo išlaikęs, todėl su mašina pavažiuodavo. Jis vairavo automobilį, kai įvyko avarija. Jis taip ir pasakė, kad automobilį vairavo jis, jiems pabraižė ant lapo. Prieš pat sankryžą, vadinamą trikampį, jis pristabdė, bet P. S. užspigino jam šviesomis ir įvyko avarija. Po susidūrimo, jam buvo pritrenkta galva, jis tik atsipeikėjo miške, o kai grįžo namo, buvo du kartus nualpęs, turbūt dėl to, kad stipriai susitrenkė galvą. Policijoje jis pareigūnams viską papasakojo, bet jo nesiklausė, pasakė, kad vairavo A. T.. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės keliu ir artėjant prie pagrindinio kelio, prieš išsišakojimą jį apspigino šviesomis ir tai buvo kelių sekundžių reikalas, kai įvyko susidūrimas. Vairavo automobilį „T.“, tai draugo automobilis, laikas nuo laiko važinėdavo su tuo automobiliu. Automobilis buvo A. T.. Kartu automobilyje važiavo M., jis sėdėjo šalia jo, taip pat važiavo A. T., jis sėdėjo gale, dar kartu važiavo J. S.. M. sėdėjo šalia liudytojo, A. sėdėjo gale už jo ar per vidurį. Įvykis galėjo būti rugpjūčio 26 d., 2022 metais. Jie tą dieną važinėjosi, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo šventė, todėl nutarė ten važiuoti. Jis visą dieną vairavo tą automobilį. Jis buvo blaivus. Po įvykio neprisimena tos dalies, to paties įvykio, atsipeikėjo miške. Turbūt nuo smūgio ar patirto šoko prarado atmintį. Namuose du kartus buvo praradęs sąmonę. Į medikus nesikreipė, nes nemėgsta medikų. Po to su P. S. bandė pasikalbėti, bet jiems nepavyko. Policijoje labai negražiai elgėsi, jam darė didelį spaudimą. Prieš gruodžio 23 d. buvo atvykęs policijos pareigūnas, sakė, kad jam dar daug reikės sėkmės, kad mirtis dar ne pabaiga. Jis nesuprato, ką tokio padarė, neįsivaizdavo, kad pareigūnai taip gali elgtis. Po protokolu pasirašė, jis jo neperskaitė, pasitikėjo, ką surašė, tuo metu negalvojo, kad ta situacija tokia bus. Jis nesakė, kad vairavo T., pareigūnai patys sakė, kad vairavo T., jie sakė, kad viską žino, ir jie viską pasakojo, o jis pasakė eismo įvykio aplinkybes, pasakė, kad jį apspigino ir nieko nesimatė, todėl jis taip staiga pamatė mašiną. Prieš įvykį jis viską atsimena, o po įvykio jam buvo sutrenkta galva. Vaikystėje turėjo taip avariją su dviračiu, buvo sužalota galva, buvo 5 dienas komoje. Jis atsimena tik tai, kad atsisuko į kairę pusę, didelis spindulys, atsisuko tiesiai ir staiga smūgis. Jam buvo nubrozdinta galvos srityje. Jis neatsimena po trenkimosi aplinkybių, jis matė tik šviesas, šviesos persivertė, atsispindėjo mašinoje.

Pagarsinus liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 73-76), liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės neteisingos. Policijos pareigūnai jam darė didelį spaudimą. Parvežę po apklausos sakė, kad jei darys A. T. jam spaudimą, kad kreiptųsi. Šiaip nesuprato, ką jie jam ten kalba. Kitas pareigūnas jo mamai sakė, kad jos sūnus kaip P. E., žodžiu jam darė tokį spaudimą, kad jis metus laiko nėjo iš namų ir dirbti. M. N. buvo neblaivus, A. T. gal buvo išgėręs alaus butelį, nes beveik visą dieną jie praleido kartu. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tai jie išsiskirstė. Tada S. ir M. buvo jau stipriai išgėrę, S. labai stipriai. Jis pats nevartojo alkoholio, jis tuo metu sportavo, bėgiojo. Jis neatsimena, ar buvo prisisegę saugos diržus. Jis po smūgio neatsimena, nei kaip išlipo iš automobilio, nei kaip nuėjo iki miško.

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Teko turėti ikiteisminį tyrimą su eismo įvykiu, kur kaltininkai pasišalino iš įvykio vietos, ir, turimais duomenimis, tai galėjo padaryti E. R.. Dėl to, atrodo 2022 metais, tiksliai datos nepasakys, paskambino E. R., ir jis pasakė, kad nevairavo automobilio. Atskambino ir pasakė, kad važiavo automobiliu jo brolis, A. T. ir dar vienas asmuo. Jį trumpai apklausė. Tyrėjas K. apklausinėjo A. T., jį apklausiant buvo kabinete, ir T. sakė, kad automobilio jis nevairavo, kad tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini), buvo pas brolį, tačiau adreso nurodyti negalėjo, teigė, tik kad žino, kurioje vietoje, tačiau nesugebėjo parodyti. Apklausė vieną žmogų, būtent E. R., paaiškino, kad įvykyje nedalyvavo. Protokolas pasirašytas jo, pasirašytas elektroniniu būdu, jo parašas. E. R. apklausė kabinete. Tiek, kiek R. papasakojo, tiek ir žino. Ką nurodė, tas buvo užfiksuota. E. R. pasakė telefonu, kad išsiaiškins, ir, atėjęs į apklausą, jis ką pasakė, tą ir užfiksavo. R. nurodė tas aplinkybes, kurias jis sužinojo iš brolio. Dar išsikvietė ekspertus, kad paimtų DNR mėginius. Kiek atsimena, DNR mėginiai buvo paimti nuo oro pagalvės, pavarų svirties, vairo.

13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK, Vilniaus 5-jame PK vyriausiuoju tyrėju. Raseinių Policijos komisariate dirbo nuo 2022 metų lapkričio mėnesio iki 2023 metų lapkričio mėnesio. Kiek žino, šiandien kviečiamas į posėdį dėl atliktos R. V. apklausos. Nieko ypatingo nevyko, vienas iš eismo įvykio keleivių buvo R. V.. Jis iš pat pradžių pasakojo, kad jie nekalti, kad S. spigino lempomis, jis nurodė, kad buvo keleivis, vairuotojas A. T., keleivis buvo dar M. N.. Atrodo apklausinėjo A. T. kaip liudytoją. R. V. apklausą atliko jis, jo parašas. Apklausa atliekama įprastai, prieš apklausą liudytojas supažindintas su pareigomis, ir klausiama apie įvykį, ką gali papasakoti. Asmeniui papasakojus savais žodžiai apie aplinkybes, surašomas apklausos protokolas, su protokolu asmuo supažindinimas ir pasirašo. Kokius duomenis turėjo, tokius surašė, nebent V. galėjo išgalvoti. Spaudimas V. nebuvo daromas, jis buvo informuotas, kokius duomenis turi, ir buvo pasiūlyta pasakyti tiesą. Netiesa, kad buvo daromas spaudimas. Apklausiant liudytoją, buvo žinoma iš E. R., kad įvykio dalyviai buvo A. T., M. N. ir R. V.. Buvo prašymas sakyti tiesą, bet neina kalba, kad turėjo patvirtinti taip, kad atitiktų kitų liudytojų parodymus. Jis buvo supažindintas dėl melagingų parodymų davimo. Apklausos metu iš pat pradžių buvo informuotas dėl melagingų parodymų, ir jis pradėjo pasakoti. Buvo prieš tai informuotas, kokius duomenis turi, ir buvo klausimas, ar tai tiesa, buvo paprašyta pasakyti tiesą.

14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. T. parodė, kad kaltės klausimo šiuo metu nekomentuoja, psichikos sveikatos centre neregistruotas, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi, su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltės klausimo šiuo metu nekomentuoja. Taip pat atsisako šiuo metu duoti parodymus ikiteisminio byloje, juos duos teisme. Daugiau neturi, ką paaiškinti (3 t., b. l. 107-109, 121-123).

15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. S. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.45 val., vairuodamas sugyventinei D. Ž. priklausantį automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs iki (duomenys neskelbtini), sankryžoje su šalutiniu keliu į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė iš tos pusės atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Kadangi automobilis važiavo greitai ir į sankryžą įvažiavo nestabdydamas, sureaguoti nespėjo ir jų automobiliai susidūrė. Jam smūgis kliuvo į dešinę automobilio pusę. Jis tuoj pat iš savo automobilio išlipo lauk ir pamatė, kad iš kito automobilio priekinės keleivio vietos išlipo jam nepažįstamas vaikinas, mūvėjęs šortus. Kadangi jam pačiam labai stipriai skaudėjo kairį petį ir nuo smūgio jautėsi apsvaigęs, iš karto atsisėdo kelkraštyje. Kai iš eismo įvykį sukėlusio automobilio išlipęs minėtas vaikinas ir niekas kitas prie jo nepriėjo, jis atsistojo ir nuėjo į kitoje kelio pusėje esančią „(duomenys neskelbtini)“ aikštę, kur vyko renginys, paprašyti iškvieti pagalbą. To pats padaryti negalėjo, nes eismo įvykio metu sudužo jo mobilusis telefonas. Kas iškvietė pagalbą nežino, to žmogaus nepažįsta. Netrukus atvažiavo GMP medikai ir policijos pareigūnai. Kai jie nuėjo į eismo įvykio vietą, joje jokių asmenų nebebuvo. Jį GMP medikai tuoj pat išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o policijos pareigūnai, jam trumpai papasakojus, kas atsitiko, liko eismo įvykio vietoje. Ligoninėje jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba dėl skaudančio kairiojo peties (nustatyta, kad jis buvo stipriai sutrenktas) bei susiūta nedidelė žaizda galvoje. Po to kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į Raseinių rajono policijos komisariatą ir ten buvo apklaustas apie eismo įvykio aplinkybes. Kadangi jam vėliau ėmė tirpti kairės rankos pirštai, po keleto dienų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savo šeimos gydytoją A. A.. Ji jam paskyrė papildomus tyrimus, kurių metu buvo nustatyta, kad yra lūžęs stuburo penktasis slankstelis. Dėl šio sužalojimo gydosi iki šiol, jam (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliekamos gydomosios reabilitacijos procedūros. Kaip minėjo, jo vairuotas automobilis priklauso sugyventinei D. Ž., todėl dėl automobilio apgadinimo turtinė žala buvo padaryta jai, o ne jam. Jis šio įvykio metu patyrė įvairius kūno sužalojimus, todėl jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Kas eismo įvykio metu vairavo kitą automobilį, kas juo važiavo, bei koks tiksliai tai buvo automobilis, jam iki šiol nežinoma. Taip pat iki šiol į jį jokiu būdu nesikreipė joks asmuo, domėdamasis eismo įvykiu, siūlydamas kokią nors pagalbą ar atlyginti patirtą žalą (3 t., b. l. 3-6).

16. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis P. S., nurodė, kad tvirtina ankstesnius savo duotus liudytojo parodymus. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta fizinė, turtinė bei moralinė žala. Jam lūžo penktas kaklo slankstelis ir jam žinoma, kad dėl to jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis bendrauja su draudimu „C.“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tačiau iki šiol dar draudimo išmoka neišmokėta dėl jo paties kaltės – jis nepateikė savo banko sąskaitos, į kurią būtų pervesti pinigai. Dokumentus sutvarkys ir draudimui pateiks artimiausiu metu. Kai kalbėjo su draudimo darbuotoju, buvo aptariama draudimo išmoka jam – virš dviejų tūkstančių eurų. Todėl šiuo metu civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereiškia. Jam žinoma, kad jį, jei norės, galės pareikšti teismo posėdyje. Kaip ir sakė ankstesnėje liudytojo apklausoje, vairavo D. Ž. priklausantį automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, draudimas jai žalą visiškai atlygino ir ji pretenzijų niekam neturi. Papildo, kad su juo nesusisiekė eismo įvykio kaltininkas, nežino iki šiol kas jis toks. Jis matė, kad automobilyje „T. C.“ (kuris rėžėsi į jo automobilį) sėdėjo du asmenys, vairuotojas ir šalia jo sėdintis keleivis. Ar dar daugiau tuo automobiliu važiavo kas nors nežino, nes nematė (3 t., b. l. 9-12).

17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Ž. nurodė, kad ji P. S. pažįsta, nes su juo 17 metų buvo sugyventiniai, gyveno kaip šeima (duomenys neskelbtini) mieste. Ji 2022 metais, tikslaus laiko tikrai neprisimena, nusipirko automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. taip pat turėjo savo automobilį, bet kai reikėdavo, važiuodavo jos automobiliu. Taip atsitiko ir tą dieną, tai yra 2022 m. rugpjūčio 26 d., kai įvyko eismo įvykis. P. S. pasiėmė jai priklausantį automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo iš (duomenys neskelbtini) miesto, kur jie gyveno, važiavo pas savo mamą į (duomenys neskelbtini) miestelį. Jam važiuojant automobiliu, įvyko eismo įvykis. P. S. važiavo keliu (duomenys neskelbtini), o kito automobilio „T. C.“ vairuotojas parvažinėjo šalutiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. To automobilio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio P. S. ir rėžėsi į P. S. vairuojamą automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai iš karto po įvykio paskambino P. S., liepė greitai atvažiuoti. Ji iš karto važiavo į įvykio vietą, dar važiuodama prasilenkė su GMP automobiliu, kuris P. S. iš įvykio vietos vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Atvykus jai į įvykio vietą, automobilio „T. C.“ vairuotojo jau nebuvo. Žmonės aplink kalbėjo, kad vairuotojas kartu su keleiviu iš karto po įvykio pabėgo. Jai nežinoma, kiek tuo automobiliu važiavo asmenų. Ji apie patį įvykį tiek kiek žino, papasakojo, pati įvykio nematė. Papildo, kad su P. S. yra jau išsiskyrę, nebebendrauja. Jai draudimas visiškai atlygino šiuo nusikaltimu padarytą jai turtinę žalą, jai buvo pervesta 1 165 eurai dėl automobilio sugadinimo. Ji pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio niekam nereiškia (3 t., b. l. 55-58)

18. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. N. nurodė, kad automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, jį maždaug prieš metus įsigijo Lietuvoje. Automobilio dokumentų (registracijos liudijimo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, techninės apžiūros ataskaitos) pateikti negali, nes jų neturi. Nežino, ar pats juos prarado, ar jie buvo visą laiką automobilio daiktadėžėje. D. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini) mieste, gerai pažinojo, nes jis jam nuo 2022 sausio mėnesio įrenginėjo butus (duomenys neskelbtini) mieste. D. L. savo automobiliu „A.“, užsienietiškais numeriais, kasdien kartu su darbininkais važiuodavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Dar tą patį mėnesį D. L. automobilis sugedo ir jis paprašė paskolinti automobilį, kad darbai nesustotų ir toliau iš (duomenys neskelbtini) galėtų važinėti į darbus (duomenys neskelbtini). Jis D. L. buvo sumokėjęs avansus, suprato, kad neturėdamas automobilio šis nedirbs, todėl geranoriškai sutiko jam paskolinti savo automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Norėjo, kad D. L. nenustotų dirbti ir toliau jam (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų, sutarties su D. L. dėl to nepasirašė, juo visiškai pasitikėjo. D. L. ir toliau nuolat jo automobiliu važinėjo kartu su darbininkais į darbus (duomenys neskelbtini). Vieną dieną, tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2022 liepos mėnuo, pastebėjo, kad D. L. į objektą nebeatvažiuoja dirbti. Jis bandė aiškintis, kelis kartus D. L. telefonu paskambino. D. jam paaiškino, kad automobilis sugedęs, todėl negali atvažiuoti. Jis juo patikėjo, nes ir anksčiau, jam dirbant prie objekto, matė, kad jo automobilis buvo sugedęs ir stovėjo apie savaitę laiko prie objekto (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 15 d. per programėlę „Instagram“ gavo žinutę, profilio pavadinimas buvo „A. T.“. „A. T.“ prisistatė kaip nuo D. L., informavo, kad pastarasis yra suimtas ir reikalinga jo advokatui sumokėti 1000 eurų. Tada jis „A. T.“ iš karto paklausė, o kur yra automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „A. T.“ paaiškino, kad automobilis yra pas jį. „A. T.“ dar klausė, ar gali automobilį pasilikti, kadangi jam reikia užbaigti D. L. pradėtus darbus. Jis griežtai „A. T.“ pasakė, kad negali. „A. T.“ tada jam atrašė: „viskas ok niekas nesąmonių nedaro, viskas gerai“. Jis vis dar tikėjosi, kad ar tai „A. T.“ ar tai D. L. jam automobilį grąžins, tačiau to nesulaukus, maždaug po savaitės parašė pareiškimą policijoje. Praėjus daugiau kaip savaitei gavo vyriausios tyrėjos nutarimą „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ pagal BK 183 str. 1 d. (turto pasisavinimas). Dėl kaip tik tuo metu turėtų rūpesčių nutarimo neskundė. Patį nutarimą galės tyrėjai pateikti. Patikslina, kad pasibaigus automobilio draudimui, jis tyčia jo nedraudė, nes tikėjo, kad D. L. juo nevažinėja, kadangi automobilis yra sugedęs, dėl to ir nedraudė. Dar praėjus maždaug mėnesiui, gal rugpjūčio pabaigoje, „A. T.“ jam skambino, jis tuo metu negalėjo atsiliepti, o kai jau jis jam perskambino – šis nebeatsiliepė. Bet atgamindamas įvykius supranta, kad „A. T.“ jam skambino turbūt iš karto po eismo įvykio. Jis gal ką nors norėjo jam pasakyti, tačiau, kaip ir sakė, jis po to jam jau nebeatsiliepė, netgi ištrynė savo „Instagramo“ profilį. Apie eismo įvykį, kuomet buvo važiuota jo automobiliu „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio metu buvo sužalotas žmogus, jis sužinojo iš policijos pareigūno. Jis dėl paskutinio „A. T.“ jam skambučio daro prielaidą, kad eismo įvykio metu jo automobilį vairavo „A. T.“. Kaip ir sako, dėl to daro tik prielaidą. 2022 m. gruodžio 16 d. su juo susisiekė D. L. ir pasakė, kad tas, kas vairavo automobilį, t. y. A. T., už automobilio sugadinimą eismo įvykio metu – jam atlygins turtinę žalą. Dėl civilinio ieškinio šiuo metu dar nėra apsisprendęs, jį, jei reikės, pateiks vėliau (3 t., b. l. 25-28).

19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai, M. N. nurodė, kad tvirtina ankstesnius savo kaip liudytojo parodymus, ankstesnėje liudytojo apklausoje paaiškino išsamiai įvykio aplinkybes. Jam dėl šio įvykio padaryta turtinė žala, stipriai buvo apgadintas jam priklausantis automobili „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priežastis nurodė ankstesnėje liudytojo apklausoje. Kaip ir sakė, automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, tačiau jo dokumentų jis nerado ir pateikti tyrėjai negali. Civilinį ieškinį pareikš teisme, kai turės civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus, t. y. kai turės apgadintų automobilių detalių, remonto sąmatas. Iki teismo posėdžio pasirūpins šiais dokumentais. Daugiau papildymų neturi (3 t., b. l. 43-45).

20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. L. nurodė, kad 2021 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį pradėjo naudotis automobiliu „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek žino, šis automobilis yra registruotas jo pažįstamo (duomenys neskelbtini) miesto gyventojo M. N. vardu. Šiuo automobiliu nuo 2022 m. liepos mėnesio naudodavosi ir jo pažįstamas A. T., kuris jį ir vairuodavo. 2022 m. liepos 12 d. jis pats buvo suimtas ikiteisminiame tyrime, kuriame yra įtariamasis. Kardomoji priemonė jam buvo pakeista tik 2022 m. lapkričio 11 d., jis buvo paleistas iš sulaikymo. Visą tą laiką minėtas automobilis buvo patikėtas A. T.. Dar būdamas suimtas, galimai rugsėjo mėnesį, iš kažko (to asmens tiksliai įvardinti negali, nes neatsimena) sužinojo, kad A. T. patikėtas automobilis dalyvavo eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kurio metu nukentėjo kito automobilio vairuotojas, jam pažįstamas P. S.. Kas tuo metu važiavo automobilyje „T. C. V.“ ir kas jį vairavo, jam dar nežinoma (3 t., b. l. 85-87).

21. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. R. nurodė, kad automobiliu „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis niekada nesinaudojo. Kiek jam žinoma, šį automobilį iš (duomenys neskelbtini) mieste gyvenančio M. (pavardės nežino) pasiskolino D. L. ir perdavė A. T., kad jis iš savo gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini), važinėtų į (duomenys neskelbtini). Kai D. L. suėmė, kiek žino, automobiliu „T. C.“ naudojosi A. T., tai jis yra matęs pats. Kol jį policijos pareigūnai nepakvietė apklausti, apie eismo įvykį prie (duomenys neskelbtini) jis nieko nežinojo, bet paskambino savo broliui J. S. ir iš jo sužinojo, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. vakare, į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sporto aikštelę prie buvusios (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu buvo atvažiavęs A. T., R. V. ir M. N.. Automobilį vairavo A. T.. Po to minėtu automobiliu jie išvažiavo ir vėliau J. S. sužinojo, kad jie pakliuvo į eismo įvykį. Daugiau apie tai jam nieko nežinoma (3 t., b. l. 61-64).

22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. S. nurodė, kad jam yra žinoma, kad pažįstamas D. L. 2022 metų vasarą pradėjo naudotis mikroautobuso tipo tamsios spalvos automobiliu „T.“. Šio automobilio modelio ir valstybinio numerių ženklų nežino. Automobilis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), D. L. sodybos kieme. Juo taip pat naudodavosi ir kiti asmenys, tarp kurių buvo ir jam pažįstamas A. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis automobiliu važiuodavo kur tik jam reikėdavo ir jį vairuodavo pats. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje (tikslios datos nurodyti negali), apie 17 val., šiuo automobiliu pas jį į namus ((duomenys neskelbtini)) minėtu automobiliu atvažiavo A. T. su jam iš matymo pažįstamais M. N. ir R. V., gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. T.. Jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mstl., kur prie (duomenys neskelbtini) ežero vyko kažkoks pramoginis renginys ir koncertas. Ten jie visi vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Kelintą valandą jį parvežė namo tiksliai nurodyti negali, bet jau buvo vėlus vakaras ir buvo sutemę. Jis prie įvažiavimo į jų sodybos kiemą iš automobilio išlipo ir nuėjo į namą, o automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Tiek važiuojant į (duomenys neskelbtini), tiek grįžtant atgal, jį vairavo A. T.. Kur po to jie tą vakarą važinėjo, jam nežinoma. Apie tai, kad jo minėtas automobilis „T.“ sukėlė eismo įvykį, jam iki šiol nieko nebuvo žinoma, jis jame tikrai nedalyvavo. Apie šį eismo įvykį sužinojo iš savo brolio E. R., kai jis paskambino apie 10.30 val. ir pradėjo klausinėti, kur ir su kuo tą vakarą važinėjo. Jis jam papasakojo, kad važinėjo A. T. vairuotu automobiliu „T.“ ir kad su jais buvo minėti M. N. ir R. V. (3 t., b. l. 67-70).

23. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. jis, A. T., M. N. ir J. S. su savo drauge vyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mstl., prie (duomenys neskelbtini) ežero vykusią šventę. Iš ten, jau buvo tamsus paros metas, jie visi grįžo į (duomenys neskelbtini) paliko J. S. su savo drauge. Po to, jis, A. T. ir M. N. grįžinėjo link (duomenys neskelbtini). Juodos spalvos automobilį „T.“ vairavo A. T., M. N. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jis sėdėjo už M. N.. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo privažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, sankryžoje pateko į eismo įvykį. A. T. išsukinėjant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės į A. T. vairuojamą „T.“ automobilį atsitrenkė kitas automobilis „A.“ markės. Po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio ir iš pradžių planavo prieiti prie kito automobilio vairuotojo, tačiau nenorėdamas sukelti problemų „T.“ vairuotojui A. T., kartu su M. N. ir A. T. pabėgo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad kito automobilio vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, jiems išsukinėjant, neišjungė tolimųjų automobilio žibintų, dėl ko buvo apakintas A. T.. Po kurio laiko iš kitų asmenų sužinojo, kad kitą automobilį vairavo jam žinomas asmuo – P. S.. Eismo įvykio metu jis užsigavo nugarą ir galvą, bet į medikus nesikreipė. Grįžęs namo, mano, kad buvo praradęs sąmonę, nes griuvo ir prasiskėlė viršutinę lūpą. Daugiau su tyrimu susijusios informacijos nežino (3 t., b. l. 73-76).

24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. N. nurodė, kad 2022 metų rugpjūčio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, jis, R. V. ir A. T., susitiko netoliese, prie jo namų esančioje aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Jam atėjus, aikštelėje prie „T. C.“ automobilio, tamsios spalvos, stovėjo A. T. ir R. V.. A. T. jiems pasiūlė važiuoti į tuo metu vykstančią šventę (duomenys neskelbtini) mslt., prie (duomenys neskelbtini) ežero. Jie sutiko. Prieš važiuodami į šventę, užsuko į (duomenys neskelbtini), pasiimti J. S. ir jo draugės. J. S. ir jo draugė sėdo į automobilio galą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki J. S. namų automobilį vairavo R. V., jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o A. T. ant automobilio galinės sėdynės, dešinėje pusėje už jo. Kas automobilį vairavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) mstl., jis dėl didelio girtumo neatsimena. Šventėje gėrė alų, ką kiti draugai veikė jis nematė, nes buvo tamsu. Kada šventė pasibaigė, jis neatsimena buvo vėlu ir tamsu. Jis įsėdo į automobilio priekinę keleivio pusę, kur ir sėdėjo atvažiuodamas, užsisegė saugos diržą ir laukė pareinančių draugų. Kas kaip susėdo į automobilį jis neprisimena, nes dėl girtumo galėjo ir užmigti. Važiuodami atgal į namus jis galimai miegojo ir nieko neprisimena. Atsimena, kad į namus, (duomenys neskelbtini), parvežė J. S. ir jo draugę ir J. S. kieme visi gėrė alų. Kas vairavo automobilį parvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) iki J. S. namų, jis neprisimena. Kieme alų gėrė apie 10-15 minučių. Išgėręs alų sėdo vėl į priekinę keleivio pusę, užsisegė saugos diržą ir jie iš J. S. išvažiavo. Kas automobilį vairavo ir kas kaip sėdėjo jis dėl girtumo neatsimena. Jis galimai automobilyje užmigo ir atsibudo nuo didelio smūgio. Nieko nesupratęs išlipo laukan, nes buvo daug dūmų, bijojo, kad automobilis neužsidegtų. Jam išlipus automobilyje ir šalia jo draugų nebuvo. Matė, kaip A. T. ir R. V. bėga skirtingomis kryptimis, link miško. Jis irgi išsigandęs išėjo į namus ir paliko eismo įvykio vietą. Kas vairavo kitą automobilį, su kuriuo susidūrė jų automobilis, jis iki šiol nežino. Jis avarijos metu jokių sužalojimų nepatyrė ir į medikus nesikreipė. Kiek jam žinoma, tą automobilį turėdavo A. T., anksčiau su tuo automobiliu jis važiavęs nėra (3 t., b. l. 79-82).

25. Liudytoja A. V. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., nuo 18 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, vyko (duomenys neskelbtini) bendruomenės renginys. Apie 22.45 val., jau pasibaigus renginiui, su kitais bendruomenės nariais buvo aikštėje, kur tvarkė inventorių. Tada netikėtai išgirdo didelį garsų trenksmą ir atsisukusi pamatė, kad prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) esančioje sankryžoje su keliu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai. Tuoj pat su keletu kitų gyventojų nuėjo eismo įvykio vietos link ir pakeliui, jau aikštėje, sutiko jai pažįstamą P. S.. Jis skundėsi kairės rankos ir galvos skausmais, sakė vairavęs savo automobilį „A.“, kuriuo važiavo pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) link. Pasak P. S., į jo vairuojamą automobilį minėtoje sankryžoje įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo pusės atvažiavęs kitas automobilis. Pokalbio metu ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Kai atėjo į eismo įvykio vietą, pamatė, kad P. S. automobilis buvo susidūręs su tamsios spalvos automobiliu „T.“. Šiame automobilyje ar netoli jo, nieko nebuvo. Kas konkrečiai vairavo šį automobilį ir kas dar jame važiavo, ji nematė ir nežino. Tik girdėjo kalbant, kad iš automobilio po eismo įvykio pabėgo mažiausiai du žmonės. Jai dar būnant įvykio vietoje, atvyko (duomenys neskelbtini) gaisrinės darbuotojai, GMP medikai ir policijos pareigūnai. Netrukus ji nuėjo šalin, toliau tvarkytis inventoriaus. Daugiau apie šį eismo įvykį nieko nežino ir papasakoti negali (3 t., b. l. 90-93).

26. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2137/2022(02) nurodyta, kad P. S. konstatuota odos nubrozdinimai dešinės alkūnės, kairio žasto srityje, muštinė žaizda galvoje, penkto kaklo slankstelio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 26 d., ir aplinkybėmis. Penkto kaklo slankstelio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 8-10).

27. 2023 m. sausio 27 d. ADB „C. V. I. G.“ rašte Nr. 22-00837 informuojama, kad ADB „C. V. I. G.“ yra gavę nukentėjusių asmenų pranešimus dėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio tarp automobilių „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykio metu kaltininko automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, žalas nukentėjusiems asmenims administruoja Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro vardu, išmokos nukentėjusiems asmenims bus mokamos. Dėl automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, 2022 m. spalio 19 d. žala atlyginta tiesiogiai automobilio savininkei D. Ž.. Atlyginta žalos suma 1 165,00 Eur. Taip pat gauta įvykyje nukentėjusio asmens P. S. pretenzija dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu P. S. žala dar nėra atlyginta, kadangi buvo renkami dokumentai apie nukentėjusio sveikatos būklę po įvykio, taip pat neturėta teismo medicinos išvadų apie asmens sveikatos sužalojimo mąstą. Artimiausiu metu P. S. bus įvertinta tiksli neturtinės žalos suma dėl sužalojimo. Atsižvelgiant į dabar pateiktą teismo medicinos ekspertų išvadą, ir remiantis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Finansų Ministro įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, numatomas P. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro iki 4 MMA (Lietuvos Respublikos patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kuri 2022 metais buvo 730 Eur). Kitų tiesioginių sveikatos gydymo išlaidų P. S. nepateikė. Taip pat informuota, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos išlaidos negalės būti atlygintos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumato Ligonių kasų regreso teisės į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui (2 t., b. l. 97-98).

28. 2022 m. gruodžio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas M. N. pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. nutarimo nuorašą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo pareiškimo apie tai, kad D. L. pasisavino jo automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 29-40).

29. Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose, Eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kelias (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad į įvykio vietą atvykstama pagrindiniu (duomenys neskelbtini) asfaltuotu keliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Važiuojant keliu, dešinėje kelio pusėje, stovi įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pavažiavus 150 metrų yra nelygiareikšmių kelių sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės. Sankryžos viduryje yra salelė, kurios viduryje pastatytas nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ bei kelio ženklas Nr. 608 „Krypčių rodyklė“. Šalia kelio ženklo Nr. 608 pastatytas dar vienas kelio ženklas Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“. Kairėje kelio pusėje prieš esančią sankryžą yra aikštė, kurioje stovi kryžius. Važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, kairėje kelio pusėje, ant žalios vejos pastatytas kelio ženklai Nr. 608 „Krypčių rodyklė“ ir Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“. Už sankryžos su šalutiniu keliu iš dešinės matosi nedidelis kelio vingis į kairę pusę. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link sankryžos, matosi ta pati salelė, kurioje matyti pastatytas dar vienas nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“, o sankryžos dešinėje kelio pusėje pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės tiek dešinėje, tiek ir kairėje kelio pusėje stovi po du signalinius stulpelius. Apžiūrint įvykio vietą, automobilio nuolaužų detalių nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 15-25, 63-69).

30. 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos hidrometerologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hydrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2022 rugpjūčio 26 d. nuo 22 val. iki 23 val. (duomenys neskelbtini) AMS krituliai neregistruoti. Meteorologinio matomumo nuotolis fiksuojamas automatiniu prietaisu, nepaisant paros laiko – tiek dieną, tiek naktį. Automatinis prietaisas meteorologinį matomumą matuoja sklaidos perdavimo principu – jutiklio skleidžiamas signalas sutikęs atmosferoje pasitaikančias kliūtis nuo jų atsispindi ir grįžta atgal. Kuo skaidresnė atmosfera, tuo didesnis meteorologinio matomumo nuotolis, ir atvirkščiai – kuo daugiau atmosferoje kliūčių meteorologinio matomumo nuotolis yra mažesnis. Matomumo nuotolis pateikiamas kilometrais arba metrais. Kai atmosferos sąlygos yra geros fiksuojama didžiausia meteorologinio matomumo reikšmė 20 km, prastėjant sąlygoms matomumas mažėja. Susidarius rūkui meteorologinio matomumo nuotolis būna mažesnis už 1 km. Meteorologinis matomumo nuotolis nėra tikrasis atstumas, kurį mato žmogaus akys iki tam tikro objekto vyraujant skirtingoms meteorologinėms sąlygoms (2 t., b. l. 44-45).

31. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuota, kad automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabentas į UAB „T.“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), B kvitas Nr. 0011713 (1 t., b. l. 98, 102).

32. VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta, kad 2006 metų gamybos automobilio „T. C. V.“ vidutinė kaina Lietuvoje 2 920,00 Eur (1 t., b .l. 103-104).

33. 2022 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus namo kieme matyti stovintis automobilis „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra tamsiai žalios spalvos. Kėbulo tipas – universalus. Apžiūrint automobilį matoma, kad automobilio priekinis stiklas yra suskilęs ties dešine automobilio puse, priešais priekine keleivio puse. Matyti išdaužtas priekinis dešinės pusės žibintas. Sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, ratas, nulaužta dalis priekio bamperio. Sulankstytos dešinės pusės keleivio priekinės ir galinės durelės ties apačia, sulankstytas dešinės keleivio pusės slenkstis. Automobilis neturi kairės vairuotojo pusės priekinio rato bei nėra priekinio kairės pusės posūkio žibinto. Po automobilio kairės pusės vairuotojo durelėmis yra pakišta medžio kaladė. Apžiūrint automobilio vidų, matyti, kad galinių automobilio sėdynių sėdimoji dalis yra pastumta į priekį. Palei keleivio sėdinių kairės vairuotojo pusės kraštą matyti kyšantys geltonos, baltos ir žalios spalvų laidai. Tarp galinių sėdinių sėdimosios dalies ir atraminės dalies yra nedidelis tarpas. Priekinėje automobilio dalyje matyti, kad ties vairuotojo ir keleivio pusėmis yra išlindusios baltos spalvos oro pagalvės. Viena oro pagalvė išlindusi iš vairo vidurinės dalies, o kita iš daiktadėžės viršutinės dalies. Automobilio priekinėje kairėje vairuotojo pusėje virš greičio ir apsukų skydelio ant panelės matyti esantis galinio vaizdo veidrodėlis. Apžiūrėjus automobilį, daugiau su tyrimu susijusios informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 132-142).

34. 2022 m. gruodžio 8 d. pakvitavime užfiksuota, kad saugoti automobilis „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas P. S. (1 t., b.l.143-144).

35. 2022 m. lapkričio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas lengvasis automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), esantis UAB „T.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresas (duomenys neskelbtini). Automobilis yra juodos spalvos. Ant automobilio galo pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekiniai valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įdėti automobilio salone ant galinės sėdynės. Priekinis valstybinio numerio ženklas yra sulankstytas. Apžiūrint transporto priemonę iš priekio matyti įvairūs transporto priemonės sugadinimai. Matyti, kad įskilęs priekinis stiklas, sulankstytas priekinis variklio dangtis, sulankstyti kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai. Sugadintas priekinis bamperis, priekiniai rūko žibintai, posūkio žibintas, priekinės abi lempos, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės priekinis ratas, priekinis valstybinis numeris, išsiskleidusios priekinės abi oro pagalvės, priekinės dešinės pusės durys. Vairuotojo pusėje prie sėdynės ant kėbulo rėmo šoninėje vidinėje dalyje yra surašyta informacija apie automobilį su identifikaciniu kodu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio salono vidų, matyti, kad įrengta gamyklinė magnetola. Automobilio užvedimo spynelėje nėra variklio užvedimo rakto, prietaisų skydelyje yra matomi odometro parodymai: 253880. Priekyje esančioje daiktadėžėje yra įdėtas baltos spalvos dėklas su kompaktiniais diskais. Dešinės pusės automobilio durelėse įdėtas tuščias tamsios spalvos alaus butelis „Š. E.“. Automobilio salono galinėje dalyje ant galinės sėdynės padėtas priekinis bamperis su valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje ant galinės sėdynės padėta automobilio priekinė lempa. Automobilio bagažinės dangtis neatsidaro (1 t., b. l. 74-82).

36. 2022 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas lengvasis automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra UAB „T.“ automobilių stovėjimo aikštelėje (žr. nuotr. Nr. 1, Nr. 2). Automobilis juodos spalvos, ant automobilio galo yra pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis yra deformuotas. Yra įskilęs priekinis stiklas, sulankstytas priekinis variklio dangtis, sulankstyti kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai. Sugadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nėra priekinio bamperio ir priekinių žibintų (žr. nuotr. Nr. 3-8). Automobilis apžiūros metu neužrakintas. Automobilio salone yra išsiskleidusios priekinės apsauginės oro pagalvės, ant galinės sėdynės yra priekinis bamperis su valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) ir automobilio priekinis žibintas (žr. nuotr. Nr. 9-13). Automobilio bagažinės dangtis neatsidaro. Automobilio vairas kairėje. Nuo vairo paimtas suveikusios apsauginės oro pagalvės audinys su galimais biologiniais, seilių pėdsakais (žr. nuotr. Nr. 14). Oro pagalvės audinys supakuotas į popierinį paketą. Paketas užplombuotas plomba „POLICIJA S 50271“. Nuo vairo paimta biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplova. Spec. tamponas su biologiniais lytėjimo pėdsakais nuo vairo supakuotas į voką. Vokas užplombuotas plomba „POLICIJA S 50272“. Nuo pavarų perjungimo svirties paimta biologinių lytėjimo pėdsakų nuoplova. Spec. tamponas su biologiniais lytėjimo pėdsakais nuo pavarų perjungimo svirties supakuotas į voką. Vokas užplombuotas plomba „POLICIJA S 50273“. Nuo priekinės, kairės pusės (vairuotojo) sėdynės sėdimosios dalies, specialia lipnia juosta paimtos mikrodalelės. Juosta su mikrodalelėmis įdėta į voką Nr. 1. Nuo priekinės, kairės pusės (vairuotojo) sėdynės atlošo, specialia lipnia juosta paimtos mikrodalelės. Juosta su mikrodalelėmis įdėta į voką Nr. 2. Vokai su mikrodalelėmis Nr. 1, Nr. 2 supakuoti į voką su paaiškinamuoju užrašu. Vokas užplombuotas plomba „POLICIJA S 50274“. Apžiūrėjus automobilį kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta (2 t., b. l. 46-45).

37. 2022 m. gruodžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktos oro pagalvės, paimtos apžiūrint automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 66-69).

38. 2022 m. gruodžio 19 d. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad iš įtariamojo A. T. paimtas seilių DNR lyginamasis pavyzdys (2 t., b. l. 72-73).

39. 2023 m. sausio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant oro pagalvės, paimtos apžiūrint automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų (žiūrėti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje) genotipas sutampa su A. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22 (2 t., b. l. 79-81).

40. 2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima A. T. naudotų telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinė, siekiant nustatyti eismo įvykio metu A. T. buvimo vietą. Buvo gautos jo naudojamame telefono aparate IMEI (duomenys neskelbtini), naudotų UAB „T.“ SIM kortelių telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. Apie A. T. naudotų telefono numerių nustatymą aprašyta tyrėjo A. K. 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-3141530-22. Iš išklotinių matosi, kad eismo įvykio dieną telefono numeriai (duomenys neskelbtini) naudoti nebuvo. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matosi, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 26 d. jo naudojamas telefonas jungėsi prie operatoriaus bokštų: nuo 00:06 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo 09:29 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 10:27 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 11:27 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 11:57 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 13:16 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 13:27 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 14:27 val. jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 18:57 val. judėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini); nuo 19:27 val. judėjo iš (duomenys neskelbtini); nuo 19:57 val. buvo (duomenys neskelbtini); nuo 20:28 val. telefonas judėjo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nuo 21:02 val. jungėsi (duomenys neskelbtini); nuo 22:07 val. telefonas judėjo nuo (duomenys neskelbtini), nuo 22:20 val. telefonas judėjo nuo (duomenys neskelbtini); nuo 22:57 val. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini); nuo 23:30 val. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. 00:37 val. celė (duomenys neskelbtini), o nuo po to celė (duomenys neskelbtini)). Visu išklotinės laikotarpiu, A. T. telefone buvo naudojamas internetas, telefonu jis tik vieną kartą skambino būdamas (duomenys neskelbtini), t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d. 09:29 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinama į numerį (duomenys neskelbtini) ir prakalbėta 50 s. Iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. V., gim. (duomenys neskelbtini) (protokolai ANR ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini). Šį telefono numerį jis nurodęs ir apklausiant jį liudytoju ikiteisminiame tyrime 01-1-42472-22) (1 t., b. l. 182-184).

41. 2023 m. vasario 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pareiškime pranešama, kad A. T. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 4 d. A. T. 2019 m. spalio 14 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones. A. T. 2020 m. liepos 7 d. pakartotinai įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą. A. T. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281-1 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 12 d. A. T. 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. 2022 m. vasario 4 d. 15 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), A. T. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, t. y. vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti, bei vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatkreipė dėmesio į meteorologines oro sąlygas, dėl ko, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į ten esančius krūmus, medį, eismo įvykio metu apgadintas automobilis, medžiui ir krūmams žala nepadaryta. 2022 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. T. paskirta 450 eurų bauda. Apie minėtą nusižengimą 2022 m. gegužės 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius raštu pranešė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai. 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate medžiagoje Nr. M-2-05-00105-22 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariate A. T. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42472-22 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. T. galimai padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (1 t., b. l. 29-30).

42. 2019 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendyje (kopija) nurodyta, kad A. T. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d. Jam paskirta galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, konfiskavimas jo vairuotos transporto priemonę (1 t., b. l. 34-37).

43. 2020 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamajame įsakyme (kopija) matyti, kad A. T. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d. Jam paskirta galutinė 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus ir konfiskavimas transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 390 Eur (1 t., b. l. 39-45).

44. 2019 m. spalio 14 d. Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 14VD-2166 užfiksuota, kad A. T. pasirašytinai supažindintas su šiuo dokumentu (1 t., b. l. 48-55).

45. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 14VD-4419 užfiksuota, kad A. T. pasirašytinai supažindintas su šiuo dokumentu (1 t., b. l. 56-62).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

46. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

47. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. T. 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 22:40 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas M. N. priklausantį automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. S., ir su juo susidūrė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu, po smūgio buvo sužalotas automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. S., kuriam dėl penkto kaklo slankstelio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę šio nusikaltimo atžvilgiu sunkina tai, kad jį padarė būdamas recidyvistu.

48. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus teismas pirmiausiai pažymi, kad kaltinamojo A. T. kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai (specialistų išvados, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, fotonuotraukos etc.) nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, jų ryšys su kitų liudytojų nurodomomis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais.

49. 2022 m. gruodžio 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktos oro pagalvės, paimtos apžiūrint automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, o 2023 m. sausio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant oro pagalvės, paimtos apžiūrint automobilį „T. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. T. genotipu. Kaltinamojo A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis sėdėjo automobilio gale per vidurį, o susidūrimo metu krito į priekį ir atsitrenkė į automobilio „panelę“, galėjo užtykšti seilės, vertintinos kaip gynybinė versija, kadangi neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, be to, kaltinamojo biologiniai pėdsakai rasti ne ant „panelės“ vidurinės dalies, o būtent ant vairuotojo pusėje esančios oro pagalvės.

Žemesnės instancijos teismas

50. Teismas taip pat pažymi, kad teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų J. S. ir R. V. parodymai vertintini kritiškai. R. V. teisiamojo posėdžio metu davė priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog būtent jis vairavo automobilį, o liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Tiek R. V., tiek J. S. parodymai prieštarauja E. R. nuosekliems parodymams, duotiems tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklaustų policijos pareigūnų V. G. ir A. K. parodymams. Be to, J. S. ir R. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vienas kito parodymams.

51. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. S. teigė, kad automobilį, tiek važiuojant į (duomenys neskelbtini), tiek grįžtant atgal vairavo A. T.. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu J. S. parodė, kad vairuotojai susikeitė (duomenys neskelbtini), iš pradžių vairavo A. T., po to vairą perėmė „R.“ (R. V.). R. V. apklausiamas teisme nurodė, kad visą dieną automobilį vairavo būtent jis pats, o M. N. teigė, kad jam įvykio dieną įlipus į automobilį jį vairavo R. V..

52. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. R. liepė J. S. nurodyti, kad automobilį vairavo A. T.. E. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nesakė J. S., ką sakyti policijos pareigūnams. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad E. R. turėtų suinteresuotumą dėl A. T. nuteisimo, o pats E. R. patvirtino, jog J. S. jam sakė, kad automobilį vairavo A. T..

53. Be to, nors J. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus „kaip ir kerštavo“ kaltinamajam dėl kaltinamojo turimų skolų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo skolą J. S., o E. R. parodė, kad apie A. T. skolas J. S. jam nieko nesakė.

54. Teismas taip pat pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie policijos pareigūnų neteisėtą spaudimą J. S., R. V., E. R. ar kitiems liudytojams ikiteisminio tyrimo metu, selektyvios baudžiamosios atsakomybės siekį A. T.. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo neblaivus, kad liudytojai buvo verčiami pasirašyti apklausų protokolus, jiems grasinama ir pan.

55. Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu ir tai, kad D. L. patvirtino, kad automobiliu po jo suėmimo naudojosi A. T.. M. N. patvirtino, kad A. T. prašė grąžinti automobilį, tačiau automobilis grąžintas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

56. Be kita ko ir A. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, apskritai neigė, kad įvykio metu buvo automobilyje, teigė, jog tuo metu turėjo keliauti iš (duomenys neskelbtini), taip pat jog automobiliu naudojosi, kas taip pat rodo kaltinamojo pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą (t. 3, b. l. 96-99).

57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad A. T. 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 22:40 val., vairavo automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

58. BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Pažymėtina, kad nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

59. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-495/2021)

60. Kaltinamasis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę. Ši aplinkybė neabejotinai yra reikšminga vertinant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, pobūdį. Jo veiksmai pasireiškė atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 243 straipsnyje, realizavimu, jie teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis A. T. būdamas teistas 2019 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiui pagal BK 281¹ str. 1 d., kuriuo jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (ketverius) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, esant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 7 d. patvarkymui nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės perduoti vykdyti Lietuvos probacijos tarnybai, būdamas 2019 m. spalio 14 d. pasirašytinai supažindintas su Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 14VD-2166, bei, būdamas teistas 2020 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d., kuriuo jam paskirta 54 parų galutinė arešto bausmė, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo 2020 vasario 12 d., esant Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. patvarkymui teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo perduoti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui, būdamas 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytinai supažindintas su Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 14VD-4419, 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 22:40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo M. N. priklausantį automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. S., dėl to įvyko eismo įvykis, taip vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, toliau vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę šio baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu sunkina tai, kad jį padarė būdamas recidyvistu.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

61. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 243 straipsnyje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas.

62. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

63. Nagrinėjamu atveju A. T. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, prokuroro kvalifikuotos teisingai. A. T. yra pilnametis, nedirbantis, teistas, šiuo metu atlieka šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023, nuo 2019 m. net 36 kartus baustas ir administracine tvarka, įskaitant už tai, kad vairavo neturėdamas teisės tai daryti, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 168-192).

64. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnį teistumą, tai, kad 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta neturint teisės vairuoti transporto priemonę, keliant realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, esant teistam, recidyvistui, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant trumpesnę bausmės trukmę nei prašė prokuroras. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam ir už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra pagrindas paskirti prokuroro prašomą arešto bausmę, tačiau mažesnę bausmės trukmę nei prašo prokuroras, kadangi už baudžiamąjį nusižengimą maksimali arešto bausmės trukmė yra 45 paros. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-1138/2022 paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nuolat daromus teisės pažeidimus, užtraukiančius tiek administracinę, tiek ir baudžiamąją atsakomybę, teismas nemato pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti dalinio bausmių sudėjimo bei galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

65. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kaltinamasis ir toliau vairuoja be teisių, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nustatytinas penkerių metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

66. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

67. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 498,91 Eur žalai atlyginti (2 t., b. l. 16-30), savo reikalavimą grindžia gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, t. y. žalos paskaičiavimo dokumentu, yra įrodytas, protingo dydžio, todėl tenkintinas.

68. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nagrinėjamu atveju teismas nepriėmė nukentėjusiojo P. S. civilinio ieškinio, kadangi jis buvo reiškiamas jau po įrodymų tyrimo teisme pradžios. Kita vertus, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

69. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (t. 3, b. l. 131-134).

70. 2023 m. kovo 3 d. priimtas nutarimas skirti A. T. laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. (piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitoje) (3 t., b. l. 131-134). 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismas nutarė pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – piniginės lėšos, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 498,91 Eur, terminą iki 2023 m. gruodžio 3 d. (imtinai), paliekant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro L. V. 2023 m. kovo 3 d. nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas dar kartą nutarė pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – piniginės lėšos, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 498,91 Eur, terminą iki 2024 m. kovo 3 d. (imtinai), paliekant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro L. V. 2023 m. kovo 3 d. nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas. 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi, atsižvelgiant į A. T. paieškos paskelbimą, nutarta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – piniginės lėšos, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 498,91 Eur, terminą neribotam laikui, paliekant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro L. V. 2023 m. kovo 3 d. nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

71. Automobilis „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 8 d. pakvitavimu grąžintas P. S. (1 t., b.l.143-144), automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 23 d. pakvitavimu grąžinti P. S. (1 t., b. l. 129), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini transporto priemonės savininko neribotai nuosavybei.

72. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas transporto priemonės savininko M. N. neribotai nuosavybei.

73. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – apsauginės oro pagalvės audinys su biologiniais, seilių pėdsakais, specialios lipnios juostos su mikrodalelėmis, A. T. lyginamasis seilių pavyzdys saugomi Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti.

74. Šiaulių apskrities VPK prašyme „Dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidoms ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42472-21“ nurodyta, kad prašoma dėl automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo proceso išlaidomis pripažinti: 156,60 Eur išlaidas pagal 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą TOM1 Nr. 0004781 už transporto priemonės 54 parų saugojimą nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 89,90 Eur išlaidas pagal 2023 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą TOM1 Nr. 0005267 už transporto priemonės 31 parų saugojimą nuo 2023 m. sausio, išlaidas, saugant transporto priemonę nuo 2023 m. vasario 1 d. iki sprendimo transporto priemonę grąžinti ar perduoti priėmimo dienos, išlaidas priteisti Šiaulių apskrities VPK naudai iš kalto asmens dėl kurio veiksmų išlaidos susidarė (1 t., b. l. 105-121). 2021 m. sausio 28 d. tarp Šiaulių apskrities VPK ir UAB ,,T.” sudarytos sutarties Nr. 40-ST2-3-(1.32) Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje 3.4 punkte numatyta, kad už vienos paros automobilio saugojimą mokama po 2,90 Eur (su PVM). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo saugoma ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos 2024 m. balandžio 5 d. (430 dienų), kas sudaro pagrindą iš kaltinamojo priteisti dar 1 247,00 Eur (430 dienų x 2,90 Eur) už transporto priemonės saugojimą. Visos aptariamos sumos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, viso iš kaltinamojo priteistina 1 493,50 Eur.

75. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

76. Nagrinėjamu atveju A. T. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą, duomenų apie sunkią turtinę padėtį nepateikė, dalis teisinės pagalbos išlaidų susidarė pačiam kaltinamajam be pateisinamos priežasties nevykstant į teisiamuosius posėdžius, kaltinamasis kaltės nepripažino, todėl iš kaltinamojo priteistina 520,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą ir 770,38 Eur išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo. Iš viso iš kaltinamojo valstybei priteistina 1 290,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

A. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-1138/2022 paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-476/2023 paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus ir 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti pagal aptartus ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmę (nuosprendžio priėmimo dienai atlikta 8 (aštuoni) mėnesiai ir 4 (keturios) dienos laisvės atėmimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti A. T. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinio atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo naudai 498,91 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 91 ct) žalos, priteistą sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.

2023 m. kovo 3 d. nutarimu A. T. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (pratęstą 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimis) palikti galioti iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinį ieškinį). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.

Automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 8 d. pakvitavimu grąžintą P. S., automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 23 d. pakvitavimu grąžintus P. S., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti transporto priemonės savininko neribotai nuosavybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „T.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), B kvitas Nr. 0011713, grąžinti transporto priemonės savininko M. N. neribotai nuosavybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – apsaugines oro pagalvės audinį su biologiniais, seilių pėdsakais, specialią lipnios juostą su mikrodalelėmis, A. T. lyginamąjį seilių pavyzdį, saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti.

Automobilio „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1 493,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 50 ct) už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. Priteisiamą sumą pervesti į Šiaulių apskrities VPK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas, mokėjimo paskirtis – už transporto priemonės „T. C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą.

Išieškoti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1 290,38 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų 38 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovavimo bei gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas