Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. P. patikslintą priešieškinį ieškovui M. S. dėl nuostolių (sumokėto avanso) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. sausio 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-689-884/2023 nutarta išieškoti iš skolininkės (atsakovės) A. P. 1100,00 Eur skolą, 220,00 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1320,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 12 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 253,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kreditoriui (ieškovui) M. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

13. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

19. Iš byloje esančio SSVA išrašo iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro nustatyta, kad Š. V. 2017-12-15 išduotas kvalifikacijos atestatas - suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai.

20. Iš byloje esančio SSVA išrašo iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro nustatyta, kad Š. V. 2022-05-27 išduotas kvalifikacijos atestatas - suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai.

25. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

26. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

27. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – yra fizinis asmuo (atsakovė), o rangovas – fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (verslininkas) – ieškovas, todėl šalių sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamųjų patalpų plytelių klijavimo (ir su tuo susiję), gipso montavimo darbai) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad tarp šalių sudaryta darbų atlikimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl sprendžiant klausimą dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Dėl atliktų darbų kokybės ir atsakomybės už atsiradusius trūkumus.

29. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

38. Teismas pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

40. CK 6.662 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju, bylos teisminio nagrinėjimo metu, teismas siūlė šalims atlikti ekspertizę, siekiant užfiksuoti atliktų darbų defektus, tačiau šalys to nepageidavo, todėl byloje vertinamas atsakovės pateiktas 2022 m. spalio 7 d. gyvenamųjų patalpų apžiūros aktas Nr. 1 kaip įrodymų šaltinis.

41. Kaip minėta, specialisto apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus atliktus darbus, objekte adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti sienų ir lubų darbų defektai: neteisingai išdėstytos gipso kartono plokštės, gipso kartono tvirtinimo varžtai (dalis) persukti per giliai pažeidžiant popieriaus sluoksnį, tarp sienos ir gipso kartono nepaliktas tarpas arba paliktas per didelis, neoriginalios siūlės, nusklembtos netolygiai, netinkamu kampu, pažeidžiant didelę dalį gipso kartono plokštės krašto, likusi dalis sutrupėjusi, nestabiliai laikosi, dalis gipso kartono plokščių kampų pažeisti, tarpai tarp gipso kartono plokščių (dalis) – per dideli (3mm ir didesni) matomi profiliai ir kiaurymės, net ir originalios siūlės nėra suglaustos, gipso kartonas tvirtintas į UD profilį, nėra tvirtinama kai nereikalingas apkrovą perimantis jungimas, mineralinė vata sudėta netvarkingai, nėra išpjauta ties laikikliais todėl susidaro neizoliuotos ertmės, neteisingas įrengtas mazgas ties durų angos kraštu, WC zonoje siena (gipso kartono) yra nevertikali, skirtingų sienų plytelių siūlės nesutampa, aplink vamzdžius, skylės plytelėse išgręžtos netvarkingai / arba per didelės.

42. Kad plytelių klijavimo ir gipso montavimo darbai atlikti netinkamai spręstina pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą, o kad jie turi trūkumų iš dalies sutinka ir pats ieškovas. Ieškovo atlikti darbai nepatiko atsakovei vizualiai. Be to, nebūdama tokių darbų specialiste, atsakovė negalėjo ir neprivalėjo žinoti tokiems darbams keliamų reikalavimų jų tinkamumui, bet ir vizualiai pamačiusi darbų rezultatą, pareiškė pretenzijas ieškovui. Šalys pasirašė darbų atlikimo sutartį, kurioje susitarė (Sutarties 3.2 punktas), kad ieškovas (vykdytojas) įsipareigoja kokybiškai ir laiku, suteikti paslaugas pagal suderintus reikalavimus. Todėl, kaip matyti, atsakovė, gindama savo teises kreipėsi į specialių žinių turintį asmenį – techninės priežiūros vadovą Š. V., kuris turi ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninio priežiūros vadovo kvalifikaciją (atestatų Nr. 40894 ir Nr. 37838), bei kuris apžiūrėjęs atsakovės gyvenamąsias patalpas, aktu konstatavo, jog atlikti darbai turi akivaizdžius ir esminius defektus. Atsakovė atliktų darbų netinkamą kokybę ir įrodinėja šio asmens surašytu aktu bei fotonuotraukomis, iš kurių vizualiai matyti atliktų darbų akivaizdūs defektai bei trūkumai.

43. CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

45. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus žodinius ir rašytinius paaiškinimus apie trūkumų atsiradimo priežastis, kurie leistų spręsti, kad dėl atsiradusių defektų nebuvo ieškovo kaltės, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir trūkumai atsirado ne dėl ieškovo kaltės. Be to, ieškovas atsisakė tiek perduoti darbus, tiek ir kartu su atestuotu specialistu dalyvauti jo atliktų darbų apžiūroje. Pažymėtina, kad dalyvaudamas tokioje apžiūroje, kurioje būtų vertinami jo darbai jis būtų galėjęs tiek pasisakyti dėl atliktų darbų (ne) kokybiškumo, reikšti nesutikimus, pastabas / pretenzijas.

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė apsigyveno rangos objekte ir naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo atliktų darbų rezultatas atitinka įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnis). Įvertinus ieškovo atliktų darbų trūkumų skaičių ir mastą (4 sienų ir 8 lubų darbų trūkumai nustatyti abiejuose patalpose), taip pat, turint omenyje, kad plytelių klijavimo ir gipso montavimo darbais buvo siekiama estetinio rezultato, kuris nebuvo pasiektas (trūkumai iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matomi vizualiai), pripažintina, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai yra esminiai.

47. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai apie tai, jog atsakovės įvardinti trūkumai susidarė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl to, kad plytelių klijavimo ir gipso plokščių montavimo darbai buvo atliekami senos statybos gyvenamosiose patalpose, kuriose sienos nėra lygios, bei dėl to, jog buvo naudojamos nelygios plytelės.

48. Teismas pažymi, kad CK 6.659 straipsnyje būtent rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

49. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko statybos rangos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad darbų atlikimo būdas, patalpų, naudojamų statybinių medžiagų ypatybės ar kitos aplinkybės gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei, turėjo informuoti atsakovę (užsakovę) prieš atliekant tokius darbus. Tačiau byloje tiek atsakovės paaiškinimais, tiek liudytojo parodymais nustatyta, jog ieškovas prieš atliedamas darbus neinformavo, kad dėl sienų nelygumo (ar kitų aplinkybių) gali būti trūkumai, o priešingai - teigė, kad visus atsakovės pageidaujamus atlikti darbus padarys tinkamai ir kokybiškai. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas vertina, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos (remonto) darbų rezultatas, todėl jis ir turi atsakyti už atliktų darbų trūkumus.

50. Kaip žinoma, pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, gali reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

51. Byloje atsakovė, remdamasis tuo, kad ieškovo atlikti plytelių klijavimo ir gipso montavimo darbai yra netinkamos kokybės, naudojasi savo teisių gynimo būdu – sumažinti darbų kainą (iki nulio), t. y. iš esmės susigrąžinti iš ieškovo šiam už darbą sumokėtą avansą – 400,00 Eur sumą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Kaip nustatyta iš Sutarties turinio (4.2. punktas), šalys susitarė, kad avansinis mokėjimas sudaro 420 Eur (t. y. 30 proc. nuo numatytų darbų sumos). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra gavęs iš atsakovės 300,00 Eur avanso sumą, todėl įvertinęs tai iš visos reikalaujamos pinigų sumos išminusuoja gautą avansą ir reiškia reikalavimą dėl likusios 1 100,00 Eur skolos dalies. Teismo posėdžio metu ieškovas, teikdamas paaiškinimus, taipogi teigė, kad yra gavęs iš atsakovės 300,00 Eur avanso sumą, tačiau vėliau pripažino aplinkybę, kad jam vis dėlto buvo sumokėta ne 300,00 Eur, o 400,00 Eur avanso suma. Kaip nustatyta iš kartu su priešieškiniu pateikto šalių susirašinėjimo, ieškovas, atlikdamas skaičiavimus, šiame susirašinėjime taip pat pripažįsta iš atsakovės gavęs 400,00 Eur avansą. Ieškovė byloje vienareikšmiškai tvirtina, kad jos atsakovui sumokėta avanso suma yra 400,00 Eur. Įvertinęs pirmiau paminėtą, teismas šią aplinkybę laiko nustatyta.

54. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės į bylą pateiktame apžiūros akte nėra nurodyta nustatytų statybos objektų defektų kaina. Sutarties II skyriuje (Paslaugų atliekami darbai, kiekiai ir kainos) bendrai detalizuojama, jog plytelių klijavimo paslaugos kaina sudaro 1000,00 Eur, gipso darbai (lubos) – 400,00 Eur. Vertinant kokia apimtimi ieškovas atsakingas dėl nustatytų statybos (remonto) darbų trūkumų, teismas vadovaujasi CPK įtvirtintais bei Lietuvos teismų praktikoje suformuotais įrodymų vertinimo principais bei įrodymų tikėtinumo taisykle. Nustatyta, kad į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuotus darbus atliko ieškovas, byloje nėra ginčo, kad dalį trūkumų pripažįsta ir pats ieškovas, atsakovės pateiktos fotonuotraukos ir liudytojo V. S. parodymai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai yra su defektais ir šie byloje nustatyti faktai ieškovo leistinais įrodymais nėra paneigti, atsakovės pateiktas specialisto apžiūros aktas pagrindžia atliktų darbų trūkumų skaičių ir mastą. Ieškovas, turėdamas ilgametę patirtį statybos rangos darbų srityje, turėjo elgtis profesionaliai ir, manydamas, jog atliekant statybos rangos darbus atsakovei priklausančioje senos statybos gyvenamojoje patalpoje, kurioje galimai yra sienų nelygumų paklaida, turėjo iš viso neprisiimti statybos (remonto) darbų atlikimo, be to, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, turi pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę. Taigi, visa ieškovo veikla vertintina atsižvelgiant į šį pareigų vykdymo standartą. Teismo vertinimu, ieškovas savo pareigas, atliekant statybos rangos darbus, vykdė netinkamai, bei byloje neįrodė, jog jo atliktų statybos (remonto) darbų trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės.

55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos įrodymų visuma, kartu įvertindamas tai, kad gipso montavimo darbai buvo perdaryti atsakovės sužadėtinio V. S., o plytelių klijavimo darbai taip pat buvo atlikti su esminiais trūkumais, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas konstatuoja, kad ieškovo atliktų darbų kaina yra 300,00 Eur, kadangi ieškovas nepagrindė visos prašomos priteisti 1100,00 Eur sumos už atliktus plytelių klijavimo bei gipso montavimo darbus.

56. Atitinkamai, įvertinus tai, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 400,00 Eur avansą, tuo pagrindu ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovo 100,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovas netinkamai vykdė šalių sudarytą Sutartį, ir patikslintą ieškinį dalyje dėl 1100,00 Eur skolos priteisimo atmetus, tuo pagrindu taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 352,00 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių argumentų.

58. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

59. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir priešieškinio argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi ir kitų bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymo.

60. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).

61. Ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimo (t. y. sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą iki nulio) bendra suma sudaro 1400,00 Eur, taigi teismui priteisus 100,00 Eur, laikytina, kad reikalavimas patenkintas 79 proc. 100 x (1100 x 100 proc. / 1400)).

62. Ieškovo ieškinį atmestus, o atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies (79 proc.), iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

63. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2015,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurias sudaro 200,00 Eur už teisines paslaugas civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo Nr. L2-689-884/2023), 1 452,00 Eur (12 val. x 100 Eur plius PVM) už konsultaciją, įrodymų rinkimą atsiliepimui, priešieškiniui paruošti, dokumentų analizę, atsiliepimo ir priešieškinio teismui parengimą, jo pateikimą teismui, 121,00 Eur (1 val./100 Eur plius PVM) už 2023-09-08 rašytinio prašymo parengimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pasirengimą teismo posėdžiui) ir 242,00 Eur (2 val. x 100 Eur plius PVM) dalyvavimą teismo posėdyje ir atsakovės atstovavimą teismo posėdyje). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė taip pat patyrė 121,00 Eur išlaidų už atestuoto statybų techninės priežiūros specialisto, siekiant įvertinti rangovo atliktų darbų kokybę, atliktą apžiūrą bei akto surašymą, kurias teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis. Pirmiau nurodytas išlaidas teismas pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Iš viso atsakovė patyrė 2158,00 Eur (2015,00 Eur + 22,00 Eur + 121,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas šių bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo, todėl patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies (79 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina 79 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1704,82 Eur (2158,00 Eur x 79 proc.).

64. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (100,00 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1704,82 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.